Page 1ACTA LINGUISTICA LITHUANICA
XLIX (2003), 103 – 129
Litauische Neowurzeln auf -s-
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
Uniwersytet Jagielloński, Kraków
Eine Besonderheit der litauischen Wortbildung besteht darin, dass viele Suffixe, vor allem solche, die Sonoranten enthalten (l, r, m, n, v), offenbar sigmatische Varianten entwickelt haben, z. B. -sla- neben -la-, -sra- neben -ra- usw. Synchronisch wird die asigmatische Variante gewöhnlich an einen auf einen Obstruenten endenden Stamm angefügt, während der sigmatischen Variante ein Vokal oder Diphthong vorausgeht. In diesem Artikel wird argumentiert, dass die scheinbaren sigmatischen Varianten aus der Resegmentierung bestimmter Verbformen (Infinitive auf -sti, Präsensformen auf -sta, athematische Präsensformen auf -sti und Iterative auf -styti) hervorgehen, in denen -s- durch Dissimilation vor dentalen Obstruenten entsteht. So führte beispielsweise die Resegmentierung von ēsti als ē-sti zur Neubildung des Stamms ēs-, der in ēsļus belegt ist (zu segmentieren als ēs-lus und nicht als ēd-slūs). Auf diese Weise haben sich neben den meisten ursprünglich auf dentale Obstruenten endenden Stämmen neugebildete Stämme auf -s- entwickelt. Die in der Literatur zahlreichen Suffixen zugeschriebenen sigmatischen Varianten können somit entfallen.
1. Eine Besonderheit der litauischen Wortbildung besteht darin, dass bei bestimmten nominalen Suffixen zwischen einer asigmatischen Variante und einer sigmatischen Variante unterschieden wird, die durch das Vorhandensein eines s vor dem eigentlichen Suffix gekennzeichnet ist1. Auf Grundlage des in der Monografie von Pr. Skardžius (1943: 162n.) zusammengestellten Materials lässt sich sagen, dass eine derartige Variation hauptsächlich bei denjenigen litauischen Suffixen auftritt, die mit einem Sonoranten beginnen (l, r, m, n, v), vgl.
Asigmatische Form
Sigmatische Form
-la-: krėklas, mėšlas
-sla-: giršlas, kaišlas, krišlas2
-lā-: dėla, eilā
-slā-: gȳsla
-lu-: vešļus, tukļus, suosļus
-slu-: dėšļus, ešļus, gosļus3
-lē-: rėplės, nárplė
-slē-: dėšlės, pūslē4
-rā-: skūdras, stipras, vāiras
-sra-: gaisras, tīmsras
-rā-: kaitrā, kantrā, šutrā, taukrā
-srā-: [kaisrā, gaisrā]5
-ma-: kélmas, skvarmas
-sma-: bilšmas, garšmas, jaušmas, varšmas6
1 Die Bedingungen für das Auftreten dieses s wurden meines Wissens nie präzisiert.
2 Sekundäre: mók-slas, pė-slas, rūk-slas, tīk-slas.
3 Sekundäre: ei-slūs.
4 Sekundäre: patvār-slēs, rauk-slē.
5 Die Bildungen bei Skardžius (1943) sind nicht aufgeführt.
6 Sekundäre: bēg-smas, džiaug-smas, lūnk-smas, vaik-smas, veik-smas.
Page 2104 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
-me-: dermē, rētmē, sekmē, tekmē
-smē: bausmē, drausmē, giesmē, rēsmē, żosmē
-na-: ālpnas, drēgnas, glēbnas
-sna-: dosnas, skursnas8
-nā-: dusnā
-snā-: džiūsnā, ēsnos, skursnā, varsna9
-ni-: barnis, vilnīs
-sni-: kášnis, krūšnis, pusnīs10
-nu-: kaunūs, kritnūs, lepnūs
-snu-: ēsnūs, skursnūs, rusnūs11
-niu-: barniūs, mižniūs, sūsniūs
-sniu-: pīržnius (*pirsnius)
-va-: ērdvas, mūlvas, žēlvas
-sva-: bālsvas, juōsvas, kiēsvas, rūsvas12
-vā-: dirvā, kalvā, sparvā
-svā-: braṣvā, lāisva, nausva13
2. Das asigmnatische Suffix tritt überwiegend an einen auf einen Plosiv auslautenden Stamm (p, t, k, b, d, g), vgl. rēp-les, rēt-mē, krēk-las, glēb-nas, ērd-vas, drēg-nas oder an einen auf einen Frikativ auslautenden Stamm (s, š), vgl. dus-nā, suos-lūs, mēš-las, vēš-lūs14. Das sigmatische Suffix verbindet sich dagegen – deskriptiv betrachtet – mit einem Stamm mit vokalischem oder diphthongischem Auslaut. Vgl. den kurzen Vokal in rasmē, rūysas, krišlas, pusnīs, den langen Vokal in kāšnis, rēsmē, gošlūs, miškē, pūšlē, Diphthonge in kiēsvas, juōsvas sowie kaīslas, jaūšmas, sonantische Diphthonge in bīlmas, gīrlas, skuršnas, varsna, tīmras, krimslē. Dieses Prinzip wird durch sekundäre Derivate durchbrochen, bei denen sich das sigmatische Suffix mit beliebigen Stämmen verbindet; siehe Fußnote 2 und folgende.
3. Während das asigmnatische Suffix klar vom Stamm abgrenzbar ist, liegt beim sigmatischen Suffix ein sogenannter morphologischer Knoten vor: Das Segment s geht durch Degeminierung aus der Gruppe *s-s- hervor, in der das erste Phonem den Auslaut des vorangehenden Morphems und das zweite den Anlaut des folgenden Morphems, also des Suffixes, bildete. Skardžius (1943) und nach ihm unter anderem Otrębski (1965) rekonstruieren die frühere morphologische Grenze in der Form vor der Assimilation, nämlich als *t-s oder *d-s. Das bedeutet einen Stamm, der auf einen dentalen Plosiv endet, und ein Suffix mit dem Anlaut -s-, z. B. kīršlas < *kirt-slas, bausmē < *baud-smē.
4. Das Postulat sigmatischer Suffixe ist untrennbar mit der Hypothese verbunden, dass sie Nomina von Verbalstämmen ableiten, die auf einen dentalen Plosiv enden. Dazu ist zu sagen, dass diese Hypothese nur für deverbal gebildete Nomina zutrifft, jedoch scheitert, wenn man versucht, sie auf Derivate auszuweiten
7 Sekundäre: ei-smē, ūk-smē, verk-smē.
8 Sekundäre: kūp-snas, vīlg-šnas.
9 Sekundäre: liep-snā, rēk-snā, vālk-šna.
10 Sekundäre: kēp-snis, lup-snis, mīrk-snis, žīng-snis.
11 Sekundäre: lak-snūs, lip-šnūs, mil-snūs (← pamiltī), ry-snūs (← ryti)
12 Sekundäre: žilSvas ⇐ žīlas, žal-svas ⇐ žāl(i)as.
13 Sekundäre: gausvā, ydva, našva.
14 Von dieser Regel gibt es jedoch Ausnahmen, vgl. kel-mas, bái-mē, bar-nīs, kau-nūs, dir-vā.
Page 3NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-
105
Verben gehören zu denselben Wortbildungsstämmen. So stehen beispielsweise neben kirslas, das gewöhnlich als *kirt-slas interpretiert wird, die Verben kiršč́ioti und kirsnóti; ihnen lässt sich jedoch keine Struktur *kirt-čioti, *kirt-noti zuweisen. Bei Verben, die mit Neosuffixen mit dem Bestandteil -d- gebildet werden, kirsdinéti, kiršdinti, atsikirsdýti, ist es unwahrscheinlich, dass die Gruppe [zd] an der morphologischen Naht aus einer dissimilierten Gruppe *t-d hervorgegangen ist. Einfacher ist es, hier einen Stamm kirs- wie im Infinitiv kírsti anzusetzen sowie eine antizipatorische Stimmhaftwerdung von s durch den Anschluss eines Suffixes auf -d- (vgl. mèšdamas ⇐ mèšti); das entsprechende Nomen kiršlas lässt sich natürlicher als kirs-las auffassen denn als *kirt-slas. Deverbativa wie kąśčioti, kąślioti, kąśnoti weisen den Vokal ą auf, der nur vor einem Spiranten möglich ist; vgl. den Infinitiv kąsti. Dies schließt eine Rekonstruktion mit einem dentalen Verschlusslaut, *kand-čioti, *kand-lioti, *kand-noti, unmittelbar aus und legt vielmehr die Analyse kąs-čioti, kąs-lioti, kąs-noti nahe; das entsprechende Nomen kąśnis lässt sich leichter von kąs-nis als von *kand-snis herleiten.
5. Die Derivate des Verbs ésti bilden folgende Reihe:
ės-dinéti
ės-dinti
ės-terti
ės-ena
ės-kà
ės-lùs
ės-nos
ės-nùs
ės-tùvai
ės-tùvas
Offensichtlich ist in dieser gesamten Reihe der Neostamm ės- die Grundlage und wurde aus der Infinitivform ės-ti abstrahiert (< *ėt-ti < *ėd-ti). Der Neostamm verleiht dieser Reihe auf dieselbe Weise morphologische Autonomie wie der Primärstamm ėd- gegenüber der Derivationsreihe
ėd-inéti
ėd-inti
ėdž-ióti
ėd-a
ėd-ėjas
ėd-ėnė
ėd-rùs
ėdž-ios
6. Wenn man nun aus der Reihe ės- die Form ėsłus aussondert und ihr den Stamm ėd- zuweist (vgl. *ėd-šlus bei Skardžius 1943: 166), muss man feststellen, dass dies ein interpretativer Kunstgriff ist, der außer Acht lässt, dass die deverbalen Derivation im Litauischen nicht auf einen, sondern auf zwei Stämme zurückgreift: ėd- und ės- (einen älteren und einen jüngeren). In Anbetracht dessen geben wir das Konzept der sygmatistischen primären Suffixe -sl-, -sr-, -sm-, -sn- bei Stämmen auf -t-/-d- auf. Wir ersetzen es durch den Begriff eines Neoprimärstamms, der mit dem Segment
Page 4106 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
s endet und letztlich aus der Dissimilation eines dentalen Verschlusslauts in der Infinitivform (-s-ti < *-t-ti) hervorgegangen ist. Dieser Neoprimärstamm nimmt dieselben Suffixe an wie der primäre Stamm mit etymologischem -s- im Auslaut, vgl. zum Beispiel dēs-ena wie dvēs-ena (zu dvēsti, dvēšē) oder tiṣ-ena (zu tiṣti, tiṣo), gies-mē wie ges-mē (zu gēsti, gēso), ēs-tuvai oder vers-tuvē wie praus-tuvē (zu praūstis, praūšēs), kās-čioti wie blēs-čioti (zu blēsti, blēso).
7. Schon ein flüchtiger Blick in das akademische Wörterbuch (LKŽ) bestärkt uns in der Überzeugung, dass nahezu jeder auf einen dentalen Verschlusslaut endende Stamm von einem Neoprimärstamm auf -s- begleitet wird, der aus einer Reanalyse des Infinitivs auf -sti hervorgegangen ist. In der Regel ist er durch mehrere nominale und/oder verbale Derivate belegt, vgl. es- in § 5. Bisweilen jedoch belegt nur eine einzelne Ableitung die Existenz eines Neoprimärstamms. So etwa bei gaūs-mas ⇐ gaūsti, gos-lūs ⇐ gostì, kiēs-vas ⇐ kiēsti, mėṣ-tinis ⇐ mėšti sowie triz-nā (< *tris-nā) ⇐ trišti. Wie primäre Stämme unterliegen auch Neoprimärstämme Ablautvariationen, nämlich nehmen sie die o-Stufe an: Neben bris- (brištine) steht bras- (brastā, brasvā), neben mis- (mišā) steht mais- (maīstas), neben kirs- (kiršlas, kirščioti) steht kars- im isolierten Substantiv karsā.
8. Weitere Quellen der Neowurzeln auf -s.
Beispiele wie bāls-vas ⇐ bālsta (Inf. bālti), vīkṣ-mas ⇐ vīkṣta (Inf. vīkti) legen nahe, dass das etymologische Präsens auf -sta- als Präs. auf -ta- reinterpretiert wurde, das auf einem Stamm auf -s- beruht: bāls-ta, vīkṣ-ta; entsprechend setzt būs-ena ein Präs. būs-ta voraus (vgl. § 11). – Der Stamm von Derivaten wie dēs-čioti, dēs-lioti, dēs-ena usw. lässt sich am besten durch die Form des athematischen Präs. dēst(i) ‚legt‘ erklären, das nach dem Muster der Infinitive auf -sti als dēs-ti resegmentiert worden sein könnte (vgl. § 12). – Derivate vom Typ kāusdinti, pjāusdinti werden so segmentiert, dass die Neowurzeln kaus- und pjaus- gegenüber den primären PWK kau- und pjau- sichtbar werden. Zur Erklärung dieser Noemorpheme auf -s- muss man auf Intensivbildungen auf -styti zurückgreifen und annehmen, dass ihr Segment s als morphologische Nahtstelle aufgefasst und als ursprüngliche Verbindung *s-s interpretiert wurde: káustyti = *kaus-sty-, pjáustyti = *pjaus-sty- (§ 13).
9. Das Inventar der Neowurzeln auf -s- wird im Folgenden in vier Gruppen unterteilt, entsprechend der Verschiedenheit der Bildungen, die den Ausgangspunkt für die morphologische Resegmentierung bildeten. Es handelt sich um: 1. Infinitive auf -sti, 2. Präsensformen auf -sta, 3. athematische Präsensformen auf -sti, 4. Intensivformen auf -styti.
10. Resegmentierung der Infinitive auf -s-ti
NEOWURZEL.
DERIVAT
QUELLE DER NEOWURZEL
PRIMÄRE PWK
aus-
áus-dinti ataus-dýti áustyti15
áusti
aud-, áudžiu, áudžiau
15Durch Degemination aus *aus-styti.
Page 5NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-
107
aus-tuvė
baus- baus-lys; baus-mė16; baus-tuvė baūsti baud-, baudžiu, baudžiau
bels- bels-mas; béls-teleti; béls-tereti; bels-tūkas bélsti beld-, bél džiu, bél džiau
bes- bes-čioti; bès-teleti; bes-tūvas; bes-tūkas bèsti bed-, bedù, bedžiau
bils- bīls-čioti; bils-dénti; bils-mas17; bils-nóti bīlsti, bīlsta bild-, bilda
bris- bris-nóti; bris-terti; bris-tinė bristi18 bred- / brid-, bredù, bridaũ
briṣ- briṣ-teleti briṣti, briṣta19 brind-, pribrindo
draus- draus-dinėti; draus-mė; draus-tinis; draustyti20; draus-tójas; draus-tùvės draūsti draud-, draudžiu, draudžiau
ės- ės-dinėti; ės-dinti ėsti ėd-, ėdu, ėdžiau
16 Skardžius (1943: 206): *baud-smė.
17 Skardžius (1943: 203) wymienił wśród wyrazów na -smas, jak bèg-smas, rėk-smas, verk-smas.
18 Die Entsprechung zu bris- ist bras-, siehe unten § 10.1.
19 Noch vor dem Wandel von urlit. *inS zu lit. įS erhielt der Präsensstamm *brin-sta eine velare Erweiterung: > brinksta. Anschließend wurde diese Form als brink-sta, resegmentiert, wofür das Präteritum brinko und der Infinitiv brinkti. Zeugnis ablegen. Auf diese Weise wurde der Neostamm brink- ‚klirren, anschwellen, aufquellen‘ zum Synonym des Neostamms briṣ-.
20 Durch Gemination aus *draus-styti.
Page 6108 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
ės-ena21
ės-kà22
ės-lùs23
ės-nos
ės-nùs24
ės-terti
*ės-tùs25
ės-tùvai
ės-tùvas
gąs-
gąs-čioti gąs-dinti nuogas-lùs26 išgąs-tis
išsigąsti
gand-, išsigandau
gaus-
gaũs-mas
gaũsti
gaud-, gaudžiù, gaudžiaũ
geis-
geis-las geis-lùs geis-mas pageis-tojas
geĩsti
geid-, geidžiù, geidžiaũ
gels-
gẽls-vas27
gẽlsti, gẽlsta
gelt-, pagelto
girs-
gĩrs-las28 gĩrs-mas
gĩrsti, išgĩrsta
gird-, išgirdo
gys-
gys-mas
gỹsti, gỹsta29
gyd-, pragýdo
glaus-
glaus-mẽ glaus-nùs
glaũsti
glaud-, glaudžiù, glaudžiaũ
21 Skardžius (1943: 234) jest to deryvat z suf. -sena. Por. jednak ės-ena z deryvatami na -ena od pierwiastków zakończonych etymologicznym -s-: dvẽs-ena ⇐ dvesiù, dvesiaũ, dvẽs-ti; tĩsena ⇐ tĩsti, tisaũ, tĩsti.
22 Skardžius (1943: 124): *ėd-skā. – Adj. ėškus a. ėškus są rečiau deryvatami na -us od sb. ėškà ‘apetyt’ niželi formacją deverbalną *ėd-skas, jak chciał Skardžius (1943: 124). Por. też ėšk-ena ⇐ ėškà.
23 Skardžius (1943: 166): *ėd-slùs.
24 Skardžius (1943: 225): *ėd-snus.
25 Die Bildung *ės-tùs wurde durch Einfügung von k zu *ėktùs umgebildet, anschließend durch den Wandel von ks > zu kš in ėkštùs ‚wählerisch beim Essen; schwächlich‘. Die Form bei Skardžius (1943) wurde nicht berücksichtigt.
26 Skardžius (1943: 166): *gand-slus.
27 Skardžius (1943: 377): *gelt-svas.
28 Skardžius (1943: 163): *gird-slas.
29 Vgl. in § 12 giesmẽ vom thematischen Präsens giẽst(i).
Page 7NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-
109
glaus-tyti(s)30
priglaus-tojas
glos-
glos-nùs glós-teletì glóstyti31
glósti
glod-, glódžiu, glódžiau
gos-
gos-lùs32
gosti
god-, godzìu, godzìau
grę̇s-
grę̇s-tùvas
grę̇sti
grend-, gréndžiu, gréndžiau
graus-
graũs-mas33 graus-tìnis
gráusti
graud-, gráudžia, gráude
griaus-
griaũs-mas griaus-tìnis
griaústi
griaud-, griaúdzia, griaúde
grįs-
grįs-dinti grįs-lai grįs-mas grįs-tas grįs-tinis grįs-tójis
grįsti
grind-, grindžiu, grindžiau
grūs-
grūs-lýs grūs-mė grūs-tas grūs-tinė grūs-tis grūs-tinė grūstyti34 grūs-tùkas grūs-tùke grūs-tùvas grūs-tùvė grūs-tùvis grūs-tuvỹs
grústi
grūd-, grūdu, grūdau
30 Durch Degeminierung aus *glaus-styti.
31 Durch Degeminierung aus *glos-styti. Eine alternative Metanalyse glóst-tyi erzeugt ein Neopwk. glost-: glostinėti, glostinis, während glósty-ti zu glósty-dinti führt.
32 Derivate: gosláuti ‚lüstern, begehrlich sein‘, goslyba ‚Lüsternheit, Begehrlichkeit‘. Skardžius (1943: 166): *god-slus.
33 Varianten: graũzmas, graũdzmas.
34 Durch Degemination aus *grūs-sty-.
Page 8110 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
gurs- gūrs-tas35 gurs-terėti gūrsti, gūrsta gurd-, gūrdo
jaus- jaūs-ena jaus-lùs jaūs-mas36 jaūs-mē jaūsti jaut-, jaučiū, jaučiaī
kais- užkais-dinti kais-las37 kais-rà kaisti, kaista kait-, pakaito
kąs- kąs-čioti38 užkąs-dinėti kąs-dinti kąs-lioti kąs-nis/-nỹs kąs-noti kąs-telėti kąsti kand-, kándu, kándau
keis- keis-dinėti keis-ena keis-lioti keis-mas keis-tinis keis-tinỹs keisti keit-, keičiū, keičiaū
kęš- apkęš-dinti kęš-mas kęš-terėti kęš-terti kęšti kent-, kenčiū, kenčiaū
kęs- kęs-čioti kęsėti39 kęs-las40 kęsti kėt-, kėtù, kėtaū
35 Skardžius (1943: 322): *gurd-smas.
36 Skardžius (1943: 203): *jaut-smas.
37 Skardžius (1943: 163) wymienia ten wyraz w grupie formacji z suf. -sla-.
38 Vgl. ältere Iterativa auf kand-, kandýti und kándžioti.
39 Durch Degemination aus *kės-sėti. Vgl. versėti s. v. vers-.
40 Tu wyjątkowo Skardžius (1943: 163) się waha: „gali būti kilęs iš *kės-slas ir *kės-las, plg. kęsintis“.
Page 9NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-
| 111
kies-
kiẽs-vas41
kiẽsti, kiẽsta42
kiet-, sukiẽto, užkiẽto
kirs-
kirs-čioti atsikirs-dinėti nukirs-dinti atsikirs-dýti kirs-las43 kirs-mas kirs-nė kirs-nóti kirs-tas44 kirs-telėti kirs-terėti kirs-tìnas kirs-tìs kirs-tójas kirs-tùkas kirs-tùvas
kìrsti
kert- / kìrt-, kertù, kirtãũ
krės-
krės-čioti krės-dinėti krės-nóti
krėsti
kret- / krėt-, krečiù, krečiãũ
krims-
krims-čioti krims-dinti krims-ėti krims-lė krims-nis krims-nóti krims-telėti krims-telti krims-tùkas
krìmsti
kremt- / krimt-, kremtù, krimtaũ45
kris-
kris-dinėti kris-dinti
krìsti
krit-, krintù, kritãũ
41 Skardžius (1943: 377): *kiet-svas.
42 Grundlage der Derivation ist ein vom Adjektiv mit dem Suffix -sta- gebildetes vb. denominativum. Ebenso wie kiẽs-vas ‚hartlich‘ erklären sich auch die Adi. balsvas ‚weißlich‘, gelsvas ‚gelblich‘, juõsvas ‚schwärzlich‘, mėlsvas ‚bläulich‘, raũsvas ‚rosa‘, žalsvas ‚grünlich‘, žil̃svas ‚graulich‘. Skardžius (1943: 377) und Otrębski (1965: § 121) postulieren zu Unrecht für die gesamte Gruppe das Suffix -svas.
43 Skardžius (1943: 164): *kìrt-slas. – Wariant keršlas jest wtórny; wokalizm został wyrównany do prs. kertù (Skardžius l. c. postuluje *kert-slas, tj. derywację od osnowy praesentis, co mało prawdopodobne).
44 Die Variante kerštas ist sekundär; der Vokalismus wurde an den Präsens kertù angeglichen.
45 Es gibt auch ein entsprechendes Neopk. auf der o-Stufe, siehe unten krams-, § 10.1.
Page 10112 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
Kris-las46 kris-liai kris-nóti kris-telėti
leis-
leis-dinėti leis-dinti leis-dyti / -dūti leis-ena leis-telėti leis-terėti leis-terti leis-tin̄iai leis-tiniai leis-tōjas apléis-tojas47 leis-tūvas
léisti
leid-, ich lasse, ich ließ
lies-
lies-mas liés-telėti lies-tūkas
liēsti
berühre-, ich berühre, ich berührte
liš-
liš-dinėti nuļis-dyti liš-ena48
lišti
laufe-, ich lief, ich lief
mels-
mels-dinti mels-ena mels-mas mels-tuvė
melsti
meld-, meldžiu, meldžiau
mes- / mez-
mes-čiōti49 mes-dinėti išmēs-dinti mes-dyti mės-liava50
mēsti
met-, metù, mečiau
46 Skardžius (1943: 164): *krit-slas.
47 Diese altlitauischen Wörter, vgl. z klaust-tojas SD³ 372 „Fragender, percontator, rogator“, gehören zu kláusiu, kláusti.
48 Vgl. oben die Anmerkung zu ės-, ēšena.
49 Dies steht neben dem älteren Iterativ mēčioti (*mēt-iā-), ebenso wie mētyti. Zum gedehnten Ablautgrad vgl. lett. mētāt ‚werfen, schleudern‘ und tschech. vūmetati, pomētati.
50 Das Suffix -liava wurde aus der Bildung mēšliava „Zeit des Ausbringens von Dünger auf das Feld“ abstrahiert, und zwar in dem Moment, als sie auf das Verb mēšti, mēžiu „düngen“ bezogen wurde. Hinsichtlich
Page 11NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-
113
mẽž-liava; mes-muõ51; mès-teleti; mès-tereti; mes-tùvai
męs-
męs-tìnis
męsti
ment-, menčiù, menčiãũ
mis-
mis-â52
mišti
mit-, mintù, mitãũ53
pers-
pẽrs-teleti; pers-tùvai
pẽrsti
perd-/ pird-, pẽrdžiu, pẽrdžiau54
pirs-
pìrs-čioti; pìrs-kius; pìrs-kus56; pìrs-la / -là; pìrs-nis; pìrs-nóti; pìrs-teleti; pìrs-tereti; pìrz-nius57
*pìrsti, *pìrsta
perd-/ pird-, *pirdo55
plaus-
plaũs-mas; plaũs-tas58; plaũstyti59
plaũsti
plaud-, pláudžiu, pláudžiau
plės-
plẽs-ẽnos
plẽsti
plet-/ plẽt-, plečiù, plečiãũ
etymologisch ist mẽšliava, abgeleitet mit dem Suffix -iava von Subst. mẽšlas ‚Mist, Dünger‘ < mẽš-las; dieses Wort war eine scherzhafte Bildung zum Inf. mẽsti, nicht jedoch zum PWK mẽž-, wie Skardžius (1943: 164) mit der Rekonstruktion *mẽž-slas nahelegte. Nach dem Muster des Verhältnisses mẽs-tì:: mẽs-liava entstanden verschiedene analogische Bildungen, vgl. nẽšti ⇒ nẽšliava, vẽšti ⇒ vẽšliava (sekundär vẽžliava), rìnkti ⇒ rìnkliava.
51 Variante zu met-muõ, häufiger Pl. mẽt-menys ‚Gewebegrundlage im Stoff‘.
52 Malzextrakt, Würze, aus der durch Gärung Bier hergestellt wird.‘ Entspricht lett. misa.
53 Vgl. das NEOPWK mais-, zur o-Stufe gegenüber mis-, § 10.1.
54 Zur Schwundstufe pird- siehe unten NEOPWK pìrs-.
55 Zur e-Stufe siehe oben NEOPWK pers-. Die Schwundstufe ist in pirdìnti, pirdžioti sowie im Nom. pirdà, pìrdalas, pirdùnas, pirdžius zu erkennen.
56 Paralelną budowę pokazuje smìrs-kus ⇐ smìrs(ti), zob. niżej. Skardžius (1943: 124) odtwarza jednak *pìrd-skus.
57 Durch Sonorisierung aus *pìrs-nius (Suffix wie in sùs-nius ⇐ sùsti). Parallele: trìznius s. v. tris-. Skardžius (1943: 226) rekonstruiert *pìrd-dnius (ein solches Suffix existiert nicht!)
58 Skardžius (1943: 321): *plaud-tas.
59 Durch Degeminierung aus *plaus-syti.
Page 12114 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
išsiplės-ena plės-mas
plūs-
plūs-čioti plūs-ena plūs-mas61 plūs-teleti plūs-tereti
plūsti, plūsta
plūd-, plūdo60
pras-
pripras-dinėti atpras-dýti supras-dýti pras-ena pras-lūs pras-mà pras-mas pras-mē
pràsti
prat-, prantù, prataũ
pus-
pus-nis62 pùs-tas pustytý63
pùsti
put-, puntù, putaũ
pūs-
pūs-čioti64 pūs-dinti pūs-dýti pūs-lē65 pūs-lioti pūs-lýs pūs-nóti pūs-tereti
pūsti
put- / pūt-, pūčiù, pūčiaũ
ras-
ras-dinėti ràs-dinti ras-dýtis ras-lūs66 ras-mē
ràsti
rad-, randù, radaũ
60 Daneben gibt es ein Neopwk. plūst-: plūst-ėti, -a, -ėjo, plūstubūnis ‚jemand, der schimpft, beschimpft, ein ungewaschener Grobian ist‘.
61 Bei Annahme einer expressiven Kürzung plūs- > plus- könnte man hier noch plus-čioti ‚ziellos umhergehen, herumstreunen‘ einordnen (⇒ plūs-čius ‚Faulpelz, Nichtsnutz, Herumtreiber‘).
62 Skardžius (1943: 221): *put-snis (tak samo Otrębski 1965: 170).
63 Durch Degeminierung aus *pus-snyt.
64 Vgl. älteres pūčiōti < *pūt-ia-.
65 Skardžius (1943: 170): *pūt-slē.
66 Skardžius (1943: 166): *rad-slus.
Page 13NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-
| 115
res- / ręš-
rēs-vas rēs-vas67 rēs-mē68
rēsti
ret-, rēnta, rēto
ręs-
rēs-dinti rēs-tinis rēs-tójas69
rēsti
rent-, renčiù, renčiaũ
ries-
ries-čiúoti ries-mē70 rēs-mas ries-tas ries-tinis ries-tùvas ries-vas71
riēsti
riet-, riečiù, riečiaũ
ris-
ris-dinti ris-tas ris-vas ris-tùvai ris-tùvas
risti
rit-, ritù, ritãu
rus-
rus-nùs72 rùs-vas73
rùsti
rud-, rundù, rudaũ
sēs-
sēs-lỹs sēs-lùs74 sēs-tas pasēs-tē75
sēsti
sēd-, sēdu, sēdau
siaus-
siaũs-dinti siaus-lùs
siaũsti
siaut-, siaučiù, siaučiaũ
67 Skardžius (1943: 377): *rēt-svas.
68 Skardžius (1943: 206): *rēt-smē. – Por. stopień wzdużony rēt- w reimē a. retmā ‘rzadkie miejsce (w lesie)’, rētis ‘rzeszoto, sito z dużymi otworami’ (zwane też retas), rētỹs ‘człowiek małomówny’.
69 Neben ręš- existiert das Neoprk. rąst-: rąstas. Es wurde aus dem Intensivum *rąs-yti ⇐ *ras-syti (Stamm ręš-ti) abstrahiert.
70 Skardžius (1943: 206): Bildung auf -smē.
71 Skardžius (1943: 377): *riet-svas.
72 Skardžius (1943: 225): *rud-snus.
73 Skardžius (1943: 377): *rud-svas.
74 Skardžius (1943: 166): *sēd-slus.
75 Skardžius (1943: 331): *pasēd-stē oder *pasēd-tē.
Page 14116 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
siaũs-mas siaũs-teletė siaũstyti76 siaũs-tùvas
sius-
sius-lùs siùs-mas sius-nà sius-tà siùs-tas siùs-teletė
siùsti
siut-, siunù, siutaũ
sius-
siųs-dinti77 siųs-lys siųs-tinis siųstyti78 sius-tùvas
siųsti
siunt-, siunčiù, siunčiãu
skaus-
skaũs-dinti skaũs-mas79 skaus-nóti
skaũsti, skaũsta
skaud-, skaũda, skaudžiù
skers-
skẽrs-dinti skers-tójas skers-tùvės80
skẽrsti
skerd-, skerdžiù, skerdžiãu
skės-
skẽs-čioti skẽs-nóti skẽs-teletė skẽs-tinis skẽs-tùvas
skẽsti
sket- / skėt-, skẽčiù, skẽčiãu
skirs-
skirs-ena skirs-kelė skirs-mas skirs-nis
skĩrsti, skĩrsta
skird-, skĩrdo
76 Durch Degemination aus *siatus-syti.
77 Daneben siuntinė́ti.
78 Durch Degemination aus *siųs-syti.
79 Skardžius (1943: 204) wymienił wśród wyrazów na -smas, por. wyżej uwagę do bil̄smas.
80 Die sekundäre Basis skers- ist noch in den Substantiven skerstiis oder skerstùjis „der letzte Monat des Jahres, Dezember“ erkennbar; die Erklärung des Formans bereitet jedoch Schwierigkeiten.
Page 15NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-
| 117
skirs-nùs skirs-telėti81
sklęs- sklęs-tas sklęsti sklend-, sklendžiu, sklendžiau
skros- skrós-dinti skrós-tinis skros-tójas skros-tùvas skrósti skrod-, skródžiu, skródžiau
skurs- skurs-dinti skurs-nà82 skurs-nas83 skurs-nùs84 skursti, skursta skurd-, skùrdo
skus- 1 skùs-čioti skùs-terėti skùsti skud-, skùnda, skùdo
skus- 2 nuskùs-dinti skùs-terti skùs-tis skus-tójas skus-tùkas skus-tùvas skùsti skut-, skùtu, skutau
skųs- apskųs-dinti skųs-mas skųs-tis skųs-tójas skųsti skund-, skùndžiu, skùndžiau
slys- slýs-čioti slýs-dinti slýs-mas slýs-terėti slýsti, slýsta slyd-, sýdo
smirs- smìrs-dinti smìrsti, smìrsta smird-, pasmìrdo85
81 Mit der metanalytischen Präsensform skirsta, die als skirt-a analysiert wird, sind hingegen die Derivate skirsč-iotis, skirt-ė, skirt-yti, skirst-ùkas, skirst-ùs verbunden.
82 Skardžius (1943: 220) wymienił wśród wyrazów z sekundarnym sufiksem -sna, jak lùp-sna, kup-sną, liep-sną.
83 Skardžius (1943: 219): *skurd-snas.
84 Skardžius (1943: 225): *skurd-snus.
85 Vgl. unten die Neowurzelvarianten auf der o-Stufe: smars-, § 10.1.
Page 16118 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
smirs-nóti
smirs-telėti
smirs-telti
smirs-terėti
smirš-kus86
spaus- spaus-dinėti spáusti spaud-, spaudžiu, spaudžiau
spáus-dinti
spáus-ena
spáus-mas
spáus-muõ
spáus-tai / spáuš-
spáus-telėti
spáus-terėti
spáustyti87
spáus-tojas
spaus-tūkai
spaus-tūvai
spaus-tùvė
spraus- spraus-lė spráusti spraud-, spraudžiu, spraudžiau
spraus-mas
spraus-mė
spraus-muõ
spraus-tas
spraus-tūkas
spraus-tūvai88
spręs- spręs-dinti spręsti sprend-, sprendžiu, sprendžiau
spręs-ena
spręz-lis89
spręs-mas
spręs-tūvai
spręs-tūvas
svies- svies-dýti sviesti svied-, sviedžiu, sviedžiau
svies-tas90
86 Vgl. oben pirš-kus.
87 Durch Degemination aus *spaus-styti.
88 Vom PUr. praus- ‚waschen (sich)‘, mit etymologischem -s-, entsprechen praustuvė und praustuvė ‚Waschschüssel‘.
89 Aus *spręz-lis, mit Sonorisierung der Gruppe sl wie in mėzliava < mės-liava (s. v. mes-/mez-), kremzlė neben kremslė ‚Knorpel‘ (Neopur. krims- / krems-).
90 Otrębski (1958: § 471): *svied-tas.
Page 17NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-
119
svies-teleti svies-tinė svies-tynės
svys-
svýs-teleti svýs-terėti
svýsti, svýsta
svyd-, svýdo
šus-
šūs-dinti šūs-tiniai šūs-tinis šūs-tūkai
šūsti
šut-, šuntù, šutaũ
šveis-
šveis-čiūoti šveis-dinti šveis-tinis nušveis-tójas šveis-tūkas šveis-tūvas šveis-tùvė
šveisti
šveit-, šveičiu, šveičiau
švies-
švies-à91 švies-as švies-dinti švies-dyti švies-ė švies-ėti švies-inti / -inti švies-is švies-tùvas švies-ulýs švies-umà švies-ùmas švies-ùs
šviėsti
šviet-, šviečiu, šviečiau
tris-
triz-nà
*tristi
trid- / tried-, *trindù, *tridaũ; wtórnie trýstu < *trind-stu, trýdau, trýsti92
Skardžius (1943: 310): *šveit-sa.
Wbrew Skardžiusowi (1943: 219) wyraz triznà ‘biegunka; osoba na nią cierpiąca’ nie może być wyprowadzony z prototypu *trid-dna z tej prostej przyczyny, że składnik -dna nie pojawia się jako sufiks w żadnym wyrazie litewskim. Bardziej naturalny będzie tutaj wywód triznà z praformy trišnà, mianowicie przy uwzględnieniu antycypacyjnej sonoryzacji sn > zn. To nieregularne zjawisko fonetyczne dokumentują takie paralele, jak z jednej strony užnaĩ < uõsnaĩ, nuolaižnùs < nuolaišnùs, z drugiej strony grazmẽ < grasmẽ, graũžmas < graũšmas, juozmuõ < juośmuõ. Formacja *tris-nà tak się ma do inf. triš(ti) jak sius-nà do
Page 18120 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
vers- vers-čiūkas vers-dinėti vèrs-dinti pérvers-dyti vèrs-ena versėti93 vers-las vers-mas vers-tuvē vèrsti vert-, verčiù, verčiaũ
ves- ves-dinėti vès-dinti ves-dýti vès-imas / -imà ves-tùvės vèsti ved-, vedù, vedžiaũ
vès- vès-à vés-čioti atvès-dinėti vès-dinti atvès-inti vès-ulys vès-umà vès-ùmas vès-ùs vésta, véstivèd-, védo
žais- 1 žàis-las94 žàis-mas žàis-tojas žàisti ‘spielen’ žàid-, žaidžiù, žaidžiaũ
žais- 2 žàis-tis95 žàiz-dė žàisti ‘aus Ton formen’ žàid-, žaidžiù, žaidžiaũ96
siùs(ti) sowie wie dziùs-nà zu dziùs(ta) und altlit. duos-na zu prs. atemat. dúos(ti). – Die Ableitung trznius „eine an Durchfall leidende Person“ lässt sich auf *triz-nius zurückführen. Dass auch hier eine sekundäre Sonorisierung vorliegt, zeigt die Parallele piržnius „Furz“ aus *pirs-nius; dies wiederum zu pirs- ← *pìrsti (siehe oben). Vgl. sùsnius zu sùsti. Anders Otrębski (1965: § 298), der die Vorformen *trid-snius und *pird-snius mit einem sigmatischen Suffix vorschlägt, das jedoch kaum als alt und/oder primär gelten kann.
93Durch Degemination aus *vers-sėti. Vgl. oben kešėti s. v. kès-.
94Skardžius (1943: 164): *žàid-slas.
95„Ort am Brotofen, Ofenbank“ (LKŽₓₓ 88). Ein verwandtes Wort ist hier žàidas „Schmiedefeuer“.
96Das dialektale žàisti verhält sich zum schriftsprachlichen žiešti „kleben, aus Ton formen“ ungefähr so wie dialektales žàisti „verwunden“ zu žeisti „dass.“ Aufgrund der o-Stufe kann man žàisti, žaidžia als quasiprimarysches Verb auffassen, d. h. als ein Verb, das sich an die Stelle des Iterativs *žaidyti gesetzt hat, das im Präsens mit dem Suffix -ia- flektiert: žaidžia (vgl. altlitauische Präsensformen vom Typ mó́kia zu mókyti, ró́dzia zu ró́dyti, Otrębski 1965: § 639).
Page 19NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-
121
ž aiz-dē97 žaiz-rà žaizdrà98
žis- žis-čioti žis-dinti žis-lioti žis-loti žis-tūkas žisti žind-, žindu, žindau
žos- žos-čioti žos-las žos-mė99 žos-tė žosti žod-, žódžiu, žódau
10.1. Anhang: Bildungen auf der o-Stufe o
bras- bras-tà brās-tas100 bras-và bras-tvà bristi bred- / brid-, bredù, bridau
braṣ- braṣ-à101 braṣ-và102 braṣ-tvà brésti, brésta brend- / brind-, pribřendo, pribřindo
gais- gais-as103 *gisti, *gysta104 *gied- / gid-, vgl. giedras, gaidrùs
97 Eine Variante des Wortes žais-tis (LKŽXX 90). Es lässt sich aus *žais-lė durch gelegentliche Sonorisierung in der Position nach i herleiten. Dasselbe gilt für das Wort žaizdà oder žaizdė „Wunde“, < *žais-tal-tė ⇐ mundartlich žais(ti) „verwunden“.
98 „Schmiedefeuer“, bekannter als Maskulinum žaizdras (LKŽXX 90–91). Bei žaizrà handelt es sich um eine Bildung mit -ra- zum Infinitiv žais(ti), d. h. *žais-ra. Von einem Fall wie kais-rà ⇐ kaisti (siehe oben) unterscheidet sich unser Beispiel durch die Sonorisierung von s (dazu vgl. sprēžlis s. v. sprēs- sowie triznà s. v. tris-). Eine jüngere Variante ist dagegen namitodrā, entstanden durch Sonorisierung von *žaist-ra (< *žais-ra-t- epenthetisch, wie etwa in gaistras „Himmelsleuchten“, nach der Sonorisierung: gaizdras). Ganz anders Skardžius (1943: 301): *žaiddras, mit dem fiktiven Suffix -dra- (die Variante žaizdra wurde in diesem Zusammenhang nicht berücksichtigt). In den Monografien von S. Ambrazas (1993, 2000) finde ich die Wörter žaizrà, žaizdrà, žaizdras nicht (ebenso wenig kaisrà, sprēžlis, triznà, gaizdras).
99 Skardžius (1943: 206): *žod-smė.
100 Bei beiden Ableitungen auf -t- handelt es sich um ein Ablautverhältnis bras- ⇐ bris-. Das Fehlen einer Intensivbildung *brastytì schließt die Möglichkeit einer Analyse *bras-à, *brast-as aus.
101 Skardžius (1943: 310): *brand-sa.
102 Skardžius (1943: 378): *brand-sva.
103 Skardžius (1943:310): *gaid-sas. Wyrazowi litewskiemu odpowiada łot. gàiss ‘powietrze’.
104 Präs. *gysta lässt sich als Erneuerung eines alten Präsens mit Infix verstehen (*gind-sta ⇐ *ginda „es hellt auf, der Himmel klart auf“), parallel etwa zu išvysta (*vind-sta ⇐ *vinda „erblickt, bemerkt“), wo ys- als Stamm für die o-Stufe o gegenüber vais- dient; siehe unten vaìskus.
Page 20122 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
gais-rà105
gais-ras106
gais-ùs
gars-
garš-as garš-inti gars-inti garš-mas107
gìrsti, išgìrsta
gird-, gìrdi, išgìrdo
kars-
kars-à108
kìrsti
kert- / kirt-, kertù, kìrtau
krams-
kráms-čioti109 krams-ėti krams-lė krámz-lė krams-lȳs krams-lùs krams-nóti krams-óti kráms-telzti / -telti kráms-terėti kramstyti112 krams-tùkas krams-ùs
krìmsti
kremt- / krimt-, kremtù, krimtàu110
ląs-
las-tà ląs-tas113 ląs-tis
lįsti
lend- / lind-, lendù, lindàu
lais-
láis-čioti lais-dinti
léisti
leid-, lėdžiu, lėidau
105 Aufbau wie bei kaisra ⇐ kaiš(ti), siehe oben s.v. kais-.
106 Skardžius (1943: 301): *gaid-sras.
107 Skardžius (1943: 203): *gard-smas.
108 Skardžius (1943: 310): *kart-sā. Co do apofonii por. niżej narsà, tamsà, vešà oraz brąsà s.v. brąs-.
109 Obok tego krám-čioti ‘kasać; przeżuwać’. Zdaniem Skardžiusa (1943: 519) kráms-čioti derywowano sufiksem -ioti od wykrzyknika krámst. – Jeśli kogoś nie przekonuje derywacja krams- od krims- formy infinitivi, to może sięgnąć do intensiwum kramstyti, by drogą reanalizy *kram-sty- wydobyć zeń potrzebny nieopierwiastek (paralelę na to wymieniono niżej w § 13).
110 Vgl. oben Neopwk. krims-.
111 Stimmhafte Variante, vgl. oben spręžlis.
112 Durch Degeminierung aus *krams-sty- ⇐ krims-. Vgl. lett. krāmstīt ‚mit den Zähnen etw. Essbares zu erlangen suchen, nach etw. greifen, haschen; zugreifen, stehlen‘.
113 Skardžius (1943: 321): *land-las.
Page 21NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-
123
láis-va114
làis-vas115
làistyti116
laizdyti117
mais-
mais-tas118
mìsti
mit-, mintù, mitaũ
mas-
sumastyti119
mèšti
met-, metù, mečiãu
nars-
nars-à120 nar̃s-as
sunìršti, -nìrsta
nert- / nirt-, nìrto
smars-
smárs-as121
smìrsti, smìrsta
smird-, pasmirdo
švais-
švais- à122 švais-čioti švais-ìnti švais-ýti švaistyti124 švais-ùs
švìsti
šviet- / švit-, šviečiù; švintù123
vais-
vàis-kus125
išvýsti, išvýsta
vyd-, išvýdo
vars-
vars-nà126 var̃s-mas
ver̃šti, vìršti
vert- / virt-, verčiù; virstù
11. Resegmentierung von Präsensformen auf -s-ta
NEOPWK. PRS-DERIVAT AUF -sta PRÄSENSFORM, PRÄTERITUM, INFINITIV
bals-
bãls-vas127
bãlsta
bal-, bálo, bálti
114 Skardžius (1943: 378): *laid-sva. – Co do stopnia o przy sufifugowaniu -va por. kalvà od kélti s, narvà od kélti s, narvà od nérti, spanvà od spirti.
115 Skardžius (1943: 377): *laid-svas.
116 Durch Degeminierung aus *làis-sty- ⇐ léis-.
117 lit. ‚mit Feuer verbrennen‘ (DP). Phonetische Schreibweise für lais-dyti.
118 Skardžius (1943: 321): *mait-tas. Por. wyżej neopwk. w formie stopnia zanikowego mis-.
119 ‚flechten, drehen, verwickeln‘, durch Degeminierung aus *mas-sty- ⇐ mes-. Vgl. mėtm enys ‚Kette im Gewebe‘.
120 Skardžius (1943: 310): *nart-sa.
121 Por. wyżej nars-as ⇐ nirš(ti). Skardžius (1943: 310): *smard-sas.
122 Skardžius (1943: 310): *švait-sa.
123 Vgl. unten gais-ma ‚Gesang‘ von gies-ti 3. Pers. ‚singt‘ (PWK. gied-), § 12.
124 Durch Degeminierung aus *švais-sty-ti ⇐ švies-.
125 Budowa jak pìrs-kus ⇐ pìrs(ti), smìrs-kus ⇐ smìrs(ti), zob. wyżej. Skardžius (1943: 124): *vaid-skus. Co do stopnia o por. vaidinti, vaidéntis, vaìdilas, vaiduõklis.
126 Skardžius (1943: 220): *vart-sna.
127 Vgl. unten žals-vas zu žalsta.
Page 22124 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
būs-
būs-ena
būsta128
bū-, būvo, būti
džiūs-
džiūs-kis džiūs-lā džiūs-nā džiūs-na džiūs-nas129
džiūsta
džiū-, džiūvo, džiūti
girs-
girs-čiōti girs-nóti131 girs-telti
girsta
ger- / gir-, apgìro, gìrtì130
links-
links-ėti links-mas links-nē links-nis links-óti links-tē links-tinis links-tis
linksta
lenk- / link-, lìṅko, lìṅkti132
miṣ-
įmišt-i133 pamišt-i134 miṣ-lē135
*mišta < *min-sta
min-, *mìno, *mìnti
rūks-
rūks-ena
rūksta136
rūk-, rūko, rūkti
128 Neben būs- ist auch das Neuwort būst- vorhanden, das durch Reanalyse des Präsens bū-sta als būst-a abstrahiert wurde. Vgl. Derivate wie būst-as, būst-inė, lit. būst-imas DP, būst-imė DP. – Als man bū-sena zu einem bestimmten Zeitpunkt der Entwicklung mit būti statt mit būsta zu verbinden begann, entstand die Segmentierung bū-sena (sie entspricht dem heutigen Sprachgefühl).
129 In dieser Gruppe tritt auch ein (expressiv) verkürzter Vokalismus auf: džiūsas, džiūsna, džiūsnis, džiūsnius, džiūsra, džiūsris. Das Segment -s- ist jedenfalls als präfixal anzusehen, wie im synchronischen Stamm džiūs-ta. Anders S. Ambrazas (1993: 125, 133), der mit syntagmatischen Suffixen -sn- und -sr- arbeitet.
130 apgìrti ‚sich betrinken‘, prigìrti ‚dem Trinken verfallen, zum Trinker werden‘ (LKŽIII 350–351).
131 Skardžius (1943: 220), który przemilcza obecność girs-čiōti i girs-telti, tłumaczy girsnóti jako girsn-óti, tj. czasownik denominatywny od *gir-snā ‘picie’.
132 Vgl. unten das Neuwort lanks-, § 11.1.
133 Inf. ‚erraten, ein Rätsel lösen‘.
134 Inf. ‚ein Rätsel aufgeben‘. Aus diesem Inf. auf -sti wurde der Stamm miṣ- abstrahiert, der im Präsens miṣa ‚er/sie rät Rätsel‘ sichtbar ist. Vgl. As mišì mišlė. Mišles beminsant radau. Nebus dorai, jei neįmįsi. Aš pamiščiau, ans ančiktum. Siehe LKŽVIII 284, wo jedoch falsche Präsensformen angegeben werden: miñčia oder minsia sowie die Präteritumform mintė (dafür fehlen Belegsätze).
135 Zum Allomorph auf der o-Stufe siehe unten s.v. o mąs-, § 11.1.
136Eine parallele Reanalyse von Rauch- (Präsens auf -a-) erzeugt ein NeopWK. Rauch-, sichtbar in Formationen wie Rauch-en (der Schornstein raucht), Rauch-end (die Sauna rauchte), Rauch-ig (der Tag war verraucht). – Als man zu einem bestimmten Zeitpunkt Rauch mit rauchen statt mit raucht zu assoziieren begann, entstand die Segmentierung Rauch-en.
Page 23NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-
125
rūks-ėti rūks-mas rūks-noti
sprogs-
sprógš-ena sprógš-ena138 sprógš-mas139
sprógsta137
sprog-, sprógo, sprógti
tims-
timš-ras140 timš-ras142
*timsta / témsta
tem- / tim-, sutėmo, témti141
ūks-
ūks-mė143 ūks-na ūks-nė ūkšyti144
ūksta
ūk-, ūko, ūkti
vyks-
vỹks-mas vỹks-nis vỹks-telėti
vỹksta
vyk-, vyko, vykti
žals-
žālš-ganas žālž-ganas žāls-telėti žāls-telti / -terti žāls-vas145
žālsta
žal-, žālo, žālti
žils-
žīls-ganas žīls-telėti žīls-terėti
žīlsta
žil-, žīlo, žīlti
137 Als man irgendwann sprógšena mit sprógti statt mit sprógsta in Verbindung zu bringen begann, entstand eine neue Segmentierung: spróg-sena.
138 Gelegentlicher Wandel von [ks] zu [kš].>
139 Daneben steht sprog-mė „eine leere, nicht mit Sträuchern bewachsene Fläche“.
140 Por. gais-ras od *gis(ti), kais-rā od kais(ti). Skardžius (1943: 301) analizuje ten wyraz jako tim-sras. Uderza pominięcie timšras w monografii S. Ambrazasa (1993: 132–133) (sufiksy -(s)ra, -(s)ris).
141 Da das Segment s der genannten Derivate mit der Metanalyse von Präsensbildungen auf -sta- zusammenhängt (→ *tims-ta, *tėms-ta), gerät der Zusammenhang der litauischen Formen tamsa und tīmšras mit einem urindogermanischen Stamm auf *es-/s- infrage. Vgl. vedisch tāmas-, loc. sg. tāmasi „in der Dunkelheit“, lat. temere „blindlings“, vedisch tāmisraḥ „Dunkelheit“, dazu ausführlicher Smoczyński (2001: 106).
142 LKŽXVI 365, mit gelegentlichem Wandel von msr > zu mšr. – Neben tims-, das ein ingressives Präsens *tim-sta „es dämmert“ zu tėmti voraussetzt, gibt es noch zwei weitere Neowurzeln: tems- (vgl. unten tamsà, § 11.1) und temst- (vgl. témsta „Dämmerung, Dunkelheit“). Sie beruhen auf einer zweifachen Metanalyse des (neuen) Präsens témsta: als tém-s-ta oder als témst-a.
143 Skardžius (1943: 206): ūk-smė zu ūkti.
144 Durch Degeminierung aus *-uks-ty-.
145 Skardžius (1943: 377) uważa za drw. denominalny z suf. -svas od žāltas ‘zielony’.
Page 24126 |
WOJCIECH SMOCZYŃSKI
žils-terti žils-vas146
11.1. Anhang: Bildungen auf der o-Stufe
lanks- lanks-čioti147 liṅksta lenk- / link-, liṅko, liṅkti148
lanks-mas
lanksýti149
mąṣ- mąṣ-lė150 *mįsta < *min-sta min-, *mino, *minti (sekundär mįšti)
mąṣ-lùs
mąṣýti151
tams- tams-à152 *timsta / témsta tem- / tim-, sutėmo, témti153
11.2. Sonderfälle mit -š
nirš- als Neophrastem zu nirt-: inìršta, niršo, niršti ‚sich mit Eifer und Verbissenheit an etwas machen; verbissen werden; in Begeisterung geraten‘. Dieses Paradigma beruht auf der Präsensform inìršta (Präteritum -nirto, niršti usw.), in der es zu einem lautlichen Ersatz von rs durch rš kam.
širš- als Neophrastem zu šird-: das Präteritum širšo legt nahe, das Präsens širšta als Bildung auf -ta zu analysieren: širš-ta. Die Gruppe rš geht hier auf den Lautwandel von rs zurück. Das betreffende Neophrastem ist somit eine Variante zu širs-, vgl. širšta < *širdsta, širdo, širšti ‚zornig werden, sich erzürnen‘ (Denominativum zu širdìs ‚Herz‘).
12. Resegmentierung athematischer Präsensformen auf -s-ti
NEOPHR. DERIVAT PRÄS. AUF -sti FORM PRÄT., INF.
dės- dės-čioti dėst < dėsti dė-, dė́jau, dė́ti
146 Skardžius (1943: 377) uważa za drw. denominalny z suf. -svas od žilas ‘siwy’.
147 Alternative Deutung: *lanks-tì-a-, Iterativbildung zum Neophrastem lanks- wie in lankst-yíti.
148 Vgl. oben Neophr. links-.
149 Synchronisch kann es als *lanks-stytii = liṅks(ta) aufgefasst werden. Diachronisch: lankst-yíti, d. h. ein iterativ-kausatives Derivat mit o-Stufe zur Basis linkst- wie im intransitiven Präsens liṅkst-a (<= link-sta).
150 Vgl. LKKŽVII 893–894: Ich werde jetzt ein solches Rätsel aufgeben, dass es niemand errät. Ich rate, rate ein Rätsel, die Katze trägt eine Blase.
151 Zumindest in der Bedeutung ‚Rätsel erraten‘ geht es durch Degemination auf *mąṣ-sty- <= mąṣ(ti) ‚erraten‘ zurück (vgl. oben Neophr. miṣ-). Vgl. Ich überlege, ob ich erraten werde, wer das getan hat. Er denkt sich Rätsel aus. Denken wir über Rätsel nach. Dagegen kann mąstyti in der Bedeutung ‚denken, nachdenken‘ auf *man-styti <= menù, mìn̄ti ‚sich erinnern‘ zurückgehen.
152 Formen wie tamsìnti, tamsúoti, tamsùs werden hier nicht berücksichtigt, da es sich um Derivate von tamsā handelt. – Das Verhältnis von tams- <= tims- / tems- ist dem von krams- <= krims- / krems- ähnlich (vgl. oben). Als Parallelen für ein Abstraktum auf -à bieten sich zwei Bildungen an, die von Infinitiven auf -s(ti) gebildet sind: kar-s-à <= kirstì, nars-à <= niršti. – Skardžius (1943: 310) analysiert tam-sà und weist témti als Basis aus.
153 Vgl. oben Neophr. tims-, tìmsras, § 11.
Page 25NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-
127
dés-ena dés-lės dés-li dés-lioti dés-ni154
duos- dúos-ena duos-lùs duos-na duos-nis duos-nùs156 dúost < dúosti155 duo-, daviaũ, dúoti
gais- gais-ma157 giest < ĝiesti gied-, ĝiėdu, giedóti
gies- gięs-ena158 gies-mē160 gies-nóti giest < ĝiesti159 gied-, ĝiėdu, giedóti
13. Resegmentierung der Verben auf -styti
NEOPWK. VERBALDERIVAT AUF -styti. PRIMÄRER WURZELSTAMM.
kaus- káus-dinti kaus-ena161 kaūs-tē / -tē162 káustyti = *kaus-sty-163 kau-, káuju, káuti
nars- nars-la náršyti = *nars-sty-163 ner-, nerìu, nérti
154 Neben dés- gibt es ein Neopwk. dést-: déstelėti, destinéti. Es wurde aus dem Intensivum dést-yti ⇐ dé-styti (Stamm dėti) abstrahiert.
155 Als dúosena irgendwann mit dem Infinitiv dúoti statt mit dem athematischen Präsens dúost(i) in Verbindung gebracht wurde, entstand eine neue Segmentierung: dúo-sena.
156 Neben duos- gibt es ein Neopwk. duost-: dúost-eleti, dúost-urti. Es wurde aus dem Intensivum dúost-yti ⇐ dúo-styti (Stamm dúoti) abstrahiert.
157 ‚Gesang, das Singen‘ (bei Dowkont, LKŽIII 35). Das Morphem gais- ist ein o-stufiger Allomorph zu gies-, wie in gięs-ti ‚er/sie singt‘ (siehe unten gies-mē§ 12). Die Entwicklung ai ⇐ *ei, litauisch ie, veranschaulicht etwa das Verhältnis švais-à ⇐ šviės(ti), šviečìu. Daneben gibt es den älteren Allomorphismus gaid-:: gied-, vgl. gáidà ‚Melodie, musikalisches Gehör‘, gaidas arch. ‚Sänger‘, gáidys ‚Hahn‘ als Derivate der Wurzel gied-, ĝiėdu, giedóti ‚singen‘.
158 Skardžius (1943: 234) wymienił ten wyraz w grupie formacji na -sena, wraz z ei-sena, jó-sena oraz aug-sena, bég-sena.
159 Vgl. oben gysmas zu gysti, gýsta, § 10.
160 Skardžius (1943: 206): *gied-smē. – Paralela z pierwiastkiem na -s-: ges-mē ‘ledwo tlący się żar’ ⇐ gēso, gēsti.
161 Als kausena irgendwann mit káuti statt mit káustyti in Verbindung gebracht wurde, entstand eine neue Segmentierung: káu-sena.
162 In der Bedeutung ‚Kiste mit Werkzeugen zum Beschlagen von Pferden‘. Möglich ist auch die Analyse kaust-ē und die Zuordnung zum Neopwk. káus-; dies ergibt sich aus der Resegmentierung káu-styti als káust-yti.
163 Eine alternative Metaanalyse von *nár-st-yti erzeugt ein Neopwk. narst-, das in narš-as oder panaršt-is ‚Peitsche, lederner Teil der Peitsche, das, was an der Peitsche befestigt wird‘, panáršta ‚das Zusammenflechten der Peitsche, damit sie kürzer wird; Flechtwerk, Geflecht‘ (LKŽIX 325).
Page 26128 |
W O J C I E C H S M O C Z Y Ń S K I
panārs-la164
nars-lai
pjaus- pjāus-dinti pjāustyti = *pjaus-sty- pjau-, pj áunu, pj áuti165
pjāus-ena166
sklās- sklās-ta *sklāstyti = *sklās-sty- sklęsti, sklendžiu, sklendžiau
sklās-tas
sklās-tis167
sklās-tūvas
spąs- spąs-lai168 spąstyti = *spąs-sty- spęsti, spéndžiu, spéndžiau,
spąs-nos vgl. iter. spāndyti
sprąs- sprās-tis169 sprąstyti = *sprąs-sty- spręsti, spréndžiu, spréndžiau,
vgl. iter. sprāndyti
uos- uos-lė170 ūostyti = *uos-sty- úosti, úodžiu, úodžiau
uos-lýs
uos-lùs
uōs-nai
uōs-tai
úos-telėti
ABKÜRZUNGEN
adj. – Adjektivum
gwar. – dialektal
inf. – Infinitivus
neopwk. – Neopierwiastki
prs. – Präsens
prt. – Präteritum
pwk. – Wurzel
sb. – Substantivum
suf. – Suffix
vb. – Verbum
164 S. Ambrazas (1993: 98): Suffix -sla-.
165 Neben pjaus- gibt es das Neopierwiastki pjaust-: pjāust-inti, pjaust-inėti, pjaust-iklis, pjaust-inys. Es wurde aus dem Intensivum pjāust-yti ⇐ pjāu-styti (Stamm pjāuti) abstrahiert.
166 Als man zu einem bestimmten Zeitpunkt pjāusena mit pjāuti statt mit pjāustyti in Verbindung zu bringen begann, entstand eine neue Segmentierung: pjāu-sena.
167 Skardžius (1943: 330): *skland-stis albo *skland-tis.
168 Skardžius (1943: 164): *spand-slai.
169 Skardžius (1943: 330): *sprand-stis albo *sprand-tis.
170 Wyraz nie uwzględniony u Skardžiusa (1943: 163) ani u S. Ambrazasa (1993: 99).
Page 27NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-
| 129
QUELLEN
LKŽ – Wörterbuch der litauischen Sprache I–XX, Vilnius 1941–2002.
DP – CZESŁAW KUDZINOWSKI, Index-Wörterbuch zu „Daukšos Postilė“ 1–2. Poznań: Universität Adam-Mickiewicz, 1977. (Reihe Baltische Philologie, 2.)
SD³ – Dictionarium trium linguarum... [3. Aufl.], Vilnae M.DC.XLII. Zitiert nach K. PAKALKA (Hrsg.), Erstes Wörterbuch der litauischen Sprache. Vilnius: Mokslas, 1979.
BIBLIOGRAFIA
AMBRAZAS, S. 1993: Daiktavardžių darybos raida 1. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
AMBRAZAS, S. 2000: Daiktavardžių darybos raida 2. Lietuvių kalbos vardžodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
OTRĘBSKI, J. 1958, 1965: Gramatyka języka litewskiego 1. Wiadomości wstępne. Nauka o głoskach. 2. Nauka o budowie wyrazów, Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe.
SKARDŽIUS, P. 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Lietuvių mokslų akademija. Lietuvių kalbos institutas. (Wznowione w reprodukcji fotograficznej jako t. 1 wydawnictwa Pranas Skardžius, Rinktiniai raštai, red. Albertas Rosinas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1996.)
SMOCZYŃSKI, W. 2001: Język litewski w perspektywie porównawczej, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego. (Baltica Varsoviensia, 3.)
Wojciech Smoczyński Uniwersytet Jagielloński Zakład Językoznawstwa Indoeuropejskiego al. Mickiewicza 9/11, PL-31-120 Kraków [email protected]
Gauta 1003 11 20