DET SAMOGITISKA SPRÅKETS ANDE I ROMUALDAS GRANAUSKAS FÖRFATTARSKAP
DOI: 10.35321/all84-19
Research papers localized into Swedish
Browse AI-localized academic documents available in Swedish.
1674 documents
Informations- och kunskapsmiljö: struktur och funktion
DOI: 10.35321/all84-17
SPRÅK OCH VERKLIGHET
DOI: 10.35321/all84-16
Från Vinden till trollens tänder
DOI: 10.35321/all84-15
MÖTEN I SJÄLENS LANDSKAP OCH ETT ORD HISTORIA
DOI: 10.35321/all84-14
Den sista intervjun med Algirdas Vaclovas Patackas (1943-09-28–2015-04-03)
DOI: 10.35321/all84-13
MOTIVATION OCH SEMANTIK HOS NUTIDA TOPONYMISKA OPPOSITIONER I VILNIUS LÄN: BEGREPPET OM OBJEKTETS POSITION I RUMMET
The article presents both synchronic and diachronic analysis of the motivation and semantics of the present-day Vilnius County lexical toponym oppositions based on the concept of position in space, esp. their relationship with other objects. The relative position of objects in…
DOI: 10.35321/all84-12
Förändringen av lånade namn med slutledet ”-ij-” i Litauens namnregister (ursprungsaspekten)
Straipsnyje tiriamas skolintų vardų su baigmeniu -ij- inventorius jų kilmės aspektu. Tarp tirtų vardų dominuoja lotyniški ir graikiški asmenvardžiai, labiausiai veikę vardyno kaitą. Kitos kilmės skolinti vardai su baigmeniu -ij- nors ir buvo įvairūs, bet didelės vardyno dalies…
DOI: 10.35321/all84-11
EDUARD BEREND OCH DEN TYSKA LITTERÄRA ONOMASTIKENS BÖRJAN
Im Jahr 1942 publizierte der Herausgeber von Jean Pauls Werken, Eduard Berend, aus dem Schweizer Exil einen Aufsatz über Jean Pauls Namengebung, der als Gründungstext der modernen wissenschaftlichen Literarischen Onomastik gelten darf. Er zeigt darin nicht nur auf, wie Jean Paul…
DOI: 10.35321/all84-10
ANMÄRKNINGAR OM NÅGRA LITAUISKA VATTENNAMN SOM AN BÖRJAR MED OCH DERAS ICKE-BALTISKA SLÄKTINGAR
Die litauischen Gewässernamen des Typs Anatà, Anýkštė etc. werden traditionell auf eine Wurzel idg. „*en/*on“ zurückgeführt (in moderner Notation uridg. *h1en(H)-), der oft eine Bedeutung ‘fließen, Fluss’ zugeschrieben wird. Diese Wurzel bucht nicht einmal Pokornys…
DOI: 10.35321/all84-09
OM SEKUNDÄR RYTMISK BETONING I STANDARDLITAUISKA
Šiame straipsnyje pristatomi pradiniai tyrimo, kuriuo aiškinamasi, ar bendrinėje lietuvių kalboje egzistuoja šalutiniai ritminiai kirčiai, rezultatai ir įžvalgos. Remiamasi metrinės fonologijos teorija, pagal kurią šalutiniai ritminiai kirčiai prozodiniame žodyje yra nutolę kas…
DOI: 10.35321/all84-08
Förändringen av ett differentierande drag i den östaukštaitiska Panevėžys-subdialekten: ett geospatialt perspektiv
Straipsnyje pirmą kartą Lietuvoje GIS technologijos pagrindu veikiančiais geoerdvinės analizės metodais nagrinėjama viena rytų aukštaičių panevėžiškių fonetinė skiriamoji ypatybė – kirčiuotų ir nekirčiuotų kamieno mišriųjų dvigarsių an, am atliepimas atitinkamai [o̞n], [o̞m]…
DOI: 10.35321/all84-07
Ryssen i ”Lietuvių kalbos žodynas” världsbild
Straipsnyje analizuojama, koks RUSO koncepto fragmentas išryškėja iš „Lietuvių kalbos žodyno“ iliustracinių sakinių, kuriuose minima tautybė rusas. Iliustracijos koncepto formavimuisi yra ypač svarbios, nes būtent jose yra užfiksuotas visos Lietuvos tarmių atstovų požiūris į šią…
DOI: 10.35321/all84-06
TERMINER OCH ICKETERMINER I POPULÄRMEDIER
Straipsnyje aptariama terminų vartosena populiariojoje internetinėje žiniasklaidoje. Tyrimu buvo siekiama nustatyti, kokia reikšme – specialiąja (terminine) ar determinologizuota – internetinėje žiniasklaidoje vartojami kalbos vienetai, medicinoje funkcionuojantys kaip terminai…
DOI: 10.35321/all84-05
MEDICINSKA TERMER I SKÖNLITTERÄR TEXT
Straipsnyje aptariami medicinos terminai pasirinktame grožiniame tekste (Noah Gordono romanas Gydytojas. Avicenos mokinys, 2020) ir jų požymiai bei paskirtis. Medicinos terminai vartojami gausiai, dažniausiai nupasakojant įvairias su gydymu susijusias situacijas. Gvildenamos dvi…
DOI: 10.35321/all84-04
Deverbativa verb i M. Petkevičius katekes (1598)
Straipsnyje nagrinėjami 1598 m. išleisto M. Petkevičiaus katekizmo (toliau – PK) priesaginiai veiksmažodžiai deverbatyvai. Šiame šaltinyje yra paliudyta beveik visų deverbatyvų darybos kategorijų – priežasties, kartotinės, rezultatinės būsenos ir akimirkos reikšmių – vedinių…
DOI: 10.35321/all84-03
Baltiska ”*jūrā-/-(i)i̯ā-” ’hav’ & ”*jaurā-̆ /-(i)i̯ā-̆” ’våt jord, kärr, djupt vatten’
This article analyses the Common Baltic term *jūr- ‘sea’ with its vr̥ddhi-formation *jaur- ‘wet soil, bog, deep water’, their toponymic traces in the macro-Baltic area, probable borrowings identifiable in Fenno-Permic *jürɜ ‘deep place in water’ and Fenno-Volgaic *järwä ‘lake’…
DOI: 10.35321/all84-02
FRÄTANDE! OM HISTORIEN HOS VERBEN FRÄTA, ÄTA, BETA
In der deutschen Jugend- und Umgangssprache wird ätzend abqualifizierend für etwas, das langweilig, widerwärtig und unangenehm ist, verwendet. Ätzen ist aber, etymologisch betrachtet, das Kausativ zu essen, der Beitrag versucht der Entwicklung nachzugehen, die von dem in den…
DOI: 10.35321/all84-01
AVLEDNINGAR MED SUFFIXET –IETIS, –Ė I NUTIDA LITAUISKA: NORM OCH FÖRÄNDRINGAR I ANVÄNDNINGEN
DOI: 10.35321/all85-15
DIALEKTALITETENS ESTETISKA VÄRDE: BILDER AV VANLIGA MEDLEMMAR I SPRÅKGEMENSKAPEN
DOI: 10.35321/all85-14
RAMSEMANTIK SOM EN FÖRKLARANDE MODELL FÖR BILDANDET AV KOMMERSIELLA NAMN
DOI: 10.35321/all85-13
REFLEXIONER KRING URSPRUNGET TILL NAMNEN PÅ NÅGRA LITAUISKA FLODER OCH SJÖAR
DOI: 10.35321/all85-11
OM URSPRUNGET TILL LITAUISKA ORTNAMN MED RÖTTERNA JUJ-/JŪJ-
DOI: 10.35321/all85-10
Siens ‘hö’ i lettiska ortnamn
DOI: 10.35321/all85-09
OM DEN DERIVATIONELLA POTENTIALEN HOS KRISTNA PERSONNAMN I MEDELTIDA AFFÄRSDOKUMENT
DOI: 10.35321/all85-08
Toponymiska baltismer nära Övre Volgas sjöar
DOI: 10.35321/all85-07
LITHUANICA ALITER: Omfattande filologi tillämpad på litauistiken
DOI: 10.35321/all85-06
ACCENTUERINGSKAPITLET I DEN LITAUISKA SPRÅKGRAMMATIKEN FRÅN 1737
DOI: 10.35321/all85-03
INFIXERADE OCH STA -STAMMENS DEDURATIV I LITAUISKA SKRIFTER FRÅN 1500- OCH 1600-TALEN
DOI: 10.35321/all85-02
Ursprunget till fornpreussiska ”dūrai”
DOI: 10.35321/all85-01
LATINSKA INSkrifter PÅ KONSTVERK INOM ALLEGORINS GENRE
The article presents the analysis of the Latin inscriptions on paintings, frescoes and engravings of the allegory genre. The sources of borrowing, functional and semantic load, as well as graphic and linguistic features of Latin inscriptions have been studied. For accompanying…
DOI: 10.35321/all86-11
Matematik, språk, poesi: samspel och dragningskraft
Straipsnyje tyrinėjamos dviejų iš pažinimo sričių (matematikos, kalbos, poezijos) sankirtoje esančios struktūros, kurios implikuoja netrivialias išvadas trečiajai jų. Pavyzdžiui, nagrinėjama, kaip kūrybiškai interpretuoti lietuvišką tekstą, parašytą laikantis griežtų matematinių…
DOI: 10.35321/all86-10
FÖRDELAR MED INTERNATIONELLA LÅNORD FÖR SVENSKTALANDE LÄRARE AV LITAUISKA
This study explores the benefits of international loanwords in Lithuanian for the learning of its vocabulary by English speakers. This study focuses on the international vocabulary that originate from Latin or Greek, much of which, however, was borrowed through Russian, English…
DOI: 10.35321/all86-09
EUROPEISK SPRÅKLIG JÄMLIKHET I DEN DIGITALA TIDSÅLDERN: LITAUENS FALL
The article addresses the current status of Lithuanian language technologies and presents the situation of European language equality in the digital environment. It investigates quantitative and qualitative indicators revealing language equality in the context of the European…
DOI: 10.35321/all86-08
ÄN EN GÅNG OM TRANSKRIPTIONEN AV AUKŠTAITISKA SUBDIALEKTER MED DEN INTERNATIONELLA FONETISKA ALFABETETS TECKEN (NÅGRA FALL SOM BEHÖVER PRECISERAS)
Straipsnyje nagrinėjami lietuvių kalbos aukštaitiškųjų patarmių transkripcijos tarptautine fonetine abėcėle (TFA) klausimai, tikslinami kai kurie ankstesnio, 2017 m. pateikto, TFA rinkinio lietuvių tarmių garsams rašmenys ir garsinių vienetų užrašymo būdai. Aptariami galimi TFA…
DOI: 10.35321/all86-07
Litauiska kvinnonamn som kulturnamn härledda från appellativer ur perspektivet hos talare av litauiska som arvsspråk
There are Lithuanian female personal names derived from common nouns, as, for example the name Audra which cames from audra (storm). This kind of names corresponds to conventional female personal names, and some of them are exclusive to Lithuanian culture. Moreover, precise…
DOI: 10.35321/all86-06
NOMINA GEOGRAPHICA EUROPAEA. BIBLIOGRAFISK SAMLING ÖVER EUROPEISKA ORTNAMN, ÄGONAMN OCH VATTENNAMN
In dem Beitrag geht es um eine seit einigen Monaten im Internet frei zugänglichen Datei von mit ca. 450.000 geographischen Namen. Sie ist mit dem Titel Nomina Geographica Europaea. Bibliographische Sammlung zu europäischen Orts-, Flur- und Gewässernamen unter der folgenden…
DOI: 10.35321/all86-05
Om omständigheterna bakom uppkomsten, ursprunget och motiveringen till vissa litauiska ortnamn ”Gùdas”
Straipsnyje aptariamos kelių lietuvių vietovardžių Gùdas labiausiai tikėtinos kilmės versijos. Jas iškeliant kreipiamas dėmesys į visas toponimų užrašymo iš gyvosios kalbos aplinkybes, toponiminių mikrosistemų kontekstą, užrašytojų pateiktą papildomą su vietų vardais ir…
DOI: 10.35321/all86-04
UKRAINSK BILDNING I MIKOŁAJ KRUSZEWSKIS VETENSKAPLIGA ARV
The article for the first time examines the Ukrainian works in the scientific heritage of Mikołaj Kruszewski, who was born in a Polish-German family, spent his childhood and adolescence in Ukraine, received primary education and was influenced by the Ukrainian ethnos, which did…
DOI: 10.35321/all86-03
OM DEN TEXTUELLA GRUNDEN FÖR DET GAMMALPREUSSISKA ENCHIRIDIONS HOS VATER (1821) ELLER OM DET FÖRSVUNNA ”VH”-EXEMPLARET *
Wichtige mit Vaters Ausgabe des „Enchiridions“ (1821) verbundene Aspekte sind bis heute nur unzureichend erhellt worden. Dies gilt insbesondere für das Verhältnis zwischen dem von Vater veröffentlichten Text und einer bisher unbekannten, in dem Band Ms. boruss. fol. 462…
DOI: 10.35321/all86-01
”Ortnamn mellan Rhen och Elbe – onomastik i det europeiska området”. Ett forskningsprojekt vid Göttingens vetenskapsakademi
The place names of the German federal states of Lower Saxony and Westphalia (part of the state of North Rhine-Westphalia) that were attested before 1600, including the names of deserted towns and villages, are critically examined on the basis of their historical evidence and…
DOI: 10.35321/all87-16
NÄR DOG MIKALOJUS DAUKŠA EGENTLIGEN?
Straipsnyje kvestionuojama Mikalojaus Daukšos mirties data. Iki šiol manyta, kad Daukša mirė 1613 m. vasario mėnesį. Straipsnyje pristatomi du dokumentai, įrodantys, kad 1613 m. spalio 15 d. – 1614 m. spalio 18 d. Daukša dar buvo gyvas. Pagrindžiama nauja Daukšos mirties data –…
DOI: 10.35321/all87-15