Nomi dei luoghi religiosi nei catechismi del 1883–1916

AUŠRA RIMKUTĖ

Collegio della Samogizia

PAROLE CHIAVE: religione, termine religioso, nome di luogo religioso, prestiti, esotismi.

Questo articolo esamina i termini rinvenuti nei catechismi pubblicati tra il 1883 e il 1916, con i quali vengono denominati diversi luoghi religiosi importanti per i credenti. L’attenzione è rivolta soprattutto alla loro origine: si intende mostrare quali termini fossero usati nei catechismi della fine del XIX e dell’inizio del XX secolo. Nell’esaminare l’origine dei nomi dei luoghi religiosi, si affrontano alcuni aspetti della formazione delle parole e della loro espressione.

Il materiale è stato raccolto da 70 catechismi (cfr. Fonti). In totale vi sono stati rinvenuti circa 20 900 termini religiosi, sinonimi e varianti, di cui 995 nomi di luoghi religiosi. In base al significato, i termini religiosi dei catechismi del 1883–1916 si dividono in termini di confessione della fede e di vita di fede. Al gruppo della confessione della fede appartengono i termini che denominano le verità fondamentali della fede cristiana, Dio, la rivelazione, la fede, la confessione, i sacramenti, i vari agenti religiosi (anche soprannaturali), i simboli della fede, i libri e i testi religiosi, senza i quali non vi sarebbe alcun fondamento della fede. Essi costituiscono il 52,1% dei termini religiosi dei catechismi. Il gruppo della vita di fede è leggermente più ridotto: rappresenta il 47,9% dei termini. A questo gruppo appartengono i nomi delle azioni liturgiche della Chiesa, degli oggetti sacri, delle virtù, dei peccati e dei vizi, nonché della grazia e dei comandamenti di Dio, della loro osservanza, delle feste, dei giorni festivi e di altre nozioni temporali significative per la religione, delle preghiere, dei luoghi religiosi, degli abiti ecclesiastici e delle loro parti.

Nei catechismi prevalgono i termini che denominano gli agenti religiosi e soprannaturali: il 21,2% (diagramma 1); sono inoltre numerosi i termini religiosi che indicano le verità fondamentali della fede cristiana (17,6%) e i peccati e i vizi (17,5%). Il gruppo più esiguo è quello dei nomi degli abiti ecclesiastici e delle loro parti (circa lo 0,3%). Il 7,6% dei termini religiosi è costituito dai nomi dei sacramenti e il 7,8% da quelli delle virtù. Le feste, i giorni festivi e le altre nozioni temporali significative per la religione, così come i luoghi religiosi, sono denominati ciascuno dal 4,8% dei termini. Pertanto,

Terminologija | 2012 | 19

125

come si evince dal diagramma 1, i nomi dei luoghi religiosi costituiscono poco meno di un ventesimo di tutti i termini religiosi raccolti dai catechismi. L’articolo esamina soltanto i nomi monorematici dei luoghi religiosi (61,6%). La maggior parte di essi funge da elemento principale dei termini composti. Si menzionano soltanto i casi più interessanti d’uso dei termini composti.

1. DENOMINAZIONI DI LUOGHI RELIGIOSI DI ORIGINE LITUANA

Meno della metà – il 44% – delle denominazioni monolessematiche di luoghi religiosi nei catechismi del 1883–1916 è di origine lituana. Con parole autoctone vengono denominati i luoghi più importanti creati da Dio, a cominciare dalla terra «pianeta, mondo» o dal mondo, cielo, che è il luogo in cui dimorano il Signore, gli angeli e i santi, e terminando con l’inferno, luogo di separazione eterna.

Kaip rašoma Pradžios knygoje, „pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (ŠR 2009: 27). Rasti tokie termino žemė rašybos variantai¹: žiame SPP 1909 53, Žemė MK 1898 21, DK 1899 12, žemė RKDK 1904 3, žemė TFK 1901 7, TRKK 1902 5, KP 1903 3, MKV 1905 5, 1907 36, 1914 36, VAL 1906 3, MK 1906 3, PK 1908 8, ŠIK 1909 3, TKV 1911 8, AMK 1912 9, TK 1913 5, TP 1916 3, TM 1916 5, MKP 1916 9, žiame WD 1887 8.

La terra intera viene denominata con la parola pasaulis TFK 1901 15, 1904 17, 1905 15, 1907 15, 1913 15, KP 1903 10, 1906 63, PKMV 1905 11, TRKK 1906 17, PK 1908 8, ŠIK 1909 100, AVK 1914 18, TM 1916 16. Nel libretto del sacerdote Martynas Sederavičius Poteriai, Aktai ir kiti reikalingiausi daiktai, kuriuos turi žinoti krikščionis è usata sinonimicamente la variante morfologica pasaulė e la forma straniera: pasaulė (×svietas)² PA 1898 4.

La dimora della vita dopo la morte di Dio (e anche degli dèi), degli angeli, dei santi e delle anime degli uomini buoni è chiamata cielo: Dangus KK 1883 15, MK 1886 6, 1883 9, 1898 5, 1906 8, WD 1887 8, SZT 1888 4, TK 1889 28, 1895 28, 1897 28, TKK 1892 5, HK 1895 8, DK 1899 12, KP 1903 6, TFK 1904 13, 1905 12, 1907 12, 1913 12, PKMV 1905 7, MKV 1905 9, 1907 93, TRKK 1906 10, PKVK 1911 5 e così via. I termini dangus e žemė indicano tutto ciò che esiste, l’intera creazione. È usato anche il termine al plurale dangūs PKMV 1905 3, TRKK 1907 6, TK 1913 5, KMV 1914 5, NTK 1914 3. La dimora di Dio è chiamata anche tevainyste TKDJ 1905 16 e tevainyste PKMV 1905 18, KP 1907 96.

¹ Nei catechismi le varianti fonetiche e ortografiche (per esempio, con vocali brevi e lunghe, con lettere maiuscole e minuscole, ecc.), nonché quelle morfologiche (per esempio, di genere, ecc.) sono presentate insieme.

² Nell’articolo il segno «×» indica le parole non usate nell’attuale lingua lituana standard.

126

Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai

Diagramma 1. Distribuzione dei termini religiosi in base al significato (%)

Il luogo in cui le anime dei credenti vivono felici è denominato non solo con il prestito ormai pienamente assimilato rojus, ma anche con il termine lituano sodnas³ WD 1887 16, VAL 1906 4 (cfr. gražus sodnas PK 1908 12). Sono stati trovati casi in cui termini religiosi lituani sono usati come sinonimi di prestiti: daržas arba rojus MRK 1888 61, 1900 164, gražiausias sodas arba rojus TK 1892 11, gražus sodas arba rojus MVK 1913 8.

Il luogo dei tormenti eterni e della punizione postuma è denominato con la parola lituana pragaras WD 1887 15, MRK 1888 42, SZT 1888 8, TK 1889 55, 1892 10, 1895 55, 1897 55, 1904 10, 1905 10, PA 1898 9, TFK 1901 13, 1904 18, 1905 15, 1907 15, TRKK 1902 7, 1907 12, RKDK 1904 30, PKMV 1905 10, VDMK 1905 44, TKDJ 1905 15, TKŽV 1905 4, MKV 1905 24,

³ Sodas – žemiškojo ir dangiškojo rojaus simbolis (KIŽ 1997: 286).

Terminologija | 2012 | 19

1 2 7

1907 13, KP 1906 71, VAL 1906 6, MK 1906 15, KP 1907 6, PK 1908 20, KERTV 1909 7, 1916 7, ŠIK 1909 95, PPK 1910 10, TKV 1911 16, AMK 1912 6⁴ ecc. Secondo la fede cristiana, l’inferno è come uno stato di eterna separazione da Dio. È usato anche il termine plurale pragarai RKM 1912 6, TP 1916 4, TM 1916 6, che indica il luogo in cui discese Gesù Cristo quando morì e fu sepolto. Si immagina che nell’inferno predominino un calore insopportabile e il fuoco, e che i dannati brucino in fiamme eterne; perciò talvolta questo luogo è chiamato anche con il termine bisillabico amžina ugnis TRKK 1902 11, KP 1903 11, 1907 24, RKDK 1904 54, MKV 1905 46, PK 1908 13, TK 1913 15, 1916 18, NTK 1914 36, MKP 1916 77, TP 1916 15, ugnis amžina TRKK 1902 38 oppure amžinoji ugnis MKV 1907 38, 1914 38, TM 1916 61, nonché con i termini tamsybių bedugnės PPK 1910 97 e pragariškos tamsybės KP 1907 71. Sono usati come sinonimi i termini lituani pragaras arba tamsybė TRKK 1906 23, nonché un termine di origine autoctona e un forestierismo: pragarai (×atklaniai) K 1912 93, pragaras (×pekla) MRK 1888 144, TRKK 1902 38, Pragaras (×Pekla) TK 1889 28, 1895 28, 1897 28, TRKK 1902 50, pragaras (×pekla) TKD] 1905 7, TRKK 1906 4, ŠIK 1909 100, TKS 1913 8, NTK 1914 15, TK 1916 8, TATKT 1916 63, pragaras arba ×pekla MKV 1905 24, AVK 1914 66, Pragaras arba ×Pekla TRKK 1902 40 ecc. Come mostrano gli esempi, nella maggior parte dei casi si preferisce il termine lituano.

Il luogo in cui le anime dei defunti fanno penitenza finché non giungono in cielo è chiamato skaistykla TK 1913 22, KMV 1914 32, AVK 1914 42, TM 1916 89, e anche šveitykla TP 1916 14. Sono stati trovati esempi in cui si usano come sinonimi una parola di origine autoctona e un forestierismo: skaistykla (×čyščius) PPK 1910 49, KMV 1914 32, K 1912 37, TATKT 1916 13, skaistykla arba ×čyščius AVK 1914 66.

Il luogo sulla terra in cui si riuniscono e pregano tutti i fedeli è la chiesa. In lituano è denominata con i termini šventnamis TM 1916 30 e šventykla TM 1916 110. L’edificio in cui vivono i monaci è chiamato vienuolynu KP 1906 330, 1907 49, PPK 1910 59, PBK 1914 66.

⁴ Pranas Skardžius scriveva nel 1938 su Gimtojoje kalboje che «pragaras “pekla” in origine aveva un significato del tutto diverso. Secondo la sua analisi, è una parola composta – pra-garas, la cui seconda parte –garas – è imparentata con le parole gérti, gìrtas, džiūkų pra-gorė “abisso” e altre; perciò il significato più antico è ancora certamente indicato dal termine degli altopiani orientali prāgaras “mangione, ghiottone, Vielfrass, обжора” (cfr. ta merga yra tikras pragaras!). Dunque, in origine con pragaru si poteva intendere il luogo in cui, per dirla in modo primitivo, le anime malvagie dei defunti venivano “inghiottite, assorbite”, cioè l’inferno, in tedesco Hölle; cfr. il polacco odchłań “abisso, voragine, cavità” e chłonąć “inghiottire” (Skardžius 1938: 148).

128

Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai

Il luogo principale della casa di Dio è l’altare. È denominato con la parola autoctona aukkuras⁵ PPK 1910 116, aukur as KP 1906 14, TM 1916 124, cfr. aukuras Dievo PA 1898 103. Il nome lituano del luogo è usato come sinonimo di quello non lituano: aukur as (altorius) ŠIK 1909 110.

Il luogo allestito in chiesa (di solito una sedia di legno per il sacerdote, recintata su tutti i lati e dotata di finestrelle con grate), destinato al fedele per confessarsi e al confessore per ascoltarlo, è il klausykla TM 1916 132, TFK 1916 30, TP 1916 27, NTK 1914 59. Uno degli arredi più importanti della chiesa cristiana è il sakykl a KP 1906 304, da cui si pronunciano i sermoni e si leggono i testi liturgici.

Il deserto in cui Gesù fu tentato dal diavolo è denominato con i termini lituani dykavietė MKV 1907 21, 1914 21 oppure dykynė NTK 1914 23; cfr. anche dykynė (×pūstynė) NTK 1914 23, tiras⁶ (×pustynia) RKDK 1904 46.

Il luogo in cui vengono sepolti i morti è denominato con il termine kapas MRK 1888 140, PA 1898 41, TRKK 1902 48, TK 1904 83, TIA 1905 34, KP 1906 15, 1907 35, PK 1908 337, PPK 1910 116, TM 1916 59⁷, mentre il luogo in cui si trovano molte tombe è denominato con i termini kapinynas RKDK 1904 72 e kapinės KP 1907 58.

Le mangiatoie in cui giacque Gesù Bambino sono chiamate negli scritti antichi (di Mikalojus Daukša, Konstantinas Sirvydas, Jonas Bretkūnas e altri) con le parole in uso allora prakartas TM 1916 44, prakartė K 1912 77, prakartėlė TKS 1913 14, TK 1916 14. Sono stati trovati anche termini religiosi monosillabici sinonimici: prakartas (ėdžios) TM 1916 44, prakartė (ėdžios) ŠIK 1909 54.

Il luogo in cui nacque il Figlio di Dio è denominato con il termine tvartelis ŠIK 1909 54. Nel Naujame trumpame katekizme di don Antanas Tyrylys, questo nome autoctono di luogo religioso è usato come sinonimo di un ibrido: tvartelis (×stainelė)⁸ NTK 1914 20.

2. NOMI DI LUOGHI RELIGIOSI DI ORIGINE NON LITUANA

La metà (50%) dei termini religiosi dei catechismi del periodo 1883–1916 che designano un luogo religioso è costituita da prestiti. Si tratta di parole internazionali (8%), prestiti propriamente detti (12%) e forestierismi (30%).

⁵ Il linguista Kazimieras Būga aveva proposto di scrivere questa parola in questo modo per ragioni etimologiche, cioè con due lettere k (Būga 1958: 48). Aukuras è considerato un neologismo di Simonas Daukantas (Palionis 1979: 161, Jonikas 1987: 203).

⁶ Qui la parola tyras è usata nel significato di «ampie distese di terra disabitate, steppa, deserto»; cfr. tyrai nel LKŽ.

⁷ Cfr. lettone kaps. La parola kapas (kapai) è già attestata nel primo dizionario di K. Sirvydas (circa 1620).

⁸ Cfr. stainė «stalla per cavalli, scuderia»; cfr. bielorusso стайня, polacco stajnia nel LKŽ.

Terminologija | 2012 | 19

129

2.1. Termini internazionali

I nomi internazionali dei luoghi religiosi⁹ derivano dalle antiche lingue classiche della religione: il greco e il latino della Chiesa cattolica. Dal latino venivano tradotti nelle lingue nazionali i catechismi, i libri di preghiere, i libri di inni e altri testi religiosi. Pertanto, i nomi internazionali si distinguono perché designano realtà importanti per la religione, per le quali la lingua lituana spesso non dispone di parole appropriate¹⁰. Possono essere annoverati tra gli elementi più antichi della terminologia religiosa lituana.

2.1.1. TERMINI INTERNAZIONALI DI ORIGINE LATINA

Come già accennato, il luogo principale della casa di Dio è l’Altorius PA 1898 94, DK 1899 122, K 1912 30, altorius WD 1887 90, SZT 1888 46, MRK 1888 176, PA 1898 107, RKDK 1904 144, TK 1904 84, 1905 33, VDMK 1905 81, TIA 1905 7, MKV 1905 95, 1907 94, 1914 94, PKMV 1905 33, TRKK 1906 55, KP 1906 24, 1907 35, PK 1908 95, PPK 1910 42, TKV 1911 12, AMK 1912 28, K 1912 64, RKM 1912 81, NTK 1914 26, KMV 1914 69, KASS 1915 13, KMK 1915 89, TM 1916 110, MKP 1916 86 («luogo in cui si celebrano i riti; una certa mensa presso la quale il sacerdote celebra la messa», lat. altare «altare»; lat. altus «alto», cfr. altaria «ara; altare sacrificale»)¹¹. Nella celebrazione dell’Eucaristia, su di esso si rendono presenti il sacrificio di Gesù Cristo sulla Croce e la Resurrezione. L’altare è anche una mensa attorno alla quale viene convocato il popolo di Dio.

Sono stati trovati anche altri nomi di luoghi religiosi di origine latina. Si tratta di lim-bas KP 1906 267 («dimora delle anime che non sono salite al cielo, ma non sono state condannate ad andare all’inferno o al purgatorio, dimora»; lat.

⁹ Le parole internazionali occupano un posto molto importante. Sono «prestiti accettati dalla lingua comune (non considerati barbarismi), la cui origine straniera è chiaramente confermata almeno da una parte delle principali lingue di comunicazione internazionale (o anche classiche) e che non presentano tracce inconfutabili di essere stati presi in prestito da una lingua vicina. <…>. Le parole internazionali vengono di norma raggruppate non in base alla lingua più immediata (come si fa per gli altri prestiti), bensì in base alla fonte originaria, perché dalla forma, dal significato e dalla cronologia di una parola internazionale spesso non è possibile stabilire attraverso quali lingue essa sia passata» (LKE 1999: 641).

¹⁰ Secondo Jonas Klimavičius, le parole internazionali sono «parole delle lingue comuni che esprimono concetti della cultura, della civiltà, della scienza, della tecnica e dell’arte mondiali, generalmente termini (o loro componenti), originati in una lingua e presi in prestito da diverse lingue di sviluppo culturale simile (almeno 2–3 famiglie e 3–5 lingue, soprattutto mondiali), e usati con forme (anzitutto scritte) e significati identici o riconoscibilmente simili» (Klimavičius 2010: 8).

¹¹ A. Sabaliauskas (1990: 253), Pr. Skardžius (IV 1998: 86), J. Kruopas (1998: 36), J. Kabelka (1964: 24) ir E. Frenkelis (1965: 8) nurodo, kad katekizmuose vartojamas žodis į lietuvių kalbą atėjo per slavų (t. y. lenkų ar baltarusių) kalbas. Žodis altorius (ir forma altarius) vartojamas M. Mažvydo (Urbas 1998: 15), M. Daukšos, K. Sirvydo (LKŽe), J. Bretkūno, M. Petkevičiaus, S. B. Chylinskio (Sabaliauskas 1990: 253) ir kt. raštuose.

130 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai

l’inferno o il purgatorio, dimora»; lat. limbus¹², navata TIA 1905 5 («parte della chiesa tra il presbiterio e il nartece (vestibolo riservato alle donne), destinata ai fedeli»; lat. navis), portico TIA 1905 21 («vestibolo aperto con colonne»; lat. porticus), seminario TIA 1905 20, PPK 1910 62, K 1912 5 («scuola per la formazione del clero»; lat. seminarium).

I cimiteri sotterranei in cui venivano sepolti i cristiani sono designati con un termine internazionale di origine latina: katakombos TIA 1905 35, katakumbai KP 1907 35 («cimiteri sotterranei»; it. catacombe < lat. catacumbae TŽŽ 2001)¹³. Dalle varianti del termine si vede che katakombos deriva dall’italiano, mentre katakumbai deriva dal latino. Nel catechismo del sacerdote Dionyzas Bončkovskis si trovano sinonimi usati accanto l’uno all’altro: požemis (katakomba) TIA 1905 15.

2.1.2. TERMINI INTERNAZIONALI DI ORIGINE GRECA

Con il termine choras KASS 1915 16 («parte della chiesa davanti all’altare maggiore», gr. choros) si designa una parte della chiesa, talvolta chiamata anche presbiterija TIA 1905 6, KASS 1915 12, termine di origine greca derivato dal latino tardo («parte della chiesa cristiana in cui si trova l’altare maggiore», lat. tardo presbyterium < gr. presbyterion).

Nei catechismi del 1883–1916 si trovano termini di origine greca derivati dal latino che designano edifici: basilica TIA 1905 5 («chiesa cattolica di forma rettangolare allungata, per lo più a tre navate», lat. basilica < gr. basilikē), cattedra TIA 1905 5 («chiesa principale di ogni diocesi, presso la quale risiede il vescovo con il capitolo», lat. tardo cathedra < gr. kathedra).

2.1.3. TERMINE INTERNAZIONALE DI ORIGINE ITALIANA

Nei catechismi, il luogo religioso in cui il sacerdote ascolta la confessione del fedele inginocchiato è denominato con la parola di origine italiana konfesionalas TIA 1905 19, VDMK 1905 67, konfesyonolos TKDĮ 1905 11 («confessionale della chiesa»,

¹² Ši reikšmė pateikiama tik VaitkTŽŽ 2003. Kun. J. Rymeikio Kateketiškų pamokymų pirmoje dalyje apie tai, kas yra limbas, rašoma plačiau: „Visų-pirmu „pragaru“ vadiname abelnai „mirusiųjų karalystę“, lotyniškai „Inferi“ vėl „Infernus“. Retkarčiais vartojama prasmėje „grab as“; kur mūsų kūnas pavirsta į dulkių žiupsnį. „Nepaliksi mano vėlės pragare, ir neduosi tavo šventajam regėti supuvimą“. (Ps. 15, 10). Paprastai pekla vadiname amžiną pragarą, kur prakeiktieji kenčia amžinas kančias. Pekla vadiname „Čysčiu“, kur ugnis švenčia žmogaus vėlę, kol atsilyginusi Dievo teisybei, galės įeiti Dievo rūman. Pagalios pekla vadiname „Abraomo gyvenimą“, lotyniškai „Limbus“, lenkiškai „otchłan“, kur teisingųjų vėlės laukė Išganytojo ateinant. <...>. Teisingieji „Limbe“ nekentėjo nei jokių čyščiaus kančių. Tiesa, sunku laukti, dar sunkiau laukus nesulaukti, teisingieji ir to kartaus jausmo nepatyrė, nes žinojo sulauksią, nes šventa išganymo viltis nuolat kurstė jų vėlėje šv. giedrą ir ramybę. Tečiaus lyg šventu snauduliu snausdami, visgi nepatyrė Limbe dangaus linksmybių“ (KP 1906 266–267).

¹³ Cfr. VaitkTŽŽ 2003 – it. catacombe (pl.) < lat. catacumbae < gr. kata kymbas.

Terminologija | 2012 | 19

131

pol. konfesjonal < it. confessionale)¹⁴. Nel catechismo breve la parola di origine italiana è usata come sinonimo del polonismo: konfesionalas (×spavednyčia) TIA 1905 19.

2.2. Prestiti propriamente detti

È la parte più antica della terminologia religiosa lituana, per la quale non esistono denominazioni di origine autoctona. I prestiti propriamente detti, a differenza dei termini internazionali, sono classificati in base alla fonte d’origine più prossima, poiché è più importante sapere da quale lingua sia stata presa la parola che non da quale lingua abbia iniziato a diffondersi. I nomi dei luoghi religiosi di questo gruppo mostrano chiari segni di mediazione delle lingue slave.

2.2.1. PRESTITI PROPRIAMENTE DETTI DI ORIGINE LATINA, GIUNTI ATTRAVERSO LE LINGUE SLAVE

Nei catechismi del periodo considerato troviamo il nome di luogo religioso koplyčia: Kopliczia LL 1894 14, kopliczia MRK 1888 401, koplyczia PA 1898 70, koplyčia TK 1904 42, PKMV 1905 28, TIA 1905 5, KP 1907 33 («piccola chiesa; parte separata di una chiesa grande o di un altro edificio, in cui si può celebrare il culto», pol. kaplica < ceco < ted. Kapelle < dal lat. med. cappella: lat. cappa). Il tentativo di sostituire questo prestito con la parola kapela è malriuscito; inoltre, il sistema non consente di sostituirlo, cfr. koplytstulpis, koplyt-kalnis (Klimavičius 1998: 11). La cappella si trova già nel primo dizionario di K. Sirvydas (circa 1620), nella traduzione della Bibbia di J. Bretkūnas.

Il luogo consacrato e recintato (territorio) intorno alla chiesa, nonché il suo cortile, è chiamato con l’antico prestito šventorius PA 1898 41, šventorius TK 1904 52, PPK 1910 116. LKŽe riporta due significati di questa parola: 1. «luogo recintato intorno alla chiesa (con o senza tombe)»; 2. «cimitero» (Bibbia di J. Bretkūnas, dizionari di M. Miežinis e J. Ryteris), e indica anche la sua origine: bielorusso цвинтар, pol. dial. świntarz < pol. cmentarz. Come scrive J. Klimavičius, «il polacco dialettale świntarz è un rifacimento del polacco cmentar “cimitero” (mentre “šventorius” è podwórze kościelne), che a sua volta è un prestito dal lat. coemeterium, a sua volta dal gr. koimētērion (cfr. gr. koimaomai “giacere, riposare”, koiman “far addormentare”, koimēsis “sonno”; analoga è la motivazione del ted. Friedhof “cimitero”: “cortile della pace”). Di origine latina sono il fr. cimetière “cimitero”, l’ingl. cemetery “cimitero” («cimitero presso la chiesa» – churchyard), il ted. Zömeterium, l’ebr. Coemeterium 1. «cimitero presso la chiesa» (e l’equivalente –

¹⁴ Si potrebbe fare a meno di konfesionalas: al suo posto abbiamo la parola lituana klausykla.

132 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai

Kirchhof, 2. «catacomba»: dunque il sagrato non deriva dalla santità, bensì dal cimitero (che un tempo si trovava solo presso le chiese)» (Klimavičius 1998: 11).

Nelle fonti esaminate è stato trovato anche un prestito effettivo di origine latina, acquisito attraverso il polacco: zakrastija PKMV 1905 33, TK 1905 33, VDMK 1905 81, TIA 1905 14, zakristija MRK 1888 309, TIA 1905 27, RKM 1912 81, PPK 1910 163 («locale in una chiesa in cui si conservano gli oggetti di culto e ci si prepara alle funzioni», pol. zakrystja < dal lat. mediev. sacristia < sacer).

2.2.2. PRESTITO EFFETTIVO DI ORIGINE SANSCRITA, ACQUISITO ATTRAVERSO LE LINGUE SLAVE

In tutti i catechismi del 1883–1916 è usato il prestito Rojus WD 1887 16, TK 1889 35, 1895 35, 1897 35, TKK 1892 10, LL 1894 25, HK 1895 7, TFK 1901 16, 1904 18, 1905 16, 1907 16, TRKK 1902 21, PKMV 1905 11, MKV 1905 19, 1907 8, TRKK 1906 20, KP 1907 134, IK 1909 118 ecc., rojus SZT 1888 9, KK 1892 11, 1903 11, PA 1898 29, KP 1903 9, RKDK 1904 39, TKDJ 1905 9, TIA 1905 3, MK 1906 12 ecc. («dimora dei primi uomini biblici; dimora delle anime dei credenti dopo la morte», biel. рау, pol. raj < sanscr. Rayih). La parola è stata acquisita attraverso le lingue slave ed è usata negli scritti antichi (di M. Mažvydas, M. Daukša, M. Petkevičius, S. B. Chylinskis ecc.).

2.2.3. PRESTITO EFFETTIVO ACQUISITO DALLE LINGUE SLAVE

La chiesa è la dimora terrena di Dio, il luogo in cui una persona credente può incontrare non solo Dio, ma anche gli altri credenti: bažniczia SPP 1909 64, bažniczia SZT 1888 14, bažnyčia TATKT 1916 20, bažnicza WD 1887 4, bažniczia MRK 1888 24, bažnyczia KK 1892 19, 1903 19, PA 1898 41, TFK 1904 23, bažnyčia TFK 1901 20, 1905 20, 1907 20, 1916 17, KP 1903 4, 1906 9, TK 1904 36, 1916 19, 1906 12, TIA 1905 5, TRKK 1913 19, AVK 1914 36, KMV 1914 26, NTK 1914 26, KASS 1915 3 ecc. («casa di preghiera», biel. божница, pol. bożnica)¹⁵.

¹⁵ Pr. Skardžius straipsnyje Ar vartotinas žodis bažnyčia? rašė, kad bažnyčia yra „gudiškas skolinys, patekęs mūsų kalbon drauge su kalėdomis, velykomis, kūčiomis, krikštu, krikštyti ir kt.“ (Skardžius V 1999: 691). Pasak kalbininko, žodis bažnyčia yra taip įsigalėjęs, kad jam rasti lietuvišką pakaitalą sunku: „ji yra ne tik šventykla, šventovė ar maldykla <...>, bet ir tam tikra tikinčiųjų bendruomenė“ (Skardžius V 1999: 691). Bandymų keisti žodį bažnyčia buvo. Kalbininkas J. Jablonskis vietoj bažnyčios yra siūlęs vartoti maldykla, šventovė (Piročkinas 1970: 7), 1947 m. arkivyskupas metropolitas J. Skvireckas vietoj bažnyčios siūlė vartoti lotynišką žodį eklezija, arba dievnamis, šventykla, šventovė (Skardžius V 1999: 690, dar žr. Skardžius V 1999: 739–741, 889–892). Šiam siūlymui nepritarė Pr. Skardžius.

Terminologija | 2012 | 19

133

2.3. Parole straniere

Si tratta di prestiti contrari alle norme della lingua standard e per i quali esistono equivalenti corretti (LKE 1999: 588). Per origine, le parole straniere non differiscono dagli altri prestiti: possono essere suddivise nello stesso modo dei prestiti effettivi; pertanto, nell’articolo vengono trattate come polonismi e bielorussismi e, quando non è chiaro da quale lingua slava sia stata acquisita la parola, come slavismi. Nel periodo esaminato, queste parole straniere erano molto diffuse e usate quotidianamente dalla popolazione, che non le percepiva come parole non standard.

Nei catechismi del 1883–1916, poco meno di un terzo (il 30%) dei nomi di luoghi religiosi di origine non lituana sono parole straniere; la maggior parte è stata acquisita dalla lingua polacca, paese confinante.

2.3.1. POLONISMI

Polonismi: ×atklanės KK 1892 15, RKDK 1904 51, TATKT 1916 12, ×atklanės KK 1903 15, ×Atklanės KMK 1915 27, ×atklanės MRK 1888 95, ×atklanis TK 1892 16, ×atklonė KP 1906 267, ×atklonis ŠIK 1909 100 («luogo dove vanno le anime dei neonati non battezzati o dei giusti non cristiani», polacco otchłań), ×bobinčius TIA 1905 6 («atrio della chiesa», polacco babinec), ×cziszczius WD 1887 17, MRK 1888 63, SZT 1888 23, KK 1892 16, 1903 16, LL 1894 27, ×czyszczius TFK 1901 17, 1904 20, 1905 17, 1907 17, 1913 17, TRKK 1902 14, RKDK 1904 55, ×czyszczus TK 1889 37, 1895 37, 1897 37, SPP 1909 65, ×czyszczus TKK 1892 19, ×čiščius TKD] 1905 7, ×Čyščius KMK 1915 87, KP 1906 348, ×čyščius TK 1892 16, 1905 10, KP 1903 13, 1906 266, VDMK 1905 24, MKV 1905 24, PKMV 1905 13, TRKK 1906 24 («purgatorio», polacco czyściec), ×Pekla DK 1899 12, KP 1903 6, ×pekla KK 1892 7, 1903 7, TFK 1901 8, KP 1903 5, RKDK 1904 10, TK 1904 10, MKV 1905 4, MKP 1916 7, ×Pėkla MK 1886 6, 1898 5, ×pekla WD 1887 12, SZT 1888 8, TK 1889 31, 1895 31, 1897 31, LL 1894 11, TFK 1901 13, 1904 12, 1905 11, 1907 11, 1913 11, SPP 1909 54, ×Pekla WD 1887 13, HK 1895 8, TFK 1904 13, 1905 12, 1907 12, 1913 12, ×peklė TKK 1892 19 e altri («inferno», polacco piekło¹⁶), ×spaviednyczia TK 1889 57, 1895 57, 1897 57, KK 1892 35, 1903 35, TFK 1901 32, 1904 36, 1905 32, 1907 32, 1913 32, ×spavie-

¹⁶ A proposito del termine ×pekla, il sacerdote J. Laukaitis scriveva: «il signor Būga ha dimostrato scientificamente che non è mai esistito alcun Poklius o Peklius e che la parola “pekla” sarebbe stata presa viva dal polacco» (Laukaitis 1909a: 406). Al posto di peklos occorre usare la parola pragaras; non va bene «qui non è né segnato né požemis, né žemgilmės, poiché non si sa dove fosse il lymbus» (Laukaitis 1909b: 103).

134 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai

dnyčia TK 1904 7, ×spawiednicze SZT 1888 37 («confessionale», polacco spowiednica), ×szietras MRK 1888 423 («altarino della processione del Corpus Domini», polacco szatra).

I luoghi religiosi sono denominati anche con polonismi di origine internazionale: ×Kloštorius DK 1899 54 («monastero», polacco klasztor < tedesco Kloster < latino clostrum), ×Tronas KP 1907 31 («trono», polacco tron < tedesco Thron < greco thronos).

Nei catechismi sono state rilevate serie di sinonimi composte da un polonismo e da un termine religioso lituano: ×čyščius (gryninė) TRKK 1906 25, ×čyščius (šveistynė) TK 1905 16, 1905 44, ×čyščius (šveitynė) TK 1905 10, ×čyščius arba pragaras TRKK 1907 18, ×pekla (arba požemiai) ŠIK 1909 100, ×Pekla (Pragaras) TRKK 1902 40, ×Pekla arba Pragaras MKV 1905 9, 1907 X, 1914 X, ×pekla arba žemuma PK 1908 37, ×peklos arba požemiai MKV 1907 26.

2.3.2. BELORUSSISMI

Nei catechismi del 1883–1916 si usano prestiti provenienti dalla lingua bielorussa: ×Svietas MK 1886 10, 1898 8, DK 1899 7, ×svietas TK 1889 33, 1895 33, 1897 33, KK 1892 9, 1903 9, TFK 1901 13, VDMK 1905 6, TIA 1905 7, MKV 1905 12, TKDJ 1905 15 e altri, ×swietas WD 1887 15, SZT 1888 5, MRK 1888 18, ×swiet’s SZT 1888 5 («mondo», bielorusso свет)¹⁷. Il belorussismo è usato come sinonimo del termine lituano: ×soietas (pa-saul𐓘𐓘is) TK 1916 13.

È stato rilevato un solo caso in cui la galleria della chiesa (sopra la porta, di fronte all’altare maggiore), destinata all’organo e ai cantori, è denominata con uno slavismo usato nei dialetti, cioè un prestito dal bielorusso, e con un termine internazionale: ×viškos (chorai) TIA 1905 6, cfr. bielorusso вышки e latino chorus < greco choros.

¹⁷ A proposito dello stranierismo ×swietas, nel 1909, nel numero 8 del Vadovas, il sacerdote J. Laukaitis scriveva: «La parola pasaulis è usata erroneamente al posto di svietas, poiché pasaulis, secondo l’etimologia e la comprensione popolare, significa soltanto un luogo o una cosa sotto il sole, vale a dire la nostra terra (cfr. pakraučius, pakaušis, pakinkis, pastogė, padangė, pakalnė, pažandė, panosė ecc.). La gente dice: dal Santo Padre si raduna molta gente da tutto il mondo; quel signore ha viaggiato per tutto il mondo e ha visto molta gente; molta gente si raduna in chiesa durante le feste patronali; tutto il mondo conosce le sue opere; una persona di bruttezza insopportabile. Ma nessuno direbbe: molta gente del mondo si raduna in chiesa. Pertanto il lituano pasaulis ha un significato assai più ristretto, <...>. Quanto alla lituanità della parola svietas, a mio avviso non vi può essere alcun dubbio: è della stessa origine comune di sniegas, sėmens, stiklas, sėdėti, sietas, sakalas, sabalas, saldus ecc.» (Laukaitis 1909ₐ: 403). Come si vede, questa spiegazione non è convincente. Tra gli esempi elencati, stiklas, sakalas e sabalas sono di origine slava. Sono prestiti, mentre svietas è uno stranierismo di cui la lingua lituana può fare a meno. Le altre parole sono considerate indoeuropee o comuni alle lingue baltiche e slave.

Terminologija | 2012 | 19

135

Oltre ai forestierismi discussi, si possono menzionare anche alcune voci slave per le quali non è chiaro da quale lingua slava sia stata acquisita la parola: ×bonia TIA 1905 8 («torre», pol. bania, rus. баня), ×pustynė RKDK 1904 46, ×pūstynė MKV 1905 31 («deserto», pol. pustynia, bielor. пустыня).

3. NOMI DI LUOGHI RELIGIOSI DI ORIGINE PARZIALMENTE LITUANA

Poco più di un ventesimo (6%) dei nomi di luoghi religiosi nei catechismi del 1883–1916 è costituito da termini ibridi. Essi combinano elementi formativi di origine autoctona e parole prese in prestito. La maggior parte dei derivati ibridi riscontrati è formata con il suffisso -ystė: karaliste¹⁸ WD 1887 8, karalystė TFK 1901 7, KP 1903 3, TKDJ 1905 3, PKMV 1905 3, TRKK 1906 3, 1907 5, KAA 1906 4, NTK 1914 3, KMV 1914 5, TK 1916 3, TM 1916 5, Kungaikštystė TRKK 1906 18, Kunigajksztiste SZT 1888 7, Kunigaikszystė KK 1892 10, Kunigaikszystė KK 1903 10, vyskupystė RKDK 1904 61, vyskupystė TRKK 1902 32, TIA 1905 5, Wiskupistė MRK 1888 118, Wyskupystė TKK 1892 18; sono attestati anche derivati con il suffisso -ija: Vyskupija KASS 1915 17, vyskupija KP 1907 111, PK 1908 160, PPK 1910 102, K 1912 26, RKM 1912 7, AVK 1914 24 ecc. Come si può notare, tutti questi derivati sono formati da sostantivi che designano persone: i prestiti karalius¹⁹ e vyskupas²⁰ e il germanismo kunigaikštis²¹. È stato trovato un derivato da un termine di origine latina, acquisito attraverso le lingue slave, e dal suffisso diminutivo -ėlis: altorėlis TIA 1905 29, altorėlis MRK 1888 424.

Nei catechismi si trovano anche nomi ibridi di luoghi religiosi che non si sono affermati nel lituano standard. Si tratta di derivati ibridi di origine straniera con il suffisso -(in)yčia: ×išpažintinyčia ŠIK 1909 122 («confessionale») e ×klausinyczia RKDK 1904 191 («confessionale»), nonché un derivato con il suffisso -ka (-kė): ×klaupkė KASS 1915 13. Un ibrido formato con il suffisso -ija

¹⁸ Secondo S. Ambrazas, i nomi di luoghi con il suffisso -ystė sono «tradotti morfema per morfema dalle lingue slave» (Ambrazas 2000: 70). Lietuvių kalbos gramatikoje non si menziona l’origine slava del suffisso (LKG 1965: 310–311, 402).

¹⁹ «Sovrano, Dio»; bielor. кароль, rus. король, pol. Król < cfr. alto tedesco antico Karal, Karl.

²⁰ «Ecclesiastico cristiano che ha ricevuto gli ordini più elevati»; pol. biskup, wiskup < dal lat. episcopus < dal gr. episkopos.

²¹ K. Alminauskis fa derivare il principe dalla parola sacerdote e lo considera un germanismo (Alminauskis 1931: 75). A. Rubinas nell’articolo I nomi del clero e la loro storia scrive che principe è formato dalla parola sacerdote «re» con il suffisso -aikštis (Rubinas 2001: 191; cfr. anche Kabelka 1964: 120, Būga 1958: 546). Principe è usato negli scritti di M. Mažvydas (Urbas 1998).

136

Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai

nome di luogo ×atkelanija NTK 1914 28: è il luogo in cui vanno le anime dei bambini non battezzati o dei giusti non cristiani. Il luogo antistante l’inferno, il vestibolo dell’inferno, è denominato con il termine ibrido ×Prieszpeklė TKK 1892 15.

Si possono menzionare a parte l’ibrido e il polonismo usati come sinonimi: ×cappella della confessione (×spowiednyčia) TRKK 1906 44; nonché l’ibrido e il vocabolo internazionale: vyskupija, arba dijecenzija²² PK 1908 151.

4. CONCLUSIONI

1. I nomi dei luoghi religiosi nei catechismi pubblicati tra il 1883 e il 1916 costituiscono una parte significativa della terminologia religiosa dei catechismi, rappresentandone poco meno di un ventesimo (4,8%). Designano luoghi liturgici importanti per i fedeli e che li riuniscono nella preghiera e nel culto. Si tratta di diversi edifici sacri (bažnyčia, katedra, šventykla), dei loro spazi, luoghi e parti più importanti (altorius, aukuras, choras, klausykla, koplyčia, sakykla, zakristija), dei luoghi di sepoltura dei fedeli (kapinės, katakombos), nonché dell’aldilà (dangus, rojus), di eventi miracolosi o religiosi significativi, per esempio le apparizioni (dykynė), dell’espiazione delle colpe (pragaras, skaistykla), ecc.

2. In base all’origine, i nomi dei luoghi religiosi nei catechismi del 1883–1916 si possono suddividere in lituani (44%, aukuras, dangus, pragaras, klausykla, sakykla, skaistykla, šveitykla, šventykla, vienuolynas, tėvainystė), non lituani: a) vocaboli internazionali (8%, altorius, konfesionalas, presbiterija), b) prestiti propriamente detti (12%, bažnyčia, koplyčia, rojus, zakristija), c) forestierismi (30%, atklanes, čyščius, pekla, svietas), e denominazioni parzialmente lituanizzate (6%, altorėlis, karalystė, vyskupija).

3. Nei catechismi del 1883–1916 l’uso dei nomi dei luoghi religiosi era vario. Uno stesso luogo poteva essere designato non con una sola parola, ma con due (o più) parole diverse, della stessa lingua o di lingue straniere; per esempio, nel catechismo del sacerdote Juozas Laukaitis Mažasis katekizmas vaikeliams, pubblicato nel 1905, per indicare il luogo delle pene eterne dopo la morte si usa il polonismo pekla MKV 1905 13, nonché la parola lituana pragaras MKV 1905 24; le due forme compaiono anche insieme: pragaras arba pekla MKV 1905 24. Nella maggior parte dei casi si preferisce il termine lituano oppure quello di origine straniera che non ha equivalenti lituani. La scelta di uno dei termini sinonimici da usare è il risultato della normalizzazione della terminologia religiosa avvenuta tra la fine del XIX e l’inizio del XX secolo.

²² Dabar rašoma diecezija, plg. lot. dioecesis < gr. dioikēsis VaitkTŽŽ 2003.

Terminologija | 2012 | 19

137

ŠALTINIAI

KK 1883 – Katalikiškas katekizmas su pridėjimu trumpo suglaudimo nusidavimų šwento Rašto seno ir naujo Testamento ir kelu reikalingu maldu / išduotas per A. Schwark, kleboną Klaipėdoj. Iš naujo perweizdetas ir antrą kartą išspaustas. Braunsberg [i. e. Branevas]²³: Warmiskoje sp. [i. e. Varmijos vyskupijos (J. A. Vicherto) sp.], 1883. – 119 p.

MK 1883 – Dr. Mertino Liutėriaus Mažasis katgismas draug su trumpu izguldimu: (Trumpas Suglaudimas tū Knygeliū, kurios wadinamos: „Dr. Mertino Liutėriaus mažasis Katgismas, taip dawadney izguldytas, jog jame wisas Pamokslas apie krikszczioniszką Wierą randasi“.). Königsberg: Druck und Verlag der Hartungschen Buchdruckerei, 1883. – 52 p.

MK 1886 – Dr. Mertino Liuteraus Mažasis Katgismas, trumpay išguldytas. Iš vokiškos kalbos lietuviškai perstatytas per C. W. O. Glogau, Tilžės Vyskupą (Wienuliktą kart kaštais išspaustas ir wel perweizdetas.). Tilžėje: Kaštais išspaustas prie J. Reylenderio bey Sunaus, 1886. – 57 p.

WD 1887 – Wartaj dangaus, arba Rima-Katalikiskas Mokslas su istorijomis. Dalis pirma. Wilniuje: kasztu ir spaustuwjeje Juzupa Zawadzkia [Tilžė: E. Vejerio ir L. Arnolto sp.], 1864 [1887]. – 104 p.

SZT 1888 – Szwiesibė tikėjimo arba Trumpas izguldimas reikalingiausiu Rimo-Katalikiszko tikėjimo daliku. Wilniuje: kasztu ir spaustuvė Juozapa Zawadskia [Tilžė: O. von Mauderodės sp.], 1860 [1888]. – 60 p.

MRK 1888 – Mokslas Rimo Kataliku. Naujei perweizetas, pertajsitas ir antra karta atspaustas. Wilniuje: Kasztu ir spaustuvieje Juzapa Zawadzkia [Tilžė: E. Vejerio ir L. Arnolto sp.], 1879 [1888]. – 440 p.

TK 1889 – Trumpas katekizmas pagal kunigo Pilakauskio izguldimo su nekureis naudingais pridėjimais. Wilniuje: Kasztu ir spaustuvė Juozapo Zawadskio [Tilžė: Lietuvos sūnų draugija: O. von. Mauderodės sp.], 1860 [1889]. – 84 p.

TK 1892 – Трумпас катекизмас парашитас дел мокитиню-каталику. Антрас спаудимас. Спаустувеје Варшавое метүсе 1892 [1891]. – 79 p.

KK 1892 – Katakizmai katalikiszkì visureikalingiausi dėl vaikų ir žmonių praszčiokų su lementoriu ir ministranturu. Parasizti kuningo Žalvario [Petras Legeckas]. Vilniuje: Spaustuvėje Juozapo Zawadskio [Tilžė: M. Jankaus sp.], 1864 [1892]. – 58 p.

TKK 1892 – Trumpas katalikiškas katekizmas. Wilniuje: Kasztu S. Neumanno [Tilžė: Lietuvos sūnų draugija: O. von. Mauderodės sp.], 1859 [1892]. – 56 p.

LL 1894 – Lietuwiszkas lementorius dėl mažų waikelių, o labiausei dėl augusiuju. Par K. L. S. [kunigas Lukas Staugaitis] Naujei iszduotas ir aiszkei parweizetas. Wilniuje: spaustuwė Juzapo Zawadzkio [Tilžė: O. von Mauderodės sp.], 1879 [1894]. – 32 p.

TK 1895 – Trumpas katekizmas pagal kunigo Filochowski’o iszpuldimo su nekureis naudingais pridėjimais. Wilniuje: kasztu ir spaustuvė Juozapo Zawadskio [Tilžė: J. Šenkės lėšos ir sp.], 1860 [1895]. – 84 p.

HK 1895 – Heidelbergska Katekizmas sustatitas nūg mokitu Bažnyczios Wyru Z. Ursyno ir K. Olewiano pirmu kartu drukawotas Mieste Heidelberge 1563 m. Priimtas Ewangeliszkoje Reformatskoje Bažnyczioje. Letuwiszkòje Kalboje isz naujo iszdūtas 1857 m. – 16 p.

TK 1897 – Trumpas katekizmas pagal kunigo Filochowski’o iszpuldimo su nekureis naudingais pridėjimais. Wilniuje. Kasztu ir spaustuvė Jūzapo Zawadskio [Tilžė: O. von. Mauderodės sp.], 1860 [1897]. – 80 p.

PA 1898 – Poterei, Aktai ir kiti reikalingiausi daiktai, kurius turi žinoti krikszczionis Rymo-Katalikų tikėjimo. Parazse kunigas M. S. [Martynas Sederavičius]. Tilžė: J. Šenkės sp., 1898. – 110 p.

MK 1898 – Dr. Mertino Liutėriaus Mažasis katgismas draug su trumpu izguldimu: (Trumpas Suglaudimas tū Knygeliū, kurios wadinamos: „Dr. Mertino Liutėriaus mažasis Katgismas, taip dawadney izguldytas, jog jame wisas Pamokslas apie krikszczioniszką Wierą randasi“.). Königsberg: Druck und Verlag der Hartungschen Buchdruckerei, 1898. – 52 p.

DK 1899 – Dr. Mertyno Liuteriaus Didysis Katgismas. Lietuviškay išverstas. Tilžėje 1899. Druck von Otto v. Mauderode. – 158 p.

MRK 1900 – Mokslas Rima-Kataliku: surasiztas ir iszspausdas diel pagausiu žmoniu. Wilnuoje: spaustuviei P. Juzupa Zawadzkie [Tilžė: J. Šenkės sp.], 1863 [apie 1900]. – 332 p.

²³ Laužtiniuose skliaustuose nurodyti tikrieji išleidimo duomens. Nurodant remiamasi bibliografijų duomenimis.

138 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai

TFK 1901 – Trumpasis kun. Filochowskio katekizmas Vaiszganto verstas. Antrą kartą išleistas, pataisytas. Vilniuje: Juozapo Zawadzkio spaudą ir kasztu [Tilžė: J. Šenkės lėšos ir sp.], 1863 [1901]. – 43 p.

TRKK 1902 – Trumpi Rymo-Katalikų Katekizmai: aiszkiai iszguldyti dėl pamokymo vaikų prie pirmosios Spa-vėdnės ir S. Komunijos. D. 1. [Tilžė: O. von Mauderodės sp.], 1862 [1902]. – 71 p.

KK 1903 – Katekizmai katalikiszkė: visureikalingiausi dėl vaikų ir žmonių praszciokų, su lementoriu ir ministranturu. Vilniuje: s. n. [Bitėnai: M. Jankaus sp.], 1864 [1903]. – 56 p.

KP 1903 – Katekizmo Pirmamokslis arba Trumpas Suglaudimas visureikalingiausių mokslų švento katalikų Tikėjimo. Parašė A. Kurietis [Antanas Alekna]. Tilžėje: spausdinta pas J. Schoenkę, 1903. – 16 p.

TK 1904 – Trumpas Katekizmas arba Vadovėlis į gerą Spaviednę ir Šv. Komuniją. Kun. Kazimiero Skrodzkio, Kulių Klebono, parašytas 1850 m. Naujai išduotas iškasčiais ir rupesniu „Kryžiaus Redakcijos“. Tilžė: Spausdintas pas J. Schoenkę, 1904. – 113 p.

RKDK 1904 – Kun. Deharbe, D. J. Rymo=Katalikiszkas didesnysis katekizmas dėl lietuviszkų mokslainiu Amerikoje. Chicago, Ill. Turtu ir spauda „Kataliko“, 3244 So. Morgan St., 1904. – 199 p.

TFK 1904 – Trumpasis katekizmas kun. Filochowskio, Vaiszganto verstas. Trečią kartą išleistas, pataisytas. Vilniuje: kasztu ir spauda J. Zawadzkio [Tilžė: O. von Mauderodės sp.], 1863 [1904]. – 48 p.

MKV 1905 – Mažasis katekizmas vaikeliams, prisiruošiantiems į pirmą išpažintį ir šventą Komuniją. Išdavė kun. J. Laukaitis. Vilnius: Juozapo Zavadzkio spaustuvė, 1905 (ant viršelio, o ant antraštinio lapo 1904. – 105 p.

PKMV 1905 – Poteriai ir katekizmas mažiems vaikams arba trumpas išguldymas to, ką katalikų vaikas privalo mokėti. Įrankis pradiniam tikėjimo Rymo-Katalikų Bažnyčios mokslui sudėjo Kun. D. Bončkovskis. Lietuviškai sutaisė Kun. J. Jasienskis. Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1905. – 31 p.

TK 1905 – Trumpas katekizmas arba Prisigarinimas atbuvimui Išpažinties ir priėmimui Komunijos šv. Rankvedis išguldymui tikėjimo Rymo-Katalikų Bažnyčios. Jaunūmenei vartoti sudėjo Kun. D. Bončkovskis. Mag. Šv. Th. Kijevos Mokyklų Kapelionas. Lietuviškai sutaisė Kun. Julijonas Jasienskis. Mag. Šv. Th. Palangos Mokyklų Kapelionas. Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1905. – 48 p.

TFK 1905 – Trumpasis kun. Filochowskio katekizmas, Vaiszganto verstas. Antrą kartą išsleistas ir pataisytas. Tilžėje: kasztu ir spaustuvė pas J. Schoenkę, 1905. – 43 p.

TKDJ 1905 – Trumpas katekizmas dėl jaunumenės. Vilnius: kaštu ir spaustuvėje Juozapo Zavadzkio, 1905. – 16 p.

VDMK 1905 – Vidutinis dogmatiškai-morališkasis katekizmas. Rankvedis išguldimui tikėjimo Rymo-Katalikų Bažnyčios. Jaunūmenei vartoti, sudėjo Kun. D. Bončkovskis. Mag. Šv. Th. Kijevos Mokyklų Kapelionas. Lietuviškai sutaisė Kun. Julijonas Jasienskis. Mag. Šv. Th. Palangos Mokyklų Kapelionas. Vilnius: Vilniaus Žinių spaustuvė, 1905. – 95 p.

TKŽV 1905 – Trumpas katekizmas: patvirtintas dėl Žemaičių ir Vilniaus vyskupysczu ir dėl Mohilovos archivyskupystės. 1905 (Vilniuje: Juozapo Zavadzkio sp.). – 23 p.

TIA 1905 – Trumpas išguldymas apeigų Rymo-Katalikų bažnyčios. Sudėjo Kn. D. Bončkovski’s. Lietuviškai išvertė Kn. Julijonas Jasienskis. Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1905. – 48 p.

TRKK 1906 – Trumpas Rymo-Katalikų Katekizmas Vaikeliams išpažintin (spaviedin) prisiruošti. Parašė Kunigas Juozupas Ambraziejus. Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1906. – 56 p.

KAA 1906 – Katekizmas apie alkoholiu. Iš prancūziško verte J. P. Kaštis girtuokliu vuodo. Žvaigždės spaustuvėje, 15 W. Oak St., Shenandoah, Pa., 1906. – 32 p.

MK 1906 – Mažas katekizmas arba Trumpas išguldymas tikėjimo tiesų. Paskirtas vaikeliams prie pirmos šv. Komunijos prisiruošiantiems. Parašė ir išleido dėdė Atanazas. Kaunas. Spaustuvė Sokolovskio ir Estrino, 1906. – 48 p.

KP 1906 – Kun. Juozapas Rymeikis. Katechetiški pamokymai: Iš „Tėve mūsų“, „Sveika Marija“ ir „Tikiu į Dievą Tėvą“: Knyga I. Vilnius: M. Kuktos spaustuvė, 1906. – 361 p.

VAL 1906 – Vadovas amžinon laimėn tikėjimo ir doros keliu, arba trumpas išaiškinantis katekizmas. Perspausdinta iš «Dangaus rakto». Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1906. – 18 p.

TFK 1907 – Trumpasis kun. Filochowskio katekizmas, Vaiszganto verstas. Antrą kartą išleistas ir pataisytas. Tilžėje: kasztu ir spaustuvė pas J. Schoenkę, 1907. – 43 p.

Terminologija | 2012 | 19

139

MKV 1907 – Mažasis katekizmas vaikeliams, prisiruošiantiems į pirmąją išpažintį ir šventąją Komuniją. Išleido kun. J. Laukaitis. Antrasai išleidimas. Seinai: Laukaičio ir B-vės spaustuvėje, 1907. – 115 p.

KP 1907 – Katechetiški pamokymai: Iš dešimts Dievo ir penkių Bažnyčios prisakymų. Iš nuodėmių: septynių didžiųjų, šešių prieš Dvasią šventą, keturių šaukiančių dangun atkeršyjimo, devynių svietimų. Kunigo Juozapo Rymeikio. Knyga II. Tilžė: Otto v. Mauderodės spaustuvė, 1907. – 191 p.

TRKK 1907 – Trumpas Rymo-Katalikų katekizmas. Sutaisė J. B. Krótki Rzymsko-Katolicki katechizm. Ułożyl J. B. Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1907. – 53 p.

PK 1908 – Platesnis katekizmas arba švento Rymo-katalikų bažnyčios mokslo išguldymas, patvirtintas žemaičių ir Vilniaus vyskupijoms. Spaudon parengė Kun. Juozapas Skvireckas šv. T. M. Žemaičių Seminarijos Profesorius. Iš lenkų kalbos vertė Vyskupas Antanas Baranauskas. Kaunas, Saliamono Banačio spaustuvė, 1908. – 363 p.

ŠIK 1909 – Šventoji istorija ir katekizmas. Vaikams vadovėlis. Lenkiškai parašė kunigas S. Kozlovskis, Mogilevo archivyskupas. Lietuvių kalbon vertė L. G. Vilnius: Juozapo Zavadzkio knygynas, 1909. – 128 p.

KERTV 1909 – Katekizmas evangelikų-reformatų tikėjimo vaikams. Su priedais: 1. Trumpa bažnyčios istorija. 2. Apie šventą raštą. 3. Tikėjimų sulyginimas. Vilnius: M. Kuktos spaustuvė, 1909 [Virš. išleid. metai 1910.]. – 91 p.

SPP 1909 – Senowes pripazyntiejiej poterai, kurius pagal senuju kningu padawyma ir senu žmonių kalbiejima surinka, surasze ir išzdrukawodyna senos gadinés kunigas. Wilnius: Juzapa Zawadzkia drukarn[?]ios išzlejymas, 1909. – 79 p.

PPK 1910 – Poteriai, Prisakymai ir Katekizmas pagal Rymo Katalikų mokslo. Parašė Kun. Jurgis-Peliksas Sragys, Saločių kamendorius. Seinai: Laukaičio, Dvaranausko, Narjausko ir B-vės spaustuvėje, 1910. – 182 p.

TKV 1911 – Trumpautis katekizmas vaikeliams: mažą dovanėlę kalėdojant. Sustatė kun. Juozapas Širvys, Ginteliškės klebonas. Seinai: Laukaičio, Dvaranausko, Narjausko ir B-vės spaustuvė, 1911. – 20 p.

PKVK 1911 – Pirmosios komunijos vaikams katekizmas. Ištraukos iš Dekreto Šventosios Kongregacijos S. S. apie Pirmąją Komuniją, rugp. 8, 1910. Sutaisė ir savo kaštu išleido kun. P. Saurusaitis. Philadelphia, PA. „Žvaigždės“ Spaustuvėje, 3654 Richmond st., 1911. – 11 p.

AMK 1912 – Ar moki katekizmą? Mažiems vaikeliams dovanėlė. Parašė Ranka. Seinai: Laukaičio ir B-vės spaustuvėje, 1912. – 31 p.

RKM 1912 – Rymo Katalikų Mokslas Kudikių prie Pirmosios Komunijos Prirengimui Tinkantis. Su Pridėjimu Pirmoje Vietoje Komisijos Pataisytųjų Poterių. Surengė ir Išleido Kun. P. Siaurusaitis, Šv. Juozapo Lietuvių Klebonas. Philadelphia: „Žvaigždės“ spaustuvė, 1912. – 123 p.

K 1912 – Katekistas arba katekizmo mokytojas kudikiu mokykloje ir auklejimo namuose. Lietuviškai sutaisė kun. Petras Saurusaitis, Šv. Juozapo Lietuvių Klebonas. Philadelphia, PA: „Žvaigždės“ spaustuvėje, 1912. – 106 p.

TKS 1913 – Trumpas katekizmas. Sustatė kunigas J. K. [Juozas Katilius]. Vilnius: M. Kuktos spaustuvė, 1913. – 31 p.

TFK 1913 – Trumpasis kun. Filochowskio katekizmas, Vaiszganto verstas. Antrą kartą išleistas ir pataisytas. Tilžėje: kasztu ir spaustuvė pas J. Schoenke, 1913. – 43 p.

MVK 1913 – Kun. J. Liasauskis. Mažiesiems vaikams katekizmas. Kaunas: Saliamono Banačio spaustuvė, 1913. – 23 p.

TK 1913 – Trumpas katekizmas, skiriamas pradinei katekizacijai ir liaudies mokyklai. Parašė Kun. J. D. [Juozas Danielius]. Seinai: Laukaičio ir B-vės spaustuvė, 1913. – 56 p.

AVK 1914 – Kun. J. Liasauskis. Antras vaikams katekizmas. Seinai: Laukaičio, Dvaranausko, Narjausko ir B-vės spaustuvėje, 1914. – 67 p.

MKV 1914 – Mažasis katekizmas vaikeliams, prisiruošiantiems į pirmąją išpažintį ir šventąją Komuniją. Išleido kun. J. Laukaitis. Trečiasai išleidimas. Seinai: Laukaičio ir B-vės spaustuvėje, 1914. – 115 p.

KMV 1914 – Katekizmas Mažiems Vaikams. Sutaisė pagal Kun. R. A. McEacheną Kun. M. Krušas. Dievo Apveizdos parapijos Klebonas. Antroji laida. Ištaisyta Chicagos Kunigų Marijonų. Chicago, Ill. 1914. – 75 p.

140 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai

NTK 1914 – Naujas trumpas katekizmas, lengvas vaikeliams rengtis prie pirmosios Šv. Komunijos. Parašė kunigas Antanas Tyrylis, Kvėdarnos klebonas. Seinai: Laukaičio, Dvaranausko, Narijausko ir B-ės spaustuvėje, 1914. – 75 p.

PBK 1914 – Pilnosios Blaivybės Katekizmas. Sulietuvintas arba sudėtas lietuvių kalboje sulyg tėvo J. A. Cullenso S. J. Surengtas ir išleistas lėšomis Kun. Petro Saurusaičio Klebono Šv. Juo-zapo Parapijos. Waterbury conn. Chicago, Ill.: „Draugo“ Spauda, 1914. – 159 p.

KASS 1915 – Katekizmas apie Šutvirtinimo Sakramentą: su maldomis ir apeigomis lotynų ir lietuvių kalboje / iš pranc. k. vertė kun. V. Zacharevyčė. Vilnius: Martyno Kutkos sp., 1915. – 22 p.

KMK 1915 – Krikščioniško mokslo katekizmas. Surengtas ir užgirtas trečiojo Baltimorės Koncilijaus. Pagal Angliško sutaisė kun. F. B. Serafinas. II dalis. „Draugo“ spauda, Chicago, Ill., 1915. – 95 p.

TP 1916 – Tiky bos pirmamokslis, patvirtintas Žemaičių vyskupystei. Kaunas: Saliamono Banačio spaustuvė, 1916. – 31 p.

TFK 1916 – Kun. Piliakauskio. Trumpas katekizmas. Vertė kun. J. S. [Antanas Skinderis?] Maskva: V. Lemano spaustuvė, 1916. – 40 p.

TM 1916 – Tiky bos mokslas (Šv. Istorija ir Katekizmas). Petrapilis: „Lietuvių spaustuvė“ Lietuvių d-jos centro komiteto nukentėjusiems dėl karo šelpti, 1916. – 147 p.

TK 1916 – Trumpas katekizmas. Sutaisė kunigas J. K. [Juozas Katilius]. Vilnius: M. Kuktos spaustuvė, 1916. – 31 p.

MKP 1916 – D. Martyno Liuterio Mažasis Katekizmas ir D. Jono Jokūbo Rambako Pamokslas apie išganymą dadavą pirmą 24 klausimuose trumpai suglau stas potam 237 klausimuose plačiau išguldytas. Petrapilis, „Lietuvių Spaustuvė“, 1916. – 92 p.

KERTV 1916 – Katekizmas evangelikų-reformatų tikėjimo vaikams. Petrapilis: Lietuvių Draugijos n. d. k. š. spaustuvė, 1916. – 80 p.

TAKTK 1916 – Trumpas Aiškinimas Tiesų Katalikų Tikėjimo. Parašė Kunigas Pranciškus Gugis. Chicago, Illinois, 1916. – 67 p.

LITERATŪRA

Alminauskis K. 1931: Die Germanismen des Litauischen 1: Die deutschen Lehnwörter im Litauischen. Kaunas: Šv. Kazimiero draugijos knygynas.

Ambrazas S. 2000: Daiktavardžių darybos raida 2: Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

Būga K. 1958: Rinktiniai raštai 1. Sudarė Z. Zinkevičius. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.

Frenkelis E. 1965: Freankel E. Litauisches etymologisches Wörterbuch 2. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht.

Jonikas P. 1987: Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje: visuomeniniai lietuvių kalbos bruožai = The Lithuanian language and nation through the ages: outline of a history of Lithuanian in its social context. Čikaga: Lituanistikos institutas.

Kabelka J. 1964: Kristijono Donelaičio raštų leksika. Vilnius: Mintis.

KIŽ 1997: Krikščioniškosios ikonografijos žodynas. Sud. D. Ramonienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla.

Klimavičius J. 1998: Keturi talkos kėlinukai. – Gimtoji kalba 10, 10–14.

Klimavičius J. 2010: Tarptautiniai žodžiai lietuvių kalboje. – Mokyklinis tarptautinių žodžių žodynas. Parengė I. Ermanytė, V. Černė, J. Klimavičius, L. Puzinienė. Kaunas: Šviesa, 4–8.

Kruopas J. 1998: Rinktiniai raštai. Sudarė St. Keinys, K. Morkūnas, A. Sabaliauskas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Laukaitis J. 1909ₐ: Kalbos dalykai. – Vadovas 8, 402–406.

Laukaitis J. 1909ᵦ: Kalbos dalykai. – Vadovas 9, 100–106.

LKE 1999: Lietuvių kalbos enciklopedija. Parengė K. Morkūnas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

LKG 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1. Vyr. red. K. Ulvydas. Vilnius: Mintis.

LKŽe: Lietuvių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005, – www.lkz.lt.

Palionis J. 1979: Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. Vilnius: Mokslas.

Terminologija | 2012 | 19 141

Piročkinas A. 1970: Jono Jablonskio leksiniai taisymai: apybraiža. Kaunas: Šviesa.

Rubinas A. 2001: Dvasininkų pavadinimai ir jų istorija. – Acta Linguistica Lithuanica 44, 189–200.

Sabaliauskas A. 1990: Lietuvių kalbos leksika. Vilnius: Mokslas.

Skardžius Pr. 1938: Verstiniai ir reikšminiai skoliniai. – Gimtoji kalba 10 (60), 145–149.

Skardžius Pr. IV–V 1998–1999: Rinktiniai raštai 4: Moksliniai straipsniai ir studijos; 5: Akcentologija. Bendrinės kalbos kultūra. Publicistika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

ŠR 2009: Šventasis Raštas: Naujasis ir Senasis Testamentas. Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai.

TŽŽ 2001: Tarptautinių žodžių žodynas. Ats. red. A. Kinderys. Vilnius: Alma littera.

Urbas D. 1998: Martyno Mažvydo raštų žodynas. 2-as leid. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Vaitk TŽŽ 2003: Vaitkevičiūtė V. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Fotonija (e. leidimas).

NAMES OF PLACES RELATED TO RELIGION IN CATECHISMS PUBLISHED IN 1883–1916

Names of places related to religion comprise about five percent of religious terminology used in catechisms published in 1883–1916. These words name various liturgical places important to believers such as buildings (bažnyčia (church), šventykla (church), katedra (cathedral)), their parts and spaces (altorius (altar), aukurAs (altar), choras (choir), klausykla (confessional), koplyčia (chapel), sakyklA (pulpit), zakristija (vestry)), places of burial (kapinės (cemetery), katakombos (catacombs)), afterlife (dangus (heaven), rojus (paradise)), miraculous or important religious events, for instance, visitations (dykynė (wilderness)), punishment or purification (pragaras (hell), skaistykla (purgatory)), and other places.

According to their origin names of places related to religion used in catechisms published in 1883–1916 can be divided into Lithuanian (44 percent; aukurAs (altar), dangus (heaven), pragaras (hell), klausykla (confessional), sakyklA (pulpit), skaistykla (purgatory), šveitykla (purgatory), šventykla (church), vienuolynas (monastery), tėvainystė (heaven)), non-Lithuanian: a) international words (8 percent; altorius (altar), konfesionalas (confessional), presbiterija (presbitery)), b) old borrowings (12 percent; bažnyčia (church), koplyčia (chapel), rojus (paradise), zakristija (sacristy)), c) barbarisms (30 percent; atklanės (hell), pekla (hell), čyščius (purgatory), svietas (world)) and half-Lithuanian words (6 percent; altorėlis (altar), karalystė (kingdom), vyskupija (diocese)).

The usage of names of places related to religion in catechisms of the researched period varied. Sometimes the same place had two or more names of Lithuanian or foreign origin. For instance, in Mažasis katekizmas vaikeliams (Small catechism for children) (1905) prepared by the priest Juozas Laukaitis hell was named using Polonism pekla, the Lithuanian word pragaras or both words – pragaras arba pekla. Most often the priority was given to a Lithuanian word or a word of foreign origin which didn’t have a Lithuanian equivalent. Choosing one word from two or more synonyms was a result of the standardization of religious terminology which took place at the end of 19^th and the beginning of 20^th centuries.

Gauta 2012-10-09

Aušra Rimkutė Žemaitijos kolegija Muziejaus g. 29, LT-87356 Telšiai E. paštas [email protected]

1 4 2 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katechizmų religinių vietų pavadinimai