Choose year range

Research papers localized into Ukrainian

Browse AI-localized academic documents available in Ukrainian.

1672 documents

МОТИВАЦІЯ ТА СЕМАНТИКА СУЧАСНИХ ТОПОНІМНИХ ОПОЗИЦІЙ ВІЛЬНЮСЬКОГО ПОВІТУ: КОНЦЕПЦІЯ ПОЛОЖЕННЯ ОБ’ЄКТА В ПРОСТОРІ

Pavel Skorupa

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

The article presents both synchronic and diachronic analysis of the motivation and semantics of the present-day Vilnius County lexical toponym oppositions based on the concept of position in space, esp. their relationship with other objects. The relative position of objects in…

DOI: 10.35321/all84-12

Зміна запозичених імен із закінченням «-ij-» у литовському іменнику (аспект походження)

Daiva Sinkevičiūtė

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje tiriamas skolintų vardų su baigmeniu -ij- inventorius jų kilmės aspektu. Tarp tirtų vardų dominuoja lotyniški ir graikiški asmenvardžiai, labiausiai veikę vardyno kaitą. Kitos kilmės skolinti vardai su baigmeniu -ij- nors ir buvo įvairūs, bet didelės vardyno dalies…

DOI: 10.35321/all84-11

ЗАУВАЖЕННЯ ЩОДО ДЕЯКИХ ЛИТОВСЬКИХ НАЗВ ВОДОЙМ, ЩО ПОЧИНАЮТЬСЯ З AN , ТА ЇХНІХ ПОЗАБАЛТІЙСЬКИХ СПОРІДНЕНИХ НАЗВ

Harald Bichlmeier

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Die litauischen Gewässernamen des Typs Anatà, Anýkštė etc. werden traditionell auf eine Wurzel idg. „*en/*on“ zurückgeführt (in moderner Notation uridg. *h1en(H)-), der oft eine Bedeutung ‘fließen, Fluss’ zugeschrieben wird. Diese Wurzel bucht nicht einmal Pokornys…

DOI: 10.35321/all84-09

ЗМІНА ДИФЕРЕНЦІЙНОЇ ОЗНАКИ СХІДНОАУКШТАЙТСЬКОГО ПІДДІАЛЕКТУ ПАНЕВЕЖИСА: ГЕОПРОСТОРОВИЙ АСПЕКТ

Agnė Čepaitienė · Aidas Gudaitis

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje pirmą kartą Lietuvoje GIS technologijos pagrindu veikiančiais geoerdvinės analizės metodais nagrinėjama viena rytų aukštaičių panevėžiškių fonetinė skiriamoji ypatybė – kirčiuotų ir nekirčiuotų kamieno mišriųjų dvigarsių an, am atliepimas atitinkamai [o̞n], [o̞m]…

DOI: 10.35321/all84-07

Росіянин у картині світу «Словника литовської мови»

Aurelija Gritėnienė

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje analizuojama, koks RUSO koncepto fragmentas išryškėja iš „Lietuvių kalbos žodyno“ iliustracinių sakinių, kuriuose minima tautybė rusas. Iliustracijos koncepto formavimuisi yra ypač svarbios, nes būtent jose yra užfiksuotas visos Lietuvos tarmių atstovų požiūris į šią…

DOI: 10.35321/all84-06

ТЕРМІНИ Й НЕ-ТЕРМІНИ В ПОПУЛЯРНИХ МЕДІА

Asta Mitkevičienė

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje aptariama terminų vartosena populiariojoje internetinėje žiniasklaidoje. Tyrimu buvo siekiama nustatyti, kokia reikšme – specialiąja (terminine) ar determinologizuota – internetinėje žiniasklaidoje vartojami kalbos vienetai, medicinoje funkcionuojantys kaip terminai…

DOI: 10.35321/all84-05

МЕДИЧНІ ТЕРМІНИ В ХУДОЖНЬОМУ ТЕКСТІ

Palmira Zemlevičiūtė

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje aptariami medicinos terminai pasirinktame grožiniame tekste (Noah Gordono romanas Gydytojas. Avicenos mokinys, 2020) ir jų požymiai bei paskirtis. Medicinos terminai vartojami gausiai, dažniausiai nupasakojant įvairias su gydymu susijusias situacijas. Gvildenamos dvi…

DOI: 10.35321/all84-04

Девербативи «Катехізису М. Петкевічюса» (1598)

Anželika Smetonienė

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje nagrinėjami 1598 m. išleisto M. Petkevičiaus katekizmo (toliau – PK) priesaginiai veiksmažodžiai deverbatyvai. Šiame šaltinyje yra paliudyta beveik visų deverbatyvų darybos kategorijų – priežasties, kartotinės, rezultatinės būsenos ir akimirkos reikšmių – vedinių…

DOI: 10.35321/all84-03

Балтійське “*jūrā-/-(i)i̯ā-” ‘море’ та “*jaurā-̆ /-(i)i̯ā-̆” ‘вологий ґрунт, болото, глибока вода’

Václav Blažek

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

This article analyses the Common Baltic term *jūr- ‘sea’ with its vr̥ddhi-formation *jaur- ‘wet soil, bog, deep water’, their toponymic traces in the macro-Baltic area, probable borrowings identifiable in Fenno-Permic *jürɜ ‘deep place in water’ and Fenno-Volgaic *järwä ‘lake’…

DOI: 10.35321/all84-02

Їдкий! До історії дієслів ÄTZEN, ATZEN, ÄSEN

Albrecht Greule

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

In der deutschen Jugend- und Umgangssprache wird ätzend abqualifizierend für etwas, das langweilig, widerwärtig und unangenehm ist, verwendet. Ätzen ist aber, etymologisch betrachtet, das Kausativ zu essen, der Beitrag versucht der Entwicklung nachzugehen, die von dem in den…

DOI: 10.35321/all84-01

Поезія

Vytautas Stulpinas

2021Repository: Lietuvių kalbos institutas

ЛАТИНСЬКІ НАПИСИ НА ТВОРАХ ОБРАЗОТВОРЧОГО МИСТЕЦТВА ЖАНРУ АЛЕГОРІЇ

Nataliia Korolova · Olesia Lazer-Pankiv

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

The article presents the analysis of the Latin inscriptions on paintings, frescoes and engravings of the allegory genre. The sources of borrowing, functional and semantic load, as well as graphic and linguistic features of Latin inscriptions have been studied. For accompanying…

DOI: 10.35321/all86-11

Математика, мова, поезія: взаємодія та тяжіння

Giedrius Alkauskas

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje tyrinėjamos dviejų iš pažinimo sričių (matematikos, kalbos, poezijos) sankirtoje esančios struktūros, kurios implikuoja netrivialias išvadas trečiajai jų. Pavyzdžiui, nagrinėjama, kaip kūrybiškai interpretuoti lietuvišką tekstą, parašytą laikantis griežtų matematinių…

DOI: 10.35321/all86-10

ПЕРЕВАГИ МІЖНАРОДНИХ ЗАПОЗИЧЕНЬ ДЛЯ АНГЛОМОВНИХ СТУДЕНТІВ, ЯКІ ВИВЧАЮТЬ ЛИТОВСЬКУ МОВУ

Kazuhito Uni

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

This study explores the benefits of international loanwords in Lithuanian for the learning of its vocabulary by English speakers. This study focuses on the international vocabulary that originate from Latin or Greek, much of which, however, was borrowed through Russian, English…

DOI: 10.35321/all86-09

ЩЕ РАЗ ПРО ТРАНСКРИПЦІЮ АУКШТАЙТІЙСЬКИХ ГОВІРОК СИМВОЛАМИ МІЖНАРОДНОГО ФОНЕТИЧНОГО АЛФАВІТУ (КІЛЬКА УТОЧНЮВАНИХ ВИПАДКІВ)

Rima Bakšienė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje nagrinėjami lietuvių kalbos aukštaitiškųjų patarmių transkripcijos tarptautine fonetine abėcėle (TFA) klausimai, tikslinami kai kurie ankstesnio, 2017 m. pateikto, TFA rinkinio lietuvių tarmių garsams rašmenys ir garsinių vienetų užrašymo būdai. Aptariami galimi TFA…

DOI: 10.35321/all86-07

Литовські жіночі особові імена як культурні імена, утворені від загальних назв: погляд носіїв литовської мови як успадкованої

Márcia Sipavicius Seide

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

There are Lithuanian female personal names derived from common nouns, as, for example the name Audra which cames from audra (storm). This kind of names corresponds to conventional female personal names, and some of them are exclusive to Lithuanian culture. Moreover, precise…

DOI: 10.35321/all86-06

НОМІНА ГЕОГРАФІКА ЄВРОПЕЯ. БІБЛІОГРАФІЧНА ЗБІРКА ЄВРОПЕЙСЬКИХ НАЗВ МІСЦЕВОСТЕЙ, УРОЧИЩ І ВОДОЙМ

Jürgen Udolph

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

In dem Beitrag geht es um eine seit einigen Monaten im Internet frei zugänglichen Datei von mit ca. 450.000 geographischen Namen. Sie ist mit dem Titel Nomina Geographica Europaea. Bibliographische Sammlung zu europäischen Orts-, Flur- und Gewässernamen unter der folgenden…

DOI: 10.35321/all86-05

Про обставини виникнення, походження та мотивацію деяких литовських топонімів «Gùdas»

Laimutis Bilkis

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje aptariamos kelių lietuvių vietovardžių Gùdas labiausiai tikėtinos kilmės versijos. Jas iškeliant kreipiamas dėmesys į visas toponimų užrašymo iš gyvosios kalbos aplinkybes, toponiminių mikrosistemų kontekstą, užrašytojų pateiktą papildomą su vietų vardais ir…

DOI: 10.35321/all86-04

ЩОДО ТЕКСТУАЛЬНОЇ ОСНОВИ СТАРОПРУСЬКОГО ENCHIRIDIONS У ВАТЕРА (1821) АБО ЩОДО ВТРАЧЕНОГО «VH»-ПРИМІРНИКА *

Pietro U. Dini

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Wichtige mit Vaters Ausgabe des „Enchiridions“ (1821) verbundene Aspekte sind bis heute nur unzureichend erhellt worden. Dies gilt insbesondere für das Verhältnis zwischen dem von Vater veröffentlichten Text und einer bisher unbekannten, in dem Band Ms. boruss. fol. 462…

DOI: 10.35321/all86-01

ТОПОНІМИ МІЖ РЕЙНОМ І ЕЛЬБОЮ — ОНОМАСТИКА В ЄВРОПЕЙСЬКОМУ ПРОСТОРІ. ДОСЛІДНИЦЬКИЙ ПРОЄКТ ГЕТТІНГЕНСЬКОЇ АКАДЕМІЇ НАУК

Jürgen Udolph

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

The place names of the German federal states of Lower Saxony and Westphalia (part of the state of North Rhine-Westphalia) that were attested before 1600, including the names of deserted towns and villages, are critically examined on the basis of their historical evidence and…

DOI: 10.35321/all87-16

КОЛИ НАСПРАВДІ ПОМЕР МИКОЛОЮС ДАВКША?

Darius Antanavičius

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje kvestionuojama Mikalojaus Daukšos mirties data. Iki šiol manyta, kad Daukša mirė 1613 m. vasario mėnesį. Straipsnyje pristatomi du dokumentai, įrodantys, kad 1613 m. spalio 15 d. – 1614 m. spalio 18 d. Daukša dar buvo gyvas. Pagrindžiama nauja Daukšos mirties data –…

DOI: 10.35321/all87-15

Регресивна асиміляція голосних: зміна номенклатурної ознаки з погляду мешканців Плунге

Simona Vyniautaitė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje nagrinėjama pagrindinio skiriamojo šiaurės žemaičių telšiškių ir kretingiškių patarmių požymio – regresyvinės balsių asimiliacijos – nomenklatūrinė kaita. Siekiama nustatyti, kiek Plùngės gyventojai suvokia regresyvinę balsių asimiliaciją kaip skiriamąją šiaurės…

DOI: 10.35321/all87-14

Зміни діалектних особливостей у північній частині південножмудських расейнішків (друга половина XX століття — друге десятиліття XXI століття)

Diana Dambrauskienė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje nagrinėjamas pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies XX a. 2-osios pusės ir XXI a. 2-ojo dešimtmečio tarmiškumas. Tarmiškumo pokyčiai atskleidžiami analizuojant dviejų laikotarpių medžiagos (XX a. 2-osios pusės rankraštinių tekstų fragmentų ir XXI a. 2-ojo…

DOI: 10.35321/all87-13

КОНСТРУКЦІЯ З ATŽVILGIU В АСПЕКТІ ВАЛЕНТНОСТІ

Loreta Vaičiulytė-Semėnienė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Šio straipsnio objektas – polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija. Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, išsiaiškinti kalbamosios konstrukcijos santykį su valentingumu. Tyrimas parodė, kad sakinyje polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija vartojama…

DOI: 10.35321/all87-12

НОВІ НАЗВИ ЗА СТАТЕВОЮ ВІДМІННІСТЮ

Agnė Aleksaitė

2022Repository: Lietuvių kalbos institutas

Straipsnyje darybiškai nagrinėjami lytį žymintys naujadarai, pateikti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. Glaustai apžvelgiamas feministinis lingvistinis aktyvizmas (anglų k. feminist linguistic activism) ir kalbos reforma (anglų k. feminist language reform, gender-based…

DOI: 10.35321/all87-11