Page 1LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKOS TYRINĖJIMAI
LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA
TOPONIMI PREPOSIZIONALI
Z. RABAČIAUSKAITĖ
Uno dei tipi formativi più caratteristici dell’onomastica lituana è quello dei cosiddetti toponimi preposizionali. Si tratta di nomi composti di luogo, il cui primo componente è una preposizione e il secondo un nome proprio o comune, oppure un aggettivo sostantivato, per esempio: Pàs ąkmenį villaggio, Antz; Pō Misiūnais villaggio, Švnč; Prie Mykoliūno borgata, Tj; Ant Kemsinių bosco, Vrn.
Nella toponomastica lituana questi toponimi non sono stati finora studiati. Forse per questo molti raccoglitori di materiali toponomastici non li consideravano toponimi. Di conseguenza, non sono stati registrati affatto tutti i toponimi preposizionali esistenti nella lingua.
In questo articolo, sulla base dei dati conservati negli archivi toponomastici dell’Istituto di lingua e letteratura lituana dell’Accademia delle Scienze della RSS Lituana, si tenta, si può dire per la prima volta, di passare in rassegna più ampiamente i toponimi preposizionali lituani e di classificarli.
Le costruzioni preposizionali esaminate nell’articolo sono stabili. Sono usate come denominazioni di luogo convenzionali e consolidate. Il secondo componente del toponimo preposizionale si combina soltanto con una determinata preposizione. Per esempio, il bosco menzionato, Ant Kemsinių, non è mai chiamato Už Kemsinių, Prie Kemsinių, Pàs Kemsinės, e così via. Solo in casi molto rari il secondo componente può essere usato con più preposizioni; per esempio, lo stesso luogo sul lago Plateliai è chiamato sia Pō beržalių sia Prie beržalio.
La maggior parte dei toponimi preposizionali non ha forme corrispondenti senza preposizione (fatti salvi alcuni casi, di cui si parlerà alla fine dell’articolo).
Alcune costruzioni preposizionali sono maggiormente toponimizzate, altre meno (cioè, si sono trasformate in nomi di luogo stabili). È difficile tracciare una linea netta tra le prime e le seconde. Si può tuttavia constatare che tendono a essere maggiormente toponimizzate le espressioni preposizionali il cui secondo componente è un nome di luogo o un antroponimo, e meno quelle il cui secondo componente è una parola comune.
Nell’articolo i toponimi preposizionali non sono classificati separatamente in base al primo componente, poiché dal punto di vista formativo il primo componente di tutti è uguale: una preposizione. Il componente preposizionale viene preso in considerazione soltanto quando si elencano in ordine alfabetico gli esempi specifici di questi toponimi. Questa modalità di presentazione degli esempi è pratica, poiché consente di determinare facilmente il numero complessivo e la distribuzione geografica dei derivati di ciascuna preposizione.
16*
243
Page 2I toponimi con preposizione sono classificati in base al secondo componente. Questa classificazione aiuta a comprendere le principali caratteristiche tipologiche e semantiche di questa categoria di toponimi.
Il secondo componente dei toponimi con preposizione può essere un nome comune (appellativo), un toponimo oppure un nome di persona (antroponimo). Per questo motivo, i toponimi con preposizione si distinguono in appellativi, toponimici e antroponimici. La struttura dei toponimi appartenenti a questi tre gruppi principali non è uniforme; alcuni di essi possono essere ulteriormente suddivisi in sottogruppi più specifici. Lo schema strutturale di tutti i toponimi con preposizione, elaborato in base al loro secondo componente, è il seguente:
I. Appellativi:
1. Preposizione + appellativo semplice;
2. Preposizione + appellativo composto.
II. Toponimici:
1. Preposizione + toponimo semplice:
a) preposizione + microtoponimo,
b) preposizione + nome di località,
c) preposizione + nome di fiume o lago;
2. Preposizione + toponimo composto;
3. Preposizione + toponimo complesso:
a) preposizione + toponimo al nominativo,
b) preposizione + toponimo al genitivo, il cui primo componente è un sostantivo.
c) preposizione + toponimo al genitivo, il cui primo componente è un nome di persona, un nome di località oppure il nome di un fiume o di un lago.
III. Antroponimici.
IV. Nome di luogo antroponimico, appellativo o toponimico + termine nomenclaturale.
I. 1. Al primo gruppo di nomi di luogo appellativi (preposizione + sostantivo semplice) appartengono i seguenti nomi di luogo:
Ąnt balėlės 1. Vrn, Ąnt bradū 1., pv. Drsk, Ąnt darželio 1. Mrc, Ąnt dernų bl. Mrc (dernà sl. «zolla erbosa»), Ąnt duobelės parte di lago Drsk, Ąnt duobių parte di bosco Drsk, Ąnt desentinos 1. Vrn (desentinà sl. «decima, appezzamento di terreno»), Ąnt ežerų pl. Šlu, Ąnt kadagyno sm. Šv, Ąnt kalnàlio || Antkalnalis 1. Klp, Ąnt kalnėlio 1. Mrc, Ąnt kalnyčio 1. Vlk, Ąnt kalno 1. Dkšt, Mrk, Prk, bosco Vrn, Ąnt kalvōs 1. Grg, Ąnt kamšōs pv. Dkšt, Ąnt klyno 1. Mrk, Ąnt krēnto 1. Vrn (krēntas sl. «riva»), Ąnt kryželio 1. Rod, Ąnt krokšlės bosco, 1. Vrn (krokšlė «cascata») Ąnt laukelio, a., bl. Mrc, Ąnt laukō 1. Drsk, Ąnt mėžimėlio 1. Mrc, Mrk, Ąnt pėklos || Peklà pv. Rud, Ąnt pievelių 1. Vrn, Ąnt prūdo 1. Tj, Ąnt rēvės pv. Drsk, Ąnt salėlių 1., bosco, rst. Vrn, Ąnt silo, parte di villaggio Pgg, Ąnt tāko parte di lago Plt, Ąnt upēlio 1. Švnč, Ąnt upės 1. Tj, kl. Rud, Ąnt užuoganų 1. Mrk, Ąnt velkėlių 1. Drsk, Ąnt vertimo pv. Mrc (vertimas «dove molte sorgenti sgorgano dal terreno»), Ąnt vygano pv. Mrc (výganas sl. «pascolo»), Ąnt žydaukos || Žydáuka pv. Rud, Ąnt žviro 1. Mrk;
Į brastàs 1. Tvr;
Pagal kártis gn. Sk, Pagal miškėlį 1. Glv;
244
Page 3Pař akmenis pietre, strada Slk, Pař akmenį 1. Ktk, Pař álksnį 1. Ktk, Pař brastėlei (?) pv. Ut, Pař eglėlė bl. Dgč, Pař eglės pv. Lkm, Pař ežerėlį 1. Lkm, Pař ievą kr. Lel, Pař kaístį 1. Ktk, Pař kelėlį 1. Mrk, Pař liepetėlius bl. Lel, Pař linamarkas pv. Dkšt, Pař magaziną 1. Km (magazinas sl. «magazzino; negozio»), Pař mėlynčią 1., pv. Ktk, kr. Lel, Pař molynėlė 1. Mrk, Pař ravėlį 1. Šr, Pař sodžiaukėlės pv. Km (sodžiauka sl. «stagno») Pař šaką 1. Drsk, Pař triūbą pv. Ign (triūba sl. «tubo di drenaggio»), Pař tvõrą 1. Šr, Pař versmelę pv. Slk, Pař versmelės 1., pv. Rk, 1. Lel, Pař žvyrėlį 1. Mrk, Pař žvyrūną 1. Mrk;
Paš akį pv. Vrn, Paš akmenį pv. Antz, 1. Drsk, Paš ąžuolą 1. Mrc (2)¹, Vrn, pv. Vrn, Paš ąžuolėlį bosco Mrc, Paš balą pv. Mrk, 1. Mrc, Paš balėlę bosco Drsk, 1. Rud, Paš barakuš 1., gn. Mrc, Paš beržą 1. Mrc, Paš beržynaitį 1. Drsk, Paš beržyną 1. Vlk, Paš būgną 1. Mrc (2) (bōgnas sl. «palude, acquitrino»), Paš bonką 1. Mrc (2), Drsk, bosco Mrc (bonka «cumulo ordinato di pietre per cuocere mattoni o calce»), Paš brastàs || Brāstos 1., pv. Mrc, Paš daržinę 1. Rud, Paš daržinėlę 1., pv. Mrc, Paš debesylą 1. Vrn, Paš desentiną 1 Mrc, Paš drėvę 1. Mrc (2), Paš drėvelę bosco Mrc, Paš duobėlę 1. Mrk, Paš duobės 1. Mrc, Vrn, Paš eglę 1. Mrc, Paš epušyną || Epušynas 1. Mrc, Paš ežerą 1. Vrn, Paš ežeraičius rst. Mrc, Paš ežerėlį bosco Drsk, Paš gluosnėlį 1. Vrn, Paš grābę 1. Mrc (2) (grābė germ. «fosso»), Paš grabėlę 1. Drsk, Paš grėblių 1. Mrc (grėblius sl. «deposito di ghiaia e pietre»), Paš grūšaitę 1. Vrn, Paš grūšelę bosco Mrc, Paš vyrýklą pv. Vrn (vyrýklą «luogo dove si può remare»), Paš kamšą pv. Drsk, Paš kamšą || Kamšà 1., pv. Vrn, Paš kapùs 1. Vrn, Paš kojelę parte di lago Vrn, Paš kriaučius 1. Mrc (kriaučius sl. «sarto»), Paš kryželį 1. Drsk, bosco Mrc, sm. Vrn, Paš kryžių 1. Drsk, Paš kuznėlę 1. Vrn (kūznė sl. «fucina»), Paš malūną 1. Drsk, Paš mėlynčią 1. Vrn, Paš mišką 1. Mrc, Paš obelį pv. Mrc, Paš pirkiàs 1. Vrn, Paš pirtį 1. Mrc, Paš plieniką bosco Mrc (plienikas sl. «prigioniero»), Paš pušėlę 1. Mrc, Paš raistą 1. Mrc, Paš rais tēlį bosco Mrc, Paš ravėlį 1. Rud, Paš salelę parte di lago Mrc, Paš salelės 1. Mrc, Paš skynimą pv. Mrc, Paš sklėpą bosco Mrc (sklėpas sl. «cantina»), Paš skrynią bosco Mrc, Paš skujyną 1. Mrc Paš smaliárnią pv. Rud (smaliárnia sl. «impianto per la distillazione della resina»), Paš strāžnyčią bosco Mrc (strāžnyčia sl. «posto di guardia»), Paš stulpą 1. Mrc, Paš stulpėlį 1. Mrc, bosco Drsk, Paš šaltinėli 1. Vrn, Paš šaltinį pv. Mrk, 1. Drsk, Mrc, parte di lago Mrc, Paš šermukšnaičius 1. Mrc, Paš šūnelį || Šūnelis pv. Mrc, Paš šūnelį 1. Mrc, Vlk, Paš šūlnį pv. Mrc, Paš takėlį 1. Mrc, Paš tiltelį 1. Rud, 1., pv. Vrn, Paš triūbą pv., rst. Vrn, Paš triūbas 1. Mrc, Paš upėlę 1. Drsk, Paš ūpę 1., pv. Vrn, 1. Mrk, Paš várną parte di lago Mrc (forse Paš Várną — Várnas nome di persona?), Paš vartelius 1. Vp, Paš velkėlę 1. Drsk, Paš viešakelį bosco Mrk;
Pō ajerynu pv. Šv, Pō akmeniu pv. Krn, Pō álksnėliais bl. Krt, Pō álksnių 1. Mrc, Pō ąžuolais sk. Šr, gn. Rod, 1. Lel, Vp, pv. Krn, Pō ąžuolėliu pv., bosco Drsk, Pō ąžuolu 1., pv. Mlt, 1. Mrk, 1., bl., pv. Dkšt, rst. Skm, Pō balėlėm parte di lago Vrn, Pō beržais 1. Dkšt, Rud, parte di lago Ign, Pō beržalių || Beržalis parte di lago Plt, Pō berželiais pv. Ukm, Pō berželiu 1. Mrc, Pō béržu sk., 1. Lel, 1. Mrc, Rud, Pō būdą pv., gn. Rud, Pō būkais 1., bosco Drsk, Pō cegelnia 1. Drsk (cegelnià sl. «fornace di mattoni»), Pō daržų is. Plt, Pō dirvelėm parte di lago Mrc, Pō drevę 1. Drsk, Vrn, Pō drevelę bl. Mrc, 1. Mrc, Vrn, Pō drevelėm 1. Mrk, Pō eglė bl. Dkšt, Pō eglalė parte di lago Plt, Pō eglėlė 1. Tj, Pō eglēm pv. Švnč, uog. Drsk, Pō eglutę pv. Lkm, Pō epušėm 1. Mrk, Pō epušynu
Il numero accanto all'abbreviazione del tipo di località indica che diversi oggetti della stessa zona (in questo caso due), situati in villaggi diversi, hanno lo stesso nome.1
245
Page 4Vrn, Pō girdyklà l. Plt, Pō grabelė l. Drsk, Pō griovà gn. Drsk, Pō grūšelė l., pv. Drsk, Pō grūšià l. Drsk, Mrc (2), Pō guobà l. Vrn, Pō guobòm l., kl. Mrk, Pō kadagyma pv. Šv, Pō kálnu l. Drsk, Vrn, Pō kampininkais l. Drsk, Pō kapaís l. Mrk, Šr, Pō kapčiais l. Dkšt, Pō kapčiukù l., pv. Ssk, Pō karčmėlėm l. Dkšt, Pō kiemais l. Drsk, Pō klėstaru || Paklėstarė l., pv. Drsk (klėštaras sl. «monastero»), Pō klevù pv. Dkšt, Pō kraštù pv. Drsk, Pō kreisà l. Mrk (kreisà lett. «confine dei campi, limite del campo»), Pō kryžium l. Aln, Mlt, Rud, pv. JnšM, Pō kūdrėlėm || Kūdrėlės pv. Rod, Pō kūnigų parte del lago Plt, Pō kvajòm l. Drsk (kvaja lett. «pino»), Pō liepa l. Dkšt, Pō liepelė l. Mrc, Pō majorù l. [v («lì è morto il maggiore»), Pō maskōliù l. Mrc, Pō mašinà kr., sk. Lel, Pō miškù parte del lago Ign, Pō molė sk. Vrn (molė «zona fangosa»), Pō nadzielù l. Drsk (nadzielas lett. «appezzamento di terreno»), Pō obelaitė l. Drsk, Švnc, Pō obelė l. Lel, Plt, Pnt, Slk, pv. Krn, Pō obelia l. Vrn (2), Pō parkasu parte del lago Plt, Pō pervažais l. Drsk (pervažas lett. «traghetto»), Pō pirčia sorg. Vrn, Pō pōpu l. Drsk, Pō pridotkėliais l. Sv (pridotikas lett. «striscia supplementare di terreno»), Pō pušėlė kl. Mlt, Pō pušià kl. Aps, Pō pušimi kl. Slk, Pō raistełiù l. Drsk, Pō ratù l. Eiš, Pō raveliù margine del lago Ign, Pō sąsmauka parte del lago Plt, Pō skirpstais l. Jon, Pō skrynią parte del lago Mrc, Pō skrōblu pv. Btr, Pō sōdu sk. Drsk, Pō stulpeliù l. Drsk, Pō stulpù parte del lago Lkm, Pō šaltiniais pv. Ukm, Pō šlaitu l. Vrn, Pō šuneliù pv. Ssk, Pō takù parte del lago Vrn, Pō tiltu pv. Eiš, Pō tvoròm parte del lago Ign, Pō uoseliù l. Drsk, Pō upelė pv. Dkšt, Pō upeliù l. Lkm, Pō verbòm pv. Mrk (verbà lett. «salice»), Pō vinkšna || Pavinkšnys l. Žž;
Pō būdòs l., parte del lago Plt, Pō kelálio parte del lago, kr., pl. Plt, Pō liepos parte del lago Plt, Pō mėlynčios l., pv. Šv, Pō pagriuvimo pv. Šv, Pō pušālės parte del lago Plt, Pō stulpo parte del lago Plt, Pō šaltinio l., pv. Lk, Pō vyšnàliù parte del lago Plt;
Prie beržalio || Beržalis parte del lago Plt, Prie berželio burrone Tj, Prie epušėlės burrone Tj, Prie kapinyno l. Mrk, Prie kelio pv. Pbs, Prie klojimo l. Ktk, Prie ledaũnios margine del lago An, Prie liepų parte del lago Plt, Prie magazino l. An, Prie pušikės kp. Šln, Prie salėlės parte del lago Plt (2), Prie stulpėlio pv. Švnc, Prie šunelio pv. Žmt, Prie ūlytelės l. Tj, Prie vartų pv. Girg;
Prie aviliàm l. Tvr, Prie karklui pv. Mlt, Prie malūnui burrone Dkšt, Prie obeliai pv. Blnk, Prie šileliui l. Žmt, Prie trūbėlei pv. Dgč, Prie žvyriūkai pv. Ign;
Prō kryžiùką strada Vn;
Tiẽs molė l. Mrk, Tiẽs raveliù l. Mrk;
Až eglyno l. Švnc, Až kapų l., pv. Dkšt, Až kamaros l. Ktk, Až kiškių l. Mlt (forse Až Kiškių – Kiškis cognome?), Až kluonų pv. Ad, Až krūmelio l. Ktk, Až liepčio l. Ktk, Až tilto pv. JnšM, Až upelių pv. Švnc, Až upės l. Lkm;
Ažù ganiavų l. Dv, Ažù kvainykėlio l. Dv (2), Ažù kvainykų l. Dv, Ažù smėlių pv. Dkšt, Ažù sōdo l. Mlt, Ažù varyklos l. Dv Ažù vōpnyčios l. Mlt (vōpnyčia in slavo «fornace da calce»);
Už balėlės l. Mrk, Už balos l., 2 mš.² Vrn, 1. Drsk, Mrk, Už beržyno l. Drsk. Už bradėlio l. Mrc (brādas in slavo «fango profondo, terreno umido, paludoso; guado»), Už brādo burrone, bosco Drsk, Už bradų l., bosco Mrc, Už bradų || Bradai l. Rud, Už dėgsnių l. Rud, Už epušyno l. Mrc, Už ežero l., bosco Rud, parte del lago Vrn, l. Rud (2), Vrn, bosco Rud, pv. Drsk, Už girėlės l. Mrc, Už girios l. Drsk, Mrc, Už grabų l. Drsk, Už kalno uog.
²Il numero che segue l’abbreviazione del termine nomenclaturale nel toponimo indica che nella zona vi sono più oggetti (in questo caso due) chiamati nello stesso modo.
246
Page 5Drsk, l. Drsk, Mrk, Oltre la collina l. Vrn, Oltre il cimitero l. Mrk, rst. Drsk, Oltre le tombe mš. An, Oltre il fienile l. Drsk, Mrc, Oltre il luogo dei falò mš. Mrc, Oltre la linea l. Mrc, Oltre il bosco l. Drsk, Mrk, Oltre la stazioncina ferroviaria l. Mrc (paustánka, in slavo, «piccola stazione ferroviaria»), Oltre le paludi mš. Pp, Oltre la sauna pv. Tj, Oltre lo stagno l. Tj, Oltre la torbiera l. Mrc, l., pv. Drsk, Oltre il canaletto gn. Iv, Oltre gli isolotti pv. Mrk, Oltre la sorgente pv. Drsk, Oltre il ponte kl., 2 l., šlt. Mrc, l. Vrn, Oltre il ponticello l. Mrk, Oltre il fiume l. Drsk, Vrn, gn. Mrk, Oltre la stradina l. Mrc;
Oltre la collina di Užai bl. Lel, Oltre le tombe di Užai l., rst. Lel.
2. Al secondo gruppo dei toponimi appellativi (preposizione + appellativo composto) appartengono i seguenti toponimi:
Presso il tumulo alto pv. Lkm, Presso la fossa del catrame parte di mš. Lkm, Presso due betulle l. Slk, Presso il cespuglio di salici l. Ktk;
Presso due alberelli l. Mrc, Presso la testa della cavalla m. Mrc, Presso la fitta torbiera mš. Mrc, Presso l'alberello verde l. Mrc;
Sotto i nidi di cicogna nera pv. Drsk, Mlt, l. Drsk, Rod, Sotto i tumuli di abete pv. Rk, Sotto la terra nera riva di fiume Žmt, Sotto i ceppi di ontano nero l., pv. Pnt, Sotto il vecchio mirtillo l. Žmt.
Esistono anche altri toponimi di questo tipo (preposizione + secondo componente composto), ma talvolta sorge il dubbio se vadano classificati tra i toponimi appellativi o tra quelli toponimici. Infatti, il loro secondo componente può essere un toponimo composto non documentato o già scomparso. Perciò si potrebbero classificare tra i toponimi preposizionali toponimici. Tali toponimi sono:
Presso il campo profondo parte di un lago Drsk, Presso la collina lunga l. Vrn, Presso la collina di Majokas l., mš. Vrn;
Presso la seconda palude l. Mrc, Presso il margine del lago di Gėnis l. Mrc, Presso la croce del re mš. Mrc, Presso il margine del lago della regina l. Mrc, Presso il praticello della lepre3 a. Mrc, Presso la betulla storta mš. Tv, Presso la prima palude l. Mrc;
Sotto il grande isolotto parte di un lago Plt;
Sotto la montagna alta pv. Vrn, Sotto l'Alta Montagna bl. Km, Sotto la pietra bianca l. Dkšt, Sotto l'arco della betulla pv. Žsl, Sotto la grande pietra l., pv. Dkšt, rst. Glv, Sotto la grande montagna l. Jž, Sotto il promontorio di Grušelė margine di lago Drsk, Sotto i ceppi neri pv. Glv, Sotto la croce rossa l. Glv, Sotto il pendio argenteo jl. Plt;
Presso la grande betulla pv. Kvr, Presso la croce rossa l. An;
Presso la grande pietra l. Žmt;
Attraverso la croce rossa kel. Vn;
Oltre il promontorio alto parte di un lago Mrc, Oltre la grande palude l. Mrc.
II. 1. Il secondo componente delle formazioni del primo gruppo di toponimi toponimici (preposizione + toponimo semplice) può essere: a) un microtoponimo (noto soltanto agli abitanti del luogo, di solito originatosi da un appellativo in tempi non molto remoti e quindi relativamente recente), b) il nome di un insediamento, c) il nome di un fiume o di un lago (questi ultimi nomi sono di norma assai più antichi dei microtoponimi).
a) Preposizione + microtoponimo:
Añt Beviršės l. – Beviršės kalnas kl. Rud, Añt Dadõtko l. – Dadõtkas l. Mrc (dadõtkas, in slavo «striscia di terra aggiunta»), Añt Klõnio l. – Klõnis pv. Drsk, Añt Kūdrós mš. – Kūdra l., pv. Rud, Añt Lisanõrų l. – Lisanõrai kl. Mrk (lisa nora, in polacco «tana di volpe»),
3 Forse tra i toponimi Pas Gėnio ežį, Pas Karaliaus kryžių, Pas Karalienės ežį, Pas Kiškio pievelę rientrano anche cognomi (Genys, Karaliūnas, Karalienė, Kiškis). In tal caso questi toponimi andrebbero assegnati al sottogruppo c del terzo gruppo dei toponimi toponimici (cfr. p. 249).
247
Page 6Presso il lago Pãgiraitis – lago Pagiraitis, Vrn; presso la foresta Prūdas – lago Prūdas, Vrn; presso il lago Ràviai – collina Ravai, Mrk; presso i due laghi Šiaurūkai – villaggio Šiaurūkai, Drsk; presso il lago Skidulis – villaggio Skidulys, Rod; presso il bosco e il villaggio Šiekšta – lago Šiekšta, Drsk; presso la foresta Venčiškė – villaggio e lago Venčiškė, Vrn; presso il lago Vidutinė – villaggio Vidutinė, Vrn;
Presso la collina Lankas – lago Lankà, villaggio, Drsk; presso il lago Pilėlė – villaggio Pilėlė, Lkm;
Pàs Åstravą pv. – Åstravas l., mš. Mrc (остров, in russo «isola; radura»), Pàs Aukštoją l. – Aukštoja kl. Mrc, Pàs Balėlę l. – Balėlė, rst. Mrc, Mrk, Pàs Bråda l. – Brådas gr. Mrc, Pàs Bradėlį mš. – Bradėlis gn. Mrc, Pàs Bradėlį l. – Bradėlis pv. Rud, Pàs Daržėlį pv. – Daržėlis l. Mrk, Pàs Daržėlius l. – Daržėliai pv. Drsk, Pàs Giliją 2 l. – Gilióji bl. Mrc, Pàs Giráitę || Pagiraitýs l. – Giráitė pv. Mrc, Pàs Grabėlę ež. dalis – Grabėlė l. Mrc, Pàs Ilgūlį || Ilgūlis mš. – Ilgūlis pv. Mrc, Pàs Kemsinę l., pv. – Kemsinė bl. Mrc, Pàs Kūpstinę l. – Kūpstinė pv. Mrc, Pàs Merkėklą l. – Merkėkla bl. Mrc, Pàs Pérkasą l. – Pérkasas kr. Mrc. Pàs Prūdali l. – Prūdalis kd. Plt, Pàs Raištą l. – Raištas gn. Rud, Pàs Raistėlius l. – Raistėliai l. Mrc, Pàs Raistėlę l. – Raistėlis bl. Mrc, Pàs Sodėlį l. – Sodėlis kr. Vrn, Pàs Stūburį l. – Stūburys l. Vrn, Pàs Trāką l. – Trākas mš. Mrc, Pàs Varyklas ež. dalis – Varyklos sm. Mrc;
Presso il ruscello Pylà – strada Pylà, Plt;
Pō Aukštuoju pv. – Aukštasis kl. Lzd, Pō Darželiais l. – Darželiai mš. Dkšt, Pō Dubōju l. – Dubōjus mš. Rod, Pō Dundeklių l. – Dundėklis mš. Rod, Pō Grumtų l., pv. – Grūmtas l. Rod (grūmtas «zolla di terra secca»), Pō Karklynai ež. dalis – Karklynai l. Vrn, Pō Keičiuliu l. – Keičiulis mš. Rod (forse Keičiulis è un cognome?), Pō Kvainyku l. – Kvainykas mš., pv. Rod, Pō Liūline l. – Liūlinė l. Švnč, Pō Palinikele l. – Palinikelė bl. Mrk, Pō Persėdom l. – Persėda (?) l. Dkšt, Pō Plytnyčia pv. – Plytnyčia kl. Mrk, Pō Sangavinė l. – Sangavinė kd. Rod, Pō Šilais l. – Šilai mš. Mrc;
Presso il lago Gilijai – bosco Giliója, Dkšt; presso il lago Majākui – villaggio Majākas, Dkšt;
Dietro il lago Platėlis – parte del lago Platėlis, Dkšt;
Dietro il prato Aviliukas – prato Aviliukas, Drsk; dietro il prato Båla – appezzamento Båla, Drsk, Mrc; dietro il prato Duobėlės – prato Duobėlės, Vrn; dietro la radura Eglyniukas – radura Eglyniukas, Grnk; dietro il prato Grabėlka – macchia boscosa Grabėlka, Mrc; dietro il prato Klampė – acquitrino Klampė, Mrc; dietro il prato Liesiškė – prato Liesiškė, Drsk; dietro l’acquitrino Merkėkla – acquitrino Merkėkla, Mrc; dietro il prato Pievėlės – stoppia Pievėlės, Mrc; dietro la palude Raistas – appezzamento Raistas, Mrc; dietro il prato, macchia boscosa Šilėlis – prato Šilėlis, Rud.
Non è chiaro se si possano includere qui i toponimi Ant Pačiåšo l. e Prie Pačiåšo l. – Pačiåšas gn. Tj, poiché Pačiåšas è forse un cognome; in tal caso questi toponimi andrebbero considerati antroponimici.
Per un gruppo di toponimi non sono stati trovati corrispondenti senza preposizione, ma si può supporre che esistessero o esistano ancora, semplicemente non sono stati ancora registrati né inseriti nello schedario. Ecco i toponimi in questione:
Ant Aukštųjų l. Vrn, Ant Plačiųjų || Plačiosios l. Mrc, Ant Platukio l. Rod, Ant Platūlių || Platūliai l. Mrk;
Par Kastinę l. Ktk, Par Šaltąją šlt. Lkm;
Dietro i prati Pō Drumitiškėm, stoppia, Ign.; dietro i campi Pō Pakalninėm, Ign; dietro il prato, appezzamento Pō Raudonūčiū, Dkšt; dietro gli appezzamenti Pō Želtaisiais, Km.
248
Page 7È interessante notare che il secondo componente della maggior parte di questi toponimi è un aggettivo sostantivato. Un fenomeno analogo si riscontra anche nella toponomastica bielorussa4.
b) Preposizione + nome di luogo abitato:
Ańt Vaštakų pv. – Vaštakai k. Km; Į Dūbą l. – Dūbas k. Mrc; Põ Anūliškėm l. – Anūliškės k. Šlčn, Põ Dailidėm ež. dalis – Dailidės k. Dkšt, Põ Dubiniais pv. – Dubiniai k. Rod, Põ Dubininkų l. – Dubininkas k. Mrc, Põ Gribaša kl., mš. – Gribaša k. Rud, Põ Krokšlių l. – Krokšlys k. Rud, Põ Lavysais (?) ež. dalis – Lavysas k. Vrn, Põ Lỹnėžerių l., mš. – Lỹnėžeris k. Rud, Põ Márgiais l. – Márgiai k. Rud, Põ Miliautiškė ež. dalis – Miliautiškė k. Dkšt, Põ Misiūnais pv. – Misiūnai k. Švnč, Põ Petūkais kr. – Petūkai k. Dkšt, Põ Prūtėlė bl. – Prūtėlė vk. Dkšt, Põ Rudnią l. – Rudnia k., Põ Skireikiais l. – Skireikiai dv. Rod, Põ Stoniūnais mš. – Stoniūnai vk. Rud, Põ Špókiškia bl. – Špókiškis k. Km, Põ Ūtą mš. – Ūtą k. Rud, Põ Valašinais l. – Valašinai k. Tj;
Presso Šlavėnai l. – Šlavėnai k. An; Presso Bimbiriais pv. – Bimbiriai k. Mlt; Ažù Dainavõs pv. – Dainavà k. Dv; Oltre Valašinų l. – Valašinai k. Tj.
c) Preposizione + nome di fiume o di lago:
Ańt Kūisio l. – Kūisis torr. Šv, Ańt Tïtno l., pv. – Tïtnas lago Rud; Į Grūdą l. – Grūdà fiume Mrc; Pàs Bieliųką l. – Bielìukas lago Rud, Pàs Dumblėlį l. – Dumblėlis lago Rud, Pàs Dūmblį l. – Dūmblis lago Rud, Pàs Įlgį mš. – Įlgis lago Vrn, Pàs Išrūginį l. – Išrūginis lago Rud, Pàs Malinę l. – Malinis lago Rud, Pàs Plaušinį l. – Plaušinis lago Vrn, Pàs Ūlą l. – Ūla fiume Rud, Pàs Versminį l. – Versminis lago Vrn; Põ Kūisio pv. – Kūisis torr. Šv, Põ Viešnálio ež. dalis – Viešnális lago Plt; Põ Bradū l., pv. – Brãdas torr. Rud, Põ Žirnają pv. – Žirnają fiume Pbs; Oltre Brãdo l. – Brãdas torr. Rud, Oltre Dumblėlio mš. – Dumblėlis lago Rud, Oltre Odmenis l. – Odmuõ fiume Vn.
2. Il secondo gruppo di toponimi è costituito da preposizioni con toponimi composti:
Ańt Sūlatakio l. – Sūlatakis l. Mrc; Par Sausavirsę l. – Sausavirsė m. Drsk; Pàs Dvilýpę gn. – Dvilýpė m. Mrc, Pàs Krakiabalę mš. – Krakiabalė bl. Mrk, Pàs Šaũsupį l., mš. – Šaũsupis upl. Vrn, Pàs Skėršbalę l. – Skėršbalė bl. Mrc, Pàs Švėdabalę pv. – Švėdabalės (?) bl. Mrc; Põ Júodupio ež. dalis – Júodupis upl. Plt, Põ Rõspelkiõ il. – Rõspel̃kis pl. Plt; Põ Béržaragiu mš. – Béržaragis ež. sekluma Lkm, Põ Júodeglyniu ež. dalis – Júodeglynis mš. dalis Plt, Põ Pėtrakálniu l. – Pėtrakálnis kl. Mrk, Põ Sausavirsę l. – Sausavirsė m. Drsk, Põ Ubãgsale ež. dalis – Ubãgsalė sala Plt; Tiẽs Mólduobiu up. vingis – Mólduobis dauba Vn; Ažù Senátiltės upl. pakrantė – Senátiltė upl. Lkm.
⁴ А. М. Прищепчик, Микротопонимы типа За рака, Зарака, Зарэчча, кн.: Конференция по топонимике Северо-западной зоны СССР (Тезисы докладов и сообщений), Рига, 1966, р. 137.
249
Page 8Per i toponimi Pàr Šakarvietę l. Ktk e Põ Piliakalniu l. Lkm non sono stati trovati corrispondenti privi di preposizione (forse sono stati dimenticati oppure non sono ancora stati registrati).
Esaminando i secondi componenti di questi toponimi preposizionali, vediamo che si tratta per lo più di microtoponimi (Sūlatakis l, Sausaviršė m., Krakiabalė bl. ecc.). Si incontrano anche nomi di corsi d’acqua minori: Snašupis, Juodupis, Senatiltė.
3. Il terzo gruppo di toponimi costituiti da toponimi composti è formato da preposizioni con toponimi composti, nei quali si distinguono tre sottogruppi.
a) Preposizione + toponimo al nominativo:
Ant Aukštos riėvos mš. – Aukštos riėvos kl. Mrc, Ant Baltojo smėlio mš. – Baltas smėlys l. Lkm;
Par Aukštąją balelę l. – Aukštoja balelė pv. Ktk, Par Žemąją balelę l. – Žemoja balelė pv. Ktk;
Pas Baltą kalnelį l. – Baltas kalnelis kl. Mrk;
Põ Baltu kalnu mš. – Baltas kalnas kl. Vrn, Põ Pākamantiniu tiltelīu l. – Pākamantis tiltelis tl. Dkšt, Põ Spālinu tiltelīu l. – Spālinis tiltelis tl. Dkšt, Põ Šventų Jõnų l. – Šventas Jõnas || Švento Jõno upelis up. Vb, Põ Vidutiniu tiltelīu l. – Vidutinis tiltelis tl. Dkšt;
Prie Švento Jõno pv., bl. – *Šveñtas Jõnas Ign (non è stato trovato un corrispondente; si tratta di un ruscello oppure di una croce);
Oltre Baltōs Ānčios prato – Baltōji Ānčia fiume Kpč.
Per il toponimo Apiē Spālinį tiltą bl. Dkšt non è stato trovato un corrispondente privo di preposizione.
b) Preposizione + toponimo al genitivo, il cui primo componente è un sostantivo:
Ant Bālos laukų mš. – Bālos laukai l. Mrc;
Pas Gudų balelę l. – Gudų balelė bl. Mrk, Pas Ožkų bradelį l. – Ožkų bradelis br. Mrk, Pas Žydo tiltą bl. – Žydo tiltas l., pv. Rud, Pas Žvirgždžių balą l. – Žvirgždžių bala bl. Mrk;
Põ Āžuolo kėlmų parte del lago, pv. – Āžuolo kėlmas l. Dkšt, Põ Kūnigo upę pv. – Kūnigo upė parte del lago Plt, Põ Pýlių pėlkę l. – Pýlių pėlkė pv. Plt (pýlė «anatra»), Põ Pušėlių kalnu rst. – Pušėlių kalnas kl. Dgč, Põ Raudų kalnu pl. – Raudų kalnas kl. Plt, Põ Sidābro vingiu parte del lago – Sidābro vingis il. Plt, Põ Žydo pečium l. – Žydo pečius l. Drsk;
Prie Vidumiškio rėvo l. – Vidumiškio rėvas gr. Vp;
Āž Duobių kalno prato – Duobių kalnas vill. Dkšt.
c) Preposizione + toponimo al genitivo, il cui primo componente è un antroponimo, il nome di un luogo abitato oppure il nome di un fiume o di un lago:
Ant Bandžiūko lauko prato, – Bandžiūkas podere Mrc, Ant Bōro pirkaitės prato – Bōras podere o cognome Vrn, Ant Cesų kalno prato – Cesai || Cėsūkai vill. Mrk, Ant Klimšos kampelio prato – Klimša podere o cognome Mrc, Ant Labōno degimo prato – Labōnas podere Mrc, Ant Narkūnų kelio prato, – Narkūnai vill. Km;
Par Kisiėliaus obelėlę albero di mele, – Kisiėlius podere Lel, Par Minkos pirkėlę capanna, prato, – Minka podere Dkšt, Par Naviko pušį prato – Navikas podere Lkm;
Pas Ādōmo ravėlį piccolo solco, – Ādōmas vill. Mrk, Pas Dubininko kelią sentiero – Dubininkas vill. Mrc, Pas Kaniavōs pievas prato, pascolo – Kaniava vill. Rud, Pas Kūrpiko liepą prato – Kūrpikas podere Mrc, Pas Likočių kelią 2 l. – Likočiai vill. Mrc, Pas Liolio raistą prato paludoso – Liolys podere Rud, Pas Mašnyčių kelią zona di raccolta funghi – Mašnyčios vill. Drsk, Pas Ma-
250
Page 9žõno bãlą campo – Mažõnas podere Mrc, Pàs Merkinės kelią sentiero – Merkinė vill. Drsk, Pàs Milius bognėlį prato – Milius podere Mrc, Pàs Norūlių kelią sentiero – Norūliai vill. Mrk, Pàs Pãulių tiltą guado – Pãuliai vill. Vrn, Pàs Peteškos drėvę prato – Peteška podere Vrn, Pàs Raudõnio bãlą prato – Raudõnis podere Mrk, Pàs Svirnelių daržą orto – Svirneliai, parte del villaggio (Svirnėlis podere) Vrn, Pàs Vieciūnų kelią zona di raccolta funghi – Vieciūnai vill. Drsk, Pàs Žiūrų tiltą prato – Žiūrai vill. Vrn;
Põ Almino upės baia – Almino upė torrente (Alminas podere) Plt, Põ Pãlsio lankalės baia – Palsys podere Plt;
Põ Bãltuvienės daržų riva del lago – Bãltuvienė podere Lkm, Põ Béržoro galų parte del lago – Béržoras lago Plt, Põ Eidūkopelkė parte del lago – Eidūkas podere Plt, Põ Jãkumo upalių baia – Jãkumo upãlis torrente (Jãkumas podere) Plt, Põ Jõselio pelkė parte del lago – Jõselis podere o villaggio Plt, Põ Jurčiāus upė || Jurčiaus upė parte del lago – Jurčius podere Plt, Põ Nãivos balā palude – Nãiva podere Vp, Põ Strazdų pirčia riva del lago – Strazdas podere Lkm;
Prie Grinio kélmo prato – Grinis, Grinỹs podere Dkšt, Prie Skineikių tilto guado – Skineikiai vill. Ds, Prie Šveikautiškių gronyčios confine – Šveikautiškiai vill. (gronyčia «muro, confine») Tj;
Prie Bãltakienės šūlniui prato – Bãltakienė podere Dkšt.
È difficile stabilire a quale sottogruppo assegnare i toponimi Pàs Stambinės brãdą prato – Stambinė capanna Mrk, Pàs Starinos brãdą prato – Starina podere, prato Mrc, Pàs Vértamedžio kãlną bosco – Vértamedžio kãlnas collina Drsk, Pàs Vijūninės kelią zona di raccolta funghi – Vijūninė capanna Drsk. Qui le preposizioni reggono toponimi al genitivo il cui primo componente è costituito dagli aggettivi sostantivati Stambinė e Vijūninė, dalla parola di etimologia non del tutto chiara Starina (rus. старина «antichità; vecchio, -a»; potrebbe anche essere un cognome) e dal sostantivo vertamedis, che si può considerare un nome comune.
III. I toponimi preposizionali antroponimici sono formati da una preposizione e da un antroponimo (cognome, nome o soprannome):
Anìt Baškiriaus l. Mrc – cfr. il cognome Baškiêrius, Anìt Mataušūko pv. – il nome Mataušūkas Drsk;
Pàs Mažõną l. – il cognome Mažõnas Mrc, Pàs Piùrky eiguvą – il cognome Piùrkus Mrc;
Põ Jõno ež. dalis – il nome Jõnas Plt, Põ Kvėdaro (?) pv. – il cognome Kvėdaras Jž;
Põ Bãltakių l. – il cognome Bãltakis Lel, Põ Baltrimų pv. – il cognome Baltrimas Mrk, Põ Bukauskais mš. – il cognome Bukãuskas Švnč, Põ Dùnda pv. – il cognome Dùnda Dgl, Põ Garbačiausku pv. – il cognome Garbačiauskas Dkšt, Põ Girčių pv. – il cognome Girčys Antz, Põ Jõnių ež. dalis – il nome Jõnis Dkšt, Põ Jonukù sietuva – il nome Jonùkas Vn, Põ Jūrša l., rst. – il cognome Jūrša Ktk, Põ Kálvėnais l. – il cognome Kálvėnas Dkšt, Põ Karosù l. – il cognome Karõsas Lel, Põ Krankliais l. – il cognome o soprannome Kranklỹs Rud, Põ Kurõnais l. – il cognome Kurõnas Dkšt, Põ Mirinu l. – il cognome Mirinas Dkšt, Põ Rukšėnu slėnis – il cognome Rukšėnas Ign, Põ Tūzu l. – il cognome Tūzas Ign, Põ Vãnagų mš. – il cognome Vãnagas Kš;
Prie Mykoliūno gn. – il cognome Mykoliūnas Tj;
Už Adámkės pv. – il nome o soprannome Adámkė Mrc, Už Benedõko l. – il nome Benedõkas Tj, Už Dvareckų l. – il cognome Dvareckas Vrn, Už Kalpõko l. – il cognome Kalpõkas Mrc, Už Trajãno l. – il nome o cognome Trajãnas Mrc.
251
Page 10È difficile stabilire a quale tipo – antroponimico o appellativo – appartengano i toponimi Pãr Grąužą pv. Dgč e Pãr Žilvytį pv. Dgč. Qui il secondo componente è costituito o dagli appellativi grąužas e žilvitis, oppure dai cognomi Grąuža (Grąužas) e Žilvytis.
IV. Oltre ai toponimi preposizionali già presentati, esiste anche un piccolo gruppo di toponimi la cui formazione è in qualche modo diversa. In questi casi, insieme alla preposizione e al toponimo viene indicato anche il termine nomenclaturale dell’oggetto (collina, strada, prato, palude ecc.). Per alcuni è possibile trovare corrispondenze sotto forma di toponimi o antroponimi:
Añ̃ taklį kal̃nas kl. Žmt;
Apie balą prūdelis kd. Lzd;
La strada verso Gaivenius strada – Gaiveniai villaggio Tj, I due ruscelli verso Ringį rusc. – Ringys fiume Vžns, La strada verso la strada principale strada Tj;
Palei pridotkus šniūras l. Tj;
Põ eglė balà pv. Slk, Põ juodalksnias balà bl. Km, Põ Skrebūnu pasódė l. – Skrebūnas pav. An, Põ srovė akmuõ akm. Erž, Põ Valašinai šniūras l. – Valašinai k. Tj, Põ Zemlėnsku raistẽlis rst. – Zemlėnskas pav. Glv;
Prato presso la croce prato Blnk, Piccola palude presso la croce palude An, Passerella presso San Jõnas passerella – Ruscello di San Jõnas ruscello Tj;
Až upelių krūmas kr. Lel;
orto oltre lo stagno l., pv, Mrc, campo dietro Karolis l. – Karolis v. Plt, campo dietro Kulìnė pv. – Kulìnė pv. Vrn, terra dietro laõdno l. Plt.
La maggior parte di questi toponimi è meno toponimizzata e assomiglia a semplici sintagmi, ma, poiché vengono usati stabilmente per denominare determinati oggetti, li classifichiamo tra i toponimi.
In totale, i toponimi preposizionali attualmente noti sono circa 750. Nell’articolo ne sono elencati 730. La quota maggiore dei toponimi preposizionali è costituita da quelli appellativi (422), una quota minore da quelli toponimici (207); seguono quelli antroponimici (30). Considerato che non tutti i toponimi preposizionali hanno corrispondenti privi di preposizione, l’attribuzione di alcuni toponimi a un determinato tipo è convenzionale.
La maggior parte dei toponimi preposizionali è formata con la preposizione põ – 257; seguono pàs – 180, už(ù) – 85, aż(ù) – 23, añ̃ – 85, pãr (nel significato di pàs) – 43, priẽ – 41, į̃ – 6, tiẽs – 3, apiẽ – 2, pagal – 2, prõ – 2, palei – 1.
L’uso delle preposizioni nei toponimi preposizionali rispecchia le regole generali che ne disciplinano l’uso nei vari dialetti. Per esempio, si trova põ con il genitivo nel significato di località approssimativa: Põ liepos parte del lago, Põ mėlnýčios terreno, pv., Põ pušalės parte del lago, Põ vyšnalį parte del lago, Põ Didžiosios salalės parte del lago, Põ Pylõs fiume (tutti gli esempi provengono da Platel(i)ai). Nella Lituania orientale priẽ è usato con il dativo: Prie aviliam terreno Ign, Prie karklui pv. Dkšt, Prie žyvriukui pv. Žmt. Si trova anche priẽ con lo strumentale: Prie Bimbiriais terreno Mlt.
Poiché, per il motivo menzionato sopra, non sono stati raccolti tutti i toponimi preposizionali, è possibile delinearne soltanto una distribuzione approssimativa. I toponimi preposizionali esaminati nell’articolo sono stati registrati soprattutto nell’area compresa tra i fiumi Nemunas e Merkys, nella Lituania orientale (a est e a nord della linea Rokiškis, Kamajai, Anykščiai, Taujenai, Ukmergė, Pabradė) e in Žemaičiai (Plateliai, Kartenà, Gargždai, Švėkšna).
252
Page 11La maggior parte dei toponimi preposizionali con ant (in base ai dati attualmente disponibili) è stata registrata tra i fiumi Nemunas e Merkys; singoli toponimi sono stati invece registrati nel distretto di Rokiškis e nelle aree di Taujėnai, Lyduokiai (distretto di Ukmergė), Kirdeikiai (distretto di Utena), Dūkštas e Švenčionys. Toponimi con la preposizione ant si trovano anche in Žemaičiai, nelle aree di Plāteliai (distretto di Plungė), Gargždai, Rimkai (distretto di Klaipėda), Švėkšna (distretto di Šilutė), Priekulė, Šilutė e Pagėgiai.
I toponimi preposizionali con par sono usati nella Lituania orientale (dove al posto della preposizione paš si usa par). Inoltre, sono stati registrati anche nelle aree di Merkinė e Rātničia (distretto di Varėna).
La maggior parte dei toponimi con paš è stata registrata nell’area tra i fiumi Nemunas e Merkys. Un toponimo ciascuno è stato rilevato nei dintorni di Antāžavė (distretto di Zarasai) e a Plāteliai.
La maggior parte dei toponimi con pō è stata registrata nell’area tra i fiumi Nemunas e Merkys e nella zona delimitata a ovest da Moškėnai (distretto di Rokiškis), Svėdasai, Taujėnai e Kulvā (distretto di Jonava), e a sud da Gėlvanai (distretto di Širvintos), Širvintos, Joniškis (distretto di Molėtai) e Šūtai (distretto di Švenčionys). A Plāteliai sono stati registrati oltre 30 toponimi con pō; sono nomi di parti del lago. Alcuni toponimi di questo tipo sono stati registrati anche altrove: nelle aree di Kaišiadorys, Krūonis, Palōmenė (distretto di Kaišiadorys), Šventežeris (distretto di Lazdijai), Eržvilkas (distretto di Jurbarkas), Švėkšna, Vainutas (distretto di Šilutė) e Pāramačiai (distretto di Telšiai).
È interessante notare che anche nel nord della Bielorussia sono numerosi i toponimi con la preposizione nao, corrispondente al lituano pō. In base ai dati disponibili, in Lituania le preposizioni più produttive nella formazione dei toponimi sono pō e paš; nel nord della Bielorussia sono nao (pō) e за (už). In Bielorussia, toponimi con над sono stati registrati solo sulla riva destra del Nemunas5. Si può supporre che in passato l’area di diffusione dei toponimi bielorussi e lituani con nao e pō si estendesse sulla riva destra del Nemunas.
Toponimi con prie si trovano a sud di Dusėtai e Raguvōs (distretto di Panevėžys), a nord di Jonava, Gėlvanai, Molėtai e Švenčionys. Un toponimo ciascuno è stato registrato nei dintorni di Merkinė, Šiaulėnai e Gargždai; quattro toponimi sono stati registrati nei dintorni di Plāteliai.
La maggior parte dei toponimi con už(u) è stata registrata nell’area tra i fiumi Nemunas e Merkys (come già menzionato, anche nel nord della Bielorussia sono numerosi i toponimi con за). Un toponimo di questo tipo è stato registrato nei dintorni di Kāpčiamiestis (distretto di Lazdijai), tra Grinkiškis (distretto di Radviliškis) e Krāķės (distretto di Kėdainiai), vicino a Vainutas e a Šiaudinė (distretto di Akmenė); due nei dintorni di Plāteliai e sette a nord di Dieveniškės (distretto di Eišiškės).
Toponimi con aż(u) sono stati registrati nella Lituania orientale, tra Troškūnai (distretto di Anykščiai), Taujėnai, Molėtai, Dubingiai e Mielagėnai (distretto di Švenčionys).
Come si vede, la maggior parte delle formazioni con quattro preposizioni (pō, paš, ant, už(u)) è stata registrata nell’area tra i fiumi Nemunas e Merkys. In tutto, in questo territorio sono stati rilevati circa 300 toponimi preposizionali, ossia meno della metà di tutti quelli attualmente noti. I toponimi preposizionali sono una caratteristica distintiva della toponimia dell’area tra i fiumi Nemunas e Merkys.
Sono stati registrati toponimi preposizionali anche nelle località abitate da lituani della RSS Bielorussa: otto toponimi con pō e tre con ant a Pelesa (distretto di Rōdūnia), un toponimo ciascuno con pō a Dubiniai, Smilginiai, Kargaudai (distretto di Rōdūnia), Pasalys (Jū-
5 A. M. Priščepčik, Microtoponimi del tipo Za raka, Зарака, Зарачча, in: Conferenza sulla toponomastica della zona nord-occidentale dell’URSS (Riassunti delle relazioni e comunicazioni). Riga, 1966, p. 139.
253
Page 12r. di Rótiškiai), Žiguosė (r. di Varėna) e a Pužėnai (r. di Breslauja), 1 toponimo con añi a Vigoniai (r. di Ródūnia).
I toponimi preposizionali si riscontrano anche in russo. O. A. Kupčinskis6, basandosi su dati d’archivio e schedari, constata che in russo i toponimi preposizionali, un tempo numerosi, tendono a essere sostituiti da forme semplici o composte (al nominativo o al genitivo). Di conseguenza, la percentuale dei toponimi preposizionali diminuisce sensibilmente rispetto ai dati dei secoli precedenti.
Una tendenza analoga si riscontra anche in lituano. I toponimi preposizionali diventano forme al nominativo o al genitivo. Sono stati registrati casi in cui, per designare lo stesso luogo, accanto al toponimo preposizionale si usa anche una forma con prefisso, ad es.: Pō klēstauru || Paklēštarē l., pv. (Viečiūnai Drsk), Pàs Giraitē || Pagiraitýs l. (Piesčiai Mrc), Pō vinkšna || Pavinkšnys l. (Bačkōnys Žž). Sono più frequenti i casi in cui lo stesso luogo viene chiamato con un nome preposizionale e uno non preposizionale, ad es.: Añt Plačiūjų || Plāčiosios l. (Šklėriai Mrc), Añt Platūlių || Platūliai l. (Češai Mrk), Pàs brastàs || Brāstos l., pv. (Daržėliai Mrc), Pàs Ilgūli || Ilgūlis mš. (Daržinėles Mrc), Pàs šulnēli || Šulnēlis pv. (Daržėliai Mrc), Pàs epušyną || Epušynas l. (Piesčiai Mrc) e così via. Questi nomi paralleli mostrano che, col passare del tempo, le forme dei toponimi preposizionali possono essere soppiantate da quelle non preposizionali.
TOPONIMI PREPOSIZIONALI
3. RABACIAUSKAITĖ
Riassunto
L’articolo esamina i toponimi preposizionali, cioè denominazioni del tipo preposizione + appellativo, toponimo o antroponimo.
Lo schema strutturale dei toponimi preposizionali è il seguente:
I. Appellativi:
1. Preposizione + appellativo semplice;
2. Preposizione + appellativo composto.
II. Toponimici:
1. Preposizione + toponimo semplice:
a) preposizione + microtoponimo,
b) preposizione + nome di centro abitato,
в) preposizione + nome di fiume o di lago;
2. Preposizione + toponimo complesso;
3. Preposizione + toponimo composto:
а) preposizione + toponimo composto al nominativo,
б) preposizione + toponimo al genitivo, il cui primo componente è un nome comune,
в) preposizione + toponimo al genitivo, il cui primo componente è un antroponimo, il nome di un centro abitato o di un fiume o lago.
6 O. A. Kupchinsky, Cambiamenti nella struttura derivazionale della microtoponimia, in: Studio dei nomi geografici, «Mysl’», 1966, p. 122.
254
Page 13III. Antroponimici.
IV. Toponimo preposizionale + termine nomenclaturale.
Nell’articolo sono stati esaminati secondo questo schema 730 toponimi preposizionali. Il gruppo più numeroso è costituito dai toponimi appellativi (422). Al gruppo toponimico appartengono 207 toponimi preposizionali e a quello antroponimico 30. Alcuni toponimi preposizionali possono essere attribuiti all’uno o all’altro tipo solo in modo più o meno relativo.
Nella formazione dei toponimi preposizionali la preposizione più produttiva è pō — 257 toponimi; seguono pàs — 180, ūž(ù) — 85, àž(ù) — 23, añt — 85, par (nel significato di pàs) — 43, priē — 41, ī — 6, tiēs — 3, apiē — 2, pagāl — 2, prō — 2, pālei — 1.
Le preposizioni nei toponimi preposizionali sono usate conformemente alle norme del dialetto in questione.
I toponimi preposizionali esaminati si trovano nell’interfluvio tra il Neman e il Merkys, nella Lituania orientale e in Žemaitija. Circa 300 toponimi preposizionali sono stati registrati tra i fiumi Neman e Merkys. Circa 20 toponimi di questo tipo sono stati registrati nei villaggi lituani sul territorio della RSS Bielorussa.
Nella toponimia lituana (come in quella russa) esiste la tendenza a sostituire i toponimi preposizionali con quelli al nominativo. Lo testimoniano denominazioni parallele del tipo Pō klēštaru || Pakleštarė campo, prato (Vecionys, distretto di Varėna), Pàs šūnelē || Šūnelis prato (Daržėliai, distretto di Varėna).
