TENDINȚELE FORMĂRII COMPUSELOR ÎN TERMINOLOGIA CONSTRUCȚIILOR DIN 1918–1940
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.03
Research papers localized into Romanian
Browse AI-localized academic documents available in Romanian.
2223 documents
SURSELE AUTORALE ALE DENUMIRILOR GENURILOR DE PLANTE PREZENTATE ÎN ŽOLYNAS AL LUI POVILAS MATULIONIS
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.11
CU PRIVIRE LA DERIVATELE CU TERMINAȚIA -EIVIS, -Ė
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.02
Participii pronominale cu cuvinte dependente: norma codificată și neclaritățile acesteia
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.01
Limba lituaniană standard în contextul poststandardizării limbilor europene
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.10
ÎN MEMORIA LEXICOGRAFEI ZITA VIRGINIJA ŠIMĖNAITĖ (1950–2016), LA 70 DE ANI DE LA NAȘTERE
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.04
KAZYS ULVYDAS – PROMOTOR AL CULTURII LIMBII
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.16
MODALITATEA METAFORICĂ DE EXPRIMARE ÎN LIMBA LITUANIANĂ ADMINISTRATIVĂ
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.15
TRADUCEREA ABREVIERILOR ÎN ACTELE JURIDICE ALE UNIUNII EUROPENE: PROBLEMA CRITERIULUI
Kalbos normas teikiančiuose ar perteikiančiuose darbuose santrumpos paprastai aptariamos kaip rašybos lygmens objektas, tačiau iš trumpo jų aptarimo rašybos skyriuose aiškėja, kad tokie pavadinimų trumpiniai nėra susiję vien su rašybos lygmeniu. Vis dėlto kitais aspektais jie…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.14
GLOSAR LATINO-LITUANIAN ÎN GRAMATICA LUI SAPŪNAS ȘI ȘULCAS
1673 m. išleistoje Kristupo Sapūno ir Teofilio Šulco lietuvių kalbos gramatikoje Compendium Grammaticae Lituanicae, sutrumpintai vadinamoje Compendium, beveik visi lietuviški žodžiai išversti į lotynų kalbą, taigi joje de facto slypi 1380 vienetų lietuvių–lotynų kalbų žodynėlis…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.13
DUȘMANUL ÎN DICȚIONARUL LIMBII LITUANIENE
Šio tyrimo tikslas – remiantis iliustraciniais sakiniais aptarti priešo koncepto fragmentą, fiksuojamą Lietuvių kalbos žodyne (toliau – LKŽe). Tyrimas parodė, kad priešas LKŽe pirmiausia yra nedraugiška, užpuolusi kitos šalies kariuomenė, kurios veiksmai puolamos (ar užpultos)…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.12
RELAȚIA SINTACTICĂ DINTRE SUBIECT ȘI PREDICAT: EVOLUȚIA CONCEPȚIEI
Straipsnyje apžvelgiama veiksnio ir tarinio sintaksinio ryšio sampratos lietuvių kalbotyroje kaita maždaug nuo XX a. vidurio iki mūsų dienų. Pateikiama svarbesnių gramatikos darbų šiuo klausimu apžvalga. Nagrinėjama, kaip šį ryšį galima aiškinti, pasitelkus teorinius…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.11
Principalele ghiduri de recomandări pentru limba lituaniană (particularitățile genului)
Pastarąjį dešimtmetį suintensyvėjusi bendrinių Europos kalbų destandartizacija ne tik paskatino kalbos tyrėjus imtis tyrinėti šį reiškinį, bet ir davė akstiną naujai pažvelgti į pačių bendrinių kalbų istoriją bei raidos ypatumus. Kartu susidomėta ir bendrinių kalbų norminamuoju…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.10
Germanul în imaginea lumii din „Dicționarul limbii lituaniene”
Koks yra vokiečio įvaizdis lietuvio akimis, yra nagrinėję etnologai, tautosakininkai, istorikai, kalbininkai. Tačiau šiuo požiūriu dar nebuvo tirtas Lietuvių kalbos žodynas, į kurį galima žiūrėti kaip į metraštį, apimantį medžiagą nuo pat mūsų pirmųjų raštų 1547 m. iki 2001 m…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.09
SUBSTANTIVELE ATITIKTIS, ATITIKIMAS ÎN LIMBAJUL ADMINISTRATIV
Šio straipsnio objektas – veiksmažodžio atitikti vediniai atitiktis ir atitikimas. Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno ir bazės EUR-lex administracinių tekstų pavyzdžiais, išsiaiškinti kalbamųjų veiksmažodinių daiktavardžių junglumą sintaksiniu ir semantiniu…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.08
TENDINȚE ÎN POLITICILE LINGVISTICE EUROPENE DIN PERSPECTIVA TEHNOLOGIEI LINGVISTICE
This article gives an overview of current trends in European language policies regarding the status of the official EU-languages and with a view to language technology. The article is based on data collected for the European Language Monitor (ELM) provided by EFNIL – the…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.07
O călătorie în ritm de șapte leghe prin trecutul și prezentul neerlandezei standard
Standard Dutch is an official language in the Netherlands, in the northern part of Belgium (Flanders and Brussels) and in very multilingual Surinam. The standardisation process started in the early 16th century; because of the political separation of the Seventeen Provinces…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.06
LEXICALIZAREA VERBELOR PREVERBATE DIN LIMBA LITUANIANĂ
Šio straipsnio tikslas – nustatyti priešdėlinių veiksmažodžių leksikalizacijos atpažinimo kriterijus ir juos pritaikyti tekstynų analizei. Priešdėlinis veiksmažodis leksikalizuojasi, kai tampa semantiškai savarankišku žodžiu, kurio leksinė reikšmė nesusijusi su darybos formantu…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.05
STUDIU EXPERIMENTAL AL VOCALELOR LABIALIZATE DIN LIMBA LITUANIANĂ STANDARD
Apie labializaciją lietuvių kalbotyroje pradėta kalbėti dar XX a. viduryje. Jau tuomet buvo pastebėta, kad balsiai, atsidūrę šalia lūpinių priebalsių ar balsių, pasižymi kitokiomis akustinėmis ir artikuliacinėmis ypatybėmis. Tačiau jokių išsamių eksperimentų iki šiol nebuvo…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.03
ÎNTRE SCYLLA ȘI CHARYBDIS: DESPRE SITUAȚIA LINGVISTICĂ ȘI POLITICA LINGVISTICĂ ÎN ISLANDA CONTEMPORANĂ
Iceland’s literary tradition, conservative linguistic heritage and ideologies of linguistic purism have been a major strand in Icelandic national identity. The preservation of linguistic and literary continuity is a principal objective of overtly expressed Icelandic culture…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.02
ESTE SINONIMIA TERMINOLOGICĂ UN DEFECT?
Straipsnyje terminų tvarkybos kontekste nagrinėjama sisteminė terminų sinonimija. Remiantis svarbiausiais lietuvių terminologijos darbais ir terminografijos duomenimis, aptariamas terminų sinonimijos vertinimas, jos santykis su terminų tvarkyba ir permąstoma pagrįstosios terminų…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.01
CARTE PENTRU CEI CARE VORBESC ȘI ÎNVAȚĂ SAMOGITIANĂ
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.12
CUVINTELE PROPRII ALE LIMBII DE STAT ȘI ORTOGRAFIA LOR
Straipsnyje nagrinėjami pietryčių Lietuvos asmenvardžiai (jų kilmė, sandara, raida, vieta vardyno sistemoje), Lietuvos vardyno rašyba. Taip stengiamasi išsiaiškinti naujus duomenis apie Lietuvos tikrinius žodžius ir padedama gerinti su jais susijusius įstatymų projektus. Per…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.03
UTILIZAREA FORMELOR VERBALE, EVIDENȚIATĂ ÎN CURSUL CREĂRII SISTEMULUI INFORMAȚIONAL AL GRAMATICII LIMBII LITUANIENE
Kaitomos kalbos dalys turi paradigmas. Kuriant Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą (LIGIS) buvo pastebėta, kad ne visas paradigmose išvardytas kaitybines formas galima vartoti. Straipsnyje aptariami atvejai, kai tam tikrų žodžių kai kurios kaitybinės formos negali…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.02
O clasificare lingual-cognitivă interdisciplinară și polifuncțională a instinctelor
The paper is a study of the possibility and feasibility of creating a multifunctional interdisciplinary classification of instincts performed from the standpoint of the orthodox alternative approach worked out by the author. This classification is viewed as a central…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.11
Studii regionale pentru formarea viitorilor profesori: potențialul regiunii Kurzeme de Sud
The article looks at the potential of the regional studies in the education of future teachers, as well as provides separate recommendations for the use of the regional studies for the diversification of content of combined subjects in the competence-based education, the…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.10
AMBIGUITATEA DENUMIRII LIMBĂ SIMPLĂ ÎN REGIUNEA DE GRANIȚĂ BALTICO-SLAVĂ DIN PERSPECTIVA LIMBII LITUANIENE
This paper deals with the so-called język prosty which has been used for ages by various national groups living in the Balto-Slavic border region. This homely and unofficial language functions among the lower social classes only as a vehicle for verbal communication within…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.09
SCHIMBĂRILE LEXICALE ÎN LIMBA LITUANIANĂ ADMINISTRATIVĂ
Straipsnyje nagrinėjami vienos iš bendrinės kalbos atmainų – administracinės kalbos leksikos pokyčiai XXI a. pradžioje, lyginant su XX a. pabaigos padėtimi. Žodyno sudėtis kinta dviem kryptimis: pirma, leksika nuolat pasipildo naujais žodžiais, naujomis reikšmėmis, o antra, iš…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.08
Scrierea denumirilor astrologice pe site-uri
Lietuvių kalbos rašybos normos numato tikrinio pavadinimo rašymą didžiąja raide, tačiau tai tik bendriausia taisyklė, taikytina vienažodžiams pavadinimams. Keliažodžių rašymo norma numatoma dvejopa: vieni pavadinimai rašytini tik pirma didžiąja raide, kiti – didžiąja raide…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.07
IDENTIFICAREA COLOCAȚIILOR ARBITRARE DIN LIMBA LITUANIANĂ
Straipsnyje pristatomo tyrimo objektas – lietuvių kalbos arbitraliosios kolokacijos. Jų junglumo pagrindas yra ne semantiniai, o leksiniai ribojimai, tokios kolokacijos tiesiogiai neatspindi nekalbinės tikrovės. Ryšys tarp jų žodžių – arbitralus: nors pagal panašią reikšmę…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.06
Relația de subordonare în lucrările de sintaxă lituaniană (prima jumătate a secolului XX)
Straipsnyje apžvelgiama, kaip XX a. pirmosios pusės lietuvių sintaksės darbuose skirstomas prijungiamasis ryšys, kiek jo rūšių ir kokios jos skiriamos. Pradedama nuo Jono Jablonskio Lietuvių kalbos sintaksės (1911), o baigiama Leonardo Dambriūno Lietuvių kalbos sintakse (1946…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.05
Atitudini lingvistice și comportament lingvistic: a cui influență este mai puternică? Studiul situației adopției internaționale și legăturile cu emigrația
Kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys yra svarbūs kalbos išlaikymo dviejų kalbų vienoje erdvėje aplinkybėmis veiksniai, ypač kai viena iš tų kalbų yra dominuojanti aplinkos kalba, o kita – mažumos ar tik namų aplinkos kalba, pavyzdžiui, emigracijoje. Straipsnyje nagrinėjamos…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.04
Adverbele de timp nedefinite „kažkada” și „kada nors”: relația dintre sensuri și utilizare
Straipsnyje aptariamas kažkada vartosenos poslinkis nuo tradicinio modelio, skirto nusakyti neapibrėžtu praeities momentu vykusio faktyvaus (specifiško) veiksmo laikui, link mažiau įprasto modelio, kai kažkada pasirenkamas nusakyti ateityje galimai vyksiančiam (irealiam…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.01
OICONIME TRADIȚIONALE ȘI NETRADIȚIONALE DIN ESTUL LITUANIEI
Straipsnyje nagrinėjama, kuo skiriasi lietuviškos tradicinės rytų Lietuvos oikonimų formos nuo vėlesnių netradicinių slaviškų formų. Nurodomi oikonimų regioniniai skirtumai ir pateikiami duomenys pagal darybą, slavinimą valsčiuose nuo Šalčininkų iki Daugpilio. Skiriami penki…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.07
Pandemia de COVID-19 și războiul din Ucraina: utilizarea eufemismelor și disfemismelor în discursul public din limbile letonă, lituaniană și rusă
Straipsnis apima dvi leksikos kategorijas – eufemizmus ir disfemizmus, vartotus vykstant dviem didžiausiems, nuo 2020 m. visą pasaulį sukrėtusiems globalinio masto įvykiams: COVID-19 pandemijai ir Rusijos pradėtam karui Ukrainoje. Į straipsnį įtraukti eufemizmai ir disfemizmai…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.06
RELAȚIA DE SUBORDONARE ÎN LUCRĂRILE DE SINTAXĂ LITUANIANĂ DIN PERIOADA OCUPAȚIEI SOVIETICE
Straipsnyje apžvelgiama, kaip sovietų okupacijos laikais, maždaug nuo XX a. vidurio iki 9-ojo dešimtmečio galo, lietuvių sintaksės darbuose aprašomi prijungimo būdai. Pradedama nuo Juozo Žiugždos Lietuvių kalbos gramatikos (1945), o baigiama Vytauto Sirtauto ir Česio Grendos…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.08
Laminat și cuvintele înrudite cu acesta în dicționarul limbii lituaniene standard
Sprendžiant iš vartosenos internete, laminatas ir jo bendrašakniai žodžiai laminuoti, laminavimas, laminuotas, ‑a bei kiti ne tik kaip terminai dažnai vartojami tam tikrų sričių (statybos ir remonto, medienos apdirbimo, tekstilės, odontologijos, kosmetologijos) tekstuose – jų…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.05
SCRIEREA DENUMIRILOR ASTROLOGICE ÎN PUBLICAȚII TIPĂRITE
Straipsnyje tęsiami astrologinių pavadinimų rašymo tyrimai. Ankstesniame Bendrinės kalbos numeryje išnagrinėjus jų rašymo polinkius astrologijos svetainėse, čia susitelkiama į rašymą spausdintuose leidiniuose – įprastinėje bendrinės kalbos funkcionavimo terpėje. Pasirinkus 10…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.01
GRAFOLECT DIALECTAL AUTORIAL ȘI POSIBILITĂȚILE PERCEPȚIEI SALE
Straipsnyje pristatomas rašytinio tarmiškumo tyrimas. Atliekant tyrimą siekta vertinti autorinį grafolektą sakytinio tarmiškumo perteikimo ir užrašymo sprendimų požiūriu. Tarmėtyrinio diskurso pagrindas – vienos rytų aukštaičių panevėžiškių atstovės feisbuko įrašai, paskelbti…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.09
Utilizarea limbilor și atitudinile lingvistice: cazul școlilor cu predare în limba polonă
Straipsnyje pristatomi dviejose mokyklose lenkų mokomąja kalba besimokančių 3–8 klasių mokinių grupėse anketavimo būdu atlikto tyrimo rezultatai, rodantys dažniausiai vartojamą namų kalbą, kalbos pirmumo pasirinkimą kitų kalbų atžvilgiu, nuostatas dėl lietuvių ir kitų kalbų…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.03
Limba lituaniană de stat: prevederile actelor legislative în perioada interbelică
Lietuvos valstybės atkūrimas 1918‑aisiais paspartino lietuvių bendrinės kalbos raidą. XIX a. pabaigoje ir pačioje XX a. pradžioje buvusius svarbius į kalbos formą nukreiptus bendrinės kalbos raidos aspektus – normos pasirinkimą ir kodifikaciją – tarpukariu pakeitė aspektai…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.02
370 DE ANI DE LA PRIMA GRAMATICĂ TIPĂRITĂ A LIMBII LITUANIENE
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.14
VALORILE ÎN IMAGINEA ASUPRA LUMII A LIMBILOR LITUANIANĂ ȘI POLONĂ: ASEMĂNĂRI ȘI DEOSEBIRI ÎNTRE DOUĂ CULTURI
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.12