ACTA LINGUISTICA LITHUANICA

XLIX (2003), 103 – 129

Lietuvių kalbos neopirminiai dariniai su -s-

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

Uniwersytet Jagielloński, Kraków

Lietuvių kalbos žodžių darybos ypatybė yra ta, kad daugelis priesagų, daugiausia turinčių sonantų (l, r, m, n, v), regis, įgijo sigmatinių variantų, pavyzdžiui, -sla- greta -la-, -sra- greta -ra- ir t. t. Sinchroniškai asigmatinis variantas paprastai jungiamas prie obstruentu besibaigiančių šaknų, o prieš sigmatinį variantą eina balsis arba dvibalsis. Šiame straipsnyje teigiama, kad tariamieji sigmatiniai variantai atsirado perskaidžius tam tikras veiksmažodžio formas (bendraties formas su -sti, esamojo laiko formas su -sta, tematines esamojo laiko formas su -sti ir iteratyvus su -styti), kuriose -s- atsiranda dėl disimiliacijos prieš dantinius obstruentus. Pavyzdžiui, perskėlus ēsti į ē-sti, susidarė pertvarkyta šaknis ēs-, matoma žodyje ēsļus (skaidytina ēs-lus, o ne ēd-slūs). Taip greta daugumos šaknų, iš pradžių besibaigusių dantiniais obstruentais, susiformavo pertvarkytos šaknys su -s-. Taigi literatūroje daugeliui priesagų priskiriamų sigmatinių variantų galima atsisakyti.

1. Viena iš lietuvių kalbos žodžių darybos ypatybių yra ta, kad prie tam tikrų vardažodinių priesagų čia skiriamas asigmatinis variantas nuo sigmatinio, kuriam būdingas priebalsis s prieš pačią priesagą¹. Remiantis Pr. Skardžiaus monografijoje (1943: 162n.) sukaupta medžiaga, galima teigti, kad tokį skirtumą rodo daugiausia tos lietuvių kalbos priesagos, kurios prasideda sonantu (l, r, m, n, v), plg.

Asigmatinė forma

Sigmatinė forma

-la-: krėklas, mėšlas

-sla-: giršlas, kaišlas, krišlas²

-lā-: dėla, eilā

-slā-: gȳsla

-lu-: vešļus, tukļus, suosļus

-slu-: dėšļus, ešļus, gosļus³

-lē-: rėplės, nárplė

-slē-: dėšlės, pūslē⁴

-rā-: skūdras, stipras, vāiras

-sra-: gaisras, tīmsras

-rā-: kaitrā, kantrā, šutrā, taukrā

-srā-: [kaisrā, gaisrā]⁵

-ma-: kélmas, skvarmas

-sma-: bilšmas, garšmas, jaušmas, varšmas⁶

¹ Šio s pasirodymo sąlygos, kiek man žinoma, niekada nebuvo tiksliai apibrėžtos.

² Antriniai: mók-slas, pė-slas, rūk-slas, tīk-slas.

³ Antriniai: ei-slūs.

⁴ Antriniai: patvār-slēs, rauk-slē.

⁵ Skardžiaus (1943) formacijos nepaminėtos.

⁶ Antriniai: bēg-smas, džiaug-smas, lūnk-smas, vaik-smas, veik-smas.

104 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

-me-: dermē, rētmē, sekmē, tekmē

-smē: bausmē, drausmē, giesmē, rēsmē, żosmē

-na-: ālpnas, drēgnas, glēbnas

-sna-: dosnas, skursnas⁸

-nā-: dusnā

-snā-: džiūsnā, ēsnos, skursnā, varsna⁹

-ni-: barnis, vilnīs

-sni-: kášnis, krūšnis, pusnīs¹⁰

-nu-: kaunūs, kritnūs, lepnūs

-snu-: ēsnūs, skursnūs, rusnūs¹¹

-niu-: barniūs, mižniūs, sūsniūs

-sniu-: pīržnius (*pirsnius)

-va-: ērdvas, mūlvas, žēlvas

-sva-: bālsvas, juōsvas, kiēsvas, rūsvas¹²

-vā-: dirvā, kalvā, sparvā

-svā-: braṣvā, lāisva, nausva¹³

2. Asigmatinė priesaga paprastai prisijungia prie šaknies, pasibaigiančios sprogstamuoju trukdžiu (p, t, k, b, d, g), plg. rēp-les, rēt-mē, krēk-las, glēb-nas, ērd-vas, drēg-nas arba frikatyviniu trukdžiu (s, š), plg. dus-nā, suos-lūs, mēš-las, vēš-lūs¹⁴. O sigmatinė priesaga – aprašomuoju požiūriu – jungiasi su vokaliniu arba dvigarsiniu šaknies galūnės elementu. Plg. trumpąjį balsį formose rasmē, rūysas, krišlas, pusnīs, ilgąjį balsį formose kāšnis, rēsmē, gošlūs, miškē, pūšlē, dvigarsius formose kiēsvas, juōsvas ir kaīslas, jaūšmas, sonantinius dvigarsius formose bīlmas, gīrlas, skuršnas, varsna, tīmras, krimslē. Šį principą pažeidžia antriniai vediniai, kuriuose sigmatinė priesaga jungiasi su bet kokiomis kamienų atmainomis; žr. 2 pastabą ir toliau.

3. Asigmatinė priesaga aiškiai išsiskiria iš šaknies, o sigmatinės priesagos atveju turime vadinamąjį morfologinį sandūrą: segmentas s atsirado degeminacijos būdu iš grupės *s-s-, kurioje pirmoji fonema buvo ankstesnio morfemos elemento pabaigoje, o antroji – paskesnio morfemos elemento, t. y. priesagos, pradžioje. Skardžius (1943), o po jo, be kita ko, Otrębski (1965), rekonstruoja senąją morfemų ribą iki asimiliacijos, būtent kaip *t-s arba *d-s. Tai reiškia, kad šaknis baigiasi sprogstamuoju dantiniu priebalsiu, o priesaga prasideda -s-, pvz., kīršlas < *kirt-slas, bausmē < *baud-smē.

4. Sigmatinių priesagų postulatas neatsiejamai susijęs su hipoteze, kad jomis iš veiksmažodinių kamienų, pasibaigiančių sprogstamuoju dantiniu priebalsiu, daromi daiktavardžiai. Tačiau reikia pasakyti, kad ši hipotezė pasitvirtina tik kalbant apie veiksmažodinius vedinius, bet nepasitvirtina mėginant ją taikyti vediniams

⁷ Antriniai: ei-smē, ūk-smē, verk-smē.

⁸ Antriniai: kūp-snas, vīlg-šnas.

⁹ Antriniai: liep-snā, rēk-snā, vālk-šna.

¹⁰ Antriniai: kēp-snis, lup-snis, mīrk-snis, žīng-snis.

¹¹ Antriniai: lak-snūs, lip-šnūs, mil-snūs (← pamiltī), ry-snūs (← ryti)

¹² Antriniai: žilSvas ⇐ žīlas, žal-svas ⇐ žāl(i)as.

¹³ Antriniai: gausvā, ydva, našva.

¹⁴ Vis dėlto pasitaiko šios taisyklės išimčių, plg. kel-mas, bái-mē, bar-nīs, kau-nūs, dir-vā.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

105

veiksmažodžiai, priklausantys toms pačioms žodžių darybos bazėms. Pavyzdžiui, greta kirslas, paprastai interpretuojamo kaip *kirt-slas, yra veiksmažodžiai kiršč́ioti ir kirsnóti, kuriems neįmanoma priskirti struktūros *kirt-čioti, *kirt-noti. Kalbant apie veiksmažodžius, sudarytus su neosufiksais, turinčiais dėmenį -d-, kirsdinéti, kiršdinti, atsikirsdýti, mažai tikėtina, kad [zd] grupė morfemų sandūroje kiltų iš disimiliuotos grupės *t-d. Paprasčiau čia laikyti kamieną kirs-, kaip inf. kírsti, ir anticipacinį s skardėjimą, kurį sukelia prijungtas sufiksas su -d- (plg. mèšdamas ⇐ mèšti); atitinkamą daiktavardį kiršlas natūraliau analizuoti kaip kirs-las, o ne kaip *kirt-slas. Tokie deverbatyvai kaip kąśčioti, kąślioti, kąśnoti rodo balsį ą, kuris galimas tik prieš pučiamąjį priebalsį, plg. inf. kąsti. Tai iškart atmeta rekonstrukciją su dantiniu sprogstamuoju priebalsiu: *kand-čioti, *kand-lioti, *kand-noti, ir veikiau skatina analizę kąs-čioti, kąs-lioti, kąs-noti; atitinkamą daiktavardį kąśnis lengviau kildinti iš kąs-nis nei iš *kand-snis.

5. Veiksmažodžio ésti vediniai sudaro tokią seką:

ės-dinéti

ės-dinti

ės-terti

ės-ena

ės-kà

ės-lùs

ės-nos

ės-nùs

ės-tùvai

ės-tùvas

Akivaizdu, kad visos šios eilės kamienas yra neopirminis šaknis ės- ir kad jis buvo išabstrahuotas iš infinityvo formos ės-ti (< *ėt-ti < *ėd-ti). Neopirminė šaknis suteikia šiai eilei morfologinę autonomiją taip pat, kaip pirminė šaknis ėd- darybinių darinių eilės atžvilgiu

ėd-inéti

ėd-inti

ėdž-ióti

ėd-a

ėd-ėjas

ėd-ėnė

ėd-rùs

ėdž-ios

6. Jei dabar iš ės- serijos išskiriama forma ėsłus ir jai priskiriama kamieno forma ėd- (plg. *ėd-šlus pas Skardžių 1943: 166), reikia konstatuoti, kad tai interpretacinis metodas, neatsižvelgiantis į faktą, jog deverbalinė daryba lietuvių kalboje remiasi ne vienu, o dviem kamienais: ėd- ir ės- (senesniu ir naujesniu). Atsižvelgdami į tai, atsisakysime sigmatinių pirminių priesagų -sl-, -sr-, -sm-, -sn- koncepcijos prie kamienų su -t-/-d- gale. Ją pakeisime neopirminio kamieno, pasibaigiančio segmentu

106 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

s, galiausiai kilusiu iš dantinio sprogstamojo priebalsio disimiliacijos infinitivo formoje (-s-ti < *-t-ti). Šis neopirminis kamienas priima tokias pačias priesagas kaip pirminis kamienas, kurio etimologinis -s- yra žodžio gale, plg., pavyzdžiui, dēs-ena kaip dvēs-ena (iš dvēsti, dvēšē) arba tiṣ-ena (iš tiṣti, tiṣo), gies-mē kaip ges-mē (iš gēsti, gēso), ēs-tuvai arba vers-tuvē kaip praus-tuvē (iš praūstis, praūšēs), kās-čioti kaip blēs-čioti (iš blēsti, blēso).

7. Jau paviršutiniška akademinio žodyno (LKŽ) apžvalga patvirtina mūsų įsitikinimą, kad beveik kiekvieną kamieną, pasibaigiantį dantiniu sprogstamuoju priebalsiu, lydi neopirminis kamienas su -s-, atsiradęs dėl infinitivo su -sti reinterpretavimo. Paprastai jį liudija keli vediniai, daiktavardiniai ir (arba) veiksmažodiniai, plg. es- § 5. Tačiau kartais neopirminio kamieno buvimą įrodo tik vienas vedinys. Taip yra, pavyzdžiui, gaūs-mas ⇐ gaūsti, gos-lūs ⇐ gostì, kiēs-vas ⇐ kiēsti, mėṣ-tinis ⇐ mėšti ir triz-nā (< *tris-nā) ⇐ trišti atvejais. Kaip ir pirminiai kamienai, neopirminiai kamienai taip pat turi apofoninę kaitą, t. y. įgyja o laipsnio formą: greta bris- (brištine) yra bras- (brastā, brasvā), greta mis- (mišā) yra mais- (maīstas), greta kirs- (kiršlas, kirščioti) yra kars- izoliuotame daiktavardyje karsā.

8. Kiti neopiermiastų šaltiniai su s.

Tokie pavyzdžiai kaip bāls-vas ⇐ bālsta (inf. bālti), vīkṣ-mas ⇐ vīkṣta (inf. vīkti), leidžia manyti, kad etimologinis praesens su -sta- buvo reinterpret uotas kaip prs. su -ta-, paremtas -s- kamienu, bāls-ta, vīkṣ-ta; panašiai būs-ena numato prs. būs-ta (žr. § 11). – Tokių vedinių kaip dēs-čioti, dēs-lioti, dēs-ena ir kt. kamieną geriausiai paaiškina atematinio prs. forma dēst(i) „deda“, kuri pagal infinitivus su -sti galėjo būti iš naujo segmentuota kaip dēs-ti (žr. § 12). – Tipo kāusdinti, pjāusdinti vediniai segmentuojami taip, kad išryškėja neopiermiastai kaus- ir pjaus-, priešpriešinami pirminiams pwk. kau- ir pjau-. Aiškinant šias -s- noemorfemas reikia atsigręžti į intensyvines formacijas su -styti ir pripažinti, kad jų s segmentas buvo suprastas kaip morfologinė riba ir interpretuotas kaip pirminis *s-s sandūros atvejis: káustyti = *kaus-sty-, pjáustyti = *pjaus-sty- (§ 13).

9. -s- neopiermiastų rinkinys toliau pateikiamas suskirstytas į keturias grupes, atsižvelgiant į formacijų, tapusių morfologinės resegmentacijos išeities tašku, įvairovę. Tai: 1. infinitivai su -sti, 2. praesens formos su -sta, 3. atematinės praesens formos su -sti, 4. intensiva su -styti.

10. Infinitivų su -s-ti resegmentacija

NEOPWK.

VEDINYS

NEOPWK. ŠALTINIS

PIRMINIS PWK.

aus-

áus-dinti ataus-dýti áustyti¹⁵

áusti

aud-, áudžiu, áudžiau

¹⁵ Dėl geminacijos iš *aus-styti.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

107

aus-tuvė

baus- baus-lys; baus-mė¹⁶; baus-tuvė baūsti baud-, baudžiu, baudžiau

bels- bels-mas; béls-teleti; béls-tereti; bels-tūkas bélsti beld-, bél džiu, bél džiau

bes- bes-čioti; bès-teleti; bes-tūvas; bes-tūkas bèsti bed-, bedù, bedžiau

bils- bīls-čioti; bils-dénti; bils-mas¹⁷; bils-nóti bīlsti, bīlsta bild-, bilda

bris- bris-nóti; bris-terti; bris-tinė bristi¹⁸ bred- / brid-, bredù, bridaũ

briṣ- briṣ-teleti briṣti, briṣta¹⁹ brind-, pribrindo

draus- draus-dinėti; draus-mė; draus-tinis; draustyti²⁰; draus-tójas; draus-tùvės draūsti draud-, draudžiu, draudžiau

ės- ės-dinėti; ės-dinti ėsti ėd-, ėdu, ėdžiau

¹⁶ Skardžius (1943: 206): *baud-smė.

¹⁷ Skardžius (1943: 203) wymienił wśród wyrazów na -smas, jak bèg-smas, rėk-smas, verk-smas.

¹⁸ Laipsnio iki bris- yra bras-, žr. toliau § 10.1.

¹⁹ Dar prieš pralit. *inS virsmą į lit. įS esamajame laike *brin-sta gavo velarinę intarpą: > brinksta. Vėliau ši forma buvo permorfeminta kaip brink-sta, tai liudija būt. l. forma brinko ir bendratis brinkti. Taip neopwk. brink- „skambtelėti, brinkti, tinti“ tapo neopwk. briṣ- sinonimu.

²⁰ Per geminacijos panaikinimą iš *draus-styti.

108 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

ės-ena²¹

ės-kಲ

ės-lùs²³

ės-nos

ės-nùs²⁴

ės-terti

*ės-tùs²⁵

ės-tùvai

ės-tùvas

gąs-

gąs-čioti gąs-dinti nuogas-lùs²⁶ išgąs-tis

išsigąsti

gand-, išsigandau

gaus-

gaũs-mas

gaũsti

gaud-, gaudžiù, gaudžiaũ

geis-

geis-las geis-lùs geis-mas pageis-tojas

geĩsti

geid-, geidžiù, geidžiaũ

gels-

gẽls-vas²⁷

gẽlsti, gẽlsta

gelt-, pagelto

girs-

gĩrs-las²⁸ gĩrs-mas

gĩrsti, išgĩrsta

gird-, išgirdo

gys-

gys-mas

gỹsti, gỹsta²⁹

gyd-, pragýdo

glaus-

glaus-mẽ glaus-nùs

glaũsti

glaud-, glaudžiù, glaudžiaũ

²¹ Skardžius (1943: 234) jest to deryvat z suf. -sena. Por. jednak ės-ena z deryvatami na -ena od pierwiastków zakończonych etymologicznym -s-: dvẽs-ena ⇐ dvesiù, dvesiaũ, dvẽs-ti; tĩsena ⇐ tĩsti, tisaũ, tĩsti.

²² Skardžius (1943: 124): *ėd-skā. – Adj. ėškus a. ėškus są rečiau deryvatami na -us od sb. ėškà ‘apetyt’ niželi formacją deverbalną *ėd-skas, jak chciał Skardžius (1943: 124). Por. też ėšk-ena ⇐ ėškà.

²³ Skardžius (1943: 166): *ėd-slùs.

²⁴ Skardžius (1943: 225): *ėd-snus.

²⁵ Forma *ės-tùs buvo pakeista įterpus k į *ėktùs, vėliau pakeitus ks > į kš, atsirado ėkštùs „išrankus maistui; silpnas“. Skardžiaus (1943) forma nepateikta.

²⁶ Skardžius (1943: 166): *gand-slus.

²⁷ Skardžius (1943: 377): *gelt-svas.

²⁸ Skardžius (1943: 163): *gird-slas.

²⁹ Plg. § 12 giesmẽ iš tematinio esamojo laiko giẽst(i).

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

109

glaus-tyti(s)³⁰

priglaus-tojas

glos-

glos-nùs glós-teletì glóstyti³¹

glósti

glod-, glódžiu, glódžiau

gos-

gos-lùs³²

gosti

god-, godzìu, godzìau

grę̇s-

grę̇s-tùvas

grę̇sti

grend-, gréndžiu, gréndžiau

graus-

graũs-mas³³ graus-tìnis

gráusti

graud-, gráudžia, gráude

griaus-

griaũs-mas griaus-tìnis

griaústi

griaud-, griaúdzia, griaúde

grįs-

grįs-dinti grįs-lai grįs-mas grįs-tas grįs-tinis grįs-tójis

grįsti

grind-, grindžiu, grindžiau

grūs-

grūs-lýs grūs-mė grūs-tas grūs-tinė grūs-tis grūs-tinė grūstyti³⁴ grūs-tùkas grūs-tùke grūs-tùvas grūs-tùvė grūs-tùvis grūs-tuvỹs

grústi

grūd-, grūdu, grūdau

³⁰ Per geminacijos redukciją iš *glaus-styti.

³¹ Per geminacijos redukciją iš *glos-styti. Alternatyvi metaanalizė glóst-tyi sukuria neopwk. glost-: glostinėti, glostinis, o savo ruožtu glósty-ti veda prie glósty-dinti.

³² Vediniai: gosláuti „būti gosliam, geidulingam“, goslyba „gašlumas, geidulingumas“. Skardžius (1943: 166): *god-slus.

³³ Variantai: graũzmas, graũdzmas.

³⁴Dėl geminacijos panaikinimo iš *grūs-sty-.

110 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

gurs- gūrs-tas³⁵ gurs-terėti gūrsti, gūrsta gurd-, gūrdo

jaus- jaūs-ena jaus-lùs jaūs-mas³⁶ jaūs-mē jaūsti jaut-, jaučiū, jaučiaī

kais- užkais-dinti kais-las³⁷ kais-rà kaisti, kaista kait-, pakaito

kąs- kąs-čioti³⁸ užkąs-dinėti kąs-dinti kąs-lioti kąs-nis/-nỹs kąs-noti kąs-telėti kąsti kand-, kándu, kándau

keis- keis-dinėti keis-ena keis-lioti keis-mas keis-tinis keis-tinỹs keisti keit-, keičiū, keičiaū

kęš- apkęš-dinti kęš-mas kęš-terėti kęš-terti kęšti kent-, kenčiū, kenčiaū

kęs- kęs-čioti kęsėti³⁹ kęs-las⁴⁰ kęsti kėt-, kėtù, kėtaū

³⁵ Skardžius (1943: 322): *gurd-smas.

³⁶ Skardžius (1943: 203): *jaut-smas.

³⁷ Skardžius (1943: 163) wymienia ten wyraz w grupie formacji z suf. -sla-.

³⁸ Plg. senesnius iteratyvus su kand-, kandýti ir kándžioti.

³⁹Dėl geminacijos panaikinimo iš *kės-sėti. Plg. versėti s. v. vers-.

⁴⁰ Tu wyjątkowo Skardžius (1943: 163) się waha: „gali būti kilęs iš *kės-slas ir *kės-las, plg. kęsintis“.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

| 111

kies-

kiẽs-vas⁴¹

kiẽsti, kiẽsta⁴²

kiet-, sukiẽto, užkiẽto

kirs-

kirs-čioti atsikirs-dinėti nukirs-dinti atsikirs-dýti kirs-las⁴³ kirs-mas kirs-nė kirs-nóti kirs-tas⁴⁴ kirs-telėti kirs-terėti kirs-tìnas kirs-tìs kirs-tójas kirs-tùkas kirs-tùvas

kìrsti

kert- / kìrt-, kertù, kirtãũ

krės-

krės-čioti krės-dinėti krės-nóti

krėsti

kret- / krėt-, krečiù, krečiãũ

krims-

krims-čioti krims-dinti krims-ėti krims-lė krims-nis krims-nóti krims-telėti krims-telti krims-tùkas

krìmsti

kremt- / krimt-, kremtù, krimtaũ⁴⁵

kris-

kris-dinėti kris-dinti

krìsti

krit-, krintù, kritãũ

⁴¹ Skardžius (1943: 377): *kiet-svas.

⁴² Darybos pagrindas yra iš būdvardžio su priesaga -sta- sudarytas denominatyvinis veiksmažodis. Taip pat kaip kiẽs-vas „kietokas“ aiškinami ir būdvardžiai balsvas „balkšvas“, gelsvas „gelsvokas“, juõsvas „juosvokas“, mėlsvas „melsvas“, raũsvas „rausvas“, žalsvas „žalsvas“, žil̃svas „žilšvas“. Skardžius (1943: 377) ir Otrębski (1965: § 121) nepagrįstai postuluoja visai šiai grupei priesagą -svas.

⁴³ Skardžius (1943: 164): *kìrt-slas. – Wariant keršlas jest wtórny; wokalizm został wyrównany do prs. kertù (Skardžius l. c. postuluje *kert-slas, tj. derywację od osnowy praesentis, co mało prawdopodobne).

⁴⁴ Variantinis kerštas yra antrinis; vokalizmas sulygintas pagal prs. kertù.

⁴⁵ Taip pat yra atitinkamas neopk. o laipsnyje, žr. toliau krams-, § 10.1.

112 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

kris-las⁴⁶ kris-liai kris-nóti kris-telėti

leis-

leis-dinėti leis-dinti leis-dyti / -dūti leis-ena leis-telėti leis-terėti leis-terti leis-tin̄iai leis-tiniai leis-tōjas apléis-tojas⁴⁷ leis-tūvas

léisti

leid-, leídžiu, leídau

lies-

liés-mas liés-telėti lies-tūkas

liēsti

liet-, liečiu, liečiau

liš-

liš-dinėti nuļis-dyti liš-ena⁴⁸

lišti

lind-, lendū, lindau

mels-

mels-dinti mels-ena mels-mas užmels-tojas mels-tuvė

melsti

meld-, meldžiu, meldžiau

mes- / mez-

mes-čiōti⁴⁹ mes-dinėti išmēs-dinti mes-dyti mės-liava⁵⁰

mēsti

met-, metù, mečiau

⁴⁶ Skardžius (1943: 164): *krit-slas.

⁴⁷ Šiuos senosios lietuvių kalbos žodžius plg. z klaust-tojas SD³ 372 „klausinėtojas, percontator, rogator“ su kláusiu, kláusti.

⁴⁸ Plg. ankstesnę pastabą prie ės-, ēšena.

⁴⁹ Tai greta senesnio iteratyvo mēčioti (*mēt-iā-), taip pat ir mētyti. Dėl pailginto laipsnio plg. latv. mētāt „mėtyti, sviesti“ ir sen. slav. vūmetati, pomētati.

⁵⁰ Priesaga -liava išabstrahuota iš darinio mēšliava „mėšlo vežimo į lauką metas“, būtent tada, kai šis darinys buvo susietas su veiksmažodžiu mēšti, mēžiu „mėžti, tręšti“. Požiūriu

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

113

mẽž-liava; mes-muõ⁵¹; mès-teleti; mès-tereti; mes-tùvai

męs-

męs-tìnis

męsti

ment-, menčiù, menčiãũ

mis-

mis-â⁵²

mišti

mit-, mintù, mitãũ⁵³

pers-

pẽrs-teleti; pers-tùvai

pẽrsti

perd-/ pird-, pẽrdžiu, pẽrdžiau⁵⁴

pirs-

pìrs-čioti; pìrs-kius; pìrs-kus⁵⁶; pìrs-la / -là; pìrs-nis; pìrs-nóti; pìrs-teleti; pìrs-tereti; pìrz-nius⁵⁷

*pìrsti, *pìrsta

prar-/ pir-, *prarė⁵⁵

plaus-

plaũs-mas; plaũs-tas⁵⁸; plaũstyti⁵⁹

plaũsti

plaud-, pláudžiu, pláudžiau

plės-

plẽs-ẽnos

plẽsti

plet-/ plẽt-, plečiù, plečiãũ

Etimologiškai tai yra mẽšliava, išvestas su priesaga -iava iš daiktavardžio mẽšlas „mėšlas, purvas“ < mẽš-las; šis žodis buvo pašaipus vedinys iš bendraties mẽsti, o ne iš pamatinės šaknies mẽž-, kaip siūlė Skardžius (1943: 164), rekonstruodamas *mẽž-slas. Pagal santykį mẽs-tì:: mẽs-liava atsirado įvairių analoginių darinių, plg. nẽšti ⇒ nẽšliava, vẽšti ⇒ vẽšliava (vėliau vẽžliava), rìnkti ⇒ rìnkliava.

⁵¹ Variantas prie met-muõ, dažniau daugiskaita mẽt-menys „audinio ataudai“.

⁵² Salyklo ekstraktas, misa, iš kurios fermentuojant gaminamas alus“. Atitinka latvių misa.

⁵³ Plg. naująją pamatinę šaknį mais-, o laipsnio o formą su mis-, § 10.1.

⁵⁴ Apie nykstamąjį laipsnį pird- žr. toliau naująją pamatinę šaknį pìrs-.

⁵⁵ Apie e laipsnį žr. aukščiau naująją pamatinę šaknį pers-. Nykstamasis laipsnis matyti formose pirdìnti, pirdžioti ir vardininko formose pirdà, pìrdalas, pirdùnas, pirdžius.

⁵⁶ Paralelną budowę pokazuje smìrs-kus ⇐ smìrs(ti), zob. niżej. Skardžius (1943: 124) odtwarza jednak *pìrd-skus.

⁵⁷ Dėl sonorizacijos *pìrs-nius (priesaga kaip sùs-nius ⇐ sùsti). Paralelė: trìznius s. v. tris-. Skardžius (1943: 226) atkuria *pìrd-dnius (tokios priesagos nėra!)

⁵⁸ Skardžius (1943: 321): *plaud-tas.

⁵⁹ Dėl degeminacijos iš *plaus-syti.

114 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

išsiplės-ena plės-mas

plūs-

plūs-čioti plūs-ena plūs-mas⁶¹ plūs-teleti plūs-tereti

plūsti, plūsta

plūd-, plūdo⁶⁰

pras-

pripras-dinėti atpras-dýti supras-dýti pras-ena pras-lūs pras-mà pras-mas pras-mē

pràsti

prat-, prantù, prataũ

pus-

pus-nis⁶² pùs-tas pustytý⁶³

pùsti

put-, puntù, putaũ

pūs-

pūs-čioti⁶⁴ pūs-dinti pūs-dýti pūs-lē⁶⁵ pūs-lioti pūs-lýs pūs-nóti pūs-tereti

pūsti

put- / pūt-, pūčiù, pūčiaũ

ras-

ras-dinėti ràs-dinti ras-dýtis ras-lūs⁶⁶ ras-mē

ràsti

rad-, randù, radaũ

⁶⁰ Obok tego jest neopwk. plūst-: plūst-ėti, -a, -ėjo, plūstubūnis ‘kas plūsta, koneveikia, nepraustbūrn is’.

⁶¹ Darant prielaidą apie ekspresyvų trumpinį plūs- > plus-, čia dar būtų galima priskirti plus-čioti „vaikščioti be tikslo, bastytis“ (⇒ plūs-čius „tinginys, dykaduonis, bastūnas“).

⁶² Skardžius (1943: 221): *put-snis (tak samo Otrębski 1965: 170).

⁶³ Dėl geminatos supaprastėjimo iš *pus-snyt.

⁶⁴ Palyginkite senesnį pūčiōti < *pūt-ia-.

⁶⁵ Skardžius (1943: 170): *pūt-slē.

⁶⁶ Skardžius (1943: 166): *rad-slus.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

| 115

res- / ręš-

rēs-vas rēs-vas⁶⁷ rēs-mē⁶⁸

rēsti

ret-, rēnta, rēto

ręs-

rēs-dinti rēs-tinis rēs-tójas⁶⁹

rēsti

rent-, renčiù, renčiaũ

ries-

ries-čiúoti ries-mē⁷⁰ rēs-mas ries-tas ries-tinis ries-tùvas ries-vas⁷¹

riēsti

riet-, riečiù, riečiaũ

ris-

ris-dinti ris-tas ris-vas ris-tùvai ris-tùvas

risti

rit-, ritù, ritãu

rus-

rus-nùs⁷² rùs-vas⁷³

rùsti

rud-, rundù, rudaũ

sēs-

sēs-lỹs sēs-lùs⁷⁴ sēs-tas pasēs-tē⁷⁵

sēsti

sēd-, sēdu, sēdau

siaus-

siaũs-dinti siaus-lùs

siaũsti

siaut-, siaučiù, siaučiaũ

⁶⁷ Skardžius (1943: 377): *rēt-svas.

⁶⁸ Skardžius (1943: 206): *rēt-smē. – Por. stopień wzdużony rēt- w reimē a. retmā ‘rzadkie miejsce (w lesie)’, rētis ‘rzeszoto, sito z dużymi otworami’ (zwane też retas), rētỹs ‘człowiek małomówny’.

⁶⁹ Greta ręš- esama neoprk. rąst-: rąstas. Jis išabstrahuotas iš intens. *rąs-yti ⇐ *ras-syti (ręš-ti kamienas).

⁷⁰ Skardžius (1943: 206): -smē vedinys.

⁷¹ Skardžius (1943: 377): *riet-svas.

⁷² Skardžius (1943: 225): *rud-snus.

⁷³ Skardžius (1943: 377): *rud-svas.

⁷⁴ Skardžius (1943: 166): *sēd-slus.

⁷⁵ Skardžius (1943: 331): *pasēd-stē arba *pasēd-tē.

116 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

siaũs-mas siaũs-teletė siaũstyti⁷⁶ siaũs-tùvas

sius-

sius-lùs siùs-mas sius-nà sius-tà siùs-tas siùs-teletė

siùsti

siut-, siunù, siutaũ

sius-

siųs-dinti⁷⁷ siųs-lys siųs-tinis siųstyti⁷⁸ sius-tùvas

siųsti

siunt-, siunčiù, siunčiãu

skaus-

skaũs-dinti skaũs-mas⁷⁹ skaus-nóti

skaũsti, skaũsta

skaud-, skaũda, skaudžiù

skers-

skẽrs-dinti skers-tójas skers-tùvės⁸⁰

skẽrsti

skerd-, skerdžiù, skerdžiãu

skės-

skẽs-čioti skẽs-nóti skẽs-teletė skẽs-tinis skẽs-tùvas

skẽsti

sket- / skėt-, skẽčiù, skẽčiãu

skirs-

skirs-ena skirs-kelė skirs-mas skirs-nis

skĩrsti, skĩrsta

skird-, skĩrdo

⁷⁶ Per geminacijos panaikinimą iš *siatus-syti.

⁷⁷ Be to, siuntinė́ti.

⁷⁸ Per geminacijos panaikinimą iš *siųs-syti.

⁷⁹ Skardžius (1943: 204) wymienił wśród wyrazów na -smas, por. wyżej uwagę do bil̄smas.

⁸⁰ Antrinį kamieną skers- dar matome daiktavardžiuose skerstiis arba skerstùjis „paskutinis metų mėnuo, gruodis“; tačiau formanto aiškinimas kelia sunkumų.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

| 117

skirs-nùs skirs-telėti⁸¹

sklęs- sklęs-tas sklęsti sklend-, sklendžiu, sklendžiau

skros- skrós-dinti skrós-tinis skros-tójas skros-tùvas skrósti skrod-, skródžiu, skródžiau

skurs- skurs-dinti skurs-nà⁸² skurs-nas⁸³ skurs-nùs⁸⁴ skursti, skursta skurd-, skùrdo

skus- 1 skùs-čioti skùs-terėti skùsti skud-, skùnda, skùdo

skus- 2 nuskùs-dinti skùs-terti skùs-tis skus-tójas skus-tùkas skus-tùvas skùsti skut-, skùtu, skutau

skųs- apskųs-dinti skųs-mas skųs-tis skųs-tójas skųsti skund-, skùndžiu, skùndžiau

slys- slýs-čioti slýs-dinti slýs-mas slýs-terėti slýsti, slýsta slyd-, sýdo

smirs- smìrs-dinti smìrsti, smìrsta smird-, pasmìrdo⁸⁵

⁸¹ Su prs. skirsta, kuris siejamas su skirt-a, metanalizę taip pat siejasi darybiniai dariniai skirsč-iotis, skirt-ė, skirt-yti, skirst-ùkas, skirst-ùs.

⁸² Skardžius (1943: 220) wymienił wśród wyrazów z sekundarnym sufiksem -sna, jak lùp-sna, kup-sną, liep-sną.

⁸³ Skardžius (1943: 219): *skurd-snas.

⁸⁴ Skardžius (1943: 225): *skurd-snus.

⁸⁵ Žr. žemiau neopierwkk. o pakopoje: smars-, § 10.1.

118 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

smirs-nóti

smirs-telėti

smirs-telti

smirs-terėti

smirš-kus⁸⁶

spaus- spaus-dinėti spáusti spaud-, spaudžiu, spaudžiau

spáus-dinti

spáus-ena

spáus-mas

spáus-muõ

spáus-tai / spáuš-

spáus-telėti

spáus-terėti

spáustyti⁸⁷

spáus-tojas

spaus-tūkai

spaus-tūvai

spaus-tùvė

spraus- spraus-lė spráusti spraud-, spraudžiu, spraudžiau

spraus-mas

spraus-mė

spraus-muõ

spraus-tas

spraus-tūkas

spraus-tūvai⁸⁸

spręs- spręs-dinti spręsti sprend-, sprendžiu, sprendžiau

spręs-ena

spręz-lis⁸⁹

spręs-mas

spręs-tūvai

spręs-tūvas

svies- svies-dýti sviesti svied-, sviedžiu, sviedžiau

svies-tas⁹⁰

⁸⁶Plg. aukščiau pirš-kus.

⁸⁷Dėl geminatų supaprastėjimo iš *spaus-styti.

⁸⁸Iš pwk. praus- „prausti(s)“, su etimologiniu -s-, atitinkamai yra praustuvė ir praustuvė „praustuvas“.

⁸⁹Iš *spręz-lis, su grupės sl sonorizacija, kaip mėzliava < mės-liava (žr. s. v. mes-/mez-), kremzlė greta kremslė „kremzlė“ (neopwk. krims- / krems-).

⁹⁰Otrębski (1958: § 471): *svied-tas.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

119

svies-teleti svies-tinė svies-tynės

svys-

svýs-teleti svýs-terėti

svýsti, svýsta

svyd-, svýdo

šus-

šūs-dinti šūs-tiniai šūs-tinis šūs-tūkai

šūsti

šut-, šuntù, šutaũ

šveis-

šveis-čiūoti šveis-dinti šveis-tinis nušveis-tójas šveis-tūkas šveis-tūvas šveis-tùvė

šveisti

šveit-, šveičiu, šveičiau

švies-

švies-à⁹¹ švies-as švies-dinti švies-dyti švies-ė švies-ėti švies-inti / -inti švies-is švies-tùvas švies-ulýs švies-umà švies-ùmas švies-ùs

šviėsti

šviet-, šviečiu, šviečiau

tris-

triz-nà

*tristi

trid- / tried-, *trindù, *tridaũ; wtórnie trýstu < *trind-stu, trýdau, trýsti⁹²

Skardžius (1943: 310): *šveit-sa.

Wbrew Skardži­usowi (1943: 219) wyraz triznà ‘biegunka; osoba na nią cierpiąca’ nie może być wyprowadzony z prototypu *trid-dna z tej prostej przyczyny, że składnik -dna nie pojawia się jako sufiks w żadnym wyrazie litewskim. Bardziej naturalny będzie tutaj wywód triznà z praformy trišnà, mianowicie przy uwzględnieniu antycypacyjnej sonoryzacji sn > zn. To nieregularne zjawisko fonetyczne dokumentują takie paralele, jak z jednej strony užnaĩ < uõsnaĩ, nuolaižnùs < nuolaišnùs, z drugiej strony grazmẽ < grasmẽ, graũžmas < graũšmas, juozmuõ < juośmuõ. Formacja *tris-nà tak się ma do inf. triš(ti) jak sius-nà do

120 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

vers- vers-čiūkas vers-dinėti vèrs-dinti pérvers-dyti vèrs-ena versėti⁹³ vers-las vers-mas vers-tuvē vèrsti vert-, verčiù, verčiaũ

ves- ves-dinėti vès-dinti ves-dýti vès-imas / -imà ves-tùvės vèsti ved-, vedù, vedžiaũ

vès- vès-à vés-čioti atvès-dinėti vès-dinti atvès-inti vès-ulys vès-umà vès-ùmas vès-ùs vésta, véstivèd-, védo

žais- 1 žàis-las⁹⁴ žàis-mas žàis-tojas žàisti ‘žaisti’ žàid-, žaidžiù, žaidžiaũ

žais- 2 žàis-tis⁹⁵ žàiz-dė žàisti ‘lipdyti iš molio’ žàid-, žaidžiù, žaidžiaũ⁹⁶

siùs(ti) ir kaip dziùs-nà iš dziùs(ta), taip pat sen. lit. duos-na iš es. l. beatem. dúos(ti). – Tarm. trznius ‘asmuo, kenčiantis nuo viduriavimo’ kildinamas iš *triz-nius. Kad ir čia kalbama apie antrinę sonorizaciją, įrodo paralelė piržnius ‘pirdalius’ iš *pirs-nius; tai iš pirs- ← *pìrsti (žr. aukščiau). Plg. sùsnius iš sùsti. Kitaip Otrębski (1965: § 298), kur siūlomos proformos *trid-snius i *pird-snius su sigmatiniu sufiksu, kurį vis dėlto sunku laikyti senu ir (arba) pirmine forma.

⁹³ Degeminacijos būdu iš *vers-sėti. Plg. aukščiau kešėti s. v. kès-.

⁹⁴Skardžius (1943: 164): *žàid-slas.

⁹⁵ ‘vieta prie duonkepės krosnies, pakrosnė’ (LKŽₓₓ 88). Giminiškas žodis čia yra žàidas ‘kalvės židinys’.

⁹⁶ Tarm. žàisti santykiauja su bendr. lit. žiešti ‘lipdyti, formuoti iš molio’ maždaug taip, kaip tarm. žàisti ‘žeisti’ santykiauja su žeisti ‘t. p.’. Atsižvelgiant į o laipsnį, žàisti, žaidžia galima aiškinti kaip kvazipirminį veiksmažodį, t. y. tokį, kuris įsitvirtino iteratyvo *žaidyti vietoje; šis iteratyvas esamajame laike buvo kaitomas su suf. -ia-: žaidžia (plg. sen. lit. es. l. tipą mó́kia iš mókyti, ró́dzia iš ró́dyti, Otrębski 1965: § 639).

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

121

ž aiz-dē⁹⁷ žaiz-rà žaizdrà⁹⁸

žis- žis-čioti žis-dinti žis-lioti žis-loti žis-tūkas žisti žind-, žindu, žindau

žos- žos-čioti žos-las žos-mė⁹⁹ žos-tė žosti žod-, žódžiu, žódau

10.1. Priedas: formacijos o laipsnyjeo

bras- bras-tà brās-tas¹⁰⁰ bras-và bras-tvà bristi bred- / brid-, bredù, bridau

braṣ- braṣ-à¹⁰¹ braṣ-và¹⁰² braṣ-tvà brésti, brésta brend- / brind-, pribřendo, pribřindo

gais- gais-as¹⁰³ *gisti, *gysta¹⁰⁴ *gied- / gid-, plg. giedras, gaidrùs

⁹⁷ Žodžio žais-tis (LKŽ_XX 90) variantas. Jį galima kildinti iš *žais-lė dėl proginio sonorizavimo pozicijoje po i. Tas pats pasakytina apie žodį žaizdà arba žaizdė „žaizda“, < *žais-tal-tė ⇐ tarminio žais(ti) „sužeisti“.

⁹⁸ „kalvio žaizdras“, plačiau žinomas kaip masc. žaizdras (LKŽ_XX 90–91). Žodyje žaizrà turime formaciją su -ra- iš inf. žais(ti), t. y. *žais-ra. Nuo tokio atvejo kaip kais-rà ⇐ kaisti (žr. aukščiau) mūsų pavyzdį skiria s suskardėjimas (šiuo klausimu plg. sprēžlis s.v. sprēs- ir triznà s.v. tris-). Tačiau vėlesnis variantas yra namitodrā, atsiradęs suskardėjus *žaist-ra (< *žais-ra-t- įterptinis, kaip, pavyzdžiui, gaistras „švytėjimas danguje“, po suskardėjimo: gaizdras). Visai kitaip aiškina Skardžius (1943: 301): *žaiddras, su fiktyvia priesaga -dra- (variantas žaizdra šiame kontekste neaptartas). S. Ambrazaso monografijose (1993, 2000) nerandu žodžių žaizrà, žaizdrà, žaizdras (taip pat ir kaisrà, sprēžlis, triznà, gaizdras).

⁹⁹ Skardžius (1943: 206): *žod-smė.

¹⁰⁰ Abiejų šių vedinių su -t- atveju kalbame apie apofoninį santykį bras- ⇐ bris-. Intensyvinės formacijos *brastytì nebuvimas neleidžia analizuoti kaip *bras-à, *brast-as.

¹⁰¹ Skardžius (1943: 310): *brand-sa.

¹⁰² Skardžius (1943: 378): *brand-sva.

¹⁰³ Skardžius (1943:310): *gaid-sas. Wyrazowi litewskiemu odpowiada łot. gàiss ‘powietrze’.

¹⁰⁴ Esamąjį laiką *gysta galima suprasti kaip seno įterptinio esamojo laiko atnaujinimą (*gind-sta ⇐ *ginda „švinta, giedrėja“), pavyzdžiui, pagal išvysta paralelę (*vind-sta ⇐ *vinda „pastebi“), kur ys- sudaro pagrindą laipsniui o vais-, žr. toliau vaìskus.

122 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

gais-rà¹⁰⁵

gais-ras¹⁰⁶

gais-ùs

gars-

garš-as garš-inti gars-inti garš-mas¹⁰⁷

gìrsti, išgìrsta

gird-, gìrdi, išgìrdo

kars-

kars-à¹⁰⁸

kìrsti

kert- / kirt-, kertù, kìrtau

krams-

kráms-čioti¹⁰⁹ krams-ėti krams-lė krámz-lė krams-lȳs krams-lùs krams-nóti krams-óti kráms-telzti / -telti kráms-terėti kramstyti¹¹² krams-tùkas krams-ùs

krìmsti

kremt- / krimt-, kremtù, krimtàu¹¹⁰

ląs-

las-tà ląs-tas¹¹³ ląs-tis

lįsti

lend- / lind-, lendù, lindàu

lais-

láis-čioti lais-dinti

léisti

leid-, lėdžiu, lėidau

¹⁰⁵ Daryba kaip kaisra ⇐ kaiš(ti), žr. aukščiau s.v. kais-.

¹⁰⁶ Skardžius (1943: 301): *gaid-sras.

¹⁰⁷ Skardžius: (1943: 203): *gard-smas.

¹⁰⁸ Skardžius (1943: 310): *kart-sā. Co do apofonii por. niżej narsà, tamsà, vešà oraz brąsà s.v. brąs-.

¹⁰⁹ Obok tego krám-čioti ‘kasać; przeżuwać’. Zdaniem Skardžiusa (1943: 519) kráms-čioti derywowano sufiksem -ioti od wykrzyknika krámst. – Jeśli kogoś nie przekonuje derywacja krams- od krims- formy infinitivi, to może sięgnąć do intensiwum kramstyti, by drogą reanalizy *kram-sty- wydobyć zeń potrzebny nieopierwiastek (paralelę na to wymieniono niżej w § 13).

¹¹⁰ Plg. aukščiau neopkw. krims-.

¹¹¹ Suskardėjęs variantas, plg. aukščiau spręžlis.

¹¹² Dėl geminacijos panaikinimo iš *krams-sty- ⇐ krims-. Plg. latv. krāmstīt ‘dantimis ko nors valgomo siekti, griebti, čiupinėti; griebtis, vogti’.

¹¹³ Skardžius (1943: 321): *land-las.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

123

láis-va¹¹⁴

làis-vas¹¹⁵

làistyti¹¹⁶

laizdyti¹¹⁷

mais-

mais-tas¹¹⁸

mìsti

mit-, mintù, mitaũ

mas-

sumastyti¹¹⁹

mèšti

met-, metù, mečiãu

nars-

nars-๲⁰ nar̃s-as

sunìršti, -nìrsta

nert- / nirt-, nìrto

smars-

smárs-as¹²¹

smìrsti, smìrsta

smird-, pasmirdo

švais-

švais- ๲² švais-čioti švais-ìnti švais-ýti švaistyti¹²⁴ švais-ùs

švìsti

šviet- / švit-, šviečiù; švintù¹²³

vais-

vàis-kus¹²⁵

išvýsti, išvýsta

vyd-, išvýdo

vars-

vars-n๲⁶ var̃s-mas

ver̃šti, vìršti

vert- / virt-, verčiù; virstù

11. Esamojo laiko formų resegmentacija į -s-ta

NAUJASIS PRADINIS VEIKSMAŽODIS. PRS DERYVATAS SU -sta FORMA PRT., INF.

bals-

bãls-vas¹²⁷

bãlsta

bal-, bálo, bálti

¹¹⁴ Skardžius (1943: 378): *laid-sva. – Co do stopnia o przy sufifugowaniu -va por. kalvà od kélti s, narvà od kélti s, narvà od nérti, spanvà od spirti.

¹¹⁵ Skardžius (1943: 377): *laid-svas.

¹¹⁶ Dėl geminacijos panaikinimo iš *làis-sty- ⇐ léis-.

¹¹⁷ stlit. ‘palaikyti ugnį’ (DP). Fonetinė rašyba atitinka lais-dyti.

¹¹⁸ Skardžius (1943: 321): *mait-tas. Por. wyżej neopwk. w formie stopnia zanikowego mis-.

¹¹⁹ ‘supinti, susukti, sumazgyti’, dėl geminacijos panaikinimo iš *mas-sty- ⇐ mes-. Plg. mėtm enys ‘audinio metmenys’.

¹²⁰ Skardžius (1943: 310): *nart-sa.

¹²¹ Por. wyżej nars-as ⇐ nirš(ti). Skardžius (1943: 310): *smard-sas.

¹²² Skardžius (1943: 310): *švait-sa.

¹²³ Plg. žemiau gais-ma ‘dainavimas’ iš gies-ti 3 asm. ‘dainuoja’ (pradinis veiksmažodis gied-), § 12.

¹²⁴ Dėl geminacijos panaikinimo iš *švais-sty-ti ⇐ švies-.

¹²⁵ Budowa jak pìrs-kus ⇐ pìrs(ti), smìrs-kus ⇐ smìrs(ti), zob. wyżej. Skardžius (1943: 124): *vaid-skus. Co do stopnia o por. vaidinti, vaidéntis, vaìdilas, vaiduõklis.

¹²⁶ Skardžius (1943: 220): *vart-sna.

¹²⁷ Plg. žemiau žals-vas su žalsta.

124 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

būs-

būs-ena

būsta¹²⁸

bū-, būvo, būti

džiūs-

džiūs-kis džiūs-lā džiūs-nā džiūs-na džiūs-nas¹²⁹

džiūsta

džiū-, džiūvo, džiūti

girs-

girs-čiōti girs-nóti¹³¹ girs-telti

girsta

ger- / gir-, apgìro, gìrtì¹³⁰

links-

links-ėti links-mas links-nē links-nis links-óti links-tē links-tinis links-tis

linksta

lenk- / link-, lìṅko, lìṅkti¹³²

miṣ-

įmišt-i¹³³ pamišt-i¹³⁴ miṣ-lē¹³⁵

*mišta < *min-sta

min-, *mìno, *mìnti

rūks-

rūks-ena

rūksta¹³⁶

rūk-, rūko, rūkti

¹²⁸ Be būs- taip pat yra neopwk. būst-, kuris buvo išskirtas atlikus prs. bū-sta reanalizę kaip būst-a. Plg. tokius darybinius žodžius kaip būst-as, būst-inė, slit. būst-imas DP, būst-imė DP. – Kai kuriuo raidos tarpsniu bū-sena imta sieti su būti, o ne su būsta, atsirado segmentacija bū-sena (ji atitinka dabartinę kalbinę intuiciją).

¹²⁹ Šioje grupėje taip pat pasitaiko (ekspresyviai) sutrumpėjęs vokalizmas: džiūsas, džiūsna, džiūsnis, džiūsnius, džiūsra, džiūsris. Segmentą -s- bet kuriuo atveju reikia laikyti prefiksiniu, kaip sinchroninėje šaknyje džiūs-ta. Kitaip mano S. Ambrazas (1993: 125, 133), vartojantis sintagmines priesagas -sn- ir -sr-.

¹³⁰ apgìrti ‘apgirsti’, prigìrti ‘įprasti gerti, tapti girtuokliu’ (LKŽ_III 350–351).

¹³¹ Skardžius (1943: 220), który przemilcza obecność girs-čiōti i girs-telti, tłumaczy girsnóti jako girsn-óti, tj. czasownik denominatywny od *gir-snā ‘picie’.

¹³² Plg. toliau neopwk. lanks-, § 11.1.

¹³³ Inf. ‘atspėti, įminti (mįslę)’.

¹³⁴ Inf. ‘užminti mįslę’. Iš šio inf. su -sti išskirtas pwk. miṣ-, matomas prs. miṣa ‘mina mįsles’. Plg. As mišì mišlė. Mišles beminsant radau. Nebus dorai, jei neįmįsi. Aš pamiščiau, ans ančiktum. Žr. LKŽ_VIII 284, kur vis dėlto nurodytos klaidingos prs. formos: miñčia arba minsia ir prt. forma: mintė (nėra jas iliustruojančių sakinių).

¹³⁵ Apie alomorfą su laipsnio o žr. toliau s.v. mąs-, § 11.1.

¹³⁶ Lygiagreti rūkst-a reanalizė (prs. su -a-) sukuria neopwk. rūkst-, matomą tokiuose dariniuose kaip rūkst-ėti (kaminas rūkstėja), rūkst-énti (rūkštėna pirtis), rūkst-otas (diena rūkstota). – Kai kuriuo metu rūksena imta sieti su rūkti, o ne su rūksta, atsirado segmentacija rūk-sena.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

125

rūks-ėti rūks-mas rūks-noti

sprogs-

sprógš-ena sprógš-ena¹³⁸ sprógš-mas¹³⁹

sprógsta¹³⁷

sprog-, sprógo, sprógti

tims-

timš-ras¹⁴⁰ timš-ras¹⁴²

*timsta / témsta

tem- / tim-, sutėmo, témti¹⁴¹

ūks-

ūks-mė¹⁴³ ūks-na ūks-nė ūkšyti¹⁴⁴

ūksta

ūk-, ūko, ūkti

vyks-

vỹks-mas vỹks-nis vỹks-telėti

vỹksta

vyk-, vyko, vykti

žals-

žālš-ganas žālž-ganas žāls-telėti žāls-telti / -terti žāls-vas¹⁴⁵

žālsta

žal-, žālo, žālti

žils-

žīls-ganas žīls-telėti žīls-terėti

žīlsta

žil-, žīlo, žīlti

¹³⁷ Tam tikru metu sprógšena pradėjus sieti su sprógti, o ne su sprógsta, atsirado naujas segmentavimas spróg-sena.

¹³⁸ Atsitiktinis [ks] pakitimas į > [kš].

¹³⁹ Be to, sprog-mė „tuščia, krūmais neapaugusi vieta“.

¹⁴⁰ Por. gais-ras od *gis(ti), kais-rā od kais(ti). Skardžius (1943: 301) analizuje ten wyraz jako tim-sras. Uderza pominięcie timšras w monografii S. Ambrazasa (1993: 132–133) (sufiksy -(s)ra, -(s)ris).

¹⁴¹ Kadangi minėtų vedinių segmentas s susijęs su praesens formacijų, turinčių -sta-, metanalize (→ *tims-ta, *tėms-ta), abejotinas tampa lietuviškų formų tamsa ir tīmšras ryšys su ide. kamienu *es-/s-. Plg. ved. tāmas-, loc. sg. tāmasi „tamsoje“, lot. temere „apgraibomis“, ved. tāmisraḥ „tamsa“; plačiau žr. Smoczyński (2001: 106).

¹⁴² LKŽ_XVI 365, su atsitiktiniu msr > pakitimu į mšr. – Be tims-, kuris suponuoja ingresyvinio prs. *tim-sta „temsta“ buvimą prie tėmti, turime dar du kitus neopierwiastki: tems- (žr. toliau tamsà, § 11.1) ir temst- (plg. témsta „sutemos, tamsa“). Jie paremti dvejopa (naujojo) prs. témsta metanalize: kaip tém-s-ta arba kaip témst-a.

¹⁴³ Skardžius (1943: 206): ūk-smė iš ūkti.

¹⁴⁴ Dėl degeminacijos iš *-uks-ty-.

¹⁴⁵ Skardžius (1943: 377) uważa za drw. denominalny z suf. -svas od žāltas ‘zielony’.

126 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

žils-terti žils-vas¹⁴⁶

11.1. Priedas: formacijos o laipsnyje

lanks- lanks-čioti¹⁴⁷ liṅksta lenk- / link-, liṅko, liṅkti¹⁴⁸

lanks-mas

lanksýti¹⁴⁹

mąṣ- mąṣ-lė¹⁵⁰ *mįsta < *min-sta min-, *mino, *minti (wtórnie mįšti)

mąṣ-lùs

mąṣýti¹⁵¹

tams- tams-à¹⁵² *timsta / témsta tem- / tim-, sutėmo, témti¹⁵³

11.2. Ypatingi atvejai su -š

nirš- kaip neopirminė šaknis prie nirt-: inìršta, niršo, niršti ‘įnirtingai, įtūžusiai imtis ko nors; tapti atkakliam; įsiaudrinti’. Ši paradigma remiasi esamojo laiko forma inìršta (būt. l. -nirto, niršti ts.), kurioje fonetiškai rs pakeista į rš.

širš- kaip neopr. šaknis prie šird-: būt. l. širšo skatina analizuoti esamojo laiko formą širšta kaip vedinį su -ta: širš-ta. Grupė rš čia atsirado pakitus rs. Taigi šis neopr. yra variantas prie širs-, plg. širšta < *širdsta, širdo, širšti ‘supykti, įtūžti’ (denominatyvas iš širdìs ‘širdis’).

12. Atematinių esamojo laiko formų į -s-ti resegmentacija-s-ti

NEOPR. ŠAKNIS | VEDINYS, ES. L. -sti | BŪT. L., BENDRATIS

dės- dės-čioti dėst < dėsti dė-, dė́jau, dė́ti

¹⁴⁶ Skardžius (1943: 377) uważa za drw. denominalny z suf. -svas od žilas ‘siwy’.

¹⁴⁷ Alternatyvus aiškinimas: *lanks-tì-a-, iteratyvas iš neopr. šaknies lanks-, kaip lankst-yíti.

¹⁴⁸ Plg. anksčiau pateiktą neopr. šaknį links-.

¹⁴⁹ Sinchroniškai tai galima vertinti kaip *lanks-stytii = liṅks(ta). Diachroniškai: lankst-yíti, t. y. iteratyvinis-kauzatyvinis vedinys o laipsnyje iš kamieno linkst-, kaip intranzityvinėje esamojo laiko formoje liṅkst-a (<= link-sta).

¹⁵⁰ Por. z LKKŽVII 893–894: Užminsiu dabar tokią mąslę, kad nei vienas neatspėsta. Minu minu mąslę, katė veža pūslę.

¹⁵¹ Bent jau reikšme ‘mįsti mįsles’ jis atsirado degeminacijos būdu iš *mąṣ-sty- <= mąṣ(ti) ‘spėti’ (žr. anksčiau pateiktą neopr. šaknį miṣ-). Plg. Aš mastau, ar neįminsiu, kas tą padarė. Mįsles mąsto. Mąstykime misles. O savo ruožtu mąstyti reikšme ‘galvoti, svarstyti’ gali būti kildinamas iš *man-styti <= menù, mìn̄ti ‘atsiminti’.

¹⁵² Čia praleidžiamos tokios formos kaip tamsìnti, tamsúoti, tamsùs, nes tai vediniai iš tamsā. – Santykis tarp tams- <= tims- / tems- panašus į santykį tarp krams- <= krims- / krems- (žr. anksčiau). Abstraktui su -à kaip paralelės siūlosi du dariniai, sudaryti iš bendraties su -s(ti): kar-s-à <= kirstì, nars-à <= niršti. – Skardžius (1943: 310) analizuoja tam-sà, nurodydamas témti kaip kamieną.

¹⁵³ Plg. anksčiau pateiktas neopr. šaknis tims-, tìmsras, § 11.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

127

dés-ena dés-lės dés-li dés-lioti dés-ni¹⁵⁴

duos- dúos-ena duos-lùs duos-na duos-nis duos-nùs¹⁵⁶ dúost < dúosti¹⁵⁵ duo-, daviaũ, dúoti

gais- gais-ma¹⁵⁷ giest < ĝiesti gied-, ĝiėdu, giedóti

gies- gięs-ena¹⁵⁸ gies-mē¹⁶⁰ gies-nóti giest < ĝiesti¹⁵⁹ gied-, ĝiėdu, giedóti

13. Veiksmažodžių persegmentacija į -styti

NEOPWK. -styti DARYVARDIS VEIKSMAŽODIS. PIRMINIS PWK.

kaus- káus-dinti kaus-ena¹⁶¹ kaūs-tē / -tē¹⁶² káustyti = *kaus-sty-¹⁶³ kau-, káuju, káuti

nars- nars-la náršyti = *nars-sty-¹⁶³ ner-, nerìu, nérti

¹⁵⁴ Greta dés- egzistuoja naujasis PWK. dést-: déstelėti, destinéti. Jis abstrahuotas iš intensyvo dést-yti ⇐ dé-styti (šaknis dėti).

¹⁵⁵ Tam tikru metu dúosena imta sieti su bendratimi dúoti, o ne su atematine esamojo laiko forma dúost(i), todėl atsirado naujas segmentavimas dúo-sena.

¹⁵⁶ Greta duos- egzistuoja naujasis PWK. duost-: dúost-eleti, dúost-urti. Jis abstrahuotas iš intensyvo dúost-yti ⇐ dúo-styti (šaknis dúoti).

¹⁵⁷ „dainavimas, giedojimas“ (pas Dowkontą, LKŽ^III 35). Morfema gais- yra laipsnio o alomorfas, atitinkantis gies-, kaip formoje gięs-ti „gieda“, 3 asm. (žr. toliau gies-mē^{§ 12}). Kaitą ai ⇐ *ei, liet. ie, iliustruoja, pavyzdžiui, santykis švais-à ⇐ šviės(ti), šviečìu. Greta to turime senesnį alomorfizmą gaid-:: gied-, plg. gáidà „melodija, muzikinė klausa“, gaidas sen. „dainininkas“, gáidys „gaidys“ kaip šaknies gied-, ĝiėdu, giedóti „dainuoti“ vediniai.

¹⁵⁸ Skardžius (1943: 234) wymienił ten wyraz w grupie formacji na -sena, wraz z ei-sena, jó-sena oraz aug-sena, bég-sena.

¹⁵⁹ Plg. aukščiau gysmas iš gysti, gýsta, § 10.

¹⁶⁰ Skardžius (1943: 206): *gied-smē. – Paralela z pierwiastkiem na -s-: ges-mē ‘ledwo tlący się żar’ ⇐ gēso, gēsti.

¹⁶¹ Tam tikru metu kausena imta sieti su káuti, o ne su káustyti, todėl atsirado naujas segmentavimas káu-sena.

¹⁶² Reikšme „dėžė su arklių kaustymo įrankiais“. Galima ir analizė kaust-ē ir priskyrimas naujajam PWK káus-; tuomet tai būtų kilę iš persegmentavimo káu-styti kaip káust-yti.

¹⁶³ Alternatyvi metaanalizė *nár-st-yti sukuria naują PWK narst-, matomą formoje narš-as arba panaršt-is „botagas, botago odinė dalis, tai, kas pritvirtinama prie botagėlio“, panáršta „botago sunarstymas, kad būtų trumpesnis; narplė, narstas“ (LKŽ^IX 325).

128 |

W O J C I E C H S M O C Z Y Ń S K I

panārs-la¹⁶⁴

nars-lai

pjaus- pjāus-dinti pjāustyti = *pjaus-sty- pjau-, pj áunu, pj áuti¹⁶⁵

pjāus-ena¹⁶⁶

sklās- sklās-ta *sklāstyti = *sklās-sty- sklęsti, sklendžiu, sklendžiau

sklās-tas

sklās-tis¹⁶⁷

sklās-tūvas

spąs- spąs-lai¹⁶⁸ spąstyti = *spąs-sty- spęsti, spéndžiu, spéndžiau,

spąs-nos palyg. iter. spāndyti

sprąs- sprās-tis¹⁶⁹ sprąstyti = *sprąs-sty- spręsti, spréndžiu, spréndžiau,

palyg. iter. sprāndyti

uos- uos-lė¹⁷⁰ ūostyti = *uos-sty- úosti, úodžiu, úodžiau

uos-lýs

uos-lùs

uōs-nai

uōs-tai

úos-telėti

SKRŌTY

adj. – būdvardis

gwar. – tarminis

inf. – bendratis

neopwk. – neopriešaknis

prs. – esamasis laikas

prt. – būtasis laikas

pwk. – šaknis

sb. – daiktavardis

suf. – priesaga

vb. – veiksmažodis

¹⁶⁴ S. Ambrazas (1993: 98): priesaga -sla-.

¹⁶⁵ Šalia pjaus- egzistuoja neopriešaknis pjaust-: pjāust-inti, pjaust-inėti, pjaust-iklis, pjaust-inys. Jis abstrahuotas iš intensyvo pjāust-yti ⇐ pjāu-styti (kamienas pjāuti).

¹⁶⁶ Kai tam tikru metu pjāusena pradėta sieti su pjāuti, o ne su pjāustyti, atsirado naujas segmentavimas pjāu-sena.

¹⁶⁷ Skardžius (1943: 330): *skland-stis arba *skland-tis.

¹⁶⁸ Skardžius (1943: 164): *spand-slai.

¹⁶⁹ Skardžius (1943: 330): *sprand-stis arba *sprand-tis.

¹⁷⁰ Wyraz nie uwzględniony u Skardžiusa (1943: 163) ani u S. Ambrazasa (1993: 99).

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

| 129

ŠALTINIAI

LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas I–XX, Vilnius 1941–2002.

DP – CZESŁAW KUDZINOWSKI, „Daukšos Postilė“ rodyklė-žodynas 1–2. Poznanė: Adomo Mickevičiaus universitetas, 1977. (Baltų filologijos serija, 2.)

SD³ – Trijų kalbų žodynas... [3 leid.], Vilnae M.DC.XLII. Cituojama pagal K. PAKALKA (red.), Pirmasis lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslas, 1979.

BIBLIOGRAFIA

AMBRAZAS, S. 1993: Daiktavardžių darybos raida 1. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

AMBRAZAS, S. 2000: Daiktavardžių darybos raida 2. Lietuvių kalbos vardžodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

OTRĘBSKI, J. 1958, 1965: Gramatyka języka litewskiego 1. Wiadomości wstępne. Nauka o głoskach. 2. Nauka o budowie wyrazów, Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe.

SKARDŽIUS, P. 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Lietuvių mokslų akademija. Lietuvių kalbos institutas. (Wznowione w reprodukcji fotograficznej jako t. 1 wydawnictwa Pranas Skardžius, Rinktiniai raštai, red. Albertas Rosinas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1996.)

SMOCZYŃSKI, W. 2001: Język litewski w perspektywie porównawczej, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego. (Baltica Varsoviensia, 3.)

Wojciech Smoczyński Uniwersytet Jagielloński Zakład Językoznawstwa Indoeuropejskiego al. Mickiewicza 9/11, PL-31-120 Kraków [email protected]

Gauta 1003 11 20