Neopierwiastki litewskie na „-s-”

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLIX (2003), 103 – 129 Neoparole lituane in -s- WOJCIECH SMOCZYŃSKI Uniwersytet Jagielloński, Kraków Una particolarità della formazione delle parole in lituano è che molti suffissi, soprattutto quelli che contengono sonoranti (l, r, m, n, v), sembrano aver sviluppato varianti sigmatiche, ad es. -sla- accanto a -la-, -sra- accanto a -ra- ecc. Sincronicamente, la variante asigmatica si aggiunge di solito a radici che terminano in un’ostruente, mentre la variante sigmatica è preceduta da una vocale o da un dittongo. In questo articolo si sostiene che le apparenti varianti sigmatiche derivino dalla risegmentazione di alcune forme verbali (infiniti in -sti, presenti in -sta, presenti atematici in -sti e iterativi in -styti), nelle quali -s- emerge per dissimilazione davanti a ostruenti dentali; per esempio, la risegmentazione di ēsti come ē-sti ha dato origine a una radice riformata ēs-, evidente in ēsļus (da segmentare ēs-lus, anziché ēd-slūs). In questo modo, le radici riformate in -s- si sono sviluppate accanto alla maggior parte delle radici che originariamente terminavano in ostruenti dentali. Si può quindi fare a meno delle varianti sigmatiche attribuite in letteratura a molti suffissi. 1. Una delle peculiarità della formazione delle parole in lituano consiste nel fatto che, per alcuni suffissi nominali, si distingue una variante asigmatica da una variante sigmatica, caratterizzata dalla presenza della consonante s prima del suffisso vero e proprio1. Sulla base del materiale raccolto nella monografia di Pr. Skardžius (1943: 162n.) si può affermare che questa differenziazione interessa soprattutto i suffissi lituani che iniziano con una sonorante (l, r, m, n, v), cfr. Forma asigmatica Forma sigmatica -la-: krėklas, mėšlas -sla-: giršlas, kaišlas, krišlas2 -lā-: dėla, eilā -slā-: gȳsla -lu-: vešļus, tukļus, suosļus -slu-: dėšļus, ešļus, gosļus3 -lē-: rėplės, nárplė -slē-: dėšlės, pūslē4 -rā-: skūdras, stipras, vāiras -sra-: gaisras, tīmsras -rā-: kaitrā, kantrā, šutrā, taukrā -srā-: [kaisrā, gaisrā]5 -ma-: kélmas, skvarmas -sma-: bilšmas, garšmas, jaušmas, varšmas6 1Le condizioni in cui compare questa s non sono mai state precisate, per quanto mi consta. 2 Secondari: mók-slas, pė-slas, rūk-slas, tīk-slas. 3 Secondari: ei-slūs. 4 Secondari: patvār-slēs, rauk-slē. 5 Formazioni non menzionate da Skardžius (1943). 6 Secondari: bēg-smas, džiaug-smas, lūnk-smas, vaik-smas, veik-smas. 104 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI -me-: dermē, rētmē, sekmē, tekmē -smē: bausmē, drausmē, giesmē, rēsmē, żosmē -na-: ālpnas, drēgnas, glēbnas -sna-: dosnas, skursnas8 -nā-: dusnā -snā-: džiūsnā, ēsnos, skursnā, varsna9 -ni-: barnis, vilnīs -sni-: kášnis, krūšnis, pusnīs10 -nu-: kaunūs, kritnūs, lepnūs -snu-: ēsnūs, skursnūs, rusnūs11 -niu-: barniūs, mižniūs, sūsniūs -sniu-: pīržnius (*pirsnius) -va-: ērdvas, mūlvas, žēlvas -sva-: bālsvas, juōsvas, kiēsvas, rūsvas12 -vā-: dirvā, kalvā, sparvā -svā-: braṣvā, lāisva, nausva13 2. Il suffisso asigmatico si aggiunge prevalentemente a una radice terminante in un’ostruente occlusiva (p, t, k, b, d, g), cfr. rēp-les, rēt-mē, krēk-las, glēb-nas, ērd-vas, drēg-nas, oppure in un’ostruente fricativa (s, š), cfr. dus-nā, suos-lūs, mēš-las, vēš-lūs14. Il suffisso sigmatico, invece, si unisce – dal punto di vista descrittivo – a una radice con una vocale o un dittongo in posizione finale. Cfr. la vocale breve in rasmē, rūysas, krišlas, pusnīs, la vocale lunga in kāšnis, rēsmē, gošlūs, miškē, pūšlē, i dittonghi in kiēsvas, juōsvas e kaīslas, jaūšmas, i dittonghi sonantici in bīlmas, gīrlas, skuršnas, varsna, tīmras, krimslē. Questa regola è infranta dai derivati secondari, nei quali il suffisso sigmatico si unisce a basi di qualsiasi tipo; cfr. la nota 2 e seguenti. 3. Mentre il suffisso asigmatico si distingue nettamente dalla radice, nel caso del suffisso sigmatico si ha il cosiddetto nodo morfologico: il segmento s deriva per degeminazione dal gruppo *s-s-, nel quale il primo fonema costituiva la consonante finale del morfema precedente, mentre il secondo era la consonante iniziale del morfema seguente, ossia del suffisso. Skardžius (1943), seguito, tra gli altri, da Otrębski (1965), ricostruisce l’antico confine morfologico nella forma anteriore all’assimilazione, ossia come *t-s o *d-s. Ciò implica una radice terminante in un’occlusiva dentale e un suffisso con -s- iniziale, per es. kīršlas < *kirt-slas, bausmē < *baud-smē. 4. Il postulato dei suffissi sigmatici è indissolubilmente legato all’ipotesi che essi derivino nomina da basi verbali terminanti in un’occlusiva dentale. Va detto che tale ipotesi è valida soltanto per i nomina deverbali, ma non regge quando si tenta di estenderla ai derivati 7 Secondari: ei-smē, ūk-smē, verk-smē. 8 Secondari: kūp-snas, vīlg-šnas. 9 Secondari: liep-snā, rēk-snā, vālk-šna. 10 Secondari: kēp-snis, lup-snis, mīrk-snis, žīng-snis. 11 Secondari: lak-snūs, lip-šnūs, mil-snūs (← pamiltī), ry-snūs (← ryti) 12 Secondari: žilSvas ⇐ žīlas, žal-svas ⇐ žāl(i)as. 13 Secondari: gausvā, ydva, našva. 14 Da questa regola si verificano tuttavia eccezioni, cfr. kel-mas, bái-mē, bar-nīs, kau-nūs, dir-vā. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 105 verbi appartenenti alle stesse basi derivazionali. Così, per esempio, accanto a kirslas, interpretato di solito come *kirt-slas, vi sono i verba kiršč́ioti e kirsnóti, ai quali non è possibile attribuire la struttura *kirt-čioti, *kirt-noti. Nel caso dei verbi formati con neosuffissi contenenti l’elemento -d-, kirsdinéti, kiršdinti, atsikirsdýti, non è probabile che il gruppo [zd] alla giuntura morfologica derivi da un gruppo *t-d dissimilato. È più semplice supporre qui la base kirs-, come nell’inf. kírsti, e una sonorizzazione anticipatoria di s causata dall’aggiunta di un suffisso in -d- (cfr. mèšdamas ⇐ mèšti); il nomen corrispondente kiršlas è più naturale analizzarlo come kirs-las che come *kirt-slas. Deverbativi come kąśčioti, kąślioti, kąśnoti mostrano la vocale ą, possibile soltanto davanti a una spirante, cfr. inf. kąsti. Ciò esclude immediatamente una ricostruzione con un’occlusiva dentale, *kand-čioti, *kand-lioti, *kand-noti, e suggerisce piuttosto l’analisi kąs-čioti, kąs-lioti, kąs-noti; il nomen corrispondente kąśnis si deriva più facilmente da kąs-nis che da *kand-snis. 5. I derivati del verbo ésti formano la seguente serie: ės-dinéti ės-dinti ės-terti ės-ena ės-kà ės-lùs ės-nos ės-nùs ės-tùvai ės-tùvas È evidente che, in tutta questa serie, la base è il neopierwiastk ės- e che esso è stato astratto dalla forma dell’infinito ės-ti (< *ėt-ti < *ėd-ti). Il neopierwiastk conferisce a questa serie autonomia morfologica, allo stesso modo della radice primaria ėd- rispetto alla serie derivazionale ėd-inéti ėd-inti ėdž-ióti ėd-a ėd-ėjas ėd-ėnė ėd-rùs ėdž-ios 6. Se ora dalla serie ės- si esclude la forma ėsłus e le si attribuisce la base ėd- (cfr. *ėd-šlus in Skardžius 1943: 166), occorre constatare che si tratta di un espediente interpretativo che non tiene conto del fatto che la derivazione deverbale in lituano si avvale non di una, bensì di due basi: ėd- e ės- (una più antica e l’altra più recente). Tenendo conto di ciò, abbandoneremo la concezione dei suffissi sigmatici primari -sl-, -sr-, -sm-, -sn- con basi in -t-/-d-. La sostituiremo con il concetto di neoradicale terminante nel segmento 106 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI s che deriva in ultima analisi dalla dissimilazione dell’occlusiva dentale nella forma dell’infinitivo (-s-ti < *-t-ti). Questo neoradicale assume gli stessi suffissi del radicale primario con -s- etimologica in posizione finale, cfr. per esempio dēs-ena come dvēs-ena (da dvēsti, dvēšē) oppure tiṣ-ena (da tiṣti, tiṣo), gies-mē come ges-mē (da gēsti, gēso), ēs-tuvai oppure vers-tuvē come praus-tuvē (da praūstis, praūšēs), kās-čioti come blēs-čioti (da blēsti, blēso). 7. Anche un esame sommario del dizionario accademico (LKŽ) ci convince che quasi a ogni radice terminante in un’occlusiva dentale corrisponde un neoradicale in -s-, derivato dalla rianalisi dell’infinito in -sti. Di norma esso è documentato da alcuni derivati, nominali e/o verbali; cfr. es- al § 5. Talvolta, tuttavia, una sola formazione derivata costituisce la prova dell’esistenza del neoradicale. È così, per esempio, con gaūs-mas ⇐ gaūsti, gos-lūs ⇐ gostì, kiēs-vas ⇐ kiēsti, mėṣ-tinis ⇐ mėšti e triz-nā (< *tris-nā) ⇐ trišti. Come le radici primarie, anche i neoradicali sono soggetti a gradazione apofonica, ossia assumono la forma del grado o: accanto a bris- (brištine) si trova bras- (brastā, brasvā), accanto a mis- (mišā) si trova mais- (maīstas), accanto a kirs- (kiršlas, kirščioti) si trova kars- nel sostantivo isolato karsā. 8. Ulteriori fonti dei neoprotomi in -s. Esempi come bāls-vas ⇐ bālsta (inf. bālti), vīkṣ-mas ⇐ vīkṣta (inf. vīkti) suggeriscono che il praesens etimologico in -sta- sia stato reinterpretato come prs. in -ta- basato su una base in -s-, bāls-ta, vīkṣ-ta; analogamente būs-ena presuppone un prs. būs-ta (cfr. § 11). – La base di derivati quali dēs-čioti, dēs-lioti, dēs-ena ecc. si spiega al meglio attraverso la forma atematica del prs. dēst(i) ‘pone’, che, sul modello degli infiniti in -sti, potrebbe essere stata risegmentata come dēs-ti (cfr. § 12). – I derivati del tipo kāusdinti, pjāusdinti sono soggetti a una segmentazione che rivela i neoprotomi kaus- e pjaus- rispetto ai PWK primari kau- e pjau-. Per spiegare questi neomorfemi in -s- occorre rifarsi alle formazioni intensive in -styti e riconoscere che la loro s fu intesa come confine morfologico e interpretata come originario contatto *s-s: káustyti = *kaus-sty-, pjáustyti = *pjaus-sty- (§ 13). 9. L’insieme dei neoprotomi in -s- è presentato qui di seguito suddiviso in quattro gruppi, in base alla diversità delle formazioni che hanno costituito il punto di partenza della risegmentazione morfologica. Sono: 1. infiniti in -sti, 2. praesentia in -sta, 3. praesentia atematici in -sti, 4. intensiva in -styti. 10. Risegmentazione degli infiniti in -s-ti NEOPWK. DERIVATO FONTE DEL NEOPWK. PWK. PRIMARIO aus- áus-dinti ataus-dýti áustyti15 áusti aud-, áudžiu, áudžiau 15 Per degeminazione da *aus-styti. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 107 aus-tuvė baus- baus-lys; baus-mė16; baus-tuvė baūsti baud-, baudžiu, baudžiau bels- bels-mas; béls-teleti; béls-tereti; bels-tūkas bélsti beld-, bél džiu, bél džiau bes- bes-čioti; bès-teleti; bes-tūvas; bes-tūkas bèsti bed-, bedù, bedžiau bils- bīls-čioti; bils-dénti; bils-mas17; bils-nóti bīlsti, bīlsta bild-, bilda bris- bris-nóti; bris-terti; bris-tinė bristi18 bred- / brid-, bredù, bridaũ briṣ- briṣ-teleti briṣti, briṣta19 brind-, pribrindo draus- draus-dinėti; draus-mė; draus-tinis; draustyti20; draus-tójas; draus-tùvės draūsti draud-, draudžiu, draudžiau ės- ės-dinėti; ės-dinti ėsti ėd-, ėdu, ėdžiau 16 Skardžius (1943: 206): *baud-smė. 17 Skardžius (1943: 203) wymienił wśród wyrazów na -smas, jak bèg-smas, rėk-smas, verk-smas. 18 Quanto a grado, a bris- corrisponde bras-, vedi sotto § 10.1. 19 Già prima del cambiamento del pralit. *inS in lit. įS, il praesens *brin-sta ricevette un’inserzione velare: > brinksta. In seguito questa forma fu risegmentata come brink-sta, come testimoniano il prt. brinko e l’inf. brinkti. In questo modo il neopwk. brink- ‘risuonare, gonfiarsi, tumefarsi’ divenne sinonimo del neopwk. briṣ-. 20 Per degeminazione da *draus-styti. 108 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI ės-ena21 ės-kà22 ės-lùs23 ės-nos ės-nùs24 ės-terti *ės-tùs25 ės-tùvai ės-tùvas gąs- gąs-čioti gąs-dinti nuogas-lùs26 išgąs-tis išsigąsti gand-, išsigandau gaus- gaũs-mas gaũsti gaud-, gaudžiù, gaudžiaũ geis- geis-las geis-lùs geis-mas pageis-tojas geĩsti geid-, geidžiù, geidžiaũ gels- gẽls-vas27 gẽlsti, gẽlsta gelt-, pagelto girs- gĩrs-las28 gĩrs-mas gĩrsti, išgĩrsta gird-, išgirdo gys- gys-mas gỹsti, gỹsta29 gyd-, pragýdo glaus- glaus-mẽ glaus-nùs glaũsti glaud-, glaudžiù, glaudžiaũ 21 Skardžius (1943: 234) jest to deryvat z suf. -sena. Por. jednak ės-ena z deryvatami na -ena od pierwiastków zakończonych etymologicznym -s-: dvẽs-ena ⇐ dvesiù, dvesiaũ, dvẽs-ti; tĩsena ⇐ tĩsti, tisaũ, tĩsti. 22 Skardžius (1943: 124): *ėd-skā. – Adj. ėškus a. ėškus są rečiau deryvatami na -us od sb. ėškà ‘apetyt’ niželi formacją deverbalną *ėd-skas, jak chciał Skardžius (1943: 124). Por. też ėšk-ena ⇐ ėškà. 23 Skardžius (1943: 166): *ėd-slùs. 24 Skardžius (1943: 225): *ėd-snus. 25 La formazione *ės-tùs è stata trasformata mediante l’inserzione di k in *ėktùs, quindi mediante il mutamento di ks > in kš in ėkštùs ‘schizzinoso nel mangiare; debole’. La forma non è riportata da Skardžius (1943). 26 Skardžius (1943: 166): *gand-slus. 27 Skardžius (1943: 377): *gelt-svas. 28 Skardžius (1943: 163): *gird-slas. 29 Cfr. § 12 giesmẽ dal prs. atemat. giẽst(i). NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 109 glaus-tyti(s)30 priglaus-tojas glos- glos-nùs glós-teletì glóstyti31 glósti glod-, glódžiu, glódžiau gos- gos-lùs32 gosti god-, godzìu, godzìau grę̇s- grę̇s-tùvas grę̇sti grend-, gréndžiu, gréndžiau graus- graũs-mas33 graus-tìnis gráusti graud-, gráudžia, gráude griaus- griaũs-mas griaus-tìnis griaústi griaud-, griaúdzia, griaúde grįs- grįs-dinti grįs-lai grįs-mas grįs-tas grįs-tinis grįs-tójis grįsti grind-, grindžiu, grindžiau grūs- grūs-lýs grūs-mė grūs-tas grūs-tinė grūs-tis grūs-tinė grūstyti34 grūs-tùkas grūs-tùke grūs-tùvas grūs-tùvė grūs-tùvis grūs-tuvỹs grústi grūd-, grūdu, grūdau 30 Per degeminazione da *glaus-styti. 31 Per degeminazione da *glos-styti. Un’analisi metanalitica alternativa di glóst-tyi genera un neopwk. glost-: glostinėti, glostinis; a sua volta, glósty-ti conduce a glósty-dinti. 32 Derivati: gosláuti ‘essere lascivo, libidinoso’, goslyba ‘lascivia, libidinosità’. Skardžius (1943: 166): *god-slus. 33 Varianti: graũzmas, graũdzmas. 34 Per degeminazione da *grūs-sty-. 110 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI gurs- gūrs-tas35 gurs-terėti gūrsti, gūrsta gurd-, gūrdo jaus- jaūs-ena jaus-lùs jaūs-mas36 jaūs-mē jaūsti jaut-, jaučiū, jaučiaī kais- užkais-dinti kais-las37 kais-rà kaisti, kaista kait-, pakaito kąs- kąs-čioti38 užkąs-dinėti kąs-dinti kąs-lioti kąs-nis/-nỹs kąs-noti kąs-telėti kąsti kand-, kándu, kándau keis- keis-dinėti keis-ena keis-lioti keis-mas keis-tinis keis-tinỹs keisti keit-, keičiū, keičiaū kęš- apkęš-dinti kęš-mas kęš-terėti kęš-terti kęšti kent-, kenčiū, kenčiaū kęs- kęs-čioti kęsėti39 kęs-las40 kęsti kėt-, kėtù, kėtaū 35 Skardžius (1943: 322): *gurd-smas. 36 Skardžius (1943: 203): *jaut-smas. 37 Skardžius (1943: 163) wymienia ten wyraz w grupie formacji z suf. -sla-. 38 Cfr. gli iterativi più antichi in kand-, kandýti e kándžioti. 39 Per degeminazione da *kės-sėti. Cfr. versėti s. v. vers-. 40 Tu wyjątkowo Skardžius (1943: 163) się waha: „gali būti kilęs iš *kės-slas ir *kės-las, plg. kęsintis“. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- | 111 kies- kiẽs-vas41 kiẽsti, kiẽsta42 kiet-, sukiẽto, užkiẽto kirs- kirs-čioti atsikirs-dinėti nukirs-dinti atsikirs-dýti kirs-las43 kirs-mas kirs-nė kirs-nóti kirs-tas44 kirs-telėti kirs-terėti kirs-tìnas kirs-tìs kirs-tójas kirs-tùkas kirs-tùvas kìrsti kert- / kìrt-, kertù, kirtãũ krės- krės-čioti krės-dinėti krės-nóti krėsti kret- / krėt-, krečiù, krečiãũ krims- krims-čioti krims-dinti krims-ėti krims-lė krims-nis krims-nóti krims-telėti krims-telti krims-tùkas krìmsti kremt- / krimt-, kremtù, krimtaũ45 kris- kris-dinėti kris-dinti krìsti krit-, krintù, kritãũ 41 Skardžius (1943: 377): *kiet-svas. 42 La base della derivazione è un vb. denominativum formato da un aggettivo con il suffisso -sta-. Così come kiẽs-vas ‘durognolo’ si spiegano anche gli agg. balsvas ‘biancastro’, gelsvas ‘giallastro’, juõsvas ‘nerastro’, mėlsvas ‘azzurrognolo’, raũsvas ‘rosato’, žalsvas ‘verdastro’, žil̃svas ‘grigiastro’. Skardžius (1943: 377) e Otrębski (1965: § 121) postulano erroneamente il suffisso -svas per l’intero gruppo. 43 Skardžius (1943: 164): *kìrt-slas. – Wariant keršlas jest wtórny; wokalizm został wyrównany do prs. kertù (Skardžius l. c. postuluje *kert-slas, tj. derywację od osnowy praesentis, co mało prawdopodobne). 44 La variante kerštas è secondaria; il vocalismo è stato livellato su prs. kertù. 45 Esiste anche un neopk. al grado o, cfr. sotto krams-, § 10.1. 112 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI kris-las46 kris-liai kris-nóti kris-telėti leis- leis-dinėti leis-dinti leis-dyti / -dūti leis-ena leis-telėti leis-terėti leis-terti leis-tin̄iai leis-tiniai leis-tōjas apléis-tojas47 leis-tūvas léisti leid-, leídžiu, leídau lies- liés-mas liés-telėti lies-tūkas liēsti liet-, liečiu, liečiau liš- liš-dinėti nuļis-dyti liš-ena48 lišti lind-, lendū, lindau mels- mels-dinti mels-ena mels-mas užmels-tojas mels-tuvė melsti meld-, meldžiu, meldžiau mes- / mez- mes-čiōti49 mes-dinėti išmēs-dinti mes-dyti mės-liava50 mēsti met-, metù, mečiau 46 Skardžius (1943: 164): *krit-slas. 47 Queste parole lituane antiche, cfr. z klaust-tojas SD³ 372 «interrogante, percontator, rogator» da kláusiu, kláusti. 48 Cfr. la nota precedente relativa a ės-, ēšena. 49 Questo si affianca all’iterativo più antico mēčioti (*mēt-iā-), nonché a mētyti. Per quanto riguarda il grado allungato, cfr. lettone mētāt «lanciare, scagliare» e antico slavo ecclesiastico vūmetati, pomētati. 50 Il suffisso -liava è stato astratto dalla formazione mēšliava «periodo in cui si trasporta il letame nei campi», precisamente quando essa è stata riferita al verbo mēšti, mēžiu «concimare, fertilizzare». Dal punto di vista NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 113 mẽž-liava; mes-muõ51; mès-teleti; mès-tereti; mes-tùvai męs- męs-tìnis męsti ment-, menčiù, menčiãũ mis- mis-â52 mišti mit-, mintù, mitãũ53 pers- pẽrs-teleti; pers-tùvai pẽrsti perd-/ pird-, pẽrdžiu, pẽrdžiau54 pirs- pìrs-čioti; pìrs-kius; pìrs-kus56; pìrs-la / -là; pìrs-nis; pìrs-nóti; pìrs-teleti; pìrs-tereti; pìrz-nius57 *pìrsti, *pìrsta perd-/ pird-, *pirdo55 plaus- plaũs-mas; plaũs-tas58; plaũstyti59 plaũsti plaud-, pláudžiu, pláudžiau plės- plẽs-ẽnos plẽsti plet-/ plẽt-, plečiù, plečiãũ etimologicamente è mẽšliava, derivato con il suffisso -iava dal sost. mẽšlas ‘letame, concime’ < mẽš-las; questa parola era una formazione scherzosa dall’inf. mẽsti, non dalla radice verbale mẽž-, come suggeriva Skardžius (1943: 164) ricostruendo *mẽž-slas. Sul modello del rapporto mẽs-tì:: mẽs-liava sono comparse varie formazioni analogiche, cfr. nẽšti ⇒ nẽšliava, vẽšti ⇒ vẽšliava (secondariamente vẽžliava), rìnkti ⇒ rìnkliava. 51 Variante di met-muõ, più spesso pl. mẽt-menys ‘ordito del tessuto’. 52 Estratto di malto, mosto dal quale si produce la birra mediante fermentazione’. Corrisponde al lettone misa. 53 Cfr. la radice verbale secondaria mais-, riguardo alla forma del grado o rispetto a mis-, § 10.1. 54 Quanto al grado apofonico ridotto pird-, cfr. sotto la radice verbale secondaria pìrs-. 55 Quanto al grado e, cfr. sopra la radice verbale secondaria pers-. Il grado apofonico ridotto è visibile in pirdìnti, pirdžioti e nei nomi pirdà, pìrdalas, pirdùnas, pirdžius. 56 Paralelną budowę pokazuje smìrs-kus ⇐ smìrs(ti), zob. niżej. Skardžius (1943: 124) odtwarza jednak *pìrd-skus. 57 Da sonorizzazione di *pìrs-nius (suffisso come in sùs-nius ⇐ sùsti). Parallelo: trìznius, s. v. tris-. Skardžius (1943: 226) ricostruisce *pìrd-dnius (un suffisso del genere non esiste!) 58 Skardžius (1943: 321): *plaud-tas. 59 Per degeminazione da *plaus-syti. 114 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI išsiplės-ena plės-mas plūs- plūs-čioti plūs-ena plūs-mas61 plūs-teleti plūs-tereti plūsti, plūsta plūd-, plūdo60 pras- pripras-dinėti atpras-dýti supras-dýti pras-ena pras-lūs pras-mà pras-mas pras-mē pràsti prat-, prantù, prataũ pus- pus-nis62 pùs-tas pustytý63 pùsti put-, puntù, putaũ pūs- pūs-čioti64 pūs-dinti pūs-dýti pūs-lē65 pūs-lioti pūs-lýs pūs-nóti pūs-tereti pūsti put- / pūt-, pūčiù, pūčiaũ ras- ras-dinėti ràs-dinti ras-dýtis ras-lūs66 ras-mē ràsti rad-, randù, radaũ 60 Accanto a questo c’è anche un neopwk. plūst-: plūst-ėti, -a, -ėjo, plūstubūnis ‘chi inonda, ingiuria, bocca sudicia’. 61 Supponendo una contrazione espressiva di plūs- > in plus-, si potrebbe includere qui anche plus-čioti ‘camminare senza meta, bighellonare’ (⇒ plūs-čius ‘fannullone, scansafatiche, vagabondo’). 62 Skardžius (1943: 221): *put-snis (tak samo Otrębski 1965: 170). 63 Per degeminazione da *pus-snyt. 64 Cfr. la forma più antica pūčiōti < *pūt-ia-. 65 Skardžius (1943: 170): *pūt-slē. 66 Skardžius (1943: 166): *rad-slus. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- | 115 res- / ręš- rēs-vas rēs-vas67 rēs-mē68 rēsti ret-, rēnta, rēto ręs- rēs-dinti rēs-tinis rēs-tójas69 rēsti rent-, renčiù, renčiaũ ries- ries-čiúoti ries-mē70 rēs-mas ries-tas ries-tinis ries-tùvas ries-vas71 riēsti riet-, riečiù, riečiaũ ris- ris-dinti ris-tas ris-vas ris-tùvai ris-tùvas risti rit-, ritù, ritãu rus- rus-nùs72 rùs-vas73 rùsti rud-, rundù, rudaũ sēs- sēs-lỹs sēs-lùs74 sēs-tas pasēs-tē75 sēsti sēd-, sēdu, sēdau siaus- siaũs-dinti siaus-lùs siaũsti siaut-, siaučiù, siaučiaũ 67 Skardžius (1943: 377): *rēt-svas. 68 Skardžius (1943: 206): *rēt-smē. – Por. stopień wzdużony rēt- w reimē a. retmā ‘rzadkie miejsce (w lesie)’, rētis ‘rzeszoto, sito z dużymi otworami’ (zwane też retas), rētỹs ‘człowiek małomówny’. 69 Accanto a ręš- esiste il neopierw. rąst-: rąstas. È stato estrapolato dall’intens. *rąs-yti ⇐ *ras-syti (tema ręš-ti). 70 Skardžius (1943: 206): formazione in -smē. 71 Skardžius (1943: 377): *riet-svas. 72 Skardžius (1943: 225): *rud-snus. 73 Skardžius (1943: 377): *rud-svas. 74 Skardžius (1943: 166): *sēd-slus. 75 Skardžius (1943: 331): *pasēd-stē oppure *pasēd-tē. 116 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI siaũs-mas siaũs-teletė siaũstyti76 siaũs-tùvas sius- sius-lùs siùs-mas sius-nà sius-tà siùs-tas siùs-teletė siùsti siut-, siunù, siutaũ sius- siųs-dinti77 siųs-lys siųs-tinis siųstyti78 sius-tùvas siųsti siunt-, siunčiù, siunčiãu skaus- skaũs-dinti skaũs-mas79 skaus-nóti skaũsti, skaũsta skaud-, skaũda, skaudžiù skers- skẽrs-dinti skers-tójas skers-tùvės80 skẽrsti skerd-, skerdžiù, skerdžiãu skės- skẽs-čioti skẽs-nóti skẽs-teletė skẽs-tinis skẽs-tùvas skẽsti sket- / skėt-, skẽčiù, skẽčiãu skirs- skirs-ena skirs-kelė skirs-mas skirs-nis skĩrsti, skĩrsta skird-, skĩrdo 76 Per degeminazione da *siatus-syti. 77 Accanto a questo siuntinė́ti. 78 Per degeminazione da *siųs-syti. 79 Skardžius (1943: 204) wymienił wśród wyrazów na -smas, por. wyżej uwagę do bil̄smas. 80 La base secondaria skers- si ritrova ancora nel sostantivo skerstiis oppure skerstùjis «ultimo mese dell’anno, dicembre»; la spiegazione del formante pone tuttavia delle difficoltà. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- | 117 skirs-nùs skirs-telėti81 sklęs- sklęs-tas sklęsti sklend-, sklendžiu, sklendžiau skros- skrós-dinti skrós-tinis skros-tójas skros-tùvas skrósti skrod-, skródžiu, skródžiau skurs- skurs-dinti skurs-nà82 skurs-nas83 skurs-nùs84 skursti, skursta skurd-, skùrdo skus- 1 skùs-čioti skùs-terėti skùsti skud-, skùnda, skùdo skus- 2 nuskùs-dinti skùs-terti skùs-tis skus-tójas skus-tùkas skus-tùvas skùsti skut-, skùtu, skutau skųs- apskųs-dinti skųs-mas skųs-tis skųs-tójas skųsti skund-, skùndžiu, skùndžiau slys- slýs-čioti slýs-dinti slýs-mas slýs-terėti slýsti, slýsta slyd-, sýdo smirs- smìrs-dinti smìrsti, smìrsta smird-, pasmìrdo85 81 Dall’analisi metalinguistica di prs. skirsta come skirt-a sono invece collegati i derivati dialettali skirsč-iotis, skirt-ė, skirt-yti, skirst-ùkas, skirst-ùs. 82 Skardžius (1943: 220) wymienił wśród wyrazów z sekundarnym sufiksem -sna, jak lùp-sna, kup-sną, liep-sną. 83 Skardžius (1943: 219): *skurd-snas. 84 Skardžius (1943: 225): *skurd-snus. 85 Cfr. più avanti i neopwkk. al grado o: smars-, § 10.1. 118 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI smirs-nóti smirs-telėti smirs-telti smirs-terėti smirš-kus86 spaus- spaus-dinėti spáusti spaud-, spaudžiu, spaudžiau spáus-dinti spáus-ena spáus-mas spáus-muõ spáus-tai / spáuš- spáus-telėti spáus-terėti spáustyti87 spáus-tojas spaus-tūkai spaus-tūvai spaus-tùvė spraus- spraus-lė spráusti spraud-, spraudžiu, spraudžiau spraus-mas spraus-mė spraus-muõ spraus-tas spraus-tūkas spraus-tūvai88 spręs- spręs-dinti spręsti sprend-, sprendžiu, sprendžiau spręs-ena spręz-lis89 spręs-mas spręs-tūvai spręs-tūvas svies- svies-dýti sviesti svied-, sviedžiu, sviedžiau svies-tas90 86 Cfr. sopra pirš-kus. 87 Per degeminazione da *spaus-styti. 88 Dal pwk. praus- ‘lavare (se)’, con -s- etimologica, corrispondono rispettivamente praustuvė e praustuvė ‘catino’. 89 Da *spręz-lis, con sonorizzazione del gruppo sl come in mėzliava < mės-liava (cfr. s. v. mes-/mez-), kremzlė accanto a kremslė ‘cartilagine’ (neopwk. krims- / krems-). 90 Otrębski (1958: § 471): *svied-tas. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 119 svies-teleti svies-tinė svies-tynės svys- svýs-teleti svýs-terėti svýsti, svýsta svyd-, svýdo šus- šūs-dinti šūs-tiniai šūs-tinis šūs-tūkai šūsti šut-, šuntù, šutaũ šveis- šveis-čiūoti šveis-dinti šveis-tinis nušveis-tójas šveis-tūkas šveis-tūvas šveis-tùvė šveisti šveit-, šveičiu, šveičiau švies- švies-à91 švies-as švies-dinti švies-dyti švies-ė švies-ėti švies-inti / -inti švies-is švies-tùvas švies-ulýs švies-umà švies-ùmas švies-ùs šviėsti šviet-, šviečiu, šviečiau tris- triz-nà *tristi trid- / tried-, *trindù, *tridaũ; wtórnie trýstu < *trind-stu, trýdau, trýsti92 Skardžius (1943: 310): *šveit-sa. Wbrew Skardži­usowi (1943: 219) wyraz triznà ‘biegunka; osoba na nią cierpiąca’ nie może być wyprowadzony z prototypu *trid-dna z tej prostej przyczyny, że składnik -dna nie pojawia się jako sufiks w żadnym wyrazie litewskim. Bardziej naturalny będzie tutaj wywód triznà z praformy trišnà, mianowicie przy uwzględnieniu antycypacyjnej sonoryzacji sn > zn. To nieregularne zjawisko fonetyczne dokumentują takie paralele, jak z jednej strony užnaĩ < uõsnaĩ, nuolaižnùs < nuolaišnùs, z drugiej strony grazmẽ < grasmẽ, graũžmas < graũšmas, juozmuõ < juośmuõ. Formacja *tris-nà tak się ma do inf. triš(ti) jak sius-nà do 120 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI vers- vers-čiūkas vers-dinėti vèrs-dinti pérvers-dyti vèrs-ena versėti93 vers-las vers-mas vers-tuvē vèrsti vert-, verčiù, verčiaũ ves- ves-dinėti vès-dinti ves-dýti vès-imas / -imà ves-tùvės vèsti ved-, vedù, vedžiaũ vès- vès-à vés-čioti atvès-dinėti vès-dinti atvès-inti vès-ulys vès-umà vès-ùmas vès-ùs vésta, véstivèd-, védo žais- 1 žàis-las94 žàis-mas žàis-tojas žàisti ‘giocare’ žàid-, žaidžiù, žaidžiaũ žais- 2 žàis-tis95 žàiz-dė žàisti ‘modellare l’argilla’ žàid-, žaidžiù, žaidžiaũ96 siùs(ti) e come dziùs-nà rispetto a dziùs(ta), e stlit. duos-na rispetto al prs. atematico dúos(ti). – Il dialettale trznius ‘persona che soffre di diarrea’ risale a *triz-nius. Che anche qui si tratti di sonorizzazione secondaria è dimostrato dalla forma parallela piržnius ‘scoreggione’, da *pirs-nius, che risale a pirs- ← *pìrsti (cfr. sopra). Cfr. sùsnius da sùsti. Diversamente Otrębski (1965: § 298), che propone le forme originarie *trid-snius e *pird-snius, con un suffisso sigmatico, che tuttavia è difficile considerare antico e/o primario. 93 Per degeminazione da *vers-sėti. Cfr. sopra kešėti s. v. kès-. 94 Skardžius (1943: 164): *žàid-slas. 95 ‘luogo presso il forno per il pane, spazio accanto al forno’ (LKŽₓₓ 88). Una parola affine è qui žàidas ‘fucina’. 96 Il dialettale žàisti corrisponde al letterario žiešti ‘modellare, formare dall’argilla’ approssimativamente come il dialettale žàisti ‘ferire’ corrisponde a žeisti ‘lo stesso’. Data la gradazione o, si può interpretare žàisti, žaidžia come verbo quasi-primario, cioè come un verbo che si è stabilizzato al posto dell’iterativo *žaidyti, coniugato al presente con il suffisso -ia-: žaidžia (cfr. il tipo del presente in antico lituano mó́kia rispetto a mókyti, ró́dzia rispetto a ró́dyti, Otrębski 1965: § 639). NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- 121 ž aiz-dē97 žaiz-rà žaizdrà98 žis- žis-čioti žis-dinti žis-lioti žis-loti žis-tūkas žisti žind-, žindu, žindau žos- žos-čioti žos-las žos-mė99 žos-tė žosti žod-, žódžiu, žódau 10.1. Appendice: formazioni al grado o bras- bras-tà brās-tas100 bras-và bras-tvà bristi bred- / brid-, bredù, bridau braṣ- braṣ-à101 braṣ-và102 braṣ-tvà brésti, brésta brend- / brind-, pribřendo, pribřindo gais- gais-as103 *gisti, *gysta104 *gied- / gid-, cfr. giedras, gaidrùs 97 La variante della parola žais-tis (LKŽXX 90). La si può derivare da *žais-lė attraverso una sonorizzazione occasionale in posizione dopo i. Lo stesso vale per la parola žaizdà oppure žaizdė ‘ferita’, < *žais-tal-tė ⇐ dial.žais(ti) ‘ferire’. 98 ‘fucina’, più ampiamente noto come masch. žaizdras (LKŽXX 90–91). In žaizrà abbiamo una formazione in -ra- dall’inf. žais(ti), cioè *žais-ra. Dal caso di kais-rà ⇐ kaisti (cfr. sopra) il nostro esempio si distingue per la sonorizzazione di s (a questo proposito cfr. sprēžlis s.v. sprēs- e triznà s.v. tris-). Una variante più recente è invece namitodrā, derivata dalla sonorizzazione di *žaist-ra (< *žais-ra-t- epentetica, come per es. in gaistras ‘bagliore nel cielo’, dopo la sonorizzazione: gaizdras). Del tutto diversa è l’analisi di Skardžius (1943: 301): *žaiddras, con un suffisso fittizio -dra- (la variante žaizdra non è stata presa in considerazione in questo contesto). Nelle monografie di S. Ambrazas (1993, 2000) non trovo le parole žaizrà, žaizdrà, žaizdras (né kaisrà, sprēžlis, triznà, gaizdras). 99 Skardžius (1943: 206): *žod-smė. 100 Per entrambi questi derivati in -t- parliamo di una relazione apofonica bras- ⇐ bris-. L’assenza della formazione intens. *brastytì esclude la possibilità di analizzare *bras-à, *brast-as. 101 Skardžius (1943: 310): *brand-sa. 102 Skardžius (1943: 378): *brand-sva. 103 Skardžius (1943:310): *gaid-sas. Wyrazowi litewskiemu odpowiada łot. gàiss ‘powietrze’. 104 Il prs. *gysta si può intendere come rinnovamento di un antico prs. infissato (*gind-sta ⇐ *ginda ‘si rischiara, torna sereno’) in parallelo, per esempio, a išvysta (*vind-sta ⇐ *vinda ‘percepisce, nota’), dove ys- costituisce la base per il grado o vais-, cfr. sotto vaìskus. 122 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI gais-rà105 gais-ras106 gais-ùs gars- garš-as garš-inti gars-inti garš-mas107 gìrsti, išgìrsta gird-, gìrdi, išgìrdo kars- kars-à108 kìrsti kert- / kirt-, kertù, kìrtau krams- kráms-čioti109 krams-ėti krams-lė krámz-lė krams-lȳs krams-lùs krams-nóti krams-óti kráms-telzti / -telti kráms-terėti kramstyti112 krams-tùkas krams-ùs krìmsti kremt- / krimt-, kremtù, krimtàu110 ląs- las-tà ląs-tas113 ląs-tis lįsti lend- / lind-, lendù, lindàu lais- láis-čioti lais-dinti léisti leid-, lėdžiu, lėidau 105 Struttura come in kaisra ⇐ kaiš(ti), cfr. sopra s.v. kais-. 106 Skardžius (1943: 301): *gaid-sras. 107 Skardžius: (1943: 203): *gard-smas. 108 Skardžius (1943: 310): *kart-sā. Co do apofonii por. niżej narsà, tamsà, vešà oraz brąsà s.v. brąs-. 109 Obok tego krám-čioti ‘kasać; przeżuwać’. Zdaniem Skardžiusa (1943: 519) kráms-čioti derywowano sufiksem -ioti od wykrzyknika krámst. – Jeśli kogoś nie przekonuje derywacja krams- od krims- formy infinitivi, to może sięgnąć do intensiwum kramstyti, by drogą reanalizy *kram-sty- wydobyć zeń potrzebny nieopierwiastek (paralelę na to wymieniono niżej w § 13). 110 Cfr. sopra il neopkw. krims-. 111 Variante sonorizzata, cfr. sopra spręžlis. 112 Per degeminazione da *krams-sty- ⇐ krims-. Cfr. lettone krāmstīt ‘cercare di procurarsi qualcosa di commestibile con i denti, afferrare, acchiappare qualcosa; arraffare, rubare’. 113 Skardžius (1943: 321): *land-las. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 123 láis-va114 làis-vas115 làistyti116 laizdyti117 mais- mais-tas118 mìsti mit-, mintù, mitaũ mas- sumastyti119 mèšti met-, metù, mečiãu nars- nars-à120 nar̃s-as sunìršti, -nìrsta nert- / nirt-, nìrto smars- smárs-as121 smìrsti, smìrsta smird-, pasmirdo švais- švais- à122 švais-čioti švais-ìnti švais-ýti švaistyti124 švais-ùs švìsti šviet- / švit-, šviečiù; švintù123 vais- vàis-kus125 išvýsti, išvýsta vyd-, išvýdo vars- vars-nà126 var̃s-mas ver̃šti, vìršti vert- / virt-, verčiù; virstù 11. R segmentazione delle forme del presente in -s-ta NEOPWK. DERIVATO DEL PRS. IN -sta FORMA DEL PRT., INF. bals- bãls-vas127 bãlsta bal-, bálo, bálti 114 Skardžius (1943: 378): *laid-sva. – Co do stopnia o przy sufifugowaniu -va por. kalvà od kélti s, narvà od kélti s, narvà od nérti, spanvà od spirti. 115 Skardžius (1943: 377): *laid-svas. 116 Per degeminazione da *làis-sty- ⇐ léis-. 117 «bruciare col fuoco» (DP). Grafia fonetica per lais-dyti. 118 Skardžius (1943: 321): *mait-tas. Por. wyżej neopwk. w formie stopnia zanikowego mis-. 119 «intrecciare, torcere, aggrovigliare», per degeminazione da *mas-sty- ⇐ mes-. Cfr. mėtm enys «ordito nel tessuto». 120 Skardžius (1943: 310): *nart-sa. 121 Por. wyżej nars-as ⇐ nirš(ti). Skardžius (1943: 310): *smard-sas. 122 Skardžius (1943: 310): *švait-sa. 123 Cfr. più avanti gais-ma «canto», da gies-ti 3ª pers. «canta» (pwk. gied-), § 12. 124 Per degeminazione da *švais-sty-ti ⇐ švies-. 125 Budowa jak pìrs-kus ⇐ pìrs(ti), smìrs-kus ⇐ smìrs(ti), zob. wyżej. Skardžius (1943: 124): *vaid-skus. Co do stopnia o por. vaidinti, vaidéntis, vaìdilas, vaiduõklis. 126 Skardžius (1943: 220): *vart-sna. 127 Cfr. più avanti žals-vas da žalsta. 124 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI būs- būs-ena būsta128 bū-, būvo, būti džiūs- džiūs-kis džiūs-lā džiūs-nā džiūs-na džiūs-nas129 džiūsta džiū-, džiūvo, džiūti girs- girs-čiōti girs-nóti131 girs-telti girsta ger- / gir-, apgìro, gìrtì130 links- links-ėti links-mas links-nē links-nis links-óti links-tē links-tinis links-tis linksta lenk- / link-, lìṅko, lìṅkti132 miṣ- įmišt-i133 pamišt-i134 miṣ-lē135 *mišta < *min-sta min-, *mìno, *mìnti rūks- rūks-ena rūksta136 rūk-, rūko, rūkti 128 Accanto a būs- c’è il neopwk. būst-, astratto mediante rianalisi del prs. bū-sta come būst-a. Cfr. derivati come būst-as, būst-inė, slit. būst-imas DP, būst-imė DP. – Quando, in un determinato momento evolutivo, bū-sena cominciò a essere associato a būti invece che a būsta, apparve la segmentazione bū-sena (conforme all’attuale intuizione linguistica). 129 In questo gruppo compare anche un vocalismo (espressivamente) abbreviato: džiūsas, džiūsna, džiūsnis, džiūsnius, džiūsra, džiūsris. In ogni caso, il segmento -s- va considerato prefissale, come nella base sincronica džiūs-ta. Diversamente S. Ambrazas (1993: 125, 133), che postula i suffissi sintagmatici -sn- e -sr-. 130 apgìrti «ubriacarsi», prigìrti «darsi al bere, diventare alcolizzato» (LKŽIII 350–351). 131 Skardžius (1943: 220), który przemilcza obecność girs-čiōti i girs-telti, tłumaczy girsnóti jako girsn-óti, tj. czasownik denominatywny od *gir-snā ‘picie’. 132 Cfr. più avanti neopwk. lanks-, § 11.1. 133 Inf. «indovinare, risolvere (un indovinello)». 134 Inf. «porre un indovinello». Da questo inf. in -sti è stato astratto il pwk. miṣ-, visibile nel prs. miṣa «indovina indovinelli». Cfr. As mišì mišlė. Mišles beminsant radau. Nebus dorai, jei neįmįsi. Aš pamiščiau, ans ančiktum. Vedi LKŽVIII 284, dove tuttavia sono riportate forme prs. errate: miñčia oppure minsia e, per il prt., mintė (non sono disponibili frasi esemplificative per queste forme). 135 Per l’allomorfo al grado o, vedi più avanti s.v. mąs-, § 11.1. 136 La rianalisi parallela di rūkst-a (prs. in -a-) genera il neopwk. rūkst-, visibile in formazioni come rūkst-ėti (il camino rūkstėja), rūkst-énti (la sauna rūkštėna), rūkst-otas (una giornata rūkstota). – Quando, in un determinato momento, rūksena cominciò a essere associato a rūkti invece che a rūksta, apparve la segmentazione rūk-sena. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- 125 rūks-ėti rūks-mas rūks-noti sprogs- sprógš-ena sprógš-ena138 sprógš-mas139 sprógsta137 sprog-, sprógo, sprógti tims- timš-ras140 timš-ras142 *timsta / témsta tem- / tim-, sutėmo, témti141 ūks- ūks-mė143 ūks-na ūks-nė ūkšyti144 ūksta ūk-, ūko, ūkti vyks- vỹks-mas vỹks-nis vỹks-telėti vỹksta vyk-, vyko, vykti žals- žālš-ganas žālž-ganas žāls-telėti žāls-telti / -terti žāls-vas145 žālsta žal-, žālo, žālti žils- žīls-ganas žīls-telėti žīls-terėti žīlsta žil-, žīlo, žīlti 137 Quando, a un certo punto, sprógšena cominciò a essere associato a sprógti invece che a sprógsta, emerse una nuova segmentazione spróg-sena. 138 Mutamento occasionale di [ks] > [kš]. 139 Accanto a questo, sprog-mė ‘spazio vuoto, privo di vegetazione arbustiva’. 140 Por. gais-ras od *gis(ti), kais-rā od kais(ti). Skardžius (1943: 301) analizuje ten wyraz jako tim-sras. Uderza pominięcie timšras w monografii S. Ambrazasa (1993: 132–133) (sufiksy -(s)ra, -(s)ris). 141 Poiché il segmento s dei derivati menzionati è legato alla metanalisi di formazioni di praesens in -sta-, (→ *tims-ta, *tėms-ta), viene messa in dubbio la relazione delle forme lit. tamsa e tīmšras con il tema indoeuropeo in *es-/s-. Cfr. ved. tāmas-, loc. sg. tāmasi ‘nell’oscurità’, lat. temere ‘alla cieca’, ved. tāmisraḥ ‘oscurità’, su cui più diffusamente Smoczyński (2001: 106). 142 LKŽXVI 365, con mutamento occasionale msr > mšr. – Oltre a tims-, che presuppone la presenza di un prs. ingressivo *tim-sta ‘si fa sera’ rispetto a tėmti, abbiamo altri due neopierwiastki: tems- (cfr. sotto tamsà, § 11.1) e temst- (cfr. témsta ‘crepuscolo, tenebra’). Essi si basano su una metanalisi a doppio binario del (nuovo) prs. témsta: come tém-s-ta oppure come témst-a. 143 Skardžius (1943: 206): ūk-smė da ūkti. 144 Per dissimilazione da *-uks-ty-. 145 Skardžius (1943: 377) uważa za drw. denominalny z suf. -svas od žāltas ‘zielony’. 126 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI žils-terti žils-vas146 11.1. Appendice: formazioni al grado o lanks- lanks-čioti147 liṅksta lenk- / link-, liṅko, liṅkti148 lanks-mas lanksýti149 mąṣ- mąṣ-lė150 *mįsta < *min-sta min-, *mino, *minti (secondariamente mįšti) mąṣ-lùs mąṣýti151 tams- tams-à152 *timsta / témsta tem- / tim-, sutėmo, témti153 11.2. Casi particolari in -š nirš- come neopradice di nirt-: inìršta, niršo, niršti ‘mettersi con ardore a fare qualcosa, con accanimento; diventare ostinato; infervorarsi’. Questo paradigma consiste nella forma prs. inìršta (prt. -nirto, niršti ecc.), nella quale si è verificata la sostituzione fonetica di rs con rš. širš- come neopradice di šird-: il prt. širšo induce ad analizzare il prs. širšta come formazione in -ta: širš-ta. Il gruppo rš deriva qui dal mutamento di rs. Il neopwk. in questione è quindi una variante di širs-, cfr. širšta < *širdsta, širdo, širšti ‘arrabbiarsi, irritarsi’ (denom. da širdìs ‘cuore’). 12. Resegmentazione delle forme del praesens atematico in -s-ti NEOPWK. DERIVATO PRS. IN -sti FORMA PRT., INF. dės- dės-čioti dėst < dėsti dė-, dė́jau, dė́ti 146 Skardžius (1943: 377) uważa za drw. denominalny z suf. -svas od žilas ‘siwy’. 147 Traduzione alternativa: *lanks-tì-a-, iter. del neopwk. lanks- come in lankst-yíti. 148 Cfr. sopra il neopwk. links-. 149 Sincronicamente può essere interpretato come *lanks-stytii = liṅks(ta). Diacronicamente: lankst-yíti, cioè un derivato iterativo-causativo al grado o dalla base linkst- come nel prs. intrans. liṅkst-a (<= link-sta). 150 Cfr. LKKŽVII 893–894: Ora ti dirò un indovinello, che nessuno indovina. Indovino, indovino l’indovinello: il gatto porta una vescica. 151 Almeno nel significato di ‘indovinare indovinelli’ deriva per degeminazione da *mąṣ-sty- <= mąṣ(ti) ‘indovinare’ (cfr. sopra il neopwk. miṣ-). Cfr. Aš mastau, ar neįminsiu, kas tą padarė. Mįsles mąsto. Mąstykime misles. D'altra parte mąstyti nel significato di ‘pensare, riflettere’ può derivare da *man-styti <= menù, mìn̄ti ‘ricordare’. 152 Si tralasciano qui forme come tamsìnti, tamsúoti, tamsùs, poiché sono derivati da tamsā. – Il rapporto tra tams- <= tims- / tems- è simile a quello tra krams- <= krims- / krems- (cfr. sopra). Come paralleli per un abstractum in -à si possono addurre due formazioni create da infiniti in -s(ti): kar-s-à <= kirstì, nars-à <= niršti. – Skardžius (1943: 310) analizza tam-sà indicando témti come base. 153 Cfr. sopra il neopwk. tims-, tìmsras, § 11. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 127 dés-ena dés-lės dés-li dés-lioti dés-ni154 duos- dúos-ena duos-lùs duos-na duos-nis duos-nùs156 dúost < dúosti155 duo-, daviaũ, dúoti gais- gais-ma157 giest < ĝiesti gied-, ĝiėdu, giedóti gies- gięs-ena158 gies-mē160 gies-nóti giest < ĝiesti159 gied-, ĝiėdu, giedóti 13. Resezione dei verbi in -styti NEOPWK. DERIVATO VERBO IN -styti PWK. PRIMARIO kaus- káus-dinti kaus-ena161 kaūs-tē / -tē162 káustyti = *kaus-sty-163 kau-, káuju, káuti nars- nars-la náršyti = *nars-sty-163 ner-, nerìu, nérti 154 Accanto a dés-: esiste un neopwk. dést-: déstelėti, destinéti. È stato ricavato da un intensivo dést-yti ⇐ dé-styti (tema dėti). 155 Quando, a un certo punto, dúosena cominciò a essere associato all’infinito dúoti invece che al presente atematico dúost(i), comparve una nuova segmentazione dúo-sena. 156 Accanto a duos- esiste un neopwk. duost-: dúost-eleti, dúost-urti. È stato ricavato da un intensivo dúost-yti ⇐ dúo-styti (tema dúoti). 157 ‘canto, cantare’ (in Dowkont, LKŽIII 35). Il morfema gais- costituisce un allomorfo al grado o rispetto a gies-, come in gięs-ti 3ª pers. ‘canta’ (cfr. sotto gies-mē§ 12). La derivazione ai ⇐ *ei, lituano ie, è illustrata, per esempio, dal rapporto švais-à ⇐ šviės(ti), šviečìu. Accanto a ciò troviamo l’allomorfia più antica gaid-:: gied-, cfr. gáidà ‘melodia, orecchio musicale’, gaidas ant. ‘cantore’, gáidys ‘gallo’ come derivati della radice gied-, ĝiėdu, giedóti ‘cantare’. 158 Skardžius (1943: 234) wymienił ten wyraz w grupie formacji na -sena, wraz z ei-sena, jó-sena oraz aug-sena, bég-sena. 159 Cfr. sopra gysmas da gysti, gýsta, § 10. 160 Skardžius (1943: 206): *gied-smē. – Paralela z pierwiastkiem na -s-: ges-mē ‘ledwo tlący się żar’ ⇐ gēso, gēsti. 161 Quando, a un certo punto, kausena cominciò a essere associato a káuti invece che a káustyti, comparve una nuova segmentazione káu-sena. 162 Nel senso di ‘cassetta degli attrezzi per ferrare i cavalli’. È possibile anche l’analisi kaust-ē e l’appartenenza al neopwk. káus-, dunque da una risegmentazione di káu-styti come káust-yti. 163 Un’analisi metalinguistica alternativa *nár-st-yti produce il neopwk. narst-, visibile in narš-as oppure panaršt-is ‘frusta, parte in cuoio della frusta, ciò che si attacca al manico della frusta’, panáršta ‘sunarstymas della frusta, per renderla più corta; frusta, narstas’ (LKŽIX 325). 128 | W O J C I E C H S M O C Z Y Ń S K I panārs-la164 nars-lai pjaus- pjāus-dinti pjāustyti = *pjaus-sty- pjau-, pj áunu, pj áuti165 pjāus-ena166 sklās- sklās-ta *sklāstyti = *sklās-sty- sklęsti, sklendžiu, sklendžiau sklās-tas sklās-tis167 sklās-tūvas spąs- spąs-lai168 spąstyti = *spąs-sty- spęsti, spéndžiu, spéndžiau, spąs-nos por. iter. spāndyti sprąs- sprās-tis169 sprąstyti = *sprąs-sty- spręsti, spréndžiu, spréndžiau, confronta iter. sprāndyti uos- uos-lė170 ūostyti = *uos-sty- úosti, úodžiu, úodžiau uos-lýs uos-lùs uōs-nai uōs-tai úos-telėti ABBREVIAZIONI adj. – adjectivum gwar. – dialettale inf. – infinitivus neopwk. – neoradice prs. – praesens prt. – praeteritum pwk. – radice sb. – substantivum suf. – suffisso vb. – verbum 164 S. Ambrazas (1993: 98): suffisso -sla-. 165 Accanto a pjaus- esiste la neoradice pjaust-: pjāust-inti, pjaust-inėti, pjaust-iklis, pjaust-inys. È stata astratta dall’intensivo pjāust-yti ⇐ pjāu-styti (tema pjāuti). 166 Quando a un certo punto pjāusena cominciò a essere associato a pjāuti anziché a pjāustyti, emerse una nuova segmentazione pjāu-sena. 167 Skardžius (1943: 330): *skland-stis oppure *skland-tis. 168 Skardžius (1943: 164): *spand-slai. 169 Skardžius (1943: 330): *sprand-stis oppure *sprand-tis. 170 Wyraz nie uwzględniony u Skardžiusa (1943: 163) ani u S. Ambrazasa (1993: 99). NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- | 129 FONTI LKŽ – Dizionario della lingua lituana I–XX, Vilnius 1941–2002. DP – CZESŁAW KUDZINOWSKI, Indice-dizionario del «Daukšos Postilė» 1–2. Poznań: Università Adam Mickiewicz, 1977. (Serie di filologia baltica, 2.) SD³ – Dictionarium trium linguarum... [3ª ed.], Vilnae M.DC.XLII. Citato secondo K. PAKALKA (a cura di), Il primo dizionario della lingua lituana. Vilnius: Mokslas, 1979. BIBLIOGRAFIA AMBRAZAS, S. 1993: Daiktavardžių darybos raida 1. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. AMBRAZAS, S. 2000: Daiktavardžių darybos raida 2. Lietuvių kalbos vardžodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. OTRĘBSKI, J. 1958, 1965: Gramatyka języka litewskiego 1. Wiadomości wstępne. Nauka o głoskach. 2. Nauka o budowie wyrazów, Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe. SKARDŽIUS, P. 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Lietuvių mokslų akademija. Lietuvių kalbos institutas. (Wznowione w reprodukcji fotograficznej jako t. 1 wydawnictwa Pranas Skardžius, Rinktiniai raštai, red. Albertas Rosinas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1996.) SMOCZYŃSKI, W. 2001: Język litewski w perspektywie porównawczej, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego. (Baltica Varsoviensia, 3.) Wojciech Smoczyński Uniwersytet Jagielloński Zakład Językoznawstwa Indoeuropejskiego al. Mickiewicza 9/11, PL-31-120 Kraków [email protected] Gauta 1003 11 20