Skip to document
Back
Go to original Localized version was produced by AI. It may contain inaccuracies.
Preparing document pages…
26 short passages of this localized version are shown in the original language because they could not be localized reliably.

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA

XLIX (2003), 103 – 129

Litauische Neowurzeln auf -s-

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

Uniwersytet Jagielloński, Kraków

Eine Besonderheit der litauischen Wortbildung besteht darin, dass viele Suffixe, vor allem solche, die Sonoranten enthalten (l, r, m, n, v), offenbar sigmatische Varianten entwickelt haben, z. B. -sla- neben -la-, -sra- neben -ra- usw. Synchronisch wird die asigmatische Variante gewöhnlich an einen auf einen Obstruenten endenden Stamm angefügt, während der sigmatischen Variante ein Vokal oder Diphthong vorausgeht. In diesem Artikel wird argumentiert, dass die scheinbaren sigmatischen Varianten aus der Resegmentierung bestimmter Verbformen (Infinitive auf -sti, Präsensformen auf -sta, athematische Präsensformen auf -sti und Iterative auf -styti) hervorgehen, in denen -s- durch Dissimilation vor dentalen Obstruenten entsteht. So führte beispielsweise die Resegmentierung von ēsti als ē-sti zur Neubildung des Stamms ēs-, der in ēsļus belegt ist (zu segmentieren als ēs-lus und nicht als ēd-slūs). Auf diese Weise haben sich neben den meisten ursprünglich auf dentale Obstruenten endenden Stämmen neugebildete Stämme auf -s- entwickelt. Die in der Literatur zahlreichen Suffixen zugeschriebenen sigmatischen Varianten können somit entfallen.

1. Eine Besonderheit der litauischen Wortbildung besteht darin, dass bei bestimmten nominalen Suffixen zwischen einer asigmatischen Variante und einer sigmatischen Variante unterschieden wird, die durch das Vorhandensein eines s vor dem eigentlichen Suffix gekennzeichnet ist1. Auf Grundlage des in der Monografie von Pr. Skardžius (1943: 162n.) zusammengestellten Materials lässt sich sagen, dass eine derartige Variation hauptsächlich bei denjenigen litauischen Suffixen auftritt, die mit einem Sonoranten beginnen (l, r, m, n, v), vgl.

Asigmatische Form

Sigmatische Form

-la-: krėklas, mėšlas

-sla-: giršlas, kaišlas, krišlas2

-lā-: dėla, eilā

-slā-: gȳsla

-lu-: vešļus, tukļus, suosļus

-slu-: dėšļus, ešļus, gosļus3

-lē-: rėplės, nárplė

-slē-: dėšlės, pūslē4

-rā-: skūdras, stipras, vāiras

-sra-: gaisras, tīmsras

-rā-: kaitrā, kantrā, šutrā, taukrā

-srā-: [kaisrā, gaisrā]5

-ma-: kélmas, skvarmas

-sma-: bilšmas, garšmas, jaušmas, varšmas6

1 Die Bedingungen für das Auftreten dieses s wurden meines Wissens nie präzisiert.

2 Sekundäre: mók-slas, pė-slas, rūk-slas, tīk-slas.

3 Sekundäre: ei-slūs.

4 Sekundäre: patvār-slēs, rauk-slē.

5 Die Bildungen bei Skardžius (1943) sind nicht aufgeführt.

6 Sekundäre: bēg-smas, džiaug-smas, lūnk-smas, vaik-smas, veik-smas.

104 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

-me-: dermē, rētmē, sekmē, tekmē

-smē: bausmē, drausmē, giesmē, rēsmē, żosmē

-na-: ālpnas, drēgnas, glēbnas

-sna-: dosnas, skursnas8

-nā-: dusnā

-snā-: džiūsnā, ēsnos, skursnā, varsna9

-ni-: barnis, vilnīs

-sni-: kášnis, krūšnis, pusnīs10

-nu-: kaunūs, kritnūs, lepnūs

-snu-: ēsnūs, skursnūs, rusnūs11

-niu-: barniūs, mižniūs, sūsniūs

-sniu-: pīržnius (*pirsnius)

-va-: ērdvas, mūlvas, žēlvas

-sva-: bālsvas, juōsvas, kiēsvas, rūsvas12

-vā-: dirvā, kalvā, sparvā

-svā-: braṣvā, lāisva, nausva13

2. Das asigmnatische Suffix tritt überwiegend an einen auf einen Plosiv auslautenden Stamm (p, t, k, b, d, g), vgl. rēp-les, rēt-mē, krēk-las, glēb-nas, ērd-vas, drēg-nas oder an einen auf einen Frikativ auslautenden Stamm (s, š), vgl. dus-nā, suos-lūs, mēš-las, vēš-lūs14. Das sigmatische Suffix verbindet sich dagegen – deskriptiv betrachtet – mit einem Stamm mit vokalischem oder diphthongischem Auslaut. Vgl. den kurzen Vokal in rasmē, rūysas, krišlas, pusnīs, den langen Vokal in kāšnis, rēsmē, gošlūs, miškē, pūšlē, Diphthonge in kiēsvas, juōsvas sowie kaīslas, jaūšmas, sonantische Diphthonge in bīlmas, gīrlas, skuršnas, varsna, tīmras, krimslē. Dieses Prinzip wird durch sekundäre Derivate durchbrochen, bei denen sich das sigmatische Suffix mit beliebigen Stämmen verbindet; siehe Fußnote 2 und folgende.

3. Während das asigmnatische Suffix klar vom Stamm abgrenzbar ist, liegt beim sigmatischen Suffix ein sogenannter morphologischer Knoten vor: Das Segment s geht durch Degeminierung aus der Gruppe *s-s- hervor, in der das erste Phonem den Auslaut des vorangehenden Morphems und das zweite den Anlaut des folgenden Morphems, also des Suffixes, bildete. Skardžius (1943) und nach ihm unter anderem Otrębski (1965) rekonstruieren die frühere morphologische Grenze in der Form vor der Assimilation, nämlich als *t-s oder *d-s. Das bedeutet einen Stamm, der auf einen dentalen Plosiv endet, und ein Suffix mit dem Anlaut -s-, z. B. kīršlas < *kirt-slas, bausmē < *baud-smē.

4. Das Postulat sigmatischer Suffixe ist untrennbar mit der Hypothese verbunden, dass sie Nomina von Verbalstämmen ableiten, die auf einen dentalen Plosiv enden. Dazu ist zu sagen, dass diese Hypothese nur für deverbal gebildete Nomina zutrifft, jedoch scheitert, wenn man versucht, sie auf Derivate auszuweiten

7 Sekundäre: ei-smē, ūk-smē, verk-smē.

8 Sekundäre: kūp-snas, vīlg-šnas.

9 Sekundäre: liep-snā, rēk-snā, vālk-šna.

10 Sekundäre: kēp-snis, lup-snis, mīrk-snis, žīng-snis.

11 Sekundäre: lak-snūs, lip-šnūs, mil-snūs (← pamiltī), ry-snūs (← ryti)

12 Sekundäre: žilSvas ⇐ žīlas, žal-svas ⇐ žāl(i)as.

13 Sekundäre: gausvā, ydva, našva.

14 Von dieser Regel gibt es jedoch Ausnahmen, vgl. kel-mas, bái-mē, bar-nīs, kau-nūs, dir-vā.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

105

Verben gehören zu denselben Wortbildungsstämmen. So stehen beispielsweise neben kirslas, das gewöhnlich als *kirt-slas interpretiert wird, die Verben kiršč́ioti und kirsnóti; ihnen lässt sich jedoch keine Struktur *kirt-čioti, *kirt-noti zuweisen. Bei Verben, die mit Neosuffixen mit dem Bestandteil -d- gebildet werden, kirsdinéti, kiršdinti, atsikirsdýti, ist es unwahrscheinlich, dass die Gruppe [zd] an der morphologischen Naht aus einer dissimilierten Gruppe *t-d hervorgegangen ist. Einfacher ist es, hier einen Stamm kirs- wie im Infinitiv kírsti anzusetzen sowie eine antizipatorische Stimmhaftwerdung von s durch den Anschluss eines Suffixes auf -d- (vgl. mèšdamas ⇐ mèšti); das entsprechende Nomen kiršlas lässt sich natürlicher als kirs-las auffassen denn als *kirt-slas. Deverbativa wie kąśčioti, kąślioti, kąśnoti weisen den Vokal ą auf, der nur vor einem Spiranten möglich ist; vgl. den Infinitiv kąsti. Dies schließt eine Rekonstruktion mit einem dentalen Verschlusslaut, *kand-čioti, *kand-lioti, *kand-noti, unmittelbar aus und legt vielmehr die Analyse kąs-čioti, kąs-lioti, kąs-noti nahe; das entsprechende Nomen kąśnis lässt sich leichter von kąs-nis als von *kand-snis herleiten.

5. Die Derivate des Verbs ésti bilden folgende Reihe:

ės-dinéti

ės-dinti

ės-terti

ės-ena

ės-kà

ės-lùs

ės-nos

ės-nùs

ės-tùvai

ės-tùvas

Offensichtlich ist in dieser gesamten Reihe der Neostamm ės- die Grundlage und wurde aus der Infinitivform ės-ti abstrahiert (< *ėt-ti < *ėd-ti). Der Neostamm verleiht dieser Reihe auf dieselbe Weise morphologische Autonomie wie der Primärstamm ėd- gegenüber der Derivationsreihe

ėd-inéti

ėd-inti

ėdž-ióti

ėd-a

ėd-ėjas

ėd-ėnė

ėd-rùs

ėdž-ios

6. Wenn man nun aus der Reihe ės- die Form ėsłus aussondert und ihr den Stamm ėd- zuweist (vgl. *ėd-šlus bei Skardžius 1943: 166), muss man feststellen, dass dies ein interpretativer Kunstgriff ist, der außer Acht lässt, dass die deverbalen Derivation im Litauischen nicht auf einen, sondern auf zwei Stämme zurückgreift: ėd- und ės- (einen älteren und einen jüngeren). In Anbetracht dessen geben wir das Konzept der sygmatistischen primären Suffixe -sl-, -sr-, -sm-, -sn- bei Stämmen auf -t-/-d- auf. Wir ersetzen es durch den Begriff eines Neoprimärstamms, der mit dem Segment

106 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

s endet und letztlich aus der Dissimilation eines dentalen Verschlusslauts in der Infinitivform (-s-ti < *-t-ti) hervorgegangen ist. Dieser Neoprimärstamm nimmt dieselben Suffixe an wie der primäre Stamm mit etymologischem -s- im Auslaut, vgl. zum Beispiel dēs-ena wie dvēs-ena (zu dvēsti, dvēšē) oder tiṣ-ena (zu tiṣti, tiṣo), gies-mē wie ges-mē (zu gēsti, gēso), ēs-tuvai oder vers-tuvē wie praus-tuvē (zu praūstis, praūšēs), kās-čioti wie blēs-čioti (zu blēsti, blēso).

7. Schon ein flüchtiger Blick in das akademische Wörterbuch (LKŽ) bestärkt uns in der Überzeugung, dass nahezu jeder auf einen dentalen Verschlusslaut endende Stamm von einem Neoprimärstamm auf -s- begleitet wird, der aus einer Reanalyse des Infinitivs auf -sti hervorgegangen ist. In der Regel ist er durch mehrere nominale und/oder verbale Derivate belegt, vgl. es- in § 5. Bisweilen jedoch belegt nur eine einzelne Ableitung die Existenz eines Neoprimärstamms. So etwa bei gaūs-mas ⇐ gaūsti, gos-lūs ⇐ gostì, kiēs-vas ⇐ kiēsti, mėṣ-tinis ⇐ mėšti sowie triz-nā (< *tris-nā) ⇐ trišti. Wie primäre Stämme unterliegen auch Neoprimärstämme Ablautvariationen, nämlich nehmen sie die o-Stufe an: Neben bris- (brištine) steht bras- (brastā, brasvā), neben mis- (mišā) steht mais- (maīstas), neben kirs- (kiršlas, kirščioti) steht kars- im isolierten Substantiv karsā.

8. Weitere Quellen der Neowurzeln auf -s.

Beispiele wie bāls-vas ⇐ bālsta (Inf. bālti), vīkṣ-mas ⇐ vīkṣta (Inf. vīkti) legen nahe, dass das etymologische Präsens auf -sta- als Präs. auf -ta- reinterpretiert wurde, das auf einem Stamm auf -s- beruht: bāls-ta, vīkṣ-ta; entsprechend setzt būs-ena ein Präs. būs-ta voraus (vgl. § 11). – Der Stamm von Derivaten wie dēs-čioti, dēs-lioti, dēs-ena usw. lässt sich am besten durch die Form des athematischen Präs. dēst(i) ‚legt‘ erklären, das nach dem Muster der Infinitive auf -sti als dēs-ti resegmentiert worden sein könnte (vgl. § 12). – Derivate vom Typ kāusdinti, pjāusdinti werden so segmentiert, dass die Neowurzeln kaus- und pjaus- gegenüber den primären PWK kau- und pjau- sichtbar werden. Zur Erklärung dieser Noemorpheme auf -s- muss man auf Intensivbildungen auf -styti zurückgreifen und annehmen, dass ihr Segment s als morphologische Nahtstelle aufgefasst und als ursprüngliche Verbindung *s-s interpretiert wurde: káustyti = *kaus-sty-, pjáustyti = *pjaus-sty- (§ 13).

9. Das Inventar der Neowurzeln auf -s- wird im Folgenden in vier Gruppen unterteilt, entsprechend der Verschiedenheit der Bildungen, die den Ausgangspunkt für die morphologische Resegmentierung bildeten. Es handelt sich um: 1. Infinitive auf -sti, 2. Präsensformen auf -sta, 3. athematische Präsensformen auf -sti, 4. Intensivformen auf -styti.

10. Resegmentierung der Infinitive auf -s-ti

NEOWURZEL.

DERIVAT

QUELLE DER NEOWURZEL

PRIMÄRE PWK

aus-

áus-dinti ataus-dýti áustyti15

áusti

aud-, áudžiu, áudžiau

15Durch Degemination aus *aus-styti.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

107

aus-tuvė

baus- baus-lys; baus-mė16; baus-tuvė baūsti baud-, baudžiu, baudžiau

bels- bels-mas; béls-teleti; béls-tereti; bels-tūkas bélsti beld-, bél džiu, bél džiau

bes- bes-čioti; bès-teleti; bes-tūvas; bes-tūkas bèsti bed-, bedù, bedžiau

bils- bīls-čioti; bils-dénti; bils-mas17; bils-nóti bīlsti, bīlsta bild-, bilda

bris- bris-nóti; bris-terti; bris-tinė bristi18 bred- / brid-, bredù, bridaũ

briṣ- briṣ-teleti briṣti, briṣta19 brind-, pribrindo

draus- draus-dinėti; draus-mė; draus-tinis; draustyti20; draus-tójas; draus-tùvės draūsti draud-, draudžiu, draudžiau

ės- ės-dinėti; ės-dinti ėsti ėd-, ėdu, ėdžiau

16 Skardžius (1943: 206): *baud-smė.

17 Skardžius (1943: 203) wymienił wśród wyrazów na -smas, jak bèg-smas, rėk-smas, verk-smas.

18 Die Entsprechung zu bris- ist bras-, siehe unten § 10.1.

19 Noch vor dem Wandel von urlit. *inS zu lit. įS erhielt der Präsensstamm *brin-sta eine velare Erweiterung: > brinksta. Anschließend wurde diese Form als brink-sta, resegmentiert, wofür das Präteritum brinko und der Infinitiv brinkti. Zeugnis ablegen. Auf diese Weise wurde der Neostamm brink- ‚klirren, anschwellen, aufquellen‘ zum Synonym des Neostamms briṣ-.

20 Durch Gemination aus *draus-styti.

108 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

ės-ena21

ės-kà22

ės-lùs23

ės-nos

ės-nùs24

ės-terti

*ės-tùs25

ės-tùvai

ės-tùvas

gąs-

gąs-čioti gąs-dinti nuogas-lùs26 išgąs-tis

išsigąsti

gand-, išsigandau

gaus-

gaũs-mas

gaũsti

gaud-, gaudžiù, gaudžiaũ

geis-

geis-las geis-lùs geis-mas pageis-tojas

geĩsti

geid-, geidžiù, geidžiaũ

gels-

gẽls-vas27

gẽlsti, gẽlsta

gelt-, pagelto

girs-

gĩrs-las28 gĩrs-mas

gĩrsti, išgĩrsta

gird-, išgirdo

gys-

gys-mas

gỹsti, gỹsta29

gyd-, pragýdo

glaus-

glaus-mẽ glaus-nùs

glaũsti

glaud-, glaudžiù, glaudžiaũ

21 Skardžius (1943: 234) jest to deryvat z suf. -sena. Por. jednak ės-ena z deryvatami na -ena od pierwiastków zakończonych etymologicznym -s-: dvẽs-ena ⇐ dvesiù, dvesiaũ, dvẽs-ti; tĩsena ⇐ tĩsti, tisaũ, tĩsti.

22 Skardžius (1943: 124): *ėd-skā. – Adj. ėškus a. ėškus są rečiau deryvatami na -us od sb. ėškà ‘apetyt’ niželi formacją deverbalną *ėd-skas, jak chciał Skardžius (1943: 124). Por. też ėšk-ena ⇐ ėškà.

23 Skardžius (1943: 166): *ėd-slùs.

24 Skardžius (1943: 225): *ėd-snus.

25 Die Bildung *ės-tùs wurde durch Einfügung von k zu *ėktùs umgebildet, anschließend durch den Wandel von ks > zu kš in ėkštùs ‚wählerisch beim Essen; schwächlich‘. Die Form bei Skardžius (1943) wurde nicht berücksichtigt.

26 Skardžius (1943: 166): *gand-slus.

27 Skardžius (1943: 377): *gelt-svas.

28 Skardžius (1943: 163): *gird-slas.

29 Vgl. in § 12 giesmẽ vom thematischen Präsens giẽst(i).

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

109

glaus-tyti(s)30

priglaus-tojas

glos-

glos-nùs glós-teletì glóstyti31

glósti

glod-, glódžiu, glódžiau

gos-

gos-lùs32

gosti

god-, godzìu, godzìau

grę̇s-

grę̇s-tùvas

grę̇sti

grend-, gréndžiu, gréndžiau

graus-

graũs-mas33 graus-tìnis

gráusti

graud-, gráudžia, gráude

griaus-

griaũs-mas griaus-tìnis

griaústi

griaud-, griaúdzia, griaúde

grįs-

grįs-dinti grįs-lai grįs-mas grįs-tas grįs-tinis grįs-tójis

grįsti

grind-, grindžiu, grindžiau

grūs-

grūs-lýs grūs-mė grūs-tas grūs-tinė grūs-tis grūs-tinė grūstyti34 grūs-tùkas grūs-tùke grūs-tùvas grūs-tùvė grūs-tùvis grūs-tuvỹs

grústi

grūd-, grūdu, grūdau

30 Durch Degeminierung aus *glaus-styti.

31 Durch Degeminierung aus *glos-styti. Eine alternative Metanalyse glóst-tyi erzeugt ein Neopwk. glost-: glostinėti, glostinis, während glósty-ti zu glósty-dinti führt.

32 Derivate: gosláuti ‚lüstern, begehrlich sein‘, goslyba ‚Lüsternheit, Begehrlichkeit‘. Skardžius (1943: 166): *god-slus.

33 Varianten: graũzmas, graũdzmas.

34 Durch Degemination aus *grūs-sty-.

110 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

gurs- gūrs-tas35 gurs-terėti gūrsti, gūrsta gurd-, gūrdo

jaus- jaūs-ena jaus-lùs jaūs-mas36 jaūs-mē jaūsti jaut-, jaučiū, jaučiaī

kais- užkais-dinti kais-las37 kais-rà kaisti, kaista kait-, pakaito

kąs- kąs-čioti38 užkąs-dinėti kąs-dinti kąs-lioti kąs-nis/-nỹs kąs-noti kąs-telėti kąsti kand-, kándu, kándau

keis- keis-dinėti keis-ena keis-lioti keis-mas keis-tinis keis-tinỹs keisti keit-, keičiū, keičiaū

kęš- apkęš-dinti kęš-mas kęš-terėti kęš-terti kęšti kent-, kenčiū, kenčiaū

kęs- kęs-čioti kęsėti39 kęs-las40 kęsti kėt-, kėtù, kėtaū

35 Skardžius (1943: 322): *gurd-smas.

36 Skardžius (1943: 203): *jaut-smas.

37 Skardžius (1943: 163) wymienia ten wyraz w grupie formacji z suf. -sla-.

38 Vgl. ältere Iterativa auf kand-, kandýti und kándžioti.

39 Durch Degemination aus *kės-sėti. Vgl. versėti s. v. vers-.

40 Tu wyjątkowo Skardžius (1943: 163) się waha: „gali būti kilęs iš *kės-slas ir *kės-las, plg. kęsintis“.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

| 111

kies-

kiẽs-vas41

kiẽsti, kiẽsta42

kiet-, sukiẽto, užkiẽto

kirs-

kirs-čioti atsikirs-dinėti nukirs-dinti atsikirs-dýti kirs-las43 kirs-mas kirs-nė kirs-nóti kirs-tas44 kirs-telėti kirs-terėti kirs-tìnas kirs-tìs kirs-tójas kirs-tùkas kirs-tùvas

kìrsti

kert- / kìrt-, kertù, kirtãũ

krės-

krės-čioti krės-dinėti krės-nóti

krėsti

kret- / krėt-, krečiù, krečiãũ

krims-

krims-čioti krims-dinti krims-ėti krims-lė krims-nis krims-nóti krims-telėti krims-telti krims-tùkas

krìmsti

kremt- / krimt-, kremtù, krimtaũ45

kris-

kris-dinėti kris-dinti

krìsti

krit-, krintù, kritãũ

41 Skardžius (1943: 377): *kiet-svas.

42 Grundlage der Derivation ist ein vom Adjektiv mit dem Suffix -sta- gebildetes vb. denominativum. Ebenso wie kiẽs-vas ‚hartlich‘ erklären sich auch die Adi. balsvas ‚weißlich‘, gelsvas ‚gelblich‘, juõsvas ‚schwärzlich‘, mėlsvas ‚bläulich‘, raũsvas ‚rosa‘, žalsvas ‚grünlich‘, žil̃svas ‚graulich‘. Skardžius (1943: 377) und Otrębski (1965: § 121) postulieren zu Unrecht für die gesamte Gruppe das Suffix -svas.

43 Skardžius (1943: 164): *kìrt-slas. – Wariant keršlas jest wtórny; wokalizm został wyrównany do prs. kertù (Skardžius l. c. postuluje *kert-slas, tj. derywację od osnowy praesentis, co mało prawdopodobne).

44 Die Variante kerštas ist sekundär; der Vokalismus wurde an den Präsens kertù angeglichen.

45 Es gibt auch ein entsprechendes Neopk. auf der o-Stufe, siehe unten krams-, § 10.1.

112 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

Kris-las46 kris-liai kris-nóti kris-telėti

leis-

leis-dinėti leis-dinti leis-dyti / -dūti leis-ena leis-telėti leis-terėti leis-terti leis-tin̄iai leis-tiniai leis-tōjas apléis-tojas47 leis-tūvas

léisti

leid-, ich lasse, ich ließ

lies-

lies-mas liés-telėti lies-tūkas

liēsti

berühre-, ich berühre, ich berührte

liš-

liš-dinėti nuļis-dyti liš-ena48

lišti

laufe-, ich lief, ich lief

mels-

mels-dinti mels-ena mels-mas mels-tuvė

melsti

meld-, meldžiu, meldžiau

mes- / mez-

mes-čiōti49 mes-dinėti išmēs-dinti mes-dyti mės-liava50

mēsti

met-, metù, mečiau

46 Skardžius (1943: 164): *krit-slas.

47 Diese altlitauischen Wörter, vgl. z klaust-tojas SD³ 372 „Fragender, percontator, rogator“, gehören zu kláusiu, kláusti.

48 Vgl. oben die Anmerkung zu ės-, ēšena.

49 Dies steht neben dem älteren Iterativ mēčioti (*mēt-iā-), ebenso wie mētyti. Zum gedehnten Ablautgrad vgl. lett. mētāt ‚werfen, schleudern‘ und tschech. vūmetati, pomētati.

50 Das Suffix -liava wurde aus der Bildung mēšliava „Zeit des Ausbringens von Dünger auf das Feld“ abstrahiert, und zwar in dem Moment, als sie auf das Verb mēšti, mēžiu „düngen“ bezogen wurde. Hinsichtlich

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

113

mẽž-liava; mes-muõ51; mès-teleti; mès-tereti; mes-tùvai

męs-

męs-tìnis

męsti

ment-, menčiù, menčiãũ

mis-

mis-â52

mišti

mit-, mintù, mitãũ53

pers-

pẽrs-teleti; pers-tùvai

pẽrsti

perd-/ pird-, pẽrdžiu, pẽrdžiau54

pirs-

pìrs-čioti; pìrs-kius; pìrs-kus56; pìrs-la / -là; pìrs-nis; pìrs-nóti; pìrs-teleti; pìrs-tereti; pìrz-nius57

*pìrsti, *pìrsta

perd-/ pird-, *pirdo55

plaus-

plaũs-mas; plaũs-tas58; plaũstyti59

plaũsti

plaud-, pláudžiu, pláudžiau

plės-

plẽs-ẽnos

plẽsti

plet-/ plẽt-, plečiù, plečiãũ

etymologisch ist mẽšliava, abgeleitet mit dem Suffix -iava von Subst. mẽšlas ‚Mist, Dünger‘ < mẽš-las; dieses Wort war eine scherzhafte Bildung zum Inf. mẽsti, nicht jedoch zum PWK mẽž-, wie Skardžius (1943: 164) mit der Rekonstruktion *mẽž-slas nahelegte. Nach dem Muster des Verhältnisses mẽs-tì:: mẽs-liava entstanden verschiedene analogische Bildungen, vgl. nẽšti ⇒ nẽšliava, vẽšti ⇒ vẽšliava (sekundär vẽžliava), rìnkti ⇒ rìnkliava.

51 Variante zu met-muõ, häufiger Pl. mẽt-menys ‚Gewebegrundlage im Stoff‘.

52 Malzextrakt, Würze, aus der durch Gärung Bier hergestellt wird.‘ Entspricht lett. misa.

53 Vgl. das NEOPWK mais-, zur o-Stufe gegenüber mis-, § 10.1.

54 Zur Schwundstufe pird- siehe unten NEOPWK pìrs-.

55 Zur e-Stufe siehe oben NEOPWK pers-. Die Schwundstufe ist in pirdìnti, pirdžioti sowie im Nom. pirdà, pìrdalas, pirdùnas, pirdžius zu erkennen.

56 Paralelną budowę pokazuje smìrs-kus ⇐ smìrs(ti), zob. niżej. Skardžius (1943: 124) odtwarza jednak *pìrd-skus.

57 Durch Sonorisierung aus *pìrs-nius (Suffix wie in sùs-nius ⇐ sùsti). Parallele: trìznius s. v. tris-. Skardžius (1943: 226) rekonstruiert *pìrd-dnius (ein solches Suffix existiert nicht!)

58 Skardžius (1943: 321): *plaud-tas.

59 Durch Degeminierung aus *plaus-syti.

114 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

išsiplės-ena plės-mas

plūs-

plūs-čioti plūs-ena plūs-mas61 plūs-teleti plūs-tereti

plūsti, plūsta

plūd-, plūdo60

pras-

pripras-dinėti atpras-dýti supras-dýti pras-ena pras-lūs pras-mà pras-mas pras-mē

pràsti

prat-, prantù, prataũ

pus-

pus-nis62 pùs-tas pustytý63

pùsti

put-, puntù, putaũ

pūs-

pūs-čioti64 pūs-dinti pūs-dýti pūs-lē65 pūs-lioti pūs-lýs pūs-nóti pūs-tereti

pūsti

put- / pūt-, pūčiù, pūčiaũ

ras-

ras-dinėti ràs-dinti ras-dýtis ras-lūs66 ras-mē

ràsti

rad-, randù, radaũ

60 Daneben gibt es ein Neopwk. plūst-: plūst-ėti, -a, -ėjo, plūstubūnis ‚jemand, der schimpft, beschimpft, ein ungewaschener Grobian ist‘.

61 Bei Annahme einer expressiven Kürzung plūs- > plus- könnte man hier noch plus-čioti ‚ziellos umhergehen, herumstreunen‘ einordnen (⇒ plūs-čius ‚Faulpelz, Nichtsnutz, Herumtreiber‘).

62 Skardžius (1943: 221): *put-snis (tak samo Otrębski 1965: 170).

63 Durch Degeminierung aus *pus-snyt.

64 Vgl. älteres pūčiōti < *pūt-ia-.

65 Skardžius (1943: 170): *pūt-slē.

66 Skardžius (1943: 166): *rad-slus.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

| 115

res- / ręš-

rēs-vas rēs-vas67 rēs-mē68

rēsti

ret-, rēnta, rēto

ręs-

rēs-dinti rēs-tinis rēs-tójas69

rēsti

rent-, renčiù, renčiaũ

ries-

ries-čiúoti ries-mē70 rēs-mas ries-tas ries-tinis ries-tùvas ries-vas71

riēsti

riet-, riečiù, riečiaũ

ris-

ris-dinti ris-tas ris-vas ris-tùvai ris-tùvas

risti

rit-, ritù, ritãu

rus-

rus-nùs72 rùs-vas73

rùsti

rud-, rundù, rudaũ

sēs-

sēs-lỹs sēs-lùs74 sēs-tas pasēs-tē75

sēsti

sēd-, sēdu, sēdau

siaus-

siaũs-dinti siaus-lùs

siaũsti

siaut-, siaučiù, siaučiaũ

67 Skardžius (1943: 377): *rēt-svas.

68 Skardžius (1943: 206): *rēt-smē. – Por. stopień wzdużony rēt- w reimē a. retmā ‘rzadkie miejsce (w lesie)’, rētis ‘rzeszoto, sito z dużymi otworami’ (zwane też retas), rētỹs ‘człowiek małomówny’.

69 Neben ręš- existiert das Neoprk. rąst-: rąstas. Es wurde aus dem Intensivum *rąs-yti ⇐ *ras-syti (Stamm ręš-ti) abstrahiert.

70 Skardžius (1943: 206): Bildung auf -smē.

71 Skardžius (1943: 377): *riet-svas.

72 Skardžius (1943: 225): *rud-snus.

73 Skardžius (1943: 377): *rud-svas.

74 Skardžius (1943: 166): *sēd-slus.

75 Skardžius (1943: 331): *pasēd-stē oder *pasēd-tē.

116 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

siaũs-mas siaũs-teletė siaũstyti76 siaũs-tùvas

sius-

sius-lùs siùs-mas sius-nà sius-tà siùs-tas siùs-teletė

siùsti

siut-, siunù, siutaũ

sius-

siųs-dinti77 siųs-lys siųs-tinis siųstyti78 sius-tùvas

siųsti

siunt-, siunčiù, siunčiãu

skaus-

skaũs-dinti skaũs-mas79 skaus-nóti

skaũsti, skaũsta

skaud-, skaũda, skaudžiù

skers-

skẽrs-dinti skers-tójas skers-tùvės80

skẽrsti

skerd-, skerdžiù, skerdžiãu

skės-

skẽs-čioti skẽs-nóti skẽs-teletė skẽs-tinis skẽs-tùvas

skẽsti

sket- / skėt-, skẽčiù, skẽčiãu

skirs-

skirs-ena skirs-kelė skirs-mas skirs-nis

skĩrsti, skĩrsta

skird-, skĩrdo

76 Durch Degemination aus *siatus-syti.

77 Daneben siuntinė́ti.

78 Durch Degemination aus *siųs-syti.

79 Skardžius (1943: 204) wymienił wśród wyrazów na -smas, por. wyżej uwagę do bil̄smas.

80 Die sekundäre Basis skers- ist noch in den Substantiven skerstiis oder skerstùjis „der letzte Monat des Jahres, Dezember“ erkennbar; die Erklärung des Formans bereitet jedoch Schwierigkeiten.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

| 117

skirs-nùs skirs-telėti81

sklęs- sklęs-tas sklęsti sklend-, sklendžiu, sklendžiau

skros- skrós-dinti skrós-tinis skros-tójas skros-tùvas skrósti skrod-, skródžiu, skródžiau

skurs- skurs-dinti skurs-nà82 skurs-nas83 skurs-nùs84 skursti, skursta skurd-, skùrdo

skus- 1 skùs-čioti skùs-terėti skùsti skud-, skùnda, skùdo

skus- 2 nuskùs-dinti skùs-terti skùs-tis skus-tójas skus-tùkas skus-tùvas skùsti skut-, skùtu, skutau

skųs- apskųs-dinti skųs-mas skųs-tis skųs-tójas skųsti skund-, skùndžiu, skùndžiau

slys- slýs-čioti slýs-dinti slýs-mas slýs-terėti slýsti, slýsta slyd-, sýdo

smirs- smìrs-dinti smìrsti, smìrsta smird-, pasmìrdo85

81 Mit der metanalytischen Präsensform skirsta, die als skirt-a analysiert wird, sind hingegen die Derivate skirsč-iotis, skirt-ė, skirt-yti, skirst-ùkas, skirst-ùs verbunden.

82 Skardžius (1943: 220) wymienił wśród wyrazów z sekundarnym sufiksem -sna, jak lùp-sna, kup-sną, liep-sną.

83 Skardžius (1943: 219): *skurd-snas.

84 Skardžius (1943: 225): *skurd-snus.

85 Vgl. unten die Neowurzelvarianten auf der o-Stufe: smars-, § 10.1.

118 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

smirs-nóti

smirs-telėti

smirs-telti

smirs-terėti

smirš-kus86

spaus- spaus-dinėti spáusti spaud-, spaudžiu, spaudžiau

spáus-dinti

spáus-ena

spáus-mas

spáus-muõ

spáus-tai / spáuš-

spáus-telėti

spáus-terėti

spáustyti87

spáus-tojas

spaus-tūkai

spaus-tūvai

spaus-tùvė

spraus- spraus-lė spráusti spraud-, spraudžiu, spraudžiau

spraus-mas

spraus-mė

spraus-muõ

spraus-tas

spraus-tūkas

spraus-tūvai88

spręs- spręs-dinti spręsti sprend-, sprendžiu, sprendžiau

spręs-ena

spręz-lis89

spręs-mas

spręs-tūvai

spręs-tūvas

svies- svies-dýti sviesti svied-, sviedžiu, sviedžiau

svies-tas90

86 Vgl. oben pirš-kus.

87 Durch Degemination aus *spaus-styti.

88 Vom PUr. praus- ‚waschen (sich)‘, mit etymologischem -s-, entsprechen praustuvė und praustuvė ‚Waschschüssel‘.

89 Aus *spręz-lis, mit Sonorisierung der Gruppe sl wie in mėzliava < mės-liava (s. v. mes-/mez-), kremzlė neben kremslė ‚Knorpel‘ (Neopur. krims- / krems-).

90 Otrębski (1958: § 471): *svied-tas.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

119

svies-teleti svies-tinė svies-tynės

svys-

svýs-teleti svýs-terėti

svýsti, svýsta

svyd-, svýdo

šus-

šūs-dinti šūs-tiniai šūs-tinis šūs-tūkai

šūsti

šut-, šuntù, šutaũ

šveis-

šveis-čiūoti šveis-dinti šveis-tinis nušveis-tójas šveis-tūkas šveis-tūvas šveis-tùvė

šveisti

šveit-, šveičiu, šveičiau

švies-

švies-à91 švies-as švies-dinti švies-dyti švies-ė švies-ėti švies-inti / -inti švies-is švies-tùvas švies-ulýs švies-umà švies-ùmas švies-ùs

šviėsti

šviet-, šviečiu, šviečiau

tris-

triz-nà

*tristi

trid- / tried-, *trindù, *tridaũ; wtórnie trýstu < *trind-stu, trýdau, trýsti92

Skardžius (1943: 310): *šveit-sa.

Wbrew Skardži­usowi (1943: 219) wyraz triznà ‘biegunka; osoba na nią cierpiąca’ nie może być wyprowadzony z prototypu *trid-dna z tej prostej przyczyny, że składnik -dna nie pojawia się jako sufiks w żadnym wyrazie litewskim. Bardziej naturalny będzie tutaj wywód triznà z praformy trišnà, mianowicie przy uwzględnieniu antycypacyjnej sonoryzacji sn > zn. To nieregularne zjawisko fonetyczne dokumentują takie paralele, jak z jednej strony užnaĩ < uõsnaĩ, nuolaižnùs < nuolaišnùs, z drugiej strony grazmẽ < grasmẽ, graũžmas < graũšmas, juozmuõ < juośmuõ. Formacja *tris-nà tak się ma do inf. triš(ti) jak sius-nà do

120 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

vers- vers-čiūkas vers-dinėti vèrs-dinti pérvers-dyti vèrs-ena versėti93 vers-las vers-mas vers-tuvē vèrsti vert-, verčiù, verčiaũ

ves- ves-dinėti vès-dinti ves-dýti vès-imas / -imà ves-tùvės vèsti ved-, vedù, vedžiaũ

vès- vès-à vés-čioti atvès-dinėti vès-dinti atvès-inti vès-ulys vès-umà vès-ùmas vès-ùs vésta, véstivèd-, védo

žais- 1 žàis-las94 žàis-mas žàis-tojas žàisti ‘spielen’ žàid-, žaidžiù, žaidžiaũ

žais- 2 žàis-tis95 žàiz-dė žàisti ‘aus Ton formen’ žàid-, žaidžiù, žaidžiaũ96

siùs(ti) sowie wie dziùs-nà zu dziùs(ta) und altlit. duos-na zu prs. atemat. dúos(ti). – Die Ableitung trznius „eine an Durchfall leidende Person“ lässt sich auf *triz-nius zurückführen. Dass auch hier eine sekundäre Sonorisierung vorliegt, zeigt die Parallele piržnius „Furz“ aus *pirs-nius; dies wiederum zu pirs- ← *pìrsti (siehe oben). Vgl. sùsnius zu sùsti. Anders Otrębski (1965: § 298), der die Vorformen *trid-snius und *pird-snius mit einem sigmatischen Suffix vorschlägt, das jedoch kaum als alt und/oder primär gelten kann.

93Durch Degemination aus *vers-sėti. Vgl. oben kešėti s. v. kès-.

94Skardžius (1943: 164): *žàid-slas.

95„Ort am Brotofen, Ofenbank“ (LKŽₓₓ 88). Ein verwandtes Wort ist hier žàidas „Schmiedefeuer“.

96Das dialektale žàisti verhält sich zum schriftsprachlichen žiešti „kleben, aus Ton formen“ ungefähr so wie dialektales žàisti „verwunden“ zu žeisti „dass.“ Aufgrund der o-Stufe kann man žàisti, žaidžia als quasiprimarysches Verb auffassen, d. h. als ein Verb, das sich an die Stelle des Iterativs *žaidyti gesetzt hat, das im Präsens mit dem Suffix -ia- flektiert: žaidžia (vgl. altlitauische Präsensformen vom Typ mó́kia zu mókyti, ró́dzia zu ró́dyti, Otrębski 1965: § 639).

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

121

ž aiz-dē97 žaiz-rà žaizdrà98

žis- žis-čioti žis-dinti žis-lioti žis-loti žis-tūkas žisti žind-, žindu, žindau

žos- žos-čioti žos-las žos-mė99 žos-tė žosti žod-, žódžiu, žódau

10.1. Anhang: Bildungen auf der o-Stufe o

bras- bras-tà brās-tas100 bras-và bras-tvà bristi bred- / brid-, bredù, bridau

braṣ- braṣ-à101 braṣ-và102 braṣ-tvà brésti, brésta brend- / brind-, pribřendo, pribřindo

gais- gais-as103 *gisti, *gysta104 *gied- / gid-, vgl. giedras, gaidrùs

97 Eine Variante des Wortes žais-tis (LKŽXX 90). Es lässt sich aus *žais-lė durch gelegentliche Sonorisierung in der Position nach i herleiten. Dasselbe gilt für das Wort žaizdà oder žaizdė „Wunde“, < *žais-tal-tė ⇐ mundartlich žais(ti) „verwunden“.

98 „Schmiedefeuer“, bekannter als Maskulinum žaizdras (LKŽXX 90–91). Bei žaizrà handelt es sich um eine Bildung mit -ra- zum Infinitiv žais(ti), d. h. *žais-ra. Von einem Fall wie kais-rà ⇐ kaisti (siehe oben) unterscheidet sich unser Beispiel durch die Sonorisierung von s (dazu vgl. sprēžlis s. v. sprēs- sowie triznà s. v. tris-). Eine jüngere Variante ist dagegen namitodrā, entstanden durch Sonorisierung von *žaist-ra (< *žais-ra-t- epenthetisch, wie etwa in gaistras „Himmelsleuchten“, nach der Sonorisierung: gaizdras). Ganz anders Skardžius (1943: 301): *žaiddras, mit dem fiktiven Suffix -dra- (die Variante žaizdra wurde in diesem Zusammenhang nicht berücksichtigt). In den Monografien von S. Ambrazas (1993, 2000) finde ich die Wörter žaizrà, žaizdrà, žaizdras nicht (ebenso wenig kaisrà, sprēžlis, triznà, gaizdras).

99 Skardžius (1943: 206): *žod-smė.

100 Bei beiden Ableitungen auf -t- handelt es sich um ein Ablautverhältnis bras- ⇐ bris-. Das Fehlen einer Intensivbildung *brastytì schließt die Möglichkeit einer Analyse *bras-à, *brast-as aus.

101 Skardžius (1943: 310): *brand-sa.

102 Skardžius (1943: 378): *brand-sva.

103 Skardžius (1943:310): *gaid-sas. Wyrazowi litewskiemu odpowiada łot. gàiss ‘powietrze’.

104 Präs. *gysta lässt sich als Erneuerung eines alten Präsens mit Infix verstehen (*gind-sta ⇐ *ginda „es hellt auf, der Himmel klart auf“), parallel etwa zu išvysta (*vind-sta ⇐ *vinda „erblickt, bemerkt“), wo ys- als Stamm für die o-Stufe o gegenüber vais- dient; siehe unten vaìskus.

122 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

gais-rà105

gais-ras106

gais-ùs

gars-

garš-as garš-inti gars-inti garš-mas107

gìrsti, išgìrsta

gird-, gìrdi, išgìrdo

kars-

kars-à108

kìrsti

kert- / kirt-, kertù, kìrtau

krams-

kráms-čioti109 krams-ėti krams-lė krámz-lė krams-lȳs krams-lùs krams-nóti krams-óti kráms-telzti / -telti kráms-terėti kramstyti112 krams-tùkas krams-ùs

krìmsti

kremt- / krimt-, kremtù, krimtàu110

ląs-

las-tà ląs-tas113 ląs-tis

lįsti

lend- / lind-, lendù, lindàu

lais-

láis-čioti lais-dinti

léisti

leid-, lėdžiu, lėidau

105 Aufbau wie bei kaisra ⇐ kaiš(ti), siehe oben s.v. kais-.

106 Skardžius (1943: 301): *gaid-sras.

107 Skardžius (1943: 203): *gard-smas.

108 Skardžius (1943: 310): *kart-sā. Co do apofonii por. niżej narsà, tamsà, vešà oraz brąsà s.v. brąs-.

109 Obok tego krám-čioti ‘kasać; przeżuwać’. Zdaniem Skardžiusa (1943: 519) kráms-čioti derywowano sufiksem -ioti od wykrzyknika krámst. – Jeśli kogoś nie przekonuje derywacja krams- od krims- formy infinitivi, to może sięgnąć do intensiwum kramstyti, by drogą reanalizy *kram-sty- wydobyć zeń potrzebny nieopierwiastek (paralelę na to wymieniono niżej w § 13).

110 Vgl. oben Neopwk. krims-.

111 Stimmhafte Variante, vgl. oben spręžlis.

112 Durch Degeminierung aus *krams-sty- ⇐ krims-. Vgl. lett. krāmstīt ‚mit den Zähnen etw. Essbares zu erlangen suchen, nach etw. greifen, haschen; zugreifen, stehlen‘.

113 Skardžius (1943: 321): *land-las.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

123

láis-va114

làis-vas115

làistyti116

laizdyti117

mais-

mais-tas118

mìsti

mit-, mintù, mitaũ

mas-

sumastyti119

mèšti

met-, metù, mečiãu

nars-

nars-à120 nar̃s-as

sunìršti, -nìrsta

nert- / nirt-, nìrto

smars-

smárs-as121

smìrsti, smìrsta

smird-, pasmirdo

švais-

švais- à122 švais-čioti švais-ìnti švais-ýti švaistyti124 švais-ùs

švìsti

šviet- / švit-, šviečiù; švintù123

vais-

vàis-kus125

išvýsti, išvýsta

vyd-, išvýdo

vars-

vars-nà126 var̃s-mas

ver̃šti, vìršti

vert- / virt-, verčiù; virstù

11. Resegmentierung von Präsensformen auf -s-ta

NEOPWK. PRS-DERIVAT AUF -sta PRÄSENSFORM, PRÄTERITUM, INFINITIV

bals-

bãls-vas127

bãlsta

bal-, bálo, bálti

114 Skardžius (1943: 378): *laid-sva. – Co do stopnia o przy sufifugowaniu -va por. kalvà od kélti s, narvà od kélti s, narvà od nérti, spanvà od spirti.

115 Skardžius (1943: 377): *laid-svas.

116 Durch Degeminierung aus *làis-sty- ⇐ léis-.

117 lit. ‚mit Feuer verbrennen‘ (DP). Phonetische Schreibweise für lais-dyti.

118 Skardžius (1943: 321): *mait-tas. Por. wyżej neopwk. w formie stopnia zanikowego mis-.

119 ‚flechten, drehen, verwickeln‘, durch Degeminierung aus *mas-sty- ⇐ mes-. Vgl. mėtm enys ‚Kette im Gewebe‘.

120 Skardžius (1943: 310): *nart-sa.

121 Por. wyżej nars-as ⇐ nirš(ti). Skardžius (1943: 310): *smard-sas.

122 Skardžius (1943: 310): *švait-sa.

123 Vgl. unten gais-ma ‚Gesang‘ von gies-ti 3. Pers. ‚singt‘ (PWK. gied-), § 12.

124 Durch Degeminierung aus *švais-sty-ti ⇐ švies-.

125 Budowa jak pìrs-kus ⇐ pìrs(ti), smìrs-kus ⇐ smìrs(ti), zob. wyżej. Skardžius (1943: 124): *vaid-skus. Co do stopnia o por. vaidinti, vaidéntis, vaìdilas, vaiduõklis.

126 Skardžius (1943: 220): *vart-sna.

127 Vgl. unten žals-vas zu žalsta.

124 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

būs-

būs-ena

būsta128

bū-, būvo, būti

džiūs-

džiūs-kis džiūs-lā džiūs-nā džiūs-na džiūs-nas129

džiūsta

džiū-, džiūvo, džiūti

girs-

girs-čiōti girs-nóti131 girs-telti

girsta

ger- / gir-, apgìro, gìrtì130

links-

links-ėti links-mas links-nē links-nis links-óti links-tē links-tinis links-tis

linksta

lenk- / link-, lìṅko, lìṅkti132

miṣ-

įmišt-i133 pamišt-i134 miṣ-lē135

*mišta < *min-sta

min-, *mìno, *mìnti

rūks-

rūks-ena

rūksta136

rūk-, rūko, rūkti

128 Neben būs- ist auch das Neuwort būst- vorhanden, das durch Reanalyse des Präsens bū-sta als būst-a abstrahiert wurde. Vgl. Derivate wie būst-as, būst-inė, lit. būst-imas DP, būst-imė DP. – Als man bū-sena zu einem bestimmten Zeitpunkt der Entwicklung mit būti statt mit būsta zu verbinden begann, entstand die Segmentierung bū-sena (sie entspricht dem heutigen Sprachgefühl).

129 In dieser Gruppe tritt auch ein (expressiv) verkürzter Vokalismus auf: džiūsas, džiūsna, džiūsnis, džiūsnius, džiūsra, džiūsris. Das Segment -s- ist jedenfalls als präfixal anzusehen, wie im synchronischen Stamm džiūs-ta. Anders S. Ambrazas (1993: 125, 133), der mit syntagmatischen Suffixen -sn- und -sr- arbeitet.

130 apgìrti ‚sich betrinken‘, prigìrti ‚dem Trinken verfallen, zum Trinker werden‘ (LKŽIII 350–351).

131 Skardžius (1943: 220), który przemilcza obecność girs-čiōti i girs-telti, tłumaczy girsnóti jako girsn-óti, tj. czasownik denominatywny od *gir-snā ‘picie’.

132 Vgl. unten das Neuwort lanks-, § 11.1.

133 Inf. ‚erraten, ein Rätsel lösen‘.

134 Inf. ‚ein Rätsel aufgeben‘. Aus diesem Inf. auf -sti wurde der Stamm miṣ- abstrahiert, der im Präsens miṣa ‚er/sie rät Rätsel‘ sichtbar ist. Vgl. As mišì mišlė. Mišles beminsant radau. Nebus dorai, jei neįmįsi. Aš pamiščiau, ans ančiktum. Siehe LKŽVIII 284, wo jedoch falsche Präsensformen angegeben werden: miñčia oder minsia sowie die Präteritumform mintė (dafür fehlen Belegsätze).

135 Zum Allomorph auf der o-Stufe siehe unten s.v. o mąs-, § 11.1.

136Eine parallele Reanalyse von Rauch- (Präsens auf -a-) erzeugt ein NeopWK. Rauch-, sichtbar in Formationen wie Rauch-en (der Schornstein raucht), Rauch-end (die Sauna rauchte), Rauch-ig (der Tag war verraucht). – Als man zu einem bestimmten Zeitpunkt Rauch mit rauchen statt mit raucht zu assoziieren begann, entstand die Segmentierung Rauch-en.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

125

rūks-ėti rūks-mas rūks-noti

sprogs-

sprógš-ena sprógš-ena138 sprógš-mas139

sprógsta137

sprog-, sprógo, sprógti

tims-

timš-ras140 timš-ras142

*timsta / témsta

tem- / tim-, sutėmo, témti141

ūks-

ūks-mė143 ūks-na ūks-nė ūkšyti144

ūksta

ūk-, ūko, ūkti

vyks-

vỹks-mas vỹks-nis vỹks-telėti

vỹksta

vyk-, vyko, vykti

žals-

žālš-ganas žālž-ganas žāls-telėti žāls-telti / -terti žāls-vas145

žālsta

žal-, žālo, žālti

žils-

žīls-ganas žīls-telėti žīls-terėti

žīlsta

žil-, žīlo, žīlti

137 Als man irgendwann sprógšena mit sprógti statt mit sprógsta in Verbindung zu bringen begann, entstand eine neue Segmentierung: spróg-sena.

138 Gelegentlicher Wandel von [ks] zu [kš].>

139 Daneben steht sprog-mė „eine leere, nicht mit Sträuchern bewachsene Fläche“.

140 Por. gais-ras od *gis(ti), kais-rā od kais(ti). Skardžius (1943: 301) analizuje ten wyraz jako tim-sras. Uderza pominięcie timšras w monografii S. Ambrazasa (1993: 132–133) (sufiksy -(s)ra, -(s)ris).

141 Da das Segment s der genannten Derivate mit der Metanalyse von Präsensbildungen auf -sta- zusammenhängt (→ *tims-ta, *tėms-ta), gerät der Zusammenhang der litauischen Formen tamsa und tīmšras mit einem urindogermanischen Stamm auf *es-/s- infrage. Vgl. vedisch tāmas-, loc. sg. tāmasi „in der Dunkelheit“, lat. temere „blindlings“, vedisch tāmisraḥ „Dunkelheit“, dazu ausführlicher Smoczyński (2001: 106).

142 LKŽXVI 365, mit gelegentlichem Wandel von msr > zu mšr. – Neben tims-, das ein ingressives Präsens *tim-sta „es dämmert“ zu tėmti voraussetzt, gibt es noch zwei weitere Neowurzeln: tems- (vgl. unten tamsà, § 11.1) und temst- (vgl. témsta „Dämmerung, Dunkelheit“). Sie beruhen auf einer zweifachen Metanalyse des (neuen) Präsens témsta: als tém-s-ta oder als témst-a.

143 Skardžius (1943: 206): ūk-smė zu ūkti.

144 Durch Degeminierung aus *-uks-ty-.

145 Skardžius (1943: 377) uważa za drw. denominalny z suf. -svas od žāltas ‘zielony’.

126 |

WOJCIECH SMOCZYŃSKI

žils-terti žils-vas146

11.1. Anhang: Bildungen auf der o-Stufe

lanks- lanks-čioti147 liṅksta lenk- / link-, liṅko, liṅkti148

lanks-mas

lanksýti149

mąṣ- mąṣ-lė150 *mįsta < *min-sta min-, *mino, *minti (sekundär mįšti)

mąṣ-lùs

mąṣýti151

tams- tams-à152 *timsta / témsta tem- / tim-, sutėmo, témti153

11.2. Sonderfälle mit -š

nirš- als Neophrastem zu nirt-: inìršta, niršo, niršti ‚sich mit Eifer und Verbissenheit an etwas machen; verbissen werden; in Begeisterung geraten‘. Dieses Paradigma beruht auf der Präsensform inìršta (Präteritum -nirto, niršti usw.), in der es zu einem lautlichen Ersatz von rs durch rš kam.

širš- als Neophrastem zu šird-: das Präteritum širšo legt nahe, das Präsens širšta als Bildung auf -ta zu analysieren: širš-ta. Die Gruppe rš geht hier auf den Lautwandel von rs zurück. Das betreffende Neophrastem ist somit eine Variante zu širs-, vgl. širšta < *širdsta, širdo, širšti ‚zornig werden, sich erzürnen‘ (Denominativum zu širdìs ‚Herz‘).

12. Resegmentierung athematischer Präsensformen auf -s-ti

NEOPHR. DERIVAT PRÄS. AUF -sti FORM PRÄT., INF.

dės- dės-čioti dėst < dėsti dė-, dė́jau, dė́ti

146 Skardžius (1943: 377) uważa za drw. denominalny z suf. -svas od žilas ‘siwy’.

147 Alternative Deutung: *lanks-tì-a-, Iterativbildung zum Neophrastem lanks- wie in lankst-yíti.

148 Vgl. oben Neophr. links-.

149 Synchronisch kann es als *lanks-stytii = liṅks(ta) aufgefasst werden. Diachronisch: lankst-yíti, d. h. ein iterativ-kausatives Derivat mit o-Stufe zur Basis linkst- wie im intransitiven Präsens liṅkst-a (<= link-sta).

150 Vgl. LKKŽVII 893–894: Ich werde jetzt ein solches Rätsel aufgeben, dass es niemand errät. Ich rate, rate ein Rätsel, die Katze trägt eine Blase.

151 Zumindest in der Bedeutung ‚Rätsel erraten‘ geht es durch Degemination auf *mąṣ-sty- <= mąṣ(ti) ‚erraten‘ zurück (vgl. oben Neophr. miṣ-). Vgl. Ich überlege, ob ich erraten werde, wer das getan hat. Er denkt sich Rätsel aus. Denken wir über Rätsel nach. Dagegen kann mąstyti in der Bedeutung ‚denken, nachdenken‘ auf *man-styti <= menù, mìn̄ti ‚sich erinnern‘ zurückgehen.

152 Formen wie tamsìnti, tamsúoti, tamsùs werden hier nicht berücksichtigt, da es sich um Derivate von tamsā handelt. – Das Verhältnis von tams- <= tims- / tems- ist dem von krams- <= krims- / krems- ähnlich (vgl. oben). Als Parallelen für ein Abstraktum auf -à bieten sich zwei Bildungen an, die von Infinitiven auf -s(ti) gebildet sind: kar-s-à <= kirstì, nars-à <= niršti. – Skardžius (1943: 310) analysiert tam-sà und weist témti als Basis aus.

153 Vgl. oben Neophr. tims-, tìmsras, § 11.

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s-

127

dés-ena dés-lės dés-li dés-lioti dés-ni154

duos- dúos-ena duos-lùs duos-na duos-nis duos-nùs156 dúost < dúosti155 duo-, daviaũ, dúoti

gais- gais-ma157 giest < ĝiesti gied-, ĝiėdu, giedóti

gies- gięs-ena158 gies-mē160 gies-nóti giest < ĝiesti159 gied-, ĝiėdu, giedóti

13. Resegmentierung der Verben auf -styti

NEOPWK. VERBALDERIVAT AUF -styti. PRIMÄRER WURZELSTAMM.

kaus- káus-dinti kaus-ena161 kaūs-tē / -tē162 káustyti = *kaus-sty-163 kau-, káuju, káuti

nars- nars-la náršyti = *nars-sty-163 ner-, nerìu, nérti

154 Neben dés- gibt es ein Neopwk. dést-: déstelėti, destinéti. Es wurde aus dem Intensivum dést-yti ⇐ dé-styti (Stamm dėti) abstrahiert.

155 Als dúosena irgendwann mit dem Infinitiv dúoti statt mit dem athematischen Präsens dúost(i) in Verbindung gebracht wurde, entstand eine neue Segmentierung: dúo-sena.

156 Neben duos- gibt es ein Neopwk. duost-: dúost-eleti, dúost-urti. Es wurde aus dem Intensivum dúost-yti ⇐ dúo-styti (Stamm dúoti) abstrahiert.

157 ‚Gesang, das Singen‘ (bei Dowkont, LKŽIII 35). Das Morphem gais- ist ein o-stufiger Allomorph zu gies-, wie in gięs-ti ‚er/sie singt‘ (siehe unten gies-mē§ 12). Die Entwicklung ai ⇐ *ei, litauisch ie, veranschaulicht etwa das Verhältnis švais-à ⇐ šviės(ti), šviečìu. Daneben gibt es den älteren Allomorphismus gaid-:: gied-, vgl. gáidà ‚Melodie, musikalisches Gehör‘, gaidas arch. ‚Sänger‘, gáidys ‚Hahn‘ als Derivate der Wurzel gied-, ĝiėdu, giedóti ‚singen‘.

158 Skardžius (1943: 234) wymienił ten wyraz w grupie formacji na -sena, wraz z ei-sena, jó-sena oraz aug-sena, bég-sena.

159 Vgl. oben gysmas zu gysti, gýsta, § 10.

160 Skardžius (1943: 206): *gied-smē. – Paralela z pierwiastkiem na -s-: ges-mē ‘ledwo tlący się żar’ ⇐ gēso, gēsti.

161 Als kausena irgendwann mit káuti statt mit káustyti in Verbindung gebracht wurde, entstand eine neue Segmentierung: káu-sena.

162 In der Bedeutung ‚Kiste mit Werkzeugen zum Beschlagen von Pferden‘. Möglich ist auch die Analyse kaust-ē und die Zuordnung zum Neopwk. káus-; dies ergibt sich aus der Resegmentierung káu-styti als káust-yti.

163 Eine alternative Metaanalyse von *nár-st-yti erzeugt ein Neopwk. narst-, das in narš-as oder panaršt-is ‚Peitsche, lederner Teil der Peitsche, das, was an der Peitsche befestigt wird‘, panáršta ‚das Zusammenflechten der Peitsche, damit sie kürzer wird; Flechtwerk, Geflecht‘ (LKŽIX 325).

128 |

W O J C I E C H S M O C Z Y Ń S K I

panārs-la164

nars-lai

pjaus- pjāus-dinti pjāustyti = *pjaus-sty- pjau-, pj áunu, pj áuti165

pjāus-ena166

sklās- sklās-ta *sklāstyti = *sklās-sty- sklęsti, sklendžiu, sklendžiau

sklās-tas

sklās-tis167

sklās-tūvas

spąs- spąs-lai168 spąstyti = *spąs-sty- spęsti, spéndžiu, spéndžiau,

spąs-nos vgl. iter. spāndyti

sprąs- sprās-tis169 sprąstyti = *sprąs-sty- spręsti, spréndžiu, spréndžiau,

vgl. iter. sprāndyti

uos- uos-lė170 ūostyti = *uos-sty- úosti, úodžiu, úodžiau

uos-lýs

uos-lùs

uōs-nai

uōs-tai

úos-telėti

ABKÜRZUNGEN

adj. – Adjektivum

gwar. – dialektal

inf. – Infinitivus

neopwk. – Neopierwiastki

prs. – Präsens

prt. – Präteritum

pwk. – Wurzel

sb. – Substantivum

suf. – Suffix

vb. – Verbum

164 S. Ambrazas (1993: 98): Suffix -sla-.

165 Neben pjaus- gibt es das Neopierwiastki pjaust-: pjāust-inti, pjaust-inėti, pjaust-iklis, pjaust-inys. Es wurde aus dem Intensivum pjāust-yti ⇐ pjāu-styti (Stamm pjāuti) abstrahiert.

166 Als man zu einem bestimmten Zeitpunkt pjāusena mit pjāuti statt mit pjāustyti in Verbindung zu bringen begann, entstand eine neue Segmentierung: pjāu-sena.

167 Skardžius (1943: 330): *skland-stis albo *skland-tis.

168 Skardžius (1943: 164): *spand-slai.

169 Skardžius (1943: 330): *sprand-stis albo *sprand-tis.

170 Wyraz nie uwzględniony u Skardžiusa (1943: 163) ani u S. Ambrazasa (1993: 99).

NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S-

| 129

QUELLEN

LKŽ – Wörterbuch der litauischen Sprache I–XX, Vilnius 1941–2002.

DP – CZESŁAW KUDZINOWSKI, Index-Wörterbuch zu „Daukšos Postilė“ 1–2. Poznań: Universität Adam-Mickiewicz, 1977. (Reihe Baltische Philologie, 2.)

SD³ – Dictionarium trium linguarum... [3. Aufl.], Vilnae M.DC.XLII. Zitiert nach K. PAKALKA (Hrsg.), Erstes Wörterbuch der litauischen Sprache. Vilnius: Mokslas, 1979.

BIBLIOGRAFIA

AMBRAZAS, S. 1993: Daiktavardžių darybos raida 1. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

AMBRAZAS, S. 2000: Daiktavardžių darybos raida 2. Lietuvių kalbos vardžodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

OTRĘBSKI, J. 1958, 1965: Gramatyka języka litewskiego 1. Wiadomości wstępne. Nauka o głoskach. 2. Nauka o budowie wyrazów, Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe.

SKARDŽIUS, P. 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Lietuvių mokslų akademija. Lietuvių kalbos institutas. (Wznowione w reprodukcji fotograficznej jako t. 1 wydawnictwa Pranas Skardžius, Rinktiniai raštai, red. Albertas Rosinas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1996.)

SMOCZYŃSKI, W. 2001: Język litewski w perspektywie porównawczej, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego. (Baltica Varsoviensia, 3.)

Wojciech Smoczyński Uniwersytet Jagielloński Zakład Językoznawstwa Indoeuropejskiego al. Mickiewicza 9/11, PL-31-120 Kraków [email protected]

Gauta 1003 11 20

Document details