Research papers localized into Dutch
Browse AI-localized academic documents available in Dutch.
1672 documents
Asta Leskauskaitė (red.). „Teksten uit de omgeving van Leipalingis“
DOI: 10.35321/all81-14
Laima Kalėdienė (red.). „Valerijus Čekmonas: taalcontact en sociolinguïstiek“
DOI: 10.35321/all81-13
Volker Kohlheim. „De naam in de literatuur“
DOI: 10.35321/all81-12
TAAL IN DE POËZIE: FILOLOGIE VS. BIOFILIE
DOI: 10.35321/all81-11
DAUKANTASACHTIGE ADEMHALING VAN GRANAUSKAS
The article considers the impact of Lithuanian national historiography initiator and literary reformer Simonas Daukantas (1793–1864) on the creative writings of Romualdas Granauskas (1939–2014); it analyzes the short story of the writer with the focus on his Jaučio aukojimas…
DOI: 10.35321/all81-10
IDEOLOGISCHE CONTEXTEN VAN HET WETENSCHAPPELIJKE WERK VAN ANTANAS EN JONAS JUŠKA IN KAZAN
The article attempts to answer the question why Kazan was the place where the works (Lithuanian folklore) compiled by the Juška brothers could be published in the Latin script in the period 1878–1882. The research focuses on the sociocultural conditions and ideological contexts…
DOI: 10.35321/all81-09
BEELDEN VAN HET TAALKUNDIGE VADERLAND VAN JONGE OOST-AUKŠTAITIŠKIAI – KUPIŠKĖNAI EN UTENIŠKIAI
The article presents a research study addressing the images of the linguistic homeland of the young Eastern Aukštaitians of Kupiškis and Utena. The material surveyed in the study consists of the data from the research conducted under the principles of perceptual dialectology…
DOI: 10.35321/all81-08
DE CATEGORIE VAN HERHALING IN HET LINGUÏSTISCHE DISCOURS
The article deals with the phenomenon of categories, type description of linguistic categories in the structure of the language, as well as the history of their study. Due to the fact that modern science is characterized not only by the formation of new concepts, but also by…
DOI: 10.35321/all81-07
MOTIVATIE VAN SUFFIXALE HELONIEMEN IN HET DISTRICT MARIJAMPOLĖ
The article addresses suffixal helonyms, which constitute a peculiar and interesting layer of the so called non-equivalent lexis. In order to reveal the motivated connection between their formal structure and meaning, these representatives of the hydronym class are analysed…
DOI: 10.35321/all81-05
LITOUWSE HISTORISCHE PERSOONSNAMEN IN HET MARIENBURGER TRESSLERBOEK VAN DE JAREN 1399–1409
Der vorliegende Aufsatz befasst sich mit den Neufunden der litauischen historischen Anthroponymie und zwar mit den Personennamen, die dem Marienburger Tresslerbuch der Jahre 1399–1409 entnommen sind. In den finanziellen Dokumenten des Deutschen Ordens handelt es sich…
DOI: 10.35321/all81-04
DE VOLGA – DE EERSTE RIVIER VAN EUROPA
The present study summarizes all designations of the Volga River and when it is possible, in wider context of primary texts, arranged in Appendix. The second task is a survey and discussion of existing etymologies. The third goal consists in offer of new solutions, if those…
DOI: 10.35321/all81-03
PRUSSICA EN LITHUANICA IN DE STAATSBIBLIOTHEK ZU BERLIN – PREUSSISCHER KULTURBESITZ
Der Beitrag „Lithuanica und Prussica in der Staatsbibliothek zu Berlin – Preußischer Kulturbesitz“ besteht aus einer kurzen Einführung in die Überlieferungsumstände und einige Forschungsaspekte sowie in Kurzbeschreibungen von knapp dreißig Handschriften deutscher, lateinischer…
DOI: 10.35321/all81-02
DE OUDSTE BALTISCHE TEKST EN ZIJN ANTROPONIEMEN
In 2013, a new linguistic and genre-related interpretation of the Trace of Basel (Dini 2004; 2014: 553–558) based on analogy with singing, recitative, texts akin to Christmas carols was put forward in the pages of Acta Linguistica Lithuanica (Lemeškin 2013: 11–29). The new…
DOI: 10.35321/all81-01
GEDICHTEN UIT DE MEISTARNĖS
DOI: 10.35321/all82-10
Het Catalaans als ‘middelgrote’ taal (mogelijke parallellen met het Litouws)
DOI: 10.35321/all82-09
De kwestie van het auteurschap van het handgeschreven ‘Lietuvių kalbos žodynas’: nieuwe feiten aan het licht gekomen bij forensisch handschriftonderzoek
The archival document Dictionary of the Lithuanian Language (shelfmark IV A 11) is kept at the Department of Manuscripts and Early Printed Books of the Czech National Museum Library. This handwritten lexicographic relic is dated to the first half of the 19th century and contains…
DOI: 10.35321/all82-08
Persoonsnamen in Letse families uit Būtingė en Šventoji in de 20e–21e eeuw
The article covers the most popular Latvian personal names in the borderline area of Lithuania in the early 20th century. The ancient tradition of giving names in Kurzeme is explained, which is also noticeable in the Būtingė and Šventoji native. A study has been performed in the…
DOI: 10.35321/all82-07
DE MORFOLOGIE VAN LITOUWSE TOPONIEMEN – VERSCHILLEN EN PARALLELLEN TUSSEN VERSCHILLENDE NAMENKLASSEN
The participation in the project “Vakarinių pietų aukštaičių vietovardžių integravimas į Lietuvos vietovardžių geoinformacinę duomenų bazę ir jų kilmės bei motyvacijos tyrimai” [The integration of Western South Aukštaitian toponyms into the Lituanian geoinformational database…
DOI: 10.35321/all82-06
HET BEGRIP VAN HET WOORD AUGALAS (OP BASIS VAN EEN STUDENTENENQUÊTE)
Lithuanian explanatory dictionaries (Dictionary of Modern Lithuanian, Dictionary of the Lithuanian Language) usually define the word augalas (plant) as a botanical term by mentioning its essential features: ‘organism’, which feeds on ‘inorganic nutrients’ and requires ‘the…
DOI: 10.35321/all82-05
Syntactische bijzonderheden van het lokale dialect van Žagarė (gebaseerd op opnamen uit 1998–2003)
By this article the author finishes the description of Žagarė local dialect. The article analyzes its syntactic phenomena and discusses morphosyntactic constructions (perficientive, expression of necessity and condition, arthroid), which can also be found in another Baltic…
DOI: 10.35321/all82-04
DE LEXICAAL-SEMANTISCHE GROEP ‘AUSSIE’ IN HEDENDAAGS AUSTRALISCH SLANG
The aim of the article is to study the lexical-semantic group ‘Aussie’ in contemporary Australian slang (also strine). The objectives of the article are to determine the semantic structure of the lexeme Aussie and relations between its LSVs, to reconstruct the LSG ‘Aussie’ and…
DOI: 10.35321/all82-03
DE PUZZELS VAN DE ANALYSE EN CLASSIFICATIE VAN NIEUWE SAMENSTELLINGEN
The paper aims to review the atypical cases of Lithuanian neologisms that are coined from two or more words. The nouns, i.e. compounds and blends, collected in “The Database of Lithuanian Neologisms” until the beginning of 2019 are under investigation. The types of indigenous…
DOI: 10.35321/all82-02
NIEUWE TRENDS IN DE LITOUWSE DIALECTOLOGIE: MULTIMODAAL ONDERZOEKSMODEL
The modern trend of dialectology recognizes the shift and vitality of traditional dialects. The aim of this study is to submit a new dialect research model for modern language variations used by the researchers of the Centre of Geolinguistics in the Institute of the Lithuanian…
DOI: 10.35321/all82-01
Eugenijus Jovaiša. ‘Graven en mensen. Aisčiai, Romeinen, Goten en andere verhalen’
DOI: 10.35321/all83-18
BETEKENIS GESMEED DOOR GELUID: POËZIE ALS MUZIEK
DOI: 10.35321/all83-15
Over de term ‘žemė́vardis’
Straipsnyje aptariamas tarpukario mokslininko Kazimiero Alminauskio vartosenoje funkcionavusio savakilmio žodžio žemvardis terminologizavimosi procesas ir rezultatas, sąvoka, termino vieta savos terminijos sistemoje, santykis su kitais lietuvių toponomastikoje vartojamais…
DOI: 10.35321/all83-14
Adverbialiserende woordcombinaties en samengegroeide bijwoorden in het Litouwse jargon en hun aanpassingskenmerken
Straipsnyje analizuojami lietuvių kalbos žargono ir nenorminės kalbos suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai (205), atrinkti iš Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno. Analize siekiama nustatyti sistemiškus prieveiksmėjimo ir skolinių…
DOI: 10.35321/all83-13
Wat men kan leren van dialectgidsen voor de leken-dialectologie en lekenlinguïstiek
Phrase books for travellers or merchants have been typically oriented towards standard varieties and good language use. Dialectal phrase books are a relatively young phenomenon, at least as far as German is concerned. They seem to fulfil a different purpose than regular phrase…
DOI: 10.35321/all83-12
NOMINATIES EN BEOORDELINGEN VAN DE DIALECTEN VAN DE ZUIDELIJKE SAMOGITISCHE RASEINIŠKIAI
Straipsnyje, remiantis perceptyviosios dialektologijos metodologijomis, nagrinėjamos pietų žemaičių raseiniškių patarmės ploto (Kemės, Raséinių ir Taurags zonų) respondentų tarmių nominacijos ir jų vertinimai. Visų trijų zonų tiriamųjų sąmonėje įsitvirtinusi ryški žemaičių ir…
DOI: 10.35321/all83-11
ACCENTTERUGTREKKING IN DE TEKSTEN VAN HET OOSTELIJKE HOOGLITOUWSE ANYKŠČIAI-SUBDIALECT
Remiantis rašytiniais šaltiniais – Leipcige vokiečių kalbininko Franco Špechto leidinyje Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski publikuotais XIX a. 7–9 deš. tekstais, Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve saugomais XX a. 6–7 deš. anykštėnų…
DOI: 10.35321/all83-10
VÓÓR DE RUIMTELIJKE WENDING: HET AREALE ASPECT IN DE DUITSE ONOMASTIEK VAN DE JAREN 1980 EN DE TOEPASSING ERVAN IN HUIDIG ONDERZOEK
Mapping isn’t just mapping. Far from an easy matter, presenting and analysing place names on maps is theoretically and practically challenging. In onomastic research at Leipzig, the areal aspect was concluded decades ago to be one of three main aspects useful for investigating…
DOI: 10.35321/all83-09
OVER DE OORSPRONG VAN DE DORPSNAAM ÝVOLIAI
Remiantis gyvosios kalbos ir istorijos šaltinių duomenų analize straipsnyje išsamiai aptariama Kelmės r. Kražių seniūnijoje esančio kaimo vardo Ývoliai kilmė ir raida. Apžvelgus oikonimo užrašymus iš gyvosios kalbos, įvertinus jų patikimumą daroma išvada, kad vardo forma su…
DOI: 10.35321/all83-08
Opmerkingen over de riviernamen Litouws ‘Liẽkė’, ‘Liekà’ en hun verwanten
Die Flussnamen lit. Liẽkė, Liekà (und ihre Sippe) begegnen bisweilen im Rahmen der Untersuchungen zur ‘alteuropäischen’ Hydronymie. Traditionell wird ihnen eine Etymologie auf Grundlage der Wurzel uridg. *(h1)lei̯k- ‘krümmen, biegen’ zugeschrieben. Diese Wurzel hat es allerdings…
DOI: 10.35321/all83-07
OVER DE KWESTIE VAN DE BALTISCHE EIGENNAMEN VAN HET GEBIED RAGNIT EN TILSIT IN DE ORDENSDOCUMENTEN VAN DE 14e–15e EEUW
Der vorliegende Aufsatz befasst sich mit den Schwerpunkten von den Eigennamen zweier ausgewählter Gebiete des Preußisch-Litauens Ragnit und Tilsit. Der Ausgangspunkt der Arbeit war die Erforschung der baltischen Personen- und gegebenfalls auch der Ortsnamen, mit besonderem…
DOI: 10.35321/all83-06
ENKELE MOGELIJKE LEENWOORDEN UIT HET HONGAARS IN HET LITOUWS
Straipsnyje apžvelgiamos lietuvių kalbos leksemos, kurios yra vengrų kilmės arba buvo paskolintos iš kitų kalbų per vengrų kalbą. Dauguma šių leksemų į lietuvių kalbą pateko XVI–XVIII amžiais, dažniausiai netiesiogiai, tarpininkaujant lenkų, rečiau vokiečių, baltarusių arba rusų…
DOI: 10.35321/all83-04
HET VERZOEK VAN CHRISTOPH ERNST TYDKE VAN 12 DECEMBER 1747: NIEUWE FEITEN OVER HET SEMINARIUM LITOUWSE TAAL AAN DE UNIVERSITEIT VAN HALLE
Straipsnyje analizuojamas ir publikuojamas Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve (vok. Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz) Berlyne rastas dokumentas, atskleidžiantis naujų faktų apie 1727 m. Halės universitete įsteigtą Lietuvių kalbos seminarą…
DOI: 10.35321/all83-03
‘Cimbri’ en ‘Teutoni’
The well-known names Cimbri and Teutoni / Teutones are traditionally said to denominate two different Germanic tribes. Here a new idea is proposed, namely that they originally formed a syntagm consisting of both words, PGmc. *þeu̯đanōz kumƀrii̯ōn ‘chieftains of tribes’, which…
DOI: 10.35321/all83-02
Litouws ‘mirti’ / Lets ‘mirt’ ‘sterven’ en Litouws ‘miršti’ / Lets ‘mirst’ ‘vergeten’ in het Oost-Baltisch
The verbs Lith. miti / Latv. mirt ‘to die’ and Lith. (-)mišti / Latv. (-)mrst ‘to forget’ share several features in historical morphology: both take sta-present stem, in spite of their Indo-European cognates in the *-ye/o- present stem; the root-aorist in the middle voice…
DOI: 10.35321/all83-01
DE GEEST VAN DE SAMOGITISCHE TAAL IN HET WERK VAN ROMUALDAS GRANAUSKAS
DOI: 10.35321/all84-19
