Informatie- en kennisomgeving: structuur en werking
DOI: 10.35321/all84-17
Research papers localized into Dutch
Browse AI-localized academic documents available in Dutch.
1672 documents
TAAL EN WERKELIJKHEID
DOI: 10.35321/all84-16
Van Pastogės de trollen in de tanden
DOI: 10.35321/all84-15
ONTMOETINGEN IN DE LANDSCHAPPEN VAN DE ZIEL EN DE GESCHIEDENIS VAN ÉÉN WOORD
DOI: 10.35321/all84-14
Het laatste interview met Algirdas Vaclovas Patackas (1943-09-28–2015-04-03)
DOI: 10.35321/all84-13
MOTIVATIE EN SEMANTIEK VAN DE TOPONIEMOPPOSITIES IN HET HUIDIGE VILNIUS-GEBIED: HET CONCEPT VAN DE POSITIE VAN HET OBJECT IN DE RUIMTE
The article presents both synchronic and diachronic analysis of the motivation and semantics of the present-day Vilnius County lexical toponym oppositions based on the concept of position in space, esp. their relationship with other objects. The relative position of objects in…
DOI: 10.35321/all84-12
Veranderingen van geleende namen met de uitgang ‘-ij-’ in het Litouwse namenbestand (aspect van oorsprong)
Straipsnyje tiriamas skolintų vardų su baigmeniu -ij- inventorius jų kilmės aspektu. Tarp tirtų vardų dominuoja lotyniški ir graikiški asmenvardžiai, labiausiai veikę vardyno kaitą. Kitos kilmės skolinti vardai su baigmeniu -ij- nors ir buvo įvairūs, bet didelės vardyno dalies…
DOI: 10.35321/all84-11
EDUARD BEREND EN DE BEGINSELEN VAN DE DUITSE LITERAIRE ONOMASTIEK
Im Jahr 1942 publizierte der Herausgeber von Jean Pauls Werken, Eduard Berend, aus dem Schweizer Exil einen Aufsatz über Jean Pauls Namengebung, der als Gründungstext der modernen wissenschaftlichen Literarischen Onomastik gelten darf. Er zeigt darin nicht nur auf, wie Jean Paul…
DOI: 10.35321/all84-10
AANTEKENINGEN BIJ ENKELE MET AN BEGINNENDE LITOUWSE WATERNAAMEN EN HUN NIET-BALTISCHE VERWANTEN
Die litauischen Gewässernamen des Typs Anatà, Anýkštė etc. werden traditionell auf eine Wurzel idg. „*en/*on“ zurückgeführt (in moderner Notation uridg. *h1en(H)-), der oft eine Bedeutung ‘fließen, Fluss’ zugeschrieben wird. Diese Wurzel bucht nicht einmal Pokornys…
DOI: 10.35321/all84-09
OVER DE SECUNDAIRE RITMISCHE KLEMTOON IN HET ALGEMEEN LITOUWS
Šiame straipsnyje pristatomi pradiniai tyrimo, kuriuo aiškinamasi, ar bendrinėje lietuvių kalboje egzistuoja šalutiniai ritminiai kirčiai, rezultatai ir įžvalgos. Remiamasi metrinės fonologijos teorija, pagal kurią šalutiniai ritminiai kirčiai prozodiniame žodyje yra nutolę kas…
DOI: 10.35321/all84-08
VERANDERING VAN HET DIFFERENTIËLE KENMERK VAN HET OOSTELIJKE AUKŠTAITISCHE SUBDIALECT VAN PANEVĖŽYS: EEN GEO-RUIMTELIJK PERSPECTIEF
Straipsnyje pirmą kartą Lietuvoje GIS technologijos pagrindu veikiančiais geoerdvinės analizės metodais nagrinėjama viena rytų aukštaičių panevėžiškių fonetinė skiriamoji ypatybė – kirčiuotų ir nekirčiuotų kamieno mišriųjų dvigarsių an, am atliepimas atitinkamai [o̞n], [o̞m]…
DOI: 10.35321/all84-07
De Rus in het wereldbeeld van het ‘Lietuvių kalbos žodynas’
Straipsnyje analizuojama, koks RUSO koncepto fragmentas išryškėja iš „Lietuvių kalbos žodyno“ iliustracinių sakinių, kuriuose minima tautybė rusas. Iliustracijos koncepto formavimuisi yra ypač svarbios, nes būtent jose yra užfiksuotas visos Lietuvos tarmių atstovų požiūris į šią…
DOI: 10.35321/all84-06
TERMEN EN NIET-LANGER-TERMEN IN DE POPULAIRE MEDIA
Straipsnyje aptariama terminų vartosena populiariojoje internetinėje žiniasklaidoje. Tyrimu buvo siekiama nustatyti, kokia reikšme – specialiąja (terminine) ar determinologizuota – internetinėje žiniasklaidoje vartojami kalbos vienetai, medicinoje funkcionuojantys kaip terminai…
DOI: 10.35321/all84-05
MEDISCHE TERMEN IN EEN LITERAIRE TEKST
Straipsnyje aptariami medicinos terminai pasirinktame grožiniame tekste (Noah Gordono romanas Gydytojas. Avicenos mokinys, 2020) ir jų požymiai bei paskirtis. Medicinos terminai vartojami gausiai, dažniausiai nupasakojant įvairias su gydymu susijusias situacijas. Gvildenamos dvi…
DOI: 10.35321/all84-04
DEVERBATIEVEN IN DE CATECHISMUS VAN M. PETKEVIČIUS (1598)
Straipsnyje nagrinėjami 1598 m. išleisto M. Petkevičiaus katekizmo (toliau – PK) priesaginiai veiksmažodžiai deverbatyvai. Šiame šaltinyje yra paliudyta beveik visų deverbatyvų darybos kategorijų – priežasties, kartotinės, rezultatinės būsenos ir akimirkos reikšmių – vedinių…
DOI: 10.35321/all84-03
Baltisch ‘*jūrā-/-(i)i̯ā-’ ‘zee’ & ‘*jaurā-̆ /-(i)i̯ā-̆’ ‘natte bodem, moeras, diep water’
This article analyses the Common Baltic term *jūr- ‘sea’ with its vr̥ddhi-formation *jaur- ‘wet soil, bog, deep water’, their toponymic traces in the macro-Baltic area, probable borrowings identifiable in Fenno-Permic *jürɜ ‘deep place in water’ and Fenno-Volgaic *järwä ‘lake’…
DOI: 10.35321/all84-02
BIJTEND! OVER DE GESCHIEDENIS VAN DE WERKWOORDEN ÄTZEN, ATZEN, ÄSEN
In der deutschen Jugend- und Umgangssprache wird ätzend abqualifizierend für etwas, das langweilig, widerwärtig und unangenehm ist, verwendet. Ätzen ist aber, etymologisch betrachtet, das Kausativ zu essen, der Beitrag versucht der Entwicklung nachzugehen, die von dem in den…
DOI: 10.35321/all84-01
DE ESTHETISCHE WAARDE VAN DIALECTALITEIT: BEELDEN VAN GEWONE LEDEN VAN DE TAALGEMEENSCHAP
DOI: 10.35321/all85-14
KADERSEMANTIEK ALS VERKLAREND MODEL VOOR DE VORMING VAN COMMERCIËLE NAMEN
DOI: 10.35321/all85-13
BESCHOUWINGEN OVER DE HERKOMST VAN ENKELE NAMEN VAN LITOUWSE RIVIEREN EN MEREN
DOI: 10.35321/all85-11
OVER DE OORSPRONG VAN LITOUWSE TOPONIEMEN MET DE WORTELS JUJ-/JŪJ-
DOI: 10.35321/all85-10
Siens ‘hooi’ in Letse plaatsnamen
DOI: 10.35321/all85-09
Toponymische baltismen bij de meren van de bovenloop van de Wolga
DOI: 10.35321/all85-07
LITHUANICA ALITER: TOEPASSING VAN OMVATTENDE FILOLOGIE OP DE LITUANISTIEK
DOI: 10.35321/all85-06
HOOFDSTUK OVER ACCENTUERING IN DE LITOUWSE GRAMMATICA VAN 1737
DOI: 10.35321/all85-03
De oorsprong van Oudpruisisch ‘dūrai’
DOI: 10.35321/all85-01
LATIJNSE INSCRIPTIES OP KUNSTWERKEN VAN HET GENRE ALLEGORIE
The article presents the analysis of the Latin inscriptions on paintings, frescoes and engravings of the allegory genre. The sources of borrowing, functional and semantic load, as well as graphic and linguistic features of Latin inscriptions have been studied. For accompanying…
DOI: 10.35321/all86-11
Wiskunde, taal, poëzie: wisselwerkingen en aantrekkingskracht
Straipsnyje tyrinėjamos dviejų iš pažinimo sričių (matematikos, kalbos, poezijos) sankirtoje esančios struktūros, kurios implikuoja netrivialias išvadas trečiajai jų. Pavyzdžiui, nagrinėjama, kaip kūrybiškai interpretuoti lietuvišką tekstą, parašytą laikantis griežtų matematinių…
DOI: 10.35321/all86-10
VOORDELEN VAN INTERNATIONALE LEENWOORDEN VOOR ENGELSTALIGE LEERDERS VAN HET LITOUWEN
This study explores the benefits of international loanwords in Lithuanian for the learning of its vocabulary by English speakers. This study focuses on the international vocabulary that originate from Latin or Greek, much of which, however, was borrowed through Russian, English…
DOI: 10.35321/all86-09
EUROPESE TAALGELIJKHEID IN HET DIGITALE TIJDPERK: DE CASUS LITOUWEN
The article addresses the current status of Lithuanian language technologies and presents the situation of European language equality in the digital environment. It investigates quantitative and qualitative indicators revealing language equality in the context of the European…
DOI: 10.35321/all86-08
OPNIEUW OVER DE TRANSCRIPTIE VAN DE AUKŠTAITISCHE SUBDIALECTEN MET DE TEKENS VAN HET INTERNATIONAAL FONETISCH ALFABET (ENKELE TE VERDUIDELIJKEN GEVALLEN)
Straipsnyje nagrinėjami lietuvių kalbos aukštaitiškųjų patarmių transkripcijos tarptautine fonetine abėcėle (TFA) klausimai, tikslinami kai kurie ankstesnio, 2017 m. pateikto, TFA rinkinio lietuvių tarmių garsams rašmenys ir garsinių vienetų užrašymo būdai. Aptariami galimi TFA…
DOI: 10.35321/all86-07
Litouwse vrouwelijke persoonsnamen als culturele namen afgeleid van soortnamen, vanuit het perspectief van sprekers van het Litouws als erfgoedtaal
There are Lithuanian female personal names derived from common nouns, as, for example the name Audra which cames from audra (storm). This kind of names corresponds to conventional female personal names, and some of them are exclusive to Lithuanian culture. Moreover, precise…
DOI: 10.35321/all86-06
NOMINA GEOGRAPHICA EUROPAEA. BIBLIOGRAFISCHE VERZAMELING VAN EUROPESE PLAATS-, VELD- EN WATERNAMEN
In dem Beitrag geht es um eine seit einigen Monaten im Internet frei zugänglichen Datei von mit ca. 450.000 geographischen Namen. Sie ist mit dem Titel Nomina Geographica Europaea. Bibliographische Sammlung zu europäischen Orts-, Flur- und Gewässernamen unter der folgenden…
DOI: 10.35321/all86-05
Over de omstandigheden van ontstaan, de oorsprong en de motivatie van enkele Litouwse plaatsnamen ‘Gùdas’
Straipsnyje aptariamos kelių lietuvių vietovardžių Gùdas labiausiai tikėtinos kilmės versijos. Jas iškeliant kreipiamas dėmesys į visas toponimų užrašymo iš gyvosios kalbos aplinkybes, toponiminių mikrosistemų kontekstą, užrašytojų pateiktą papildomą su vietų vardais ir…
DOI: 10.35321/all86-04
OEKRAÏENSE VORMING IN HET WETENSCHAPPELIJK ERFGOED VAN MIKOŁAJ KRUSZEWSKI
The article for the first time examines the Ukrainian works in the scientific heritage of Mikołaj Kruszewski, who was born in a Polish-German family, spent his childhood and adolescence in Ukraine, received primary education and was influenced by the Ukrainian ethnos, which did…
DOI: 10.35321/all86-03
OVER DE TEKSTUELE GRONDSLAG VAN HET OUDPRUISISCHE ENCHIRIDIONS BIJ VATER (1821), OF OVER HET VERMISTE „VH“-EXEMPLAAR *
Wichtige mit Vaters Ausgabe des „Enchiridions“ (1821) verbundene Aspekte sind bis heute nur unzureichend erhellt worden. Dies gilt insbesondere für das Verhältnis zwischen dem von Vater veröffentlichten Text und einer bisher unbekannten, in dem Band Ms. boruss. fol. 462…
DOI: 10.35321/all86-01
PLAATSNAMEN TUSSEN RIJN EN ELBE – ONOMASTIEK IN DE EUROPESE RUIMTE. EEN ONDERZOEKSPROJECT VAN DE GÖTTINGER ACADEMIE DER WETENSCHAPPEN
The place names of the German federal states of Lower Saxony and Westphalia (part of the state of North Rhine-Westphalia) that were attested before 1600, including the names of deserted towns and villages, are critically examined on the basis of their historical evidence and…
DOI: 10.35321/all87-16
WANNEER STIERF MIKALOJUS DAUKŠA EIGENLIJK?
Straipsnyje kvestionuojama Mikalojaus Daukšos mirties data. Iki šiol manyta, kad Daukša mirė 1613 m. vasario mėnesį. Straipsnyje pristatomi du dokumentai, įrodantys, kad 1613 m. spalio 15 d. – 1614 m. spalio 18 d. Daukša dar buvo gyvas. Pagrindžiama nauja Daukšos mirties data –…
DOI: 10.35321/all87-15
Regressieve klinkerassimilatie: verandering in de nomenclatuur van het kenmerk vanuit het perspectief van Plungė-sprekers
Straipsnyje nagrinėjama pagrindinio skiriamojo šiaurės žemaičių telšiškių ir kretingiškių patarmių požymio – regresyvinės balsių asimiliacijos – nomenklatūrinė kaita. Siekiama nustatyti, kiek Plùngės gyventojai suvokia regresyvinę balsių asimiliaciją kaip skiriamąją šiaurės…
DOI: 10.35321/all87-14
Veranderingen in het dialectkarakter van het noordelijke deel van Zuid-Samogitisch Raseiniai (tweede helft van de 20e eeuw – tweede decennium van de 21e eeuw)
Straipsnyje nagrinėjamas pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies XX a. 2-osios pusės ir XXI a. 2-ojo dešimtmečio tarmiškumas. Tarmiškumo pokyčiai atskleidžiami analizuojant dviejų laikotarpių medžiagos (XX a. 2-osios pusės rankraštinių tekstų fragmentų ir XXI a. 2-ojo…
DOI: 10.35321/all87-13