ACTA LINGUISTICA LITHUANICA

XLIX (2003), 103 – 129

Neoparole lituane in -s-

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

Uniwersytet Jagielloński, Kraków

Una particolarità della formazione delle parole in lituano è che molti suffissi, soprattutto quelli che contengono sonoranti (l, r, m, n, v), sembrano aver sviluppato varianti sigmatiche, ad es. -sla- accanto a -la-, -sra- accanto a -ra- ecc. Sincronicamente, la variante asigmatica si aggiunge di solito a radici che terminano in un’ostruente, mentre la variante sigmatica è preceduta da una vocale o da un dittongo. In questo articolo si sostiene che le apparenti varianti sigmatiche derivino dalla risegmentazione di alcune forme verbali (infiniti in -sti, presenti in -sta, presenti atematici in -sti e iterativi in -styti), nelle quali -s- emerge per dissimilazione davanti a ostruenti dentali; per esempio, la risegmentazione di ēsti come ē-sti ha dato origine a una radice riformata ēs-, evidente in ēsļus (da segmentare ēs-lus, anziché ēd-slūs). In questo modo, le radici riformate in -s- si sono sviluppate accanto alla maggior parte delle radici che originariamente terminavano in ostruenti dentali. Si può quindi fare a meno delle varianti sigmatiche attribuite in letteratura a molti suffissi.

1. Una delle peculiarità della formazione delle parole in lituano consiste nel fatto che, per alcuni suffissi nominali, si distingue una variante asigmatica da una variante sigmatica, caratterizzata dalla presenza della consonante s prima del suffisso vero e proprio¹. Sulla base del materiale raccolto nella monografia di Pr. Skardžius (1943: 162n.) si può affermare che questa differenziazione interessa soprattutto i suffissi lituani che iniziano con una sonorante (l, r, m, n, v), cfr.

Forma asigmatica

Forma sigmatica

-la-: krėklas, mėšlas

-sla-: giršlas, kaišlas, krišlas²

-lā-: dėla, eilā

-slā-: gȳsla

-lu-: vešļus, tukļus, suosļus

-slu-: dėšļus, ešļus, gosļus³

-lē-: rėplės, nárplė

-slē-: dėšlės, pūslē⁴

-rā-: skūdras, stipras, vāiras

-sra-: gaisras, tīmsras

-rā-: kaitrā, kantrā, šutrā, taukrā

-srā-: [kaisrā, gaisrā]⁵

-ma-: kélmas, skvarmas

-sma-: bilšmas, garšmas, jaušmas, varšmas⁶

¹Le condizioni in cui compare questa s non sono mai state precisate, per quanto mi consta.

² Secondari: mók-slas, pė-slas, rūk-slas, tīk-slas.

³ Secondari: ei-slūs.

⁴ Secondari: patvār-slēs, rauk-slē.

⁵ Formazioni non menzionate da Skardžius (1943).

⁶ Secondari: bēg-smas, džiaug-smas, lūnk-smas, vaik-smas, veik-smas.

104 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

-me-: dermē, rētmē, sekmē, tekmē

-smē: bausmē, drausmē, giesmē, rēsmē, żosmē

-na-: ālpnas, drēgnas, glēbnas

-sna-: dosnas, skursnas⁸

-nā-: dusnā

-snā-: džiūsnā, ēsnos, skursnā, varsna⁹

-ni-: barnis, vilnīs

-sni-: kášnis, krūšnis, pusnīs¹⁰

-nu-: kaunūs, kritnūs, lepnūs

-snu-: ēsnūs, skursnūs, rusnūs¹¹

-niu-: barniūs, mižniūs, sūsniūs

-sniu-: pīržnius (*pirsnius)

-va-: ērdvas, mūlvas, žēlvas

-sva-: bālsvas, juōsvas, kiēsvas, rūsvas¹²

-vā-: dirvā, kalvā, sparvā

-svā-: braṣvā, lāisva, nausva¹³

2. Il suffisso asigmatico si aggiunge prevalentemente a una radice terminante in un’ostruente occlusiva (p, t, k, b, d, g), cfr. rēp-les, rēt-mē, krēk-las, glēb-nas, ērd-vas, drēg-nas, oppure in un’ostruente fricativa (s, š), cfr. dus-nā, suos-lūs, mēš-las, vēš-lūs¹⁴. Il suffisso sigmatico, invece, si unisce – dal punto di vista descrittivo – a una radice con una vocale o un dittongo in posizione finale. Cfr. la vocale breve in rasmē, rūysas, krišlas, pusnīs, la vocale lunga in kāšnis, rēsmē, gošlūs, miškē, pūšlē, i dittonghi in kiēsvas, juōsvas e kaīslas, jaūšmas, i dittonghi sonantici in bīlmas, gīrlas, skuršnas, varsna, tīmras, krimslē. Questa regola è infranta dai derivati secondari, nei quali il suffisso sigmatico si unisce a basi di qualsiasi tipo; cfr. la nota 2 e seguenti.

3. Mentre il suffisso asigmatico si distingue nettamente dalla radice, nel caso del suffisso sigmatico si ha il cosiddetto nodo morfologico: il segmento s deriva per degeminazione dal gruppo *s-s-, nel quale il primo fonema costituiva la consonante finale del morfema precedente, mentre il secondo era la consonante iniziale del morfema seguente, ossia del suffisso. Skardžius (1943), seguito, tra gli altri, da Otrębski (1965), ricostruisce l’antico confine morfologico nella forma anteriore all’assimilazione, ossia come *t-s o *d-s. Ciò implica una radice terminante in un’occlusiva dentale e un suffisso con -s- iniziale, per es. kīršlas < *kirt-slas, bausmē < *baud-smē.

4. Il postulato dei suffissi sigmatici è indissolubilmente legato all’ipotesi che essi derivino nomina da basi verbali terminanti in un’occlusiva dentale. Va detto che tale ipotesi è valida soltanto per i nomina deverbali, ma non regge quando si tenta di estenderla ai derivati

⁷ Secondari: ei-smē, ūk-smē, verk-smē.

⁸ Secondari: kūp-snas, vīlg-šnas.

⁹ Secondari: liep-snā, rēk-snā, vālk-šna.

¹⁰ Secondari: kēp-snis, lup-snis, mīrk-snis, žīng-snis.

¹¹ Secondari: lak-snūs, lip-šnūs, mil-snūs (← pamiltī), ry-snūs (← ryti)

¹² Secondari: žilSvas ⇐ žīlas, žal-svas ⇐ žāl(i)as.

¹³ Secondari: gausvā, ydva, našva.

¹⁴ Da questa regola si verificano tuttavia eccezioni, cfr. kel-mas, bái-mē, bar-nīs, kau-nūs, dir-vā.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

105

verbi appartenenti alle stesse basi derivazionali. Così, per esempio, accanto a kirslas, interpretato di solito come *kirt-slas, vi sono i verba kiršč́ioti e kirsnóti, ai quali non è possibile attribuire la struttura *kirt-čioti, *kirt-noti. Nel caso dei verbi formati con neosuffissi contenenti l’elemento -d-, kirsdinéti, kiršdinti, atsikirsdýti, non è probabile che il gruppo [zd] alla giuntura morfologica derivi da un gruppo *t-d dissimilato. È più semplice supporre qui la base kirs-, come nell’inf. kírsti, e una sonorizzazione anticipatoria di s causata dall’aggiunta di un suffisso in -d- (cfr. mèšdamas ⇐ mèšti); il nomen corrispondente kiršlas è più naturale analizzarlo come kirs-las che come *kirt-slas. Deverbativi come kąśčioti, kąślioti, kąśnoti mostrano la vocale ą, possibile soltanto davanti a una spirante, cfr. inf. kąsti. Ciò esclude immediatamente una ricostruzione con un’occlusiva dentale, *kand-čioti, *kand-lioti, *kand-noti, e suggerisce piuttosto l’analisi kąs-čioti, kąs-lioti, kąs-noti; il nomen corrispondente kąśnis si deriva più facilmente da kąs-nis che da *kand-snis.

5. I derivati del verbo ésti formano la seguente serie:

ės-dinéti

ės-dinti

ės-terti

ės-ena

ės-kà

ės-lùs

ės-nos

ės-nùs

ės-tùvai

ės-tùvas

È evidente che, in tutta questa serie, la base è il neopierwiastk ės- e che esso è stato astratto dalla forma dell’infinito ės-ti (< *ėt-ti < *ėd-ti). Il neopierwiastk conferisce a questa serie autonomia morfologica, allo stesso modo della radice primaria ėd- rispetto alla serie derivazionale

ėd-inéti

ėd-inti

ėdž-ióti

ėd-a

ėd-ėjas

ėd-ėnė

ėd-rùs

ėdž-ios

6. Se ora dalla serie ės- si esclude la forma ėsłus e le si attribuisce la base ėd- (cfr. *ėd-šlus in Skardžius 1943: 166), occorre constatare che si tratta di un espediente interpretativo che non tiene conto del fatto che la derivazione deverbale in lituano si avvale non di una, bensì di due basi: ėd- e ės- (una più antica e l’altra più recente). Tenendo conto di ciò, abbandoneremo la concezione dei suffissi sigmatici primari -sl-, -sr-, -sm-, -sn- con basi in -t-/-d-. La sostituiremo con il concetto di neoradicale terminante nel segmento

106 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

s che deriva in ultima analisi dalla dissimilazione dell’occlusiva dentale nella forma dell’infinitivo (-s-ti < *-t-ti). Questo neoradicale assume gli stessi suffissi del radicale primario con -s- etimologica in posizione finale, cfr. per esempio dēs-ena come dvēs-ena (da dvēsti, dvēšē) oppure tiṣ-ena (da tiṣti, tiṣo), gies-mē come ges-mē (da gēsti, gēso), ēs-tuvai oppure vers-tuvē come praus-tuvē (da praūstis, praūšēs), kās-čioti come blēs-čioti (da blēsti, blēso).

7. Anche un esame sommario del dizionario accademico (LKŽ) ci convince che quasi a ogni radice terminante in un’occlusiva dentale corrisponde un neoradicale in -s-, derivato dalla rianalisi dell’infinito in -sti. Di norma esso è documentato da alcuni derivati, nominali e/o verbali; cfr. es- al § 5. Talvolta, tuttavia, una sola formazione derivata costituisce la prova dell’esistenza del neoradicale. È così, per esempio, con gaūs-mas ⇐ gaūsti, gos-lūs ⇐ gostì, kiēs-vas ⇐ kiēsti, mėṣ-tinis ⇐ mėšti e triz-nā (< *tris-nā) ⇐ trišti. Come le radici primarie, anche i neoradicali sono soggetti a gradazione apofonica, ossia assumono la forma del grado o: accanto a bris- (brištine) si trova bras- (brastā, brasvā), accanto a mis- (mišā) si trova mais- (maīstas), accanto a kirs- (kiršlas, kirščioti) si trova kars- nel sostantivo isolato karsā.

8. Ulteriori fonti dei neoprotomi in -s.

Esempi come bāls-vas ⇐ bālsta (inf. bālti), vīkṣ-mas ⇐ vīkṣta (inf. vīkti) suggeriscono che il praesens etimologico in -sta- sia stato reinterpretato come prs. in -ta- basato su una base in -s-, bāls-ta, vīkṣ-ta; analogamente būs-ena presuppone un prs. būs-ta (cfr. § 11). – La base di derivati quali dēs-čioti, dēs-lioti, dēs-ena ecc. si spiega al meglio attraverso la forma atematica del prs. dēst(i) ‘pone’, che, sul modello degli infiniti in -sti, potrebbe essere stata risegmentata come dēs-ti (cfr. § 12). – I derivati del tipo kāusdinti, pjāusdinti sono soggetti a una segmentazione che rivela i neoprotomi kaus- e pjaus- rispetto ai PWK primari kau- e pjau-. Per spiegare questi neomorfemi in -s- occorre rifarsi alle formazioni intensive in -styti e riconoscere che la loro s fu intesa come confine morfologico e interpretata come originario contatto *s-s: káustyti = *kaus-sty-, pjáustyti = *pjaus-sty- (§ 13).

9. L’insieme dei neoprotomi in -s- è presentato qui di seguito suddiviso in quattro gruppi, in base alla diversità delle formazioni che hanno costituito il punto di partenza della risegmentazione morfologica. Sono: 1. infiniti in -sti, 2. praesentia in -sta, 3. praesentia atematici in -sti, 4. intensiva in -styti.

10. Risegmentazione degli infiniti in -s-ti

NEOPWK.

DERIVATO

FONTE DEL NEOPWK.

PWK. PRIMARIO

aus-

áus-dinti ataus-dýti áustyti¹⁵

áusti

aud-, áudžiu, áudžiau

¹⁵ Per degeminazione da *aus-styti.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

107

aus-tuvė

baus- baus-lys; baus-mė¹⁶; baus-tuvė baūsti baud-, baudžiu, baudžiau

bels- bels-mas; béls-teleti; béls-tereti; bels-tūkas bélsti beld-, bél džiu, bél džiau

bes- bes-čioti; bès-teleti; bes-tūvas; bes-tūkas bèsti bed-, bedù, bedžiau

bils- bīls-čioti; bils-dénti; bils-mas¹⁷; bils-nóti bīlsti, bīlsta bild-, bilda

bris- bris-nóti; bris-terti; bris-tinė bristi¹⁸ bred- / brid-, bredù, bridaũ

briṣ- briṣ-teleti briṣti, briṣta¹⁹ brind-, pribrindo

draus- draus-dinėti; draus-mė; draus-tinis; draustyti²⁰; draus-tójas; draus-tùvės draūsti draud-, draudžiu, draudžiau

ės- ės-dinėti; ės-dinti ėsti ėd-, ėdu, ėdžiau

¹⁶ Skardžius (1943: 206): *baud-smė.

¹⁷ Skardžius (1943: 203) wymienił wśród wyrazów na -smas, jak bèg-smas, rėk-smas, verk-smas.

¹⁸ Quanto a grado, a bris- corrisponde bras-, vedi sotto § 10.1.

¹⁹ Già prima del cambiamento del pralit. *inS in lit. įS, il praesens *brin-sta ricevette un’inserzione velare: > brinksta. In seguito questa forma fu risegmentata come brink-sta, come testimoniano il prt. brinko e l’inf. brinkti. In questo modo il neopwk. brink- ‘risuonare, gonfiarsi, tumefarsi’ divenne sinonimo del neopwk. briṣ-.

²⁰ Per degeminazione da *draus-styti.

108 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

ės-ena²¹

ės-kಲ

ės-lùs²³

ės-nos

ės-nùs²⁴

ės-terti

*ės-tùs²⁵

ės-tùvai

ės-tùvas

gąs-

gąs-čioti gąs-dinti nuogas-lùs²⁶ išgąs-tis

išsigąsti

gand-, išsigandau

gaus-

gaũs-mas

gaũsti

gaud-, gaudžiù, gaudžiaũ

geis-

geis-las geis-lùs geis-mas pageis-tojas

geĩsti

geid-, geidžiù, geidžiaũ

gels-

gẽls-vas²⁷

gẽlsti, gẽlsta

gelt-, pagelto

girs-

gĩrs-las²⁸ gĩrs-mas

gĩrsti, išgĩrsta

gird-, išgirdo

gys-

gys-mas

gỹsti, gỹsta²⁹

gyd-, pragýdo

glaus-

glaus-mẽ glaus-nùs

glaũsti

glaud-, glaudžiù, glaudžiaũ

²¹ Skardžius (1943: 234) jest to deryvat z suf. -sena. Por. jednak ės-ena z deryvatami na -ena od pierwiastków zakończonych etymologicznym -s-: dvẽs-ena ⇐ dvesiù, dvesiaũ, dvẽs-ti; tĩsena ⇐ tĩsti, tisaũ, tĩsti.

²² Skardžius (1943: 124): *ėd-skā. – Adj. ėškus a. ėškus są rečiau deryvatami na -us od sb. ėškà ‘apetyt’ niželi formacją deverbalną *ėd-skas, jak chciał Skardžius (1943: 124). Por. też ėšk-ena ⇐ ėškà.

²³ Skardžius (1943: 166): *ėd-slùs.

²⁴ Skardžius (1943: 225): *ėd-snus.

²⁵ La formazione *ės-tùs è stata trasformata mediante l’inserzione di k in *ėktùs, quindi mediante il mutamento di ks > in kš in ėkštùs ‘schizzinoso nel mangiare; debole’. La forma non è riportata da Skardžius (1943).

²⁶ Skardžius (1943: 166): *gand-slus.

²⁷ Skardžius (1943: 377): *gelt-svas.

²⁸ Skardžius (1943: 163): *gird-slas.

²⁹ Cfr. § 12 giesmẽ dal prs. atemat. giẽst(i).

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

109

glaus-tyti(s)³⁰

priglaus-tojas

glos-

glos-nùs glós-teletì glóstyti³¹

glósti

glod-, glódžiu, glódžiau

gos-

gos-lùs³²

gosti

god-, godzìu, godzìau

grę̇s-

grę̇s-tùvas

grę̇sti

grend-, gréndžiu, gréndžiau

graus-

graũs-mas³³ graus-tìnis

gráusti

graud-, gráudžia, gráude

griaus-

griaũs-mas griaus-tìnis

griaústi

griaud-, griaúdzia, griaúde

grįs-

grįs-dinti grįs-lai grįs-mas grįs-tas grįs-tinis grįs-tójis

grįsti

grind-, grindžiu, grindžiau

grūs-

grūs-lýs grūs-mė grūs-tas grūs-tinė grūs-tis grūs-tinė grūstyti³⁴ grūs-tùkas grūs-tùke grūs-tùvas grūs-tùvė grūs-tùvis grūs-tuvỹs

grústi

grūd-, grūdu, grūdau

³⁰ Per degeminazione da *glaus-styti.

³¹ Per degeminazione da *glos-styti. Un’analisi metanalitica alternativa di glóst-tyi genera un neopwk. glost-: glostinėti, glostinis; a sua volta, glósty-ti conduce a glósty-dinti.

³² Derivati: gosláuti ‘essere lascivo, libidinoso’, goslyba ‘lascivia, libidinosità’. Skardžius (1943: 166): *god-slus.

³³ Varianti: graũzmas, graũdzmas.

³⁴ Per degeminazione da *grūs-sty-.

110 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

gurs- gūrs-tas³⁵ gurs-terėti gūrsti, gūrsta gurd-, gūrdo

jaus- jaūs-ena jaus-lùs jaūs-mas³⁶ jaūs-mē jaūsti jaut-, jaučiū, jaučiaī

kais- užkais-dinti kais-las³⁷ kais-rà kaisti, kaista kait-, pakaito

kąs- kąs-čioti³⁸ užkąs-dinėti kąs-dinti kąs-lioti kąs-nis/-nỹs kąs-noti kąs-telėti kąsti kand-, kándu, kándau

keis- keis-dinėti keis-ena keis-lioti keis-mas keis-tinis keis-tinỹs keisti keit-, keičiū, keičiaū

kęš- apkęš-dinti kęš-mas kęš-terėti kęš-terti kęšti kent-, kenčiū, kenčiaū

kęs- kęs-čioti kęsėti³⁹ kęs-las⁴⁰ kęsti kėt-, kėtù, kėtaū

³⁵ Skardžius (1943: 322): *gurd-smas.

³⁶ Skardžius (1943: 203): *jaut-smas.

³⁷ Skardžius (1943: 163) wymienia ten wyraz w grupie formacji z suf. -sla-.

³⁸ Cfr. gli iterativi più antichi in kand-, kandýti e kándžioti.

³⁹ Per degeminazione da *kės-sėti. Cfr. versėti s. v. vers-.

⁴⁰ Tu wyjątkowo Skardžius (1943: 163) się waha: „gali būti kilęs iš *kės-slas ir *kės-las, plg. kęsintis“.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

| 111

kies-

kiẽs-vas⁴¹

kiẽsti, kiẽsta⁴²

kiet-, sukiẽto, užkiẽto

kirs-

kirs-čioti atsikirs-dinėti nukirs-dinti atsikirs-dýti kirs-las⁴³ kirs-mas kirs-nė kirs-nóti kirs-tas⁴⁴ kirs-telėti kirs-terėti kirs-tìnas kirs-tìs kirs-tójas kirs-tùkas kirs-tùvas

kìrsti

kert- / kìrt-, kertù, kirtãũ

krės-

krės-čioti krės-dinėti krės-nóti

krėsti

kret- / krėt-, krečiù, krečiãũ

krims-

krims-čioti krims-dinti krims-ėti krims-lė krims-nis krims-nóti krims-telėti krims-telti krims-tùkas

krìmsti

kremt- / krimt-, kremtù, krimtaũ⁴⁵

kris-

kris-dinėti kris-dinti

krìsti

krit-, krintù, kritãũ

⁴¹ Skardžius (1943: 377): *kiet-svas.

⁴² La base della derivazione è un vb. denominativum formato da un aggettivo con il suffisso -sta-. Così come kiẽs-vas ‘durognolo’ si spiegano anche gli agg. balsvas ‘biancastro’, gelsvas ‘giallastro’, juõsvas ‘nerastro’, mėlsvas ‘azzurrognolo’, raũsvas ‘rosato’, žalsvas ‘verdastro’, žil̃svas ‘grigiastro’. Skardžius (1943: 377) e Otrębski (1965: § 121) postulano erroneamente il suffisso -svas per l’intero gruppo.

⁴³ Skardžius (1943: 164): *kìrt-slas. – Wariant keršlas jest wtórny; wokalizm został wyrównany do prs. kertù (Skardžius l. c. postuluje *kert-slas, tj. derywację od osnowy praesentis, co mało prawdopodobne).

⁴⁴ La variante kerštas è secondaria; il vocalismo è stato livellato su prs. kertù.

⁴⁵ Esiste anche un neopk. al grado o, cfr. sotto krams-, § 10.1.

112 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

kris-las⁴⁶ kris-liai kris-nóti kris-telėti

leis-

leis-dinėti leis-dinti leis-dyti / -dūti leis-ena leis-telėti leis-terėti leis-terti leis-tin̄iai leis-tiniai leis-tōjas apléis-tojas⁴⁷ leis-tūvas

léisti

leid-, leídžiu, leídau

lies-

liés-mas liés-telėti lies-tūkas

liēsti

liet-, liečiu, liečiau

liš-

liš-dinėti nuļis-dyti liš-ena⁴⁸

lišti

lind-, lendū, lindau

mels-

mels-dinti mels-ena mels-mas užmels-tojas mels-tuvė

melsti

meld-, meldžiu, meldžiau

mes- / mez-

mes-čiōti⁴⁹ mes-dinėti išmēs-dinti mes-dyti mės-liava⁵⁰

mēsti

met-, metù, mečiau

⁴⁶ Skardžius (1943: 164): *krit-slas.

⁴⁷ Queste parole lituane antiche, cfr. z klaust-tojas SD³ 372 «interrogante, percontator, rogator» da kláusiu, kláusti.

⁴⁸ Cfr. la nota precedente relativa a ės-, ēšena.

⁴⁹ Questo si affianca all’iterativo più antico mēčioti (*mēt-iā-), nonché a mētyti. Per quanto riguarda il grado allungato, cfr. lettone mētāt «lanciare, scagliare» e antico slavo ecclesiastico vūmetati, pomētati.

⁵⁰ Il suffisso -liava è stato astratto dalla formazione mēšliava «periodo in cui si trasporta il letame nei campi», precisamente quando essa è stata riferita al verbo mēšti, mēžiu «concimare, fertilizzare». Dal punto di vista

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

113

mẽž-liava; mes-muõ⁵¹; mès-teleti; mès-tereti; mes-tùvai

męs-

męs-tìnis

męsti

ment-, menčiù, menčiãũ

mis-

mis-â⁵²

mišti

mit-, mintù, mitãũ⁵³

pers-

pẽrs-teleti; pers-tùvai

pẽrsti

perd-/ pird-, pẽrdžiu, pẽrdžiau⁵⁴

pirs-

pìrs-čioti; pìrs-kius; pìrs-kus⁵⁶; pìrs-la / -là; pìrs-nis; pìrs-nóti; pìrs-teleti; pìrs-tereti; pìrz-nius⁵⁷

*pìrsti, *pìrsta

perd-/ pird-, *pirdo⁵⁵

plaus-

plaũs-mas; plaũs-tas⁵⁸; plaũstyti⁵⁹

plaũsti

plaud-, pláudžiu, pláudžiau

plės-

plẽs-ẽnos

plẽsti

plet-/ plẽt-, plečiù, plečiãũ

etimologicamente è mẽšliava, derivato con il suffisso -iava dal sost. mẽšlas ‘letame, concime’ < mẽš-las; questa parola era una formazione scherzosa dall’inf. mẽsti, non dalla radice verbale mẽž-, come suggeriva Skardžius (1943: 164) ricostruendo *mẽž-slas. Sul modello del rapporto mẽs-tì:: mẽs-liava sono comparse varie formazioni analogiche, cfr. nẽšti ⇒ nẽšliava, vẽšti ⇒ vẽšliava (secondariamente vẽžliava), rìnkti ⇒ rìnkliava.

⁵¹ Variante di met-muõ, più spesso pl. mẽt-menys ‘ordito del tessuto’.

⁵² Estratto di malto, mosto dal quale si produce la birra mediante fermentazione’. Corrisponde al lettone misa.

⁵³ Cfr. la radice verbale secondaria mais-, riguardo alla forma del grado o rispetto a mis-, § 10.1.

⁵⁴ Quanto al grado apofonico ridotto pird-, cfr. sotto la radice verbale secondaria pìrs-.

⁵⁵ Quanto al grado e, cfr. sopra la radice verbale secondaria pers-. Il grado apofonico ridotto è visibile in pirdìnti, pirdžioti e nei nomi pirdà, pìrdalas, pirdùnas, pirdžius.

⁵⁶ Paralelną budowę pokazuje smìrs-kus ⇐ smìrs(ti), zob. niżej. Skardžius (1943: 124) odtwarza jednak *pìrd-skus.

⁵⁷ Da sonorizzazione di *pìrs-nius (suffisso come in sùs-nius ⇐ sùsti). Parallelo: trìznius, s. v. tris-. Skardžius (1943: 226) ricostruisce *pìrd-dnius (un suffisso del genere non esiste!)

⁵⁸ Skardžius (1943: 321): *plaud-tas.

⁵⁹ Per degeminazione da *plaus-syti.

114 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

išsiplės-ena plės-mas

plūs-

plūs-čioti plūs-ena plūs-mas⁶¹ plūs-teleti plūs-tereti

plūsti, plūsta

plūd-, plūdo⁶⁰

pras-

pripras-dinėti atpras-dýti supras-dýti pras-ena pras-lūs pras-mà pras-mas pras-mē

pràsti

prat-, prantù, prataũ

pus-

pus-nis⁶² pùs-tas pustytý⁶³

pùsti

put-, puntù, putaũ

pūs-

pūs-čioti⁶⁴ pūs-dinti pūs-dýti pūs-lē⁶⁵ pūs-lioti pūs-lýs pūs-nóti pūs-tereti

pūsti

put- / pūt-, pūčiù, pūčiaũ

ras-

ras-dinėti ràs-dinti ras-dýtis ras-lūs⁶⁶ ras-mē

ràsti

rad-, randù, radaũ

⁶⁰ Accanto a questo c’è anche un neopwk. plūst-: plūst-ėti, -a, -ėjo, plūstubūnis ‘chi inonda, ingiuria, bocca sudicia’.

⁶¹ Supponendo una contrazione espressiva di plūs- > in plus-, si potrebbe includere qui anche plus-čioti ‘camminare senza meta, bighellonare’ (⇒ plūs-čius ‘fannullone, scansafatiche, vagabondo’).

⁶² Skardžius (1943: 221): *put-snis (tak samo Otrębski 1965: 170).

⁶³ Per degeminazione da *pus-snyt.

⁶⁴ Cfr. la forma più antica pūčiōti < *pūt-ia-.

⁶⁵ Skardžius (1943: 170): *pūt-slē.

⁶⁶ Skardžius (1943: 166): *rad-slus.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

| 115

res- / ręš-

rēs-vas rēs-vas⁶⁷ rēs-mē⁶⁸

rēsti

ret-, rēnta, rēto

ręs-

rēs-dinti rēs-tinis rēs-tójas⁶⁹

rēsti

rent-, renčiù, renčiaũ

ries-

ries-čiúoti ries-mē⁷⁰ rēs-mas ries-tas ries-tinis ries-tùvas ries-vas⁷¹

riēsti

riet-, riečiù, riečiaũ

ris-

ris-dinti ris-tas ris-vas ris-tùvai ris-tùvas

risti

rit-, ritù, ritãu

rus-

rus-nùs⁷² rùs-vas⁷³

rùsti

rud-, rundù, rudaũ

sēs-

sēs-lỹs sēs-lùs⁷⁴ sēs-tas pasēs-tē⁷⁵

sēsti

sēd-, sēdu, sēdau

siaus-

siaũs-dinti siaus-lùs

siaũsti

siaut-, siaučiù, siaučiaũ

⁶⁷ Skardžius (1943: 377): *rēt-svas.

⁶⁸ Skardžius (1943: 206): *rēt-smē. – Por. stopień wzdużony rēt- w reimē a. retmā ‘rzadkie miejsce (w lesie)’, rētis ‘rzeszoto, sito z dużymi otworami’ (zwane też retas), rētỹs ‘człowiek małomówny’.

⁶⁹ Accanto a ręš- esiste il neopierw. rąst-: rąstas. È stato estrapolato dall’intens. *rąs-yti ⇐ *ras-syti (tema ręš-ti).

⁷⁰ Skardžius (1943: 206): formazione in -smē.

⁷¹ Skardžius (1943: 377): *riet-svas.

⁷² Skardžius (1943: 225): *rud-snus.

⁷³ Skardžius (1943: 377): *rud-svas.

⁷⁴ Skardžius (1943: 166): *sēd-slus.

⁷⁵ Skardžius (1943: 331): *pasēd-stē oppure *pasēd-tē.

116 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

siaũs-mas siaũs-teletė siaũstyti⁷⁶ siaũs-tùvas

sius-

sius-lùs siùs-mas sius-nà sius-tà siùs-tas siùs-teletė

siùsti

siut-, siunù, siutaũ

sius-

siųs-dinti⁷⁷ siųs-lys siųs-tinis siųstyti⁷⁸ sius-tùvas

siųsti

siunt-, siunčiù, siunčiãu

skaus-

skaũs-dinti skaũs-mas⁷⁹ skaus-nóti

skaũsti, skaũsta

skaud-, skaũda, skaudžiù

skers-

skẽrs-dinti skers-tójas skers-tùvės⁸⁰

skẽrsti

skerd-, skerdžiù, skerdžiãu

skės-

skẽs-čioti skẽs-nóti skẽs-teletė skẽs-tinis skẽs-tùvas

skẽsti

sket- / skėt-, skẽčiù, skẽčiãu

skirs-

skirs-ena skirs-kelė skirs-mas skirs-nis

skĩrsti, skĩrsta

skird-, skĩrdo

⁷⁶ Per degeminazione da *siatus-syti.

⁷⁷ Accanto a questo siuntinė́ti.

⁷⁸ Per degeminazione da *siųs-syti.

⁷⁹ Skardžius (1943: 204) wymienił wśród wyrazów na -smas, por. wyżej uwagę do bil̄smas.

⁸⁰ La base secondaria skers- si ritrova ancora nel sostantivo skerstiis oppure skerstùjis «ultimo mese dell’anno, dicembre»; la spiegazione del formante pone tuttavia delle difficoltà.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

| 117

skirs-nùs skirs-telėti⁸¹

sklęs- sklęs-tas sklęsti sklend-, sklendžiu, sklendžiau

skros- skrós-dinti skrós-tinis skros-tójas skros-tùvas skrósti skrod-, skródžiu, skródžiau

skurs- skurs-dinti skurs-nà⁸² skurs-nas⁸³ skurs-nùs⁸⁴ skursti, skursta skurd-, skùrdo

skus- 1 skùs-čioti skùs-terėti skùsti skud-, skùnda, skùdo

skus- 2 nuskùs-dinti skùs-terti skùs-tis skus-tójas skus-tùkas skus-tùvas skùsti skut-, skùtu, skutau

skųs- apskųs-dinti skųs-mas skųs-tis skųs-tójas skųsti skund-, skùndžiu, skùndžiau

slys- slýs-čioti slýs-dinti slýs-mas slýs-terėti slýsti, slýsta slyd-, sýdo

smirs- smìrs-dinti smìrsti, smìrsta smird-, pasmìrdo⁸⁵

⁸¹ Dall’analisi metalinguistica di prs. skirsta come skirt-a sono invece collegati i derivati dialettali skirsč-iotis, skirt-ė, skirt-yti, skirst-ùkas, skirst-ùs.

⁸² Skardžius (1943: 220) wymienił wśród wyrazów z sekundarnym sufiksem -sna, jak lùp-sna, kup-sną, liep-sną.

⁸³ Skardžius (1943: 219): *skurd-snas.

⁸⁴ Skardžius (1943: 225): *skurd-snus.

⁸⁵ Cfr. più avanti i neopwkk. al grado o: smars-, § 10.1.

118 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

smirs-nóti

smirs-telėti

smirs-telti

smirs-terėti

smirš-kus⁸⁶

spaus- spaus-dinėti spáusti spaud-, spaudžiu, spaudžiau

spáus-dinti

spáus-ena

spáus-mas

spáus-muõ

spáus-tai / spáuš-

spáus-telėti

spáus-terėti

spáustyti⁸⁷

spáus-tojas

spaus-tūkai

spaus-tūvai

spaus-tùvė

spraus- spraus-lė spráusti spraud-, spraudžiu, spraudžiau

spraus-mas

spraus-mė

spraus-muõ

spraus-tas

spraus-tūkas

spraus-tūvai⁸⁸

spręs- spręs-dinti spręsti sprend-, sprendžiu, sprendžiau

spręs-ena

spręz-lis⁸⁹

spręs-mas

spręs-tūvai

spręs-tūvas

svies- svies-dýti sviesti svied-, sviedžiu, sviedžiau

svies-tas⁹⁰

⁸⁶ Cfr. sopra pirš-kus.

⁸⁷ Per degeminazione da *spaus-styti.

⁸⁸ Dal pwk. praus- ‘lavare (se)’, con -s- etimologica, corrispondono rispettivamente praustuvė e praustuvė ‘catino’.

⁸⁹ Da *spręz-lis, con sonorizzazione del gruppo sl come in mėzliava < mės-liava (cfr. s. v. mes-/mez-), kremzlė accanto a kremslė ‘cartilagine’ (neopwk. krims- / krems-).

⁹⁰ Otrębski (1958: § 471): *svied-tas.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

119

svies-teleti svies-tinė svies-tynės

svys-

svýs-teleti svýs-terėti

svýsti, svýsta

svyd-, svýdo

šus-

šūs-dinti šūs-tiniai šūs-tinis šūs-tūkai

šūsti

šut-, šuntù, šutaũ

šveis-

šveis-čiūoti šveis-dinti šveis-tinis nušveis-tójas šveis-tūkas šveis-tūvas šveis-tùvė

šveisti

šveit-, šveičiu, šveičiau

švies-

švies-à⁹¹ švies-as švies-dinti švies-dyti švies-ė švies-ėti švies-inti / -inti švies-is švies-tùvas švies-ulýs švies-umà švies-ùmas švies-ùs

šviėsti

šviet-, šviečiu, šviečiau

tris-

triz-nà

*tristi

trid- / tried-, *trindù, *tridaũ; wtórnie trýstu < *trind-stu, trýdau, trýsti⁹²

Skardžius (1943: 310): *šveit-sa.

Wbrew Skardži­usowi (1943: 219) wyraz triznà ‘biegunka; osoba na nią cierpiąca’ nie może być wyprowadzony z prototypu *trid-dna z tej prostej przyczyny, że składnik -dna nie pojawia się jako sufiks w żadnym wyrazie litewskim. Bardziej naturalny będzie tutaj wywód triznà z praformy trišnà, mianowicie przy uwzględnieniu antycypacyjnej sonoryzacji sn > zn. To nieregularne zjawisko fonetyczne dokumentują takie paralele, jak z jednej strony užnaĩ < uõsnaĩ, nuolaižnùs < nuolaišnùs, z drugiej strony grazmẽ < grasmẽ, graũžmas < graũšmas, juozmuõ < juośmuõ. Formacja *tris-nà tak się ma do inf. triš(ti) jak sius-nà do

120 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

vers- vers-čiūkas vers-dinėti vèrs-dinti pérvers-dyti vèrs-ena versėti⁹³ vers-las vers-mas vers-tuvē vèrsti vert-, verčiù, verčiaũ

ves- ves-dinėti vès-dinti ves-dýti vès-imas / -imà ves-tùvės vèsti ved-, vedù, vedžiaũ

vès- vès-à vés-čioti atvès-dinėti vès-dinti atvès-inti vès-ulys vès-umà vès-ùmas vès-ùs vésta, véstivèd-, védo

žais- 1 žàis-las⁹⁴ žàis-mas žàis-tojas žàisti ‘giocare’ žàid-, žaidžiù, žaidžiaũ

žais- 2 žàis-tis⁹⁵ žàiz-dė žàisti ‘modellare l’argilla’ žàid-, žaidžiù, žaidžiaũ⁹⁶

siùs(ti) e come dziùs-nà rispetto a dziùs(ta), e stlit. duos-na rispetto al prs. atematico dúos(ti). – Il dialettale trznius ‘persona che soffre di diarrea’ risale a *triz-nius. Che anche qui si tratti di sonorizzazione secondaria è dimostrato dalla forma parallela piržnius ‘scoreggione’, da *pirs-nius, che risale a pirs- ← *pìrsti (cfr. sopra). Cfr. sùsnius da sùsti. Diversamente Otrębski (1965: § 298), che propone le forme originarie *trid-snius e *pird-snius, con un suffisso sigmatico, che tuttavia è difficile considerare antico e/o primario.

⁹³ Per degeminazione da *vers-sėti. Cfr. sopra kešėti s. v. kès-.

⁹⁴ Skardžius (1943: 164): *žàid-slas.

⁹⁵ ‘luogo presso il forno per il pane, spazio accanto al forno’ (LKŽₓₓ 88). Una parola affine è qui žàidas ‘fucina’.

⁹⁶ Il dialettale žàisti corrisponde al letterario žiešti ‘modellare, formare dall’argilla’ approssimativamente come il dialettale žàisti ‘ferire’ corrisponde a žeisti ‘lo stesso’. Data la gradazione o, si può interpretare žàisti, žaidžia come verbo quasi-primario, cioè come un verbo che si è stabilizzato al posto dell’iterativo *žaidyti, coniugato al presente con il suffisso -ia-: žaidžia (cfr. il tipo del presente in antico lituano mó́kia rispetto a mókyti, ró́dzia rispetto a ró́dyti, Otrębski 1965: § 639).

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

121

ž aiz-dē⁹⁷ žaiz-rà žaizdrà⁹⁸

žis- žis-čioti žis-dinti žis-lioti žis-loti žis-tūkas žisti žind-, žindu, žindau

žos- žos-čioti žos-las žos-mė⁹⁹ žos-tė žosti žod-, žódžiu, žódau

10.1. Appendice: formazioni al grado o

bras- bras-tà brās-tas¹⁰⁰ bras-và bras-tvà bristi bred- / brid-, bredù, bridau

braṣ- braṣ-à¹⁰¹ braṣ-và¹⁰² braṣ-tvà brésti, brésta brend- / brind-, pribřendo, pribřindo

gais- gais-as¹⁰³ *gisti, *gysta¹⁰⁴ *gied- / gid-, cfr. giedras, gaidrùs

⁹⁷ La variante della parola žais-tis (LKŽ_XX 90). La si può derivare da *žais-lė attraverso una sonorizzazione occasionale in posizione dopo i. Lo stesso vale per la parola žaizdà oppure žaizdė ‘ferita’, < *žais-tal-tė ⇐ dial.žais(ti) ‘ferire’.

⁹⁸ ‘fucina’, più ampiamente noto come masch. žaizdras (LKŽ_XX 90–91). In žaizrà abbiamo una formazione in -ra- dall’inf. žais(ti), cioè *žais-ra. Dal caso di kais-rà ⇐ kaisti (cfr. sopra) il nostro esempio si distingue per la sonorizzazione di s (a questo proposito cfr. sprēžlis s.v. sprēs- e triznà s.v. tris-). Una variante più recente è invece namitodrā, derivata dalla sonorizzazione di *žaist-ra (< *žais-ra-t- epentetica, come per es. in gaistras ‘bagliore nel cielo’, dopo la sonorizzazione: gaizdras). Del tutto diversa è l’analisi di Skardžius (1943: 301): *žaiddras, con un suffisso fittizio -dra- (la variante žaizdra non è stata presa in considerazione in questo contesto). Nelle monografie di S. Ambrazas (1993, 2000) non trovo le parole žaizrà, žaizdrà, žaizdras (né kaisrà, sprēžlis, triznà, gaizdras).

⁹⁹ Skardžius (1943: 206): *žod-smė.

¹⁰⁰ Per entrambi questi derivati in -t- parliamo di una relazione apofonica bras- ⇐ bris-. L’assenza della formazione intens. *brastytì esclude la possibilità di analizzare *bras-à, *brast-as.

¹⁰¹ Skardžius (1943: 310): *brand-sa.

¹⁰² Skardžius (1943: 378): *brand-sva.

¹⁰³ Skardžius (1943:310): *gaid-sas. Wyrazowi litewskiemu odpowiada łot. gàiss ‘powietrze’.

¹⁰⁴ Il prs. *gysta si può intendere come rinnovamento di un antico prs. infissato (*gind-sta ⇐ *ginda ‘si rischiara, torna sereno’) in parallelo, per esempio, a išvysta (*vind-sta ⇐ *vinda ‘percepisce, nota’), dove ys- costituisce la base per il grado o vais-, cfr. sotto vaìskus.

122 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

gais-rà¹⁰⁵

gais-ras¹⁰⁶

gais-ùs

gars-

garš-as garš-inti gars-inti garš-mas¹⁰⁷

gìrsti, išgìrsta

gird-, gìrdi, išgìrdo

kars-

kars-à¹⁰⁸

kìrsti

kert- / kirt-, kertù, kìrtau

krams-

kráms-čioti¹⁰⁹ krams-ėti krams-lė krámz-lė krams-lȳs krams-lùs krams-nóti krams-óti kráms-telzti / -telti kráms-terėti kramstyti¹¹² krams-tùkas krams-ùs

krìmsti

kremt- / krimt-, kremtù, krimtàu¹¹⁰

ląs-

las-tà ląs-tas¹¹³ ląs-tis

lįsti

lend- / lind-, lendù, lindàu

lais-

láis-čioti lais-dinti

léisti

leid-, lėdžiu, lėidau

¹⁰⁵ Struttura come in kaisra ⇐ kaiš(ti), cfr. sopra s.v. kais-.

¹⁰⁶ Skardžius (1943: 301): *gaid-sras.

¹⁰⁷ Skardžius: (1943: 203): *gard-smas.

¹⁰⁸ Skardžius (1943: 310): *kart-sā. Co do apofonii por. niżej narsà, tamsà, vešà oraz brąsà s.v. brąs-.

¹⁰⁹ Obok tego krám-čioti ‘kasać; przeżuwać’. Zdaniem Skardžiusa (1943: 519) kráms-čioti derywowano sufiksem -ioti od wykrzyknika krámst. – Jeśli kogoś nie przekonuje derywacja krams- od krims- formy infinitivi, to może sięgnąć do intensiwum kramstyti, by drogą reanalizy *kram-sty- wydobyć zeń potrzebny nieopierwiastek (paralelę na to wymieniono niżej w § 13).

¹¹⁰ Cfr. sopra il neopkw. krims-.

¹¹¹ Variante sonorizzata, cfr. sopra spręžlis.

¹¹² Per degeminazione da *krams-sty- ⇐ krims-. Cfr. lettone krāmstīt ‘cercare di procurarsi qualcosa di commestibile con i denti, afferrare, acchiappare qualcosa; arraffare, rubare’.

¹¹³ Skardžius (1943: 321): *land-las.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

123

láis-va¹¹⁴

làis-vas¹¹⁵

làistyti¹¹⁶

laizdyti¹¹⁷

mais-

mais-tas¹¹⁸

mìsti

mit-, mintù, mitaũ

mas-

sumastyti¹¹⁹

mèšti

met-, metù, mečiãu

nars-

nars-๲⁰ nar̃s-as

sunìršti, -nìrsta

nert- / nirt-, nìrto

smars-

smárs-as¹²¹

smìrsti, smìrsta

smird-, pasmirdo

švais-

švais- ๲² švais-čioti švais-ìnti švais-ýti švaistyti¹²⁴ švais-ùs

švìsti

šviet- / švit-, šviečiù; švintù¹²³

vais-

vàis-kus¹²⁵

išvýsti, išvýsta

vyd-, išvýdo

vars-

vars-n๲⁶ var̃s-mas

ver̃šti, vìršti

vert- / virt-, verčiù; virstù

11. R segmentazione delle forme del presente in -s-ta

NEOPWK. DERIVATO DEL PRS. IN -sta FORMA DEL PRT., INF.

bals-

bãls-vas¹²⁷

bãlsta

bal-, bálo, bálti

¹¹⁴ Skardžius (1943: 378): *laid-sva. – Co do stopnia o przy sufifugowaniu -va por. kalvà od kélti s, narvà od kélti s, narvà od nérti, spanvà od spirti.

¹¹⁵ Skardžius (1943: 377): *laid-svas.

¹¹⁶ Per degeminazione da *làis-sty- ⇐ léis-.

¹¹⁷ «bruciare col fuoco» (DP). Grafia fonetica per lais-dyti.

¹¹⁸ Skardžius (1943: 321): *mait-tas. Por. wyżej neopwk. w formie stopnia zanikowego mis-.

¹¹⁹ «intrecciare, torcere, aggrovigliare», per degeminazione da *mas-sty- ⇐ mes-. Cfr. mėtm enys «ordito nel tessuto».

¹²⁰ Skardžius (1943: 310): *nart-sa.

¹²¹ Por. wyżej nars-as ⇐ nirš(ti). Skardžius (1943: 310): *smard-sas.

¹²² Skardžius (1943: 310): *švait-sa.

¹²³ Cfr. più avanti gais-ma «canto», da gies-ti 3ª pers. «canta» (pwk. gied-), § 12.

¹²⁴ Per degeminazione da *švais-sty-ti ⇐ švies-.

¹²⁵ Budowa jak pìrs-kus ⇐ pìrs(ti), smìrs-kus ⇐ smìrs(ti), zob. wyżej. Skardžius (1943: 124): *vaid-skus. Co do stopnia o por. vaidinti, vaidéntis, vaìdilas, vaiduõklis.

¹²⁶ Skardžius (1943: 220): *vart-sna.

¹²⁷ Cfr. più avanti žals-vas da žalsta.

124 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

būs-

būs-ena

būsta¹²⁸

bū-, būvo, būti

džiūs-

džiūs-kis džiūs-lā džiūs-nā džiūs-na džiūs-nas¹²⁹

džiūsta

džiū-, džiūvo, džiūti

girs-

girs-čiōti girs-nóti¹³¹ girs-telti

girsta

ger- / gir-, apgìro, gìrtì¹³⁰

links-

links-ėti links-mas links-nē links-nis links-óti links-tē links-tinis links-tis

linksta

lenk- / link-, lìṅko, lìṅkti¹³²

miṣ-

įmišt-i¹³³ pamišt-i¹³⁴ miṣ-lē¹³⁵

*mišta < *min-sta

min-, *mìno, *mìnti

rūks-

rūks-ena

rūksta¹³⁶

rūk-, rūko, rūkti

¹²⁸ Accanto a būs- c’è il neopwk. būst-, astratto mediante rianalisi del prs. bū-sta come būst-a. Cfr. derivati come būst-as, būst-inė, slit. būst-imas DP, būst-imė DP. – Quando, in un determinato momento evolutivo, bū-sena cominciò a essere associato a būti invece che a būsta, apparve la segmentazione bū-sena (conforme all’attuale intuizione linguistica).

¹²⁹ In questo gruppo compare anche un vocalismo (espressivamente) abbreviato: džiūsas, džiūsna, džiūsnis, džiūsnius, džiūsra, džiūsris. In ogni caso, il segmento -s- va considerato prefissale, come nella base sincronica džiūs-ta. Diversamente S. Ambrazas (1993: 125, 133), che postula i suffissi sintagmatici -sn- e -sr-.

¹³⁰ apgìrti «ubriacarsi», prigìrti «darsi al bere, diventare alcolizzato» (LKŽ_III 350–351).

¹³¹ Skardžius (1943: 220), który przemilcza obecność girs-čiōti i girs-telti, tłumaczy girsnóti jako girsn-óti, tj. czasownik denominatywny od *gir-snā ‘picie’.

¹³² Cfr. più avanti neopwk. lanks-, § 11.1.

¹³³ Inf. «indovinare, risolvere (un indovinello)».

¹³⁴ Inf. «porre un indovinello». Da questo inf. in -sti è stato astratto il pwk. miṣ-, visibile nel prs. miṣa «indovina indovinelli». Cfr. As mišì mišlė. Mišles beminsant radau. Nebus dorai, jei neįmįsi. Aš pamiščiau, ans ančiktum. Vedi LKŽ_VIII 284, dove tuttavia sono riportate forme prs. errate: miñčia oppure minsia e, per il prt., mintė (non sono disponibili frasi esemplificative per queste forme).

¹³⁵ Per l’allomorfo al grado o, vedi più avanti s.v. mąs-, § 11.1.

¹³⁶ La rianalisi parallela di rūkst-a (prs. in -a-) genera il neopwk. rūkst-, visibile in formazioni come rūkst-ėti (il camino rūkstėja), rūkst-énti (la sauna rūkštėna), rūkst-otas (una giornata rūkstota). – Quando, in un determinato momento, rūksena cominciò a essere associato a rūkti invece che a rūksta, apparve la segmentazione rūk-sena.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

125

rūks-ėti rūks-mas rūks-noti

sprogs-

sprógš-ena sprógš-ena¹³⁸ sprógš-mas¹³⁹

sprógsta¹³⁷

sprog-, sprógo, sprógti

tims-

timš-ras¹⁴⁰ timš-ras¹⁴²

*timsta / témsta

tem- / tim-, sutėmo, témti¹⁴¹

ūks-

ūks-mė¹⁴³ ūks-na ūks-nė ūkšyti¹⁴⁴

ūksta

ūk-, ūko, ūkti

vyks-

vỹks-mas vỹks-nis vỹks-telėti

vỹksta

vyk-, vyko, vykti

žals-

žālš-ganas žālž-ganas žāls-telėti žāls-telti / -terti žāls-vas¹⁴⁵

žālsta

žal-, žālo, žālti

žils-

žīls-ganas žīls-telėti žīls-terėti

žīlsta

žil-, žīlo, žīlti

¹³⁷ Quando, a un certo punto, sprógšena cominciò a essere associato a sprógti invece che a sprógsta, emerse una nuova segmentazione spróg-sena.

¹³⁸ Mutamento occasionale di [ks] > [kš].

¹³⁹ Accanto a questo, sprog-mė ‘spazio vuoto, privo di vegetazione arbustiva’.

¹⁴⁰ Por. gais-ras od *gis(ti), kais-rā od kais(ti). Skardžius (1943: 301) analizuje ten wyraz jako tim-sras. Uderza pominięcie timšras w monografii S. Ambrazasa (1993: 132–133) (sufiksy -(s)ra, -(s)ris).

¹⁴¹ Poiché il segmento s dei derivati menzionati è legato alla metanalisi di formazioni di praesens in -sta-, (→ *tims-ta, *tėms-ta), viene messa in dubbio la relazione delle forme lit. tamsa e tīmšras con il tema indoeuropeo in *es-/s-. Cfr. ved. tāmas-, loc. sg. tāmasi ‘nell’oscurità’, lat. temere ‘alla cieca’, ved. tāmisraḥ ‘oscurità’, su cui più diffusamente Smoczyński (2001: 106).

¹⁴² LKŽ_XVI 365, con mutamento occasionale msr > mšr. – Oltre a tims-, che presuppone la presenza di un prs. ingressivo *tim-sta ‘si fa sera’ rispetto a tėmti, abbiamo altri due neopierwiastki: tems- (cfr. sotto tamsà, § 11.1) e temst- (cfr. témsta ‘crepuscolo, tenebra’). Essi si basano su una metanalisi a doppio binario del (nuovo) prs. témsta: come tém-s-ta oppure come témst-a.

¹⁴³ Skardžius (1943: 206): ūk-smė da ūkti.

¹⁴⁴ Per dissimilazione da *-uks-ty-.

¹⁴⁵ Skardžius (1943: 377) uważa za drw. denominalny z suf. -svas od žāltas ‘zielony’.

126 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

žils-terti žils-vas¹⁴⁶

11.1. Appendice: formazioni al grado o

lanks- lanks-čioti¹⁴⁷ liṅksta lenk- / link-, liṅko, liṅkti¹⁴⁸

lanks-mas

lanksýti¹⁴⁹

mąṣ- mąṣ-lė¹⁵⁰ *mįsta < *min-sta min-, *mino, *minti (secondariamente mįšti)

mąṣ-lùs

mąṣýti¹⁵¹

tams- tams-à¹⁵² *timsta / témsta tem- / tim-, sutėmo, témti¹⁵³

11.2. Casi particolari in -š

nirš- come neopradice di nirt-: inìršta, niršo, niršti ‘mettersi con ardore a fare qualcosa, con accanimento; diventare ostinato; infervorarsi’. Questo paradigma consiste nella forma prs. inìršta (prt. -nirto, niršti ecc.), nella quale si è verificata la sostituzione fonetica di rs con rš.

širš- come neopradice di šird-: il prt. širšo induce ad analizzare il prs. širšta come formazione in -ta: širš-ta. Il gruppo rš deriva qui dal mutamento di rs. Il neopwk. in questione è quindi una variante di širs-, cfr. širšta < *širdsta, širdo, širšti ‘arrabbiarsi, irritarsi’ (denom. da širdìs ‘cuore’).

12. Resegmentazione delle forme del praesens atematico in -s-ti

NEOPWK. DERIVATO PRS. IN -sti FORMA PRT., INF.

dės- dės-čioti dėst < dėsti dė-, dė́jau, dė́ti

¹⁴⁶ Skardžius (1943: 377) uważa za drw. denominalny z suf. -svas od žilas ‘siwy’.

¹⁴⁷ Traduzione alternativa: *lanks-tì-a-, iter. del neopwk. lanks- come in lankst-yíti.

¹⁴⁸ Cfr. sopra il neopwk. links-.

¹⁴⁹ Sincronicamente può essere interpretato come *lanks-stytii = liṅks(ta). Diacronicamente: lankst-yíti, cioè un derivato iterativo-causativo al grado o dalla base linkst- come nel prs. intrans. liṅkst-a (<= link-sta).

¹⁵⁰ Cfr. LKKŽVII 893–894: Ora ti dirò un indovinello, che nessuno indovina. Indovino, indovino l’indovinello: il gatto porta una vescica.

¹⁵¹ Almeno nel significato di ‘indovinare indovinelli’ deriva per degeminazione da *mąṣ-sty- <= mąṣ(ti) ‘indovinare’ (cfr. sopra il neopwk. miṣ-). Cfr. Aš mastau, ar neįminsiu, kas tą padarė. Mįsles mąsto. Mąstykime misles. D'altra parte mąstyti nel significato di ‘pensare, riflettere’ può derivare da *man-styti <= menù, mìn̄ti ‘ricordare’.

¹⁵² Si tralasciano qui forme come tamsìnti, tamsúoti, tamsùs, poiché sono derivati da tamsā. – Il rapporto tra tams- <= tims- / tems- è simile a quello tra krams- <= krims- / krems- (cfr. sopra). Come paralleli per un abstractum in -à si possono addurre due formazioni create da infiniti in -s(ti): kar-s-à <= kirstì, nars-à <= niršti. – Skardžius (1943: 310) analizza tam-sà indicando témti come base.

¹⁵³ Cfr. sopra il neopwk. tims-, tìmsras, § 11.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

127

dés-ena dés-lės dés-li dés-lioti dés-ni¹⁵⁴

duos- dúos-ena duos-lùs duos-na duos-nis duos-nùs¹⁵⁶ dúost < dúosti¹⁵⁵ duo-, daviaũ, dúoti

gais- gais-ma¹⁵⁷ giest < ĝiesti gied-, ĝiėdu, giedóti

gies- gięs-ena¹⁵⁸ gies-mē¹⁶⁰ gies-nóti giest < ĝiesti¹⁵⁹ gied-, ĝiėdu, giedóti

13. Resezione dei verbi in -styti

NEOPWK. DERIVATO VERBO IN -styti PWK. PRIMARIO

kaus- káus-dinti kaus-ena¹⁶¹ kaūs-tē / -tē¹⁶² káustyti = *kaus-sty-¹⁶³ kau-, káuju, káuti

nars- nars-la náršyti = *nars-sty-¹⁶³ ner-, nerìu, nérti

¹⁵⁴ Accanto a dés-: esiste un neopwk. dést-: déstelėti, destinéti. È stato ricavato da un intensivo dést-yti ⇐ dé-styti (tema dėti).

¹⁵⁵ Quando, a un certo punto, dúosena cominciò a essere associato all’infinito dúoti invece che al presente atematico dúost(i), comparve una nuova segmentazione dúo-sena.

¹⁵⁶ Accanto a duos- esiste un neopwk. duost-: dúost-eleti, dúost-urti. È stato ricavato da un intensivo dúost-yti ⇐ dúo-styti (tema dúoti).

¹⁵⁷ ‘canto, cantare’ (in Dowkont, LKŽ^III 35). Il morfema gais- costituisce un allomorfo al grado o rispetto a gies-, come in gięs-ti 3ª pers. ‘canta’ (cfr. sotto gies-mē^{§ 12}). La derivazione ai ⇐ *ei, lituano ie, è illustrata, per esempio, dal rapporto švais-à ⇐ šviės(ti), šviečìu. Accanto a ciò troviamo l’allomorfia più antica gaid-:: gied-, cfr. gáidà ‘melodia, orecchio musicale’, gaidas ant. ‘cantore’, gáidys ‘gallo’ come derivati della radice gied-, ĝiėdu, giedóti ‘cantare’.

¹⁵⁸ Skardžius (1943: 234) wymienił ten wyraz w grupie formacji na -sena, wraz z ei-sena, jó-sena oraz aug-sena, bég-sena.

¹⁵⁹ Cfr. sopra gysmas da gysti, gýsta, § 10.

¹⁶⁰ Skardžius (1943: 206): *gied-smē. – Paralela z pierwiastkiem na -s-: ges-mē ‘ledwo tlący się żar’ ⇐ gēso, gēsti.

¹⁶¹ Quando, a un certo punto, kausena cominciò a essere associato a káuti invece che a káustyti, comparve una nuova segmentazione káu-sena.

¹⁶² Nel senso di ‘cassetta degli attrezzi per ferrare i cavalli’. È possibile anche l’analisi kaust-ē e l’appartenenza al neopwk. káus-, dunque da una risegmentazione di káu-styti come káust-yti.

¹⁶³ Un’analisi metalinguistica alternativa *nár-st-yti produce il neopwk. narst-, visibile in narš-as oppure panaršt-is ‘frusta, parte in cuoio della frusta, ciò che si attacca al manico della frusta’, panáršta ‘sunarstymas della frusta, per renderla più corta; frusta, narstas’ (LKŽ^IX 325).

128 |

W O J C I E C H S M O C Z Y Ń S K I

panārs-la¹⁶⁴

nars-lai

pjaus- pjāus-dinti pjāustyti = *pjaus-sty- pjau-, pj áunu, pj áuti¹⁶⁵

pjāus-ena¹⁶⁶

sklās- sklās-ta *sklāstyti = *sklās-sty- sklęsti, sklendžiu, sklendžiau

sklās-tas

sklās-tis¹⁶⁷

sklās-tūvas

spąs- spąs-lai¹⁶⁸ spąstyti = *spąs-sty- spęsti, spéndžiu, spéndžiau,

spąs-nos por. iter. spāndyti

sprąs- sprās-tis¹⁶⁹ sprąstyti = *sprąs-sty- spręsti, spréndžiu, spréndžiau,

confronta iter. sprāndyti

uos- uos-lė¹⁷⁰ ūostyti = *uos-sty- úosti, úodžiu, úodžiau

uos-lýs

uos-lùs

uōs-nai

uōs-tai

úos-telėti

ABBREVIAZIONI

adj. – adjectivum

gwar. – dialettale

inf. – infinitivus

neopwk. – neoradice

prs. – praesens

prt. – praeteritum

pwk. – radice

sb. – substantivum

suf. – suffisso

vb. – verbum

¹⁶⁴ S. Ambrazas (1993: 98): suffisso -sla-.

¹⁶⁵ Accanto a pjaus- esiste la neoradice pjaust-: pjāust-inti, pjaust-inėti, pjaust-iklis, pjaust-inys. È stata astratta dall’intensivo pjāust-yti ⇐ pjāu-styti (tema pjāuti).

¹⁶⁶ Quando a un certo punto pjāusena cominciò a essere associato a pjāuti anziché a pjāustyti, emerse una nuova segmentazione pjāu-sena.

¹⁶⁷ Skardžius (1943: 330): *skland-stis oppure *skland-tis.

¹⁶⁸ Skardžius (1943: 164): *spand-slai.

¹⁶⁹ Skardžius (1943: 330): *sprand-stis oppure *sprand-tis.

¹⁷⁰ Wyraz nie uwzględniony u Skardžiusa (1943: 163) ani u S. Ambrazasa (1993: 99).

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

| 129

FONTI

LKŽ – Dizionario della lingua lituana I–XX, Vilnius 1941–2002.

DP – CZESŁAW KUDZINOWSKI, Indice-dizionario del «Daukšos Postilė» 1–2. Poznań: Università Adam Mickiewicz, 1977. (Serie di filologia baltica, 2.)

SD³ – Dictionarium trium linguarum... [3ª ed.], Vilnae M.DC.XLII. Citato secondo K. PAKALKA (a cura di), Il primo dizionario della lingua lituana. Vilnius: Mokslas, 1979.

BIBLIOGRAFIA

AMBRAZAS, S. 1993: Daiktavardžių darybos raida 1. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

AMBRAZAS, S. 2000: Daiktavardžių darybos raida 2. Lietuvių kalbos vardžodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

OTRĘBSKI, J. 1958, 1965: Gramatyka języka litewskiego 1. Wiadomości wstępne. Nauka o głoskach. 2. Nauka o budowie wyrazów, Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe.

SKARDŽIUS, P. 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Lietuvių mokslų akademija. Lietuvių kalbos institutas. (Wznowione w reprodukcji fotograficznej jako t. 1 wydawnictwa Pranas Skardžius, Rinktiniai raštai, red. Albertas Rosinas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1996.)

SMOCZYŃSKI, W. 2001: Język litewski w perspektywie porównawczej, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego. (Baltica Varsoviensia, 3.)

Wojciech Smoczyński Uniwersytet Jagielloński Zakład Językoznawstwa Indoeuropejskiego al. Mickiewicza 9/11, PL-31-120 Kraków [email protected]

Gauta 1003 11 20