scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Neopierwiastki litewskie na „-s-”

Wojciech Smoczyński

Full text

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLIX (2003), 103 – 129 الأسماء المستحدثة الليتوانية المنتهية بـ -s- WOJCIECH SMOCZYŃSKI Uniwersytet Jagielloński, Kraków من خصائص الاشتقاق في الليتوانية أن كثيرًا من اللواحق، ولا سيما تلك التي تحتوي على أصوات رنانة (l, r, m, n, v)، قد تطورت فيما يبدو إلى صيغ سيغماتية، مثل -sla- إلى جانب -la-، و-sra- إلى جانب -ra-، إلخ. تضاف الصيغة غير السيغماتية تزامنيًا عادةً إلى جذور تنتهي بصامت عائق، في حين يسبق الصيغة السيغماتية حرفٌ صوتي أو ازدواجٌ صوتي. وتذهب هذه المقالة إلى أن الصيغ السيغماتية الظاهرية نتجت من إعادة تقطيع بعض الصيغ الفعلية (المصادر المنتهية بـ -sti، والمضارعات المنتهية بـ -sta، والمضارعات غير الموضوعية المنتهية بـ -sti، وصيغ التكرار المنتهية بـ -styti)، حيث ينشأ -s- من المماثلة التفارقية قبل الصوامت السنية؛ فمثلًا، أدت إعادة تقطيع ēsti على صورة ē-sti إلى نشوء جذر أعيدت صياغته هو ēs-، يظهر في ēsļus (ويُقطّع إلى ēs-lus لا ēd-slūs). وهكذا نشأت جذور أعيدت صياغتها وتنتهي بـ -s- إلى جانب معظم الجذور التي كانت تنتهي أصلًا بصوامت سنية. وبذلك يمكن الاستغناء عن الصيغ السيغماتية التي نُسبت في الأدبيات إلى كثير من اللواحق. 1. تتمثل إحدى خصائص الاشتقاق الليتواني في التمييز، مع بعض اللواحق الاسمية، بين صيغة غير سيغماتية وصيغة سيغماتية، تتمثل في وجود الصامت s قبل اللاحقة نفسها1. واستنادًا إلى المادة التي جمعها بر. سكاردجيوس في دراسته (1943: 162 وما بعدها)، يمكن القول إن هذا النوع من التباين يظهر أساسًا في اللواحق الليتوانية التي تبدأ بصوت رنان (l, r, m, n, v)، انظر: الصيغة غير السيغماتية الصيغة السيغماتية -la-: krėklas, mėšlas -sla-: giršlas, kaišlas, krišlas2 -lā-: dėla, eilā -slā-: gȳsla -lu-: vešļus, tukļus, suosļus -slu-: dėšļus, ešļus, gosļus3 -lē-: rėplės, nárplė -slē-: dėšlės, pūslē4 -rā-: skūdras, stipras, vāiras -sra-: غايسراس، تيمسراس -rā-: كايترا، كانترا، شوترا، تاوكرا -srā-: [كايسرا، غايسرا]5 -ma-: كيلماس، سكفارماس -sma-: bilšmas, garšmas, jaušmas, varšmas6 1 شروط ظهور هذا الـ s لم تُحدَّد قط، حسب علمي. 2 ثانوية: mók-slas, pė-slas, rūk-slas, tīk-slas. 3 ثانوية: ei-slūs. 4 ثانوية: patvār-slēs, rauk-slē. 5 التكوينات عند سكارديشيوس (1943) غير مذكورة. 6 ثانوية: bēg-smas, džiaug-smas, lūnk-smas, vaik-smas, veik-smas. 104 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI -me-: dermē, rētmē, sekmē, tekmē -smē: bausmē, drausmē, giesmē, rēsmē, żosmē -na-: ālpnas, drēgnas, glēbnas -sna-: dosnas, skursnas8 -nā-: dusnā -snā-: džiūsnā, ēsnos, skursnā, varsna9 -ni-: barnis, vilnīs -sni-: kášnis, krūšnis, pusnīs10 -nu-: kaunūs، kritnūs، lepnūs -snu-: ēsnūs، skursnūs، rusnūs11 -niu-: barniūs، mižniūs، sūsniūs -sniu-: pīržnius (*pirsnius) -va-: ērdvas, mūlvas, žēlvas -sva-: bālsvas, juōsvas, kiēsvas, rūsvas12 -vā-: dirvā, kalvā, sparvā -svā-: braṣvā, lāisva, nausva13 2. تُلحق اللاحقة غير السيغماتية غالبًا بجذر ينتهي بصامت انسدادي (p, t, k, b, d, g)، قارن rēp-les, rēt-mē, krēk-las, glēb-nas, ērd-vas, drēg-nas، أو بصامت احتكاكي (s, š)، قارن dus-nā, suos-lūs, mēš-las, vēš-lūs14. أما اللاحقة السيغماتية فترتبط، من وجهة نظر وصفية، بجذر ذي نهاية صائتية أو مزدوجة الصائت. قارن الصائت القصير في rasmē, rūysas, krišlas, pusnīs، والصائت الطويل في kāšnis, rēsmē, gošlūs, miškē, pūšlē، والثنائيات الصائتية في kiēsvas, juōsvas وكذلك kaīslas, jaūšmas، والثنائيات الصائتية الرنانة في bīlmas, gīrlas, skuršnas, varsna, tīmras, krimslē. وتخالف هذه القاعدةَ المشتقاتُ الثانوية التي تتصل فيها اللاحقة السيغماتية بأسس من أي نوع؛ انظر الحاشية 2 وما يليها. 3. في حين تتميز اللاحقة غير السيغماتية بوضوح عن الجذر، نواجه في حالة اللاحقة السيغماتية ما يُسمى بالعقدة الصرفية: فالقطعة s ناتجة عن إزالة التضعيف من المجموعة *s-s-، التي كان صوتها الأول خاتمة المورفيم السابق، في حين كان الثاني بداية المورفيم اللاحق، أي اللاحقة. ويعيد Skardžius (1943)، ومن بعده Otrębski (1965) وآخرون، بناء الحد الصرفي القديم في صورة تسبق المماثلة، أي *t-s أو *d-s. وهذا يعني جذرًا ينتهي بصامت أسناني انسدادي ولاحقة تبدأ بـ -s-، مثلًا kīršlas < *kirt-slas, bausmē < *baud-smē. 4. إن افتراض وجود لواحق سيغماتية مرتبط ارتباطًا وثيقًا بالفرضية القائلة إنها تشتق أسماءً من أسس فعلية تنتهي بصامت أسناني انسدادي. وينبغي القول إن هذه الفرضية تصح حصرًا في الأسماء المشتقة من الأفعال، لكنها لا تصمد عند محاولة تعميمها على المشتقات 7 ثانوية: ei-smē, ūk-smē, verk-smē. 8 ثانوية: kūp-snas, vīlg-šnas. 9 ثانوية: liep-snā, rēk-snā, vālk-šna. 10 ثانوية: kēp-snis, lup-snis, mīrk-snis, žīng-snis. 11 ثانوية: lak-snūs, lip-šnūs, mil-snūs (← pamiltī), ry-snūs (← ryti) 12 ثانوية: žilSvas ⇐ žīlas, žal-svas ⇐ žāl(i)as. 13 ثانوية: gausvā, ydva, našva. 14 غير أن ثمة استثناءات لهذه القاعدة، قارن kel-mas, bái-mē, bar-nīs, kau-nūs, dir-vā. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 105 الأفعال التي تنتمي إلى الجذور الاشتقاقية نفسها. فمثلًا، إلى جانب kirslas، الذي يُفسَّر عادةً على أنه *kirt-slas، توجد الأفعال kiršč́ioti وkirsnóti، ولا يمكن إسناد البنية *kirt-čioti، *kirt-noti إليها. وفي حالة الأفعال المصوغة بنيوسواحق تحتوي على العنصر -d-، وهي kirsdinéti, kiršdinti, atsikirsdýti، فمن غير المرجح أن تكون المجموعة [zd] عند الحدّ المورفولوجي ناتجةً عن مجموعة *t-d التي خضعت للإدغام. والأيسر أن نفترض هنا ساقًا kirs- كما في المصدر kírsti، وأن الجهر الاستباقي لـ s سببه اتصال اللاحقة التي تبدأ بـ -d- (قارن mèšdamas ⇐ mèšti)؛ ومن الأنسب تحليل الاسم المقابل kiršlas على أنه kirs-las، لا على أنه *kirt-slas. وتُظهر المشتقات الفعلية مثل kąśčioti, kąšlioti, kąśnoti الصائت ą، الذي لا يكون ممكنًا إلا قبل صوت احتكاكي؛ قارن المصدر kąsti. وهذا يستبعد فورًا إعادة البناء بصامت أسناني انفجاري، *kand-čioti, *kand-lioti, *kand-noti، ويرجّح تحليلًا من قبيل kąs-čioti, kąs-lioti, kąs-noti؛ ويُشتق الاسم المقابل kąśnis بسهولة أكبر من kąs-nis منه من *kand-snis. 5. تُكوِّن مشتقات الفعل ésti السلسلة الآتية: ės-dinéti ės-dinti ės-terti ės-ena ės-kà ės-lùs ės-nos ės-nùs ės-tùvai ės-tùvas من الواضح أن الساق في هذه السلسلة كلها هي النيوجذر ės-، وأنه قد انتُزع من صيغة المصدر ės-ti (< *ėt-ti < *ėd-ti). ويمنح النيوجذر هذه السلسلة استقلالًا صرفيًا بالطريقة نفسها التي يمنح بها الجذر الأولي ėd- سلسلةَ الاشتقاق ėd-inéti ėd-inti ėdž-ióti ėd-a ėd-ėjas ėd-ėnė ėd-rùs ėdž-ios 6. إذا استُبعدت الآن صيغة ės- من السلسلة ėsłus وأُسنِد إليها الجذر ėd- (قارن *ėd-šlus عند Skardžius 1943: 166)، فينبغي الإقرار بأن هذه مناورة تفسيرية لا تأخذ في الحسبان حقيقة أن الاشتقاق المنقول عن الأفعال يستخدم في اللغة الليتوانية جذرين لا جذرًا واحدًا: ėd- وės- (الأقدم والأحدث). وأخذًا لذلك في الاعتبار، سنتخلى عن مفهوم اللواحق الأولية السيغماتية -sl- و-sr- و-sm- و-sn- في الجذور المنتهية بـ -t-/-d-. وسنستعيض عنه بمفهوم جذر مستحدث ينتهي بالقطعة 106 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI s، المنحدرة في نهاية المطاف من تماثل الساكنة السنية الانفجارية في صيغة المصدر (-s-ti < *-t-ti). ويتخذ هذا الجذر المستحدث اللواحق نفسها التي يتخذها الجذر الأولي ذو -s- الاشتقاقية في آخره؛ قارن، على سبيل المثال، dēs-ena مثل dvēs-ena (من dvēsti, dvēšē) أو tiṣ-ena (من tiṣti, tiṣo)، وgies-mē مثل ges-mē (من gēsti, gēso)، وēs-tuvai أو vers-tuvē مثل praus-tuvē (من praūstis, praūšēs)، وkās-čioti مثل blēs-čioti (من blēsti, blēso). 7. إن استعراضًا سريعًا للقاموس الأكاديمي (LKŽ) يعزز اعتقادنا بأن كل جذر تقريبًا ينتهي بصامت سني انفجاري يصاحبه جذر مستحدث على -s-، نشأ من إعادة تحليل المصدر المنتهي بـ -sti. وعادةً ما توثقه عدة مشتقات اسمية و/أو فعلية؛ قارن es- في § 5. لكن أحيانًا لا تكون سوى صيغة مشتقة واحدة دليلًا على وجود الجذر المستحدث. وهذا هو الحال مثلًا في gaūs-mas ⇐ gaūsti, gos-lūs ⇐ gostì, kiēs-vas ⇐ kiēsti, mėṣ-tinis ⇐ mėšti وكذلك triz-nā (< *tris-nā) ⇐ trišti. وعلى غرار الجذور الأولية، تخضع الجذور المستحدثة أيضًا للتناوب الأبوفوني، أي إنها تتخذ صيغة درجة o: فإلى جانب bris- (brištine) نجد bras- (brastā, brasvā)، وإلى جانب mis- (mišā) نجد mais- (maīstas)، وإلى جانب kirs- (kiršlas, kirščioti) نجد kars- في الاسم المعزول karsā. 8. مصادر أخرى للجذور المستحدثة المنتهية بـ s توحي أمثلة مثل bāls-vas ⇐ bālsta (المصدر bālti)، وvīkṣ-mas ⇐ vīkṣta (المصدر vīkti)، أن صيغة المضارع التاريخية المنتهية بـ -sta- أُعيد تحليلها على أنها مضارع منتهٍ بـ -ta- يستند إلى أساس منتهٍ بـ -s-، bāls-ta, vīkṣ-ta؛ وبالمثل، تفترض būs-ena المضارعَ būs-ta (انظر § 11). – يُفسَّر أساس مشتقات من قبيل dēs-čioti, dēs-lioti, dēs-ena وما شابهها على أفضل وجه بصيغة المضارع غير الموضوعي dēst(i) «يضع»، التي ربما أعيد تحليلها، على غرار المصادر المنتهية بـ -sti، إلى dēs-ti (انظر § 12). – تخضع مشتقات من نوع kāusdinti, pjāusdinti لتقطيع يكشف عن الجذرين المستحدثين kaus- و pjaus- في مقابل الجذرين الأوليين kau- و pjau-. ولتفسير هذه الوحدات الصرفية الجديدة المنتهية بـ -s-، ينبغي الرجوع إلى الصيغ التكثيفية المنتهية بـ -styti، وافتراض أن s فيها عُدَّ حدًّا صرفيًّا وفُسِّر على أنه التقاء أصلي *s-s: káustyti = *kaus-sty-، pjáustyti = *pjaus-sty- (§ 13). 9. تُعرض فيما يلي مجموعة الجذور المستحدثة المنتهية بـ -s- مقسمةً إلى أربع مجموعات، تبعًا لاختلاف الصيغ التي شكّلت نقطة الانطلاق لإعادة التحليل الصرفي. وهي: 1. مصادر منتهية بـ -sti، 2. صيغ مضارع منتهية بـ -sta، 3. صيغ مضارع غير موضوعية منتهية بـ -sti، 4. صيغ تكثيفية منتهية بـ -styti. 10. إعادة تحليل المصادر المنتهية بـ -s-ti الجذر المستحدث المشتق مصدر الجذر المستحدث الجذر الأولي aus- áus-dinti ataus-dýti áustyti15 áusti aud-، áudžiu، áudžiau 15 عن طريق إزالة التضعيف من *aus-styti. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 107 aus-tuvė baus- baus-lys; baus-mė16; baus-tuvė baūsti baud-, baudžiu, baudžiau bels- bels-mas; béls-teleti; béls-tereti; bels-tūkas bélsti beld-, bél džiu, bél džiau bes- bes-čioti; bès-teleti; bes-tūvas; bes-tūkas bèsti bed-, bedù, bedžiau bils- bīls-čioti; bils-dénti; bils-mas17; bils-nóti bīlsti, bīlsta bild-, bilda bris- bris-nóti; bris-terti; bris-tinė bristi18 bred- / brid-, bredù, bridaũ briṣ- briṣ-teleti briṣti, briṣta19 brind-, pribrindo draus- draus-dinėti; draus-mė; draus-tinis; draustyti20; draus-tójas; draus-tùvės draūsti draud-, draudžiu, draudžiau ės- ės-dinėti; ės-dinti ėsti ėd-, ėdu, ėdžiau 16 Skardžius (1943: 206): *baud-smė. 17 Skardžius (1943: 203) wymienił wśród wyrazów na -smas, jak bèg-smas, rėk-smas, verk-smas. 18 من حيث الدرجة، يقابل bris- bras-؛ انظر أدناه § 10.1. 19 حتى قبل التحول من *inS إلى الليتوانية įS، أُدرج صوت طبقي في صيغة الحاضر الأولية البلطيقية *brin-sta: > brinksta. ثم أُعيد تحليل هذه الصيغة إلى brink-sta, وهو ما يشهد عليه الماضي brinko والمصدر brinkti. وهكذا أصبح الجذر الحديث brink- «يرنّ، ينتفخ، يتورّم» مرادفًا للجذر الحديث briṣ-. 20 عن طريق إزالة التضعيف من *draus-styti. 108 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI ės-ena21 ės-kà22 ės-lùs23 ės-nos ės-nùs24 ės-terti *ės-tùs25 ės-tùvai ės-tùvas gąs- gąs-čioti gąs-dinti nuogas-lùs26 išgąs-tis išsigąsti gand-, išsigandau gaus- gaũs-mas gaũsti gaud-, gaudžiù, gaudžiaũ geis- geis-las geis-lùs geis-mas pageis-tojas geĩsti geid-, geidžiù, geidžiaũ gels- gẽls-vas27 gẽlsti, gẽlsta gelt-, pagelto girs- gĩrs-las28 gĩrs-mas gĩrsti, išgĩrsta gird-, išgirdo gys- gys-mas gỹsti, gỹsta29 gyd-, pragýdo glaus- glaus-mẽ glaus-nùs glaũsti glaud-, glaudžiù, glaudžiaũ 21 Skardžius (1943: 234) jest to deryvat z suf. -sena. Por. jednak ės-ena z deryvatami na -ena od pierwiastków zakończonych etymologicznym -s-: dvẽs-ena ⇐ dvesiù, dvesiaũ, dvẽs-ti; tĩsena ⇐ tĩsti, tisaũ, tĩsti. 22 Skardžius (1943: 124): *ėd-skā. – Adj. ėškus a. ėškus są rečiau deryvatami na -us od sb. ėškà ‘apetyt’ niželi formacją deverbalną *ėd-skas, jak chciał Skardžius (1943: 124). Por. też ėšk-ena ⇐ ėškà. 23 سكاردجيوس (1943: 166): *ėd-slùs. 24 سكاردجيوس (1943: 225): *ėd-snus. 25 تحوّل التكوين *ės-tùs بإدراج k إلى *ėktùs، ثم بتغيير ks > kš إلى ėkštùs «انتقائي في الطعام؛ ضعيف البنية». لم يورد سكاردجيوس (1943) الصيغة. 26 سكاردجيوس (1943: 166): *gand-slus. 27 سكاردجيوس (1943: 377): *gelt-svas. 28 سكاردجيوس (1943: 163): *gird-slas. 29 انظر في § 12 giesmẽ من المضارع الموضوعاتي giẽst(i). NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 109 glaus-tyti(s)30 priglaus-tojas glos- glos-nùs glós-teletì glóstyti31 glósti glod-, glódžiu, glódžiau gos- gos-lùs32 gosti god-, godzìu, godzìau grę̇s- grę̇s-tùvas grę̇sti grend-, gréndžiu, gréndžiau graus- graũs-mas33 graus-tìnis gráusti graud-, gráudžia, gráude griaus- griaũs-mas griaus-tìnis griaústi griaud-, griaúdzia, griaúde grįs- grįs-dinti grįs-lai grįs-mas grįs-tas grįs-tinis grįs-tójis grįsti grind-, grindžiu, grindžiau grūs- grūs-lýs grūs-mė grūs-tas grūs-tinė grūs-tis grūs-tinė grūstyti34 grūs-tùkas grūs-tùke grūs-tùvas grūs-tùvė grūs-tùvis grūs-tuvỹs grústi grūd-, grūdu, grūdau 30 عن طريق إزالة التضعيف من *glaus-styti. 31 عن طريق إزالة التضعيف من *glos-styti. ويؤدي التحليل الميتا-تحليلي البديل glóst-tyi إلى تكوين نيوجذر. glost-: glostinėti, glostinis، بينما يؤدي glósty-ti إلى glósty-dinti. المشتقات: 32 gosláuti «أن يكون عازفًا على الغوسلي، شهوانيًا»، goslyba «الفجور، الشهوة». Skardžius (1943: 166): *god-slus. 33 المتغيرات: graũzmas, graũdzmas. 34 عن طريق إزالة التضعيف من *grūs-sty-. 110 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI gurs- gūrs-tas35 gurs-terėti gūrsti, gūrsta gurd-, gūrdo jaus- jaūs-ena jaus-lùs jaūs-mas36 jaūs-mē jaūsti jaut-، jaučiū، jaučiaī kais- užkais-dinti kais-las37 kais-rà kaisti, kaista kait-, pakaito kąs- kąs-čioti38 užkąs-dinėti kąs-dinti kąs-lioti kąs-nis/-nỹs kąs-noti kąs-telėti kąsti kand-، kándu، kándau keis- keis-dinėti keis-ena keis-lioti keis-mas keis-tinis keis-tinỹs keisti keit-، keičiū، keičiaū تَحَمَّلَ تَحَمَّلَ، تحمّلَ، تَحَمُّلٌ، تَحَمُّلٌ تَحَمُّلٌ تَحَمَّلَ، أتحمّل، تتحمّل kęs- kęs-čioti kęsėti39 kęs-las40 kęsti kėt-, kėtù, kėtaū 35 Skardžius (1943: 322): *gurd-smas. 36 Skardžius (1943: 203): *jaut-smas. 37 Skardžius (1943: 163) wymienia ten wyraz w grupie formacji z suf. -sla-. 38 انظر التكرارات الأقدم ذات kand-, kandýti وkándžioti. 39 عن طريق إزالة التضعيف من *kės-sėti. انظر versėti تحت vers-. 40 Tu wyjątkowo Skardžius (1943: 163) się waha: „gali būti kilęs iš *kės-slas ir *kės-las, plg. kęsintis“. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- | 111 kies- kiẽs-vas41 kiẽsti, kiẽsta42 kiet-, sukiẽto, užkiẽto kirs- kirs-čioti atsikirs-dinėti nukirs-dinti atsikirs-dýti kirs-las43 kirs-mas kirs-nė kirs-nóti kirs-tas44 kirs-telėti kirs-terėti kirs-tìnas kirs-tìs kirs-tójas kirs-tùkas kirs-tùvas kìrsti kert- / kìrt-, kertù, kirtãũ krės- krės-čioti krės-dinėti krės-nóti krėsti kret- / krėt-, krečiù, krečiãũ krims- krims-čioti krims-dinti krims-ėti krims-lė krims-nis krims-nóti krims-telėti krims-telti krims-tùkas krìmsti kremt- / krimt-, kremtù, krimtaũ45 kris- kris-dinėti kris-dinti krìsti krit-, krintù, kritãũ 41 سكاردجيوس (1943: 377): *kiet-svas. 42 أساس الاشتقاق هو فعلٌ اسميّ مشتقّ من صفة باللاحقة -sta-. وعلى غرار kiẽs-vas «شديد الصلابة قليلًا»، تُفسَّر كذلك الصفات balsvas «مائل إلى البياض»، gelsvas «مائل إلى الصفرة»، juõsvas «مائل إلى السواد»، mėlsvas «مائل إلى الزرقة»، raũsvas «ورديّ»، žalsvas «مائل إلى الخضرة»، žil̃svas «مائل إلى الشيب». ويقترح سكاردجيوس (1943: 377) وأوترمبسكي (1965: § 121) خطأً اللاحقة -svas لهذه المجموعة بأكملها. 43 Skardžius (1943: 164): *kìrt-slas. – Wariant keršlas jest wtórny; wokalizm został wyrównany do prs. kertù (Skardžius l. c. postuluje *kert-slas, tj. derywację od osnowy praesentis, co mało prawdopodobne). 44 الصيغة kerštas ثانوية؛ وقد سُوّيت الحركة الصوتية قياسًا على prs. kertù. 45 ويوجد أيضًا عنصر جديد مناسب على درجة o، انظر أدناه krams-، § 10.1. 112 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI تَساقَطَ46 تَساقُط تَساقَطَ، تَساقَطَ leis- أَذِنَ، أَذِنَ، أَذِنَ / أَذِنَ، إذن، أَذِنَ، أَذِنَ، أَذِنَ، أَذِنَ، أَذِنَ، أَذِنَ، المُدَوِّر، المُحِيط47 أَذِنَ léisti leid- ، leídžiu، leídau lies- حِمْل، حَمَلَ، الحامِل liēsti liet- ، liečiu، liečiau liš- يُلطِّخ شيئًا قليلًا يُلطَّخ قليلًا لطخة48 lišti lind- ، lendū، lindau mels- يُلطِّخ يلطّخ شيئًا لطخة التلطيخ المُلطِّخ أداة التلطيخ melsti meld-, meldžiu, meldžiau mes- / mez- mes-čiōti49 mes-dinėti išmēs-dinti mes-dyti mės-liava50 mēsti met-, metù, mečiau 46 سكاردجيوس (1943: 164): *krit-slas. 47 قارن هذه الكلمات الليتوانية القديمة بـ z klaust-tojas SD³ 372 «السائل، percontator، rogator» من kláusiu, kláusti. 48 قارن الحاشية أعلاه حول ės-, ēšena. 49 هذا إلى جانب صيغة التكرار الأقدم mēčioti (*mēt-iā-), وكذلك mētyti. أما بالنسبة إلى درجة المدّ، فقارن اللاتفية mētāt «يرمي، يقذف» والتشيكية القديمة vūmetati, pomētati. 50 جُرّد اللاحقة -liava من الصيغة الاشتقاقية mēšliava «وقت نقل السماد إلى الحقل»، وتحديدًا في اللحظة التي أُلحقت فيها بالفعل mēšti, mēžiu «يسمّد، يخصّب». ومن حيث NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 113 mẽž-liava; mes-muõ51; mès-teleti; mès-tereti; mes-tùvai męs- męs-tìnis męsti ment-, menčiù, menčiãũ mis- mis-â52 mišti mit-, mintù, mitãũ53 pers- pẽrs-teleti; pers-tùvai pẽrsti perd-/ pird-, pẽrdžiu, pẽrdžiau54 pirs- pìrs-čioti; pìrs-kius; pìrs-kus56; pìrs-la / -là; pìrs-nis; pìrs-nóti; pìrs-teleti; pìrs-tereti; pìrz-nius57 *pìrsti, *pìrsta perd-/ pird-, *pirdo55 plaus- plaũs-mas; plaũs-tas58; plaũstyti59 plaũsti plaud-, pláudžiu, pláudžiau plės- plẽs-ẽnos plẽsti plet-/ plẽt-, plečiù, plečiãũ ومن الناحية الاشتقاقية، فإن mẽšliava مشتقة باللاحقة -iava من الاسم mẽšlas «الروث، السماد» < mẽš-las؛ وكانت هذه الكلمة صيغةً ساخرة مشتقة من المصدر mẽsti، لا من الأصل mẽž-، كما اقترح Skardžius (1943: 164) بإعادة البناء *mẽž-slas. وعلى غرار العلاقة بين mẽs-tì:: mẽs-liava، ظهرت صيغ قياسية متنوعة، قارن nẽšti ⇒ nẽšliava, vẽšti ⇒ vẽšliava (وثانويًا vẽžliava)، rìnkti ⇒ rìnkliava. 51 صيغة بديلة لـ met-muõ، والأكثر شيوعًا بصيغة الجمع mẽt-menys «السَّدى في النسيج». 52 مستخلص الشعير، والنقيع الذي يُصنع منه الجعة بالتخمير». وهو يطابق اللاتفية misa. 53 قارن الأصل mais-، الذي يمثل درجة o في مقابل mis-، § 10.1.. 54 أما درجة الاختزال pird- فانظر أدناه الأصل pìrs-. 55 أما درجة e فانظر أعلاه الأصل pers-. وتظهر درجة الاختزال في pirdìnti, pirdžioti وكذلك في صيغة الرفع pirdà, pìrdalas, pirdùnas, pirdžius. 56 Paralelną budowę pokazuje smìrs-kus ⇐ smìrs(ti), zob. niżej. Skardžius (1943: 124) odtwarza jednak *pìrd-skus. 57 ناتج عن الإجهار: *pìrs-nius (واللاحقة كما في sùs-nius ⇐ sùsti). والموازي هو: trìznius، راجع مادة tris-. ويعيد Skardžius (1943: 226) بناء *pìrd-dnius (فهذه اللاحقة غير موجودة!) 58 Skardžius (1943: 321): *plaud-tas. 59 عبر إزالة التضعيف من *plaus-syti. 114 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI išsiplės-ena plės-mas plūs- plūs-čioti plūs-ena plūs-mas61 plūs-teleti plūs-tereti plūsti, plūsta plūd-, plūdo60 pras- pripras-dinėti atpras-dýti supras-dýti pras-ena pras-lūs pras-mà pras-mas pras-mē pràsti prat-, prantù, prataũ pus- pus-nis62 pùs-tas pustytý63 pùsti put-, puntù, putaũ pūs- pūs-čioti64 pūs-dinti pūs-dýti pūs-lē65 pūs-lioti pūs-lýs pūs-nóti pūs-tereti pūsti put- / pūt-, pūčiù, pūčiaũ ras- ras-dinėti ràs-dinti ras-dýtis ras-lūs66 ras-mē ràsti rad-, randù, radaũ 60 وإلى جانب ذلك يوجد neologism. plūst-: plūst-ėti, -a, -ėjo, plūstubūnis «من يفيض، ويشتم، وفمه غير مغسول». 61 بافتراض الاختزال التعبيري plūs- > plus-، يمكن أن نُدرج هنا أيضًا plus-čioti «التجول بلا هدف، والتسكع» (⇒ plūs-čius «كسول، عاطل، متسكع»). 62 Skardžius (1943: 221): *put-snis (tak samo Otrębski 1965: 170). 63 عن طريق إزالة التضعيف من *pus-snyt. 64 قارن الشكل الأقدم pūčiōti < *pūt-ia-. 65 Skardžius (1943: 170): *pūt-slē. 66 Skardžius (1943: 166): *rad-slus. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- | 115 res- / ręš- rēs-vas rēs-vas67 rēs-mē68 rēsti ret-, rēnta, rēto ręs- rēs-dinti rēs-tinis rēs-tójas69 rēsti rent-, renčiù, renčiaũ ries- ries-čiúoti ries-mē70 rēs-mas ries-tas ries-tinis ries-tùvas ries-vas71 riēsti riet-, riečiù, riečiaũ ris- ris-dinti ris-tas ris-vas ris-tùvai ris-tùvas risti rit-, ritù, ritãu rus- rus-nùs72 rùs-vas73 rùsti rud-، rundù، rudaũ sēs- sēs-lỹs sēs-lùs74 sēs-tas pasēs-tē75 sēsti sēd-، sēdu، sēdau siaus- siaũs-dinti siaus-lùs siaũsti siaut-، siaučiù، siaučiaũ 67 سكاردجيوس (1943: 377): *rēt-svas. 68 Skardžius (1943: 206): *rēt-smē. – Por. stopień wzdużony rēt- w reimē a. retmā ‘rzadkie miejsce (w lesie)’, rētis ‘rzeszoto, sito z dużymi otworami’ (zwane też retas), rētỹs ‘człowiek małomówny’. 69 إلى جانب ręš- يوجد النظير المستحدث rąst-: rąstas. وقد جُرّد منه، بوصفه صيغة مكثفة، *rąs-yti ⇐ *ras-syti (أساس ręš-ti). 70 سكاردجيوس (1943: 206): صيغة مشتقة على -smē. 71 سكاردجيوس (1943: 377): *riet-svas. 72 سكارديشيوس (1943: 225): *rud-snus. 73 سكارديشيوس (1943: 377): *rud-svas. 74 سكارديشيوس (1943: 166): *sēd-slus. 75 سكارديشيوس (1943: 331): *pasēd-stē أو *pasēd-tē. 116 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI siaũs-mas siaũs-teletė siaũstyti76 siaũs-tùvas sius- sius-lùs siùs-mas sius-nà sius-tà siùs-tas siùs-teletė siùsti siut-, siunù, siutaũ sius- siųs-dinti77 siųs-lys siųs-tinis siųstyti78 sius-tùvas siųsti siunt-, siunčiù, siunčiãu skaus- skaũs-dinti skaũs-mas79 skaus-nóti skaũsti, skaũsta skaud-, skaũda, skaudžiù skers- skẽrs-dinti skers-tójas skers-tùvės80 skẽrsti skerd-, skerdžiù, skerdžiãu skės- skẽs-čioti skẽs-nóti skẽs-teletė skẽs-tinis skẽs-tùvas skẽsti sket- / skėt-, skẽčiù, skẽčiãu skirs- skirs-ena skirs-kelė skirs-mas skirs-nis skĩrsti, skĩrsta skird-, skĩrdo 76 بالتماثل، من *siatus-syti. 77 إلى جانب ذلك siuntinė́ti. 78 بالتماثل، من *siųs-syti. 79 Skardžius (1943: 204) wymienił wśród wyrazów na -smas, por. wyżej uwagę do bil̄smas. 80 تظهر القاعدة الثانوية skers- أيضًا في الاسم الاسمي skerstiis أو skerstùjis «الشهر الأخير من السنة، ديسمبر»؛ غير أن تفسير اللاحقة يثير صعوبات. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- | 117 skirs-nùs skirs-telėti81 sklęs- sklęs-tas sklęsti sklend-, sklendžiu, sklendžiau skros- skrós-dinti skrós-tinis skros-tójas skros-tùvas skrósti skrod-, skródžiu, skródžiau skurs- skurs-dinti skurs-nà82 skurs-nas83 skurs-nùs84 skursti, skursta skurd-, skùrdo skus- 1 skùs-čioti skùs-terėti skùsti skud-, skùnda, skùdo skus- 2 nuskùs-dinti skùs-terti skùs-tis skus-tójas skus-tùkas skus-tùvas skùsti skut-, skùtu, skutau skųs- apskųs-dinti skųs-mas skųs-tis skųs-tójas skųsti skund-, skùndžiu, skùndžiau slys- slýs-čioti slýs-dinti slýs-mas slýs-terėti slýsti, slýsta slyd-, sýdo smirs- smìrs-dinti smìrsti, smìrsta smird-, pasmìrdo85 81 أما الأشكال اللهجية skirsč-iotis وskirt-ė وskirt-yti وskirst-ùkas وskirst-ùs، فهي مرتبطة بتحليلٍ صرفيٍّ بأثر رجعي للمضارع prs. skirsta بوصفه skirt-a. 82 Skardžius (1943: 220) wymienił wśród wyrazów z sekundarnym sufiksem -sna, jak lùp-sna, kup-sną, liep-sną. 83 Skardžius (1943: 219): *skurd-snas. 84 Skardžius (1943: 225): *skurd-snus. 85 انظر أدناه إلى النيوجذور ذات الدرجة o: smars-، § 10.1. 118 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI smirs-nóti smirs-telėti smirs-telti smirs-terėti smirš-kus86 spaus- spaus-dinėti spáusti spaud-, spaudžiu, spaudžiau spáus-dinti spáus-ena spáus-mas spáus-muõ spáus-tai / spáuš- spáus-telėti spáus-terėti spáustyti87 spáus-tojas spaus-tūkai spaus-tūvai spaus-tùvė spraus- spraus-lė spráusti spraud-, spraudžiu, spraudžiau spraus-mas spraus-mė spraus-muõ spraus-tas spraus-tūkas spraus-tūvai88 spręs- spręs-dinti spręsti sprend-, sprendžiu, sprendžiau spręs-ena spręz-lis89 spręs-mas spręs-tūvai spręs-tūvas svies- svies-dýti sviesti svied-, sviedžiu, sviedžiau svies-tas90 86 انظر أعلاه pirš-kus. 87 عن طريق إزالة التضعيف من *spaus-styti. 88 من الجذر الهندو-أوروبي المشترك praus- «يغسل (نفسه)»، ذي -s- الاشتقاقية، يقابله على التوالي praustuvė وpraustuvė «حوض». 89 من *spręz-lis, مع تصويت المجموعة sl كما في mėzliava < mės-liava (انظر مادة mes-/mez-)، kremzlė إلى جانب kremslė «غضروف» (من الجذر الهندو-أوروبي المشترك krims- / krems-). 90 Otrębski (1958: § 471): *svied-tas. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 119 svies-teleti svies-tinė svies-tynės svys- svýs-teleti svýs-terėti svýsti, svýsta svyd-, svýdo šus- šūs-dinti šūs-tiniai šūs-tinis šūs-tūkai šūsti šut-, šuntù, šutaũ šveis- šveis-čiūoti šveis-dinti šveis-tinis nušveis-tójas šveis-tūkas šveis-tūvas šveis-tùvė šveisti šveit-, šveičiu, šveičiau švies- švies-à91 švies-as švies-dinti švies-dyti švies-ė švies-ėti švies-inti / -inti švies-is švies-tùvas švies-ulýs švies-umà švies-ùmas švies-ùs šviėsti šviet-, šviečiu, šviečiau tris- triz-nà *tristi trid- / tried-, *trindù, *tridaũ; wtórnie trýstu < *trind-stu, trýdau, trýsti92 Skardžius (1943: 310): *šveit-sa. Wbrew Skardži­usowi (1943: 219) wyraz triznà ‘biegunka; osoba na nią cierpiąca’ nie może być wyprowadzony z prototypu *trid-dna z tej prostej przyczyny, że składnik -dna nie pojawia się jako sufiks w żadnym wyrazie litewskim. Bardziej naturalny będzie tutaj wywód triznà z praformy trišnà, mianowicie przy uwzględnieniu antycypacyjnej sonoryzacji sn > zn. To nieregularne zjawisko fonetyczne dokumentują takie paralele, jak z jednej strony užnaĩ < uõsnaĩ, nuolaižnùs < nuolaišnùs, z drugiej strony grazmẽ < grasmẽ, graũžmas < graũšmas, juozmuõ < juośmuõ. Formacja *tris-nà tak się ma do inf. triš(ti) jak sius-nà do 120 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI vers- vers-čiūkas vers-dinėti vèrs-dinti pérvers-dyti vèrs-ena versėti93 vers-las vers-mas vers-tuvē vèrsti vert- ، verčiù، verčiaũ ves- ves-dinėti vès-dinti ves-dýti vès-imas / -imà ves-tùvės vèsti ved- ، vedù، vedžiaũ vès- vès-à vés-čioti atvès-dinėti vès-dinti atvès-inti vès-ulys vès-umà vès-ùmas vès-ùs vésta، véstivèd-، védo žais- 1 žàis-las94 žàis-mas žàis-tojas žàisti «اللعب» žàid- ، žaidžiù، žaidžiaũ žais- 2 žàis-tis95 žàiz-dė žàisti «يلصق بالطين» žàid-، žaidžiù، žaidžiaũ96 siùs(ti) وكذلك dziùs-nà نسبةً إلى dziùs(ta) والسلافية القديمة duos-na نسبةً إلى صيغة المضارع الخالية من الزيادة dúos(ti). – يُردّ الاسم اللهجي trznius «شخص يعاني من الإسهال» إلى *triz-nius. وتُقنعنا المقارنةُ الموازية piržnius «مُحدِث» المشتقة من *pirs-nius بأن الأمر هنا أيضًا يتعلق بتصويت ثانوي؛ ويُردّ هذا بدوره إلى pirs- ← *pìrsti (انظر أعلاه). قارن sùsnius من sùsti. ويذهب Otrębski (1965: § 298) إلى رأي مغاير، إذ يقترح الأشكال الأولية *trid-snius i *pird-snius، ذات اللاحقة السينماتية، التي يصعب مع ذلك اعتبارها قديمة و/أو أولية. 93 بالنزع التضعيفي من *vers-sėti. قارن أعلاه kešėti تحت المدخل kès-. 94 Skardžius (1943: 164): *žàid-slas. 95 «موضع بجوار فرن الخبز، وموقد صغير بجانبه» (LKŽₓₓ 88). والكلمة ذات الصلة هنا هي žàidas «موقد الحداد». 96 تقابل الكلمة اللهجية žàisti الليتوانيةَ المعيارية žiešti «يلصق، ويشكّل بالطين» تقريبًا كما تقابل الكلمة اللهجية žàisti «يجرح» الكلمةَ žeisti «أيضًا». وبالنظر إلى درجة o، يمكن تفسير žàisti, žaidžia بوصفه فعلًا شبه أولي، أي فعلًا استقر في موضع صيغة التكرار *žaidyti، الذي يُصرّف في المضارع بلاحقة -ia-: žaidžia (قارن نمط المضارع في الليتوانية القديمة mó́kia do mókyti, ró́dzia do ró́dyti، Otrębski 1965: § 639). NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- 121 ž aiz-dē97 žaiz-rà žaizdrà98 žis- žis-čioti žis-dinti žis-lioti žis-loti žis-tūkas žisti žind-، žindu، žindau žos- žos-čioti žos-las žos-mė99 žos-tė žosti žod-، žódžiu، žódau 10.1. ملحق: صيغ على درجة o bras- bras-tà brās-tas100 bras-và bras-tvà bristi bred- / brid-, bredù, bridau braṣ- braṣ-à101 braṣ-và102 braṣ-tvà brésti, brésta brend- / brind-, pribřendo, pribřindo gais- gais-as103 *gisti, *gysta104 *gied- / gid-، قارن giedras، gaidrùs 97 صيغة الكلمة اللعب (LKŽXX 90). ويمكن اشتقاقها من *اللعبة عبر إجهار صوتي عارض في موضع يلي i. وينطبق الأمر نفسه على الكلمة žaizdà أو žaizdė «جرح»، < *žais-tal-tė ⇐ لهجيًّا žais(ti) «يجرح». 98 «موقد حدادة»، ويُعرف على نطاق أوسع بصيغة المذكر žaizdras (LKŽXX 90–91). في žaizrà لدينا صيغة مشتقة باللاحقة -ra- من المصدر žais(ti)، أي *žais-ra. وما يميّز مثالنا عن حالة من قبيل kais-rà ⇐ kaisti (انظر أعلاه) هو إجهار s (وفي هذا الصدد قارن sprēžlis s.v. sprēs- وtriznà s.v. tris-). أما الصيغة الأحدث فهي namitodrā، الناشئة من إجهار *žaist-ra (< *žais-ra-t- إقحامية كما في gaistras «وهج في السماء»، وبعد الإجهار: gaizdras). ويذهب Skardžius (1943: 301) إلى تفسير مختلف تمامًا: *žaiddras، بافتراض لاحقة وهمية -dra- (ولم تُؤخذ الصيغة البديلة žaizdra في الحسبان في هذا السياق). ولا أجد في دراسات S. Ambrazas (1993, 2000) الكلمات žaizrà, žaizdrà, žaizdras (ولا kaisrà, sprēžlis, triznà, gaizdras). 99 Skardžius (1943: 206): *žod-smė. 100 في كلا الاشتقاقين ذوي اللاحقة -t- نتحدث عن علاقة أبوفونية bras- ⇐ bris-. وغياب الصيغة التكثيفية *brastytì يستبعد إمكان تحليل *bras-à, *brast-as. 101 Skardžius (1943: 310): *brand-sa. 102 Skardžius (1943: 378): *brand-sva. 103 Skardžius (1943:310): *gaid-sas. Wyrazowi litewskiemu odpowiada łot. gàiss ‘powietrze’. 104 يمكن فهم صيغة المضارع *gysta على أنها تجديد لصيغة مضارع قديمة ذات إدخال صوتي (*gind-sta ⇐ *ginda «يصفو الجو، ينقشع») على غرار išvysta (*vind-sta ⇐ *vinda «يدرك، يلاحظ»)، حيث تشكّل ys- أساسًا لدرجة o vais-، انظر أدناه vaìskus. 122 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI gais-rà105 gais-ras106 gais-ùs gars- garš-as garš-inti gars-inti garš-mas107 gìrsti, išgìrsta gird-, gìrdi, išgìrdo kars- kars-à108 kìrsti kert- / kirt-, kertù, kìrtau krams- kráms-čioti109 krams-ėti krams-lė krámz-lė krams-lȳs krams-lùs krams-nóti krams-óti kráms-telzti / -telti kráms-terėti kramstyti112 krams-tùkas krams-ùs krìmsti kremt- / krimt-, kremtù, krimtàu110 ląs- las-tà ląs-tas113 ląs-tis lįsti lend- / lind-, lendù, lindàu lais- láis-čioti lais-dinti léisti leid-, lėdžiu, lėidau 105 البنية مماثلة لـ kaisra ⇐ kaiš(ti)، انظر أعلاه تحت مدخل kais-. 106 Skardžius (1943: 301): *gaid-sras. 107 Skardžius: (1943: 203): *gard-smas. 108 Skardžius (1943: 310): *kart-sā. Co do apofonii por. niżej narsà, tamsà, vešà oraz brąsà s.v. brąs-. 109 Obok tego krám-čioti ‘kasać; przeżuwać’. Zdaniem Skardžiusa (1943: 519) kráms-čioti derywowano sufiksem -ioti od wykrzyknika krámst. – Jeśli kogoś nie przekonuje derywacja krams- od krims- formy infinitivi, to może sięgnąć do intensiwum kramstyti, by drogą reanalizy *kram-sty- wydobyć zeń potrzebny nieopierwiastek (paralelę na to wymieniono niżej w § 13). 110 قارن neopkw. krims- أعلاه. 111 صيغة مجهورة، قارن spręžlis أعلاه. 112 ناتج عن إزالة التضعيف من *krams-sty- ⇐ krims-. قارن اللاتفية krāmstīt «السعي إلى الحصول على شيء مأكول بالأسنان، أو الإمساك به أو اختطافه؛ التناول، والسرقة». 113 Skardžius (1943: 321): *land-las. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 123 láis-va114 làis-vas115 làistyti116 laizdyti117 mais- mais-tas118 mìsti mit-, mintù, mitaũ mas- sumastyti119 mèšti met-, metù, mečiãu nars- nars-à120 nar̃s-as sunìršti, -nìrsta nert- / nirt-, nìrto smars- smárs-as121 smìrsti, smìrsta smird-, pasmirdo švais- švais- à122 švais-čioti švais-ìnti švais-ýti švaistyti124 švais-ùs švìsti šviet- / švit-, šviečiù; švintù123 vais- vàis-kus125 išvýsti, išvýsta vyd-, išvýdo vars- vars-nà126 var̃s-mas ver̃šti, vìršti vert- / virt-, verčiù; virstù 11. إعادة تقطيع صيغ المضارع على -s-ta مبتكرات. مشتق مضارع على -sta، صيغة الماضي والمصدر. bals- bãls-vas127 bãlsta bal-, bálo, bálti 114 Skardžius (1943: 378): *laid-sva. – Co do stopnia o przy sufifugowaniu -va por. kalvà od kélti s, narvà od kélti s, narvà od nérti, spanvà od spirti. 115 Skardžius (1943: 377): *laid-svas. 116 عن طريق إزالة التضعيف من *làis-sty- ⇐ léis-. 117 «يحرق بالنار» (DP). تهجئة صوتية للصيغة lais-dyti. 118 Skardžius (1943: 321): *mait-tas. Por. wyżej neopwk. w formie stopnia zanikowego mis-. 119 «ينسج، يلفّ، يفتل»، عن طريق إزالة التضعيف من *mas-sty- ⇐ mes-. قارن mėtm enys «السَّدى في النسيج». 120 Skardžius (1943: 310): *nart-sa. 121 Por. wyżej nars-as ⇐ nirš(ti). Skardžius (1943: 310): *smard-sas. 122 Skardžius (1943: 310): *švait-sa. 123 قارن أدناه gais-ma «الغناء» من gies-ti، الشخص الثالث «يغني» (الأصل المبتكر gied-)، § 12. 124 عن طريق إزالة التضعيف من *švais-sty-ti ⇐ švies-. 125 Budowa jak pìrs-kus ⇐ pìrs(ti), smìrs-kus ⇐ smìrs(ti), zob. wyżej. Skardžius (1943: 124): *vaid-skus. Co do stopnia o por. vaidinti, vaidéntis, vaìdilas, vaiduõklis. 126 Skardžius (1943: 220): *vart-sna. 127 قارن أدناه žals-vas بـ žalsta. 124 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI būs- būs-ena būsta128 bū-, būvo, būti džiūs- džiūs-kis džiūs-lā džiūs-nā džiūs-na džiūs-nas129 džiūsta džiū-, džiūvo, džiūti girs- girs-čiōti girs-nóti131 girs-telti girsta ger- / gir-, apgìro, gìrtì130 links- links-ėti links-mas links-nē links-nis links-óti links-tē links-tinis links-tis linksta lenk- / link-, lìṅko, lìṅkti132 miṣ- įmišt-i133 pamišt-i134 miṣ-lē135 *mišta < *min-sta min-, *mìno, *mìnti rūks- rūks-ena rūksta136 rūk-, rūko, rūkti 128 إلى جانب bū-s- يوجد الجذر اللاحق التكوّن. būst-، الذي جُرّد عن طريق إعادة التحليل من المضارع bū-sta بوصفه būst-a. قارن مشتقات مثل būst-as وbūst-inė والليتوانية السامية būst-imas بصيغة DP، وbūst-imė بصيغة DP. – عندما بدأوا، في مرحلة ما من التطور، يربطون bū-sena بالفعل būti بدلًا من būsta، ظهر التقسيم bū-sena (وهو ينسجم مع الحس اللغوي الحالي). 129 يظهر في هذه المجموعة أيضًا تصويت مختزل (تعبيريًا): džiūsas، džiūsna، džiūsnis، džiūsnius، džiūsra، džiūsris. وينبغي، على أي حال، اعتبار المقطع -s- بادئة، كما في أساس المضارع المتزامن džiūs-ta. على خلاف ذلك، يرى S. Ambrazas (1993: 125, 133)، الذي يستخدم اللاحقتين التركيبيتين -sn- و-sr-. 130 apgìrti «يسكر»، prigìrti «يدمن الشرب، يصبح سكيرًا» (LKŽIII 350–351). 131 Skardžius (1943: 220), który przemilcza obecność girs-čiōti i girs-telti, tłumaczy girsnóti jako girsn-óti, tj. czasownik denominatywny od *gir-snā ‘picie’. 132 قارن أدناه الجذر اللاحق التكوّن lanks-، § 11.1. 133 المصدر: «يخمن، يحل (لغزًا)». 134 المصدر: «يطرح لغزًا». ومن هذا المصدر المنتهي بـ -sti جُرّد الجذر اللاحق التكوّن miṣ-، الظاهر في المضارع miṣa «يخمن الألغاز». قارن As mišì mišlė. Mišles beminsant radau. Nebus dorai, jei neįmįsi. Aš pamiščiau, ans ančiktum. انظر LKŽVIII 284، حيث أُوردت، مع ذلك، صيغ مضارع خاطئة: miñčia أو minsia، وصيغة ماضٍ: mintė (ولا توجد لها جمل توضيحية). 135 حول الألومورف ذي درجة o، انظر أدناه، تحت المدخل mąs-، § 11.1. 136 وتُنتج إعادة التحليل الموازية rūkst-a (المضارع على -a-) نيوجذرًا. rūkst-، وهو ظاهر في صيغ مثل rūkst-ėti (يدخّن المدخنة)، rūkst-énti (يدخّن الحمّام)، rūkst-otas (يوم مدخّن). – عندما بدأوا، في مرحلة ما، يربطون rūksena بـ rūkti بدلًا من rūksta، ظهر التقسيم rūk-sena. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- 125 rūks-ėti rūks-mas rūks-noti sprogs- sprógš-ena sprógš-ena138 sprógš-mas139 sprógsta137 sprog-, sprógo, sprógti tims- timš-ras140 timš-ras142 *timsta / témsta tem- / tim-, sutėmo, témti141 ūks- ūks-mė143 ūks-na ūks-nė ūkšyti144 ūksta ūk-, ūko, ūkti vyks- vỹks-mas vỹks-nis vỹks-telėti vỹksta vyk-، vyko، vykti žals- žālš-ganas žālž-ganas žāls-telėti žāls-telti / -terti žāls-vas145 žālsta žal-، žālo، žālti žils- žīls-ganas žīls-telėti žīls-terėti žīlsta žil-، žīlo، žīlti 137 عندما بدأوا في مرحلة ما يربطون sprógšena بـsprógti بدلًا من sprógsta، ظهر تقطيع جديد هو spróg-sena. 138 تغير عارض من [ks] > إلى [kš]. 139 إلى جانب ذلك، sprog-mė «مساحة خالية لا تنمو فيها الشجيرات». 140 Por. gais-ras od *gis(ti), kais-rā od kais(ti). Skardžius (1943: 301) analizuje ten wyraz jako tim-sras. Uderza pominięcie timšras w monografii S. Ambrazasa (1993: 132–133) (sufiksy -(s)ra, -(s)ris). 141 بما أن المقطع s في المشتقات المذكورة يرتبط بإعادة التحليل المورفيمي لصيغ الحاضر على -sta-، (→ *tims-ta, *tėms-ta)، فإن الصلة بين الصيغ الليتوانية tamsa وtīmšras والجذر الهندوأوروبي على *es-/s- تصبح موضع شك. قارن بالفيدية tāmas-, loc. sg. tāmasi «في الظلام»، واللاتينية temere «على غير هدى»، والفيدية tāmisraḥ «الظلام»، وللمزيد انظر Smoczyński (2001: 106). 142 LKŽXVI 365، مع تغير عارض من msr > إلى mšr. – وإلى جانب tims-، الذي يفترض وجود صيغة حاضر ابتدائية *tim-sta «يحلّ الظلام» من tėmti، لدينا أيضًا جذرين مستحدثين آخرين: tems- (انظر أدناه tamsà، § 11.1) وtemst- (قارن témsta «الغسق، الظلمة»). وهما قائمان على إعادة تحليل مورفيمي مزدوجة لصيغة الحاضر (الجديدة) témsta: إما tém-s-ta أو témst-a. 143 Skardžius (1943: 206): ūk-smė من ūkti. 144 عن طريق إزالة التضعيف من *-uks-ty-. 145 Skardžius (1943: 377) uważa za drw. denominalny z suf. -svas od žāltas ‘zielony’. 126 | WOJCIECH SMOCZYŃSKI žils-terti žils-vas146 11.1. ملحق: صيغ على الدرجة o lanks- lanks-čioti147 liṅksta lenk- / link-, liṅko, liṅkti148 lanks-mas lanksýti149 mąṣ- mąṣ-lė150 *mįsta < *min-sta min-, *mino, *minti (wtórnie mįšti) mąṣ-lùs mąṣýti151 tams- tams-à152 *timsta / témsta tem- / tim-, sutėmo, témti153 11.2. حالات خاصة على -š nirš- بوصفه جذرًا لغويًا مستحدثًا من nirt-: inìršta, niršo, niršti «شرع في أمرٍ بشراسةٍ وضراوة؛ صار حانقًا؛ استشاط حماسًا». يقوم هذا التصريف على صيغة المضارع inìršta (صيغة الماضي -nirto, niršti، صيغة الجمع)، حيث حدث إحلال صوتي لـ rs محل rš. širš- بوصفه جذرًا مستحدثًا للفعل šird-: صيغة الماضي širšo تدعو إلى تحليل صيغة المضارع širšta على أنها صيغة مكوّنة باللاحقة -ta: širš-ta. ومجموعة rš ناتجة هنا عن تغيّر rs. لذا فإن هذا الجذر المستحدث صيغة بديلة لـ širs-، قارن širšta < *širdsta, širdo, širšti «يغضب، يستشيط غضبًا» (مشتق من širdìs «القلب»). 12. إعادة تقطيع صيغ المضارع غير الموضوعي المنتهية بـ -s-ti الجذر المستحدث؛ المشتق في المضارع على -sti؛ صيغة الماضي والمصدر dės- dės-čioti dėst < dėsti dė-، dė́jau، dė́ti 146 Skardžius (1943: 377) uważa za drw. denominalny z suf. -svas od žilas ‘siwy’. 147 ترجمة بديلة: *lanks-tì-a-, صيغة تكرارية من الجذر المستحدث lanks- كما في lankst-yíti. 148 قارن الجذر المستحدث links- أعلاه. 149 يمكن تحليله تزامنيًا على أنه *lanks-stytii = liṅks(ta). أما تاريخيًا: lankst-yíti، أي مشتق تكراري سببي على الدرجة o من الجذع linkst-، كما في المضارع اللازم liṅkst-a (<= link-sta). 150 قارن LKKŽVII 893–894: سأطرح الآن لغزًا لا يستطيع أحد حلّه. أحلّ لغزًا، أحلّ لغزًا، والقطة تحمل مثانة. 151 على الأقل في معنى «حلّ الألغاز» يرجع إلى *mąṣ-sty- <= mąṣ(ti) «يخمن» عن طريق إزالة التضعيف (انظر الجذر المستحدث miṣ- أعلاه). قارن أفكر: هل سأعرف من فعل ذلك؟ إنه يحل الألغاز. فلنفكر في الألغاز. أما mąstyti بمعنى «يفكر، يتأمل»، فيمكن أن يكون مشتقًا من *man-styti <= menù, mìn̄ti «يتذكر». 152 تُستبعد هنا صيغ مثل tamsìnti, tamsúoti, tamsùs، لأنها مشتقات من tamsā. – والعلاقة بين tams- <= tims- / tems- تشبه العلاقة بين krams- <= krims- / krems- (انظر أعلاه). وبالنسبة إلى الاسم المجرّد المنتهي بـ -à، تبرز بوصفها نظائر صيغتان مشتقتان من مصدر منتهٍ بـ -s(ti): kar-s-à <= kirstì, nars-à <= niršti. – يحلل Skardžius (1943: 310) tam-sà مع الإشارة إلى témti بوصفه الجذع. 153 قارن أعلاه الجذرين المستحدثين tims-, tìmsras، § 11. NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -s- 127 dés-ena dés-lės dés-li dés-lioti dés-ni154 duos- dúos-ena duos-lùs duos-na duos-nis duos-nùs156 dúost < dúosti155 duo-, daviaũ, dúoti gais- gais-ma157 giest < ĝiesti gied-, ĝiėdu, giedóti gies- gięs-ena158 gies-mē160 gies-nóti giest < ĝiesti159 gied-, ĝiėdu, giedóti 13. إعادة تقسيم الأفعال إلى -styti NEOPWK. المشتق الفعلي المنتهي بـ -styti. PWK. أوليّ kaus- káus-dinti kaus-ena161 kaūs-tē / -tē162 káustyti = *kaus-sty-163 kau-, káuju, káuti nars- nars-la náršyti = *nars-sty-163 ner-, nerìu, nérti 154إلى جانب dés-: يوجد نظير جذريّ مستحدث. dést-: déstelėti, destinéti. استُخلص من صيغة التكثيف dést-yti ⇐ dé-styti (جذر dėti). 155 عندما بدأوا في مرحلة ما يربطون dúosena بالمصدر dúoti بدلًا من المضارع غير الموضوعي dúost(i)، ظهر تقطيع جديد dúo-sena. 156إلى جانب duos- يوجد نظير جذريّ مستحدث. duost-: dúost-eleti, dúost-urti. استُخلص من صيغة التكثيف dúost-yti ⇐ dúo-styti (جذر dúoti). 157 «الغناء، فعل الغناء» (لدى Dowkonta، LKŽIII 35). يشكل المورفيم gais- ألومورفًا في درجة o مقابل gies- كما في gięs-ti، الغائب «يغني» (انظر أدناه gies-mē§ 12). ويوضح مثلًا اشتقاق ai ⇐ *ei، الليتوانية ie، علاقة švais-à ⇐ šviės(ti), šviečìu. وإلى جانب ذلك، نجد التناوب الألومورفي الأقدم gaid-:: gied-، قارن gáidà «اللحن، الأذن الموسيقية»، وgaidas القديمة «مغنٍّ»، وgáidys «ديك» بوصفها مشتقات الجذر gied-, ĝiėdu, giedóti «يغني». 158 Skardžius (1943: 234) wymienił ten wyraz w grupie formacji na -sena, wraz z ei-sena, jó-sena oraz aug-sena, bég-sena. 159 قارن أعلاه gysmas من gysti, gýsta، § 10. 160 Skardžius (1943: 206): *gied-smē. – Paralela z pierwiastkiem na -s-: ges-mē ‘ledwo tlący się żar’ ⇐ gēso, gēsti. 161 عندما بدأوا في مرحلة ما يربطون kausena بـ káuti بدلًا من káustyti، ظهر تقطيع جديد káu-sena. 162 بمعنى «صندوق أدوات حدّ الخيول». ويُحتمل أيضًا تحليل kaust-ē وانتماؤه إلى الجذر المستحدث káus-، الناتج عن إعادة تقطيع káu-styti بوصفه káust-yti. 163 ينتج عن إعادة التحليل البديلة *nár-st-yti الجذر المستحدث narst-، الظاهر في narš-as أو panaršt-is «سوط، جزء جلدي من السوط، ما يُثبّت بقبضة السوط»، وpanáršta «تقصير السوط. لكي يكون أقصر؛ لجام، سوط» (LKŽIX 325). 128 | W O J C I E C H S M O C Z Y Ń S K I panārs-la164 nars-lai pjaus- pjāus-dinti pjāustyti = *pjaus-sty- pjau-, pj áunu, pj áuti165 pjāus-ena166 sklās- sklās-ta *sklāstyti = *sklās-sty- sklęsti, sklendžiu, sklendžiau sklās-tas sklās-tis167 sklās-tūvas spąs- spąs-lai168 spąstyti = *spąs-sty- spęsti, spéndžiu, spéndžiau, spąs-nos por. iter. spāndyti sprąs- sprās-tis169 sprąstyti = *sprąs-sty- spręsti, spréndžiu, spréndžiau, por.iter. sprāndyti uos- uos-lė170 ūostyti = *uos-sty- úosti, úodžiu, úodžiau uos-lýs uos-lùs uōs-nai uōs-tai úos-telėti الاختصارات adj. – صفة (adjectivum) gwar. – لهجيّ inf. – المصدر (infinitivus) neopwk. – جذر مستحدث prs. – المضارع (praesens) prt. – الماضي (praeteritum) pwk. – جذر sb. – اسم (substantivum) suf. – لاحقة vb. – فعل (verbum) 164 S. Ambrazas (1993: 98): اللاحقة -sla-. 165 إلى جانب pjaus- يوجد جذر مستحدث pjaust-: pjāust-inti, pjaust-inėti, pjaust-iklis, pjaust-inys. وقد جُرّد هذا الجذر من صيغة التكثيف pjāust-yti ⇐ pjāu-styti (جذر pjāuti). 166 عندما بدأوا في مرحلة ما يربطون pjāusena بـ pjāuti بدلًا من pjāustyti، ظهر تقطيع جديد للكلمة: pjāu-sena. 167 سكارديجوس (1943: 330): *skland-stis أو *skland-tis. 168 سكارديجوس (1943: 164): *spand-slai. 169 سكارديجوس (1943: 330): *sprand-stis أو *sprand-tis. 170 Wyraz nie uwzględniony u Skardžiusa (1943: 163) ani u S. Ambrazasa (1993: 99). NEOPIERWIASTKI LITEWSKIE NA -S- | 129 المصادر LKŽ – معجم اللغة الليتوانية I–XX، فيلنيوس 1941–2002. DP – تشيسواف كودزينوفسكي، فهرس-مسرد لـ«Daukšos Postilė» 1–2. بوزنان: جامعة آدم ميكيفيتش، 1977. (سلسلة فقه اللغة البلطيقية، 2.) SD³ – Dictionarium trium linguarum... [الطبعة الثالثة]، فيلنيوس M.DC.XLII. منقول عن K. PAKALKA (محرر)، Pirmasis lietuvių kalbos žodynas. فيلنيوس: Mokslas، 1979. BIBLIOGRAFIA AMBRAZAS, S. 1993: Daiktavardžių darybos raida 1. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. AMBRAZAS, S. 2000: Daiktavardžių darybos raida 2. Lietuvių kalbos vardžodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. OTRĘBSKI, J. 1958, 1965: Gramatyka języka litewskiego 1. Wiadomości wstępne. Nauka o głoskach. 2. Nauka o budowie wyrazów, Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe. SKARDŽIUS, P. 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Lietuvių mokslų akademija. Lietuvių kalbos institutas. (Wznowione w reprodukcji fotograficznej jako t. 1 wydawnictwa Pranas Skardžius, Rinktiniai raštai, red. Albertas Rosinas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1996.) SMOCZYŃSKI, W. 2001: Język litewski w perspektywie porównawczej, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego. (Baltica Varsoviensia, 3.) Wojciech Smoczyński Uniwersytet Jagielloński Zakład Językoznawstwa Indoeuropejskiego al. Mickiewicza 9/11, PL-31-120 Kraków [email protected] Gauta 1003 11 20