Kazys Ulvydas – krzewiciel kultury języka
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.16
Browse AI-localized academic documents available in Polish.
2210 documents
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.16
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.15
Kalbos normas teikiančiuose ar perteikiančiuose darbuose santrumpos paprastai aptariamos kaip rašybos lygmens objektas, tačiau iš trumpo jų aptarimo rašybos skyriuose aiškėja, kad tokie pavadinimų trumpiniai nėra susiję vien su rašybos lygmeniu. Vis dėlto kitais aspektais jie…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.14
1673 m. išleistoje Kristupo Sapūno ir Teofilio Šulco lietuvių kalbos gramatikoje Compendium Grammaticae Lituanicae, sutrumpintai vadinamoje Compendium, beveik visi lietuviški žodžiai išversti į lotynų kalbą, taigi joje de facto slypi 1380 vienetų lietuvių–lotynų kalbų žodynėlis…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.13
Šio tyrimo tikslas – remiantis iliustraciniais sakiniais aptarti priešo koncepto fragmentą, fiksuojamą Lietuvių kalbos žodyne (toliau – LKŽe). Tyrimas parodė, kad priešas LKŽe pirmiausia yra nedraugiška, užpuolusi kitos šalies kariuomenė, kurios veiksmai puolamos (ar užpultos)…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.12
Straipsnyje apžvelgiama veiksnio ir tarinio sintaksinio ryšio sampratos lietuvių kalbotyroje kaita maždaug nuo XX a. vidurio iki mūsų dienų. Pateikiama svarbesnių gramatikos darbų šiuo klausimu apžvalga. Nagrinėjama, kaip šį ryšį galima aiškinti, pasitelkus teorinius…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.11
Pastarąjį dešimtmetį suintensyvėjusi bendrinių Europos kalbų destandartizacija ne tik paskatino kalbos tyrėjus imtis tyrinėti šį reiškinį, bet ir davė akstiną naujai pažvelgti į pačių bendrinių kalbų istoriją bei raidos ypatumus. Kartu susidomėta ir bendrinių kalbų norminamuoju…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.10
Koks yra vokiečio įvaizdis lietuvio akimis, yra nagrinėję etnologai, tautosakininkai, istorikai, kalbininkai. Tačiau šiuo požiūriu dar nebuvo tirtas Lietuvių kalbos žodynas, į kurį galima žiūrėti kaip į metraštį, apimantį medžiagą nuo pat mūsų pirmųjų raštų 1547 m. iki 2001 m…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.09
Šio straipsnio objektas – veiksmažodžio atitikti vediniai atitiktis ir atitikimas. Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno ir bazės EUR-lex administracinių tekstų pavyzdžiais, išsiaiškinti kalbamųjų veiksmažodinių daiktavardžių junglumą sintaksiniu ir semantiniu…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.08
This article gives an overview of current trends in European language policies regarding the status of the official EU-languages and with a view to language technology. The article is based on data collected for the European Language Monitor (ELM) provided by EFNIL – the…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.07
Standard Dutch is an official language in the Netherlands, in the northern part of Belgium (Flanders and Brussels) and in very multilingual Surinam. The standardisation process started in the early 16th century; because of the political separation of the Seventeen Provinces…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.06
Šio straipsnio tikslas – nustatyti priešdėlinių veiksmažodžių leksikalizacijos atpažinimo kriterijus ir juos pritaikyti tekstynų analizei. Priešdėlinis veiksmažodis leksikalizuojasi, kai tampa semantiškai savarankišku žodžiu, kurio leksinė reikšmė nesusijusi su darybos formantu…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.05
Apie labializaciją lietuvių kalbotyroje pradėta kalbėti dar XX a. viduryje. Jau tuomet buvo pastebėta, kad balsiai, atsidūrę šalia lūpinių priebalsių ar balsių, pasižymi kitokiomis akustinėmis ir artikuliacinėmis ypatybėmis. Tačiau jokių išsamių eksperimentų iki šiol nebuvo…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.03
Iceland’s literary tradition, conservative linguistic heritage and ideologies of linguistic purism have been a major strand in Icelandic national identity. The preservation of linguistic and literary continuity is a principal objective of overtly expressed Icelandic culture…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.02
Straipsnyje terminų tvarkybos kontekste nagrinėjama sisteminė terminų sinonimija. Remiantis svarbiausiais lietuvių terminologijos darbais ir terminografijos duomenimis, aptariamas terminų sinonimijos vertinimas, jos santykis su terminų tvarkyba ir permąstoma pagrįstosios terminų…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.01
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.12
Straipsnyje nagrinėjami pietryčių Lietuvos asmenvardžiai (jų kilmė, sandara, raida, vieta vardyno sistemoje), Lietuvos vardyno rašyba. Taip stengiamasi išsiaiškinti naujus duomenis apie Lietuvos tikrinius žodžius ir padedama gerinti su jais susijusius įstatymų projektus. Per…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.03
Kaitomos kalbos dalys turi paradigmas. Kuriant Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą (LIGIS) buvo pastebėta, kad ne visas paradigmose išvardytas kaitybines formas galima vartoti. Straipsnyje aptariami atvejai, kai tam tikrų žodžių kai kurios kaitybinės formos negali…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.02
The paper is a study of the possibility and feasibility of creating a multifunctional interdisciplinary classification of instincts performed from the standpoint of the orthodox alternative approach worked out by the author. This classification is viewed as a central…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.11
The article looks at the potential of the regional studies in the education of future teachers, as well as provides separate recommendations for the use of the regional studies for the diversification of content of combined subjects in the competence-based education, the…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.10
Straipsnyje nagrinėjami vienos iš bendrinės kalbos atmainų – administracinės kalbos leksikos pokyčiai XXI a. pradžioje, lyginant su XX a. pabaigos padėtimi. Žodyno sudėtis kinta dviem kryptimis: pirma, leksika nuolat pasipildo naujais žodžiais, naujomis reikšmėmis, o antra, iš…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.08
Lietuvių kalbos rašybos normos numato tikrinio pavadinimo rašymą didžiąja raide, tačiau tai tik bendriausia taisyklė, taikytina vienažodžiams pavadinimams. Keliažodžių rašymo norma numatoma dvejopa: vieni pavadinimai rašytini tik pirma didžiąja raide, kiti – didžiąja raide…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.07
Straipsnyje pristatomo tyrimo objektas – lietuvių kalbos arbitraliosios kolokacijos. Jų junglumo pagrindas yra ne semantiniai, o leksiniai ribojimai, tokios kolokacijos tiesiogiai neatspindi nekalbinės tikrovės. Ryšys tarp jų žodžių – arbitralus: nors pagal panašią reikšmę…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.06
Straipsnyje apžvelgiama, kaip XX a. pirmosios pusės lietuvių sintaksės darbuose skirstomas prijungiamasis ryšys, kiek jo rūšių ir kokios jos skiriamos. Pradedama nuo Jono Jablonskio Lietuvių kalbos sintaksės (1911), o baigiama Leonardo Dambriūno Lietuvių kalbos sintakse (1946…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.05
Kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys yra svarbūs kalbos išlaikymo dviejų kalbų vienoje erdvėje aplinkybėmis veiksniai, ypač kai viena iš tų kalbų yra dominuojanti aplinkos kalba, o kita – mažumos ar tik namų aplinkos kalba, pavyzdžiui, emigracijoje. Straipsnyje nagrinėjamos…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.04
Straipsnyje aptariamas kažkada vartosenos poslinkis nuo tradicinio modelio, skirto nusakyti neapibrėžtu praeities momentu vykusio faktyvaus (specifiško) veiksmo laikui, link mažiau įprasto modelio, kai kažkada pasirenkamas nusakyti ateityje galimai vyksiančiam (irealiam…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.01
Straipsnyje nagrinėjama, kuo skiriasi lietuviškos tradicinės rytų Lietuvos oikonimų formos nuo vėlesnių netradicinių slaviškų formų. Nurodomi oikonimų regioniniai skirtumai ir pateikiami duomenys pagal darybą, slavinimą valsčiuose nuo Šalčininkų iki Daugpilio. Skiriami penki…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.07
Straipsnis apima dvi leksikos kategorijas – eufemizmus ir disfemizmus, vartotus vykstant dviem didžiausiems, nuo 2020 m. visą pasaulį sukrėtusiems globalinio masto įvykiams: COVID-19 pandemijai ir Rusijos pradėtam karui Ukrainoje. Į straipsnį įtraukti eufemizmai ir disfemizmai…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.06
Straipsnyje apžvelgiama, kaip sovietų okupacijos laikais, maždaug nuo XX a. vidurio iki 9-ojo dešimtmečio galo, lietuvių sintaksės darbuose aprašomi prijungimo būdai. Pradedama nuo Juozo Žiugždos Lietuvių kalbos gramatikos (1945), o baigiama Vytauto Sirtauto ir Česio Grendos…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.08
Sprendžiant iš vartosenos internete, laminatas ir jo bendrašakniai žodžiai laminuoti, laminavimas, laminuotas, ‑a bei kiti ne tik kaip terminai dažnai vartojami tam tikrų sričių (statybos ir remonto, medienos apdirbimo, tekstilės, odontologijos, kosmetologijos) tekstuose – jų…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.05
Straipsnyje tęsiami astrologinių pavadinimų rašymo tyrimai. Ankstesniame Bendrinės kalbos numeryje išnagrinėjus jų rašymo polinkius astrologijos svetainėse, čia susitelkiama į rašymą spausdintuose leidiniuose – įprastinėje bendrinės kalbos funkcionavimo terpėje. Pasirinkus 10…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.01
Straipsnyje pristatomas rašytinio tarmiškumo tyrimas. Atliekant tyrimą siekta vertinti autorinį grafolektą sakytinio tarmiškumo perteikimo ir užrašymo sprendimų požiūriu. Tarmėtyrinio diskurso pagrindas – vienos rytų aukštaičių panevėžiškių atstovės feisbuko įrašai, paskelbti…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.09
Straipsnyje pristatomi dviejose mokyklose lenkų mokomąja kalba besimokančių 3–8 klasių mokinių grupėse anketavimo būdu atlikto tyrimo rezultatai, rodantys dažniausiai vartojamą namų kalbą, kalbos pirmumo pasirinkimą kitų kalbų atžvilgiu, nuostatas dėl lietuvių ir kitų kalbų…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.03
Lietuvos valstybės atkūrimas 1918‑aisiais paspartino lietuvių bendrinės kalbos raidą. XIX a. pabaigoje ir pačioje XX a. pradžioje buvusius svarbius į kalbos formą nukreiptus bendrinės kalbos raidos aspektus – normos pasirinkimą ir kodifikaciją – tarpukariu pakeitė aspektai…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.02
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.14
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.12
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.11
The article deals with toponyms with the repetition of a word-formation element. Etymological analysis allows us to establish the repetition of a syllable, a root morpheme, a word in aboriginal and standardized toponyms. The main classification word-formation models based on the…
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.10
Straipsnyje nagrinėjami Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 1843 m. darbe Taislius augyminis pateikti žiedinių augalų genčių vardai, kuriuos jis sukūrė terminizavęs paprastuosius to meto šnekamosios kalbos žodžius. Analizuojama augalų genčių vardų semantinė motyvacija, J. A. Pabrėžos…
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.09
Vertinami semasiologiniu aspektu lietuvių kalbos vištos, gaidžio, viščiuko pavadinimai sudaro gausų zoonimų teminės grupės pogrupį: iš įvairių aiškinamųjų, tarminių ir specialiųjų leksikografijos šaltinių užfiksuota apie 200 leksemų, neturinčių bendro hiperonimo. Vertinami…
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.08
Reality construction on the Internet is an inseparable part of human lives. On one hand, many people choose to construct their own (fake) realities. On the other hand, several groups of society are affected by the realities built by the mass media. Not everything published…
Straipsnyje, remiantis duomenimis, gautais iš Lietuvių kalbos homoformų žodyno, aptariamos lietuvių kalbos morfologiškai daugiareikšmių formų, straipsnyje vadinamų homoformomis, atsiradimo priežastys. Homoformas pagal atsiradimo priežastis galima suklasifikuoti į tokias grupes…
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.06
Straipsnis skirtas supažindinti su Žodžių darybos vedlio (ŽDV) plėtros poreikiu ir galimybėmis. Aptariamos kai kurios ryškėjančios problemos, neišvengiamai kilsiančios pritaikant šį daiktavardžių darybos žinyną kitų kalbos dalių žodžių darybos duomenims. Pirmoji ŽDV plėtros…
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.05
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.02
Straipsnyje nagrinėjamas vienas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir vėlesnių jo projektų aspektas: siekiama nustatyti, kaip šiame įstatyme, nuo 2012 m. įtrauktame į konstitucinių įstatymų sąrašą, formuluojamos teisinės nuostatos dėl viešosios kalbos kokybės ir…
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.01