Page 1ACTA LINGUISTICA LITHUANICA
XLIX (2003), 103 – 129
الأسماء المستحدثة الليتوانية المنتهية بـ -s-
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
Uniwersytet Jagielloński, Kraków
من خصائص الاشتقاق في الليتوانية أن كثيرًا من اللواحق، ولا سيما تلك التي تحتوي على أصوات رنانة (l, r, m, n, v)، قد تطورت فيما يبدو إلى صيغ سيغماتية، مثل -sla- إلى جانب -la-، و-sra- إلى جانب -ra-، إلخ. تضاف الصيغة غير السيغماتية تزامنيًا عادةً إلى جذور تنتهي بصامت عائق، في حين يسبق الصيغة السيغماتية حرفٌ صوتي أو ازدواجٌ صوتي. وتذهب هذه المقالة إلى أن الصيغ السيغماتية الظاهرية نتجت من إعادة تقطيع بعض الصيغ الفعلية (المصادر المنتهية بـ -sti، والمضارعات المنتهية بـ -sta، والمضارعات غير الموضوعية المنتهية بـ -sti، وصيغ التكرار المنتهية بـ -styti)، حيث ينشأ -s- من المماثلة التفارقية قبل الصوامت السنية؛ فمثلًا، أدت إعادة تقطيع ēsti على صورة ē-sti إلى نشوء جذر أعيدت صياغته هو ēs-، يظهر في ēsļus (ويُقطّع إلى ēs-lus لا ēd-slūs). وهكذا نشأت جذور أعيدت صياغتها وتنتهي بـ -s- إلى جانب معظم الجذور التي كانت تنتهي أصلًا بصوامت سنية. وبذلك يمكن الاستغناء عن الصيغ السيغماتية التي نُسبت في الأدبيات إلى كثير من اللواحق.
1. تتمثل إحدى خصائص الاشتقاق الليتواني في التمييز، مع بعض اللواحق الاسمية، بين صيغة غير سيغماتية وصيغة سيغماتية، تتمثل في وجود الصامت s قبل اللاحقة نفسها1. واستنادًا إلى المادة التي جمعها بر. سكاردجيوس في دراسته (1943: 162 وما بعدها)، يمكن القول إن هذا النوع من التباين يظهر أساسًا في اللواحق الليتوانية التي تبدأ بصوت رنان (l, r, m, n, v)، انظر:
الصيغة غير السيغماتية
الصيغة السيغماتية
-la-: krėklas, mėšlas
-sla-: giršlas, kaišlas, krišlas2
-lā-: dėla, eilā
-slā-: gȳsla
-lu-: vešļus, tukļus, suosļus
-slu-: dėšļus, ešļus, gosļus3
-lē-: rėplės, nárplė
-slē-: dėšlės, pūslē4
-rā-: skūdras, stipras, vāiras
-sra-: غايسراس، تيمسراس
-rā-: كايترا، كانترا، شوترا، تاوكرا
-srā-: [كايسرا، غايسرا]5
-ma-: كيلماس، سكفارماس
-sma-: bilšmas, garšmas, jaušmas, varšmas6
1 شروط ظهور هذا الـ s لم تُحدَّد قط، حسب علمي.
2 ثانوية: mók-slas, pė-slas, rūk-slas, tīk-slas.
3 ثانوية: ei-slūs.
4 ثانوية: patvār-slēs, rauk-slē.
5 التكوينات عند سكارديشيوس (1943) غير مذكورة.
6 ثانوية: bēg-smas, džiaug-smas, lūnk-smas, vaik-smas, veik-smas.
Page 2104 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
-me-: dermē, rētmē, sekmē, tekmē
-smē: bausmē, drausmē, giesmē, rēsmē, żosmē
-na-: ālpnas, drēgnas, glēbnas
-sna-: dosnas, skursnas8
-nā-: dusnā
-snā-: džiūsnā, ēsnos, skursnā, varsna9
-ni-: barnis, vilnīs
-sni-: kášnis, krūšnis, pusnīs10
-nu-: kaunūs، kritnūs، lepnūs
-snu-: ēsnūs، skursnūs، rusnūs11
-niu-: barniūs، mižniūs، sūsniūs
-sniu-: pīržnius (*pirsnius)
-va-: ērdvas, mūlvas, žēlvas
-sva-: bālsvas, juōsvas, kiēsvas, rūsvas12
-vā-: dirvā, kalvā, sparvā
-svā-: braṣvā, lāisva, nausva13
2. تُلحق اللاحقة غير السيغماتية غالبًا بجذر ينتهي بصامت انسدادي (p, t, k, b, d, g)، قارن rēp-les, rēt-mē, krēk-las, glēb-nas, ērd-vas, drēg-nas، أو بصامت احتكاكي (s, š)، قارن dus-nā, suos-lūs, mēš-las, vēš-lūs14. أما اللاحقة السيغماتية فترتبط، من وجهة نظر وصفية، بجذر ذي نهاية صائتية أو مزدوجة الصائت. قارن الصائت القصير في rasmē, rūysas, krišlas, pusnīs، والصائت الطويل في kāšnis, rēsmē, gošlūs, miškē, pūšlē، والثنائيات الصائتية في kiēsvas, juōsvas وكذلك kaīslas, jaūšmas، والثنائيات الصائتية الرنانة في bīlmas, gīrlas, skuršnas, varsna, tīmras, krimslē. وتخالف هذه القاعدةَ المشتقاتُ الثانوية التي تتصل فيها اللاحقة السيغماتية بأسس من أي نوع؛ انظر الحاشية 2 وما يليها.
3. في حين تتميز اللاحقة غير السيغماتية بوضوح عن الجذر، نواجه في حالة اللاحقة السيغماتية ما يُسمى بالعقدة الصرفية: فالقطعة s ناتجة عن إزالة التضعيف من المجموعة *s-s-، التي كان صوتها الأول خاتمة المورفيم السابق، في حين كان الثاني بداية المورفيم اللاحق، أي اللاحقة. ويعيد Skardžius (1943)، ومن بعده Otrębski (1965) وآخرون، بناء الحد الصرفي القديم في صورة تسبق المماثلة، أي *t-s أو *d-s. وهذا يعني جذرًا ينتهي بصامت أسناني انسدادي ولاحقة تبدأ بـ -s-، مثلًا kīršlas < *kirt-slas, bausmē < *baud-smē.
4. إن افتراض وجود لواحق سيغماتية مرتبط ارتباطًا وثيقًا بالفرضية القائلة إنها تشتق أسماءً من أسس فعلية تنتهي بصامت أسناني انسدادي. وينبغي القول إن هذه الفرضية تصح حصرًا في الأسماء المشتقة من الأفعال، لكنها لا تصمد عند محاولة تعميمها على المشتقات
7 ثانوية: ei-smē, ūk-smē, verk-smē.
8 ثانوية: kūp-snas, vīlg-šnas.
9 ثانوية: liep-snā, rēk-snā, vālk-šna.
10 ثانوية: kēp-snis, lup-snis, mīrk-snis, žīng-snis.
11 ثانوية: lak-snūs, lip-šnūs, mil-snūs (← pamiltī), ry-snūs (← ryti)
12 ثانوية: žilSvas ⇐ žīlas, žal-svas ⇐ žāl(i)as.
13 ثانوية: gausvā, ydva, našva.
14 غير أن ثمة استثناءات لهذه القاعدة، قارن kel-mas, bái-mē, bar-nīs, kau-nūs, dir-vā.
Page 3NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-
105
الأفعال التي تنتمي إلى الجذور الاشتقاقية نفسها. فمثلًا، إلى جانب kirslas، الذي يُفسَّر عادةً على أنه *kirt-slas، توجد الأفعال kiršč́ioti وkirsnóti، ولا يمكن إسناد البنية *kirt-čioti، *kirt-noti إليها. وفي حالة الأفعال المصوغة بنيوسواحق تحتوي على العنصر -d-، وهي kirsdinéti, kiršdinti, atsikirsdýti، فمن غير المرجح أن تكون المجموعة [zd] عند الحدّ المورفولوجي ناتجةً عن مجموعة *t-d التي خضعت للإدغام. والأيسر أن نفترض هنا ساقًا kirs- كما في المصدر kírsti، وأن الجهر الاستباقي لـ s سببه اتصال اللاحقة التي تبدأ بـ -d- (قارن mèšdamas ⇐ mèšti)؛ ومن الأنسب تحليل الاسم المقابل kiršlas على أنه kirs-las، لا على أنه *kirt-slas. وتُظهر المشتقات الفعلية مثل kąśčioti, kąšlioti, kąśnoti الصائت ą، الذي لا يكون ممكنًا إلا قبل صوت احتكاكي؛ قارن المصدر kąsti. وهذا يستبعد فورًا إعادة البناء بصامت أسناني انفجاري، *kand-čioti, *kand-lioti, *kand-noti، ويرجّح تحليلًا من قبيل kąs-čioti, kąs-lioti, kąs-noti؛ ويُشتق الاسم المقابل kąśnis بسهولة أكبر من kąs-nis منه من *kand-snis.
5. تُكوِّن مشتقات الفعل ésti السلسلة الآتية:
ės-dinéti
ės-dinti
ės-terti
ės-ena
ės-kà
ės-lùs
ės-nos
ės-nùs
ės-tùvai
ės-tùvas
من الواضح أن الساق في هذه السلسلة كلها هي النيوجذر ės-، وأنه قد انتُزع من صيغة المصدر ės-ti (< *ėt-ti < *ėd-ti). ويمنح النيوجذر هذه السلسلة استقلالًا صرفيًا بالطريقة نفسها التي يمنح بها الجذر الأولي ėd- سلسلةَ الاشتقاق
ėd-inéti
ėd-inti
ėdž-ióti
ėd-a
ėd-ėjas
ėd-ėnė
ėd-rùs
ėdž-ios
6. إذا استُبعدت الآن صيغة ės- من السلسلة ėsłus وأُسنِد إليها الجذر ėd- (قارن *ėd-šlus عند Skardžius 1943: 166)، فينبغي الإقرار بأن هذه مناورة تفسيرية لا تأخذ في الحسبان حقيقة أن الاشتقاق المنقول عن الأفعال يستخدم في اللغة الليتوانية جذرين لا جذرًا واحدًا: ėd- وės- (الأقدم والأحدث). وأخذًا لذلك في الاعتبار، سنتخلى عن مفهوم اللواحق الأولية السيغماتية -sl- و-sr- و-sm- و-sn- في الجذور المنتهية بـ -t-/-d-. وسنستعيض عنه بمفهوم جذر مستحدث ينتهي بالقطعة
Page 4106 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
s، المنحدرة في نهاية المطاف من تماثل الساكنة السنية الانفجارية في صيغة المصدر (-s-ti < *-t-ti). ويتخذ هذا الجذر المستحدث اللواحق نفسها التي يتخذها الجذر الأولي ذو -s- الاشتقاقية في آخره؛ قارن، على سبيل المثال، dēs-ena مثل dvēs-ena (من dvēsti, dvēšē) أو tiṣ-ena (من tiṣti, tiṣo)، وgies-mē مثل ges-mē (من gēsti, gēso)، وēs-tuvai أو vers-tuvē مثل praus-tuvē (من praūstis, praūšēs)، وkās-čioti مثل blēs-čioti (من blēsti, blēso).
7. إن استعراضًا سريعًا للقاموس الأكاديمي (LKŽ) يعزز اعتقادنا بأن كل جذر تقريبًا ينتهي بصامت سني انفجاري يصاحبه جذر مستحدث على -s-، نشأ من إعادة تحليل المصدر المنتهي بـ -sti. وعادةً ما توثقه عدة مشتقات اسمية و/أو فعلية؛ قارن es- في § 5. لكن أحيانًا لا تكون سوى صيغة مشتقة واحدة دليلًا على وجود الجذر المستحدث. وهذا هو الحال مثلًا في gaūs-mas ⇐ gaūsti, gos-lūs ⇐ gostì, kiēs-vas ⇐ kiēsti, mėṣ-tinis ⇐ mėšti وكذلك triz-nā (< *tris-nā) ⇐ trišti. وعلى غرار الجذور الأولية، تخضع الجذور المستحدثة أيضًا للتناوب الأبوفوني، أي إنها تتخذ صيغة درجة o: فإلى جانب bris- (brištine) نجد bras- (brastā, brasvā)، وإلى جانب mis- (mišā) نجد mais- (maīstas)، وإلى جانب kirs- (kiršlas, kirščioti) نجد kars- في الاسم المعزول karsā.
8. مصادر أخرى للجذور المستحدثة المنتهية بـ s
توحي أمثلة مثل bāls-vas ⇐ bālsta (المصدر bālti)، وvīkṣ-mas ⇐ vīkṣta (المصدر vīkti)، أن صيغة المضارع التاريخية المنتهية بـ -sta- أُعيد تحليلها على أنها مضارع منتهٍ بـ -ta- يستند إلى أساس منتهٍ بـ -s-، bāls-ta, vīkṣ-ta؛ وبالمثل، تفترض būs-ena المضارعَ būs-ta (انظر § 11). – يُفسَّر أساس مشتقات من قبيل dēs-čioti, dēs-lioti, dēs-ena وما شابهها على أفضل وجه بصيغة المضارع غير الموضوعي dēst(i) «يضع»، التي ربما أعيد تحليلها، على غرار المصادر المنتهية بـ -sti، إلى dēs-ti (انظر § 12). – تخضع مشتقات من نوع kāusdinti, pjāusdinti لتقطيع يكشف عن الجذرين المستحدثين kaus- و pjaus- في مقابل الجذرين الأوليين kau- و pjau-. ولتفسير هذه الوحدات الصرفية الجديدة المنتهية بـ -s-، ينبغي الرجوع إلى الصيغ التكثيفية المنتهية بـ -styti، وافتراض أن s فيها عُدَّ حدًّا صرفيًّا وفُسِّر على أنه التقاء أصلي *s-s: káustyti = *kaus-sty-، pjáustyti = *pjaus-sty- (§ 13).
9. تُعرض فيما يلي مجموعة الجذور المستحدثة المنتهية بـ -s- مقسمةً إلى أربع مجموعات، تبعًا لاختلاف الصيغ التي شكّلت نقطة الانطلاق لإعادة التحليل الصرفي. وهي: 1. مصادر منتهية بـ -sti، 2. صيغ مضارع منتهية بـ -sta، 3. صيغ مضارع غير موضوعية منتهية بـ -sti، 4. صيغ تكثيفية منتهية بـ -styti.
10. إعادة تحليل المصادر المنتهية بـ -s-ti
الجذر المستحدث
المشتق
مصدر الجذر المستحدث
الجذر الأولي
aus-
áus-dinti ataus-dýti áustyti15
áusti
aud-، áudžiu، áudžiau
15 عن طريق إزالة التضعيف من *aus-styti.
Page 5NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-
107
aus-tuvė
baus- baus-lys; baus-mė16; baus-tuvė baūsti baud-, baudžiu, baudžiau
bels- bels-mas; béls-teleti; béls-tereti; bels-tūkas bélsti beld-, bél džiu, bél džiau
bes- bes-čioti; bès-teleti; bes-tūvas; bes-tūkas bèsti bed-, bedù, bedžiau
bils- bīls-čioti; bils-dénti; bils-mas17; bils-nóti bīlsti, bīlsta bild-, bilda
bris- bris-nóti; bris-terti; bris-tinė bristi18 bred- / brid-, bredù, bridaũ
briṣ- briṣ-teleti briṣti, briṣta19 brind-, pribrindo
draus- draus-dinėti; draus-mė; draus-tinis; draustyti20; draus-tójas; draus-tùvės draūsti draud-, draudžiu, draudžiau
ės- ės-dinėti; ės-dinti ėsti ėd-, ėdu, ėdžiau
16 Skardžius (1943: 206): *baud-smė.
17 Skardžius (1943: 203) wymienił wśród wyrazów na -smas, jak bèg-smas, rėk-smas, verk-smas.
18 من حيث الدرجة، يقابل bris- bras-؛ انظر أدناه § 10.1.
19 حتى قبل التحول من *inS إلى الليتوانية įS، أُدرج صوت طبقي في صيغة الحاضر الأولية البلطيقية *brin-sta: > brinksta. ثم أُعيد تحليل هذه الصيغة إلى brink-sta, وهو ما يشهد عليه الماضي brinko والمصدر brinkti. وهكذا أصبح الجذر الحديث brink- «يرنّ، ينتفخ، يتورّم» مرادفًا للجذر الحديث briṣ-.
20 عن طريق إزالة التضعيف من *draus-styti.
Page 6108 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
ės-ena21
ės-kà22
ės-lùs23
ės-nos
ės-nùs24
ės-terti
*ės-tùs25
ės-tùvai
ės-tùvas
gąs-
gąs-čioti gąs-dinti nuogas-lùs26 išgąs-tis
išsigąsti
gand-, išsigandau
gaus-
gaũs-mas
gaũsti
gaud-, gaudžiù, gaudžiaũ
geis-
geis-las geis-lùs geis-mas pageis-tojas
geĩsti
geid-, geidžiù, geidžiaũ
gels-
gẽls-vas27
gẽlsti, gẽlsta
gelt-, pagelto
girs-
gĩrs-las28 gĩrs-mas
gĩrsti, išgĩrsta
gird-, išgirdo
gys-
gys-mas
gỹsti, gỹsta29
gyd-, pragýdo
glaus-
glaus-mẽ glaus-nùs
glaũsti
glaud-, glaudžiù, glaudžiaũ
21 Skardžius (1943: 234) jest to deryvat z suf. -sena. Por. jednak ės-ena z deryvatami na -ena od pierwiastków zakończonych etymologicznym -s-: dvẽs-ena ⇐ dvesiù, dvesiaũ, dvẽs-ti; tĩsena ⇐ tĩsti, tisaũ, tĩsti.
22 Skardžius (1943: 124): *ėd-skā. – Adj. ėškus a. ėškus są rečiau deryvatami na -us od sb. ėškà ‘apetyt’ niželi formacją deverbalną *ėd-skas, jak chciał Skardžius (1943: 124). Por. też ėšk-ena ⇐ ėškà.
23 سكاردجيوس (1943: 166): *ėd-slùs.
24 سكاردجيوس (1943: 225): *ėd-snus.
25 تحوّل التكوين *ės-tùs بإدراج k إلى *ėktùs، ثم بتغيير ks > kš إلى ėkštùs «انتقائي في الطعام؛ ضعيف البنية». لم يورد سكاردجيوس (1943) الصيغة.
26 سكاردجيوس (1943: 166): *gand-slus.
27 سكاردجيوس (1943: 377): *gelt-svas.
28 سكاردجيوس (1943: 163): *gird-slas.
29 انظر في § 12 giesmẽ من المضارع الموضوعاتي giẽst(i).
Page 7NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-
109
glaus-tyti(s)30
priglaus-tojas
glos-
glos-nùs glós-teletì glóstyti31
glósti
glod-, glódžiu, glódžiau
gos-
gos-lùs32
gosti
god-, godzìu, godzìau
grę̇s-
grę̇s-tùvas
grę̇sti
grend-, gréndžiu, gréndžiau
graus-
graũs-mas33 graus-tìnis
gráusti
graud-, gráudžia, gráude
griaus-
griaũs-mas griaus-tìnis
griaústi
griaud-, griaúdzia, griaúde
grįs-
grįs-dinti grįs-lai grįs-mas grįs-tas grįs-tinis grįs-tójis
grįsti
grind-, grindžiu, grindžiau
grūs-
grūs-lýs grūs-mė grūs-tas grūs-tinė grūs-tis grūs-tinė grūstyti34 grūs-tùkas grūs-tùke grūs-tùvas grūs-tùvė grūs-tùvis grūs-tuvỹs
grústi
grūd-, grūdu, grūdau
30 عن طريق إزالة التضعيف من *glaus-styti.
31 عن طريق إزالة التضعيف من *glos-styti. ويؤدي التحليل الميتا-تحليلي البديل glóst-tyi إلى تكوين نيوجذر. glost-: glostinėti, glostinis، بينما يؤدي glósty-ti إلى glósty-dinti.
المشتقات: 32 gosláuti «أن يكون عازفًا على الغوسلي، شهوانيًا»، goslyba «الفجور، الشهوة». Skardžius (1943: 166): *god-slus.
33 المتغيرات: graũzmas, graũdzmas.
34 عن طريق إزالة التضعيف من *grūs-sty-.
Page 8110 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
gurs- gūrs-tas35 gurs-terėti gūrsti, gūrsta gurd-, gūrdo
jaus- jaūs-ena jaus-lùs jaūs-mas36 jaūs-mē jaūsti jaut-، jaučiū، jaučiaī
kais- užkais-dinti kais-las37 kais-rà kaisti, kaista kait-, pakaito
kąs- kąs-čioti38 užkąs-dinėti kąs-dinti kąs-lioti kąs-nis/-nỹs kąs-noti kąs-telėti kąsti kand-، kándu، kándau
keis- keis-dinėti keis-ena keis-lioti keis-mas keis-tinis keis-tinỹs keisti keit-، keičiū، keičiaū
تَحَمَّلَ تَحَمَّلَ، تحمّلَ، تَحَمُّلٌ، تَحَمُّلٌ تَحَمُّلٌ تَحَمَّلَ، أتحمّل، تتحمّل
kęs- kęs-čioti kęsėti39 kęs-las40 kęsti kėt-, kėtù, kėtaū
35 Skardžius (1943: 322): *gurd-smas.
36 Skardžius (1943: 203): *jaut-smas.
37 Skardžius (1943: 163) wymienia ten wyraz w grupie formacji z suf. -sla-.
38 انظر التكرارات الأقدم ذات kand-, kandýti وkándžioti.
39 عن طريق إزالة التضعيف من *kės-sėti. انظر versėti تحت vers-.
40 Tu wyjątkowo Skardžius (1943: 163) się waha: „gali būti kilęs iš *kės-slas ir *kės-las, plg. kęsintis“.
Page 9NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-
| 111
kies-
kiẽs-vas41
kiẽsti, kiẽsta42
kiet-, sukiẽto, užkiẽto
kirs-
kirs-čioti atsikirs-dinėti nukirs-dinti atsikirs-dýti kirs-las43 kirs-mas kirs-nė kirs-nóti kirs-tas44 kirs-telėti kirs-terėti kirs-tìnas kirs-tìs kirs-tójas kirs-tùkas kirs-tùvas
kìrsti
kert- / kìrt-, kertù, kirtãũ
krės-
krės-čioti krės-dinėti krės-nóti
krėsti
kret- / krėt-, krečiù, krečiãũ
krims-
krims-čioti krims-dinti krims-ėti krims-lė krims-nis krims-nóti krims-telėti krims-telti krims-tùkas
krìmsti
kremt- / krimt-, kremtù, krimtaũ45
kris-
kris-dinėti kris-dinti
krìsti
krit-, krintù, kritãũ
41 سكاردجيوس (1943: 377): *kiet-svas.
42 أساس الاشتقاق هو فعلٌ اسميّ مشتقّ من صفة باللاحقة -sta-. وعلى غرار kiẽs-vas «شديد الصلابة قليلًا»، تُفسَّر كذلك الصفات balsvas «مائل إلى البياض»، gelsvas «مائل إلى الصفرة»، juõsvas «مائل إلى السواد»، mėlsvas «مائل إلى الزرقة»، raũsvas «ورديّ»، žalsvas «مائل إلى الخضرة»، žil̃svas «مائل إلى الشيب». ويقترح سكاردجيوس (1943: 377) وأوترمبسكي (1965: § 121) خطأً اللاحقة -svas لهذه المجموعة بأكملها.
43 Skardžius (1943: 164): *kìrt-slas. – Wariant keršlas jest wtórny; wokalizm został wyrównany do prs. kertù (Skardžius l. c. postuluje *kert-slas, tj. derywację od osnowy praesentis, co mało prawdopodobne).
44 الصيغة kerštas ثانوية؛ وقد سُوّيت الحركة الصوتية قياسًا على prs. kertù.
45 ويوجد أيضًا عنصر جديد مناسب على درجة o، انظر أدناه krams-، § 10.1.
Page 10112 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
تَساقَطَ46 تَساقُط تَساقَطَ، تَساقَطَ
leis-
أَذِنَ، أَذِنَ، أَذِنَ / أَذِنَ، إذن، أَذِنَ، أَذِنَ، أَذِنَ، أَذِنَ، أَذِنَ، أَذِنَ، المُدَوِّر، المُحِيط47 أَذِنَ
léisti
leid- ، leídžiu، leídau
lies-
حِمْل، حَمَلَ، الحامِل
liēsti
liet- ، liečiu، liečiau
liš-
يُلطِّخ شيئًا قليلًا يُلطَّخ قليلًا لطخة48
lišti
lind- ، lendū، lindau
mels-
يُلطِّخ يلطّخ شيئًا لطخة التلطيخ المُلطِّخ أداة التلطيخ
melsti
meld-, meldžiu, meldžiau
mes- / mez-
mes-čiōti49 mes-dinėti išmēs-dinti mes-dyti mės-liava50
mēsti
met-, metù, mečiau
46 سكاردجيوس (1943: 164): *krit-slas.
47 قارن هذه الكلمات الليتوانية القديمة بـ z klaust-tojas SD³ 372 «السائل، percontator، rogator» من kláusiu, kláusti.
48 قارن الحاشية أعلاه حول ės-, ēšena.
49 هذا إلى جانب صيغة التكرار الأقدم mēčioti (*mēt-iā-), وكذلك mētyti. أما بالنسبة إلى درجة المدّ، فقارن اللاتفية mētāt «يرمي، يقذف» والتشيكية القديمة vūmetati, pomētati.
50 جُرّد اللاحقة -liava من الصيغة الاشتقاقية mēšliava «وقت نقل السماد إلى الحقل»، وتحديدًا في اللحظة التي أُلحقت فيها بالفعل mēšti, mēžiu «يسمّد، يخصّب». ومن حيث
Page 11NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-
113
mẽž-liava; mes-muõ51; mès-teleti; mès-tereti; mes-tùvai
męs-
męs-tìnis
męsti
ment-, menčiù, menčiãũ
mis-
mis-â52
mišti
mit-, mintù, mitãũ53
pers-
pẽrs-teleti; pers-tùvai
pẽrsti
perd-/ pird-, pẽrdžiu, pẽrdžiau54
pirs-
pìrs-čioti; pìrs-kius; pìrs-kus56; pìrs-la / -là; pìrs-nis; pìrs-nóti; pìrs-teleti; pìrs-tereti; pìrz-nius57
*pìrsti, *pìrsta
perd-/ pird-, *pirdo55
plaus-
plaũs-mas; plaũs-tas58; plaũstyti59
plaũsti
plaud-, pláudžiu, pláudžiau
plės-
plẽs-ẽnos
plẽsti
plet-/ plẽt-, plečiù, plečiãũ
ومن الناحية الاشتقاقية، فإن mẽšliava مشتقة باللاحقة -iava من الاسم mẽšlas «الروث، السماد» < mẽš-las؛ وكانت هذه الكلمة صيغةً ساخرة مشتقة من المصدر mẽsti، لا من الأصل mẽž-، كما اقترح Skardžius (1943: 164) بإعادة البناء *mẽž-slas. وعلى غرار العلاقة بين mẽs-tì:: mẽs-liava، ظهرت صيغ قياسية متنوعة، قارن nẽšti ⇒ nẽšliava, vẽšti ⇒ vẽšliava (وثانويًا vẽžliava)، rìnkti ⇒ rìnkliava.
51 صيغة بديلة لـ met-muõ، والأكثر شيوعًا بصيغة الجمع mẽt-menys «السَّدى في النسيج».
52 مستخلص الشعير، والنقيع الذي يُصنع منه الجعة بالتخمير». وهو يطابق اللاتفية misa.
53 قارن الأصل mais-، الذي يمثل درجة o في مقابل mis-، § 10.1..
54 أما درجة الاختزال pird- فانظر أدناه الأصل pìrs-.
55 أما درجة e فانظر أعلاه الأصل pers-. وتظهر درجة الاختزال في pirdìnti, pirdžioti وكذلك في صيغة الرفع pirdà, pìrdalas, pirdùnas, pirdžius.
56 Paralelną budowę pokazuje smìrs-kus ⇐ smìrs(ti), zob. niżej. Skardžius (1943: 124) odtwarza jednak *pìrd-skus.
57 ناتج عن الإجهار: *pìrs-nius (واللاحقة كما في sùs-nius ⇐ sùsti). والموازي هو: trìznius، راجع مادة tris-. ويعيد Skardžius (1943: 226) بناء *pìrd-dnius (فهذه اللاحقة غير موجودة!)
58 Skardžius (1943: 321): *plaud-tas.
59 عبر إزالة التضعيف من *plaus-syti.
Page 12114 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
išsiplės-ena plės-mas
plūs-
plūs-čioti plūs-ena plūs-mas61 plūs-teleti plūs-tereti
plūsti, plūsta
plūd-, plūdo60
pras-
pripras-dinėti atpras-dýti supras-dýti pras-ena pras-lūs pras-mà pras-mas pras-mē
pràsti
prat-, prantù, prataũ
pus-
pus-nis62 pùs-tas pustytý63
pùsti
put-, puntù, putaũ
pūs-
pūs-čioti64 pūs-dinti pūs-dýti pūs-lē65 pūs-lioti pūs-lýs pūs-nóti pūs-tereti
pūsti
put- / pūt-, pūčiù, pūčiaũ
ras-
ras-dinėti ràs-dinti ras-dýtis ras-lūs66 ras-mē
ràsti
rad-, randù, radaũ
60 وإلى جانب ذلك يوجد neologism. plūst-: plūst-ėti, -a, -ėjo, plūstubūnis «من يفيض، ويشتم، وفمه غير مغسول».
61 بافتراض الاختزال التعبيري plūs- > plus-، يمكن أن نُدرج هنا أيضًا plus-čioti «التجول بلا هدف، والتسكع» (⇒ plūs-čius «كسول، عاطل، متسكع»).
62 Skardžius (1943: 221): *put-snis (tak samo Otrębski 1965: 170).
63 عن طريق إزالة التضعيف من *pus-snyt.
64 قارن الشكل الأقدم pūčiōti < *pūt-ia-.
65 Skardžius (1943: 170): *pūt-slē.
66 Skardžius (1943: 166): *rad-slus.
Page 13NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-
| 115
res- / ręš-
rēs-vas rēs-vas67 rēs-mē68
rēsti
ret-, rēnta, rēto
ręs-
rēs-dinti rēs-tinis rēs-tójas69
rēsti
rent-, renčiù, renčiaũ
ries-
ries-čiúoti ries-mē70 rēs-mas ries-tas ries-tinis ries-tùvas ries-vas71
riēsti
riet-, riečiù, riečiaũ
ris-
ris-dinti ris-tas ris-vas ris-tùvai ris-tùvas
risti
rit-, ritù, ritãu
rus-
rus-nùs72 rùs-vas73
rùsti
rud-، rundù، rudaũ
sēs-
sēs-lỹs sēs-lùs74 sēs-tas pasēs-tē75
sēsti
sēd-، sēdu، sēdau
siaus-
siaũs-dinti siaus-lùs
siaũsti
siaut-، siaučiù، siaučiaũ
67 سكاردجيوس (1943: 377): *rēt-svas.
68 Skardžius (1943: 206): *rēt-smē. – Por. stopień wzdużony rēt- w reimē a. retmā ‘rzadkie miejsce (w lesie)’, rētis ‘rzeszoto, sito z dużymi otworami’ (zwane też retas), rētỹs ‘człowiek małomówny’.
69 إلى جانب ręš- يوجد النظير المستحدث rąst-: rąstas. وقد جُرّد منه، بوصفه صيغة مكثفة، *rąs-yti ⇐ *ras-syti (أساس ręš-ti).
70 سكاردجيوس (1943: 206): صيغة مشتقة على -smē.
71 سكاردجيوس (1943: 377): *riet-svas.
72 سكارديشيوس (1943: 225): *rud-snus.
73 سكارديشيوس (1943: 377): *rud-svas.
74 سكارديشيوس (1943: 166): *sēd-slus.
75 سكارديشيوس (1943: 331): *pasēd-stē أو *pasēd-tē.
Page 14116 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
siaũs-mas siaũs-teletė siaũstyti76 siaũs-tùvas
sius-
sius-lùs siùs-mas sius-nà sius-tà siùs-tas siùs-teletė
siùsti
siut-, siunù, siutaũ
sius-
siųs-dinti77 siųs-lys siųs-tinis siųstyti78 sius-tùvas
siųsti
siunt-, siunčiù, siunčiãu
skaus-
skaũs-dinti skaũs-mas79 skaus-nóti
skaũsti, skaũsta
skaud-, skaũda, skaudžiù
skers-
skẽrs-dinti skers-tójas skers-tùvės80
skẽrsti
skerd-, skerdžiù, skerdžiãu
skės-
skẽs-čioti skẽs-nóti skẽs-teletė skẽs-tinis skẽs-tùvas
skẽsti
sket- / skėt-, skẽčiù, skẽčiãu
skirs-
skirs-ena skirs-kelė skirs-mas skirs-nis
skĩrsti, skĩrsta
skird-, skĩrdo
76 بالتماثل، من *siatus-syti.
77 إلى جانب ذلك siuntinė́ti.
78 بالتماثل، من *siųs-syti.
79 Skardžius (1943: 204) wymienił wśród wyrazów na -smas, por. wyżej uwagę do bil̄smas.
80 تظهر القاعدة الثانوية skers- أيضًا في الاسم الاسمي skerstiis أو skerstùjis «الشهر الأخير من السنة، ديسمبر»؛ غير أن تفسير اللاحقة يثير صعوبات.
Page 15NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-
| 117
skirs-nùs skirs-telėti81
sklęs- sklęs-tas sklęsti sklend-, sklendžiu, sklendžiau
skros- skrós-dinti skrós-tinis skros-tójas skros-tùvas skrósti skrod-, skródžiu, skródžiau
skurs- skurs-dinti skurs-nà82 skurs-nas83 skurs-nùs84 skursti, skursta skurd-, skùrdo
skus- 1 skùs-čioti skùs-terėti skùsti skud-, skùnda, skùdo
skus- 2 nuskùs-dinti skùs-terti skùs-tis skus-tójas skus-tùkas skus-tùvas skùsti skut-, skùtu, skutau
skųs- apskųs-dinti skųs-mas skųs-tis skųs-tójas skųsti skund-, skùndžiu, skùndžiau
slys- slýs-čioti slýs-dinti slýs-mas slýs-terėti slýsti, slýsta slyd-, sýdo
smirs- smìrs-dinti smìrsti, smìrsta smird-, pasmìrdo85
81 أما الأشكال اللهجية skirsč-iotis وskirt-ė وskirt-yti وskirst-ùkas وskirst-ùs، فهي مرتبطة بتحليلٍ صرفيٍّ بأثر رجعي للمضارع prs. skirsta بوصفه skirt-a.
82 Skardžius (1943: 220) wymienił wśród wyrazów z sekundarnym sufiksem -sna, jak lùp-sna, kup-sną, liep-sną.
83 Skardžius (1943: 219): *skurd-snas.
84 Skardžius (1943: 225): *skurd-snus.
85 انظر أدناه إلى النيوجذور ذات الدرجة o: smars-، § 10.1.
Page 16118 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
smirs-nóti
smirs-telėti
smirs-telti
smirs-terėti
smirš-kus86
spaus- spaus-dinėti spáusti spaud-, spaudžiu, spaudžiau
spáus-dinti
spáus-ena
spáus-mas
spáus-muõ
spáus-tai / spáuš-
spáus-telėti
spáus-terėti
spáustyti87
spáus-tojas
spaus-tūkai
spaus-tūvai
spaus-tùvė
spraus- spraus-lė spráusti spraud-, spraudžiu, spraudžiau
spraus-mas
spraus-mė
spraus-muõ
spraus-tas
spraus-tūkas
spraus-tūvai88
spręs- spręs-dinti spręsti sprend-, sprendžiu, sprendžiau
spręs-ena
spręz-lis89
spręs-mas
spręs-tūvai
spręs-tūvas
svies- svies-dýti sviesti svied-, sviedžiu, sviedžiau
svies-tas90
86 انظر أعلاه pirš-kus.
87 عن طريق إزالة التضعيف من *spaus-styti.
88 من الجذر الهندو-أوروبي المشترك praus- «يغسل (نفسه)»، ذي -s- الاشتقاقية، يقابله على التوالي praustuvė وpraustuvė «حوض».
89 من *spręz-lis, مع تصويت المجموعة sl كما في mėzliava < mės-liava (انظر مادة mes-/mez-)، kremzlė إلى جانب kremslė «غضروف» (من الجذر الهندو-أوروبي المشترك krims- / krems-).
90 Otrębski (1958: § 471): *svied-tas.
Page 17NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-
119
svies-teleti svies-tinė svies-tynės
svys-
svýs-teleti svýs-terėti
svýsti, svýsta
svyd-, svýdo
šus-
šūs-dinti šūs-tiniai šūs-tinis šūs-tūkai
šūsti
šut-, šuntù, šutaũ
šveis-
šveis-čiūoti šveis-dinti šveis-tinis nušveis-tójas šveis-tūkas šveis-tūvas šveis-tùvė
šveisti
šveit-, šveičiu, šveičiau
švies-
švies-à91 švies-as švies-dinti švies-dyti švies-ė švies-ėti švies-inti / -inti švies-is švies-tùvas švies-ulýs švies-umà švies-ùmas švies-ùs
šviėsti
šviet-, šviečiu, šviečiau
tris-
triz-nà
*tristi
trid- / tried-, *trindù, *tridaũ; wtórnie trýstu < *trind-stu, trýdau, trýsti92
Skardžius (1943: 310): *šveit-sa.
Wbrew Skardžiusowi (1943: 219) wyraz triznà ‘biegunka; osoba na nią cierpiąca’ nie może być wyprowadzony z prototypu *trid-dna z tej prostej przyczyny, że składnik -dna nie pojawia się jako sufiks w żadnym wyrazie litewskim. Bardziej naturalny będzie tutaj wywód triznà z praformy trišnà, mianowicie przy uwzględnieniu antycypacyjnej sonoryzacji sn > zn. To nieregularne zjawisko fonetyczne dokumentują takie paralele, jak z jednej strony užnaĩ < uõsnaĩ, nuolaižnùs < nuolaišnùs, z drugiej strony grazmẽ < grasmẽ, graũžmas < graũšmas, juozmuõ < juośmuõ. Formacja *tris-nà tak się ma do inf. triš(ti) jak sius-nà do
Page 18120 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
vers- vers-čiūkas vers-dinėti vèrs-dinti pérvers-dyti vèrs-ena versėti93 vers-las vers-mas vers-tuvē vèrsti vert- ، verčiù، verčiaũ
ves- ves-dinėti vès-dinti ves-dýti vès-imas / -imà ves-tùvės vèsti ved- ، vedù، vedžiaũ
vès- vès-à vés-čioti atvès-dinėti vès-dinti atvès-inti vès-ulys vès-umà vès-ùmas vès-ùs vésta، véstivèd-، védo
žais- 1 žàis-las94 žàis-mas žàis-tojas žàisti «اللعب» žàid- ، žaidžiù، žaidžiaũ
žais- 2 žàis-tis95 žàiz-dė žàisti «يلصق بالطين» žàid-، žaidžiù، žaidžiaũ96
siùs(ti) وكذلك dziùs-nà نسبةً إلى dziùs(ta) والسلافية القديمة duos-na نسبةً إلى صيغة المضارع الخالية من الزيادة dúos(ti). – يُردّ الاسم اللهجي trznius «شخص يعاني من الإسهال» إلى *triz-nius. وتُقنعنا المقارنةُ الموازية piržnius «مُحدِث» المشتقة من *pirs-nius بأن الأمر هنا أيضًا يتعلق بتصويت ثانوي؛ ويُردّ هذا بدوره إلى pirs- ← *pìrsti (انظر أعلاه). قارن sùsnius من sùsti. ويذهب Otrębski (1965: § 298) إلى رأي مغاير، إذ يقترح الأشكال الأولية *trid-snius i *pird-snius، ذات اللاحقة السينماتية، التي يصعب مع ذلك اعتبارها قديمة و/أو أولية.
93 بالنزع التضعيفي من *vers-sėti. قارن أعلاه kešėti تحت المدخل kès-.
94 Skardžius (1943: 164): *žàid-slas.
95 «موضع بجوار فرن الخبز، وموقد صغير بجانبه» (LKŽₓₓ 88). والكلمة ذات الصلة هنا هي žàidas «موقد الحداد».
96 تقابل الكلمة اللهجية žàisti الليتوانيةَ المعيارية žiešti «يلصق، ويشكّل بالطين» تقريبًا كما تقابل الكلمة اللهجية žàisti «يجرح» الكلمةَ žeisti «أيضًا». وبالنظر إلى درجة o، يمكن تفسير žàisti, žaidžia بوصفه فعلًا شبه أولي، أي فعلًا استقر في موضع صيغة التكرار *žaidyti، الذي يُصرّف في المضارع بلاحقة -ia-: žaidžia (قارن نمط المضارع في الليتوانية القديمة mó́kia do mókyti, ró́dzia do ró́dyti، Otrębski 1965: § 639).
Page 19NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-
121
ž aiz-dē97 žaiz-rà žaizdrà98
žis- žis-čioti žis-dinti žis-lioti žis-loti žis-tūkas žisti žind-، žindu، žindau
žos- žos-čioti žos-las žos-mė99 žos-tė žosti žod-، žódžiu، žódau
10.1. ملحق: صيغ على درجة o
bras- bras-tà brās-tas100 bras-và bras-tvà bristi bred- / brid-, bredù, bridau
braṣ- braṣ-à101 braṣ-và102 braṣ-tvà brésti, brésta brend- / brind-, pribřendo, pribřindo
gais- gais-as103 *gisti, *gysta104 *gied- / gid-، قارن giedras، gaidrùs
97 صيغة الكلمة اللعب (LKŽXX 90). ويمكن اشتقاقها من *اللعبة عبر إجهار صوتي عارض في موضع يلي i. وينطبق الأمر نفسه على الكلمة žaizdà أو žaizdė «جرح»، < *žais-tal-tė ⇐ لهجيًّا žais(ti) «يجرح».
98 «موقد حدادة»، ويُعرف على نطاق أوسع بصيغة المذكر žaizdras (LKŽXX 90–91). في žaizrà لدينا صيغة مشتقة باللاحقة -ra- من المصدر žais(ti)، أي *žais-ra. وما يميّز مثالنا عن حالة من قبيل kais-rà ⇐ kaisti (انظر أعلاه) هو إجهار s (وفي هذا الصدد قارن sprēžlis s.v. sprēs- وtriznà s.v. tris-). أما الصيغة الأحدث فهي namitodrā، الناشئة من إجهار *žaist-ra (< *žais-ra-t- إقحامية كما في gaistras «وهج في السماء»، وبعد الإجهار: gaizdras). ويذهب Skardžius (1943: 301) إلى تفسير مختلف تمامًا: *žaiddras، بافتراض لاحقة وهمية -dra- (ولم تُؤخذ الصيغة البديلة žaizdra في الحسبان في هذا السياق). ولا أجد في دراسات S. Ambrazas (1993, 2000) الكلمات žaizrà, žaizdrà, žaizdras (ولا kaisrà, sprēžlis, triznà, gaizdras).
99 Skardžius (1943: 206): *žod-smė.
100 في كلا الاشتقاقين ذوي اللاحقة -t- نتحدث عن علاقة أبوفونية bras- ⇐ bris-. وغياب الصيغة التكثيفية *brastytì يستبعد إمكان تحليل *bras-à, *brast-as.
101 Skardžius (1943: 310): *brand-sa.
102 Skardžius (1943: 378): *brand-sva.
103 Skardžius (1943:310): *gaid-sas. Wyrazowi litewskiemu odpowiada łot. gàiss ‘powietrze’.
104 يمكن فهم صيغة المضارع *gysta على أنها تجديد لصيغة مضارع قديمة ذات إدخال صوتي (*gind-sta ⇐ *ginda «يصفو الجو، ينقشع») على غرار išvysta (*vind-sta ⇐ *vinda «يدرك، يلاحظ»)، حيث تشكّل ys- أساسًا لدرجة o vais-، انظر أدناه vaìskus.
Page 20122 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
gais-rà105
gais-ras106
gais-ùs
gars-
garš-as garš-inti gars-inti garš-mas107
gìrsti, išgìrsta
gird-, gìrdi, išgìrdo
kars-
kars-à108
kìrsti
kert- / kirt-, kertù, kìrtau
krams-
kráms-čioti109 krams-ėti krams-lė krámz-lė krams-lȳs krams-lùs krams-nóti krams-óti kráms-telzti / -telti kráms-terėti kramstyti112 krams-tùkas krams-ùs
krìmsti
kremt- / krimt-, kremtù, krimtàu110
ląs-
las-tà ląs-tas113 ląs-tis
lįsti
lend- / lind-, lendù, lindàu
lais-
láis-čioti lais-dinti
léisti
leid-, lėdžiu, lėidau
105 البنية مماثلة لـ kaisra ⇐ kaiš(ti)، انظر أعلاه تحت مدخل kais-.
106 Skardžius (1943: 301): *gaid-sras.
107 Skardžius: (1943: 203): *gard-smas.
108 Skardžius (1943: 310): *kart-sā. Co do apofonii por. niżej narsà, tamsà, vešà oraz brąsà s.v. brąs-.
109 Obok tego krám-čioti ‘kasać; przeżuwać’. Zdaniem Skardžiusa (1943: 519) kráms-čioti derywowano sufiksem -ioti od wykrzyknika krámst. – Jeśli kogoś nie przekonuje derywacja krams- od krims- formy infinitivi, to może sięgnąć do intensiwum kramstyti, by drogą reanalizy *kram-sty- wydobyć zeń potrzebny nieopierwiastek (paralelę na to wymieniono niżej w § 13).
110 قارن neopkw. krims- أعلاه.
111 صيغة مجهورة، قارن spręžlis أعلاه.
112 ناتج عن إزالة التضعيف من *krams-sty- ⇐ krims-. قارن اللاتفية krāmstīt «السعي إلى الحصول على شيء مأكول بالأسنان، أو الإمساك به أو اختطافه؛ التناول، والسرقة».
113 Skardžius (1943: 321): *land-las.
Page 21NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-
123
láis-va114
làis-vas115
làistyti116
laizdyti117
mais-
mais-tas118
mìsti
mit-, mintù, mitaũ
mas-
sumastyti119
mèšti
met-, metù, mečiãu
nars-
nars-à120 nar̃s-as
sunìršti, -nìrsta
nert- / nirt-, nìrto
smars-
smárs-as121
smìrsti, smìrsta
smird-, pasmirdo
švais-
švais- à122 švais-čioti švais-ìnti švais-ýti švaistyti124 švais-ùs
švìsti
šviet- / švit-, šviečiù; švintù123
vais-
vàis-kus125
išvýsti, išvýsta
vyd-, išvýdo
vars-
vars-nà126 var̃s-mas
ver̃šti, vìršti
vert- / virt-, verčiù; virstù
11. إعادة تقطيع صيغ المضارع على -s-ta
مبتكرات. مشتق مضارع على -sta، صيغة الماضي والمصدر.
bals-
bãls-vas127
bãlsta
bal-, bálo, bálti
114 Skardžius (1943: 378): *laid-sva. – Co do stopnia o przy sufifugowaniu -va por. kalvà od kélti s, narvà od kélti s, narvà od nérti, spanvà od spirti.
115 Skardžius (1943: 377): *laid-svas.
116 عن طريق إزالة التضعيف من *làis-sty- ⇐ léis-.
117 «يحرق بالنار» (DP). تهجئة صوتية للصيغة lais-dyti.
118 Skardžius (1943: 321): *mait-tas. Por. wyżej neopwk. w formie stopnia zanikowego mis-.
119 «ينسج، يلفّ، يفتل»، عن طريق إزالة التضعيف من *mas-sty- ⇐ mes-. قارن mėtm enys «السَّدى في النسيج».
120 Skardžius (1943: 310): *nart-sa.
121 Por. wyżej nars-as ⇐ nirš(ti). Skardžius (1943: 310): *smard-sas.
122 Skardžius (1943: 310): *švait-sa.
123 قارن أدناه gais-ma «الغناء» من gies-ti، الشخص الثالث «يغني» (الأصل المبتكر gied-)، § 12.
124 عن طريق إزالة التضعيف من *švais-sty-ti ⇐ švies-.
125 Budowa jak pìrs-kus ⇐ pìrs(ti), smìrs-kus ⇐ smìrs(ti), zob. wyżej. Skardžius (1943: 124): *vaid-skus. Co do stopnia o por. vaidinti, vaidéntis, vaìdilas, vaiduõklis.
126 Skardžius (1943: 220): *vart-sna.
127 قارن أدناه žals-vas بـ žalsta.
Page 22124 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
būs-
būs-ena
būsta128
bū-, būvo, būti
džiūs-
džiūs-kis džiūs-lā džiūs-nā džiūs-na džiūs-nas129
džiūsta
džiū-, džiūvo, džiūti
girs-
girs-čiōti girs-nóti131 girs-telti
girsta
ger- / gir-, apgìro, gìrtì130
links-
links-ėti links-mas links-nē links-nis links-óti links-tē links-tinis links-tis
linksta
lenk- / link-, lìṅko, lìṅkti132
miṣ-
įmišt-i133 pamišt-i134 miṣ-lē135
*mišta < *min-sta
min-, *mìno, *mìnti
rūks-
rūks-ena
rūksta136
rūk-, rūko, rūkti
128 إلى جانب bū-s- يوجد الجذر اللاحق التكوّن. būst-، الذي جُرّد عن طريق إعادة التحليل من المضارع bū-sta بوصفه būst-a. قارن مشتقات مثل būst-as وbūst-inė والليتوانية السامية būst-imas بصيغة DP، وbūst-imė بصيغة DP. – عندما بدأوا، في مرحلة ما من التطور، يربطون bū-sena بالفعل būti بدلًا من būsta، ظهر التقسيم bū-sena (وهو ينسجم مع الحس اللغوي الحالي).
129 يظهر في هذه المجموعة أيضًا تصويت مختزل (تعبيريًا): džiūsas، džiūsna، džiūsnis، džiūsnius، džiūsra، džiūsris. وينبغي، على أي حال، اعتبار المقطع -s- بادئة، كما في أساس المضارع المتزامن džiūs-ta. على خلاف ذلك، يرى S. Ambrazas (1993: 125, 133)، الذي يستخدم اللاحقتين التركيبيتين -sn- و-sr-.
130 apgìrti «يسكر»، prigìrti «يدمن الشرب، يصبح سكيرًا» (LKŽIII 350–351).
131 Skardžius (1943: 220), który przemilcza obecność girs-čiōti i girs-telti, tłumaczy girsnóti jako girsn-óti, tj. czasownik denominatywny od *gir-snā ‘picie’.
132 قارن أدناه الجذر اللاحق التكوّن lanks-، § 11.1.
133 المصدر: «يخمن، يحل (لغزًا)».
134 المصدر: «يطرح لغزًا». ومن هذا المصدر المنتهي بـ -sti جُرّد الجذر اللاحق التكوّن miṣ-، الظاهر في المضارع miṣa «يخمن الألغاز». قارن As mišì mišlė. Mišles beminsant radau. Nebus dorai, jei neįmįsi. Aš pamiščiau, ans ančiktum. انظر LKŽVIII 284، حيث أُوردت، مع ذلك، صيغ مضارع خاطئة: miñčia أو minsia، وصيغة ماضٍ: mintė (ولا توجد لها جمل توضيحية).
135 حول الألومورف ذي درجة o، انظر أدناه، تحت المدخل mąs-، § 11.1.
136 وتُنتج إعادة التحليل الموازية rūkst-a (المضارع على -a-) نيوجذرًا. rūkst-، وهو ظاهر في صيغ مثل rūkst-ėti (يدخّن المدخنة)، rūkst-énti (يدخّن الحمّام)، rūkst-otas (يوم مدخّن). – عندما بدأوا، في مرحلة ما، يربطون rūksena بـ rūkti بدلًا من rūksta، ظهر التقسيم rūk-sena.
Page 23NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-
125
rūks-ėti rūks-mas rūks-noti
sprogs-
sprógš-ena sprógš-ena138 sprógš-mas139
sprógsta137
sprog-, sprógo, sprógti
tims-
timš-ras140 timš-ras142
*timsta / témsta
tem- / tim-, sutėmo, témti141
ūks-
ūks-mė143 ūks-na ūks-nė ūkšyti144
ūksta
ūk-, ūko, ūkti
vyks-
vỹks-mas vỹks-nis vỹks-telėti
vỹksta
vyk-، vyko، vykti
žals-
žālš-ganas žālž-ganas žāls-telėti žāls-telti / -terti žāls-vas145
žālsta
žal-، žālo، žālti
žils-
žīls-ganas žīls-telėti žīls-terėti
žīlsta
žil-، žīlo، žīlti
137 عندما بدأوا في مرحلة ما يربطون sprógšena بـsprógti بدلًا من sprógsta، ظهر تقطيع جديد هو spróg-sena.
138 تغير عارض من [ks] > إلى [kš].
139 إلى جانب ذلك، sprog-mė «مساحة خالية لا تنمو فيها الشجيرات».
140 Por. gais-ras od *gis(ti), kais-rā od kais(ti). Skardžius (1943: 301) analizuje ten wyraz jako tim-sras. Uderza pominięcie timšras w monografii S. Ambrazasa (1993: 132–133) (sufiksy -(s)ra, -(s)ris).
141 بما أن المقطع s في المشتقات المذكورة يرتبط بإعادة التحليل المورفيمي لصيغ الحاضر على -sta-، (→ *tims-ta, *tėms-ta)، فإن الصلة بين الصيغ الليتوانية tamsa وtīmšras والجذر الهندوأوروبي على *es-/s- تصبح موضع شك. قارن بالفيدية tāmas-, loc. sg. tāmasi «في الظلام»، واللاتينية temere «على غير هدى»، والفيدية tāmisraḥ «الظلام»، وللمزيد انظر Smoczyński (2001: 106).
142 LKŽXVI 365، مع تغير عارض من msr > إلى mšr. – وإلى جانب tims-، الذي يفترض وجود صيغة حاضر ابتدائية *tim-sta «يحلّ الظلام» من tėmti، لدينا أيضًا جذرين مستحدثين آخرين: tems- (انظر أدناه tamsà، § 11.1) وtemst- (قارن témsta «الغسق، الظلمة»). وهما قائمان على إعادة تحليل مورفيمي مزدوجة لصيغة الحاضر (الجديدة) témsta: إما tém-s-ta أو témst-a.
143 Skardžius (1943: 206): ūk-smė من ūkti.
144 عن طريق إزالة التضعيف من *-uks-ty-.
145 Skardžius (1943: 377) uważa za drw. denominalny z suf. -svas od žāltas ‘zielony’.
Page 24126 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
žils-terti žils-vas146
11.1. ملحق: صيغ على الدرجة o
lanks- lanks-čioti147 liṅksta lenk- / link-, liṅko, liṅkti148
lanks-mas
lanksýti149
mąṣ- mąṣ-lė150 *mįsta < *min-sta min-, *mino, *minti (wtórnie mįšti)
mąṣ-lùs
mąṣýti151
tams- tams-à152 *timsta / témsta tem- / tim-, sutėmo, témti153
11.2. حالات خاصة على -š
nirš- بوصفه جذرًا لغويًا مستحدثًا من nirt-: inìršta, niršo, niršti «شرع في أمرٍ بشراسةٍ وضراوة؛ صار حانقًا؛ استشاط حماسًا». يقوم هذا التصريف على صيغة المضارع inìršta (صيغة الماضي -nirto, niršti، صيغة الجمع)، حيث حدث إحلال صوتي لـ rs محل rš.
širš- بوصفه جذرًا مستحدثًا للفعل šird-: صيغة الماضي širšo تدعو إلى تحليل صيغة المضارع širšta على أنها صيغة مكوّنة باللاحقة -ta: širš-ta. ومجموعة rš ناتجة هنا عن تغيّر rs. لذا فإن هذا الجذر المستحدث صيغة بديلة لـ širs-، قارن širšta < *širdsta, širdo, širšti «يغضب، يستشيط غضبًا» (مشتق من širdìs «القلب»).
12. إعادة تقطيع صيغ المضارع غير الموضوعي المنتهية بـ -s-ti
الجذر المستحدث؛ المشتق في المضارع على -sti؛ صيغة الماضي والمصدر
dės- dės-čioti dėst < dėsti dė-، dė́jau، dė́ti
146 Skardžius (1943: 377) uważa za drw. denominalny z suf. -svas od žilas ‘siwy’.
147 ترجمة بديلة: *lanks-tì-a-, صيغة تكرارية من الجذر المستحدث lanks- كما في lankst-yíti.
148 قارن الجذر المستحدث links- أعلاه.
149 يمكن تحليله تزامنيًا على أنه *lanks-stytii = liṅks(ta). أما تاريخيًا: lankst-yíti، أي مشتق تكراري سببي على الدرجة o من الجذع linkst-، كما في المضارع اللازم liṅkst-a (<= link-sta).
150 قارن LKKŽVII 893–894: سأطرح الآن لغزًا لا يستطيع أحد حلّه. أحلّ لغزًا، أحلّ لغزًا، والقطة تحمل مثانة.
151 على الأقل في معنى «حلّ الألغاز» يرجع إلى *mąṣ-sty- <= mąṣ(ti) «يخمن» عن طريق إزالة التضعيف (انظر الجذر المستحدث miṣ- أعلاه). قارن أفكر: هل سأعرف من فعل ذلك؟ إنه يحل الألغاز. فلنفكر في الألغاز. أما mąstyti بمعنى «يفكر، يتأمل»، فيمكن أن يكون مشتقًا من *man-styti <= menù, mìn̄ti «يتذكر».
152 تُستبعد هنا صيغ مثل tamsìnti, tamsúoti, tamsùs، لأنها مشتقات من tamsā. – والعلاقة بين tams- <= tims- / tems- تشبه العلاقة بين krams- <= krims- / krems- (انظر أعلاه). وبالنسبة إلى الاسم المجرّد المنتهي بـ -à، تبرز بوصفها نظائر صيغتان مشتقتان من مصدر منتهٍ بـ -s(ti): kar-s-à <= kirstì, nars-à <= niršti. – يحلل Skardžius (1943: 310) tam-sà مع الإشارة إلى témti بوصفه الجذع.
153 قارن أعلاه الجذرين المستحدثين tims-, tìmsras، § 11.
Page 25NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-
127
dés-ena dés-lės dés-li dés-lioti dés-ni154
duos- dúos-ena duos-lùs duos-na duos-nis duos-nùs156 dúost < dúosti155 duo-, daviaũ, dúoti
gais- gais-ma157 giest < ĝiesti gied-, ĝiėdu, giedóti
gies- gięs-ena158 gies-mē160 gies-nóti giest < ĝiesti159 gied-, ĝiėdu, giedóti
13. إعادة تقسيم الأفعال إلى -styti
NEOPWK. المشتق الفعلي المنتهي بـ -styti. PWK. أوليّ
kaus- káus-dinti kaus-ena161 kaūs-tē / -tē162 káustyti = *kaus-sty-163 kau-, káuju, káuti
nars- nars-la náršyti = *nars-sty-163 ner-, nerìu, nérti
154إلى جانب dés-: يوجد نظير جذريّ مستحدث. dést-: déstelėti, destinéti. استُخلص من صيغة التكثيف dést-yti ⇐ dé-styti (جذر dėti).
155 عندما بدأوا في مرحلة ما يربطون dúosena بالمصدر dúoti بدلًا من المضارع غير الموضوعي dúost(i)، ظهر تقطيع جديد dúo-sena.
156إلى جانب duos- يوجد نظير جذريّ مستحدث. duost-: dúost-eleti, dúost-urti. استُخلص من صيغة التكثيف dúost-yti ⇐ dúo-styti (جذر dúoti).
157 «الغناء، فعل الغناء» (لدى Dowkonta، LKŽIII 35). يشكل المورفيم gais- ألومورفًا في درجة o مقابل gies- كما في gięs-ti، الغائب «يغني» (انظر أدناه gies-mē§ 12). ويوضح مثلًا اشتقاق ai ⇐ *ei، الليتوانية ie، علاقة švais-à ⇐ šviės(ti), šviečìu. وإلى جانب ذلك، نجد التناوب الألومورفي الأقدم gaid-:: gied-، قارن gáidà «اللحن، الأذن الموسيقية»، وgaidas القديمة «مغنٍّ»، وgáidys «ديك» بوصفها مشتقات الجذر gied-, ĝiėdu, giedóti «يغني».
158 Skardžius (1943: 234) wymienił ten wyraz w grupie formacji na -sena, wraz z ei-sena, jó-sena oraz aug-sena, bég-sena.
159 قارن أعلاه gysmas من gysti, gýsta، § 10.
160 Skardžius (1943: 206): *gied-smē. – Paralela z pierwiastkiem na -s-: ges-mē ‘ledwo tlący się żar’ ⇐ gēso, gēsti.
161 عندما بدأوا في مرحلة ما يربطون kausena بـ káuti بدلًا من káustyti، ظهر تقطيع جديد káu-sena.
162 بمعنى «صندوق أدوات حدّ الخيول». ويُحتمل أيضًا تحليل kaust-ē وانتماؤه إلى الجذر المستحدث káus-، الناتج عن إعادة تقطيع káu-styti بوصفه káust-yti.
163 ينتج عن إعادة التحليل البديلة *nár-st-yti الجذر المستحدث narst-، الظاهر في narš-as أو panaršt-is «سوط، جزء جلدي من السوط، ما يُثبّت بقبضة السوط»، وpanáršta «تقصير السوط. لكي يكون أقصر؛ لجام، سوط» (LKŽIX 325).
Page 26128 |
W O J C I E C H S M O C Z Y Ń S K I
panārs-la164
nars-lai
pjaus- pjāus-dinti pjāustyti = *pjaus-sty- pjau-, pj áunu, pj áuti165
pjāus-ena166
sklās- sklās-ta *sklāstyti = *sklās-sty- sklęsti, sklendžiu, sklendžiau
sklās-tas
sklās-tis167
sklās-tūvas
spąs- spąs-lai168 spąstyti = *spąs-sty- spęsti, spéndžiu, spéndžiau,
spąs-nos por. iter. spāndyti
sprąs- sprās-tis169 sprąstyti = *sprąs-sty- spręsti, spréndžiu, spréndžiau,
por.iter. sprāndyti
uos- uos-lė170 ūostyti = *uos-sty- úosti, úodžiu, úodžiau
uos-lýs
uos-lùs
uōs-nai
uōs-tai
úos-telėti
الاختصارات
adj. – صفة (adjectivum)
gwar. – لهجيّ
inf. – المصدر (infinitivus)
neopwk. – جذر مستحدث
prs. – المضارع (praesens)
prt. – الماضي (praeteritum)
pwk. – جذر
sb. – اسم (substantivum)
suf. – لاحقة
vb. – فعل (verbum)
164 S. Ambrazas (1993: 98): اللاحقة -sla-.
165 إلى جانب pjaus- يوجد جذر مستحدث pjaust-: pjāust-inti, pjaust-inėti, pjaust-iklis, pjaust-inys. وقد جُرّد هذا الجذر من صيغة التكثيف pjāust-yti ⇐ pjāu-styti (جذر pjāuti).
166 عندما بدأوا في مرحلة ما يربطون pjāusena بـ pjāuti بدلًا من pjāustyti، ظهر تقطيع جديد للكلمة: pjāu-sena.
167 سكارديجوس (1943: 330): *skland-stis أو *skland-tis.
168 سكارديجوس (1943: 164): *spand-slai.
169 سكارديجوس (1943: 330): *sprand-stis أو *sprand-tis.
170 Wyraz nie uwzględniony u Skardžiusa (1943: 163) ani u S. Ambrazasa (1993: 99).
Page 27NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-
| 129
المصادر
LKŽ – معجم اللغة الليتوانية I–XX، فيلنيوس 1941–2002.
DP – تشيسواف كودزينوفسكي، فهرس-مسرد لـ«Daukšos Postilė» 1–2. بوزنان: جامعة آدم ميكيفيتش، 1977. (سلسلة فقه اللغة البلطيقية، 2.)
SD³ – Dictionarium trium linguarum... [الطبعة الثالثة]، فيلنيوس M.DC.XLII. منقول عن K. PAKALKA (محرر)، Pirmasis lietuvių kalbos žodynas. فيلنيوس: Mokslas، 1979.
BIBLIOGRAFIA
AMBRAZAS, S. 1993: Daiktavardžių darybos raida 1. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
AMBRAZAS, S. 2000: Daiktavardžių darybos raida 2. Lietuvių kalbos vardžodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
OTRĘBSKI, J. 1958, 1965: Gramatyka języka litewskiego 1. Wiadomości wstępne. Nauka o głoskach. 2. Nauka o budowie wyrazów, Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe.
SKARDŽIUS, P. 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Lietuvių mokslų akademija. Lietuvių kalbos institutas. (Wznowione w reprodukcji fotograficznej jako t. 1 wydawnictwa Pranas Skardžius, Rinktiniai raštai, red. Albertas Rosinas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1996.)
SMOCZYŃSKI, W. 2001: Język litewski w perspektywie porównawczej, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego. (Baltica Varsoviensia, 3.)
Wojciech Smoczyński Uniwersytet Jagielloński Zakład Językoznawstwa Indoeuropejskiego al. Mickiewicza 9/11, PL-31-120 Kraków [email protected]
Gauta 1003 11 20