ALEXANDER I. ILIADI

Valstybinė institucija „Pietų Ukrainos nacionalinis pedagoginis universitetas, pavadintas K. D. Ušinskio vardu“

ORCID ID: orcid.org/0000-0001-5078-8316

Tyrimų sritys: etimologija, lyginamoji-istorinė lingvistika, bendroji ir tipologinė lingvistika.

ILONA M. DERIK

Valstybinė institucija „Pietų Ukrainos nacionalinis pedagoginis universitetas, pavadintas K. D. Ušinskio vardu“

ORCID id: orcid.org/0002-0002-8979-4745

Tyrimų sritys: bendroji ir tipologinė lingvistika, vertimo studijos, korpusinė lingvistika.

DOI: doi.org/10.35321/all90-07

SEMANTINĖS DINAMIKOS UNIVERSALUMAS: NUO „KŪNO“ PRIE „ASMENS“, „SAVĘS“, „SIELOS“

Semantinės dinamikos universalumas: nuo ‘kūno’ iki ‘asmens’, ‘savasties’, ‘sielos’

SANTRAUKA

Tyrimu siekiama aprašyti reikšmingą semantikos raidos dėsningumą, kuris, sprendžiant iš daugelio kalbų duomenų, yra linkęs būti universalus. Tyrimo centre – identiška semantinės evoliucijos etapų seka „kūnas“, „corpus“ → „asmuo“, „savęs“, „siela“ ir jos rezultatas, atskleistas analizuojamose kalbose. Nagrinėjamas semantinis poslinkis aptinkamas giminingose ir negiminingose kalbose skirtingais jų istorijos laikotarpiais, todėl jį galima apibrėžti kaip reiškinį, diachroniškai pasikartojantį kiekviename chronologiniame pjūvyje. Semantinės koreliacijos tarp „kūno“, „kūno dalių“ & „sielos“, „dvasios“, „asmens“ ir „savęs“ universalumo postulatas grindžiamas patikimai nustatyta taisyklinga „žingsnių“ seka nuo etimologinės reikšmės „kūnas“ iki kitų reikšmių vienuolikos genetinių šeimų kalbose. Šią sememų koreliaciją galima apibrėžti kaip semantinių pokyčių grandinių sankaupą. Nepaisant tam tikrų skirtumų, šios grandinės

170

Acta Linguistica Lithuanica XC

Universality in Semantic Dynamics: from ‘body’ to ‘person’, ‘self’, ‘soul’

vis dar telpa į to paties semantinio modelio, įgyvendinto skirtingomis sąlygomis, kuriomis ir kilo šie skirtumai, rėmus. Tai yra, visi semantinių poslinkių variantai vyko tam tikromis sąlygomis ir buvo įtraukti į vieno modelio „operacinį lauką“.

RAKTINIAI ŽODŽIAI: semantinis universalumas, reikšmių koreliacija, lingvistinė tipologija, modelis, įvardis, sudurtinis žodis, sangrąžinis įvardis.

ANOTACIJA

Tyrimo tikslas – aprašyti atitinkamą semantikos raidos dėsningumą, kuris dėl įrodymų daugelyje kalbų yra universalus. Tyrimo objektas – identiška semantinės raidos etapų seka ‘kūnas’, ‘korpusas’ → ‘asmuo’, ‘asmenybė’, ‘siela’ ir jos rezultatai atskleisti analizuojamose kalbose. Apžvelgiamas semantinis poslinkis pateikiamas genetiškai gimin iškose ir nesusijusiose kalbose skirtingais jų istorijos laikotarpiais, o tai leidžia jį apibrėžti kaip reiškinį, diachroniškai atsikartojantį kiekviename chronologiniame pjūvyje. Semantinės koreliacijos tarp ‘kūno’, ‘kūno dalių’ ir ‘sielos’, ‘dvasios’, ‘asmens’, ‘savyasties’ universalumo postulatas yra pagrįstas patikimai nustatyta dėsninga „žingsnių“ seka nuo etimologinės ‘kūno’ iki kitų reikšmių vienuolikos genetinių šeimų kalbose. Šią sememų koreliaciją galima apibrėžti kaip semantinį pokyčių grandinių klasterį. Nepaisant kai kurių skirtumų, šios grandinės vis tiek telpa į vieno ir to paties semantinio modelio, realizuojamo skirtingomis aplinkybėmis, rėmus, iš kurių ir kyla šie skirtumai. Tai reiškia, kad visi semantinių poslinkių variantai vyko tam tikromis sąlygomis ir buvo įtraukti į vieno modelio „operacinį lauką“.

ESMINIAI ŽODŽIAI: semantinis universalumas, reikšmių koreliacija, lingvistinė tipologija, modelis, įvardis, sudėtinis žodis, refleksas.

1. ĮVADAS

1.1. Buvo susiformavusi ypatinga tradicija tirti semantinių pokyčių tipiškumo ir net universalumo problemą. Tačiau iki šiol ji nėra visuotinai pripažinta ir egzistuoja kaip skirtingų lingvistinių mokyklų atstovų darbuose išsakytų idėjų visuma. Iš pradžių Michailas M. Pokrovskij ją siaurai apibrėžė kaip reikšmės pertrūkių dėsningumo Europos kalbose reiškinį (jo teigimu, „keliose kalbose savarankiškai viena nuo kitos vienodos, gana originalios reikšmės išplėtojamos tuo pačiu būdu“; Pokrovskij 1895: 13), o vėliau (arba jai artimą idėją) Carlas Darlingas Buckas įkūnijo grynai praktiniame taikyme, būtent savo darbe A dictionary of selected synonyms in the principal Indo-European languages (Buck 1949). Ilgą laiką universalų paieškos aspektas žodžių semantinėje dinamikoje liko etimologinių tyrimų prerogatyva,

Straipsniai / Articles

171

ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK

kuriuose rekonstruotos reikšmės ir jos raidos interpretacijos įtikinamumas priklauso nuo tipologiškai panašių pavyzdžių iš kitų kalbų patikimumo. Visų pirma dėmesys tipologinėms semantikos analogijoms išskiria tokius fundamentalius etimologijos darbus kaip Vasilijaus I. Abaevo Historical and Etymological Dictionary of the Ossetian Language (1958–1995), taip pat Maskvoje išleistą Etymological Dictionary of Slavic Languages (1974–2021) ir naujausią Viktoro V. Levickio Etymological Dictionary of Germanic Languages (2010). Tačiau etimologiniai tyrimai dėl plataus savo uždavinių spektro neapsiriboja tipologinių analogijų, susijusių su reikšmės raida, perskaičiavimu ir nenustato jų paplitimo arealo; jie renka faktus savo reikmėms, o šie gali tapti būsimų teorinių tyrimų atitinkamoje universologijos srityje pagrindu.

1.2. Etimologinių ir semasiologinių tyrimų darbų apie leksinę reikšmę sinchronijoje ir diachronijoje išvados reikalauja teorinio pagrindo, kuris apimtų daugybę semantinės dinamikos tipiškumo ir dėsningumo laike bei erdvėje pavyzdžių. Reikalinga teorija, galinti parengti metodologinius principus, skirtus aprašyti ir patikrinti semantinio kitimo modelius, būdingus dideliam skaičiui giminiškų ir negiminiškų kalbų. Atitinkamas teorinių ir metodologinių klausimų kompleksas iš dalies išanalizuotas naujausiuose (1) Annos A. Zalizniak tyrimuose; ji pirmoji išanalizavo universalijas polisemijoje ir ėmėsi rengti semantinių perėjimų katalogą (Zalizniak 2013: 397–409; 2018); (2) Elenos G. Mikinos tyrimuose (Mikina 2009; 2012; 2020; 2022) apie lotynų ir romanų kalbų kalbėjimo veiksmažodžių semantinę raidą. E. G. Mikinos darbai iliustruoja organišką lyginamosios istorinės lingvistikos ir lingvistinės tipologijos sintezę, nes reikšmės dinamikos etapų grandinės nustatomos plačiame indoeuropiečių kontekste. Artimos idėjos išdėstytos: (Nerlich 1992; Geeraerts 1997: 28 ir toliau).

1.3. Ieškoma atsakymų į du fundamentalius klausimus, aktualius dabartinei šios problemos būklei. Pirmasis iš jų susijęs su subalansuotu semantikos sinchroninės būklės ir jos istorinės dinamikos santykiu moksliniame tyrimo aparate. Žinoma, kad „semantinė raida ir sinchroninė polisemija yra dvi to paties reiškinio pusės“ (Zalizniak 2013: 413), tačiau nežinoma (arba neakivaizdu), ar tai yra konkretus semantinės derivacijos atvejis konkrečios epochos kalboje (kalbose), ar susiduriame su senovine sememų koreliacija, atkartota vėlyvame chronologiniame pjūvyje. Šiuos du reiškinius būtina skirti. Pavyzdžiui, patikimai nustatytą pirminę reikšmę „rasti“ turintys indoeuropiečių veiksmažodžiai reguliariai turi antrinę sememą „gimdyti“ (: osetinų aryn (pietų waryn), erun „rasti“ ir „gimdyti“, pamyrų ormuri vār- „rasti“ ir „gimdyti“ ~ IDE *uer- „rasti“ (Abaev 1958: 73–74); rusų tarm. ребя́ненок

172

Acta Linguistica Lithuanica XC

Universality in Semantic Dynamics: from ‘body’ to ‘person’, ‘self’, ‘soul’

naʒде́тся „gims vaikas“, ukrainiečių tarm. зна́йти дитину́ „pagimdyti kūdikį“, serbų tarm. нашло се дете ir kita ~ *na-joti (ESS) XXII 113–114, 116; Tolstaja 1997: 290–291)) su atitinkamai senovine kilme. Beje, tarp slavų tai atsirado ritualinio (dar pagoniško!) veiksmo, skirto apgauti likimą, kalbos rėmuose: neva naujagimį atnešė svečias, radęs vaiką kelyje. Taigi galima manyti, kad vėlyvuoju dviejų grupių kalbų istorijos laikotarpiu buvo atkartoti seniai susiklostę semantiniai santykiai. Tačiau tiurkų kalboje tap- „rasti“, „pagimdyti“ (Abaev 1958: 74) nėra tokio aiškumo, koks buvo prototiurkų kalboje (Starostin, Dybo, Mudrak, eds., 2003: 1436: *tāp-; Tenišev et al. 2006: 208, 288) ar net senovės tiurkų kalbos būklėje (VII–XIII a.), nes paliudytą tik pirmoji reikšmė (DTS 533); vis dėlto senovėje nėra duomenų apie reikšmę „pagimdyti“, siejamą su *tāp, todėl tai galima laikyti vėlyva vietine semantine derivacija vienoje iš kalbų. Na, šios derivacijos kultūrinės sąlygos tarp indoeuropiečių (iranėnų, slavų) ir tiurkų taip pat nesutampa.

Antra yra tai, kad kiekvienas tariamai universalaus semantinės raidos tipo pavyzdys turėtų būti nagrinėjamas „pro didinamąjį stiklą“ ir tikrinamas pakankamu argumentų skaičiumi. Kiekvieno atvejo įrodymų rinkimas, jų tikrinimas, surinktos medžiagos klasifikavimas ir aiškinimas yra daug laiko ir pastangų reikalaujantis darbas, tačiau beveik visada tokie tyrimai duoda labai įdomių rezultatų. Daugelio šių semantikos reiškinių lingvistinio supratimo darbai dar laukia ateityje, ypač todėl, kad leksinės reikšmės dinamikos universalijų tyrimo svarba dar nėra iki galo suvokta.

2. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Įdomus čia nagrinėjamų sememų „kūnas“ ir „asmuo“, „savastis“ bei „siela“ koreliacijos pavyzdys su tam tikromis išlygomis gali būti laikomas tezės apie kai kurių semantinės raidos modelių universalumą iliustracija. Specialiojoje literatūroje ši koreliacija buvo ignoruojama, nors mokslinės prielaidos jai tirti egzistuoja jau seniai. Pavyzdžiui, elektroniniame kataloge „The Catalogue of Semantic Shifts“ (Zalizniak et al.: https://datsemshift.ru/shift4380), keliuose neindoeuropiečių kalbose pažymimas perėjimas „kūnas“ → „savastis“. Nors „The Catalogue“ paprasčiausiai fiksuoja sinchroninę šių sememų koreliaciją, sukaupti duomenys skatina ieškoti panašios koreliacijos apraiškų indoeuropiečių kalbose ir tirti jos atsiradimo sąlygas.

Straipsniai / Articles

173

ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK

Atitinkamai, tyrimo tikslas – aprašyti semantinės raidos modelį „kūnas / kūno dalis“, „corpus“ → „asmuo“, „savastis“, „siela“ (arba jo variantus) ir įrodyti jo universalų pobūdį, t. y. jo įgyvendinimą skirtingoms genetinėms šeimoms priklausančių kalbų leksinėse ir semantinėse sistemose sinchronijos ir diachronijos požiūriu.

Šiam tikslui pasiekti reikia įvykdyti kelis uždavinius, būtent: 1) apibendrinti visus žinomus sememų „kūnas“, „corpus“ ir „asmuo“, „savastis“, „siela“ koreliacijos įrodymus; 2) įrodyti tiesioginį semantinės derivacijos pobūdį visais (jei įmanoma) atvejais, atmetant tarpinių stadijų galimybę; 3) pagrįsti nagrinėjamo modelio pasikartojimą skirtinguose chronologiniuose pjūviuose analizėje dalyvaujančių kalbų istorijoje; 4) išsiaiškinti šio semantinio poslinkio priežastis.

3. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODOLOGIJA

3.1. Tyrimas apima vienuolikos genetinių kalbų šeimų leksinę medžiagą, kurioje matome šio semantinės raidos modelio įgyvendinimą. Kiek mums žinoma, šie duomenys dar nebuvo specialaus (iškeltojo klausimo rėmuose) lingvistinio tyrimo objektas, todėl skirtingų žodžių, rodančių jų semantinės raidos bendrumą, tipologinis panašumas nebuvo pastebėtas ir paaiškintas.

Kadangi reikšmės „kūnas“ pirmumas sememų „savastis“, „asmuo“, „siela“ ir kt. atžvilgiu yra esminis siūlomam tyrimui, pirmasis procedūros, kuria įrodoma somatinės reikšmės pirmenybė, žingsnis – kreiptis į etimologijos ir rekonstrukcijos rezultatus. Šie duomenys pateikiami etimologiniuose žodynuose ir lyginamųjų gramatikų skyriuose. Daugybę šiuose šaltiniuose pateikiamų faktų dažnai reikia apibendrinti plačiame tipologiniame kontekste. Jei nagrinėjame kalbas, kurių žodynas dar nėra etimologiškai išaiškintas, medžiaga imama iš prieinamų šių kalbų gramatinių aprašų, jų žodyno ir tekstų. Tai labiau taikytina algonkų ir austroneziečių kalboms. Kadangi šis straipsnis nėra korpuso tyrimas, o juo siekiama pagrįsti vieno semantinės derivacijos modelio universalumą, mums atrodo pakankama tiesiog nurodyti jo apraiškas keliose kiekvienos iš nagrinėjamų kalbų šeimų kalbose.

3.2. Analizuodami medžiagą, rėmėmės bendraisiais teoriniais darbo su žodžio semantinės struktūros dinamika principais, išdėstytais mūsų pirmtakų darbuose, būtent: (Budagov 1963; Stern 1964;

174

Acta Linguistica Lithuanica XC

Universality in Semantic Dynamics: from ‘body’ to ‘person’, ‘self’, ‘soul’

Trubačіov 1964; Schuster-Šewc 1975; Nerlich 1992; Geraerts 1997: 23–122; Traugott 1999; Traugott, Dasher 2002; Geraerts 2010: 25–41; Mikina 2012).

Tyrimo uždaviniai nulėmė jo metodų pasirinkimą. Visų pirma čia taikomi kai kurie šių metodų būdai: (1) lyginamasis-istorinis (siekiant patikslinti nagrinėjamų objektų (žodžių) semantikos būsenų santykinę chronologiją skirtingais jų raidos laikotarpiais ir nustatyti lyginamų leksemų genetinį ryšį); (2) tipologinis (siekiant aprašyti nevienalyčius vienetus, pasižyminčius panašia semantine raida); (3) žodynų straipsnių komentavimo metodas (siekiant patikslinti sememų, priklausančių tam tikrai leksemai, semantinių ryšių raidos logiką ir kryptį). Jie įgyvendinami atliekant analizės procedūrą, kurios esmė aprašoma taip:

– tyrimo medžiagos atrankos kriterijų visuma; – tiriamos medžiagos interpretacija; – faktų pateikimo schema (žr. 4 skyrių).

Kriterijai

1. Tyrime vartojamos leksemos turi du semantinio spektro polius: ‘kūnas / kūno dalis’, ‘corpus’ VS ‘asmuo’, ‘savastis’ ir ‘siela’.

2. Tarp abiejų reikšmių grupių turi egzistuoti derivaciniai santykiai, būtent: sememos ‘asmuo’, ‘savastis’ ir ‘siela’ yra išvestos iš ‘kūnas’ arba ‘kūno dalis’.

3. Sememų ‘asmuo’, ‘savastis’ ir ‘siela’ klasteryje kai kuriais atvejais taip pat leidžiami derivaciniai santykiai.

4. Atsižvelgiama į tai, kad semema ‘(mano) savastis’ kūne gali išsirutulioti esant trims toliau nurodytoms sąlygoms: a) dėl morfologinės kūno modifikacijos (afiksacijos būdu); b) kaip sudurtinių žodžių dalis; c) sintaksiškai, t. y. refleksyvinio įvardžio funkcijoje (‘savastis’ kaip ‘mano / jo kūnas’). Paskutinė sąlyga teisinga tik kelioms tos pačios indoeuropiečių šeimos šakos kalboms ir sporadiškai kelioms kalboms indoeuropiečių kalbiniame areale.

5. Į nagrinėjamą medžiagą neįtraukiamos leksemos, kuriose tarp abiejų reikšmių klasterių pažymėtos tarpinės sememos, išskyrus tiesioginę semantinę derivaciją ‘kūnas’ → ‘asmuo’ ir kt., nes jos neatitinka semantinės derivacijos modelio. Tačiau šio kriterijaus ne visada galima laikytis, nes kai kuriose kalbose trūksta rašytinių paminklų arba jų etimologinės raidos lygis yra žemas.

6. Leksemos, kuriose tas pats tipas semantinės koreliacijos atsirado skirtingomis kultūrinėmis-semiotininėmis (mitologinėmis, religinėmis, apotropėjinėmis) sąlygomis (plg. pirmiau pateiktą koreliacijos ‘rasti’: ‘pagimdyti’ pavyzdį), taip pat neįtraukiamos.

Straipsniai / Articles

175

ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK

Interpretacija (bendrieji pagrindai)

1. Vieno žodžio ar giminiškų žodžių grupės reikšmių koreliacijos pobūdis aprašomas pasitelkiant modeliavimą, tačiau bet kuris modelis turi būti patikrintas tipologinėmis paralelėmis, atitinkančiomis modelyje nurodytų parametrų visumą. Tai reiškia, kad semantinės raidos kryptis ir rezultatas (visų pirma tais atvejais, kai reikia semantinės rekonstrukcijos) laikomi įrodytais su sąlyga, kad skirtinguose skirtingų kalbų žodžiuose galima atsekti tą patį reikšmės evoliucijos vektorių, jo pradinius, tarpinius ir galutinius etapus. Analizei itin svarbus tik atitinkamos žodžio semantinių būsenų chronologijos faktas bei sememų koreliacijos, kaip pirminių ir antrinių, išsaugojimo skirtingomis kalbomis skirtingais jų istorijos laikotarpiais patikrinimas.

2. Kuo platesnė modelio realizavimo geografija (jis fiksuojamas daugelyje kalbų), tuo didesnė tikimybė, kad susiduriame su universaliu semantinės evoliucijos tipu.

3. Jei medžiaga atskleidžia minėto semantinės derivacijos tipo aktualumą (reikšmingumą) keliuose chronologiniuose pjūviuose ar net per visą istorinį laikotarpį, reikėtų kalbėti ne apie tam tikru kalbos istorijos momentu atsiradusią žodžių semantinės struktūros naujovę, bet apie senus semantinės derivacijos ryšius, diachroniškai pasikartojančius iš naujo.

4. PROCEDŪRA

Taigi pateikiama keletas faktų pro domo sua, liudijančių šio vektoriaus lemiamos leksinių reikšmių transformacijos universalumą. Tyrime faktai pateikiami ir analizuojami tokia tvarka.

4.1. Indoeuropiečių kalbų įrodymai

4.1.1. Irano leksika

Protoiranėnų *gṛuā- „kaklas, sprandas“, kurio refleksai rodo šias reikšmes (semantikai išsiplėtus iki „kūnas apskritai“):

Chvarizmų γryʷ „kūnas“ & „siela“, be to, nurodomos reikšmės „pats, pati, jis pats, tu pats“, antrinės reikšmės „sielos“ atžvilgiu (Ēdelʹman 2008: 57), plg. žodžių junginį yʹ γryʷ „pats; jis pats“; toliau plg. sogdų ʾγryʷ, man. γryʷ „kūnas“ & „asmuo“, „siela“, „pats“ (Livšic 1962: 128, 192; Rastorgueva, Ēdelʹman 2007: 291–292; Gharib 1995: 130, 167), viduriniosios persų kalbos grīw |glyw|

176

Acta Linguistica Lithuanica XC

Universality in Semantic Dynamics: from ‘body’ to ‘person’, ‘self’, ‘soul’

‘kaklas’, ‘gerklė’, grīw [gɫyw], gryw [gryw] ‘pats’, ‘siela’ (MacKenzie 1986: 37; čia abu žodžiai pateikiami skirtinguose žodyno straipsniuose), gryw, gryw [grīw] ‘kaklas’, ‘forma’ ir ‘pats’, ‘siela’, plg. Gryw hsyng ‘Pirmapradis Žmogus’ VS gryw zyndg, gryw jywndg ‘Gyvoji Siela’ (Durkin-Meisterernst 2004: 164).

Tokie pavyzdžiai interpretuojami kaip semantinė šaka (Rastorgueva, Ēdelʾman 2007: 292) arba semantinė raida (Ēdelʾman 2008: 57), tačiau šios semantinės specializacijos priežastys ir sąlygos nepaaiškintos.

Pateikiame sogdų ʾyryw vartojimo kaip sangrąžinio įvardžio atitikmens šiose frazėse pavyzdžių: ʾXRZY ZNH ʾyrywh nwšk(wʾ?) mynʾm – ‘Tada laikau save nemirtingu’ VS ʾXRZY ZNH ʾyrywh ʾmrtch mynʾm, pažodžiui ‘tada laikau save mirusį’ (Livšic 1962: 128, 192).

Apie semantinę raidą ‘kūno galūnės’, ‘kūno dalys’ → ‘kūnas apskritai’ iraniečių kalbų pavyzdžiuose plg. naujausią Velizaro Sadovskio tyrimą (Sadovski 2017: 567–599; ypač žr. p. 577 ir 579).

Proiranų *tanū- ‘kūnas’; avestų tanū- ‘kūnas’ ir ‘asmuo’, ‘pats’ (vienas iš jų taip pat vartotas kaip sangrąžinis įvardis) (Bartholomae 1904: 633; Abaev 1979: 261), plg. ‘[…] kai jis *apsupa mane gera mintimi / ir klausia manęs: „Kas tu esi? Kieno tu esi?“ / Kaip tu *pateiktum savo dienos(-os) *žymens-uždarbį apklausai / *dėl savo bandų ir asmenų’ (Skjærvø 2018: 121).

Taip pat plg. senovės persų tanūš (tnūš) ‘kūnas’, ‘kamienas’ ir ‘asmuo’, ‘pats’ (Hinz 1973: 152; Abaev 1979: 261: ‘taip pat vartojamas kaip sangrąžinis įvardis’), chvarezmių tn ‘kūnas’, ‘kamienas’ ir ‘pats’, plg. y’ tn’h ‘jo kūnas’ ir ‘jis pats’ (Benzing 1983: 612), vidurinės persų kalbos tan [tn] ‘kūnas’ ir ‘asmuo’, ‘pats’, plg. xwēš tan ‘pats’ (MacKenzie 1986: 81; Durkin-Meisterernst 2004: 324), persų tan, tanda, pahlavių tan ‘kūnas’ ir ‘asmuo’ (Abaev 1979: 261), zaza tan ‘žmogus, asmuo’ < *tanu- ‘kūnas’ (Cabolov 2010: 373), persų tän ‘kūnas, mėsa’ ir ‘asmuo’, ‘(ž)mogus’ (Rubinčik 1970: 398).

Kaip matome, iraniečių kalbose *tanū dažnai vartojamas kaip sangrąžinis įvardis. Arijų *tanū tą pačią funkciją atlieka ir dardų bei indoarijų kalbose (žr. toliau). Apskritai proiranų *tanū semantinis spektras yra tapatus jo indoarijų etimologinio atitikmens pagrindinių reikšmių rinkiniui (žr. toliau). Galima kalbėti apie dvi tikėtinas sąlygas, kuriomis šis leksėmas įgijo reikšmę ‘aš pats’ ir ‘pats’.

1. Avestų žodžių junginyje tanū su xʷa- ‘jo, jos’, ‘pats’, ‘pats savaime’, ‘jis pats’, plg. auuaēnaātā sūčā manaŋhā / āuuaranā vīčiθahiiā narəm.naram xʷačiiāi tanuiie – ‘Stebėk per (šią) liepsną savo mintimi / *skyrimo pasirinkimus (= sprendimą), priimtus žmogus po žmogaus jo paties kūnui’ (Skjærvø 2018: 34, 82), plg. aukščiau pateiktą vidurinės persų kalbos xwēš tan. Tikėtina, kad tas pats

Straipsniai / Articles

177

ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK

numanoma senosios indų kalbos tanū- „savastis“, plg. svā́ya tanvā̀ (pavyzdys pateiktas iš: Mayrhofer 1992: 621). Taigi, „savasios / nuosavos kūnas“ → „aš pats“, „savastis“, „asmuo“.

2. Žodžių junginiuose ir kompozituose, sudarytuose remiantis žodžių junginiais su refleksais *tanū-, plg. jaunosios avestos tanu.karata būdvardį „pačių padarytas, paties sukurtas“ (Bartholomae 1904: 636), tanūm (ā)guz ~ senosios indų kalbos tanvàm gúh „slėpti“ (Mayrhofer 1992: 622) = „slėpkis“.

Semantikos raida „kūnas“ → „asmenybė, asmuo (= vienas, vienintelis)“ taip pat stebima morfologinėje derivacijoje, plg. pahlavi tanīhā „vienas“, „vienas pats“ (MacKenzie 1986: 82), persų tanha „vienas“, „vienetinis“, „vienintelis“, vedinys iš tan „kūnas“, vartojant prieveiksminę priesagą -ihā (Cabolov 2010: 373–374).

Protoiranėnų *sarah- „galva“:

Sogdų sr- /sar/ „galva“ (→ „savastis“) vartojamas kaip sangrąžinio įvardžio atitikmuo šiuose junginiuose: ZKW srw nwš’kw myn’m – „laikau save laimingu“ (pažodžiui nemirtingu), prw srw pcyrβ’n – „(įsakymą) tikrai įvykdysiu“, pažodžiui „prisiimsiu tai ant savo galvos (= ant savęs)“ (Livšic 1962: 128);

Osetinų sær „galva“ → „asmuo“, taip pat vartojama funkcija, artima „savastis“, „aš pats“, plg.: (a) „nal mæ xæssys dæ særmæ“ – „tu pasidarei išrankus man“; (b) (Kosta) „adærny farnæj køy skænir mæxæcn kad æmæ sæр!“ – „kad tik galėčiau sukurti sau garbęir orumą su tautos farnu!“; „dæ særyl mæ ’rxæssaj“ – „tepaaukoja tave dėl savęs“ („tavo galva“)“ (Abaev 1979: 73, 74).

Priešprieša

Čia tikslinga nurodyti atvirkščią semantinės raidos tvarką, taip pat paliudytą iranėnų leksikoje. Kalbama apie senojo iranėnų *vi-āna- „kvėpavimas“ (Bailey 1943: 106–107), *vyāna- (Nyberg 1974: 106) refleksus, plg. jo kultūrinę semantiką: vidurinės persų kalbos jān [y’n] „žmogaus gyvūninė dvasia“ (ten pat: 106), persų jān „siela“, „dvasia“, „gyvybė“ ir „gyvas kūnas“, taip pat „esmė“, „vaikas, mažylis, kūdikis“ (Rubinčik 1970: 425; Avdoev 2017: 18). Čia sememų grupė „siela“, „dvasia“, „gyvybė“ yra pirminė, motyvuota pirmine reikšme „kvėpavimas“ (plg. protoslavų *duxъ „dvasia“, *duša „siela“ (poetinė reikšmė „gyvybė“: rusų душа моя „mano gyvybė“): *dyšati, *(vъz)dyxnoti „kvėpuoti“), o sememos „gyvas (= kvėpuojantis) kūnas“, „esmė“ (→ „vaikas, mažylis, kūdikis“) yra antrinės.

Pažymėtina, kad semantinė derivacija „kvėpavimas“ → „siela“ → „(kvėpuojantis) kūnas“ → „esmė“ → „vaikas“ yra palyginti vėlyvos chronologijos pavyzdys, nes vidurinės persų kalbos tekstuose nėra senumo įrodymų dėl reikšmių „kūnas“, „vaikas“.

178

Acta Linguistica Lithuanica XC

Universality in Semantic Dynamics: from ‘body’ to ‘person’, ‘self’, ‘soul’

Kaip ir somatinio žodyno žodžiai, žodžiai, reiškiantys „kvėpavimą“ (→ „dvasią“, „sielą“), gali būti izofunkciniai sangrąžiniai įvardžiai, nes jie taip pat išvysto sememą „pats“, plg.:

Avestan (Gathas) oyānā- (in at̰ ā vaočāt ahurō mazdā … oyānayā – „tada jis pats prabilo Ahura Mazda išmintimi“) (Bartholomae 1904: 1478: vī + *yanā-) = *uyāna- „kvėpavimas“. (ibid.) nurodoma: „reikšmė ir etimologija neaiškios“, tačiau, pasak Harold Walter Bailey, „galima suprasti kaip „patį“, tačiau vargu ar galima paaiškinti kaip „protingą sielą“ (Bailey 1943: 107). Taigi galima semantinė grandinė yra „kvėpavimas“ → *„kvėpuojantis kūnas“ → „pats“;

Chotano uysana „kvėpavimas“ (*uz-ana-) ir uysānā „pats“ (*uz-ānakā-) sakinyje uysānā dištai tīn̄a dānā – „tu (kaip kiškis) įmetei save į ugnį“ (ibid.);

Senovės graikų ψυχή „aspiracija“, „kvėpavimas“, „siela (mirusiojo)“, „dvasia“ (Beekes 2010: 1671) ir „patys“ Homero „Iliadoje“, plg.: πολλὰς δ’ ἰφθίμους ψυχὰς Ἄϊδι προΐαψεν / ἡρώων, αὐτοὺς δὲ ἑλώρια τεῦχε κύνεσσιν… (Homeri 1920: Book I, lines 3 and 4) – „[Achilo pyktis] nusiuntė į Hadą daugelį šaunių didvyrių sielų ir pavertė juos pačius grobiu šunims....⟧ Čia įvardis patys nurodo į mirusių didvyrių kūnus (= sielas) (šį pavyzdį maloniai pateikė šio straipsnio recenzentas, ir straipsnio autoriai už tai reiškia jam didžiulę padėką).

Semantinės raidos tipas „kvėpavimas“ → „siela“, „dvasia“ → „pats“, „asmuo“ taip pat linkęs būti universalus, nes jis pastebimas ne tik indoeuropiečių, bet ir semitų kalbose, plg.:

Slavų *duša „dvasia“, „siela“ (susiję su *dbxṇqti, *dyšati „kvėpuoti“, „dūsauti“) → „asmuo“, „žmogus“, plg. rusų ни души „nė vieno asmens“, „niekas“, пять душ = пять человек „penki žmonės“;

Semitų: arabų nafas „kvėpavimas“, nafs (nefs) „siela“, „gyvybingumas“, „gyvybinė jėga“, „esmė“ ir „asmuo“. Aramėjų nafšī „mano siela“ ir „mano tapatybė“, „mano „ego““, „aš pats“ (Abaev 1973: 196) ~ *naf- „kvėpavimas“ (Orel, Stolbova 1994: 395–396).

4.1.2. Indų arijų leksika

Pirmiau aptarėme sememų koreliaciją proiranėnų *tanū- refleksuose. Tokia pati situacija reiškiasi sanskrite, kur paliudyta tanūḥ „kūnas“ ir „asmuo“, „pats“ (Monier-Williams 2002: 435). Reikšmė „asmuo“ tanū taip pat pasirodo sudurtinių žodžių sudėtyje: tanū-kṛtī „formuojantis asmenį“, tanū-pāna „asmens apsauga“ ir kt. Monier Monier-Williams (ibid.), kurios dažnai yra sutrauktos frazės. Būtent iš šių junginių tanū buvo abstrahuotas su naujoviška semantika.

Šis žodis sanskrite dažnai vartojamas kaip sangrąžinis įvardis, kur tānū-napāt „jo paties sūnus; savaime atsiradęs“ (ibid.), tanvā tāńca „su savimi ir savuoju

Straipsniai / Articles

179

ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK

liudyta „palikuonys“, tanū-kṛt- „sukurtas paties“, tanuàm gūh „slėpti“ (= „slėpti save“) (Mayrhofer 1992: 622). Panašiai ir Šiaurės vakarų prākrite tanuvakka- (Mayrhofer 1956: 475). Tokia pati semantikos būklė paliudyta darų kalbose (žr. toliau).

4.1.3. Darų leksika

Protarijų *tanū- „kūnas“ darų kalbose pakeitė savo gramatinį statusą ir virto įvardžiais, plg.: kašmyrų pān „jis pats, aš pats“, taip pat „kūnas“, panun „savo“, šinų tomū „savo“, (refleksyvinis) khovārų, kalašų tan, pašaijų tānuk, gawar–bati, tirahi tanū ir kitose, taip pat phalūrų ṭēṇi „savo“ < *tān(u)wa- (Kogan 2005: 182–183), plg. taip pat torvalių tanu „savas“ (Mayrhofer 1956: 475) ir khovārų tān „pats“, „savas“ (Mayrhofer 1992: 621).

Plg. pašt. tānek = šēr-a eke jāy-a ma b-e-č-e – „Tegul niekada nesusirenkate vienoje vietoje“ (Lehr 2014: 195; „tānek kategorinis statusas neaiškus“), kur tānek gali reikšti „save“ = „savo kūnus“.

Pašaijų tānek kaip refleksyvinė posesyvinė forma atskleidžia sememos „pats“ raidos mechanizmą: ji sudaryta iš žodžio tān „kūnas“ + vardažodį darančios priesagos –ek (ten pat: nurodoma Georg Morgenstierne).

4.1.4. Senovės graikų leksika

σῶμα „gyvas kūnas“ ir „žmogus“ kaip „jis pats“, plg. καὶ χρήματα καὶ τὰ ἑαυτῶν σώματα = (jų) turtas ir jie patys (Dvoreckij 1958: 1596). Sememų koreliacija, susiformavusi senovės graikų laikotarpiu, išliko (buvo atkartota) vidurinėje graikų kalboje, plg. σῶμα čia reikšme „kūnas“, „Kristaus kūnas, sakramentinė duona“ ir „vergas“ (Sophocles 1900: 1065). Semema „vergas“ = „bevardis žmogus“.

Manoma, kad σῶμα turi pirmtaką *tuoH-m̥, kurio pagrindinė reikšmė yra „kompaktiškumas, patinimas“ (?) arba *(s) tioH-m̥ „tai, kas sustingo“ (Beekes 2010: 1439–1440).

4.1.5. Lotynų leksika

corpus, –oris „kūnas, mėsa“, „corpus“ ir „asmuo“, „žmogus“, plg. liberum corpus = laisvas asmuo, nostra corpora = nos „mes“ (Forcellini, Gesner, Bailey 1828: 498; Dvoreckij 1976: 264). Antrasis reikšmių rinkinys yra lotynų kalbos naujovė, nes lotynų kalbos protindoeuropietiškam prototipui corpus rekonstruojama tik semema „kūnas“ (PIE *kʷrp-os- „kūnas“, plg. Mlr. crí „kūnas“; Vaan 2008: 137);

180

Acta Linguistica Lithuanica XC

Universality in Semantic Dynamics: from ‘body’ to ‘person’, ‘self’, ‘soul’

Semantinės raidos galimybė buvo aptarta pirmiau, būtent „kūno dalis“ → „asmuo“ ir kt. Šią evoliuciją gali iliustruoti lotynų kalbos pectus, -oris „krūtinė“, „širdis“, Ovidijaus Metamorfozėse vartojamas reikšme „asmuo“, „žmogus“, plg. „Aut ultor vestrae, fidissima pectora, mortis, / Aut comes, inquit, ero“ (Ovidius 1984: Book III, line 58 sq.), kur fidissima pectora reiškia =ištikimiausius / patikimiausius žmones. Tipologiškai šį perkėlimą patvirtina rusų poetinė верные сердца = ištikimi žmonės, kur сердца – širdis „širdis“ vardininko daugiskaita.

4.1.6. Hititų leksika

tuekk-/tukk-, tuekka- „kūnas“ (dgs. „kūno dalys“, „galūnės“) ir „asmuo“, „pats“ (< PIE *tuék ~ sanskritų tvác- „oda“). Reikšmė „pats“ < *„savo kūnas“ vartojama vienaskaitoje (Kloekhorst 2008: 885). Semantinė inovacija hetitų laikotarpiu.

4.1.7. Germanų leksika

Vidurio anglų kalbos bodie, bodi „kūnas“ ir „asmuo“, plg. body ir self in my ioly body and my jolly self pakeičiamumą (Mayhew, Skeat 1888: 31).

Sunku nustatyti sememų „kūnas“ ir „asmuo“, „žmogus“ santykio pobūdį šiuolaikinės anglų kalbos žodyje body, jei nepasitelktume tipologiškai panašių leksinių vienetų. Tačiau vidinė semantinės darybos šiame žodyje logika išryškėja įtraukus jį į platų tipologinį kontekstą.

Vokiečių kalbos Leib „kūnas“ ankstyvuoju naujosios aukštosios vokiečių kalbos laikotarpiu taip pat buvo vartojamas reikšme „asmuo“, greta vėlesnės reikšmės „corpus“ (Kluge 2002: 566).

4.1.8. Slavų leksika

Rusų kalbos тело „kūnas“ šiuolaikinėje šnekamojoje kalboje neseniai įgijo reikšmes „asmuo“ ir „žmogus“, plg.: со мной разговаривают тело в должности директора – kalbuosi su kūnu, einančiu direktoriaus pareigas; открывается дверь и выходит тело – atsidaro durys ir išeina kūnas. Tačiau XIX a. frazeologija šiek tiek paankstina šios semantinės raidos rusų kalboje datavimą, plg. Не такое тело попало в дело (Dal’ 1989: 263) – apie nepatyrusį asmenį sudėtingoje situacijoje.

4.1.9. Baltų leksika

Latvių kalbos augums „ūgis“ ir „stotas“, „žmogaus pavidalas“ poetiniame tekste įgyja naują reikšmę „(aš) pats“ kaip „mano kūnas“ (manu augumiņu), plg. dainoje „Kur tu jāsi, bāleliņi“: „Šķir, Dieviņi, manu ceļu / Sargā manu augumiņu / Lai godam

Straipsniai / Articles

181

ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK

es varētu / Ienaidnieku uzvarēt? (Lyrics Translate 2024) – „Pasirink [man], mielas Dievas [aukščiausioji baltų panteono dievybė arba krikščionių Dievas], mano kelią / [Ir] saugok mane (= mano kūną/sudėjimą) / Kad galėčiau, šlovingai, / Įveikti [savo] priešus“ (šį pavyzdį iškėlė profesorė Grasil da Blažienė, todėl reiškiame jai gilią padėką).

4.2. Kitoms genetinėms šeimoms priklausančių kalbų duomenys

4.2.1. Finougrų leksika

Finougrų leksikoje mūsų dėmesį patraukia vengrų mandagaus kreipimosi asmeninis įvardis, plg. Maga „jūs“ (vienas asmuo), Maguk „jūs“ (daug asmenų), kuriuose yra maga, kildinamas iš mag „kūnas“. Be to, vengrų sangrąžiniai-stiprinamieji įvardžiai, reiškiantys „pats“, buvo sudaryti iš mag „kūnas“ + atitinkamų asmeninių posesyvinių priesagų, plg. mag-am „pats sau“, mag-ad „pats sau“, mag-a „jis pats“, mag-unk „mes patys“, mag-atok „jūs patys“, mag-uk „jie patys“ (Majtinskaja 1976: 392, 394).

4.2.2. Tiurkų leksika

Protiurkų

Tiurkų (osmanų) beden „kūnas“ ir „pats“ (Vladimircov 1989: 261), uigūrų tarm. boj „kūnas“ ir Altajaus poj „pats“ (vartojamas su posesyviniais afiksais), „savastis“ ir „kas nors“ ir kt. (Sevortian 1978: 177), „asmenys“, „žmonės“. Plg. senąją turkų kalın bod kara baš – „tiršta minia, paprasti žmonės“, 1622 (Clauson 1972: 296–297: bod „sudėjimas“ ir „pats“).

Protiurkų laikotarpiui postuluojamos abi sememos: *bod (1) „kūnas“, „sudėjimas“, (2) „pats“ (dėl *bod vartojimo kaip įvardžio) ir kt., tačiau ankstesniam (protalajų) chronologiniam pjūviui atkuriama tik semema „kūnas“ („žarnos“, „pilvas“) (Tenišev 2001: 266; Starostin, Dybo, Mudrak, eds., 2003: 365). Taip pat žr. (Sevortian 1978: 177): „kūnas“ yra seniausia reikšmė, o semema „pats“ atsirado vėliau.

Taigi čia turime senovinių (dar protokalbinių) semantinių santykių atkūrimo vėlesniais tiurkų kalbų istorijos laikotarpiais pavyzdį.

182

Acta Linguistica Lithuanica XC

Universality in Semantic Dynamics: from ‘body’ to ‘person’, ‘self’, ‘soul’

4.2.3. Mongolų leksika

Mongolų bu̇din, bu̇dün „kūnas“ & bu̇düm „jo“, „savo“, beje „kūnas“, „saviškumas“, „esmė“, „vienas“, mongorų Bīje „kūnas“, „liemuo“, „augalo stiebas“ & „asmuo“ (Sevortian 1978: 178), ypač plg. mongorų bījepa „asmeniškai“, pažodžiui – „kūnu“, kaip daiktavardį su įnagininko linksnio žymikliu -pa; taip pat plg. bījepernә „ant savęs“, pažodžiui – „ant savo kūno“, tai vietininko forma su -pe žymikliu ir sangrąžinio savybinio įvardžio žymikliu –hā (Sanžeev 1953: 172, 173), mongolų (rašytinė forma) beye „kūnas“ & „asmuo“, „aš pats“ (Vladimir­cov 1989: 261). Plg. rašytiniuose paminkluose, kuriuose beye, bei paliudyti reikšmėmis „asmuo“ ir „aš pats“:

„sayi beye yuyen saki’at ger iyen tegusgen cidaju“ – „asmuo“ (Haenisch 1952: 22); „Bii bei ~ ee uji–sen“ – „Aš mačiau save“ (Martin 1961: 121).

4.2.4. Tungusų–mančurų leksika

Manču ǯəjə „žmogus“, „vyras“, „vyriškosios lyties atstovas“, „asmuo“, „karta“, „amžius“ & „kūnas“, evenkų ǯəjə (boje) ~ ǯəi „žmogus“, „pats“, ǯəj (bēj, bəj) „žmogus“, „vyras“ & „kūnas“, ǯəjə „kūnas“ & „pats“, „kūnas, mėsa, corpus“, „gyvybė, būtis“, „asmuo“, „pats“, „savas“ (mančūrų) (Sevortian 1978: 178; Vladimircov 1989: 261);

Udehų ǯəjə (daiktavardžio funkcija) „aš pats“ („Бэйэнгиэ, бэйэнгиэ […] йэу йэгдiг’эни бiниэ?!“ – „[Juokiasi iš manęs], ir jis pats, ir jis pats … koks gi егдыга?!“) & „(žmogaus) kūnas“ („Нуани бэйэни донғор сўнъалини!“ – (apie šamaną) Jo kūnas pradėjo drebėti tarsi karščiuojant) (Simonov, Kialundziuga 1998: 217–218).

Sememų „kūnas“: „asmuo“, „žmogus“: „aš pats“ koreliacija šio etimono žodžiuose aptinkama visose šios genetinės šeimos kalbose (Cincius, ed., 1975: 122–123). Tačiau, neturint istorinių duomenų, sunku kalbėti apie reikšmių pirmumą ar antrumą. „Kataloge“ (evenkų ǯəe tėra dvi reikšmės „kūnas“ – „asmuo“; Zalizniak et al.: https://datsemshift.ru/shift3666) semantinės derivacijos kryptis nenustatyta (ibid.: https://datsemshift.ru/shift4380), o tai teisinga nesant etimologijos.

4.2.5. Čiukčių–kamčiatkinių kalbų leksika

Korjakų уwik „kūnas“ ir „aš pats“ (Žukova 1990: 82). Plg. Mei, Ká’li–ná ut, ū’wik muna’yatən! – „Ei, Dažytoji Moterie! Aš pats nusileisiu!“ (pažodžiui – mano paties kūnas) (Bogoras 1917: 32).

Straipsniai / Articles

183

ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK

Koriakų leksema atkartoja labai seną semantikos būklę, nes abi reikšmės rekonstruojamos pročiukčių epochoje, plg. pročiukčių prototipo *uwiki „kūnas“, „aš pats“ semantizaciją (Mudrak 2000: 146). Tačiau jo pročiukčių–kamčiatkinių pirmtako *uwɨki rekonstrukcija patvirtina tik sememą „kūnas, lavonas“ (ten pat: 146), o tai įrodo, kad „aš pats“ pročiukčių kalboje yra naujadaras. Taigi santykinė chronologija pročiukčių–kamčiatkinių „kūnas, lavonas“ > pročiukčių „kūnas“, „aš pats“ rodo „aš pats“ semantinę derivaciją iš „kūno“, kaip ir kitais atvejais.

4.2.6. Dravidų leksika

Mūsų tyrime postuluojamas semantinis poslinkis taip pat paliudytas dviejose dravidų žodžių šeimose (etimologiniuose klasteriuose), plg.:

Tamilų piṇam, piṇan „kūnas“, „lavonas“, „dvėseliena“ ir „bekūnė siela“, „velnias“, „dvasia“, Maṇḍa piṇam „lavonas“, „negyvas gyvūno kūnas“ ir kt., Tulu puṇa „lavonas“, „negyvas kūnas“ ir kt. (Burrow, Emeneau 1984: 368). Giminiški skirtingų kalbų žodžiai rodo tą patį reikšmių rinkinį: „kūnas“, „lavonas“, „dvėseliena“ ir „negyvas kūnas“, o „siela“ ir „dvasia“ išskiriamos tik tamilų kalboje, todėl čia galima suponuoti lokalią semantinę inovaciją „kūnas“, „negyvas kūnas“ → „bekūnė siela“, „siela“. Tokį semantinės raidos būdą („kūnas“ → „siela“) patvirtina archajiško beveik laiko neturinčio neiginio pavyzdys, plg. yaareyyum kaṇṇoom – „aš nematau nė vienos sielos“ (pažodžiui visi-nepamatyti). Pateikta pagal Schriffman 1999: 149.

Tamilų mey „tiesa“, „tikrovė“, „sąmonė“, „siela“ ir „kūnas“ (vartojama eufemistiškai), meym-mai „tiesa“, „egzistavimas“, Maṇḍa mey, mai „kūnas“ ir „asmuo“, Toda moy „kūnas“, kanadų may(i), mey(i), mai „kūnas“, „pusė“, „dalis“, tulu mai „kūnas“ ir „asmuo“ (Burrow, Emeneau 1984: 458).

Dravidų pavyzdžiuose pateiktos „kūno“: „sielos“: „asmens“ koreliacijos specifika šiek tiek skiriasi nuo kitų nagrinėtų atvejų. Visų pirma turime archajiškas reikšmes „kūnas“ ir „lavonas“ (jos vartojamos eufemistiškai, taip pat dainose, t. y. archajiškose kalbos formose, o tai rodo jų senumą) ir inovatyvią reikšmę „siela“ = „bekūnė siela“ (plg. pirmiau tamilų piṇam) → „asmuo“. Pagrindinis argumentas, palaikantis sememos „kūnas“ pirmumą tamilų mey, Maṇḍa mey, mai ir kt. bei likusių reikšmių antrinumą, yra nuoroda į tamilų mēni „kūnas“, „pavidalas“, Maṇḍa mēni „kūnas“, „pavidalas“ ir kt., pateiktus veikalo A Dravidian Etymological Dictionary autorių (Burrow, Emeneau 1984: 458, 461). Taip pat plg. prototipą *may-(mt)- → *mē-nd žodžiui mey kaip „kūno daliai“: (Krishnamurti 2003: 483). Taigi stadijų seką galima pateikti taip: „kūnas“ → „(bekūnė) siela“ → „asmuo“.

Kituose pavyzdžiuose atsiskleidžia kitoks vaizdas, kai „kūnas“ → „gyvas (kvėpuojantis) kūnas“ → „siela“, „dvasia“ / „asmuo“, „aš pats“ (irano kalbose; žr. pirmiau)

184

Acta Linguistica Lithuanica XC

Universality in Semantic Dynamics: from ‘body’ to ‘person’, ‘self’, ‘soul’

arba „kūnas (=pagrindinė būties dalis)“ → „aš pats (=nuosavas kūnas)“, „asmuo“, „siela“ (kitais atvejais).

4.2.7. Vainachų kalbos

Čečėnų дoц „širdis“ ir „siela“ (plg. дaгaтх „širdyje“, „sieloje“) (Karasaev, Maciev 1978: 147, 555), дyоɣ „širdis“, ingušų дyоɣ „širdis“, batsbių дoкI „širdis“ (Dešeriev 1963: 527) ~ čečėnų деI „kūnas“ (деIан меженаш „kūno dalys“) (Karasaev, Maciev 1978: 615), plg. Догмайра Асланбек / Ша юккъе иккхича, / Болатчу шен герзех / Кадетта и вавлча […] – „Aslanbekas yra drąsus dvasia, / Įsiveržęs į priešų vidurį, / Tapo plieniniu ginklu / Kad iškirstų priešą […]“ (B. Saidov) (Index 2011: 67). Matyt, semema „siela“ yra čečėnų žodžio inovacija, nes kitose kalbose jo genetiniams „atitikmenims“ pažymėta tik reikšmė „širdis“.

Visais šiais atvejais matome atskirai egzistuojančias formas, tęsiančias etimologiškai bendrą prototipą. Vainachų kalbose jis suskilo dėl pirminės balsių kaitos šaknyje (žr., pavyzdžiui: Dešeriev 1963: 527).

4.2.8. Afroazijinė leksika

Semitų kalbos

Ge'ez ’akal „kūnas“, „galūnė“, „substancija“, „hipostazė“ ir „asmuo“, „tūris“, tigriñų ’akal „kūnas“, amharų akal „asmuo“ ~ arabų ’ukl- „kūnas“ (Belova 2012: 53). Koreliacijos „kūnas“: „asmuo“ senumas kyla iš to, kad ji jau reprezentuota senovės etiopų kalboje (Ge'ez), dabar išnykusioje. Kaip matome, šiuolaikinės kalbos išsaugojo šią koreliaciją.

Ge'ez »abāl „kūnas“, „mėsa, mėsos gabalas“, „kūno narys“ ir „(aš) pats“, „asmuo“ ir kt. (Majzel’ 1983: 197; Leslau 1987: 3). Plg. ›Emma ‘ayneka ›enta yamān tāseḥḥetaka, melexā wa-’ awdə’ā em-lā ‘lēka, ›esma yexēyyesaka kama […] ›emenna »abāleka ›em-kʷellu […] kaip „asmuo“, „aš pats“ (Lambdin 1978: 307).

Aramėjų gūp- „kūnas“ ir „asmenybė“, „aš pats“, hebrajų gūp-ā „lavonas“, (po biblijos laikotarpio) gūp „kūnas“ ir gap „aš pats“, „aš“, (Majzel’ 1983: 197), be-gappō „savo kūnu =vienas“, tigrių gōf „kūnas“, „širdis“ ir „siela“ (Cohen 1970: 108).

Arabų ġutt-at- ‘kūnas’, ‘lavonas’, soqotrų giteh ‘lavonas’, ‘kūnas’ (ibid.: 199) < *gṭṭ ~ egiptiečių ṣs [< *gs] ‘asmuo’, ‘-pats’ (Takács 1999: 255).

Pietų arabų gitt-eh ‘kūnas’, ‘lavonas’ ~ egiptiečių (Pyr) ʒs ‘aš pats’ < afrazų *gVc-. Žr.: (Majzel’ 1983: 197).

Epigrafinės pietų arabų kalbos grb ‘kūnas’, ‘(kūniškas) gyvenimas’ & ‘asmuo’, sabėjų grb ‘kūnas’ & ‘asmuo’, tigrių gārob ‘kūnas’ & ‘asmuo’ (Cohen 1970: 178) ir

Straipsniai / Articles

185

ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK

mehrių garabēt ‘masė’, ‘žmonių grupė’ ir kt. < *gVrVb- (Blažek 2020: 56: su literatūra). Tai palyginti senos ‘kūno’: ‘asmens’ koreliacijos chronologijos pavyzdys, nes abu sememai paliudyti senojoje arabų leksikoje.

Kušitų kalbos

Bejų gari ‘kūnas’, ‘liemuo’ & ‘pats’, gal. garob (Rp) = garoot ‘kūnas’ & ‘pats’ ~ Se *gVrVb- (Blažek 2020: 56). Apie kitus semitų kalbų giminiškus žodžius žr. ankstesnį punktą. Kalbant apie pavyzdžius iš bejų kalbos, somatizmo kūnas vartojimas sangrąžinio įvardžio funkcija pasiekiamas taikant metodą, panašų į pateiktą vengrų kalbos pavyzdyje (žr. pirmiau). Čia bejų kalbos gari ‘kūnas’ tampa ‘pats’ dėl posesyvinės priesagos pridėjimo, plg. ugarooyu ‘aš pats’. Taip pat semema ‘pats’ randama žodyje nifis ‘siela’ > unifsu ‘aš pats’ (BPG 2005: 225).

4.2.9. Algonkinų leksika

Moheganų–Pequotų –ahak ‘kūnas’ ir ‘aš pats’, vartojamas kaip sangrąžinis įvardis, plg.: ‘Tapi ni nukucusumó nahak’ – ‘Galiu nusiprausti pats’; ‘Mus numic wici kahak wiwáhcumunsh’ – ‘Aš valgysiu kukurūzus su tavimi’ (Fielding 2006: 56). Iliustratyvus žodžio gramatinio statuso pasikeitimo pavyzdys, lydimas įvardinės semantikos atsiradimo. Gramatinio-semantinio virsmo senumas neaiškus.

Menominio (kaip vieno žodžio sakinio dalis) vail taskųcikēw – turi trumpą kūną VS dni nēyaw – aš pats (= mano kūnas). Žr.: (MD 20–21, 151).

Arapahų (kaip vieno žodžio sakinio dalis) honoo3i3insin̨enoo – guliu ant savo nugaros VS ceniiko’ooteihin̨oo – esu savanaudiškas (Cowell, Moss et al. 2012: 22, 177; DoReCo: doreco.huma-num.fr/languages/arap1274).

Natickų arba Wôpanâakų (vampanoagų) /hogᵏ/ ‘gyvas kūnas arba asmenybė’ & ‘būtybė’, ‘asmuo’, ‘siela, dvasia’, /–hogk(a)/ ‘kūnas’, ‘pats’, plg.: ‘[…], n noh keteahogkou pish tummuswau wutch ummissinninnuttu, […]’ – ‘[…], ta siela bus atskirta nuo jo tautos; […]’; ‘[…]. kah noh keteahogkou kesohkóadtog’ – ‘[…], ir tas asmuo bus pripažintas kaltu’ (AT 2011: 225, 226).

Šajenų –vétove ‘kūnas’, vartojamas posesyviškai, išplėtoja reikšmę ‘aš pats’ (Leman 2011: 12; ChD: https://www.cheyennelanguage.org/dictionary/lexicon.php?letter=13#e21037).

186

Acta Linguistica Lithuanica XC

Universality in Semantic Dynamics: from ‘body’ to ‘person’, ‘self’, ‘soul’

4.2.10. Austroneziečių leksika

Malajų-polineziečių: Cham trāj ~ ṭaj ‘kūnas’ ir ‘aš pats’, ‘mūsų’ (Alieva, Buj Kchan’ Tche 1999: 134). Semantinės derivacijos kryptis ir senumas kelia abejonių.

Indoneziečių badan ‘kūnas’, ‘liemuo’ & ‘aš pats’, ‘asmeniškai’ (Korigodskij 1990: 69). Pasak Roberto Blusto ir Stepheno Trusselio (Blust, Trussel 2013: https://www.trussel2.com/ACD/acd-lo_b.htm?zoom_highlight=badan), šis žodis, pasiskolintas „iš arabų kalbos per malajų kalbą“, visose austroneziečių kalbose reiškia ‘kūną’. Taigi sememos ‘aš pats’, ‘asmeniškai’ indoneziečių kalboje atsirado dėl semantinės derivacijos.

Vakarų Futunos–Aniwos hkano ‘kūnas’, ‘mėsa’, ‘esmė’ (tradiciškai svarbiausias asmens savasties aspektas) & ‘siela’, ‘dvasia’, ‘sąmoningas savasis aš’, plg.: ‘[…] kaie uri tano hkano – ‘[…] bet juodas yra jo kūnas’ VS ‘[…] tiona noh kano’ – ‘jo dvasia, protas (sąmoningas savasties aš’). Tačiau semema ‘siela/dvasia’ atsirado misionieriams pakeitus ata ir hkano reikšmę (Dougherty 1983: 263).

Malagasių tēna ‘kūnas’ vartojamas reikšme pats, nes malagasių kalboje nėra sangrąžinio įvardžio, plg. namòno tēna izy – jis nužudė save (Parker 1883: 40).

* * * * *

Kai kurių šiuolaikinių kitų šeimų kalbų stebėjimui prieinama medžiaga tik patvirtina koreliaciją tarp ‘kūno’ & ‘žmogaus’ ir ‘asmens’ (Zalizniak et al.: https://datsemshift.ru/shift3666), tačiau duomenų apie jų istoriją ir etimologiją stoka neleidžia nustatyti semantinės evoliucijos krypties ir senumo laipsnio. Tai susiję su šiomis kalbomis: Cavineña (Takanano šeima), Yuwana arba Hodi (genetiškai neklasifikuota kalba), Otomi (oto–mangų kalbų šeima), Inanwatan (Suabo) ir Warembori (Trans-Naujosios Gvinėjos kalbų šeima), Mikir (kinų–tibetiečių kalbų šeima), She (hmongų–mienų (arba miao–jao) kalbų šeima), Yaminahua (panoanų kalbų šeima).

5. REZULTATAI (SINTEZĖ IR KOMENTARAI)

5.1. Išnagrinėta medžiaga leidžia išskirti tris reikšmingus požymius. Visų pirma tai:

A) Leksemos, kurių etimologinės reikšmės yra ‘kūnas (apskritai)’ ir ‘corpus (apskritai)’, yra įprastas pagrindas sememų ‘siela’, ‘savasties aš’, ‘asmuo’ raidai, taip pat retesniais atvejais, kai šios antrinės sememos atsiranda

Straipsniai / Articles

187

ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK

žodžiai, žymintys „kaklą“, „gerklę“, „galvą“ arba „širdį“. Galima priežastis (mitologinis pagrindas), paaiškinanti semantinę derivaciją „širdis“ → „siela“, buvo archajiška širdies kaip sielos arba jausmų buveinės samprata, plg. lotynų pectus „krūtinė“, „širdis“ & „siela“ ir pirmiau pateiktus vainachų, afroazijinių (tigrajų) kalbų pavyzdžius bei artimiausią analogiją mandų kalboje sondomme „širdis kaip jausmų buveinė“, „drąsa“ (Vydrin 1997: 234).

B) Nė vienas iš pateiktų pavyzdžių neturi visos reikšmių paradigmos; jie atskleidžia semantinės struktūros spragas. Aprašytas vaizdas lentelėje pateikiamas pačia bendriausia forma.

Tačiau galime užtikrintai kalbėti apie tokių semantinės raidos tipų universalumą kaip (1) „kūnas“ → „pats“, „asmuo“ arba „kūnas“ → „pats“ → „asmuo“; (2) „kūnas“ → „pats“, [„asmuo“], „savas“; (3) „kūnas“ → „siela“, „asmuo“ (2 ir 3 modeliai atstovaujami trijų kalbų šeimų kalbose); (4) „kūnas“ & „asmuo“. Visi jie pasirodo esantys vieno modelio variantiniai įgyvendinimai

188

Acta Linguistica Lithuanica XC

Universality in Semantic Dynamics: from ‘body’ to ‘person’, ‘self’, ‘soul’

vieno semantinės derivacijos modelio (plg. Geeraerts 1997: 23–24), kurio skirtumus lemia gramatinės (morfosintaksinės) ir kultūrinės (pasaulėvaizdžio) sąlygos, kuriomis funkcionuoja leksemos su nurodytu reikšmių rinkiniu. Apie lokaliąsias šio modelio apraiškas ([„kūnas“, „negyvas kūnas“ → „bekūnė siela“, „siela“]; [„kūnas“ → „(bekūnė) siela“ → „asmuo“]; [„kūnas“ → „gyvas (kvėpuojantis) kūnas“ → „siela“, „dvasia“ / „asmuo“, „pats“]; [„kūnas (=pagrindinė būties dalis)“ → „pats (=nuosavas kūnas)“, „asmuo“, „siela“] ir kt.) žr. pirmiau.

Kalbant apie nedidelį semantinės derivacijos „kūnas“ → „siela“, „dvasia“ pavyzdžių dažnį (tai nepaneigia fakto, kad ji atstovaujama kelių šeimų kalbose), šią padėtį iš dalies galima paaiškinti tuo, kad reikšmė „siela“ realizuojama specialiais sakraliniais terminais, todėl nebuvo būtina ekstrapoliuoti „sielos“ kitoms žodžių formoms. Tačiau šią išvadą reikia patikrinti rašytinių paminklų duomenimis.

C) Trūkstamą reikšmę „pats“ kai kurių analizuotų žodžių semantiniame diapazone galima paaiškinti apribojimais, glūdinčiais pačioje kalbos sistemoje. Visų pirma įvardis „pats“ galėjo atsirasti ir toliau egzistuoti tik specialioje žodžių gramatinėje klasėje, turinčioje savą morfologiją, todėl jokia kita leksema iš kitos gramatinės paradigmos (daiktavardis, skaitvardis), pasižyminti kitais formaliais požymiais, negalėjo sukurti atitinkamos įvardinės semantikos. Pavyzdžiui, toks vaizdas paliudytas vainachų kalbose, kur pats gali atsirasti tik įvardžių paradigmoje ir niekada tarp daiktavardžių, plg.: įvardis „pats“ сӧ (1 asmuo, vienaskaita), хьӧ (2 asmuo), шуӓ (3 asmuo), вай–вашу (1 asmuo, daugiskaita), шайна (2 asmuo), цӀара шваши (3 asmuo) & daiktavardis „siela“, „dvasia“ дог, са, „kūnas“ дегӀ (Karasaev, Maciev, 1978: 146, 147, 552, 615). Taigi semema „pats“ daiktavardyje gali atsirasti tik tuo atveju, jei įvardinė reikšmė nėra tiesiogiai priklausoma nuo formos, susiejančios semantiką su tam tikra žodžių gramatine klase. Kalbos sistema bent jau leidžia dvi sąlygas, kuriomis kūną arba jo dalis žymintys žodžiai išplėtoja sememas „pats“ ir „aš pats“: 1) tam tikrame kontekste; 2) kaip sudurtinių žodžių dalis (žr. toliau).

5.2. Komentarai dėl specifinio santykio tarp „kūno“ & „asmens“, „sielos“ ir „savęs“. Kaip parodyta pirmiau, nagrinėjama semantinė koreliacija paliudyta daugelyje kalbų. Atmetęs antrines reikšmes „šaka“, „augalo stiebas“ (kilusias iš pirminių „kūnas“, „corpus“), tyrėjas turėtų ypač atkreipti dėmesį į kitas reikšmes. Pirmiausia galime daryti išvadą, kad antrinės reikšmės „pats“, „savas“, „asmuo“, „siela“ siejasi su „kūnu“, „corpus“ ir „liemeniu“; tai rodo kreipimasis į žodynų straipsnių, tekstų, etimologijos ir rekonstrukcijos duomenis (žr. pirmiau). Taigi galima teigti esant semantinį universalų pokytį, bet koks jo mechanizmas?

Straipsniai / Articles

189

ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK

A) Semantinis aspektas. Jo semantinis pagrindas (kai kuriais atvejais) tikriausiai buvo kūno suvokimas kaip pagrindinės žmogaus būties dalies, todėl „kūnas“ arba „galva“ → „asmuo“, „pats“; „kūnas“ → „pats“ → „asmuo“. „Sielos“ variantinė raida: „gyvas (kūnas)“ ir toliau – „sudvasintas“ → „siela“.

Jei leksemų reikšmių rinkinyje atstovaujamos „pats“ ir „asmuo“, daugeliu atvejų „asmuo“ yra antrinė „pats“ atžvilgiu, nes „pats“ atsirado kūne, kai jis vartojamas reikšme „savas kūnas“ = „(aš) pats“ (plg. taip pat „kūnas“ → „savas“, „nuosavas“ = „nuosavas kūnas“), o vėliau „asmuo“, „žmogus“ atsirado dėl „įvardinio“ konteksto „atsiejimo“ (abstrakcijos).

Tiesioginis pokytis „kūnas“ → „asmuo“, „žmogus“ grindžiamas sinekdocha, kaip rusų тело „kūnas“ atveju, kai antrinė reikšmė yra „asmuo“, „žmogus“.

B) Morfologinis veiksnys. Kai kuriose kalbose pokytis „kūnas“ → „pats“ įvyko tam tikrose daiktavardžio kūnas gramatinėse formose, kur jį nulėmė pačios sąlygos (gramatinė semantika). Taigi semantinis mechanizmas „pats“ ← „kūnas“ grindžiamas žodžių, reiškiančių „kūną“, morfologine modifikacija. Tai galima iliustruoti šių kalbų duomenimis: (1) pashajų tānek kaip sangrąžine posesyvine forma nuo tān „kūnas“; (2) vengrų kalbos, kur sangrąžinis–stiprinamasis įvardis self „pats“ buvo sudarytas iš daiktavardžio mag „kūnas“ + atitinkamų asmeninių posesyvinių priesagų; (3) bejų gari „kūnas“, kuris, pridėjus posesyvinę priesagą, virsta reikšme „pats“; (4) mongolų kalbų, kur биеpa „asmeniškai“ = „kūnu“, t. y. daiktavardis su įnagininko linksnio žymikliu -pa; биеpeнä „pačiam sau“ = „ant jo kūno“ – vietininko forma su žymikliu -pe ir sangrąžinio posesyvo žymikliu -нä. Taigi čia semantika „pats“, „aš pats“ išsirutuliojo linksnių formose, reiškiančiose „kūnu“ (→ „asmeniškai“ → „aš pats“, „pats“), „ant jo kūno“ (→ „pačiam sau“, „pats“), ir daiktavardyje kūnas, išplėstame asmeninėmis posesyvinėmis priesagomis („kūnas“ → „mano, jo kūnas“ → „aš pats“ ir kt.).

C) Kamieno kompozicijos veiksnys. Kai kuriuose pavyzdžiuose leksema kūnas įgijo sememas „pats“, „aš pats“ frazių struktūrose, kurios vėliau virto sudurtiniais žodžiais. Tai yra junginiai su kūnas buvo sutraukti į leksinį kompozitą, kuriame reikšmė „kūnas“ neutralizuota į „(aš) pats“, plg. avestų tanu.kərata būdvardį „paties atliktas“. Senosios indų kalbos tanū-kṛt „paties sukurtas“. Panaši padėtis matoma vengrų kalboje (žr. pirmiau), kur „kūnas“ buvo neutralizuotas įvardiniuose vediniuose.

Tomis pačiomis sąlygomis reikšmė „asmuo“ atsiranda kūne: ypač senosios indų kalbos tanū ji taip pat atsiranda sudurtinių žodžių kompozicijoje tanū-kṛt „formuojantis asmenį“, tanū-pāna „asmens apsauga“.

D) Sintaksinės sąlygos. Reikšmės „pats“, „aš pats“, „(savas)“ žodyje kūnas atsiranda dėl jo vartojimo sakinyje kaip sangrąžinio įvardžio arba kaip žodžio, funkciškai artimo sangrąžiniams ir posesyviniams įvardžiams. Įvardinė

190

Acta Linguistica Lithuanica XC

Universality in Semantic Dynamics: from ‘body’ to ‘person’, ‘self’, ‘soul’

kūno vartojimas pats savaime iš pradžių buvo grindžiamas tokiais junginiais kaip avestų xᵛaxīiāi tanuiiē „jo paties kūnas“, senųjų indų svāyā tanuā „savas kūnas“ ir kt. Kiti pavyzdžiai fragmentiškai pateikiami vidurio iranėnų, šiuolaikinėse iranėnų (osetų) kalbose, taip pat tiurkų, mongolų, tungūzų-mandžiūrų, čiukčių-kamčiadalų ir kt. kalbose. Plg. moheganų–pequotų –ahak „kūnas“ pakeitė savo gramatinį statusą, integruotas į polisintetinės konstrukcijos sudėtį ir kt. Vėliau kūnas pronominalinėje funkcijoje pakeitė panašias konstrukcijas.

„Paties“ atsiradimo sąlygos kūne

E) „Nulinės semantinės koreliacijos“ veiksnys. Tačiau esama kalbų, kuriose pirmiau aprašytas semantinis poslinkis neįmanomas. Ypač mūsų dėmesį patraukia tokios Afrikos kalbų leksemos kaip Ruandos umu-biri „kūnas“, Kingos emi-hano „kūnai“ (Toporova 2000: 28, 29), Pulaar-Fulfuldé (fulų) ter-gal „kūnas“, ter-de „kūno dalys“ (Koval’ 2000: 223), bandu „kūnas“, Seererų fo baal ol „kūnas“, volofų yar W „kūnas“ ~ Seererų njer/cer „kūnas“ (Pozdniakov 1993: 40, 101), Pulaar-Fulfuldé fitan-du „siela“, pital-i „sielos“ (Koval’ 2000: 162: su nuoroda į Edward Sapir). Žodžiai, reiškiantys „kūną“ ir „sielą“, čia priklauso skirtingoms semantinėms klasėms: „aktyviajai klasei“ (aktyvių objektų, aktyvių pavadinimų klasei) ir „pasyviajai klasei“ (pasyvių objektų, pasyvių pavadinimų klasei) ir kt. Šių klasių dėsniai neleidžia vienos klasės reikšmei būti sukurta kitos klasės rėmuose. Kitaip tariant, semantinė derivacija čia yra gana griežtai reglamentuojama ir skiriasi nuo kitose stebėtose kalbose vykstančių procesų, kuriose nauja reikšmė gali atsirasti dėl platesnio kultūrinių (religinių, poetinių

Straipsniai / Articles

191

ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK

ir kitokių) asociacijų spektro bei laisvesnio, lankstesnio ryšių tarp reikšmių pobūdžio.

6. IŠVADOS

1. Šiame tyrime išanalizuotas žodynas pateikia pakankamai iliustracijų, patvirtinančių skirtingose, plačiausios geografinės aprėpties kalbose įgyvendinto semantinės derivacijos modelio universalumą (pavyzdžiai iš 11 kalbų šeimų!). Šių kalbų semantiniai ir gramatiniai dėsniai sudarė sąlygas panašių semantinių poslinkių visumai, apibrėžiamai kaip daugialypės šio modelio apraiškos. Daugialypiškumas suponuoja semantinių poslinkių grandinių klasterio (žr. pirmiau) buvimą; juo remiantis modeliuojama semantinė derivacija.

2. Iš tiesų turime pagrindo teigti, kad semantinė derivacija krypsta nuo „kūno“ į „patį“, „asmenį“, „sielą“, nes „kūnas“ ir „corpus“ yra pirminiai, o tai patvirtina etimologiniai duomenys.

3. Nagrinėjamo modelio pasikartojamumą diachronijoje įrodo jo raiška skirtingais istorijos laikotarpiais egzistuojančių kalbų leksinėje semantikoje. Vėlyvoji semantinė derivacija kalbose, kuriose ji anksčiau nebuvo užfiksuota, liudija tam tikrų kalbinio mąstymo semantinių struktūrų tipiškumą.

4. Susiduriame su vienu iš universaliųjų semantinių poslinkių, tačiau šio semantinio modelio rėmuose jo „techninis aspektas“ (reikšmių atsiradimo sąlygos ir mechanizmas) gali būti skirtingas kalbant apie „sielos“, „asmens“, „žmogaus“ ir „paties“ reikšmių atsiradimą. Visų pirma šių sememų susidarymo priežastis lemia pasaulėvaizdžio ypatumai, kultūrinis kontekstas, žodžių morfologinės kaitos ypatumai, jų funkcija sakinyje ir junginiai, atsiradę atitinkamų žodžių junginių pagrindu.

REFERENCES

Abaev Vasilij I. 1958: Абаев, Василий И. Историко-этимологический словарь осетинского языка [Istoriko-etimologičeskij slovar’ osetinskogo jazyka] 1, Москва, Ленинград: Издательство АН СССР [Moskva, Leningrad: Izdatel’stvo AN SSSR].

Abaev Vasilij I. 1973: Абаев, Василий И. Историко-этимологический словарь осетинского языка [Istoriko-etimologičeskij slovar’ osetinskogo jazyka] 2, Москва, Ленинград: Наука [Moskva, Leningrad: Nauka].

192

Acta Linguistica Lithuanica XC

Universality in Semantic Dynamics: from ‘body’ to ‘person’, ‘self’, ‘soul’

Abaev Vasilii I. 1979: Абаев, Василий И. Историко-этимологический словарь осетинского языка [Istoriko-ètimologičeskij slovar’ osetinskogo jazyka] 3, Москва, Ленинград: Наука [Moskva, Leningrad: Nauka].

Alieva Natal’ja F., Buj Kchan’ Tche 1999: Алиева, Наталья Ф., Буй, Кханъ Тхе. Язык чам. Устные говоры восточного диалекта [Jazyk čam. Ustnye govory vostočnogo dialekta]. Санкт-Петербург: Петербургское востоковедение [Sankt-Peterburg: Peterburgskoe vostokovedenie].

AT – The State of the Material: algonquian texts, available online, 2011. Available at: https://web.archive.org/web/20120606165553/http://people.umass.edu/aef6000/Texts/AlAlgonqui/Massachusett/Alia/Trmbll.pdf [retrieved 02.05.2024].

Avdoev Teimuraz V. 2017: Авдоев, Теймураз В. Езидско-русский словарь [Ezidsko-russkij slovar’] (Ferhengoke Êzdîkî-Rûsî), ч. 1: Лексический словарь [č. 1: Leksičeskij slovar’], Калининград: Апокриф [Kaliningrad: Apokrif].

Bailey Harold W. 1943: Zoroastrian Problems in the Ninth-Century Books, Oxford: Clarendon Press.

Bartholomae Christian 1904: Altiranisches Wörterbuch, Strassburg: Verlag von Karl J. Trübner.

Beekes Robert S. P. 2010: Etymological Dictionary of Greek, with the assist. of L. van Beek, Leiden, Boston: Brill.

Belova Anna G. 2012: Белова, Анна Г. Этимологический словарь древнеарабской лексики (на материале избранных текстов доисламской поэзии) [Ètimologičeskij slovar’ drevnearabskoj leksiki (na materiale izbrannych tekstov doislamskoj poèzii)], вып. 1 [вып. 1], Москва: Институт востоковедения РАН [Moskva: Institut vostokovedenija RAN].

Benzing Johannes 1983: Chwaresmischer Wortindex, mit einer Einleitung von H. Humbach, hrsg. von Z. Taraf, Wiesbaden: Otto Harrassowitz.

Blažek Václav 2020: An Excerpt from the Comparative and Etymological Dictionary of Beja: Anatomical Lexicon. – Folia Orientalia 57, 25–125.

Blust Robert, Trussel Stephen 2013: The Austronesian Comparative Dictionary, web edition. Available at: https://www.trussel2.com/ACD/ [retrieved 03.05.2024].

Bogoras Waldemar 1917: Publications of the American Ethnological Society 5: Koryak Texts, ed. by F. Boas, Leyden: Brill.

BPG – Wedekind Klaus, Wedekind Charlotte, Abuzeinab Musa. Beja Pedagogical Grammar, Aswan 2004 – Asmara 2005.

Straipsniai / Articles

193

ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK

Buck Carl D. 1949: A Dictionary of Selected Synonyms in the Principal Indo-European Languages: A Contribution to the History of Ideas, Chicago: University of Chicago Press.

Budagov Ruben A. 1963: Будaгов, Рубен А. Сравнительно-семасиологические исследования (романские языки) [Sravnitelʹno-semasiologičeskie issledovanija (romansкие jazyki)], Москва: МГУ [Moskva: MGU].

Burrow Thomas, Emeneau Murray B. 1984: A Dravidian Etymological Dictionary, ^2nd edition, Oxford: Clarendon Press.

Cabolov Ruslan L. 2010: Цаболов, Руслан Л. Этимологический словарь курдского языка [Ėtimologičeskij slovarʹ kurdskogo jazyka] 2 (N–Z), ред. Д. Н. Ушаков [red. D. N. Ušakov], Москва: Восточная литература [Moskva: Vostočnaja literatura].

ChD – Cheyenne Dictionary, available online. Available at: https://www.cheyennelanguage.org/dictionary/index.html [retrieved 28.05.2024].

Cinсius Vera I., ed., 1975: Цинциус, Вера И., ред. Сравнительный словарь тунгусо-маньчжурских языков: материалы к этимологическому словарю [Sravnitelʹnyj slovarʹ tunguso-mančžurskich jazykov: materialy k ėtimologičeskomu slovarʹju] 1 (А–Н), составители В. А. Горцевская, В. Д. Колесникова, О. А. Константинова, К. А. Новикова, Т. И. Петрова, В. И. Цинциус, Т. Г. Бугаева [sostaviteli V. A. Gorcevskaja, V. D. Kolesnikova, O. A. Konstantinova, K. A. Novikova, T. I. Petrova, V. I. Cincius], Ленинград: Наука [Leningrad: Nauka].

Clauson Gerard 1972: An Etymological Dictionary of Pre-Thirteenth-Century Turkish, Oxford: Clarendon Press.

Cohen David 1970: Dictionnaire des racines sémitiques ou attestées dans les langues sémitiques, comprenant un fichier comparative de J. Cantineau, Paris, La Haye: Mouton & Co.

Cowell Andrew, Moss Alonzo Sr. et al. 2012: Dictionary of the Arapaho Language, 4th edition, Wyoming: University Press of Colorado.

Dalʹ Vladimir I. 1989: Даль, Владимир И. Пословицы русского народа [Poslovicy russkogo naroda] 1, Москва: Художественная литература [Moskva: Chudožestvennaja literatura].

Dešeriev Junus D. 1963: Дешериев, Юнус Д. Сравнительно-историческая грамматика нахских языков и проблемы происхождения и исторического развития горских кавказских народов [Sravnitelʹno-istor ičeskaja grammatika nachskich jazykov i problemy proischoždenija i istoričeskogo razvitija gorskich kavkazskich narodov], Грозный: Чечено-ингушское книжное издательство [Groznyj: Čečeno-ingušskoe knižnoe izdatelʹstvo].

194

Acta Linguistica Lithuanica XC

Universality in Semantic Dynamics: from ‘body’ to ‘person’, ‘self’, ‘soul’

D o R e C o – Language Documentation Reference Corpus. Language: Arapaho. Available at: https://doreco.huma-num.fr/languages/arap1274 [retrieved 28.05.2024].

D o u g h e r t y J a n e t W. D. 1983: West Futuna-Aniwa: An Introduction to a Polynesian Outlier Language, Berkeley, Los Angeles, London: University of California Press Publications in Linguistics 102.

D T S – Древнетюркский словарь [Drevnetjurkskij slovar’], редакторы В. М. Наделяев, Д. М. Насилов, Э. Р. Тенишев, А. М. Щербак [redaktory V. M. Nadeliaev, D. M. Nasilov, Ė. R. Tenišev, A. M. Ščerbak], Ленинград: Наука Ленинградское отделение [Leningrad: Nauka Leningradskoe otdelenie], 1969.

D u r k i n - M e i s t e r e r n s t D e s m o n d 2004: Dictionary of Manichaean Middle Persian and Parthian, Corpus Fontium Manichaeorum Subsidia: Dictionary of Manichaean Texts 3: Texts from Central Asia and China, Part 1, Turnhout: Brepols.

D v o r e c k i j J o s i f C h., c o m p., 1958: Дворецкий, Иосиф Х., сост. Древнегреческо-русский словарь [Drevnegrečesko-russkij slovar’] 2, ред. С. И. Соболевский [red. S. I. Sobolevskij], с прил. грамматики, сост. С. И. Соболевским [s pril. grammatiki, sost. S. I. Sobolevskim], Москва: ГИС [Moskva: GIS].

D v o r e c k i j J o s i f C h. 1976: Дворецкий, Иосиф Х. Латинско-русский словарь [Latinsko-russkij slovar’], ред. К. Н. Яблонская, Г. А. Барышева [red. K. N. Jablonskaja, G. A. Baryševa], издание 2-е, переработ. и доп. [izdanie 2-e, pererabot. i dop.], Москва: Русский язык [Moskva: Russkij jazyk].

È d e l ’ m a n D ž o j I. 2008: Эдельман, Джой И. Хорезмийский язык [Chorezmijskij jazyk]. – Основы иранского языкознания: среднеиранские и новоиранские языки [Osnovy iranskogo jazykoznanija: sredneiranskie i novoiranskie jazyki], отв. ред. В. А. Ефимов [otv. red. V. A. Efimov], редколлегия М. Н. Боголюбов, В. А. Ефимов, Д. И. Эдельман [redkollegija M. N. Bogol’jubov, V. A. Efimov, D. I. Èdel’man], Москва: Издательская фирма «Восточная литература» РАН [Moskva: Izdatel’skaja firma “Vostočnaja literatura” RAN], 6–60.

E S S J X X I I – Этимологический словарь славянских языков. Праславянский лексический фонд [Ètimologičeskij slovar’ slavjanskich jazykov. Praslavjanskij leksičeskij fond] 22 (*naděliti – *narodъ), ред. О. Н. Трубачёв [red. O. N. Trubačov], Москва: Наука [Moskva: Nauka], 1995.

F i e l d i n g S t e p h a n i e 2006: A Modern Mohegan Dictionary. For the Council of Elders, reviewed by the Cultural and Community Programs Department. Available at: https://ja902904.us.archive.org/16/items/mohegan-dictionary/MoheganDictionary.pdf.

F o r c e l l i n i E g i d i o, G e s n e r J o h a n, B a i l e y J a m e s 1828: Totius latinitatis lexicon 1, red. J. Bailey, Londini: sumptibus Baldwin et Cradock.

Straipsniai / Articles

195

ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK

Geeraerts Dirk 1997: Diachronic Prototype Semantics: A Contribution to Historical Lexicology, Ser. Oxford Studies in Lexicography and Lexicology, Oxford: Clarendon Press.

Geeraerts Dirk 2010: Theories of Lexical Semantics, New York: Oxford University Press.

Gharib Badrozaman 1995: Sogdian Dictionary: Sogdian–Persian–English, Tehran: Farhangan Publications.

Haenisch Erich 1952: Sino–Mongolische Dokumente vom Ende des 14. Jahrhunderts, Ser. Abhandlungen der Deutschen Akademie der Wissenschaften zu Berlin, Klasse für Sprachen, Literatur und Kunst Jahrg. 1953, 3; 1954, 2. Deutsche Akademie der Wissenschaften zu Berlin. Klasse für Sprachen, Literatur und Kunst. Abhandlungen; 1953, 3, etc. Berlin: Akademie Verlag.

Hinz Walther 1973: Neue Wege im Altpersischen, Wiesbaden: Otto Harrassowitz.

Homeri 1920: Opera, Tomvs 1, Iliadis Libros I–XII Continens, eds. D. B. Munro, T. W. Allen, Ser. Scriptorum classicorum bibliotheca Oxoniensis, Oxford: Oxford University Press.

Index 2011: Index of /pdf/Books/Linguistics/Mega linguistics pack/Caucasian/. Available at: https://theswissbay.ch/pdf/Books/Linguistics/Mega%20linguistics%20pack/Caucasian/ [retrieved 01.05.2024].

Karasaev Aisaš T., Maciev Achmet G. 1978: Карасаев, Айсаш Т., Мациев, Ахмет Т. Русско–чеченский словарь [Russko–čečenskij slovarʹ], отв. ред. И. Ю. Алироев [otv. red. I. J. Aliroev], ред. А. Т. Карасаев, А. Д. Тимаев, Я. У. Эсхаджиев [red. A. T. Karasaev, A. D. Timaev, J. U. Èschadžiev], эл. версия [ěl. versija], Москва: Русский язык [Moskva: Russkij jazyk].

Kloekhorst Alwin 2008: Etymological Dictionary of the Hittite Inherited Lexicon, Ser. Leiden Indo–European Etymological Dictionary, 5, Leiden, Boston: Brill.

Kluge Friedrich 2002: Etymologisches Wörterbuch der deutschen Sprache, bearb. von E. Seebold, 24., durchges. und erw. Aufl., Berlin, New York: Walter de Gruyter.

Kogan Anton I. 2005: Коган, Антон И. Дардыские языки. Генетическая характеристика [Dardskie jazyki. Genetičeskaja charakteristika], Москва: Издательская фирма «Восточная литература» РАН [Moskva: Izdatelʹskaja firma “Vostočnaja literatura” RAN].

Korigodskij Robert N. 1990: Коригодский, Роберт Н. Большой индоенизийско–русский словарь [Bolʹšoj indonezijsko–russkij slovarʹ] 1 (A–L), Москва: Русский язык [Moskva: Russkij jazyk].

196

Acta Linguistica Lithuanica XC

Universality in Semantic Dynamics: from ‘body’ to ‘person’, ‘self’, ‘soul’

K o v a l ’ A n t o n i n a I. 2000: Коваль, Антонина И. Морфемика пулaр-фульфульде [Morfemika pular–ful’ful’de]. – Основы африканского языкознания: морфемика, морфонология [Osnovu afrikan̄skogo jaz̄ykoznanija: morfemika, morfonologija], отв. ред. В. А. Виноградов [otv. red. V. A. Vinogradov], Москва: Восточная литература [Moskva: Vostočnaja literatura], 103–290.

K r i s h n a m u r t i B h a d r i r a j u 2003: The Dravidian languages, Ser. Cambridge Language Surveys, Cambridge: Cambridge University Press.

L a m b d i n T h o m a s O. 1978: Introduction to Classical Ethiopic (Ge’ez), Ser. Harvard Semitic series, 24, Missoula, Montana: Scholars Press.

L e h r R a c h e l 2014: A Descriptive Grammar of Pashai: The Language and Speech Community of Darrai Nur: A dissertation submitted to the faculty of the division of the humanities in candidacy for the degree of Doctor of Philosophy, Chicago, Illinois.

L e m a n W a y n e 2011: A Reference Grammar of the Cheyenne Language, 4^th edition, Raleigh: Lulu Press.

L e s l a u W o l f 1987: Comparative Dictionary of Ge’ez (Classical Ethiopic) – Ge’ez-English, English-Ge’ez, with an Index of the Semitic Roots, reprinted, Wiesbaden: Otto Harrassowitz Verlag.

L y r i c s T r a n s l a t e 2024: Kur tu jāsi, bālelini. Available at: https://lyricstranslate.com/en/kur-tu-j%C4%81si-b%C4%81leli%C5%86i-where-will-you-ride-brother.html.

L i v š i c V l a d i m i r A. 1962: Лившиц, Владимир А. Согдийские документы с горы Муг. Чтение, перевод, комментарий [Sogdijskie dokumenty s gory Mug. Čtenie, perevod, kommentarij], вып. 2: Юридические документы и письма [vyp. 2: Juridičeskie dokumenty i pis’ma], Москва: Издательство восточной литературы [Moskva: Izdatel’stvo vostočnoj literatury].

M a c K e n z i e D a v i d N. 1986: A Concise Pahlavi Dictionary, reprinted (with corrections), Oxford: Oxford University Press.

M a j t i n s k a j a K l a r a E. 1976: Майтинская, Клара Е. Венгерский язык [Vengerskij jazyk]. – Основы финно-угорского языкознания. Марийский, пермские и угорские языки [Osnovu finno-ugorskogo jazykoznanija. Marijskij, permskie i ugorskie jazyki], Москва: Наука [Moskva: Nauka], 342–414.

M a j z e l ’ S o l o m o n S. 1983: Майзель, Соломон С. Пути развития корневого фонда семитских языков [Puti razvitija kornevogo fonda semitskich jazykov], Москва: Наука [Moskva: Nauka].

Straipsniai / Articles

197

ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK

Martin Samuel E. 1961: Dagur Mongolian Grammar, Texts, and Lexicon, Based on the Speech of Peter Onon, Indiana University Publications, Ser. Uralic and Altaic Series, 4, Bloomington: Indiana University; The Hague: Mouton & Co.

Mayhew Anthony L., Skeat Walter W. 1888: A Concise Dictionary of Middle English from A.D. 1150 to 1580, Oxford: Clarendon Press.

Mayrhofer Manfred 1956: Kurzgefaßtes etymologisches Wörterbuch des Altindischen 1 (A–TH), Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag.

Mayrhofer Manfred 1992: Etymologisches Wörterbuch des Altindoarischen 1, Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag.

MD – Menominee Dictionary: English–Menominee, available online. Available at: https://web.archive.org/web/20200712174150/https://static1.squarespace.com/static/53129cd4e4eb06c7ef09b071b/t/53271601e4b055350d944f15/1395070465326/Menominee+Dictionary+English-Menominee.pdf.

Mikina Olena H. 2009: Мікіна, Олена Г. Про унікальність та закономірність у семантичній еволюції [Pro unikal’nist’ ta zakonomirnist’ u semantyčnij evoljuciji]. – Вісник донецького національного університету [Visnyk donec’koho nacional’noho universytetu], сер. В: Гуманітарні науки [ser. B: Gumanitarni nauky] 1, 59–63.

Mikina Olena G. 2012: Мікіна, Олена Г. Історико-семасіологічне дослідження латинських і романських дієслів мовлення на індоєвропейському фоні [Istoryko-semasiologične doslidžennja latyns’kych i romans’kych diěsliv movlennia na indoěvropejs’komu foni], Донецьк: Юго-Восток [Donec’k: Yugo-Vostok].

Mikina Olena H. 2020: Мікіна, Олена Г. Еволюція від ‘рахувати’ до ‘розповідати’ як семантична універсалія [Evoljucija vid ‘rachuvaty’ do ‘rozpovidaty’ jak semantyčna universalia]. – Вчені записки ТНУ імені В. І. Вернадського [Včeni zapysky TNU imeni V. I. Vernads’koho], сер. Філологія. Соціальні комунікації [ser. Filolohija. Social’ni komunikaciji] 31(70), 1/3, 115–119.

Mikina Olena H. 2022: Мікіна, Олена Г. Історія латинського дієслова inquam, inquīt як підтвердження семантичної універсалії [Istorija latyns’koho diěslova inquam, inquīt jak pidtverdžennia semantyčnoji universalii]. – Вчені записки ТНУ імені В. І. Вернадського [Včeni zapysky TNU imeni V. I. Vernads’koho], [Včeni zapysky TNU imeni V. I. Vernads’koho], сер. Філологія. Журналістика [ser. Filolohija. Žurnalistyka] 33(72), 4/2, 19–24.

Monier-Williams Monier 2002: A Sanskrit–English Dictionary: Etymologically and Philologically Arranged with Special Reference to Cognate Indo-European Languages, ed. E. Leumenn, 2ⁿᵈ edition, Delhi: Munshiram Manoharlal.

198

Acta Linguistica Lithuanica XC

Universality in Semantic Dynamics: from ‘body’ to ‘person’, ‘self’, ‘soul’

Mudrak Oleg A. 2000: Мудрак, Олег А. Этимологический словарь чукотско-камчатских языков [Ètimologičeskij slovar’ čukotsko-kamčatskich jazykov], Москва: Языки русской культуры [Moskva: Jazyki russkoj kul’tury].

Nerlich Brigitte 1992: Semantic Theories in Europe 1830–1930. From Etymology to Contextuality, Ser. Amsterdam studies in the theory and history of linguistic science. Studies in the history of the language sciences, 59, Amsterdam Philadelphia: J. Benjamins Co.

Nyberg Henrik S. 1974: A Manual of Pahlavi, Part 2: Ideograms, Glossary, Abbreviations, Index, Grammatical Survey, Corrigenda to Part 1, Wiesbaden: Otto Harrassowitz.

Orel Vladimir E., Stolbova Olga V. 1994: Hamito-Semitic Etymological Dictionary: Materials for a Reconstruction. Ser. Handbook of Oriental Studies, Sec. 1: The Near and Middle East, 18, Leiden, New York, Köln: Brill.

Ovidius 1984: Metamorphoses: in Two Volumes, translated by F. J. Miller, revised by G. P. Goold, Cambridge: Harvard University Press.

Parker G. W. 1883: A Concise Grammar of the Malagasy Language 4, ed. R. Rost, Trübner’s collection of simplified grammars, London: Trübner & Co., 57 and 59, Ludgate Hill.

Pokrovskij Michail M. 1895: Покровский, Михаил М. Семиасиологические исследования в области древних языков [Semasiologičeskie issledovanija v oblasti drevnich jazykov], Москва: Университетская типография [Moskva: Universitetskaja tipografija].

Pozdniakov Konstantin I. 1993: Поздняков, Константин И. Сравнительная грамматика атлантических языков. Именные классы и фоно-морфология [Sravnitel’naja grammatika atlantičeskich jazykov. Imennye klassy i fono-morfologija], Москва: Наука [Moskva: Nauka].

Rastorgueva Vera S., Èdel’man Džoj I. 2007: Расторгуева, Вера С., Эдельман, Джой И. Этимологический словарь иранских языков [Ètimologičeskij slovar’ iranskich jazykov] 3 (F–H), Москва: Восточная литература [Moskva: Vostočnaja literatura].

Rubinčik Jurij A. 1970: Рубинчик, Юрий А. Персидско-русский словарь [Persidsko-russkij slovar’] 1, Москва: Русский язык [Moskva: Russkij jazyk].

Sadovski Velizar 2017: The lexicon of Iranian. – Handbook of Comparative and Historical Indo-European Linguistics. HSK 41.1, ed. by J. Klein, B. Joseph, M. Fritz, in cooperation with M. Wenthe, Berlin, Boston: De Gruyter Mouton, 566–598.

Straipsniai / Articles

199

ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK

Sanžeev Garma D. 1953: Санжеев, Гарма Д. Сравнительная грамматика монгольских языков [Sravnitel’naja grammatika mongol’skich jazykov] 1, Москва: АН СССР [Moskva: AN SSSR].

Schiffman Harold F. 1999: A Reference Grammar of Spoken Tamil, Cambridge: Cambridge University Press.

Schuster-Šewc Heinz 1975: Modellierung semantischer Prozesse und Etymologie. – Slawische Wortstudien, Sammelband des internationalen Symposiums zur etymologischen und historischen Erforschung des slawischen Wortschatzes (Leipzig, 11–13.10.1972), Bautzen: Domowina-Verlag, 12–19.

Sevortian Èrvand V. 1978: Севортян, Эрванд В. Этимологический словарь тюркских языков. Общетюркские и межтюркские основы на букву «Б» [Ètimologičeskij slovar’ tjurkskich jazykov. Obščetjurkskie i mežtjurkskie osnovy na bukvu “B”] 2, Москва: Наука [Moskva: Nauka].

Simonov Michail D., Kjalundzjuga Valentina T. 1998: Симонов Михаил Д., Кялюндзюга Валентина Т. Словарь узбекского языка (хорский диалект) [Slovar’ udëgejskogo jazyka (chorskij dialekt)] 1, Стеншев: Издание А. Маевича [Stenšev: Izdanie A. Maeviča].

Skjærvø Prods O. 2018: An Introduction to Old Avestan, 3^rd version, unpublished, available online. Available at: https://www.academia.edu/72414767/Old_Avestan_Primer [retrieved 03.05.2024].

Sophocles Evangelinos A. 1900: Greek Lexicon of the Roman and Byzantine Periods (From BC 146 to A–D 1100), New York: Charles Scribner’s Sons.

Starostin Sergei A., Dybo Anna V., Mudrak Oleg A., eds., 2003: Etymological Dictionary of the Altaic Languages, Leiden: Brill.

Stern Gustaf 1964: Meaning and Change of Meaning. With Special Reference to the English Language, 2^nd edition, reprinted, Bloomington: Indiana University Press.

Takács Gábor 1999: Etymological Dictionary of Egyptian 1: A Phonological Introduction, Ser. Handbook of Oriental studies, Sec. 1: The Near and Middle East, 48, Leiden, Boston, Köln: Brill.

Tenišev Èdgem R. et al. 2001: Тенишев, Эдгем Р. и др. Сравнительно-историческая грамматика тюркских языков. Лексика [Sravnitel’no-istoričeskaja grammatika tjurkskich jazykov. Leksika], 2-е изд., доп. [2-е izd., dop.], ред. коллегия А. В. Дыбо, И. В. Корniушин, Л. С. Левитская и др. [red. kollegija A. V. Dybo, I. V. Kormušin, L. S. Levitskaja i dr.], ред. тома Е. А. Поцелуевский [red. toma E. A. Poceluevskij], Москва: Наука [Moskva: Nauka].

200

Acta Linguistica Lithuanica XC

Universality in Semantic Dynamics: from ‘body’ to ‘person’, ‘self’, ‘soul’

Tenišev Èdgem R. et al. 2006: Тенишев, Эдгем Р. и др. Сравнительно-историческая грамматика тюркских языков. Пратюркский язык-основа. Картина мира пратюркского этноса по данным языка [Sravnitel’no-istorìčeskaja grammatika tiurkskikh jazykov. Pratïurkskij jazyk-osnova. Kartina mira pratiurkskogo ètnosa po dannym jazyka], Москва: Наука [Moskva: Nauka].

Tolstaja Svetlana M. 1997: Толстая, Светлана М. Из полесской обрядовой лексики: нашлось дитя [Iz polesskoj obrjadovoj leksiki: našlos’ ditja]. — Український діалектологічний збірник [Ukrajins’kyj dialektolohičnyj zbirnyk] 3, Київ: Довіра [Kyjiv: Dovira], 287–292.

Toporova Irina N. 2000: Топорова, Ирина Н. Морфемика и морфонология имени существительного в языках банту [Morfemika i morfonologija imeni suščestvitel’nogo v jazykach bantu]. — Основы африканского языкознания: морфемика, морфонология [Osnovy afrikanskogo jazykoznanija: morfemika, morfonologija], ред. В. А. Виноградов [red. V. A. Vinogradov], Москва: Восточная литература [Moskva: Vostočnaja literatura], 9–45.

Traugott Elizabeth C. 1999: The Role of Pragmatics in a Theory of Semantic Change. — Pragmatics in 1998. Selected Papers from the 6th International Pragmatics Conference 2, ed. J. Verschueren, Antwerp: International Pragmatics Association, 93–102.

Traugott Elizabeth C., Dasher Richard B. 2002: Regularity In Semantic Change, Ser. Cambridge Studies in Linguistics, 97, Cambridge: Cambridge University Press.

Trubačìov Oleg N. 1964: Трубачёв, Олег Н. «Молчать» и «таять». О необходимости семасиологического словаря нового типа [“Molčat’” i “tajat’”. O neobchodimosti semasiologičeskogo slovarja novogo tipa]. — Проблемы индоевропейского языкознания. Этюды по сравнительно-исторической грамматике индоевропейских языков [Problemy indoevropejskogo jazykoznanija. Ètjudy po sravnitel’no-istoričeskoj grammatike indoevropejskich jazykov], отв. ред. В. Н. Топоров [otv. red. V. N. Toporov], Москва: АН СССР [Moskva: AN SSSR], 100–105.

de Vaan Michiel 2008: Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages, Leiden, Boston: Brill.

Vladimircov Boris J. 1989: Владимирцов, Борис Я. Сравнительная грамматика монгольского письменного языка и халхаского наречия. Введение и фонетика [Sravnitel’naja grammatika mongol’skogo pis’mennogo jazyka i chalchaskogo narečija. Vvedenie i fonetika], 2-е изд. [2-e izd.], Москва: Главная редакция восточной литературы изд. «Наука» [Moskva: Glavnaja redakcija vostočnoj literatury izd. “Nauka”].

Straipsniai / Articles

201

ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK

Vydrin Valentin F. 1997: Выдрин, Валентин Ф. Следы именной классификации в языках манде [Sledy imennoj klassifikacii v jazykach mande]. – Основы африканского языкознания. Именные категории [Osnovy afrikanskogo jazykoznania. Imennye kategorii], ред. В. А. Виноградов [red. V. A. Vinogradov], Москва: Аспект Пресс [Moskva: Aspekt Press].

Zalizniak Anna A. 2009: Зализняк, Анна А. О понятии семантического перехода [O ponjatii semantičeskogo perechoda]. – Компьютерная лингвистика и интеллектуальные технологии: по материалам ежегодной Международной конференции «Диалог 2009» [Kompiuternaja lingvistika i intellektual’nye technologii: po materialam ežegodnoj, Meždunarodnoj konferencii “Dialog 2009”] 8(15), 107–111.

Zalizniak Anna A. 2013: Зализняк, Анна А. Русская семантика в типологической перспективе [Russkaja semantika v tipologičeskoj perspektive], сер. [ser.] Studia philologica, Москва: Языки славянской культуры [Moskva: Jazyki slavjanskoj kul’tury].

Zalizniak Anna A. 2018: The Catalogue of Semantic Shifts: 20 Years Later. – Russian Journal of Linguistics 22(4), 770–787.

Zalizniak Anna A. et al.: The Catalogue of Semantic Shifts. Available at: https://datsemshift.ru/shifts [retrieved 04.05.2024].

Žukova Alevtina N. 1990: Жукова, Алевтина Н. Словарь корякско-русский и русско-корякский – около 4000 слов [Slovar’ koriaksko-russkij i rus­sko-koriakskij – okolo 4000 slov]: пособие для учащихся начальной школы [posobie dlia učaščichsja načal’noj školy], 2-е изд. дораб. [2-e izd. dorab.], Ленинград: Просвещение, Ленингр. отд-ние [Leningrad: Prosveščenie, Leningr. otd-nie].

Semantinės dinamikos universalumas: nuo ‘kūno’ iki ‘asmens’, ‘savasties’, ‘sielos’

SANTRAUKA

Somatinių žodžių, reiškiančių ‘kūnas’ arba ‘kūno dalis’, stebėjimas vienuol nąkoje genetiškai skirtingų šeimų kalbose atskleidžia įdomią tokių žodžių sememų koreliaciją. Visų pirma, kontekstai, kuriuose somatizmai pateikiami, be kita ko, būtinai parodo, kad jie vartojami kaip ‘asmuo, žmogus’, ‘aš, savastis’ ir ‘siela, dvasia’. Toks sememų santykio dėsningumas vargu ar yra atsitiktinis, o semantinė-tipologinė analizė, atlikta atsižvelgiant į etimologijos ir lingvistinio modeliavimo duomenis, suteikia rimtų priežasčių manyti, kad tokie gausūs

202

Acta Linguistica Lithuanica XC

Universality in Semantic Dynamics: from ‘body’ to ‘person’, ‘self’, ‘soul’

atvejai atskleidžia universalios semantinės kalbinio mąstymo struktūros apraiškas. Šią struktūrą galima apibrėžti kaip semantinio darinio tipą, perteikiamą semantinių poslinkių grandinėmis: [‘kūnas’ → ‘siela’], [‘kūnas’ → ‘asmenybė’, ‘žmogus’], [‘kūnas’ → ‘sava?stis’ → ‘aš pats’], [‘kūnas’ → ‘sava?stis’ → ‘asmenybė’ → ‘žmogus’]. Kartu jie sudaro daugiamatį semantikos kūrimo modelį su vienu vektoriumi. Galima daryti prielaidą, kad modelis neapsiriboja tam tikru kalbos istorijos laikotarpiu, bet yra atkuriamas diachroniškai dėl jo vaizdavimo skirtinguose sinchroniniuose pjūviuose.

Šio tipo semantinio darinio realizavimo niuansai visiškai priklauso nuo sąlygų (veiksnių) visumos – semantinio, morfologinio, kamieno komponavimo ir sintaksinio veiksnio.

Nagrinėjamas semantinės darybos tipas būdingas ne tik afrikiečių kalboms dėl specifinės jų semantinių santykių sistemos organizacijos pagal žodžių, priklausančių skirtingoms klasėms ‘aktyvus’ ir ‘pasyvus’, principą, todėl ‘aktyviajai’ klasei būdinga semema ‘siela’ negali būti įkūnyta leksemoje iš ‘pasyviosios’ klasės.

Įteikta 2024 m. gegužės 5 d.

ALEXANDER I. ILIADI ILONA M. DERIK

The State Institution “South Ukrainian National Pedagogical University named after K. D. Ushinsky” 65020, Ukraine, Odessa 34, Staroporofrankivska Str. [email protected] [email protected]

Straipsniai / Articles

203