Page 1ACTA LINGUISTICA LITHUANICA
XLIX (2003), 103 – 129
Neoraíces lituanas en -s-
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
Uniwersytet Jagielloński, Kraków
Una peculiaridad de la formación de palabras lituana es que muchos sufijos, principalmente los que contienen sonantes (l, r, m, n, v), parecen haber desarrollado variantes sigmáticas; por ejemplo, -sla- junto a -la-, -sra- junto a -ra-, etc. Sincrónicamente, la variante asigmática suele añadirse a raíces que terminan en una obstruyente, mientras que la variante sigmática va precedida de una vocal o un diptongo. En este artículo se sostiene que las aparentes variantes sigmáticas son resultado de la resegmentación de ciertas formas verbales (infinitivos en -sti, presentes en -sta, presentes atemáticos en -sti e iterativos en -styti), en las que -s- surge por disimilación ante obstruyentes dentales; por ejemplo, la resegmentación de ēsti como ē-sti dio lugar a una raíz remodelada ēs-, que se observa en ēsļus (que debe segmentarse ēs-lus y no ēd-slūs). De este modo, junto a la mayoría de las raíces que originalmente terminaban en obstruyentes dentales se desarrollaron raíces remodeladas en -s-. Por tanto, puede prescindirse de las variantes sigmáticas atribuidas en la bibliografía a muchos sufijos.
1. Una de las peculiaridades de la formación de palabras lituana consiste en que, con ciertos sufijos nominales, se distingue aquí una variante asigmática de otra sigmática, caracterizada por la presencia de la consonante s antes del sufijo propiamente dicho1. A partir del material reunido en la monografía de Pr. Skardžius (1943: 162n.), puede decirse que presentan este tipo de diferenciación principalmente los sufijos lituanos que empiezan por una sonante (l, r, m, n, v), cf.
Forma asigmática
Forma sigmática
-la-: krėklas, mėšlas
-sla-: giršlas, kaišlas, krišlas2
-lā-: dėla, eilā
-slā-: gȳsla
-lu-: vešļus, tukļus, suosļus
-slu-: dėšļus, ešļus, gosļus3
-lē-: rėplės, nárplė
-slē-: dėšlės, pūslē4
-rā-: skūdras, stipras, vāiras
-sra-: gaisras, tīmsras
-rā-: kaitrā, kantrā, šutrā, taukrā
-srā-: [kaisrā, gaisrā]5
-ma-: kélmas, skvarmas
-sma-: bilšmas, garšmas, jaušmas, varšmas6
1Las condiciones en que aparece esta s no se han precisado nunca, que yo sepa.
2 Secundarias: mók-slas, pė-slas, rūk-slas, tīk-slas.
3 Secundarias: ei-slūs.
4 Secundarias: patvār-slēs, rauk-slē.
5Formaciones no mencionadas en Skardžius (1943).
6 Secundarias: bēg-smas, džiaug-smas, lūnk-smas, vaik-smas, veik-smas.
Page 2104 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
-me-: dermē, rētmē, sekmē, tekmē
-smē: bausmē, drausmē, giesmē, rēsmē, żosmē
-na-: ālpnas, drēgnas, glēbnas
-sna-: dosnas, skursnas8
-nā-: dusnā
-snā-: džiūsnā, ēsnos, skursnā, varsna9
-ni-: barnis, vilnīs
-sni-: kášnis, krūšnis, pusnīs10
-nu-: kaunūs, kritnūs, lepnūs
-snu-: ēsnūs, skursnūs, rusnūs11
-niu-: barniūs, mižniūs, sūsniūs
-sniu-: pīržnius (*pirsnius)
-va-: ērdvas, mūlvas, žēlvas
-sva-: bālsvas, juōsvas, kiēsvas, rūsvas12
-vā-: dirvā, kalvā, sparvā
-svā-: braṣvā, lāisva, nausva13
2. El sufijo asigmático se añade por lo general a una raíz terminada en una obstruyente oclusiva (p, t, k, b, d, g), cf. rēp-les, rēt-mē, krēk-las, glēb-nas, ērd-vas, drēg-nas, o en una obstruyente fricativa (s, š), cf. dus-nā, suos-lūs, mēš-las, vēš-lūs14. En cambio, desde un punto de vista descriptivo, el sufijo sigmático se combina con una raíz de terminación vocálica o diptongada. Cf. la vocal breve en rasmē, rūysas, krišlas, pusnīs, la vocal larga en kāšnis, rēsmē, gošlūs, miškē, pūšlē, los diptongos en kiēsvas, juōsvas y kaīslas, jaūšmas, y los diptongos sonánticos en bīlmas, gīrlas, skuršnas, varsna, tīmras, krimslē. Esta regla la infringen los derivados secundarios, en los que el sufijo sigmático se combina con bases de cualquier tipo; véanse la nota 2 y las siguientes.
3. Mientras que el sufijo asigmático se distingue claramente de la raíz, en el caso del sufijo sigmático tenemos el llamado nudo morfológico: el segmento s procede por degeminación del grupo *s-s-, en el que el primer fonema constituía la terminación del morfema precedente y el segundo, el inicio del morfema siguiente, es decir, del sufijo. Skardžius (1943), y después de él, entre otros, Otrębski (1965), reconstruyen el antiguo límite morfológico en la forma anterior a la asimilación, concretamente como *t-s o *d-s. Esto supone una raíz terminada en una consonante oclusiva dental y un sufijo con inicio -s-, por ejemplo, kīršlas < *kirt-slas, bausmē < *baud-smē.
4. El postulado de los sufijos sigmáticos está indisolublemente ligado a la hipótesis de que derivan nombres de bases verbales terminadas en una oclusiva dental. Ahora bien, hay que decir que esta hipótesis solo se confirma en el caso de los nombres deverbales; sin embargo, falla cuando se intenta extenderla a los derivados
7 Secundarios: ei-smē, ūk-smē, verk-smē.
8 Secundarios: kūp-snas, vīlg-šnas.
9 Secundarios: liep-snā, rēk-snā, vālk-šna.
10 Secundarios: kēp-snis, lup-snis, mīrk-snis, žīng-snis.
11 Secundarios: lak-snūs, lip-šnūs, mil-snūs (← pamiltī), ry-snūs (← ryti)
12 Secundarios: žilSvas ⇐ žīlas, žal-svas ⇐ žāl(i)as.
13 Secundarios: gausvā, ydva, našva.
14 No obstante, se dan excepciones a esta regla; cf. kel-mas, bái-mē, bar-nīs, kau-nūs, dir-vā.
Page 3NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-
105
verbos pertenecientes a las mismas bases derivativas. Así, por ejemplo, junto a kirslas, interpretado habitualmente como *kirt-slas, están los verbos kiršč́ioti y kirsnóti, a los que no se les puede atribuir la estructura *kirt-čioti, *kirt-noti. En el caso de los verbos formados con neosufijos que contienen el elemento -d-, kirsdinéti, kiršdinti, atsikirsdýti, no es probable que el grupo [zd] en la juntura morfológica proceda de un grupo *t-d disimilado. Es más sencillo suponer aquí la base kirs-, como en el infinitivo kírsti, y una sonorización anticipatoria de s provocada por la adición de un sufijo en -d- (cf. mèšdamas ⇐ mèšti); el sustantivo correspondiente kiršlas se analiza más naturalmente como kirs-las que como *kirt-slas. Deverbativos como kąśčioti, kąšlioti, kąśnoti muestran la vocal ą, que solo es posible ante una fricativa; cf. el infinitivo kąsti. Esto excluye de inmediato una reconstrucción con una oclusiva dental, *kand-čioti, *kand-lioti, *kand-noti, y aconseja más bien el análisis kąs-čioti, kąs-lioti, kąs-noti; el sustantivo correspondiente kąśnis se deriva más fácilmente de kąs-nis que de *kand-snis.
5. Los derivados del verbo ésti forman la siguiente serie:
ės-dinéti
ės-dinti
ės-terti
ės-ena
ės-kà
ės-lùs
ės-nos
ės-nùs
ės-tùvai
ės-tùvas
Es evidente que en toda esta serie la base es el neorradical ės- y que este fue abstraído de la forma de infinitivo ės-ti (< *ėt-ti < *ėd-ti). El neorradical confiere a esta serie autonomía morfológica del mismo modo que el radical primario ėd- con respecto a la serie derivativa
ėd-inéti
ėd-inti
ėdž-ióti
ėd-a
ėd-ėjas
ėd-ėnė
ėd-rùs
ėdž-ios
6. Si ahora se excluye de la serie ės- la forma ėsłus y se le asigna la base ėd- (cf. *ėd-šlus en Skardžius 1943: 166), hay que señalar que se trata de un recurso interpretativo que no tiene en cuenta el hecho de que la derivación deverbal en lituano se basa no en una, sino en dos bases: ėd- y ės- (una más antigua y otra más reciente). Teniendo esto en cuenta, abandonaremos la concepción de los sufijos sigmáticos primarios -sl-, -sr-, -sm-, -sn- en las bases terminadas en -t-/-d-. La sustituiremos por el concepto de una neopraíz terminada en el segmento
Page 4106 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
s derivado, en última instancia, de la disimilación de la oclusiva dental en la forma del infinitivo (-s-ti < *-t-ti). Esta neopraíz adopta los mismos sufijos que una raíz primaria con -s- etimológica en posición final, cf., por ejemplo, dēs-ena como dvēs-ena (de dvēsti, dvēšē) o tiṣ-ena (de tiṣti, tiṣo), gies-mē como ges-mē (de gēsti, gēso), ēs-tuvai o vers-tuvē como praus-tuvē (de praūstis, praūšēs), kās-čioti como blēs-čioti (de blēsti, blēso).
7. Ya una revisión superficial del diccionario académico (LKŽ) nos reafirma en la convicción de que casi a cada raíz terminada en una oclusiva dental le corresponde una neopraíz en -s-, surgida del reanálisis del infinitivo en -sti. Por regla general, está documentada por varios derivados, nominales y/o verbales; cf. es- en § 5. Sin embargo, a veces solo una formación derivada constituye prueba de la existencia de una neopraíz. Así ocurre, por ejemplo, con gaūs-mas ⇐ gaūsti, gos-lūs ⇐ gostì, kiēs-vas ⇐ kiēsti, mėṣ-tinis ⇐ mėšti y triz-nā (< *tris-nā) ⇐ trišti. Al igual que las raíces primarias, las neopra raíces también presentan variación apofónica; concretamente, adoptan la forma del grado o: junto a bris- (brištine) aparece bras- (brastā, brasvā), junto a mis- (mišā) aparece mais- (maīstas), junto a kirs- (kiršlas, kirščioti) aparece kars- en el sustantivo aislado karsā.
8. Otras fuentes de neoraíces en -s.
Ejemplos como bāls-vas ⇐ bālsta (inf. bālti), vīkṣ-mas ⇐ vīkṣta (inf. vīkti) sugieren que el presente etimológico en -sta- fue reinterpretado como un prs. en -ta- basado en un tema en -s-, bāls-ta, vīkṣ-ta; de modo análogo, būs-ena presupone un prs. būs-ta (véase § 11). – El tema de derivados como dēs-čioti, dēs-lioti, dēs-ena, etc., se explica mejor a partir de la forma de un prs. atemático dēst(i) ‘pone’, que, por analogía con los infinitivos en -sti, pudo ser resegmentada como dēs-ti (véase § 12). – Los derivados del tipo kāusdinti, pjāusdinti están sujetos a una segmentación que revela las neoraíces kaus- y pjaus- frente a las pwk. primarias kau- y pjau-. Para explicar estos noemorfemas en -s- hay que recurrir a las formaciones intensivas en -styti y reconocer que su segmento s fue concebido como un límite morfológico e interpretado como un contacto original *s-s: káustyti = *kaus-sty-, pjáustyti = *pjaus-sty- (§ 13).
9. El conjunto de neoraíces en -s- se presenta a continuación dividido en cuatro grupos, de acuerdo con la diversidad de las formaciones que sirvieron de punto de partida para la resegmentación morfológica. Son: 1. infinitivos en -sti, 2. presentes en -sta, 3. presentes atemáticos en -sti, 4. intensivos en -styti.
10. Resegmentación de los infinitivos en -s-ti
NEORAÍZ.
DERIVADO
FUENTE DE LA NEORAÍZ
RAÍZ PRIMARIA
aus-
áus-dinti ataus-dýti áustyti15
áusti
aud-, áudžiu, áudžiau
15 Por degeminación a partir de *aus-styti.
Page 5NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-
107
aus-tuvė
baus- baus-lys; baus-mė16; baus-tuvė baūsti baud-, baudžiu, baudžiau
bels- bels-mas; béls-teleti; béls-tereti; bels-tūkas bélsti beld-, bél džiu, bél džiau
bes- bes-čioti; bès-teleti; bes-tūvas; bes-tūkas bèsti bed-, bedù, bedžiau
bils- bīls-čioti; bils-dénti; bils-mas17; bils-nóti bīlsti, bīlsta bild-, bilda
bris- bris-nóti; bris-terti; bris-tinė bristi18 bred- / brid-, bredù, bridaũ
briṣ- briṣ-teleti briṣti, briṣta19 brind-, pribrindo
draus- draus-dinėti; draus-mė; draus-tinis; draustyti20; draus-tójas; draus-tùvės draūsti draud-, draudžiu, draudžiau
ės- ės-dinėti; ės-dinti ėsti ėd-, ėdu, ėdžiau
16 Skardžius (1943: 206): *baud-smė.
17 Skardžius (1943: 203) wymienił wśród wyrazów na -smas, jak bèg-smas, rėk-smas, verk-smas.
18 El grado bris- corresponde a bras-, véase más abajo § 10.1.
19 Incluso antes del cambio pralt. *inS a lit. įS, el presente *brin-sta recibió una inserción velar: > brinksta. A continuación, esta forma se resegmentó como brink-sta, como lo atestiguan el pret. brinko y el inf. brinkti. De este modo, el neoppk. brink- ‘resonar, hincharse, inflarse’ se convirtió en sinónimo del neoppk. briṣ-.
20 Por degeminación de *draus-styti.
Page 6108 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
ės-ena21
ės-kà22
ės-lùs23
ės-nos
ės-nùs24
ės-terti
*ės-tùs25
ės-tùvai
ės-tùvas
gąs-
gąs-čioti gąs-dinti nuogas-lùs26 išgąs-tis
išsigąsti
gand-, išsigandau
gaus-
gaũs-mas
gaũsti
gaud-, gaudžiù, gaudžiaũ
geis-
geis-las geis-lùs geis-mas pageis-tojas
geĩsti
geid-, geidžiù, geidžiaũ
gels-
gẽls-vas27
gẽlsti, gẽlsta
gelt-, pagelto
girs-
gĩrs-las28 gĩrs-mas
gĩrsti, išgĩrsta
gird-, išgirdo
gys-
gys-mas
gỹsti, gỹsta29
gyd-, pragýdo
glaus-
glaus-mẽ glaus-nùs
glaũsti
glaud-, glaudžiù, glaudžiaũ
21 Skardžius (1943: 234) jest to deryvat z suf. -sena. Por. jednak ės-ena z deryvatami na -ena od pierwiastków zakończonych etymologicznym -s-: dvẽs-ena ⇐ dvesiù, dvesiaũ, dvẽs-ti; tĩsena ⇐ tĩsti, tisaũ, tĩsti.
22 Skardžius (1943: 124): *ėd-skā. – Adj. ėškus a. ėškus są rečiau deryvatami na -us od sb. ėškà ‘apetyt’ niželi formacją deverbalną *ėd-skas, jak chciał Skardžius (1943: 124). Por. też ėšk-ena ⇐ ėškà.
23 Skardžius (1943: 166): *ėd-slùs.
24 Skardžius (1943: 225): *ėd-snus.
25 La formación *ės-tùs se transformó mediante la inserción de k en *ėktùs; después, mediante el cambio de ks > kš, en ėkštùs «melindroso al comer; débil». La forma no está recogida en Skardžius (1943).
26 Skardžius (1943: 166): *gand-slus.
27 Skardžius (1943: 377): *gelt-svas.
28 Skardžius (1943: 163): *gird-slas.
29 Véase en § 12 giesmẽ, de la forma temática de presente giẽst(i).
Page 7NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-
109
glaus-tyti(s)30
priglaus-tojas
glos-
glos-nùs glós-teletì glóstyti31
glósti
glod-, glódžiu, glódžiau
gos-
gos-lùs32
gosti
god-, godzìu, godzìau
grę̇s-
grę̇s-tùvas
grę̇sti
grend-, gréndžiu, gréndžiau
graus-
graũs-mas33 graus-tìnis
gráusti
graud-, gráudžia, gráude
griaus-
griaũs-mas griaus-tìnis
griaústi
griaud-, griaúdzia, griaúde
grįs-
grįs-dinti grįs-lai grįs-mas grįs-tas grįs-tinis grįs-tójis
grįsti
grind-, grindžiu, grindžiau
grūs-
grūs-lýs grūs-mė grūs-tas grūs-tinė grūs-tis grūs-tinė grūstyti34 grūs-tùkas grūs-tùke grūs-tùvas grūs-tùvė grūs-tùvis grūs-tuvỹs
grústi
grūd-, grūdu, grūdau
30 Por degeminación a partir de *glaus-styti.
31 Por degeminación a partir de *glos-styti. El metanálisis alternativo glóst-tyi produce un neopwk. glost-: glostinėti, glostinis, mientras que glósty-ti conduce a glósty-dinti.
32 Derivados: gosláuti «ser lascivo, libidinoso», goslyba «lascivia, lubricidad». Skardžius (1943: 166): *god-slus.
33 Variantes: graũzmas, graũdzmas.
34 Por degeminación de *grūs-sty-.
Page 8110 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
gurs- gūrs-tas35 gurs-terėti gūrsti, gūrsta gurd-, gūrdo
jaus- jaūs-ena jaus-lùs jaūs-mas36 jaūs-mē jaūsti jaut-, jaučiū, jaučiaī
kais- užkais-dinti kais-las37 kais-rà kaisti, kaista kait-, pakaito
kąs- kąs-čioti38 užkąs-dinėti kąs-dinti kąs-lioti kąs-nis/-nỹs kąs-noti kąs-telėti kąsti kand-, kándu, kándau
keis- keis-dinėti keis-ena keis-lioti keis-mas keis-tinis keis-tinỹs keisti keit-, keičiū, keičiaū
kęš- apkęš-dinti kęš-mas kęš-terėti kęš-terti kęšti kent-, kenčiū, kenčiaū
kęs- kęs-čioti kęsėti39 kęs-las40 kęsti kėt-, kėtù, kėtaū
35 Skardžius (1943: 322): *gurd-smas.
36 Skardžius (1943: 203): *jaut-smas.
37 Skardžius (1943: 163) wymienia ten wyraz w grupie formacji z suf. -sla-.
38 Compárese con los iterativos más antiguos con kand-, kandýti i kándžioti.
39 Por degeminación de *kės-sėti. Compárese versėti s. v. vers-.
40 Tu wyjątkowo Skardžius (1943: 163) się waha: „gali būti kilęs iš *kės-slas ir *kės-las, plg. kęsintis“.
Page 9NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-
| 111
kies-
kiẽs-vas41
kiẽsti, kiẽsta42
kiet-, sukiẽto, užkiẽto
kirs-
kirs-čioti atsikirs-dinėti nukirs-dinti atsikirs-dýti kirs-las43 kirs-mas kirs-nė kirs-nóti kirs-tas44 kirs-telėti kirs-terėti kirs-tìnas kirs-tìs kirs-tójas kirs-tùkas kirs-tùvas
kìrsti
kert- / kìrt-, kertù, kirtãũ
krės-
krės-čioti krės-dinėti krės-nóti
krėsti
kret- / krėt-, krečiù, krečiãũ
krims-
krims-čioti krims-dinti krims-ėti krims-lė krims-nis krims-nóti krims-telėti krims-telti krims-tùkas
krìmsti
kremt- / krimt-, kremtù, krimtaũ45
kris-
kris-dinėti kris-dinti
krìsti
krit-, krintù, kritãũ
41 Skardžius (1943: 377): *kiet-svas.
42 La base de la derivación es un vb. denominativum formado a partir de un adjetivo con el sufijo -sta-. Del mismo modo que kiẽs-vas ‘algo duro’ se explican también los adj. balsvas ‘blanquecino’, gelsvas ‘amarillento’, juõsvas ‘negruzco’, mėlsvas ‘azulado’, raũsvas ‘rosado’, žalsvas ‘verdoso’, žil̃svas ‘canoso’. Skardžius (1943: 377) y Otrębski (1965: § 121) postulan erróneamente el sufijo -svas para todo este grupo.
43 Skardžius (1943: 164): *kìrt-slas. – Wariant keršlas jest wtórny; wokalizm został wyrównany do prs. kertù (Skardžius l. c. postuluje *kert-slas, tj. derywację od osnowy praesentis, co mało prawdopodobne).
44 La variante kerštas es secundaria; el vocalismo se niveló según el prs. kertù.
45 Existe también un neopk. correspondiente en grado o; véase más abajo krams-, § 10.1.
Page 10112 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
kri-slas46 kri-sliai kri-snoti kri-stelėti
leis-
hacer que se escape, gotear / hacer que gotee, gotear / -gotear gotera, fuga, pérdida goteo ligero, filtrarse ligeramente, gotear ligeramente, gotear filtrándose, que gotea ligeramente, gotero, que se escapa47 tubo de escape
léisti
leid-, leídžiu, leídau
lies-
fuga, escape, gotera gotear ligeramente, gotear ligeramente
liēsti
liet-, liečiu, liečiau
liš-
hacer que se escape, gotear gotear hacia abajo, gotera48
lišti
lind-, lendū, lindau
mels-
mels-dinti mels-ena mels-mas užmels-tojas mels-tuvė
melsti
meld-, meldžiu, meldžiau
mes- / mez-
mes-čiōti49 mes-dinėti išmēs-dinti mes-dyti mės-liava50
mēsti
met-, metù, mečiau
46 Skardžius (1943: 164): *krit-slas.
47 Estas palabras lituanas antiguas compárese z klaust-tojas SD³ 372 «preguntador, percontator, rogator» con kláusiu, kláusti.
48 Compárese la nota anterior sobre ės-, ēšena.
49 Esto se da junto al iterativo más antiguo mēčioti (*mēt-iā-), así como a mētyti. En cuanto al grado alargado, compárese el letón mētāt ‘arrojar, lanzar’ y el checo antiguo vūmetati, pomētati.
50 El sufijo -liava se abstrajo de la formación mēšliava ‘época de transportar estiércol al campo’, concretamente cuando se relacionó con el verbo mēšti, mēžiu ‘estercolar, abonar’. Desde el punto de vista de
Page 11NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-
113
mẽž-liava; mes-muõ51; mès-teleti; mès-tereti; mes-tùvai
męs-
męs-tìnis
męsti
ment-, menčiù, menčiãũ
mis-
mis-â52
mišti
mit-, mintù, mitãũ53
pers-
pẽrs-teleti; pers-tùvai
pẽrsti
perd-/ pird-, pẽrdžiu, pẽrdžiau54
pirs-
pìrs-čioti; pìrs-kius; pìrs-kus56; pìrs-la / -là; pìrs-nis; pìrs-nóti; pìrs-teleti; pìrs-tereti; pìrz-nius57
*pìrsti, *pìrsta
perd-/ pird-, *pirdo55
plaus-
plaũs-mas; plaũs-tas58; plaũstyti59
plaũsti
plaud-, pláudžiu, pláudžiau
plės-
plẽs-ẽnos
plẽsti
plet-/ plẽt-, plečiù, plečiãũ
Etimológicamente, se trata de mẽšliava, derivada con el sufijo -iava del sustantivo mẽšlas ‘estiércol, abono’ < mẽš-las; esta palabra era una formación burlesca del infinitivo mẽsti, y no de la raíz verbal primaria mẽž-, como sugería Skardžius (1943: 164) al reconstruir *mẽž-slas. A semejanza de la relación mẽs-tì:: mẽs-liava, surgieron diversas formaciones analógicas; compárese nẽšti ⇒ nẽšliava, vẽšti ⇒ vẽšliava (secundariamente vẽžliava), rìnkti ⇒ rìnkliava.
51 Variante de met-muõ, más frecuentemente en plural mẽt-menys ‘urdimbre de un tejido’.
52 Extracto de malta, mosto con el que se elabora cerveza mediante fermentación’. Coincide con el letón misa.
53 Compárese la raíz verbal primaria mais-, con grado o respecto de mis-, § 10.1.
54 En cuanto al grado cero pird-, véase más abajo la raíz verbal primaria pìrs-.
55 En cuanto al grado e, véase más arriba la raíz verbal primaria pers-. El grado cero se observa en pirdìnti, pirdžioti y también en los nominativos pirdà, pìrdalas, pirdùnas, pirdžius.
56 Paralelną budowę pokazuje smìrs-kus ⇐ smìrs(ti), zob. niżej. Skardžius (1943: 124) odtwarza jednak *pìrd-skus.
57 Por sonorización de *pìrs-nius (sufijo como en sùs-nius ⇐ sùsti). Paralelo: trìznius s. v. tris-. Skardžius (1943: 226) reconstruye *pìrd-dnius (¡tal sufijo no existe!)
58 Skardžius (1943: 321): *plaud-tas.
59 Por degeminación a partir de *plaus-syti.
Page 12114 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
išsiplės-ena plės-mas
plūs-
plūs-čioti plūs-ena plūs-mas61 plūs-teleti plūs-tereti
plūsti, plūsta
plūd-, plūdo60
pras-
pripras-dinėti atpras-dýti supras-dýti pras-ena pras-lūs pras-mà pras-mas pras-mē
pràsti
prat-, prantù, prataũ
pus-
pus-nis62 pùs-tas pustytý63
pùsti
put-, puntù, putaũ
pūs-
pūs-čioti64 pūs-dinti pūs-dýti pūs-lē65 pūs-lioti pūs-lýs pūs-nóti pūs-tereti
pūsti
put- / pūt-, pūčiù, pūčiaũ
ras-
ras-dinėti ràs-dinti ras-dýtis ras-lūs66 ras-mē
ràsti
rad-, randù, radaũ
60 Al lado de esto está el neopwk. plūst-: plūst-ėti, -a, -ėjo, plūstubūnis «quien insulta y denigra, un bocazas que no se lava».
61 Suponiendo una abreviación expresiva de plūs- > a plus-, también podría incluirse aquí plus-čioti «andar sin rumbo, vagabundear» (⇒ plūs-čius «holgazán, vago, vagabundo»).
62 Skardžius (1943: 221): *put-snis (tak samo Otrębski 1965: 170).
63 Por degeminación a partir de *pus-snyt.
64 Cf. el más antiguo pūčiōti < *pūt-ia-.
65 Skardžius (1943: 170): *pūt-slē.
66 Skardžius (1943: 166): *rad-slus.
Page 13NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-
| 115
res- / ręš-
rēs-vas rēs-vas67 rēs-mē68
rēsti
ret-, rēnta, rēto
ręs-
rēs-dinti rēs-tinis rēs-tójas69
rēsti
rent-, renčiù, renčiaũ
ries-
ries-čiúoti ries-mē70 rēs-mas ries-tas ries-tinis ries-tùvas ries-vas71
riēsti
riet-, riečiù, riečiaũ
ris-
ris-dinti ris-tas ris-vas ris-tùvai ris-tùvas
risti
rit-, ritù, ritãu
rus-
rus-nùs72 rùs-vas73
rùsti
rud-, rundù, rudaũ
sēs-
sēs-lỹs sēs-lùs74 sēs-tas pasēs-tē75
sēsti
sēd-, sēdu, sēdau
siaus-
siaũs-dinti siaus-lùs
siaũsti
siaut-, siaučiù, siaučiaũ
67 Skardžius (1943: 377): *rēt-svas.
68 Skardžius (1943: 206): *rēt-smē. – Por. stopień wzdużony rēt- w reimē a. retmā ‘rzadkie miejsce (w lesie)’, rētis ‘rzeszoto, sito z dużymi otworami’ (zwane też retas), rētỹs ‘człowiek małomówny’.
69 Junto a ręš- existe el neoprk. rąst-: rąstas. Se abstrajo de intens. *rąs-yti ⇐ *ras-syti (base de ręš-ti).
70 Skardžius (1943: 206): formación en -smē.
71 Skardžius (1943: 377): *riet-svas.
72 Skardžius (1943: 225): *rud-snus.
73 Skardžius (1943: 377): *rud-svas.
74 Skardžius (1943: 166): *sēd-slus.
75 Skardžius (1943: 331): *pasēd-stē o *pasēd-tē.
Page 14116 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
siaũs-mas siaũs-teletė siaũstyti76 siaũs-tùvas
sius-
sius-lùs siùs-mas sius-nà sius-tà siùs-tas siùs-teletė
siùsti
siut-, siunù, siutaũ
sius-
siųs-dinti77 siųs-lys siųs-tinis siųstyti78 sius-tùvas
siųsti
siunt-, siunčiù, siunčiãu
skaus-
skaũs-dinti skaũs-mas79 skaus-nóti
skaũsti, skaũsta
skaud-, skaũda, skaudžiù
skers-
skẽrs-dinti skers-tójas skers-tùvės80
skẽrsti
skerd-, skerdžiù, skerdžiãu
skės-
skẽs-čioti skẽs-nóti skẽs-teletė skẽs-tinis skẽs-tùvas
skẽsti
sket- / skėt-, skẽčiù, skẽčiãu
skirs-
skirs-ena skirs-kelė skirs-mas skirs-nis
skĩrsti, skĩrsta
skird-, skĩrdo
76 Por degeminación de *siatus-syti.
77 Además de esto, siuntinė́ti.
78 Por degeminación de *siųs-syti.
79 Skardžius (1943: 204) wymienił wśród wyrazów na -smas, por. wyżej uwagę do bil̄smas.
80 La base secundaria skers- todavía se observa en el sustantivo skerstiis o skerstùjis ‘el último mes del año, diciembre’; sin embargo, la explicación del formante plantea dificultades.
Page 15NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-
| 117
skirs-nùs skirs-telėti81
sklęs- sklęs-tas sklęsti sklend-, sklendžiu, sklendžiau
skros- skrós-dinti skrós-tinis skros-tójas skros-tùvas skrósti skrod-, skródžiu, skródžiau
skurs- skurs-dinti skurs-nà82 skurs-nas83 skurs-nùs84 skursti, skursta skurd-, skùrdo
skus- 1 skùs-čioti skùs-terėti skùsti skud-, skùnda, skùdo
skus- 2 nuskùs-dinti skùs-terti skùs-tis skus-tójas skus-tùkas skus-tùvas skùsti skut-, skùtu, skutau
skųs- apskųs-dinti skųs-mas skųs-tis skųs-tójas skųsti skund-, skùndžiu, skùndžiau
slys- slýs-čioti slýs-dinti slýs-mas slýs-terėti slýsti, slýsta slyd-, sýdo
smirs- smìrs-dinti smìrsti, smìrsta smird-, pasmìrdo85
81 En cambio, los derivados skirsč-iotis, skirt-ė, skirt-yti, skirst-ùkas, skirst-ùs están relacionados mediante metanálisis con el prs. skirsta como skirt-a.
82 Skardžius (1943: 220) wymienił wśród wyrazów z sekundarnym sufiksem -sna, jak lùp-sna, kup-sną, liep-sną.
83 Skardžius (1943: 219): *skurd-snas.
84 Skardžius (1943: 225): *skurd-snus.
85 Véanse más abajo los neopwkks en el grado o: smars-, § 10.1.
Page 16118 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
smirs-nóti
smirs-telėti
smirs-telti
smirs-terėti
smirš-kus86
spaus- spaus-dinėti spáusti spaud-, spaudžiu, spaudžiau
spáus-dinti
spáus-ena
spáus-mas
spáus-muõ
spáus-tai / spáuš-
spáus-telėti
spáus-terėti
spáustyti87
spáus-tojas
spaus-tūkai
spaus-tūvai
spaus-tùvė
spraus- spraus-lė spráusti spraud-, spraudžiu, spraudžiau
spraus-mas
spraus-mė
spraus-muõ
spraus-tas
spraus-tūkas
spraus-tūvai88
spręs- spręs-dinti spręsti sprend-, sprendžiu, sprendžiau
spręs-ena
spręz-lis89
spręs-mas
spręs-tūvai
spręs-tūvas
svies- svies-dýti sviesti svied-, sviedžiu, sviedžiau
svies-tas90
86 Cf. arriba pirš-kus.
87 Por degeminación a partir de *spaus-styti.
88 De pwk. praus- ‘lavar(se)’, con -s- etimológica, se tiene respectivamente praustuvė y praustuvė ‘palangana’.
89 De *spręz-lis, con sonorización del grupo sl como en mėzliava < mės-liava (véase s. v. mes-/mez-), kremzlė junto a kremslė ‘cartílago’ (neopwk. krims- / krems-).
90 Otrębski (1958: § 471): *svied-tas.
Page 17NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-
119
svies-teleti svies-tinė svies-tynės
svys-
svýs-teleti svýs-terėti
svýsti, svýsta
svyd-, svýdo
šus-
šūs-dinti šūs-tiniai šūs-tinis šūs-tūkai
šūsti
šut-, šuntù, šutaũ
šveis-
šveis-čiūoti šveis-dinti šveis-tinis nušveis-tójas šveis-tūkas šveis-tūvas šveis-tùvė
šveisti
šveit-, šveičiu, šveičiau
švies-
švies-à91 švies-as švies-dinti švies-dyti švies-ė švies-ėti švies-inti / -inti švies-is švies-tùvas švies-ulýs švies-umà švies-ùmas švies-ùs
šviėsti
šviet-, šviečiu, šviečiau
tris-
triz-nà
*tristi
trid- / tried-, *trindù, *tridaũ; wtórnie trýstu < *trind-stu, trýdau, trýsti92
Skardžius (1943: 310): *šveit-sa.
Wbrew Skardžiusowi (1943: 219) wyraz triznà ‘biegunka; osoba na nią cierpiąca’ nie może być wyprowadzony z prototypu *trid-dna z tej prostej przyczyny, że składnik -dna nie pojawia się jako sufiks w żadnym wyrazie litewskim. Bardziej naturalny będzie tutaj wywód triznà z praformy trišnà, mianowicie przy uwzględnieniu antycypacyjnej sonoryzacji sn > zn. To nieregularne zjawisko fonetyczne dokumentują takie paralele, jak z jednej strony užnaĩ < uõsnaĩ, nuolaižnùs < nuolaišnùs, z drugiej strony grazmẽ < grasmẽ, graũžmas < graũšmas, juozmuõ < juośmuõ. Formacja *tris-nà tak się ma do inf. triš(ti) jak sius-nà do
Page 18120 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
vers- vers-čiūkas vers-dinėti vèrs-dinti pérvers-dyti vèrs-ena versėti93 vers-las vers-mas vers-tuvē vèrsti vert-, verčiù, verčiaũ
ves- ves-dinėti vès-dinti ves-dýti vès-imas / -imà ves-tùvės vèsti ved-, vedù, vedžiaũ
vès- vès-à vés-čioti atvès-dinėti vès-dinti atvès-inti vès-ulys vès-umà vès-ùmas vès-ùs vésta, véstivèd-, védo
žais- 1 žàis-las94 žàis-mas žàis-tojas žàisti ‘jugar’ žàid-, žaidžiù, žaidžiaũ
žais- 2 žàis-tis95 žàiz-dė žàisti ‘modelar en arcilla’ žàid-, žaidžiù, žaidžiaũ96
siùs(ti) y como dziùs-nà respecto a dziùs(ta), y el antiguo prusiano duos-na respecto al presente atemático dúos(ti). – El derivado dialectal trznius ‘persona que padece diarrea’ se remonta a *triz-nius. Que también aquí se trata de sonorización secundaria lo demuestra el paralelo piržnius ‘pedo’ de *pirs-nius, que se remonta a pirs- ← *pìrsti (véase arriba). Compárese sùsnius de sùsti. Otrębski (1965: § 298) propone otra interpretación, con las formas prehistóricas *trid-snius y *pird-snius, con un sufijo sigmático, que, sin embargo, difícilmente puede considerarse antiguo y/o primario.
93 Por degeminación de *vers-sėti. Véase arriba kešėti s. v. kès-.
94 Skardžius (1943: 164): *žàid-slas.
95 ‘lugar junto al horno de pan, fogón’ (LKŽₓₓ 88). Una palabra emparentada es aquí žàidas ‘fragua’.
96 El dialectal žàisti se relaciona con el literario žiešti ‘modelar, formar con arcilla’ aproximadamente como el dialectal žàisti ‘herir’ se relaciona con žeisti ‘íd.’. Teniendo en cuenta el grado o, se puede interpretar žàisti, žaidžia como un verbo cuasiprimario, es decir, uno que se estableció en lugar del iterativo *žaidyti, que se conjugaba en presente con el sufijo -ia-: žaidžia (cf. el tipo de presente del antiguo lituano mó́kia frente a mókyti, ró́dzia frente a ró́dyti, Otrębski 1965: § 639).
Page 19NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-
121
ž aiz-dē97 žaiz-rà žaizdrà98
žis- žis-čioti žis-dinti žis-lioti žis-loti žis-tūkas žisti žind-, žindu, žindau
žos- žos-čioti žos-las žos-mė99 žos-tė žosti žod-, žódžiu, žódau
10.1. Apéndice: formaciones en grado o
bras- bras-tà brās-tas100 bras-và bras-tvà bristi bred- / brid-, bredù, bridau
braṣ- braṣ-à101 braṣ-và102 braṣ-tvà brésti, brésta brend- / brind-, pribřendo, pribřindo
gais- gais-as103 *gisti, *gysta104 *gied- / gid-, compárese giedras, gaidrùs
97 Variante de la palabra žais-tis (LKŽXX 90). Puede derivarse de *žais-lė mediante una sonorización ocasional en posición tras i. Lo mismo se aplica a la palabra žaizdà o žaizdė ‘herida’, < *žais-tal-tė ⇐ dialectal.žais(ti) ‘herir’.
98 ‘fragua’, más conocida en masculino como žaizdras (LKŽXX 90–91). En žaizrà tenemos una formación con -ra- a partir del infinitivo žais(ti), es decir, *žais-ra. Nuestro ejemplo se distingue de un caso como kais-rà ⇐ kaisti (véase más arriba) por la sonorización de s (al respecto, compárese sprēžlis s.v. sprēs- y triznà s.v. tris-). Una variante más reciente es, en cambio, namitodrā, procedente de la sonorización de *žaist-ra (< *žais-ra-t- epentética, como por ejemplo en gaistras ‘resplandor en el cielo’, tras la sonorización: gaizdras). Skardžius (1943: 301) propone una explicación completamente distinta: *žaiddras, con un sufijo ficticio -dra- (la variante žaizdra no se tuvo en cuenta en este contexto). En las monografías de S. Ambrazas (1993, 2000) no encuentro las palabras žaizrà, žaizdrà, žaizdras (ni tampoco kaisrà, sprēžlis, triznà, gaizdras).
99 Skardžius (1943: 206): *žod-smė.
100 En ambos derivados con -t- hablamos de una relación apofónica bras- ⇐ bris-. La ausencia de la formación intensiva *brastytì excluye la posibilidad de analizar *bras-à, *brast-as.
101 Skardžius (1943: 310): *brand-sa.
102 Skardžius (1943: 378): *brand-sva.
103 Skardžius (1943:310): *gaid-sas. Wyrazowi litewskiemu odpowiada łot. gàiss ‘powietrze’.
104 El prs. *gysta puede entenderse como una renovación de un antiguo prs. infijado (*gind-sta ⇐ *ginda ‘se aclara, despeja’) en paralelo, por ejemplo, con išvysta (*vind-sta ⇐ *vinda ‘percibe, nota’), donde ys- sirve de base para el grado o de vais-; véase más abajo vaìskus.
Page 20122 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
gais-rà105
gais-ras106
gais-ùs
gars-
garš-as garš-inti gars-inti garš-mas107
gìrsti, išgìrsta
gird-, gìrdi, išgìrdo
kars-
kars-à108
kìrsti
kert- / kirt-, kertù, kìrtau
krams-
kráms-čioti109 krams-ėti krams-lė krámz-lė krams-lȳs krams-lùs krams-nóti krams-óti kráms-telzti / -telti kráms-terėti kramstyti112 krams-tùkas krams-ùs
krìmsti
kremt- / krimt-, kremtù, krimtàu110
ląs-
las-tà ląs-tas113 ląs-tis
lįsti
lend- / lind-, lendù, lindàu
lais-
láis-čioti lais-dinti
léisti
leid-, lėdžiu, lėidau
105 Formación como en kaisra ⇐ kaiš(ti); véase más arriba, s. v. kais-.
106 Skardžius (1943: 301): *gaid-sras.
107 Skardžius (1943: 203): *gard-smas.
108 Skardžius (1943: 310): *kart-sā. Co do apofonii por. niżej narsà, tamsà, vešà oraz brąsà s.v. brąs-.
109 Obok tego krám-čioti ‘kasać; przeżuwać’. Zdaniem Skardžiusa (1943: 519) kráms-čioti derywowano sufiksem -ioti od wykrzyknika krámst. – Jeśli kogoś nie przekonuje derywacja krams- od krims- formy infinitivi, to może sięgnąć do intensiwum kramstyti, by drogą reanalizy *kram-sty- wydobyć zeń potrzebny nieopierwiastek (paralelę na to wymieniono niżej w § 13).
110 Compárese más arriba el neoelemento krims-.
111 Variante sonorizada; compárese más arriba spręžlis.
112 Por degeminación a partir de *krams-sty- ⇐ krims-. Compárese el letón krāmstīt ‘intentar conseguir algo comestible con los dientes, agarrar, atrapar algo; abalanzarse, robar’.
113 Skardžius (1943: 321): *land-las.
Page 21NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-
123
láis-va114
làis-vas115
làistyti116
laizdyti117
mais-
mais-tas118
mìsti
mit-, mintù, mitaũ
mas-
sumastyti119
mèšti
met-, metù, mečiãu
nars-
nars-à120 nar̃s-as
sunìršti, -nìrsta
nert- / nirt-, nìrto
smars-
smárs-as121
smìrsti, smìrsta
smird-, pasmirdo
švais-
švais- à122 švais-čioti švais-ìnti švais-ýti švaistyti124 švais-ùs
švìsti
šviet- / švit-, šviečiù; švintù123
vais-
vàis-kus125
išvýsti, išvýsta
vyd-, išvýdo
vars-
vars-nà126 var̃s-mas
ver̃šti, vìršti
vert- / virt-, verčiù; virstù
11. Resegmentación de las formas de presente en -s-ta
NEOPWK. DERIVADO DE PRS. EN -sta FORMA DE PRT., INF.
bals-
bãls-vas127
bãlsta
bal-, bálo, bálti
114 Skardžius (1943: 378): *laid-sva. – Co do stopnia o przy sufifugowaniu -va por. kalvà od kélti s, narvà od kélti s, narvà od nérti, spanvà od spirti.
115 Skardžius (1943: 377): *laid-svas.
116 Por degeminación de *làis-sty- ⇐ léis-.
117 lituano antiguo ‘arder con fuego’ (DP). Ortografía fonética de lais-dyti.
118 Skardžius (1943: 321): *mait-tas. Por. wyżej neopwk. w formie stopnia zanikowego mis-.
119 ‘trenzar, retorcer, enredar’, por degeminación de *mas-sty- ⇐ mes-. Compárese mėtm enys ‘urdimbre en un tejido’.
120 Skardžius (1943: 310): *nart-sa.
121 Por. wyżej nars-as ⇐ nirš(ti). Skardžius (1943: 310): *smard-sas.
122 Skardžius (1943: 310): *švait-sa.
123 Compárese más abajo gais-ma ‘canto’ de gies-ti 3.ª persona ‘canta’ (pwk. gied-), § 12.
124 Por degeminación de *švais-sty-ti ⇐ švies-.
125 Budowa jak pìrs-kus ⇐ pìrs(ti), smìrs-kus ⇐ smìrs(ti), zob. wyżej. Skardžius (1943: 124): *vaid-skus. Co do stopnia o por. vaidinti, vaidéntis, vaìdilas, vaiduõklis.
126 Skardžius (1943: 220): *vart-sna.
127 Compárese más abajo žals-vas con žalsta.
Page 22124 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
būs-
būs-ena
būsta128
bū-, būvo, būti
džiūs-
džiūs-kis džiūs-lā džiūs-nā džiūs-na džiūs-nas129
džiūsta
džiū-, džiūvo, džiūti
girs-
girs-čiōti girs-nóti131 girs-telti
girsta
ger- / gir-, apgìro, gìrtì130
links-
links-ėti links-mas links-nē links-nis links-óti links-tē links-tinis links-tis
linksta
lenk- / link-, lìṅko, lìṅkti132
miṣ-
įmišt-i133 pamišt-i134 miṣ-lē135
*mišta < *min-sta
min-, *mìno, *mìnti
rūks-
rūks-ena
rūksta136
rūk-, rūko, rūkti
128 Junto a būs- está el neowk. būst-, abstraído mediante el reanálisis del prs. bū-sta como būst-a. Compárense derivados como būst-as, būst-inė, lituano būst-imas DP, būst-imė DP. – Cuando, en cierto momento del desarrollo, bū-sena empezó a asociarse con būti en lugar de con būsta, surgió la segmentación bū-sena (acorde con la intuición lingüística actual).
129 En este grupo aparece también un vocalismo acortado (expresivamente): džiūsas, džiūsna, džiūsnis, džiūsnius, džiūsra, džiūsris. En cualquier caso, el segmento -s- debe considerarse prefijal, como en la base sincrónica džiūs-ta. S. Ambrazas (1993: 125, 133) sostiene una posición distinta y propone los sufijos sintagmáticos -sn- y -sr-.
130 apgìrti ‘emborracharse’, prigìrti ‘entregarse a la bebida, convertirse en alcohólico’ (LKŽIII 350–351).
131 Skardžius (1943: 220), który przemilcza obecność girs-čiōti i girs-telti, tłumaczy girsnóti jako girsn-óti, tj. czasownik denominatywny od *gir-snā ‘picie’.
132 Compárese más abajo el neowk. lanks-, § 11.1.
133 Inf. ‘adivinar, resolver (un acertijo)’.
134 Inf. ‘plantear un acertijo’. De este inf. en -sti se abstrajo la base verbal miṣ-, visible en el prs. miṣa ‘adivina acertijos’. Compárese As mišì mišlė. Mišles beminsant radau. Nebus dorai, jei neįmįsi. Aš pamiščiau, ans ančiktum. Véase LKŽVIII 284, donde, sin embargo, se dan formas falsas para el prs.: miñčia o minsia, y para el prt.: mintė (no se ofrecen ejemplos en oraciones).
135 Sobre el alomorfo en el grado o, véase más abajo s. v. mąs-, § 11.1.
136 El reanálisis paralelo de rūkst-a (prs. en -a-) genera un neopwk. rūkst-, visible en formaciones como rūkst-ėti (la chimenea humea), rūkst-énti (la sauna humeaba), rūkst-otas (día ahumado). – Cuando en cierto momento rūksena empezó a asociarse con rūkti en lugar de con rūksta, surgió la segmentación rūk-sena.
Page 23NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-
125
rūks-ėti rūks-mas rūks-noti
sprogs-
sprógš-ena sprógš-ena138 sprógš-mas139
sprógsta137
sprog-, sprógo, sprógti
tims-
timš-ras140 timš-ras142
*timsta / témsta
tem- / tim-, sutėmo, témti141
ūks-
ūks-mė143 ūks-na ūks-nė ūkšyti144
ūksta
ūk-, ūko, ūkti
vyks-
vỹks-mas vỹks-nis vỹks-telėti
vỹksta
vyk-, vyko, vykti
žals-
cuidar de los caballos, cuidar de las mulas, cuidar de los caballos, cuidar de los caballos / pastar, cuidar de los caballos145
žālsta
žal-, žālo, žālti
žils-
cuidar de los caballos, cuidar de los caballos, cuidar de los caballos
žīlsta
žil-, žīlo, žīlti
137 En cierto momento, cuando sprógšena empezó a asociarse con sprógti en lugar de con sprógsta, surgió una nueva segmentación: spróg-sena.
138 Cambio ocasional de [ks] a > [kš].
139 Además, sprog-mė ‘espacio vacío, sin matorrales’.
140 Por. gais-ras od *gis(ti), kais-rā od kais(ti). Skardžius (1943: 301) analizuje ten wyraz jako tim-sras. Uderza pominięcie timšras w monografii S. Ambrazasa (1993: 132–133) (sufiksy -(s)ra, -(s)ris).
141 Puesto que el segmento s de los derivados mencionados está relacionado con el análisis metanalítico de formaciones del presente en -sta- (→ *tims-ta, *tėms-ta), queda en entredicho la relación de las formas lituanas tamsa y tīmšras con la base indoeuropea en *es-/s-. Compárese el védico tāmas-, loc. sg. tāmasi ‘en la oscuridad’, el lat. temere ‘a tientas’, el védico tāmisraḥ ‘oscuridad’; véase más ampliamente Smoczyński (2001: 106).
142 LKŽXVI 365, con el cambio ocasional msr > mšr. – Además de tims-, que presupone la presencia del presente ingresivo *tim-sta ‘se hace de noche’, de tėmti, tenemos todavía otros dos neoraíces: tems- (véase más abajo tamsà, § 11.1) y temst- (cf. témsta ‘crepúsculo, oscuridad’). Se basan en un doble análisis metanalítico del (nuevo) presente témsta: como tém-s-ta o como témst-a.
143 Skardžius (1943: 206): ūk-smė de ūkti.
144 Por degeminación de *-uks-ty-.
145 Skardžius (1943: 377) uważa za drw. denominalny z suf. -svas od žāltas ‘zielony’.
Page 24126 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
žils-terti žils-vas146
11.1. Apéndice: formaciones en grado o
lanks- lanks-čioti147 liṅksta lenk- / link-, liṅko, liṅkti148
lanks-mas
lanksýti149
mąṣ- mąṣ-lė150 *mįsta < *min-sta min-, *mino, *minti (secundariamente mįšti)
mąṣ-lùs
mąṣýti151
tams- tams-à152 *timsta / témsta tem- / tim-, sutėmo, témti153
11.2. Casos especiales en -š
nirš- como neorraíz de nirt-: inìršta, niršo, niršti ‘emprender algo con ardor, con saña; volverse obstinado; animarse’. Este paradigma consiste en la forma prs. inìršta (prt. -nirto, niršti ts.), en la que se produjo la sustitución fonética de rs por rš.
širš- como neorraíz de šird-: prt. širšo invita a analizar prs. širšta como una formación en -ta: širš-ta. El grupo rš procede aquí del cambio de rs. Por tanto, la neorr. en cuestión es una variante de širs-, cf. širšta < *širdsta, širdo, širšti ‘enfadarse, irritarse’ (denom. de širdìs ‘corazón’).
12. Resegmentación de las formas de presente atemático en -s-ti
NEORR. DERIVADO PRS. EN -sti FORMA PRT., INF.
dės- dės-čioti dėst < dėsti dė-, dė́jau, dė́ti
146 Skardžius (1943: 377) uważa za drw. denominalny z suf. -svas od žilas ‘siwy’.
147 Traducción alternativa: *lanks-tì-a-, iter. de la neorr. lanks- como en lankst-yíti.
148 Cf. más arriba la neorr. links-.
149 Sincrónicamente puede analizarse como *lanks-stytii = liṅks(ta). Diacrónicamente: lankst-yíti, es decir, un derivado iterativo-causativo en grado o sobre la base linkst-, como en prs. intrans. liṅkst-a (<= link-sta).
150 Cf. LKKŽVII 893–894: Užminsiu dabar tokią mąslę, kad nei vienas neatspėsta. Minu minu mąslę, katė veža pūslę.
151 Al menos en el sentido de ‘adivinar acertijos’, procede por degeminación de *mąṣ-sty- <= mąṣ(ti) ‘adivinar’ (cf. más arriba la neorr. miṣ-). Cf. Aš mastau, ar neįminsiu, kas tą padarė. Mįsles mąsto. Mąstykime misles. En cambio, mąstyti con el significado de ‘pensar, reflexionar’ puede derivar de *man-styty <= menù, mìn̄ti ‘recordar’.
152 Se omiten aquí formas como tamsìnti, tamsúoti, tamsùs, puesto que son derivados de tamsā. – La relación entre tams- <= tims- / tems- es similar a la de krams- <= krims- / krems- (cf. más arriba). Como paralelos para el abstracto en -à se presentan dos formaciones creadas a partir de infinitivos en -s(ti): kar-s-à <= kirstì, nars-à <= niršti. – Skardžius (1943: 310) analiza tam-sà indicando témti como base.
153 Cf. más arriba la neorr. tims-, tìmsras, § 11.
Page 25NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-
127
dés-ena dés-lės dés-li dés-lioti dés-ni154
duos- dúos-ena duos-lùs duos-na duos-nis duos-nùs156 dúost < dúosti155 duo-, daviaũ, dúoti
gais- gais-ma157 giest < ĝiesti gied-, ĝiėdu, giedóti
gies- gięs-ena158 gies-mē160 gies-nóti giest < ĝiesti159 gied-, ĝiėdu, giedóti
13. Resegmentación de los verbos en -styti
NEOPWK. DERIVADO VERBO EN -styti PWK. PRIMARIO
kaus- káus-dinti kaus-ena161 kaūs-tē / -tē162 káustyti = *kaus-sty-163 kau-, káuju, káuti
nars- nars-la náršyti = *nars-sty-163 ner-, nerìu, nérti
154 Junto a dés-: existe un neopwk. dést-: déstelėti, destinéti. Se abstrajo del intens. dést-yti ⇐ dé-styti (base dėti).
155 Cuando en cierto momento dúosena empezó a asociarse con el inf. dúoti en lugar de con el prs. atemático dúost(i), surgió una nueva segmentación: dúo-sena.
156 Junto a duos- existe un neopwk. duost-: dúost-eleti, dúost-urti. Se abstrajo del intens. dúost-yti ⇐ dúo-styti (base dúoti).
157 ‘canto, acción de cantar’ (en Dowkont, LKŽIII 35). El morfema gais- es un alomorfo con grado o respecto de gies-, como en gięs-ti 3.ª pers. ‘canta’ (véase más abajo gies-mē§ 12). La derivación ai ⇐ *ei, lituano ie, se ilustra, por ejemplo, con la relación švais-à ⇐ šviės(ti), šviečìu. Junto a esto encontramos un alomorfismo más antiguo gaid-:: gied-, cf. gáidà ‘melodía, oído musical’, gaidas ant. ‘cantor’, gáidys ‘gallo’, como derivados de la raíz gied-, ĝiėdu, giedóti ‘cantar’.
158 Skardžius (1943: 234) wymienił ten wyraz w grupie formacji na -sena, wraz z ei-sena, jó-sena oraz aug-sena, bég-sena.
159 Cf. más arriba gysmas de gysti, gýsta, § 10.
160 Skardžius (1943: 206): *gied-smē. – Paralela z pierwiastkiem na -s-: ges-mē ‘ledwo tlący się żar’ ⇐ gēso, gēsti.
161 Cuando en cierto momento kausena empezó a asociarse con káuti en lugar de con káustyti, surgió una nueva segmentación: káu-sena.
162 En el sentido de ‘caja con herramientas para herrar caballos’. También es posible el análisis kaust-ē y su adscripción al neopwk. káus-, surgido de la resegmentación de káu-styti como káust-yti.
163 El metanálisis alternativo *nár-st-yti genera el neopwk. narst-, visible en narš-as o panaršt-is ‘látigo, parte de cuero del látigo, aquello que se sujeta a la fusta’, panáršta ‘batoga sunarstymas. kad būtų trumpesnis; narplė, narstas’ (LKŽIX 325).
Page 26128 |
W O J C I E C H S M O C Z Y Ń S K I
panārs-la164
nars-lai
pjaus- pjāus-dinti pjāustyti = *pjaus-sty- pjau-, pj áunu, pj áuti165
pjāus-ena166
sklās- sklās-ta *sklāstyti = *sklās-sty- sklęsti, sklendžiu, sklendžiau
sklās-tas
sklās-tis167
sklās-tūvas
spąs- spąs-lai168 spąstyti = *spąs-sty- spęsti, spéndžiu, spéndžiau,
spąs-nos por. iter. spāndyti
sprąs- sprās-tis169 sprąstyti = *sprąs-sty- spręsti, spréndžiu, spréndžiau,
compárese iter. sprāndyti
uos- uos-lė170 ūostyti = *uos-sty- úosti, úodžiu, úodžiau
uos-lýs
uos-lùs
uōs-nai
uōs-tai
úos-telėti
ABREVIATURAS
adj. – adjetivo
gwar. – dialectal
inf. – infinitivo
neopwk. – neoraíz
prs. – presente
prt. – pretérito
pwk. – raíz
sb. – sustantivo
suf. – sufijo
vb. – verbo
164 S. Ambrazas (1993: 98): sufijo -sla-.
165 Junto a pjaus- existe la neoraíz pjaust-: pjāust-inti, pjaust-inėti, pjaust-iklis, pjaust-inys. Se abstrajo de la forma intensiva pjāust-yti ⇐ pjāu-styti (tema pjāuti).
166 Cuando en cierto momento pjāusena empezó a asociarse con pjāuti en lugar de con pjāustyti, surgió una nueva segmentación: pjāu-sena.
167 Skardžius (1943: 330): *skland-stis o *skland-tis.
168 Skardžius (1943: 164): *spand-slai.
169 Skardžius (1943: 330): *sprand-stis o *sprand-tis.
170 Wyraz nie uwzględniony u Skardžiusa (1943: 163) ani u S. Ambrazasa (1993: 99).
Page 27NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-
| 129
FUENTES
LKŽ – Diccionario de la lengua lituana I–XX, Vilnius 1941–2002.
DP – CZESŁAW KUDZINOWSKI, Índice-diccionario de «Daukšos Postilė» 1–2. Poznań: Universidad Adam Mickiewicz, 1977. (Serie Filología báltica, 2.)
SD³ – Dictionarium trium linguarum... [3.ª ed.], Vilnae M.DC.XLII. Citado según K. PAKALKA (ed.), Pirmasis lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslas, 1979.
BIBLIOGRAFIA
AMBRAZAS, S. 1993: Daiktavardžių darybos raida 1. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
AMBRAZAS, S. 2000: Daiktavardžių darybos raida 2. Lietuvių kalbos vardžodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
OTRĘBSKI, J. 1958, 1965: Gramatyka języka litewskiego 1. Wiadomości wstępne. Nauka o głoskach. 2. Nauka o budowie wyrazów, Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe.
SKARDŽIUS, P. 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Lietuvių mokslų akademija. Lietuvių kalbos institutas. (Wznowione w reprodukcji fotograficznej jako t. 1 wydawnictwa Pranas Skardžius, Rinktiniai raštai, red. Albertas Rosinas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1996.)
SMOCZYŃSKI, W. 2001: Język litewski w perspektywie porównawczej, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego. (Baltica Varsoviensia, 3.)
Wojciech Smoczyński Uniwersytet Jagielloński Zakład Językoznawstwa Indoeuropejskiego al. Mickiewicza 9/11, PL-31-120 Kraków [email protected]
Gauta 1003 11 20