Skip to document
Back
Go to original Localized version was produced by AI. It may contain inaccuracies.
Preparing document pages…
27 short passages of this localized version are shown in the original language because they could not be localized reliably.

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA

XLIX (2003), 103 – 129

Neoraíces lituanas en -s-

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

Uniwersytet Jagielloński, Kraków

Una peculiaridad de la formación de palabras lituana es que muchos sufijos, principalmente los que contienen sonantes (l, r, m, n, v), parecen haber desarrollado variantes sigmáticas; por ejemplo, -sla- junto a -la-, -sra- junto a -ra-, etc. Sincrónicamente, la variante asigmática suele añadirse a raíces que terminan en una obstruyente, mientras que la variante sigmática va precedida de una vocal o un diptongo. En este artículo se sostiene que las aparentes variantes sigmáticas son resultado de la resegmentación de ciertas formas verbales (infinitivos en -sti, presentes en -sta, presentes atemáticos en -sti e iterativos en -styti), en las que -s- surge por disimilación ante obstruyentes dentales; por ejemplo, la resegmentación de ēsti como ē-sti dio lugar a una raíz remodelada ēs-, que se observa en ēsļus (que debe segmentarse ēs-lus y no ēd-slūs). De este modo, junto a la mayoría de las raíces que originalmente terminaban en obstruyentes dentales se desarrollaron raíces remodeladas en -s-. Por tanto, puede prescindirse de las variantes sigmáticas atribuidas en la bibliografía a muchos sufijos.

1. Una de las peculiaridades de la formación de palabras lituana consiste en que, con ciertos sufijos nominales, se distingue aquí una variante asigmática de otra sigmática, caracterizada por la presencia de la consonante s antes del sufijo propiamente dicho1. A partir del material reunido en la monografía de Pr. Skardžius (1943: 162n.), puede decirse que presentan este tipo de diferenciación principalmente los sufijos lituanos que empiezan por una sonante (l, r, m, n, v), cf.

Forma asigmática

Forma sigmática

-la-: krėklas, mėšlas

-sla-: giršlas, kaišlas, krišlas2

-lā-: dėla, eilā

-slā-: gȳsla

-lu-: vešļus, tukļus, suosļus

-slu-: dėšļus, ešļus, gosļus3

-lē-: rėplės, nárplė

-slē-: dėšlės, pūslē4

-rā-: skūdras, stipras, vāiras

-sra-: gaisras, tīmsras

-rā-: kaitrā, kantrā, šutrā, taukrā

-srā-: [kaisrā, gaisrā]5

-ma-: kélmas, skvarmas

-sma-: bilšmas, garšmas, jaušmas, varšmas6

1Las condiciones en que aparece esta s no se han precisado nunca, que yo sepa.

2 Secundarias: mók-slas, pė-slas, rūk-slas, tīk-slas.

3 Secundarias: ei-slūs.

4 Secundarias: patvār-slēs, rauk-slē.

5Formaciones no mencionadas en Skardžius (1943).

6 Secundarias: bēg-smas, džiaug-smas, lūnk-smas, vaik-smas, veik-smas.

104 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

-me-: dermē, rētmē, sekmē, tekmē

-smē: bausmē, drausmē, giesmē, rēsmē, żosmē

-na-: ālpnas, drēgnas, glēbnas

-sna-: dosnas, skursnas8

-nā-: dusnā

-snā-: džiūsnā, ēsnos, skursnā, varsna9

-ni-: barnis, vilnīs

-sni-: kášnis, krūšnis, pusnīs10

-nu-: kaunūs, kritnūs, lepnūs

-snu-: ēsnūs, skursnūs, rusnūs11

-niu-: barniūs, mižniūs, sūsniūs

-sniu-: pīržnius (*pirsnius)

-va-: ērdvas, mūlvas, žēlvas

-sva-: bālsvas, juōsvas, kiēsvas, rūsvas12

-vā-: dirvā, kalvā, sparvā

-svā-: braṣvā, lāisva, nausva13

2. El sufijo asigmático se añade por lo general a una raíz terminada en una obstruyente oclusiva (p, t, k, b, d, g), cf. rēp-les, rēt-mē, krēk-las, glēb-nas, ērd-vas, drēg-nas, o en una obstruyente fricativa (s, š), cf. dus-nā, suos-lūs, mēš-las, vēš-lūs14. En cambio, desde un punto de vista descriptivo, el sufijo sigmático se combina con una raíz de terminación vocálica o diptongada. Cf. la vocal breve en rasmē, rūysas, krišlas, pusnīs, la vocal larga en kāšnis, rēsmē, gošlūs, miškē, pūšlē, los diptongos en kiēsvas, juōsvas y kaīslas, jaūšmas, y los diptongos sonánticos en bīlmas, gīrlas, skuršnas, varsna, tīmras, krimslē. Esta regla la infringen los derivados secundarios, en los que el sufijo sigmático se combina con bases de cualquier tipo; véanse la nota 2 y las siguientes.

3. Mientras que el sufijo asigmático se distingue claramente de la raíz, en el caso del sufijo sigmático tenemos el llamado nudo morfológico: el segmento s procede por degeminación del grupo *s-s-, en el que el primer fonema constituía la terminación del morfema precedente y el segundo, el inicio del morfema siguiente, es decir, del sufijo. Skardžius (1943), y después de él, entre otros, Otrębski (1965), reconstruyen el antiguo límite morfológico en la forma anterior a la asimilación, concretamente como *t-s o *d-s. Esto supone una raíz terminada en una consonante oclusiva dental y un sufijo con inicio -s-, por ejemplo, kīršlas < *kirt-slas, bausmē < *baud-smē.

4. El postulado de los sufijos sigmáticos está indisolublemente ligado a la hipótesis de que derivan nombres de bases verbales terminadas en una oclusiva dental. Ahora bien, hay que decir que esta hipótesis solo se confirma en el caso de los nombres deverbales; sin embargo, falla cuando se intenta extenderla a los derivados

7 Secundarios: ei-smē, ūk-smē, verk-smē.

8 Secundarios: kūp-snas, vīlg-šnas.

9 Secundarios: liep-snā, rēk-snā, vālk-šna.

10 Secundarios: kēp-snis, lup-snis, mīrk-snis, žīng-snis.

11 Secundarios: lak-snūs, lip-šnūs, mil-snūs (← pamiltī), ry-snūs (← ryti)

12 Secundarios: žilSvas ⇐ žīlas, žal-svas ⇐ žāl(i)as.

13 Secundarios: gausvā, ydva, našva.

14 No obstante, se dan excepciones a esta regla; cf. kel-mas, bái-mē, bar-nīs, kau-nūs, dir-vā.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

105

verbos pertenecientes a las mismas bases derivativas. Así, por ejemplo, junto a kirslas, interpretado habitualmente como *kirt-slas, están los verbos kiršč́ioti y kirsnóti, a los que no se les puede atribuir la estructura *kirt-čioti, *kirt-noti. En el caso de los verbos formados con neosufijos que contienen el elemento -d-, kirsdinéti, kiršdinti, atsikirsdýti, no es probable que el grupo [zd] en la juntura morfológica proceda de un grupo *t-d disimilado. Es más sencillo suponer aquí la base kirs-, como en el infinitivo kírsti, y una sonorización anticipatoria de s provocada por la adición de un sufijo en -d- (cf. mèšdamas ⇐ mèšti); el sustantivo correspondiente kiršlas se analiza más naturalmente como kirs-las que como *kirt-slas. Deverbativos como kąśčioti, kąšlioti, kąśnoti muestran la vocal ą, que solo es posible ante una fricativa; cf. el infinitivo kąsti. Esto excluye de inmediato una reconstrucción con una oclusiva dental, *kand-čioti, *kand-lioti, *kand-noti, y aconseja más bien el análisis kąs-čioti, kąs-lioti, kąs-noti; el sustantivo correspondiente kąśnis se deriva más fácilmente de kąs-nis que de *kand-snis.

5. Los derivados del verbo ésti forman la siguiente serie:

ės-dinéti

ės-dinti

ės-terti

ės-ena

ės-kà

ės-lùs

ės-nos

ės-nùs

ės-tùvai

ės-tùvas

Es evidente que en toda esta serie la base es el neorradical ės- y que este fue abstraído de la forma de infinitivo ės-ti (< *ėt-ti < *ėd-ti). El neorradical confiere a esta serie autonomía morfológica del mismo modo que el radical primario ėd- con respecto a la serie derivativa

ėd-inéti

ėd-inti

ėdž-ióti

ėd-a

ėd-ėjas

ėd-ėnė

ėd-rùs

ėdž-ios

6. Si ahora se excluye de la serie ės- la forma ėsłus y se le asigna la base ėd- (cf. *ėd-šlus en Skardžius 1943: 166), hay que señalar que se trata de un recurso interpretativo que no tiene en cuenta el hecho de que la derivación deverbal en lituano se basa no en una, sino en dos bases: ėd- y ės- (una más antigua y otra más reciente). Teniendo esto en cuenta, abandonaremos la concepción de los sufijos sigmáticos primarios -sl-, -sr-, -sm-, -sn- en las bases terminadas en -t-/-d-. La sustituiremos por el concepto de una neopraíz terminada en el segmento

106 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

s derivado, en última instancia, de la disimilación de la oclusiva dental en la forma del infinitivo (-s-ti < *-t-ti). Esta neopraíz adopta los mismos sufijos que una raíz primaria con -s- etimológica en posición final, cf., por ejemplo, dēs-ena como dvēs-ena (de dvēsti, dvēšē) o tiṣ-ena (de tiṣti, tiṣo), gies-mē como ges-mē (de gēsti, gēso), ēs-tuvai o vers-tuvē como praus-tuvē (de praūstis, praūšēs), kās-čioti como blēs-čioti (de blēsti, blēso).

7. Ya una revisión superficial del diccionario académico (LKŽ) nos reafirma en la convicción de que casi a cada raíz terminada en una oclusiva dental le corresponde una neopraíz en -s-, surgida del reanálisis del infinitivo en -sti. Por regla general, está documentada por varios derivados, nominales y/o verbales; cf. es- en § 5. Sin embargo, a veces solo una formación derivada constituye prueba de la existencia de una neopraíz. Así ocurre, por ejemplo, con gaūs-mas ⇐ gaūsti, gos-lūs ⇐ gostì, kiēs-vas ⇐ kiēsti, mėṣ-tinis ⇐ mėšti y triz-nā (< *tris-nā) ⇐ trišti. Al igual que las raíces primarias, las neopra raíces también presentan variación apofónica; concretamente, adoptan la forma del grado o: junto a bris- (brištine) aparece bras- (brastā, brasvā), junto a mis- (mišā) aparece mais- (maīstas), junto a kirs- (kiršlas, kirščioti) aparece kars- en el sustantivo aislado karsā.

8. Otras fuentes de neoraíces en -s.

Ejemplos como bāls-vas ⇐ bālsta (inf. bālti), vīkṣ-mas ⇐ vīkṣta (inf. vīkti) sugieren que el presente etimológico en -sta- fue reinterpretado como un prs. en -ta- basado en un tema en -s-, bāls-ta, vīkṣ-ta; de modo análogo, būs-ena presupone un prs. būs-ta (véase § 11). – El tema de derivados como dēs-čioti, dēs-lioti, dēs-ena, etc., se explica mejor a partir de la forma de un prs. atemático dēst(i) ‘pone’, que, por analogía con los infinitivos en -sti, pudo ser resegmentada como dēs-ti (véase § 12). – Los derivados del tipo kāusdinti, pjāusdinti están sujetos a una segmentación que revela las neoraíces kaus- y pjaus- frente a las pwk. primarias kau- y pjau-. Para explicar estos noemorfemas en -s- hay que recurrir a las formaciones intensivas en -styti y reconocer que su segmento s fue concebido como un límite morfológico e interpretado como un contacto original *s-s: káustyti = *kaus-sty-, pjáustyti = *pjaus-sty- (§ 13).

9. El conjunto de neoraíces en -s- se presenta a continuación dividido en cuatro grupos, de acuerdo con la diversidad de las formaciones que sirvieron de punto de partida para la resegmentación morfológica. Son: 1. infinitivos en -sti, 2. presentes en -sta, 3. presentes atemáticos en -sti, 4. intensivos en -styti.

10. Resegmentación de los infinitivos en -s-ti

NEORAÍZ.

DERIVADO

FUENTE DE LA NEORAÍZ

RAÍZ PRIMARIA

aus-

áus-dinti ataus-dýti áustyti15

áusti

aud-, áudžiu, áudžiau

15 Por degeminación a partir de *aus-styti.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

107

aus-tuvė

baus- baus-lys; baus-mė16; baus-tuvė baūsti baud-, baudžiu, baudžiau

bels- bels-mas; béls-teleti; béls-tereti; bels-tūkas bélsti beld-, bél džiu, bél džiau

bes- bes-čioti; bès-teleti; bes-tūvas; bes-tūkas bèsti bed-, bedù, bedžiau

bils- bīls-čioti; bils-dénti; bils-mas17; bils-nóti bīlsti, bīlsta bild-, bilda

bris- bris-nóti; bris-terti; bris-tinė bristi18 bred- / brid-, bredù, bridaũ

briṣ- briṣ-teleti briṣti, briṣta19 brind-, pribrindo

draus- draus-dinėti; draus-mė; draus-tinis; draustyti20; draus-tójas; draus-tùvės draūsti draud-, draudžiu, draudžiau

ės- ės-dinėti; ės-dinti ėsti ėd-, ėdu, ėdžiau

16 Skardžius (1943: 206): *baud-smė.

17 Skardžius (1943: 203) wymienił wśród wyrazów na -smas, jak bèg-smas, rėk-smas, verk-smas.

18 El grado bris- corresponde a bras-, véase más abajo § 10.1.

19 Incluso antes del cambio pralt. *inS a lit. įS, el presente *brin-sta recibió una inserción velar: > brinksta. A continuación, esta forma se resegmentó como brink-sta, como lo atestiguan el pret. brinko y el inf. brinkti. De este modo, el neoppk. brink- ‘resonar, hincharse, inflarse’ se convirtió en sinónimo del neoppk. briṣ-.

20 Por degeminación de *draus-styti.

108 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

ės-ena21

ės-kà22

ės-lùs23

ės-nos

ės-nùs24

ės-terti

*ės-tùs25

ės-tùvai

ės-tùvas

gąs-

gąs-čioti gąs-dinti nuogas-lùs26 išgąs-tis

išsigąsti

gand-, išsigandau

gaus-

gaũs-mas

gaũsti

gaud-, gaudžiù, gaudžiaũ

geis-

geis-las geis-lùs geis-mas pageis-tojas

geĩsti

geid-, geidžiù, geidžiaũ

gels-

gẽls-vas27

gẽlsti, gẽlsta

gelt-, pagelto

girs-

gĩrs-las28 gĩrs-mas

gĩrsti, išgĩrsta

gird-, išgirdo

gys-

gys-mas

gỹsti, gỹsta29

gyd-, pragýdo

glaus-

glaus-mẽ glaus-nùs

glaũsti

glaud-, glaudžiù, glaudžiaũ

21 Skardžius (1943: 234) jest to deryvat z suf. -sena. Por. jednak ės-ena z deryvatami na -ena od pierwiastków zakończonych etymologicznym -s-: dvẽs-ena ⇐ dvesiù, dvesiaũ, dvẽs-ti; tĩsena ⇐ tĩsti, tisaũ, tĩsti.

22 Skardžius (1943: 124): *ėd-skā. – Adj. ėškus a. ėškus są rečiau deryvatami na -us od sb. ėškà ‘apetyt’ niželi formacją deverbalną *ėd-skas, jak chciał Skardžius (1943: 124). Por. też ėšk-ena ⇐ ėškà.

23 Skardžius (1943: 166): *ėd-slùs.

24 Skardžius (1943: 225): *ėd-snus.

25 La formación *ės-tùs se transformó mediante la inserción de k en *ėktùs; después, mediante el cambio de ks > kš, en ėkštùs «melindroso al comer; débil». La forma no está recogida en Skardžius (1943).

26 Skardžius (1943: 166): *gand-slus.

27 Skardžius (1943: 377): *gelt-svas.

28 Skardžius (1943: 163): *gird-slas.

29 Véase en § 12 giesmẽ, de la forma temática de presente giẽst(i).

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

109

glaus-tyti(s)30

priglaus-tojas

glos-

glos-nùs glós-teletì glóstyti31

glósti

glod-, glódžiu, glódžiau

gos-

gos-lùs32

gosti

god-, godzìu, godzìau

grę̇s-

grę̇s-tùvas

grę̇sti

grend-, gréndžiu, gréndžiau

graus-

graũs-mas33 graus-tìnis

gráusti

graud-, gráudžia, gráude

griaus-

griaũs-mas griaus-tìnis

griaústi

griaud-, griaúdzia, griaúde

grįs-

grįs-dinti grįs-lai grįs-mas grįs-tas grįs-tinis grįs-tójis

grįsti

grind-, grindžiu, grindžiau

grūs-

grūs-lýs grūs-mė grūs-tas grūs-tinė grūs-tis grūs-tinė grūstyti34 grūs-tùkas grūs-tùke grūs-tùvas grūs-tùvė grūs-tùvis grūs-tuvỹs

grústi

grūd-, grūdu, grūdau

30 Por degeminación a partir de *glaus-styti.

31 Por degeminación a partir de *glos-styti. El metanálisis alternativo glóst-tyi produce un neopwk. glost-: glostinėti, glostinis, mientras que glósty-ti conduce a glósty-dinti.

32 Derivados: gosláuti «ser lascivo, libidinoso», goslyba «lascivia, lubricidad». Skardžius (1943: 166): *god-slus.

33 Variantes: graũzmas, graũdzmas.

34 Por degeminación de *grūs-sty-.

110 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

gurs- gūrs-tas35 gurs-terėti gūrsti, gūrsta gurd-, gūrdo

jaus- jaūs-ena jaus-lùs jaūs-mas36 jaūs-mē jaūsti jaut-, jaučiū, jaučiaī

kais- užkais-dinti kais-las37 kais-rà kaisti, kaista kait-, pakaito

kąs- kąs-čioti38 užkąs-dinėti kąs-dinti kąs-lioti kąs-nis/-nỹs kąs-noti kąs-telėti kąsti kand-, kándu, kándau

keis- keis-dinėti keis-ena keis-lioti keis-mas keis-tinis keis-tinỹs keisti keit-, keičiū, keičiaū

kęš- apkęš-dinti kęš-mas kęš-terėti kęš-terti kęšti kent-, kenčiū, kenčiaū

kęs- kęs-čioti kęsėti39 kęs-las40 kęsti kėt-, kėtù, kėtaū

35 Skardžius (1943: 322): *gurd-smas.

36 Skardžius (1943: 203): *jaut-smas.

37 Skardžius (1943: 163) wymienia ten wyraz w grupie formacji z suf. -sla-.

38 Compárese con los iterativos más antiguos con kand-, kandýti i kándžioti.

39 Por degeminación de *kės-sėti. Compárese versėti s. v. vers-.

40 Tu wyjątkowo Skardžius (1943: 163) się waha: „gali būti kilęs iš *kės-slas ir *kės-las, plg. kęsintis“.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

| 111

kies-

kiẽs-vas41

kiẽsti, kiẽsta42

kiet-, sukiẽto, užkiẽto

kirs-

kirs-čioti atsikirs-dinėti nukirs-dinti atsikirs-dýti kirs-las43 kirs-mas kirs-nė kirs-nóti kirs-tas44 kirs-telėti kirs-terėti kirs-tìnas kirs-tìs kirs-tójas kirs-tùkas kirs-tùvas

kìrsti

kert- / kìrt-, kertù, kirtãũ

krės-

krės-čioti krės-dinėti krės-nóti

krėsti

kret- / krėt-, krečiù, krečiãũ

krims-

krims-čioti krims-dinti krims-ėti krims-lė krims-nis krims-nóti krims-telėti krims-telti krims-tùkas

krìmsti

kremt- / krimt-, kremtù, krimtaũ45

kris-

kris-dinėti kris-dinti

krìsti

krit-, krintù, kritãũ

41 Skardžius (1943: 377): *kiet-svas.

42 La base de la derivación es un vb. denominativum formado a partir de un adjetivo con el sufijo -sta-. Del mismo modo que kiẽs-vas ‘algo duro’ se explican también los adj. balsvas ‘blanquecino’, gelsvas ‘amarillento’, juõsvas ‘negruzco’, mėlsvas ‘azulado’, raũsvas ‘rosado’, žalsvas ‘verdoso’, žil̃svas ‘canoso’. Skardžius (1943: 377) y Otrębski (1965: § 121) postulan erróneamente el sufijo -svas para todo este grupo.

43 Skardžius (1943: 164): *kìrt-slas. – Wariant keršlas jest wtórny; wokalizm został wyrównany do prs. kertù (Skardžius l. c. postuluje *kert-slas, tj. derywację od osnowy praesentis, co mało prawdopodobne).

44 La variante kerštas es secundaria; el vocalismo se niveló según el prs. kertù.

45 Existe también un neopk. correspondiente en grado o; véase más abajo krams-, § 10.1.

112 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

kri-slas46 kri-sliai kri-snoti kri-stelėti

leis-

hacer que se escape, gotear / hacer que gotee, gotear / -gotear gotera, fuga, pérdida goteo ligero, filtrarse ligeramente, gotear ligeramente, gotear filtrándose, que gotea ligeramente, gotero, que se escapa47 tubo de escape

léisti

leid-, leídžiu, leídau

lies-

fuga, escape, gotera gotear ligeramente, gotear ligeramente

liēsti

liet-, liečiu, liečiau

liš-

hacer que se escape, gotear gotear hacia abajo, gotera48

lišti

lind-, lendū, lindau

mels-

mels-dinti mels-ena mels-mas užmels-tojas mels-tuvė

melsti

meld-, meldžiu, meldžiau

mes- / mez-

mes-čiōti49 mes-dinėti išmēs-dinti mes-dyti mės-liava50

mēsti

met-, metù, mečiau

46 Skardžius (1943: 164): *krit-slas.

47 Estas palabras lituanas antiguas compárese z klaust-tojas SD³ 372 «preguntador, percontator, rogator» con kláusiu, kláusti.

48 Compárese la nota anterior sobre ės-, ēšena.

49 Esto se da junto al iterativo más antiguo mēčioti (*mēt-iā-), así como a mētyti. En cuanto al grado alargado, compárese el letón mētāt ‘arrojar, lanzar’ y el checo antiguo vūmetati, pomētati.

50 El sufijo -liava se abstrajo de la formación mēšliava ‘época de transportar estiércol al campo’, concretamente cuando se relacionó con el verbo mēšti, mēžiu ‘estercolar, abonar’. Desde el punto de vista de

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

113

mẽž-liava; mes-muõ51; mès-teleti; mès-tereti; mes-tùvai

męs-

męs-tìnis

męsti

ment-, menčiù, menčiãũ

mis-

mis-â52

mišti

mit-, mintù, mitãũ53

pers-

pẽrs-teleti; pers-tùvai

pẽrsti

perd-/ pird-, pẽrdžiu, pẽrdžiau54

pirs-

pìrs-čioti; pìrs-kius; pìrs-kus56; pìrs-la / -là; pìrs-nis; pìrs-nóti; pìrs-teleti; pìrs-tereti; pìrz-nius57

*pìrsti, *pìrsta

perd-/ pird-, *pirdo55

plaus-

plaũs-mas; plaũs-tas58; plaũstyti59

plaũsti

plaud-, pláudžiu, pláudžiau

plės-

plẽs-ẽnos

plẽsti

plet-/ plẽt-, plečiù, plečiãũ

Etimológicamente, se trata de mẽšliava, derivada con el sufijo -iava del sustantivo mẽšlas ‘estiércol, abono’ < mẽš-las; esta palabra era una formación burlesca del infinitivo mẽsti, y no de la raíz verbal primaria mẽž-, como sugería Skardžius (1943: 164) al reconstruir *mẽž-slas. A semejanza de la relación mẽs-tì:: mẽs-liava, surgieron diversas formaciones analógicas; compárese nẽšti ⇒ nẽšliava, vẽšti ⇒ vẽšliava (secundariamente vẽžliava), rìnkti ⇒ rìnkliava.

51 Variante de met-muõ, más frecuentemente en plural mẽt-menys ‘urdimbre de un tejido’.

52 Extracto de malta, mosto con el que se elabora cerveza mediante fermentación’. Coincide con el letón misa.

53 Compárese la raíz verbal primaria mais-, con grado o respecto de mis-, § 10.1.

54 En cuanto al grado cero pird-, véase más abajo la raíz verbal primaria pìrs-.

55 En cuanto al grado e, véase más arriba la raíz verbal primaria pers-. El grado cero se observa en pirdìnti, pirdžioti y también en los nominativos pirdà, pìrdalas, pirdùnas, pirdžius.

56 Paralelną budowę pokazuje smìrs-kus ⇐ smìrs(ti), zob. niżej. Skardžius (1943: 124) odtwarza jednak *pìrd-skus.

57 Por sonorización de *pìrs-nius (sufijo como en sùs-nius ⇐ sùsti). Paralelo: trìznius s. v. tris-. Skardžius (1943: 226) reconstruye *pìrd-dnius (¡tal sufijo no existe!)

58 Skardžius (1943: 321): *plaud-tas.

59 Por degeminación a partir de *plaus-syti.

114 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

išsiplės-ena plės-mas

plūs-

plūs-čioti plūs-ena plūs-mas61 plūs-teleti plūs-tereti

plūsti, plūsta

plūd-, plūdo60

pras-

pripras-dinėti atpras-dýti supras-dýti pras-ena pras-lūs pras-mà pras-mas pras-mē

pràsti

prat-, prantù, prataũ

pus-

pus-nis62 pùs-tas pustytý63

pùsti

put-, puntù, putaũ

pūs-

pūs-čioti64 pūs-dinti pūs-dýti pūs-lē65 pūs-lioti pūs-lýs pūs-nóti pūs-tereti

pūsti

put- / pūt-, pūčiù, pūčiaũ

ras-

ras-dinėti ràs-dinti ras-dýtis ras-lūs66 ras-mē

ràsti

rad-, randù, radaũ

60 Al lado de esto está el neopwk. plūst-: plūst-ėti, -a, -ėjo, plūstubūnis «quien insulta y denigra, un bocazas que no se lava».

61 Suponiendo una abreviación expresiva de plūs- > a plus-, también podría incluirse aquí plus-čioti «andar sin rumbo, vagabundear» (⇒ plūs-čius «holgazán, vago, vagabundo»).

62 Skardžius (1943: 221): *put-snis (tak samo Otrębski 1965: 170).

63 Por degeminación a partir de *pus-snyt.

64 Cf. el más antiguo pūčiōti < *pūt-ia-.

65 Skardžius (1943: 170): *pūt-slē.

66 Skardžius (1943: 166): *rad-slus.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

| 115

res- / ręš-

rēs-vas rēs-vas67 rēs-mē68

rēsti

ret-, rēnta, rēto

ręs-

rēs-dinti rēs-tinis rēs-tójas69

rēsti

rent-, renčiù, renčiaũ

ries-

ries-čiúoti ries-mē70 rēs-mas ries-tas ries-tinis ries-tùvas ries-vas71

riēsti

riet-, riečiù, riečiaũ

ris-

ris-dinti ris-tas ris-vas ris-tùvai ris-tùvas

risti

rit-, ritù, ritãu

rus-

rus-nùs72 rùs-vas73

rùsti

rud-, rundù, rudaũ

sēs-

sēs-lỹs sēs-lùs74 sēs-tas pasēs-tē75

sēsti

sēd-, sēdu, sēdau

siaus-

siaũs-dinti siaus-lùs

siaũsti

siaut-, siaučiù, siaučiaũ

67 Skardžius (1943: 377): *rēt-svas.

68 Skardžius (1943: 206): *rēt-smē. – Por. stopień wzdużony rēt- w reimē a. retmā ‘rzadkie miejsce (w lesie)’, rētis ‘rzeszoto, sito z dużymi otworami’ (zwane też retas), rētỹs ‘człowiek małomówny’.

69 Junto a ręš- existe el neoprk. rąst-: rąstas. Se abstrajo de intens. *rąs-yti ⇐ *ras-syti (base de ręš-ti).

70 Skardžius (1943: 206): formación en -smē.

71 Skardžius (1943: 377): *riet-svas.

72 Skardžius (1943: 225): *rud-snus.

73 Skardžius (1943: 377): *rud-svas.

74 Skardžius (1943: 166): *sēd-slus.

75 Skardžius (1943: 331): *pasēd-stē o *pasēd-tē.

116 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

siaũs-mas siaũs-teletė siaũstyti76 siaũs-tùvas

sius-

sius-lùs siùs-mas sius-nà sius-tà siùs-tas siùs-teletė

siùsti

siut-, siunù, siutaũ

sius-

siųs-dinti77 siųs-lys siųs-tinis siųstyti78 sius-tùvas

siųsti

siunt-, siunčiù, siunčiãu

skaus-

skaũs-dinti skaũs-mas79 skaus-nóti

skaũsti, skaũsta

skaud-, skaũda, skaudžiù

skers-

skẽrs-dinti skers-tójas skers-tùvės80

skẽrsti

skerd-, skerdžiù, skerdžiãu

skės-

skẽs-čioti skẽs-nóti skẽs-teletė skẽs-tinis skẽs-tùvas

skẽsti

sket- / skėt-, skẽčiù, skẽčiãu

skirs-

skirs-ena skirs-kelė skirs-mas skirs-nis

skĩrsti, skĩrsta

skird-, skĩrdo

76 Por degeminación de *siatus-syti.

77 Además de esto, siuntinė́ti.

78 Por degeminación de *siųs-syti.

79 Skardžius (1943: 204) wymienił wśród wyrazów na -smas, por. wyżej uwagę do bil̄smas.

80 La base secundaria skers- todavía se observa en el sustantivo skerstiis o skerstùjis ‘el último mes del año, diciembre’; sin embargo, la explicación del formante plantea dificultades.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

| 117

skirs-nùs skirs-telėti81

sklęs- sklęs-tas sklęsti sklend-, sklendžiu, sklendžiau

skros- skrós-dinti skrós-tinis skros-tójas skros-tùvas skrósti skrod-, skródžiu, skródžiau

skurs- skurs-dinti skurs-nà82 skurs-nas83 skurs-nùs84 skursti, skursta skurd-, skùrdo

skus- 1 skùs-čioti skùs-terėti skùsti skud-, skùnda, skùdo

skus- 2 nuskùs-dinti skùs-terti skùs-tis skus-tójas skus-tùkas skus-tùvas skùsti skut-, skùtu, skutau

skųs- apskųs-dinti skųs-mas skųs-tis skųs-tójas skųsti skund-, skùndžiu, skùndžiau

slys- slýs-čioti slýs-dinti slýs-mas slýs-terėti slýsti, slýsta slyd-, sýdo

smirs- smìrs-dinti smìrsti, smìrsta smird-, pasmìrdo85

81 En cambio, los derivados skirsč-iotis, skirt-ė, skirt-yti, skirst-ùkas, skirst-ùs están relacionados mediante metanálisis con el prs. skirsta como skirt-a.

82 Skardžius (1943: 220) wymienił wśród wyrazów z sekundarnym sufiksem -sna, jak lùp-sna, kup-sną, liep-sną.

83 Skardžius (1943: 219): *skurd-snas.

84 Skardžius (1943: 225): *skurd-snus.

85 Véanse más abajo los neopwkks en el grado o: smars-, § 10.1.

118 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

smirs-nóti

smirs-telėti

smirs-telti

smirs-terėti

smirš-kus86

spaus- spaus-dinėti spáusti spaud-, spaudžiu, spaudžiau

spáus-dinti

spáus-ena

spáus-mas

spáus-muõ

spáus-tai / spáuš-

spáus-telėti

spáus-terėti

spáustyti87

spáus-tojas

spaus-tūkai

spaus-tūvai

spaus-tùvė

spraus- spraus-lė spráusti spraud-, spraudžiu, spraudžiau

spraus-mas

spraus-mė

spraus-muõ

spraus-tas

spraus-tūkas

spraus-tūvai88

spręs- spręs-dinti spręsti sprend-, sprendžiu, sprendžiau

spręs-ena

spręz-lis89

spręs-mas

spręs-tūvai

spręs-tūvas

svies- svies-dýti sviesti svied-, sviedžiu, sviedžiau

svies-tas90

86 Cf. arriba pirš-kus.

87 Por degeminación a partir de *spaus-styti.

88 De pwk. praus- ‘lavar(se)’, con -s- etimológica, se tiene respectivamente praustuvė y praustuvė ‘palangana’.

89 De *spręz-lis, con sonorización del grupo sl como en mėzliava < mės-liava (véase s. v. mes-/mez-), kremzlė junto a kremslė ‘cartílago’ (neopwk. krims- / krems-).

90 Otrębski (1958: § 471): *svied-tas.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

119

svies-teleti svies-tinė svies-tynės

svys-

svýs-teleti svýs-terėti

svýsti, svýsta

svyd-, svýdo

šus-

šūs-dinti šūs-tiniai šūs-tinis šūs-tūkai

šūsti

šut-, šuntù, šutaũ

šveis-

šveis-čiūoti šveis-dinti šveis-tinis nušveis-tójas šveis-tūkas šveis-tūvas šveis-tùvė

šveisti

šveit-, šveičiu, šveičiau

švies-

švies-à91 švies-as švies-dinti švies-dyti švies-ė švies-ėti švies-inti / -inti švies-is švies-tùvas švies-ulýs švies-umà švies-ùmas švies-ùs

šviėsti

šviet-, šviečiu, šviečiau

tris-

triz-nà

*tristi

trid- / tried-, *trindù, *tridaũ; wtórnie trýstu < *trind-stu, trýdau, trýsti92

Skardžius (1943: 310): *šveit-sa.

Wbrew Skardži­usowi (1943: 219) wyraz triznà ‘biegunka; osoba na nią cierpiąca’ nie może być wyprowadzony z prototypu *trid-dna z tej prostej przyczyny, że składnik -dna nie pojawia się jako sufiks w żadnym wyrazie litewskim. Bardziej naturalny będzie tutaj wywód triznà z praformy trišnà, mianowicie przy uwzględnieniu antycypacyjnej sonoryzacji sn > zn. To nieregularne zjawisko fonetyczne dokumentują takie paralele, jak z jednej strony užnaĩ < uõsnaĩ, nuolaižnùs < nuolaišnùs, z drugiej strony grazmẽ < grasmẽ, graũžmas < graũšmas, juozmuõ < juośmuõ. Formacja *tris-nà tak się ma do inf. triš(ti) jak sius-nà do

120 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

vers- vers-čiūkas vers-dinėti vèrs-dinti pérvers-dyti vèrs-ena versėti93 vers-las vers-mas vers-tuvē vèrsti vert-, verčiù, verčiaũ

ves- ves-dinėti vès-dinti ves-dýti vès-imas / -imà ves-tùvės vèsti ved-, vedù, vedžiaũ

vès- vès-à vés-čioti atvès-dinėti vès-dinti atvès-inti vès-ulys vès-umà vès-ùmas vès-ùs vésta, véstivèd-, védo

žais- 1 žàis-las94 žàis-mas žàis-tojas žàisti ‘jugar’ žàid-, žaidžiù, žaidžiaũ

žais- 2 žàis-tis95 žàiz-dė žàisti ‘modelar en arcilla’ žàid-, žaidžiù, žaidžiaũ96

siùs(ti) y como dziùs-nà respecto a dziùs(ta), y el antiguo prusiano duos-na respecto al presente atemático dúos(ti). – El derivado dialectal trznius ‘persona que padece diarrea’ se remonta a *triz-nius. Que también aquí se trata de sonorización secundaria lo demuestra el paralelo piržnius ‘pedo’ de *pirs-nius, que se remonta a pirs- ← *pìrsti (véase arriba). Compárese sùsnius de sùsti. Otrębski (1965: § 298) propone otra interpretación, con las formas prehistóricas *trid-snius y *pird-snius, con un sufijo sigmático, que, sin embargo, difícilmente puede considerarse antiguo y/o primario.

93 Por degeminación de *vers-sėti. Véase arriba kešėti s. v. kès-.

94 Skardžius (1943: 164): *žàid-slas.

95 ‘lugar junto al horno de pan, fogón’ (LKŽₓₓ 88). Una palabra emparentada es aquí žàidas ‘fragua’.

96 El dialectal žàisti se relaciona con el literario žiešti ‘modelar, formar con arcilla’ aproximadamente como el dialectal žàisti ‘herir’ se relaciona con žeisti ‘íd.’. Teniendo en cuenta el grado o, se puede interpretar žàisti, žaidžia como un verbo cuasiprimario, es decir, uno que se estableció en lugar del iterativo *žaidyti, que se conjugaba en presente con el sufijo -ia-: žaidžia (cf. el tipo de presente del antiguo lituano mó́kia frente a mókyti, ró́dzia frente a ró́dyti, Otrębski 1965: § 639).

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

121

ž aiz-dē97 žaiz-rà žaizdrà98

žis- žis-čioti žis-dinti žis-lioti žis-loti žis-tūkas žisti žind-, žindu, žindau

žos- žos-čioti žos-las žos-mė99 žos-tė žosti žod-, žódžiu, žódau

10.1. Apéndice: formaciones en grado o

bras- bras-tà brās-tas100 bras-và bras-tvà bristi bred- / brid-, bredù, bridau

braṣ- braṣ-à101 braṣ-và102 braṣ-tvà brésti, brésta brend- / brind-, pribřendo, pribřindo

gais- gais-as103 *gisti, *gysta104 *gied- / gid-, compárese giedras, gaidrùs

97 Variante de la palabra žais-tis (LKŽXX 90). Puede derivarse de *žais-lė mediante una sonorización ocasional en posición tras i. Lo mismo se aplica a la palabra žaizdà o žaizdė ‘herida’, < *žais-tal-tė ⇐ dialectal.žais(ti) ‘herir’.

98 ‘fragua’, más conocida en masculino como žaizdras (LKŽXX 90–91). En žaizrà tenemos una formación con -ra- a partir del infinitivo žais(ti), es decir, *žais-ra. Nuestro ejemplo se distingue de un caso como kais-rà ⇐ kaisti (véase más arriba) por la sonorización de s (al respecto, compárese sprēžlis s.v. sprēs- y triznà s.v. tris-). Una variante más reciente es, en cambio, namitodrā, procedente de la sonorización de *žaist-ra (< *žais-ra-t- epentética, como por ejemplo en gaistras ‘resplandor en el cielo’, tras la sonorización: gaizdras). Skardžius (1943: 301) propone una explicación completamente distinta: *žaiddras, con un sufijo ficticio -dra- (la variante žaizdra no se tuvo en cuenta en este contexto). En las monografías de S. Ambrazas (1993, 2000) no encuentro las palabras žaizrà, žaizdrà, žaizdras (ni tampoco kaisrà, sprēžlis, triznà, gaizdras).

99 Skardžius (1943: 206): *žod-smė.

100 En ambos derivados con -t- hablamos de una relación apofónica bras- ⇐ bris-. La ausencia de la formación intensiva *brastytì excluye la posibilidad de analizar *bras-à, *brast-as.

101 Skardžius (1943: 310): *brand-sa.

102 Skardžius (1943: 378): *brand-sva.

103 Skardžius (1943:310): *gaid-sas. Wyrazowi litewskiemu odpowiada łot. gàiss ‘powietrze’.

104 El prs. *gysta puede entenderse como una renovación de un antiguo prs. infijado (*gind-sta ⇐ *ginda ‘se aclara, despeja’) en paralelo, por ejemplo, con išvysta (*vind-sta ⇐ *vinda ‘percibe, nota’), donde ys- sirve de base para el grado o de vais-; véase más abajo vaìskus.

122 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

gais-rà105

gais-ras106

gais-ùs

gars-

garš-as garš-inti gars-inti garš-mas107

gìrsti, išgìrsta

gird-, gìrdi, išgìrdo

kars-

kars-à108

kìrsti

kert- / kirt-, kertù, kìrtau

krams-

kráms-čioti109 krams-ėti krams-lė krámz-lė krams-lȳs krams-lùs krams-nóti krams-óti kráms-telzti / -telti kráms-terėti kramstyti112 krams-tùkas krams-ùs

krìmsti

kremt- / krimt-, kremtù, krimtàu110

ląs-

las-tà ląs-tas113 ląs-tis

lįsti

lend- / lind-, lendù, lindàu

lais-

láis-čioti lais-dinti

léisti

leid-, lėdžiu, lėidau

105 Formación como en kaisra ⇐ kaiš(ti); véase más arriba, s. v. kais-.

106 Skardžius (1943: 301): *gaid-sras.

107 Skardžius (1943: 203): *gard-smas.

108 Skardžius (1943: 310): *kart-sā. Co do apofonii por. niżej narsà, tamsà, vešà oraz brąsà s.v. brąs-.

109 Obok tego krám-čioti ‘kasać; przeżuwać’. Zdaniem Skardžiusa (1943: 519) kráms-čioti derywowano sufiksem -ioti od wykrzyknika krámst. – Jeśli kogoś nie przekonuje derywacja krams- od krims- formy infinitivi, to może sięgnąć do intensiwum kramstyti, by drogą reanalizy *kram-sty- wydobyć zeń potrzebny nieopierwiastek (paralelę na to wymieniono niżej w § 13).

110 Compárese más arriba el neoelemento krims-.

111 Variante sonorizada; compárese más arriba spręžlis.

112 Por degeminación a partir de *krams-sty- ⇐ krims-. Compárese el letón krāmstīt ‘intentar conseguir algo comestible con los dientes, agarrar, atrapar algo; abalanzarse, robar’.

113 Skardžius (1943: 321): *land-las.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

123

láis-va114

làis-vas115

làistyti116

laizdyti117

mais-

mais-tas118

mìsti

mit-, mintù, mitaũ

mas-

sumastyti119

mèšti

met-, metù, mečiãu

nars-

nars-à120 nar̃s-as

sunìršti, -nìrsta

nert- / nirt-, nìrto

smars-

smárs-as121

smìrsti, smìrsta

smird-, pasmirdo

švais-

švais- à122 švais-čioti švais-ìnti švais-ýti švaistyti124 švais-ùs

švìsti

šviet- / švit-, šviečiù; švintù123

vais-

vàis-kus125

išvýsti, išvýsta

vyd-, išvýdo

vars-

vars-nà126 var̃s-mas

ver̃šti, vìršti

vert- / virt-, verčiù; virstù

11. Resegmentación de las formas de presente en -s-ta

NEOPWK. DERIVADO DE PRS. EN -sta FORMA DE PRT., INF.

bals-

bãls-vas127

bãlsta

bal-, bálo, bálti

114 Skardžius (1943: 378): *laid-sva. – Co do stopnia o przy sufifugowaniu -va por. kalvà od kélti s, narvà od kélti s, narvà od nérti, spanvà od spirti.

115 Skardžius (1943: 377): *laid-svas.

116 Por degeminación de *làis-sty- ⇐ léis-.

117 lituano antiguo ‘arder con fuego’ (DP). Ortografía fonética de lais-dyti.

118 Skardžius (1943: 321): *mait-tas. Por. wyżej neopwk. w formie stopnia zanikowego mis-.

119 ‘trenzar, retorcer, enredar’, por degeminación de *mas-sty- ⇐ mes-. Compárese mėtm enys ‘urdimbre en un tejido’.

120 Skardžius (1943: 310): *nart-sa.

121 Por. wyżej nars-as ⇐ nirš(ti). Skardžius (1943: 310): *smard-sas.

122 Skardžius (1943: 310): *švait-sa.

123 Compárese más abajo gais-ma ‘canto’ de gies-ti 3.ª persona ‘canta’ (pwk. gied-), § 12.

124 Por degeminación de *švais-sty-ti ⇐ švies-.

125 Budowa jak pìrs-kus ⇐ pìrs(ti), smìrs-kus ⇐ smìrs(ti), zob. wyżej. Skardžius (1943: 124): *vaid-skus. Co do stopnia o por. vaidinti, vaidéntis, vaìdilas, vaiduõklis.

126 Skardžius (1943: 220): *vart-sna.

127 Compárese más abajo žals-vas con žalsta.

124 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

būs-

būs-ena

būsta128

bū-, būvo, būti

džiūs-

džiūs-kis džiūs-lā džiūs-nā džiūs-na džiūs-nas129

džiūsta

džiū-, džiūvo, džiūti

girs-

girs-čiōti girs-nóti131 girs-telti

girsta

ger- / gir-, apgìro, gìrtì130

links-

links-ėti links-mas links-nē links-nis links-óti links-tē links-tinis links-tis

linksta

lenk- / link-, lìṅko, lìṅkti132

miṣ-

įmišt-i133 pamišt-i134 miṣ-lē135

*mišta < *min-sta

min-, *mìno, *mìnti

rūks-

rūks-ena

rūksta136

rūk-, rūko, rūkti

128 Junto a būs- está el neowk. būst-, abstraído mediante el reanálisis del prs. bū-sta como būst-a. Compárense derivados como būst-as, būst-inė, lituano būst-imas DP, būst-imė DP. – Cuando, en cierto momento del desarrollo, bū-sena empezó a asociarse con būti en lugar de con būsta, surgió la segmentación bū-sena (acorde con la intuición lingüística actual).

129 En este grupo aparece también un vocalismo acortado (expresivamente): džiūsas, džiūsna, džiūsnis, džiūsnius, džiūsra, džiūsris. En cualquier caso, el segmento -s- debe considerarse prefijal, como en la base sincrónica džiūs-ta. S. Ambrazas (1993: 125, 133) sostiene una posición distinta y propone los sufijos sintagmáticos -sn- y -sr-.

130 apgìrti ‘emborracharse’, prigìrti ‘entregarse a la bebida, convertirse en alcohólico’ (LKŽIII 350–351).

131 Skardžius (1943: 220), który przemilcza obecność girs-čiōti i girs-telti, tłumaczy girsnóti jako girsn-óti, tj. czasownik denominatywny od *gir-snā ‘picie’.

132 Compárese más abajo el neowk. lanks-, § 11.1.

133 Inf. ‘adivinar, resolver (un acertijo)’.

134 Inf. ‘plantear un acertijo’. De este inf. en -sti se abstrajo la base verbal miṣ-, visible en el prs. miṣa ‘adivina acertijos’. Compárese As mišì mišlė. Mišles beminsant radau. Nebus dorai, jei neįmįsi. Aš pamiščiau, ans ančiktum. Véase LKŽVIII 284, donde, sin embargo, se dan formas falsas para el prs.: miñčia o minsia, y para el prt.: mintė (no se ofrecen ejemplos en oraciones).

135 Sobre el alomorfo en el grado o, véase más abajo s. v. mąs-, § 11.1.

136 El reanálisis paralelo de rūkst-a (prs. en -a-) genera un neopwk. rūkst-, visible en formaciones como rūkst-ėti (la chimenea humea), rūkst-énti (la sauna humeaba), rūkst-otas (día ahumado). – Cuando en cierto momento rūksena empezó a asociarse con rūkti en lugar de con rūksta, surgió la segmentación rūk-sena.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

125

rūks-ėti rūks-mas rūks-noti

sprogs-

sprógš-ena sprógš-ena138 sprógš-mas139

sprógsta137

sprog-, sprógo, sprógti

tims-

timš-ras140 timš-ras142

*timsta / témsta

tem- / tim-, sutėmo, témti141

ūks-

ūks-mė143 ūks-na ūks-nė ūkšyti144

ūksta

ūk-, ūko, ūkti

vyks-

vỹks-mas vỹks-nis vỹks-telėti

vỹksta

vyk-, vyko, vykti

žals-

cuidar de los caballos, cuidar de las mulas, cuidar de los caballos, cuidar de los caballos / pastar, cuidar de los caballos145

žālsta

žal-, žālo, žālti

žils-

cuidar de los caballos, cuidar de los caballos, cuidar de los caballos

žīlsta

žil-, žīlo, žīlti

137 En cierto momento, cuando sprógšena empezó a asociarse con sprógti en lugar de con sprógsta, surgió una nueva segmentación: spróg-sena.

138 Cambio ocasional de [ks] a > [kš].

139 Además, sprog-mė ‘espacio vacío, sin matorrales’.

140 Por. gais-ras od *gis(ti), kais-rā od kais(ti). Skardžius (1943: 301) analizuje ten wyraz jako tim-sras. Uderza pominięcie timšras w monografii S. Ambrazasa (1993: 132–133) (sufiksy -(s)ra, -(s)ris).

141 Puesto que el segmento s de los derivados mencionados está relacionado con el análisis metanalítico de formaciones del presente en -sta- (→ *tims-ta, *tėms-ta), queda en entredicho la relación de las formas lituanas tamsa y tīmšras con la base indoeuropea en *es-/s-. Compárese el védico tāmas-, loc. sg. tāmasi ‘en la oscuridad’, el lat. temere ‘a tientas’, el védico tāmisraḥ ‘oscuridad’; véase más ampliamente Smoczyński (2001: 106).

142 LKŽXVI 365, con el cambio ocasional msr > mšr. – Además de tims-, que presupone la presencia del presente ingresivo *tim-sta ‘se hace de noche’, de tėmti, tenemos todavía otros dos neoraíces: tems- (véase más abajo tamsà, § 11.1) y temst- (cf. témsta ‘crepúsculo, oscuridad’). Se basan en un doble análisis metanalítico del (nuevo) presente témsta: como tém-s-ta o como témst-a.

143 Skardžius (1943: 206): ūk-smė de ūkti.

144 Por degeminación de *-uks-ty-.

145 Skardžius (1943: 377) uważa za drw. denominalny z suf. -svas od žāltas ‘zielony’.

126 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

žils-terti žils-vas146

11.1. Apéndice: formaciones en grado o

lanks- lanks-čioti147 liṅksta lenk- / link-, liṅko, liṅkti148

lanks-mas

lanksýti149

mąṣ- mąṣ-lė150 *mįsta < *min-sta min-, *mino, *minti (secundariamente mįšti)

mąṣ-lùs

mąṣýti151

tams- tams-à152 *timsta / témsta tem- / tim-, sutėmo, témti153

11.2. Casos especiales en -š

nirš- como neorraíz de nirt-: inìršta, niršo, niršti ‘emprender algo con ardor, con saña; volverse obstinado; animarse’. Este paradigma consiste en la forma prs. inìršta (prt. -nirto, niršti ts.), en la que se produjo la sustitución fonética de rs por rš.

širš- como neorraíz de šird-: prt. širšo invita a analizar prs. širšta como una formación en -ta: širš-ta. El grupo rš procede aquí del cambio de rs. Por tanto, la neorr. en cuestión es una variante de širs-, cf. širšta < *širdsta, širdo, širšti ‘enfadarse, irritarse’ (denom. de širdìs ‘corazón’).

12. Resegmentación de las formas de presente atemático en -s-ti

NEORR. DERIVADO PRS. EN -sti FORMA PRT., INF.

dės- dės-čioti dėst < dėsti dė-, dė́jau, dė́ti

146 Skardžius (1943: 377) uważa za drw. denominalny z suf. -svas od žilas ‘siwy’.

147 Traducción alternativa: *lanks-tì-a-, iter. de la neorr. lanks- como en lankst-yíti.

148 Cf. más arriba la neorr. links-.

149 Sincrónicamente puede analizarse como *lanks-stytii = liṅks(ta). Diacrónicamente: lankst-yíti, es decir, un derivado iterativo-causativo en grado o sobre la base linkst-, como en prs. intrans. liṅkst-a (<= link-sta).

150 Cf. LKKŽVII 893–894: Užminsiu dabar tokią mąslę, kad nei vienas neatspėsta. Minu minu mąslę, katė veža pūslę.

151 Al menos en el sentido de ‘adivinar acertijos’, procede por degeminación de *mąṣ-sty- <= mąṣ(ti) ‘adivinar’ (cf. más arriba la neorr. miṣ-). Cf. Aš mastau, ar neįminsiu, kas tą padarė. Mįsles mąsto. Mąstykime misles. En cambio, mąstyti con el significado de ‘pensar, reflexionar’ puede derivar de *man-styty <= menù, mìn̄ti ‘recordar’.

152 Se omiten aquí formas como tamsìnti, tamsúoti, tamsùs, puesto que son derivados de tamsā. – La relación entre tams- <= tims- / tems- es similar a la de krams- <= krims- / krems- (cf. más arriba). Como paralelos para el abstracto en -à se presentan dos formaciones creadas a partir de infinitivos en -s(ti): kar-s-à <= kirstì, nars-à <= niršti. – Skardžius (1943: 310) analiza tam-sà indicando témti como base.

153 Cf. más arriba la neorr. tims-, tìmsras, § 11.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

127

dés-ena dés-lės dés-li dés-lioti dés-ni154

duos- dúos-ena duos-lùs duos-na duos-nis duos-nùs156 dúost < dúosti155 duo-, daviaũ, dúoti

gais- gais-ma157 giest < ĝiesti gied-, ĝiėdu, giedóti

gies- gięs-ena158 gies-mē160 gies-nóti giest < ĝiesti159 gied-, ĝiėdu, giedóti

13. Resegmentación de los verbos en -styti

NEOPWK. DERIVADO VERBO EN -styti PWK. PRIMARIO

kaus- káus-dinti kaus-ena161 kaūs-tē / -tē162 káustyti = *kaus-sty-163 kau-, káuju, káuti

nars- nars-la náršyti = *nars-sty-163 ner-, nerìu, nérti

154 Junto a dés-: existe un neopwk. dést-: déstelėti, destinéti. Se abstrajo del intens. dést-yti ⇐ dé-styti (base dėti).

155 Cuando en cierto momento dúosena empezó a asociarse con el inf. dúoti en lugar de con el prs. atemático dúost(i), surgió una nueva segmentación: dúo-sena.

156 Junto a duos- existe un neopwk. duost-: dúost-eleti, dúost-urti. Se abstrajo del intens. dúost-yti ⇐ dúo-styti (base dúoti).

157 ‘canto, acción de cantar’ (en Dowkont, LKŽIII 35). El morfema gais- es un alomorfo con grado o respecto de gies-, como en gięs-ti 3.ª pers. ‘canta’ (véase más abajo gies-mē§ 12). La derivación ai ⇐ *ei, lituano ie, se ilustra, por ejemplo, con la relación švais-à ⇐ šviės(ti), šviečìu. Junto a esto encontramos un alomorfismo más antiguo gaid-:: gied-, cf. gáidà ‘melodía, oído musical’, gaidas ant. ‘cantor’, gáidys ‘gallo’, como derivados de la raíz gied-, ĝiėdu, giedóti ‘cantar’.

158 Skardžius (1943: 234) wymienił ten wyraz w grupie formacji na -sena, wraz z ei-sena, jó-sena oraz aug-sena, bég-sena.

159 Cf. más arriba gysmas de gysti, gýsta, § 10.

160 Skardžius (1943: 206): *gied-smē. – Paralela z pierwiastkiem na -s-: ges-mē ‘ledwo tlący się żar’ ⇐ gēso, gēsti.

161 Cuando en cierto momento kausena empezó a asociarse con káuti en lugar de con káustyti, surgió una nueva segmentación: káu-sena.

162 En el sentido de ‘caja con herramientas para herrar caballos’. También es posible el análisis kaust-ē y su adscripción al neopwk. káus-, surgido de la resegmentación de káu-styti como káust-yti.

163 El metanálisis alternativo *nár-st-yti genera el neopwk. narst-, visible en narš-as o panaršt-is ‘látigo, parte de cuero del látigo, aquello que se sujeta a la fusta’, panáršta ‘batoga sunarstymas. kad būtų trumpesnis; narplė, narstas’ (LKŽIX 325).

128 |

W O J C I E C H S M O C Z Y Ń S K I

panārs-la164

nars-lai

pjaus- pjāus-dinti pjāustyti = *pjaus-sty- pjau-, pj áunu, pj áuti165

pjāus-ena166

sklās- sklās-ta *sklāstyti = *sklās-sty- sklęsti, sklendžiu, sklendžiau

sklās-tas

sklās-tis167

sklās-tūvas

spąs- spąs-lai168 spąstyti = *spąs-sty- spęsti, spéndžiu, spéndžiau,

spąs-nos por. iter. spāndyti

sprąs- sprās-tis169 sprąstyti = *sprąs-sty- spręsti, spréndžiu, spréndžiau,

compárese iter. sprāndyti

uos- uos-lė170 ūostyti = *uos-sty- úosti, úodžiu, úodžiau

uos-lýs

uos-lùs

uōs-nai

uōs-tai

úos-telėti

ABREVIATURAS

adj. – adjetivo

gwar. – dialectal

inf. – infinitivo

neopwk. – neoraíz

prs. – presente

prt. – pretérito

pwk. – raíz

sb. – sustantivo

suf. – sufijo

vb. – verbo

164 S. Ambrazas (1993: 98): sufijo -sla-.

165 Junto a pjaus- existe la neoraíz pjaust-: pjāust-inti, pjaust-inėti, pjaust-iklis, pjaust-inys. Se abstrajo de la forma intensiva pjāust-yti ⇐ pjāu-styti (tema pjāuti).

166 Cuando en cierto momento pjāusena empezó a asociarse con pjāuti en lugar de con pjāustyti, surgió una nueva segmentación: pjāu-sena.

167 Skardžius (1943: 330): *skland-stis o *skland-tis.

168 Skardžius (1943: 164): *spand-slai.

169 Skardžius (1943: 330): *sprand-stis o *sprand-tis.

170 Wyraz nie uwzględniony u Skardžiusa (1943: 163) ani u S. Ambrazasa (1993: 99).

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

| 129

FUENTES

LKŽ – Diccionario de la lengua lituana I–XX, Vilnius 1941–2002.

DP – CZESŁAW KUDZINOWSKI, Índice-diccionario de «Daukšos Postilė» 1–2. Poznań: Universidad Adam Mickiewicz, 1977. (Serie Filología báltica, 2.)

SD³ – Dictionarium trium linguarum... [3.ª ed.], Vilnae M.DC.XLII. Citado según K. PAKALKA (ed.), Pirmasis lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslas, 1979.

BIBLIOGRAFIA

AMBRAZAS, S. 1993: Daiktavardžių darybos raida 1. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

AMBRAZAS, S. 2000: Daiktavardžių darybos raida 2. Lietuvių kalbos vardžodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

OTRĘBSKI, J. 1958, 1965: Gramatyka języka litewskiego 1. Wiadomości wstępne. Nauka o głoskach. 2. Nauka o budowie wyrazów, Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe.

SKARDŽIUS, P. 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Lietuvių mokslų akademija. Lietuvių kalbos institutas. (Wznowione w reprodukcji fotograficznej jako t. 1 wydawnictwa Pranas Skardžius, Rinktiniai raštai, red. Albertas Rosinas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1996.)

SMOCZYŃSKI, W. 2001: Język litewski w perspektywie porównawczej, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego. (Baltica Varsoviensia, 3.)

Wojciech Smoczyński Uniwersytet Jagielloński Zakład Językoznawstwa Indoeuropejskiego al. Mickiewicza 9/11, PL-31-120 Kraków [email protected]

Gauta 1003 11 20

Document details