S aipsniai / A icles 93
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: leksikog a ija, seman ika,
leksikologija.
DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all82-05
ŽODŽIO AUGALAS SAMPRATA
(REMIANTIS STUDENTŲ
APKLAUSA)
Concep o he Wo d augalas
(Based on S uden Su ey)
ANOTACIJA
Lie u ių kalbos aiškinamieji žodynai (Daba inės lie u ių kalbos žodynas, Lie u ių kal-
bos žodynas) žodį augalas pap as ai apib ėžia kaip bo anikos e miną minėdami jo esminius
požymius – ‘o ganizmas’, min an is ‘neo ganinėmis medžiagomis’, ku iam bū ina ‘š iesos
ene gija’. Tačiau augalas y a ne ik e minas, be i kasdienis, įp as as žodis, ku į aiškina-
mieji žodynai galė ų apib ėž i i bui iškiau, iksuodami ipiškus jo požymius, ipiškus ka-
ego ijos na ius i pan., kad žodyno skai y ojui šis žodis bū ų leng iau su okiamas. Sie-
kian išsamiau išnag inė i, kaip su okiamas žodis augalas, ku ie jo požymiai y a s a besni
i leng ai a pažįs ami, o ku ie y a ne okie s a būs, bu o a lik a s uden ų apklausa, ku ios
ezul a ai galė ų padė i papildy i augalo adicinę (labiau mokslinę) apib ėž į ipiškesniais
požymiais.
ESMINIAI ŽODŽIAI: apklausa, eikšmė, ipiškiausias požymis, apib ėž is, e minas,
augalas.
ANNOTATION
Li huanian explana o y dic iona ies (Dic iona y o Mode n Li huanian, Dic iona y o he
Li huanian Language) usually de ine he wo d augalas (plan ) as a bo anical e m by men-
ioning i s essen ial ea u es: ‘o ganism’, which eeds on ‘ino ganic nu ien s’ and equi es
‘ he ene gy o ligh ’. Howe e , augalas is no only a e m bu also a daily, usual wo d, which
explana o y dic iona ies could also de ine in a mo e mundane manne by eco ding i s yp-
ical ea u es, ypical membe s o he ca ego y, e c. o make i easie o dic iona y eade s
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ
94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
o unde s and i . To ind ou how he wo d augalas is unde s ood, which ea u es a e mo e
impo an and easily ecognizable and which a e less impo an , a s uden su ey was con-
duc ed he indings o which could be o help in supplemen ing he adi ional (mo e sci-
en i ic) de ini ion o he e m augalas wi h mo e ypical ea u es.
KEYWORDS: su ey, meaning, mos ypical ea u e, de ini ion, e m, plan .
ĮVADINĖS PASTABOS
Šis s aipsnis y a au o ių s aipsnių ciklo, ski o augalo i kai ku ių konk e-
čių augalų samp a ai i i, dalis. Pi mas iš ciklo s aipsnis „Reikšmių apib ėži-
mo ypa umai Bend inės lie u ių kalbos žodyne: augalai i gy ūnai“ paskelb as
mokslo žu nale „Bend inė kalba“ (T. 90, 2017). Minė o s aipsnio ikslas bu o
ap a i pasi ink ų augalus i gy ūnus pa adinančių žodžių eikšmių apib ėžimo
ypa umus Bend inės lie u ių kalbos žodyne ( oliau – BŽ) i pa eik i pasiūlymų
dėl šių i ki ų os s i ies pa adinimų apib ėžčių o mula imo. Vienas iš s aips-
nio užda inių bu o nus a y i, kokiõs žodžio eikšms apib ėž ies – adicinės
a kogni y inės – dažniausiai laikomasi BŽ apib ėžian bend uosius ka ego ijų
augalas i gy ūnas pa adinimus i šioms ka ego ijoms p iklausančius žodžius
(naminiai gy uliai, medžiai, aisiai i k .) i palygin i juos su ki ų aiškinamų-
jų lie u ių, anglų i usų kalbų žodynų apib ėž imis. Ki as s a bus s aipsnio
užda inys bu o iš i i, kokie požymiai dažniausiai pasi enkami BŽ apib ėžian
žodžius augalas1 i gy ūnas. Paaiškėjo, kalban apie augalą, kad BŽ au o iai pa-
si inko adicinę (labiau mokslinę) šių žodžių eikšmių apib ėž į (kaip i DŽ7i,
LKŽe i dauguma analizuo ų anglų i usų kalbų žodynų). BŽ iksuojami šie au-
galo požymiai: ‘o ganizmas’, min a ‘neo ganinėmis medžiagomis’, bū ina ‘š ie-
sos ene gija’. Bu o p iei a p ie iš ados, kad augalų ūšių gam oje žinoma labai
daug, odėl, ma y , bū ų sudė inga šį žodį apib ėž i pe , pa yzdžiui, iškiliausių
jo ipinių na ių požymius.
Bo anikos mokslas u i labai išplė o ą e minologinę sis emą, odėl gali bū-
i, kad lie u ių kalbos aiškinamieji žodynai apib ėždami šiai s ičiai p iklausan-
čius žodžius dažnai emiasi mokslinio ka ego iza imo (mokslinės nomenkla ū-
os) elemen ais, minėdami ealijos p iklausymą į ai ioms ka alys ėms, šeimoms,
gen ims i pan., no s „[ ]ienas pag indinių leksikog a inio apib ėžimo užda i-
nių y a padė i žodyno skai y ojui a pažin i žodžiais žymimų ka ego ijų a s o us
ik o ėje“ (Mikulskas 2009: 72). P ak ika apib ėž i bo anikos s i ies žodžius
aiškinamuosiuose žodynuose kaip e minus a si ado nuo seno.
1 Remiamasi da nepaskelb u BŽ ank aščiu.
S aipsniai / A icles 95
Žodžio augalas samp a a ( emian is s uden ų apklausa)
Lie u ių kalbos enciklopedijose augalas apib ėžiamas labai moksliškai, mi-
nin į ai ius bo anikos s i ies mokslo e minus, plg.: „augalai y a gy i o ga-
nizmai, ku ių ląs elės sienelė susida o iš celulozės2 i ku ių aukščiausios ūšies
o mos u i auglį, šaknį i iš neo ganinės medžiagos suda o o ganinę medžiagą,
. y. mai inasi au o o iškai“ (LE 1953: 392). Ka ais augalo apib ėž is ap ibo-
jama minin jo p iklausimą am ik ai ka alys ei (pab ėžian ski umą a p au-
galo i gy ūno), plg.: „augalai, o ganizmai, suda an ys ieną iš d iejų gy ojo
pasaulio ka alysčių ( egnum ege abile; an oji ka alys ė – gy ūnai)“ (LTE 1976:
445); „augalai, o ganizmai, suda an ys ieną iš d iejų s a biausių gy ojo pasau-
lio ka alysčių“ (ŽŪE 1998: 121). VLEe augalas aip pa apib ėžiamas minin jo
p iklausymą am ik ai ka alys ei, plg.: „o ganizmai, suda an ys augalų ka alys ę
(Regnum plan ae, Regnum ege abile)“3.
Lie u ių kalbos e minų žodynuose (i į ai iuose įs a ymuose) apib ėžian
augalą iksuojami šie jo požymiai – ‘mi yba neo ganinėmis medžiagomis’ (p ie-
šingai negu gy ūnų, ku ie pp . min a o ganinėmis medžiagomis) i ‘gebėjimas
a lik i o osin ezę’, plg.: „Vienos iš žemėje egzis uojančių gy osios ma e ijos
o mų o ganizmas, min an is neo ganinėmis medžiagomis i augimui dažniau-
siai naudojan is š iesos ene giją“ (Sliesa a ičius, Lazauskas, S anys, Keinys,
Klimo ienė 2010); da plg.: „1. Daugialąs is o ozin ezę ykdan is o ganizmas
a jo dalys <...>, įskai an sėklas, ski as sėjai. 2. Daugialąs is o ozin ezę yk-
dan is o ganizmas a jo dalys, įskai an š iežius aisius i sėklas“ (Lie u os Res-
publikos i osani a ijos įs a ymo pakei imo įs a ymo p ojek as; Lie u os Respu-
blikos augalų apsaugos įs a ymo pakei imo įs a ymo p ojek as).
Palyginus augalo apib ėž is, pa eik as lie u ių kalbos enciklopedijose i e -
minų žodynuose, galima eig i, kad lie u ių kalbos aiškinamieji žodynai (DŽ7i,
LKŽe) žodį augalas apib ėžia kaip e miną minėdami jo esminius požymius –
‘o ganizmas’, min an is ‘neo ganinėmis medžiagomis’, ku iam bū ina ‘š iesos
ene gija’. Reikė ų pab ėž i, kad augalas y a ne ik e minas, be i kasdienis,
įp as as žodis, ku į aiškinamieji žodynai galė ų apib ėž i i bui iškiau, iksuoda-
mi ipiškus jo požymius, ipiškus ka ego ijos na ius i pan., kad žodyno skai y-
ojui šis žodis bū ų leng iau su okiamas.
Kaip eigia Aloyzas Guda ičius (2009: 78), „[p]a ikimos medžiagos eikšmių
de inicijoms eikia asociacijų žodynai <...>. In o man ų sin agminės eakcijos į
duo us žodžius pa i ina s ip ų sememų seman inį yšį, adinasi, i bend ų se-
mų bu imą“. Taigi siekian išsamiau išnag inė i, kaip su okiamas augalas, ku ie
jo požymiai y a s a besni i leng ai a pažįs ami, o ku ie y a ne okie s a būs,
2 Rašoma kaip o iginale.
3 Plačiau ž . VLEe augalai: h ps://www. le.l /S aipsnis/augalai-66752.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ
96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
bu o nusp ęs a a lik i s uden ų4 apklausą, ku ios ezul a ai, ikimasi, padės pa-
pildy i augalo adicinę (labiau mokslinę) apib ėž į ipiškesniais požymiais.
Šio s aipsnio ikslas – iš i i žodžio augalas su okimą emian is s uden ų
apklausa. S aipsnyje keliami užda iniai: 1) nus a y i, suklasi ikuo i i ap a -
i augalo požymius, už iksuo us s uden ų a sakymuose; 2) emian is apklausos
duomenimis pa eik i pasiūlymų dėl šio žodžio eikšmės apib ėž ies aiškinama-
jame Bend inės lie u ių kalbos žodyne.
METODOLOGIJA IR TEORINĖS
PRIELAIDOS
Iš iso apklausoje5 daly a o 1116 ski ingų pakopų i akul e ų s uden ų iš
ijų Lie u os uni e si e ų – Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e o, Mykolo
Rome io uni e si e o i Šiaulių uni e si e o. Tiksliųjų mokslų k yp ies a s o ai
suda ė 30 p oc. isų apklaus ųjų, socialinių mokslų k yp ies a s o ai – 61 p oc.,
humani a inių mokslų k yp ies a s o ai – 9 p oc. (plačiau ž . 1 len elę). Mo-
e ys suda ė 59 p oc. (socialinių mokslų k yp ies – 85 p oc., humani a inių
mokslų k yp ies – 15 p oc., iksliųjų mokslų k yp ies a s o ių – 0 p oc.), y ai –
41 p oc. isų apklaus ųjų ( iksliųjų mokslų k yp ies a s o ų y a 72 p oc., soci-
alinių mokslų k yp ies – 28 p oc., humani a inių mokslų k yp ies – 0 p oc.).
Mo e ys, ku ios p aleido aikys ę i anks y ąją jaunys ę kaime, suda ė 23 p oc.
isų apklaus ų mo e ų, y ai – 41 p oc. isų apklaus ų y ų. Mo e ys, ku ios
p aleido aikys ę i anks y ąją jaunys ę mies e, suda ė 77 p oc. isų apklaus ų
mo e ų, y ai – 59 p oc. isų apklaus ų y ų.
4 S uden ai y a pasi ink i dėl sudė ies į ai o ės, nes gali a s o au i isai isuomenei (Ru ko ska i
k . 2017: 32).
5 Apklausa a lik a 2019 m. asa io–gegužės mėn. Au o ės nuoši džiai dėkoja Vilniaus Gedimino
echnikos uni e si e o dės y ojai doc. d . Rasuolei Vlada skienei, Mykolo Rome io uni e si e o
dės y ojai d . Ilonai Čiužauskai ei i Šiaulių uni e si e o dės y ojai doc. d . Jolan ai Vaskelienei,
padėjusioms a lik i s uden ų apklausą.
6 Kaip eigia K is ina Ru ko ska, Ma ius Sme ona, I ena Sme onienė, „[ ]u i bū i i iamos s uden ų
g upės, mažiausiai 100 žmonių“ (Ru ko ska i k . 2017: 32). A liekan y imą apklaus a daugiau
nei šim as s uden ų, nes au o ių pa i is odo, kad pap as ai dalis duomenų būna sugadinama –
s uden ai iš iso nea sako į klausimus, į isus klausimus a sako „nežinau“ i pan. Bu o nusp ęs a
palik i isas anke as, ku ių duomenys nebu o sugadin i, . y. 111.
S aipsniai / A icles 97
Žodžio augalas samp a a ( emian is s uden ų apklausa)
1 len elė. Responden ų pasiski s ymas pagal ly į i mokslų k yp į, n .
Ly is
K yp is Mo e ys Vy ai Iš iso
iš kaimo iš mies o iš kaimo iš mies o
Tiksliųjų mokslų k yp is 0 0 11 22 33
Socialinių mokslų k yp is 11 44 8 5 68
Humani a inių mokslų k yp is 4 6 – – 10
Iš iso 65 Iš iso 46 111
Pagal amžių mo e ys dažniausiai y a maždaug nuo 19 iki 25 me ų amžiaus,
y ai – nuo 18 iki 25 me ų amžiaus. I mo e ų, i y ų y a y esnio amžiaus
(ž . 2 len elę).
2 len elė. Responden ų pasiski s ymas pagal amžių
Ly is
K yp is Mo e ys Vy ai
Tiksliųjų mokslų k yp is – 21–23, 25, 41
Socialinių mokslų k yp is 19–23, 27–28 18–20
Humani a inių mokslų k yp is 22–25, 45 –
Iš iso 111 esponden ų
Apklausoje bu o pa eik i a i ojo ipo klausimai (iš iso 13), kai esponden-
ai u ėjo į ašy i pačių su o muluo ą a sakymą:
1. Sa ais žodžiais apibūdinki e, kas Jums y a augalas.
2. Koks, Jūsų manymu, y a pag indinis augalo požymis?
3. Iš a dyki e ki us augalo požymius.
4. Kokią dalį (o ganą), Jūsų manymu, u i u ė i augalas, kad jį bū ų galima a-
din i augalu?
5. Kuo, Jūsų manymu, augalas ski iasi nuo gy ūno?
6. Kokioje, Jūsų manymu, e pėje gali aug i augalas?
7. A , Jūsų manymu, augalas gali aug i andenyje?
8. A , Jūsų manymu, isi augalai y a žalios spal os?
9. A , Jūsų manymu, augalui bū ina š iesa?
10. Kuo, Jūsų manymu, min a augalas?
11. A Jums žinomas e minas o osin ezė? Jeigu aip, apibūdinki e jį sa ais žodžiais.
12. A , Jūsų manymu, g ybas y a augalas?
13. Koks Jums y a ipiškiausias augalas?
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ
98 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
Kaip ma y i, klausimai pa eik i nuo bend iausio, kai esponden ai u ėjo api-
būdin i, kas jiems y a augalas, iki konk e esnių, pa yzdžiui, kokioje e pėje gali
aug i augalas; a augalas gali aug i andenyje; a isi augalai y a žalios spal os i k .
Kad esponden ai a saky ų kuo išsamiau, ie pa ys klausimai bu o pa eikiami po
kelis ka us, ik kiek ki aip su o muluo i. Pa yzdžiui, pa eik i an as (Koks, Jūsų
manymu, y a pag indinis augalo požymis?) i ke i as (Kokią dalį (o ganą), Jūsų
manymu, u i u ė i augalas, kad jį bū ų galima adin i augalu?) apklausos klau-
simai y a susiję, nes ikė asi, kad jų a sakymai bus panašūs, ačiau, kaip odo
ezul a ai, aip nė a. Penk as klausimas (Kuo, Jūsų manymu, augalas ski iasi nuo
gy ūno?) užduo as siekian išsiaiškin i, kokius pag indinius ski iamuosius po-
žymius į a dys esponden ai, nes, ikė ina, ie požymiai bū ų ne ik ski iamieji,
be i labiausiai būdingi augalui i gy ūnui. Šeš as i sep in as klausimai y a su-
siję – pi mu a eju ei au asi, kokioje apsk i ai e pėje gali aug i augalas, an u –
ei au asi konk ečiai – a augalas gali aug i andenyje. Aš un as klausimas susijęs
su augalo spal a, . y. a isi augalai y a žalios spal os. De in as i dešim as ap-
klausos klausimai susiję su augalo mi yba – a augalui bū ina š iesa i kuo min a
augalas. Vienuolik as klausimas y a mokslinio pobūdžio, . y. no ė a pa ik in i,
a esponden ams žinomas o osin ezės e minas, nes aiškinamieji lie u ių kal-
bos žodynai žodį augalas apib ėžia minėdami šį mokslinį e miną. D ylik as
klausimas užduo as siekian išsiaiškin i, kokiai ka alys ei a g upei esponden ai
p iski ia g ybus – augalų a k . Pa eikian ylik ą klausimą (Koks Jums y a ipiš-
kiausias augalas?) no ė a sužino i, kokie iš, ikė ina, Lie u oje augančių augalų
esponden ams y a ipiškiausi.
Analizuojan i ap ašan anke ų duomenis esponden ų a sakymai iš p adžių
bu o ski s y i pagal mokslų k yp is, ly į i kilimo ie ą, ačiau nus a y a, kad žy-
mių ski umų a p pa eik ų a sakymų nė a. Bu o nusp ęs a ap ašy i duomenis
neski s an pagal minė us k i e ijus. Tais a ejais, kai esponden ų, p iklausan-
čių ski ingoms mokslų k yp ims, a sakymai nesu ampa, ai iksuojama anali-
zuojan klausimą.
Apklausoje pa eik i duomenys bu o apdo o i ankiniu būdu. A sakymai pa-
eik i skai ine i p ocen ine iš aiška. Į ą pa į klausimą pa eik i a sakymai bu o
suski s y i pagal požymius, pa yzdžiui, a sakymas augalas – šaknis u in i gy ybė
u i okius požymius – ‘šaknis’ i ‘gy ybė’. Požymiai sug upuo i į didesnes g u-
pes (apie jas ašoma oliau) i pa eik a jų skai inė i p ocen inė iš aiška. P ie kie-
k ieno požymio skliaus uose pa eik as skaičius odo, kiek ka ų požymis bu o
pa a o as a sakan į ą pa į klausimą (p z., 54 iš 81). Požymiai eikiami mažė-
jančia a ka. Taip skaičiuo i a sakymai į pi mą–ke i ą klausimus. A sakymai į
penk ą–šeš ą, dešim ą– ienuolik ą i ylik ą klausimus aip pa suski s y i pagal
požymius, be nesug upuo i, nes šiuo a eju s a bu nus a y i, kokie požymiai
y auja, i nė a ak ualu, kokioms jie g upėms p iklauso. Sep in o–de in o i
S aipsniai / A icles 99
Žodžio augalas samp a a ( emian is s uden ų apklausa)
d ylik o klausimų a sakymai neski s y i pagal požymius ( esponden ai dažniau-
siai pa eikė a sakymą aip a ba ne), odėl skaičiuo as bend as į ą pa į klausimą
a sakiusių žmonių skaičiaus.
Pasak Rysza do Toka sky’io (1993: 340–341), augalo sa ybės, ku ios y a
s a bios žmogui, gali bū i suski s y os į is g upes: 1) aplinkos sa ybės (įskai-
an jų žydėjimo pe iodą, ku is y a s a biausias augalo ys ymuisi), 2) izinės
sa ybės i 3) paski is. P zemysław’as Dębowiak’as i Jadwiga Waniakowa (2019:
176) i dami seman inę augalų pa adinimų7 mo y aciją pa eikia okią klasi i-
kaciją: 1) augalų iš aizda (išo ė), 2) augalų sa ybės, 3) augalų augimo ie a i
4) augalų paski is.
Nus ačius augalo požymius, už iksuo us s uden ų a sakymuose, galima iš-
ski i okias požymių g upes: 1) augalas bend ąja p asme, 2) idiniai augalo požy-
miai i 3) išo iniai augalo požymiai. Požymių augalas bend ąja p asme g upę ap-
ima mokslinės klasi ikacijos (hipe oniminės) są okos, pa yzdžiui, o ganizmas,
gam os dalis, ka alys ė i pan. Vidiniai augalo požymiai – ie požymiai, ku ie
nesusiję su egimuoju augalų pa idalu, o a skleidžia jų idines su augimo p o-
cesu, auga ie e, mi yba, ląs elių sanda a8 i pan. susijusias sa ybes, p z.: ‘dau-
ginimasis’, ‘augimas’, ‘ o osin ezė’ i pan. (plačiau ž . 3 len elę). Šie požymiai
s aipsnyje p iski iami moksliniams, nes a spindi mokslines žinias apie augalą.
Išo iniais augalo požymiais adinami ie požymiai, ku ie su okiami, jun ami e-
gimuoju, ly ėjimo, uodžiamuoju a k . būdais, p z.: ‘spal a’, ‘k apas’, ‘o ganai’
(‘šaknys’, ‘s iebas (ko as)’) i pan. (plačiau ž . 3 len elę). Šie požymiai, ki aip ne-
gu idiniai, emiasi labiau kasdieniniu, asmeniniu augalo pažinimu i pa y imu.
3 len elė. Augalo požymiai, dažnai iksuojami esponden ų a sakymuose
POŽYMIŲ
GRUPĖS
AUGALO POŽYMIAI
Augalas bend ąja
p asme
‘o ganizmas’
7 Žodis augalas lie u ių kalbininkų da buose didesnio dėmesio nė a sulaukęs. Paskelb a į ai ių
s aipsnių a ski ų augalų pa adinimų ema, pa yzdžiui, Au elija G i ėnienė y ė žibuoklės (2014),
še mukšnio (2016) aizdinius, Rū a Kazlauskai ė nag inėjo žydinčios aguonos (2010), žydinčios
saulėg ąžos aizdinius (2014), Sil ija Papau ėly ė y ė žodžio medis asociacijų lauką (2011) i k .
8 Galė ų kil i klausimas, kodėl augalo ląs elių sanda a p iski iama p ie idinių (ne išo inių) požy-
mių. Tokį sky imą lėmė ai, kad augalo ląs elės sanda os nema y i plika akimi, ji nus a y a i ian
ją moksliškai.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ
100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
POŽYMIŲ
GRUPĖS
AUGALO POŽYMIAI
Vidiniai augalo
požymiai
‘gy ybės ciklas’ ‘dauginimasis’
‘augimas’
‘mi is’
‘a sinaujinimas’
‘mi yba’ ‘saulė’
‘ anduo (d ėgmė)’
‘neo ganinės medžiagos’
‘mais ingumas’
‘ o osin ezė’
‘o as’ ‘gamyba’
‘k ėpa imas’
‘auga ie ė’
‘ląs elės sanda a’
Išo iniai augalo
požymiai
‘o ganai’ ‘šaknys’
‘s iebas (ko as)’
‘lapai / spygliai’
‘žiedas, žydėjimas’
‘kamienas’
‘ aisius’
‘spal a’
‘k apas’
‘g ožis, puošmena’
Ty imo me odai: seman inė analizė, lyginamasis, skaičia imo, apklausų.
STUDENTŲ APKLAUSOS REZULTATŲ
ANALIZĖ
A sakydami į pi mą apklausos klausimą – SAVAIS ŽODŽIAIS APIBūDINkITE, kAS
JUMS YRA AUGALAS – esponden ai pi miausia nu odė, kas y a augalas bend ąja
p asme (81, . y. 36 % iš isų požymių). Responden ams augalas dažniausiai9
9 Aiškinamieji lie u ių (DŽ7i, LKŽe), anglų (MERRIAM-WEBSTER, OXFORD, MACMILLAN,
COLLINS, CAMBRIDGE) i usų (СЕМ, МАКС, ТСОШ) kalbų žodynai apib ėždami žodį au-
galas aip pa pi miausia nu odo, kad jis y a ‘gy as’ (plačiau ž . Gaidienė, Liu ke ičienė 2017:
11–14).
S aipsniai / A icles 101
Žodžio augalas samp a a ( emian is s uden ų apklausa)
y a ‘o ganizmas’ (54 iš 81), adinasi, gy as10, plg. a sakymus: gy as o ganizmas;
gy as, jaučian is o ganizmas; augan is o ganizmas; o ganizmų g upė; pusiau gy as
su ė imas; o ganizmas, ku į su inkame gam oje; gy as; gy ybė; gy ybės o ma; au-
galinės kilmės gy as is; gy ybės simbolis. Ki i esponden ai a sakė, kad augalas
y a ‘gam os dalis’ (11 iš 81), p z.: gam a; gam os dalis; kiek ienas, esan is gam oje.
Galima da y i p ielaidą, kad u ė a omenyje gy oji (o ganinė) gam a11. Rečiau
(16 iš 81) augalas bu o apibūdin as kaip ‘daik as’, ‘objek as’, ‘elemen as’, ‘da-
lykas’ i k .
A sakydami į pi mą klausimą esponden ai nemažai dėmesio ski ia i auga-
lo idiniams požymiams (102, . y. 45 % iš isų požymių) akcen uodami jo,
kaip i be kokios ki os gy os bū ybės, ‘gy ybės ciklą’ (23 iš 102): a) ‘daugini-
mąsi’ (besidauginan is; iš sėklos išsi ys ęs; dauginasi ik augalams būdingais būdais;
gali daugin is); b) ‘augimą’ (augan is; auga; ku is auga; geba išaug i; nuola auga);
c) ‘mi į’ (po kiek laiko numi š a) i d) ‘a sinaujinimą’ (a sinaujinan is; a gims an-
is). Taip pa esponden ai mini augalo ‘mi ybą’ (21 iš 102) – gy ybei palaiky-
i augalui eikalinga: a) ‘š iesos ene gija’ (gy ybė p iklauso nuo š iesos; eaguoja
į š iesą; jam bū ina saulės š iesa), b) ‘ anduo (d ėgmė)’ i c) kad pe šaknis jis
abso buoja ‘neo ganines medžiagas’. Keli esponden ai a sakė, kad augalas sa o
gy ybę palaiko a odamas o ganines i neo ganines medžiagas i kad augalas mai-
inasi medžiagomis. Pas a ieji a sakymai nė a isai ikslūs, nes medžiagos gali
bū i o ganinės i neo ganinės, o augalai pi miausia y a o ganinių medžiagų ga-
min ojai (iš neo ganinių junginių sin e ina o ganines medžiagas). Augalų mi-
yba o ganinėmis medžiagomis nė a ipinė, ačiau gam oje esama okių augalų,
pa yzdžiui, abzdžiaėdžiai augalai, ku ie min a smulkiais gy ūnais ( abzdžiais,
o ais i pan.)12. Bu o i a sakymų, susijusių su ‘augalų mais ingumu’, p z.:
mais ingas abzdžiams; mais as.
Responden ai da mini ‘ o osin ezę’13 (19 iš 102) (plačiau apie o osin ezę
ž . ienuolik o klausimo ap a imą) i ‘auga ie ę’ (18 iš 102). Dažnai nu odo-
ma, kad augalas gali aug i į ai iose e pėse – žemėje, di oje, andenyje, am
ik ais a ejais pa eikiama konk e i augalo augimo ie a – miške, pie oje i pan.
10 O ganizmas – „gy a bū ybė, sugeban i egzis uo i sa a ankiškai – gy ūnas a ba augalas“ (BŽ).
11 Plg. gam a y a „ isa, kas egzis uoja, išsky us isuomenę. Ski iama negy oji, a ba neo gani-
nė, gam a i gy oji, a ba o ganinė, gam a“ (plačiau ž . VLEe: h ps://www. le.l /S aipsnis/
gam a-102872).
12 Plačiau ž . VLEe abzdžiaėdžiai augalai: h ps://www. le.l /S aipsnis/ abzdziaedziai-augalai-
98590.
13 Fo osin ezė – „p ocesas, kai o ganizmai (chlo o ilo u in ys augalai, žaliosios i pu pu inės bak e-
ijos) didelės ene ginės e ės junginių sin ezei naudoja egimosios spek o dalies Saulės ene giją“
(plačiau ž . VLEe: h ps://www. le.l /S aipsnis/ o osin eze-41233).
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ
108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
a sakė, kad augalas gali aug i andenyje (104, . y. 94 %), plg.: aip, p z., dum-
bliai; aip, p z., jū os dumbliai; aip, okie augalai adinami dumbliais. Taip pa bu-
o a sakiusių, kad augalas negali aug i andenyje (5, . y. 4 %). Ki i a sakymų
a ian ai: i aip, i ne (1, . y. 1 %); manau, kai ku ie gali (1, . y. 1 %).
Kaip žinoma, augalai gali aug i andenyje, plg. andens augalus ( andens
lelijos22, lo osai23). Responden ai a sakydami į klausimą aip, augalai gali aug i
andenyje dažnai mini dumblius. Tačiau pab ėž ina, kad pagal naująją augalų
klasi ikaciją ne isi dumbliai24 y a p iski iami augalams.
Pasi ei au i – AR, JūSų MANYMU, VISI AUGALAI YRA ŽALIOS SPALVOS? – espon-
den ai dažniausiai a sakė ne (89, . y. 80 %) p idu dami, pa yzdžiui, ne, be žalia
spal a is ien igū uos dėl am ik ų augalo memb anoje esančių dalių – chlo o i-
lų; ne, ačiau dažniausiai jie isi u i žalią spal ą, odėl galbū žmonėms asocijuojasi,
kad augalai būna ik žali. Ki i a sakymų a ian ai: aip (8, . y. 8 %), nebū inai (7,
. y. 6 %), dauguma (5, . y. 4 %), be eik isi (1, . y. 1 %), ne isi (1, . y. 1 %).
Dažniausias esponden ų a sakymas, kad ne isi augalai y a žalios spal os, y a
p ieš a ingas i kiek gluminan is, nes a sakydami į klausimą apie pag indinį au-
galo požymį pi miausia mini augalo ‘spal ą’ (plačiau ž . an o klausimo ap a i-
mą). Iš iesų, pap as ai augalai y a žalios spal os (dėl pigmen o chlo o ilo), a-
čiau esama i ki okių spal ų augalų. Lie u oje ap inkama apie isdešim ūšių
pa azi inių25 augalų, ne u inčių chlo o ilo, pa yzdžiui, ž ynšaknė26.
Į de in ą apklausos klausimą – AR, JūSų MANYMU, AUGALUI BūTINA šVIESA? –
esponden ai dažniausiai a sakė aip (87, . y. 78 %): aip, no s y a išimčių (p z.,
andenynų dugno augalai); ieniems saulės š iesa, ki iems – di b inė š iesa (p z.,
lempos), ačiau ai bū ina. Tai pag indinis augalo gy a imo šal inis, ki aip ne yk ų
o osin ezė. Rečiau esponden ai a sakė ne (11, . y. 10 %); ne isiems (10, . y.
9 %); daugumai augalų bū ina (2, . y. 2 %); iš dalies aip (1, . y. 1 %).
Tiesa, augalams bū ina š iesa, nes žaliasis augalų pigmen as – chlo o ilas –
suge ia saulės š iesos ene giją i ją naudoja o osin ezei (VLEe). Kaip jau bu o
minė a, ne isi augalai u i žaliąjį pigmen ą chlo o ilą, ne isi a lieka o osin ezę,
22 Vandens lelija – „<...> daugiamečių andens augalų gen is“ (plačiau ž . VLEe: h ps://www. le.l /
S aipsnis/ andens-lelija-99595).
23 Lo osas – „<...> daugiamečių andens augalų gen is“ (plačiau ž . VLEe: h ps://www. le.l /
S aipsnis/lo osas-17658).
24 „Bu o manoma, kad dumbliai p iklauso žemesniesiems augalams, ne u in iems lapų, s iebų i
dauginimosi o ganų. Daba inėje klasi ikacinėje sis emoje dumblių sky iai p iklauso ski ingoms
ka alys ėms – augalams, bak e ijoms, p o is ams <...>“ (VLEe).
25 Plačiau ž . VLEe pa azi iniai augalai: h ps://www. le.l /S aipsnis/pa azi iniai-augalai-2116.
26 Ž ynšaknė – „daugiame is, chlo o ilo ne u in is, aus os a ba iole inės spal os pa azi inis auga-
las nešako u a ba nedaug šako u s iebu“ (VLEe).
S aipsniai / A icles 109
Žodžio augalas samp a a ( emian is s uden ų apklausa)
adinasi, y a i okių augalų (dažniausiai pa azi inių), ku iems nebū ina š ie-
sa, ačiau ai nė a ipiška i g eičiau išim is, nes juk iena iš s a biausių augalų
unkcijų ekosis emoje i y a o osin ezės a likimas.
Į dešim ą apklausos klausimą – kUO, JūSų MANYMU, MINTA AUGALAS? – pa eik-
us esponden ų a sakymus galima sug upuo i aip:
• andeniu (60, . y. 31 %): anduo, d ėgmė, k i uliai;
• neo ganinėmis medžiagomis (55, . y. 29 %): neo ganinės medžiagos; į ai-
ūs mine alai, mine alinės medžiagos; di oje esančios medžiagos; mine alinės
ąšos;
• saulės ene gija (45, . y. 23 %): saulė; saulės š iesa; saulės spinduliai.
Rečiau esponden ai a sakė, kad augalas min a anglies dioksidu (17, . y.
8 %); o ganinėmis medžiagomis (15, . y. 8 %), p z.: o ganiniai junginiai (me-
džiagos); kai ku ie augalai mai inasi gy ais o ganizmais – abzdžiais, musėmis; ą-
šomis27. Bu o i nepa eikusių a sakymo (3, . y. 1 %).
Kaip ma y i, augalų mi yba iesiogiai susijusi su o osin eze. Kad bū ų gami-
namos o ganinės medžiagos, augalai iš di os abso buoja andenį, iš aplinkos
paima anglies dioksidą, o ėliau į a mos e ą išski ia deguonį. Taip pa augalai
min a di oje esančiomis neo ganinėmis medžiagomis. Kaip jau minė a, augalų
mi yba o ganinėmis medžiagomis nė a ipinė.
Kai ku ie anglų i usų kalbų žodynai apib ėždami augalo eikšmę iksuo-
ja jo mi ybą, plg.: ‘pe šaknis abso buoja andenį i neo ganines medžiagas’
(OXFORD), ‘gy ybei palaiky i bū ini anduo i saulės š iesa’ (MACMILLAN);
‘min a o osin ezės būdu i iš di os’ ( ečiau − iš ki os mais inės e pės) (СЕМ),
‘min a o o i di os neo ganinėmis medžiagomis’ (МАКС), ‘min a (ski in-
gai nuo gy ūnų) o osin ezės būdu i iš di os’ (ТСОШ) (plačiau ž . Gaidienė,
Liu ke ičienė 2017: 11–14). Lie u ių kalbos žodynai augalų mi ybos apib ėž-
yje ne iksuoja.
Vienuolik as klausimas bu o oks: AR JUMS ŽINOMAS TERMINAS FOTOSINTEzė?
JEIGU TAIP, APIBūDINkITE Jį SAVAIS ŽODŽIAIS. Dauguma (93, . y. 84 %) esponden ų
a sakė, kad e minas o osin ezė jiems žinomas i sa ais žodžiais paaiškino, kaip
sup an a, p z.: Fo osin ezė – p ocesas, ku io me u augalas pasisa indamas saulės
ene giją gamina deguonį. Fo osin ezė y a augalo a liekama eakcija, kada naudoda-
mas saulės š iesą ( am ik ą spek o dalį) i CO2 augalas išski ia deguonį. Tai p o-
cesas, ku iam yks an augalai sa o lapuose gamina o ganines mais o medžiagas i
išski ia deguonį. Tai saulės š iesos, andens i anglies dioksido e imas gliukoze i
deguonimi chlo oplas uose.
27 T ąšos gali bū i iek neo ganinės, iek o ganinės, plg. ąšos – „mine alinės i o ganinės medžiagos,
ku iose y a augalams bū inų mais o medžiagų“ (VLEe).
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ
110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
Iš esmės pa eik i a sakymai y a eisingi. Fo osin ezė – „p ocesas, kai o ganiz-
mai (chlo o ilo u in ys augalai, žaliosios i pu pu inės bak e ijos) didelės ene -
ginės e ės junginių sin ezei naudoja egimosios spek o dalies Saulės ene gi-
ją. <...> Iš anglies dioksido CO2 i andens H2O sin e inasi anglia andeniai, o į
a mos e ą išsiski ia deguonis O2“ (VLEe). Fo osin ezė yks a chlo oplas uose28,
u inčiuose „pigmen ų (chlo o ilų, ka o inoidų), ku ie abso buoja š iesos ene -
giją i ją panaudoja cuk aus molekulėms gamin i“ (VLEe).
Rečiau esponden ai a sakė, kad o osin ezės e minas jiems žinomas, ačiau
negali paaiškin i (11, . y. 10 %), p z.: Taip, žinomas. Negaliu paaiškin i. Visai
e ai (7, . y. 6 %) esponden ai a sakė, kad šis e minas jiems nežinomas, a ba
isai nepa eikė jokio a sakymo.
Augalo požymį ‘ o osin ezę’, kaip jau minė a, esponden ai nu odo kaip ie-
ną iš dažniausių i a sakydami į pi mą (sa ais žodžiais apibūdinki e, kas Jums y a
augalas), i į an ą (koks, Jūsų manymu, y a pag indinis augalo požymis) klausi-
mus. Taip pa ‘ o osin ezę’ nu odo kaip ieną iš ski iamųjų augalo i gy ūno
požymių.
Lie u ių kalbos žodynai apib ėždami žodį augalas mini, kad jam bū ina
‘š iesos ene gija’, ačiau iesiogiai o osin ezės nenu odo (plg. DŽ7i, LKŽe – ‘o o
medžiagos’). Kai ku ie anglų i usų kalbų žodynai apib ėždami augalą mini i
o osin ezę, plg.: ‘a lieka o osin ezę’ (MERRIAM-WEBSTER), ‘lapuose o o-
sin ezės būdu naudodamas žaliąjį pigmen ą chlo o ilą sin e ina mais ines me-
džiagas’ (OXFORD), ‘min a o osin ezės būdu’ (СЕМ), ‘min a (ski ingai nuo
gy ūnų) o osin ezės būdu’ (ТСОШ) (plačiau ž . Gaidienė, Liu ke ičienė 2017:
11–14).
D ylik as apklausos klausimas bu o su o muluo as aip: AR, JūSų MANYMU,
GRYBAS YRA AUGALAS? Apklaus ų esponden ų nuomonės išsisky ė:
a) socialinių i iksliųjų mokslų s ičių esponden ai dažniausiai a sakė, kad
g ybas y a augalas (51, . y. 50 %), kiek mažiau esponden ų a sakė, kad
g ybas nė a augalas (48, . y. 48 %), du (2 %) esponden ai į klausimą
nea sakė;
b) dauguma humani a inių mokslų s i ies esponden ų mano, kad g ybas
nė a augalas (9, . y. 90 %), aip pa p idū ė, kad g ybai p iklauso g ybų
ka alys ei; g ybas p iklauso g ybų ka ego ijai. Tik ienas esponden as ma-
no, kad g ybas y a augalas.
Iš ezul a ų ma y i, kad socialinių i iksliųjų mokslų s ičių esponden ai pa-
siski s ė be eik apylygiai – 50 % mano, kad g ybas y a augalas, o 48 %, kad nė a
augalas. Dauguma (90 %) humani a inių mokslų s i ies esponden ų mano, kad
28 Plačiau ž . VLEe chlo oplas ai: h ps://www. le.l /S aipsnis/chlo oplas ai-60470.
S aipsniai / A icles 111
Žodžio augalas samp a a ( emian is s uden ų apklausa)
g ybas nė a augalas. Iš iesų, g ybai p iklauso o ganizmų, ne augalų ka alys ei
(VLEe).
Responden ų bu o pap ašy a a saky i į klausimą – kOkS JUMS YRA TIPIškIAU-
SIAS AUGALAS? A sakymai pasiski s ė aip:
• medis (be žas, ąžuolas, obelis) (40, . y. 34 %);
• gėlė (-ės) ( isos žydinčios gėlės, ulpė, ožė, ugiagėlė, pienė, azoninės gėlės)
(37, . y. 31 %);
• žolė (pie os žolė) (33, . y. 27 %).
Rečiau minimi k ūmas (1, . y. 1 %), dumbliai (1, . y. 1 %), kak usas (1, . y.
1 %). Kai ku ie esponden ai a sakė abs akčiau, plg.: nedidelis augalas, ap aliais
lapais (1, . y. 1 %) – galbū u ė a omenyje kokia no s azoninė gėlė; žalios
spal os i augan is (1, . y. 1 %) – dauguma augalų; spygliuočiai (1, . y. 1 %) –
eglės, pušys i k .; nea sakė į klausimą (3, . y. 2 %).
AUGALO LEKSIKOGRAFINIS STRAIPSNIS
P imin ina, kad augalas lie u ių kalbos aiškinamuosiuose žodynuose api-
b ėžiamas aip: „o ganizmas, min an is neo ganinėmis medžiagomis i augimui
dažniausiai naudojan is š iesos ene giją“ (DŽ7i); „o ganizmas, min an is ne-
o ganinėmis di os bei o o medžiagomis, pp . augan is nejudamoje padė yje“
(LKŽe).
Kaip ma y i, DŽ7i i LKŽe pa eik os augalo apib ėž ys y a gana glaus os, mi-
nimi šie požymiai: ‘o ganizmas’, ‘min a neo ganinėmis medžiagomis’, jam bū-
ina ‘š iesos ene gija’ (DŽ7i; LKŽe – ‘o o medžiagos’). LKŽe iksuojamas da
ienas augalo požymis – ‘auga nejudamoje padė yje’.
Palyginus DŽ7i i LKŽe augalo apib ėž is su lie u ių kalbos enciklopedijose29
i e minų žodynuose30 pa eik omis šio žodžio apib ėž imis, ma y i, kad be eik
isuose šal iniuose augalas apib ėžiamas kaip e minas, minimi moksliniai (ne
kasdieniai i leng ai sup an ami) požymiai, plg.: ‘o ganizmas’, ‘min a neo gani-
nėmis medžiagomis’, ‘a lieka o osin ezę’. Ki aip sakan , augalo eikšmė šiuose
žodynuose aiškinama o ien uojan is į išsila inusį žodyno skai y oją. Pasak Gu-
da ičiaus (2009: 75), „moksliniu požiū iu esminiai daik ų i eiškinių požymiai
u ė ų a sispindė i eikšmės de inicijoje ik iek, kiek jie kalbančiųjų isuo inai
su okiami“.
29 Ku iomis enciklopedijomis em asi, ž . plačiau „Į adines pas abas“.
30 Ku iais e minų žodynais em asi, ž . plačiau „Į adines pas abas“.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ
112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
Išanaliza us a lik os apklausos duomenis nus a y a, kad esponden ai daž-
nai mini augalo mokslinius požymius, p z.: ‘ o osin ezę’, ‘o o gamybą’, ‘chlo-
oplas us’, ačiau aip pa dažnai akcen uoja i nemokslinius požymius, p z.:
kad augalas nejuda, . y. ‘p isi i inęs p ie ienos ie os’ (p iešp ieša gy ūnui),
kad dažnai u i ‘šaknis’, ‘s iebą’, ‘lapus’, ‘žydi’. Iš pi mo ž ilgsnio a ody ų, kad
esponden ų į a dy i augalo požymiai i aip isiems žinomi, ačiau šiuo a eju
s a bu, ku ie iš augalo požymių y a dažniausiai į a dy i, plg.: ‘šakos’, ‘ aisiai’,
‘pumpu ai’ galė ų bū i a p dažniausiai minimų požymių, ačiau, kaip odo a -
lik as y imas, aip nė a.
A lik as y imas aip pa padėjo a skleis i, ku ie augalai lie u iams y a i-
piškiausi – ai medis31, gėlė i žolė. Šie duomenys iki šiol nebu o pa i in i
empi iškai.
Aki aizdu, kad BŽ e mininę augalo apib ėž į eikė ų de in i su labiau ko-
gni y ine apib ėž imi. Siūloma augalo apib ėž į o muluo i į aukian minė us
ipiškiausius jo požymius – ‘šaknis’, ‘s iebą’, ‘lapus’, ‘žydėjimą’. Įdomumo dėlei
galima paminė i, kad LKŽe už iksuo ą augalo požymį ‘pp . augan is nejudamoje
padė yje’ labai dažnai mini i esponden ai, no s šio požymio DŽ7i bu o a sisa-
ky a. Šis požymis y a dažnai minimas esponden ų, odėl jį e a į auk i į BŽ
augalo apib ėž į.
Taigi BŽ augalo apib ėž is galė ų bū i okia:
augalas – o ganizmas, min an is neo ganinėmis medžiagomis i augimui
dažniausiai naudojan is š iesos ene giją, pp . p isi i inęs p ie ienos ie os,
dažnai u in is šaknis, s iebą, lapus, žydin is (p z.: medis, gėlė, žolė).
IŠVADOS
1. Ty imu siek a iš i i šiuolaikinį žodžio augalas su okimą, nus a y i, kokie
jo požymiai y a s a besni i leng ai a pažįs ami, o kokie nė a okie s a būs.
Taip pa siek a pa eik i pasiūlymų dėl žodžio augalas apib ėž ies aiškinama-
jame Bend inės lie u ių kalbos žodyne, nes šis žodis dažniausiai ne i aiški-
namuosiuose žodynuose apib ėžiamas ik kaip bo anikos s i ies mokslo e -
minas neminin jo požymių, susijusių su kasdieniniu, asmeniniu pažinimu.
Iš iesų, augalą galima apib ėž i ne ik moksliniais e minais, be i leng iau
su okiamais, įp as ais žodžiais.
31 Žodžio medis asociacijų lauką y a y usi Sil ija Papau ėly ė (2011: 405–416). Ji nus a ė, kad p o-
o ipiškiausias lie u iškas medis y a ąžuolas.
S aipsniai / A icles 113
Žodžio augalas samp a a ( emian is s uden ų apklausa)
2. Išanaliza us apklausos duomenis nus a y a, kad augalas dažniausiai (ž .
1–4 klausimus) a pažįs amas pagal išo inius ( egimuosius) požymius (370, .
y. 52 %), pap as ai susijusius su ma omais augalo o ganais.
3. Iš išo inių augalo požymių dažniausiai minimi šie: ‘šaknys’ (98, . y. 27 %),
‘lapai / spygliai’ (72, . y. 19 %), ‘spal a’ (51, . y. 14 %), ‘žiedas, žydėjimas’
(48, . y. 13 %) i ‘s iebas (ko as)’ (47, . y. 13 %).
4. Augalas aip pa a pažįs amas pagal idinius požymius (256, . y. 36 %), ku-
ie susiję su gy ybiškai s a biais jo ciklais.
5. Iš idinių augalo požymių esponden ai dažniausiai akcen uoja augalo ‘gy-
ybės ciklą’ (64, . y. 25 %), ‘ o osin ezę’ (52, . y. 20 %) i ‘auga ie ę’ (30,
. y. 12 %).
6. Rečiau augalas a pažįs amas pagal ai, kas augalas y a bend ąja p asme (89,
. y. 12 %). Ši požymių g upė labiau susijusi su augalo mokslinės klasi ika-
cijos elemen ais.
7. Kalban apie augalą bend ąja p asme dažniausiai iksuojamas mokslinis po-
žymis – augalas y a ‘o ganizmas’ (61, . y. 69 %).
8. A sakydami į apklausos klausimus esponden ai ne e ai p iešina augalą i
gy ūną, aip siekdami pab ėž i jų esminius ski umus. Dažniausiai akcen-
uojami judėjimo ski umai – dauguma augalų negali ak y iai judė i, . y.
auga nejudamoje padė yje, o gy ūnai dažniausiai gali judė i. Taip pa pa-
b ėžiami augalų i gy ūnų men aliniai ski umai – augalai negali mąs y i.
9. Responden ų į a dy i ipiškiausi augalai y a medis, gėlė (-ės) i žolė.
10. Išanaliza us apklausos duomenis, aip pa emian is anks esnio au o ių
s aipsnio apie augalo su okimą lie u ių, anglų i usų kalbų žodynuose,
Bend inės lie u ių kalbos žodyne e mininę augalo apib ėž į eikė ų de in i su
labiau kogni y ine apib ėž imi, plg. augalas – o ganizmas, min an is neo -
ganinėmis medžiagomis i augimui dažniausiai naudojan is š iesos ene gi-
ją, pp . p isi i inęs p ie ienos ie os, dažnai u in is šaknis, s iebą, lapus,
žydin is (p z.: medis, gėlė, žolė).
ŠALTINIAI
BŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, ed. kolegija D. Liu ke ičienė, G. Nak inienė, R.
Pe okienė, D. S e ikienė, K. Vosyly ė, J. Zaba skai ė, y . ed. D. Liu ke ičienė, en-
giamas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l .
CAMBRIDGE – Camb idge Dic iona y. P ieiga in e ne e: h p://dic iona y.camb idge.
o g/dic iona y/english/.
COLLINS – Collins English Dic iona y. P ieiga in e ne e: h ps://www.collinsdic iona-
y.com/dic iona y/english/.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ
114 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
DŽ7i – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 7-asis pa ais. i papild.
leid., Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2012, e. a ian as, 2015 (a naujin a e sija,
2017). P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /daba inis.
LE 1953 – Lie u ių enciklopedija ( . I: A), y . ed. V. Bi žiška, Bos on Mass.: Lie u ių
enciklopedijos leidykla (J. Kapočius). P ieiga in e ne e: h p://li uapedija.ne /Pusla-
pis:LE01.dj u/392.
Lie u os Respublikos augalų apsaugos įs a ymo pakei imo įs a ymo p ojek as. P ieiga in e -
ne e: h p:// e minai. lkk.l .
Lie u os Respublikos i osani a ijos įs a ymo pakei imo įs a ymo p ojek as. P ieiga in e ne-
e: h p:// e minai. lkk.l .
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas ( . I–XX, 1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė,
J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė,
2-asis leidimas, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija,
2008). P ieiga in e ne e: www.lkz.l .
LTE 1976 – Lie u iškoji a ybinė enciklopedija ( . 1: A–bangis), Vilnius: Mokslas.
MACMILLAN – Macmillan Dic iona y. P ieiga in e ne e: h p://www.macmillandic-
iona y.com/.
MERRIAM-WEBSTER – Me iam-Webs e Dic iona y and Thesau us. P ieiga in e ne-
e: h ps://www.me iam-webs e .com/.
OXFORD – Ox o d Dic iona ies. P ieiga in e ne e: h ps://en.ox o ddic iona ies.com/.
Sliesa a ičius Algi das, Lazauskas Juozas, S anys Vidman as, Keinys
S asys, Klimo ienė Gied ė 2010: Žemės ūkio augalų selekcijos i sėklininkys ės
e minų žodynas, Vilnius: In o as as. P ieiga in e ne e: h p:// e minai. lkk.l .
VLEe 2019 – Visuo inė lie u ių enciklopedija: e. a ian as, Vilnius: Mokslo i enciklope-
dijų leidybos cen as. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l .
ŽŪE 1998 – Žemės ūkio enciklopedija ( . 1: abe dynai–Juškienė), Vilnius: Mokslo i en-
ciklopedijų leidybos ins i u as.
МАКС – Словарь русского языка, под ред. А. П. Евгеньевой. P ieiga in e ne e:
h p://slo a i. u/sea ch.aspx?s=0&p=3068.
СЕМ – Русский семантический словарь, oтв. ред. Н. Ю. Шведова. P ieiga in e ne e:
h p://slo a i. u/sea ch.aspx?s=0&p=3068.
ТСОШ – Толковый словарь русского языка, С. И. Ожегова и Н. Ю. Шведовой. P i-
eiga in e ne e: h p://slo a i. u/sea ch.aspx?s=0&p=3068.
S aipsniai / A icles 115
Žodžio augalas samp a a ( emian is s uden ų apklausa)
LITERATŪRA
Dębowiak P zemyslaw, Waniakowa Jadwiga 2019: Seman ic Mo i a ion o
Plan Names as a Pa o hei E ymology. – Villal a, A., Williams, G. (eds.). The
Landscape o Lexikog aphy. P ieiga in e ne e: h ps://halshs.a chi es-ou e es. /
halshs-02309857/documen .
Gaidienė Anželika, Liu ke ičienė Danu ė 2017: Reikšmių apib ėžimo ypa u-
mai Bend inės lie u ių kalbos žodyne: augalai i gy ūnai. – Bend inė kalba 90, 1–47. P i-
eiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l /?90.
G i ėnienė Au elija 2014: Žibuoklės aizdinys šiuolaikinėje lie u ių p ozo-
je. – Lie u ių kalba 8, 1–11. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/
lie u iu- kalba/a icle/ iew/95/75.
G i ėnienė Au elija 2016: Še mukšnio aizdinys „Lie u ių kalbos žodyne“. – Tau-
osakos da bai 52, 85–104.
Guda ičius Aloyzas 2009: E noling is ika: au a kalboje, Šiauliai: Šiaulių uni e si-
e o leidykla.
Kazlauskai ė Rū a 2010: Žydinčios aguonos aizdinys lie u ių poezijoje. – Filolo-
gija 15, 53–70.
Kazlauskai ė Rū a 2014: Žydinčios saulėg ąžos aizdinys lie u ių poezijoje. – Res
Humani a iae XVI, 86–107.
Mikulskas Rolandas 2009: Kogni y inė ling is ika i leksikog a ijos p oblemos. –
Kalba i žmonės, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 39–80.
Papau ėly ė Sil ija 2011: Žodžio medis asociacijų laukas lie u ių kalbos pasaulė-
aizdyje. – Ac a humani a ica uni e si a is Saulensis 13, 405–416.
Ru ko ska K is ina, Sme ona Ma ius, Sme onienė I ena 2017: Ve ybės
lie u io pasaulė aizdyje, Vilnius: Akademinė leidyba.
Toka sky Rysza d 1993: Słownic wo jako in e p e acja świa a. – Ba miński, J. (ed.).
Encyklopedia kul u y polskiej XX wieku, ol. II, W ocław: Współczesny język polski.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ
116 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
Concep o he Wo d augalas
(Based on S uden Su ey)
SUMMARY
The aim o he esea ch was o in es iga e he con empo a y unde s anding o he wo d
augalas (plan ) and o de e mine which ea u es a e mo e impo an and easily ecogniza-
ble and which a e less impo an . The s udy also sough o p o ide some p oposals ega d-
ing he de ini ion o he wo d augalas in he explana o y Dic iona y o S anda d Li huanian,
because e en explana o y dic iona ies usually de ine his wo d solely as a bo anical e m by
no men ioning he ea u es, which a e conce ned wi h daily and pe sonal knowledge. In
ac , his wo d may also be de ined by mo e easily comp ehensible and usual wo ds a he
han scien i ic e ms only.
The analysis o he su ey da a e ealed ha he plan is usually ecognizable by ex e nal
( isible) ea u es (370, i.e. 52%), which a e usually associa ed wi h he isible pa s o he plan .
Conce ning he ex e nal ea u es o he plan , he ollowing a e usually men ioned: ‘ oo s’,
‘lea es/needles, ‘colou ’, ‘blossom’ and ‘s alk (s em)’. The plan is also ecognizable by i s
in e nal ea u es (256, i.e. 36%), which a e conce ned wi h i s i al cycles. As ega ds he in e -
nal ea u es o he plan , he esponden s usually unde line he plan ’s ‘li e cycle’, ‘pho osyn-
hesis’ and ‘habi a ’. The plan is less commonly ecognizable by wha i is in he gene al sense
(89, i.e. 12%). The mos common ea u e pinpoin ed by his g oup: he plan is an ‘o ganism’.
When answe ing he ques ions o he su ey, he esponden s o en oppose he plan o
he animal, hus ying o highligh hei essen ial di e ences. The di e ences o mo emen
a e usually unde lined: mos plan s canno mo e ac i ely, i.e. hey g ow in a mo ionless
posi ion, whe eas animals ha e he acul y o mo e. Men al di e ences be ween plan s and
animals a e emphasized as well: plan s do no ha e minds; hey canno hink.
The analysis o he su ey da a and he ea lie a icle o he au ho s add essing he pe -
cep ion o he plan in Li huanian, English and Russian dic iona ies en ail ha he de i-
ni ion o he e m augalas in Dic iona y o S anda d Li huanian should be made mo e
consis en wi h i s cogni i e de ini ion, c . augalas, an o ganism, which eeds on ino ganic
nu ien s and usually uses he ene gy o ligh o i s g ow h; i is usually a ached o a sin-
gle place, o en has oo s, a s em, lea es and he capaci y o bloom (e.g. ee, lowe , g ass).
Į eik a 2019 m. lapk ičio 19 d.
ANŽELIKA GAIDIENĖ
DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lie u a
[email protected]
danu e.liu ke [email protected]
