78 ac a Linguis ica Li huanica LXVII
haLina ka aŚ
Va šu os uni e si e as, Lenkų kalbos ins i u as
Les di ec ions de eche ches scien i iques: dialec ologie, polkų
langue his oi e, lexicog aphija.
Jano ka LoViČiaus indėLis
Dans diaLek oLogijos y iMus.
LENKų TARMIų ŽODyNAS
Lūžio dicynas1
jan ka łowicz’s con ibu ion o dialec ology.
Słownik gwa polskich [dic iona y o Polish
dialec s] as a b eak h ough p ojec
ano a ion Dans ce a icle es discu é jano ka lo ičiaus (18361903) appo dans polkų
dialek ologijos aidą. la plus g ande pa ie de ce appendice cons i ue l'au eu p épa é Lenkų
a mių dic ionnai e. Veilleu a é é éno me lūžis polkų a mių leksikog a ijoje, en plus de cela, il
es le p emie dic ionnai e de ous a miques non seulemen polkų, mais e en géné al sla ų
kalbų plo e. ka lo ičius es é alué e comme puikus o ganisa eu d'ac i i é scien i ique. Les
e o s o ganisa ionnels du Mokslnik se e lè en le mieux dans le ma é iau conse é en
a chi e de l'his oi e de l'É a de Vilniaus, pa iculiè emen dans les le es, combien moins à
l'échelle en ma é iau des a chi es de la Pologne. Ce ma é iel mon e que ecueillan liaudies
suje sus ka lo ičius a collabo é an a ec science humainses, an a ec a mių, olklo o e
la gemen comp endables liaudies cul u e ama eu sis. dans l'a icle, comp e enu de
kazimie o ni čo 1911 m. publiuée c i ique Lenkų a mių žodyno ecenziją, es égalemen
discu é le con enu e objec i s de ce magasin.
1 a icle a é é inancé pa le Conseil scien i ique de Li uanie (an. Resea ch Council o Li huania). numé o
du con a : n . Va -36/2012. Le p oje de Science Janas Ka lo ičius XIX e XX a. sandu ais dissemina eu
du scien i ique e cul u el ie.
esMiniai mo s: dialek ologie, lenkų a mės, lie u ių a mės, leksikog a ija, janas
ka lo ičius, Lenkų a mių žodynas.
keyWo ds: dialec ology, Polish dialec s, Li huanian dialec s, Lexicog aphy, jan
ka łowicz, Dic iona y o Polish Dialec s.
jano ka lo ičiaus indėlis į dialek ologijos
y imus. Lenkų a mių žodynas – lūžio žodynas
79s aipsniai a icles anno a ion he pape discusses jan ka łowiczs (18361903) con ibu ion o he
de elopmen o Polish dialec ology, consis ing mainly in he compila ion o he dic iona y o Polish
dialec s a majo b eak h ough in he Polish dialec al lexicog aphy and he i s ull dialec al
dic iona y scien is s and laymen (en husias s o olklo e, dialec s and o b oadly unde s ood olk
cul u e) as a as collec ing ‘ olk objec s is conce ned. / he pape also p esen s he con en o
in he sla onic language a ea – as well as in his wo k as an o ganize o scien i ic li e. his
o ganiza ional e o s a e p esen ed chie ly on he basis o a chi al ma e ials, mainly co espond-
ence p ese ed e.g. in he Li huanian s a e his o ical a chi es and – o a lesse ex en – in
he Polish a chi es. he ma e ials exempli y ka łowicz’s co-ope a ion wi h bo h p o essional
he dic-
iona y o Polish dialec s” wi h espec o he 1911 c i ical e iew by kazimie z ni sch.
1 . diaLek oLogijos PuoseLė ojo
jano ka LoViČiaus VeikLos
MoksLinių y iMų sVa ba janas ka lo ičius (18361903) beaucoup nusipelnė pouselan
polkų dialek ologiją, bien que aujou d'hui il se sou ienne seulemen comme six Lenkų
a mių dic ionno du p emie polkų kalbos, e même en géné al sla ų kalbų, de ous
a mių dic ionno omų au o ius. ka lo ičius a beaucoup d'années é é injus i ié e
ace bemen c i iqué comme langbinnik (lexikog aphe e dialec ologue), cependan
main enan il es edécou e e é alué de nou eau (plg. koniusz 2001; okoniowa 2003,
2012; ka aś 2011, 2012; u kowska 2012). déjà aupa a an sé ieuses a ec sa pe sonnali é
e mé ie s liées annuelles on é é pos ūmis é léchi à sa c éa ion scien i ique e
analyse des éalisa ions dialec ologiques (Pe zowa 1979). bien que s anislo as
u bančikas (s anisław u bańczyk) ka lo iciach nelabai app éciai comme linguis e e
son ac i i é scien i ique déc i i ès pau eu iniquemen , monog aphie dédiée
his o ies polkų kalbo y os accen uée ses capaci és o ganisaciles, in oduisan lui
comme žymų mokslinės min ies skleidėją (u bańczyk 1993: 9899). Panachemen éc é e
hen ika Pežowa (hen yka Pe zowa 1979: 426). 2011 m. men ionnées 175-ième naissance
ka lo ičiaus e son plus impo an magasin de dialec ologie Lenkų a mių žodyno ( oliau
L ž) édi ion 100ème anni e sai e é élée besoin d'analyse en dé ail son appo à
l'é olu ion de la dialec ologie polkų e de nou eau é alue les opinions p é aujan es su
son ac i i é scien i ique. Ces annuelles en Pologne e en Li uanie on mon é qu'il es
nécessai e d'é udie XiX e XX a. sandū os ie scien i ique, dé ini ka lo ičiaus comme
du emps p ou és mou emen o ganisa o iaus e sledeu ôle (ka aś 2012). il es XiX e
XX a. sandū os polkų mokslui e cul u e ex êmemen impo an e pe sonnali é, don
la ges e a ii iapusiai éussėjimai jusqu šiol n'a pas su isammen ép ou é.
80 ac a
haLina ka aŚ
Linguis ica Li huanica LXVII
Il es ès impo an de sou eni ka lo ičiaus pe sonnali é e plus la gemen déc i e son
appo à la dialec ologie, pas seulemen polkų a mių leksikog aphijos, y inėjimus, qui au
bu o ap a as (plg. Pe zowa 1979; koniusz 2001; okoniowa 2003; ka aś 2011).
2. janas ka LoViČius – a eaLinių
moins en pa ie déjà e hnog aphijos y iMų ini ia eu e o ganiZa o ius ka lo ičiui comme
kalbininkui dialek ologui dans les a aux des inés jusqu šiol soulè e sa Lenkų a mių žodyno
au o ys ė, indiquan quelques nedidelių dialek ologinių publikacijų, qui é aien pas i inemen
impo an s besiplė ojančiai lenkų dialek ologijai. Gwa a kaszubska (1898), O ile należałoby
uwzględniać na zecza ludowe w g ama ykach (1894) (plg. Pe zowa 1979: 429) es une de ces
maisons. cependan ka lo ičius comme dialec ologue es considé é kla, lié à l'ini ia ion e à
l'o ganisa ion d'é udes de dialec ologie a ealines. Toujou s souligne- -on son ini ia i e en
ne dėl šių da bų. eikia p isimin i, kad jo indėlis į dialek ologijos y inėjimus y a
žymiai didesnis, nei iki šiol bu o ašoma. Pe mažai iškeliama i e inama jo ei-
o ganisan a ealinius e hnog aphie eche ches, cependan elles ne peu en ê e é aluées
sépa émen , sans souchauges a ec a mių eche ches. ka lo ici les eche ches
d'e hnog aphie, dans lesquelles il en housias emen s'impliquai e lesquelles plani iai e
o ganisai , eng oupè en an des ypiques e hnog aphies, an dialec ologies y inėjimes.
cela en émoigne clai emen sa asse ion dans a ail Po adnik dla zbie ających zeczy
ludowe (1871), b ošiū oje dans laquelle encou agé à collec e liaudies zeczy: Wp zód
p zypomnę, jakie nauki ko zys ają ze zbio ów zeczy ludowych: językoznaws wo ( ilologia
po ównawcza), lingwis yka, mi ologia (wia oznaws wo) ioz ludnaws wo (e nog a ia) cze pią
bezpoś ednio i żyją wyłącznie ze ź ódła zeczy ludowych p awie [...]. Językoznaws wo,
gałąź nauki nowa, owoc myśli XIX wieku dopie o [...] naucza, że żaden język nie może być
g un ownie zbadany bez ścisłego poznania go w czasie i p zes zeni [...]. Koniecznie
po zebny jes nam jak najobsze niejszy słownik p owincjonalizmów (powia owszczyzn)
[...]2.
Dans ce a ail l'au eu exige ecueilli an exclusi emen e hnog a iné, an a ec
liaudies langue e cul u e liées la ma iè e.
2 Ve imas: d'abo d appellie ai, quelles sciences u ilisen des suje s na ionaux collec i s: kalbo y a
(pa ligamoji ilologija), linguis ique, my hologie ( eligijo y a) e e hnog aphie se basen di ec emen e
exis en p esque uniquemen pou des suje s populaus [...]. linguo y a, nou elle b anche de science, XiX
siècle ma ie aisius [...] enseigne qu'aucune langue ne peu ê e app o ondie é udiée sans exacuses sa
connaissance en emps e espace [...]. Nous a ons besoin d'un ocabulai e le plus comple possible des p o incionalisme (pa ie o mo s) [...].
jano ka lo ičiaus indėlis į dialek ologijos
y imus. Lenkų a mių žodynas – lūžio žodynas
81s aipsniai a icles ce, que son appelimasis neliko neišgi s as, liudija gausi
ko espondencija, mon an son coopé a ion pou enkan liaudies suje sus an a ec
les humains de la science, an a ec a mių, olklo o e la gemen comp endames
liaudies cul u e ama eu eiis. la plupa d'en e eux é aien ka lo ičiaus edaguojamo
du e hnog aphien jou naščio Wisła collabo a eu s, ex ų, ski ų liaudies kul ū ai,
au eu s, sou en kaimų ou nedidelių egionų a mių žodynėlių au eu s. Pa exemple, la
collec ion de l'a chi e de l'his oi e de l'É a de Li uanie ka lo ičiaus ( 1135-10) a su écu
de nomb euses le es des inées à lui, qu'on éc i s e hnog a es-dialec ologues,
aujou d'hui connues seulemen à siau am des che cheu s a ui3: juze as s. Ziemba
(józe s. Spemba), Słownik p owincjonalizm powia uzińskiego (gube nia pio kowska)
(1891) au , sie Vesnižo skis (augus W niowski), wy azów podhalańskich (józe
(1884) au o ius, janas sembžyckis (jan semb zycki), nedidelės publikacijos apie
Mozū ų a mę ečiame laik aščio Wisła ome (1889) au o ius, juze as Lepko skis
Łepkowski), Wiad o Szczynski (1849) au o ius, Pignacja Pia kowska (sławska
ankkowska), ka lo ician sou ce L zaja su la lis e de le es es men ionnée comme la
a mės žodynėlio au o ė, Melanija Pa če ska (Melania Pa czewska), 1907 m. publi-
plus g ande des douzaines de le es, en ai , comme la lis e de le es de Mile Mile a.
Mazo ijoje (ciechanowiec na Mazowszu) apylinkių a mėmis, au o ė (ž . ka aś 2011: 95), blažėjus
Pa lo ičius (błażej Pawłowicz), a icle Wy azy gwa owe z okolic Ta nowa au o ius (1893), s anislo as
Poliačekas (s anisław Polaczek), a ail Powia ch zanowski w W. Ks. K akowskim. Monog aphie
his o yczno-geog a iczna (1914) a ec a mes mo s de mo synėliu au o ius, ka olis Ma ijasas (ka ol
Má yás), Słowniczek gwa y ludu zamieszkującego wschodnio-południową najbliższą okolicę Nowego Sącza
(1891) au o ius), Ščensnas jasčebo skis (szczęsny jas zębowski), L žy as šal inių są aše į a das comme
manusc ip adomsko a mės žodynėlio au o ius. Šią ka lo ičiaus ac i i és déc i bien 1982-02-19 ignacji
Pion ko skos laiškas, dans lequel es p ésen ée une lis e des pe sonnes, consen usies collabo ées a ec
Wisła en ecueillan e en en oyan e hnog a inę e dialec ologinę ma e iał4, 1. kun. P ulinskis (P uliński)
de klobucko (kłobucko), 2. kun. godo owski (godo owski) de Vieliunės (Wieluń), 3. Vyšne ska (Wiśniewska) de
sla encineko (sławencinek), 4. Leonas Vine is (Leon Wine ) de konin (konin), 5. k ušinskis (k uszyński) de
u eko ( u ek), 6. Zo ija b. (Zo ja b.) de sie adzo (sie adzkie) ai adijos, 7. ana L. (anna L.) de Pio ko o 3
Visų iš a dy ų žodynėlių lis e es de l'a icle au eu ės da be ka aś 2011, ils déc i s dans la publica ion en
ligne Dialek y i gwa y polskie. Kompendium językowe, ed. h. ka aś, egions des pages […] oi .
h p://ww-
w.uw.edu.pl.
4 indiquée selon o iginalą, . i. pa ois la même p énomée sans a do ou sans a do ini ialo, e pa ois
p énom e p énomès inicialą.
82 ac a
haLina ka aŚ
Linguis ica Li huanica LXVII
(Pio kowskie) com é, 8. Ma ija k. (Ma ja k.) de sie adzo ai adijos, 9. kun.
d ozdo skis (d ozdowski) de sie adzo ai adijos, 10. Vanda b. (Wanda b.) de
Vieliunės (Wieluńskie) ai adijos, 11. s anisła a k. (s anisława k). depuis Vieliunės
oi adijos ( 1135-10-115-783). de la lis e oi , quel la geu é ai bend ada bių a ,
combien beaucoup de pe sonnes, aussi bien e des p ê es (ka alikų kunigų),
impliquè en dans ka lo ičiaus di igés eche ches e i o iales.
3. ViLniaus a chyVų eikŠMė
jano ka LoViČiaus VeikLos
y inėjiMaMs
A chi es de l'his oi e de l'É a de Li uanie es impo an ka lo ičiaus ac i i és
eche ches. de lis és des le es, ici exis a e d'au es ma é iaux in é essan s.
a chi e es es ée de di e s ocodino au o iaus dialek ologiques записах, pa
exemple, g amma iques ce es i iškosios asmeninės giminės daik a a džių
a dininko pliskai a: ancia, kacia, o ganiścia, kam acia, wszyscy święcia, uma cia, ek ucia, s udencia, swacia, wójcia ( 1135-10-
141-60-62), a ba eilė aš is „nuo d ohičino“, išjuokian is š epla imą ( 1135-10-
141-42a):
Jes em šob‘e pańenecka, ńe ð‘ewcyna
Z šadowego m‘as a D ojczyna
Mam que zło yh na p ocenče włašnej šumy
I g am šob‘e na gi aře ózne dumy5.
Le con enu de l'a chi e de l'his oi e de l'É a de Vilnia e lè e pa ai emen
ka lo ičiaus o ganisa o iaus e collec ionuo ojo a ail, lié non seulemen a ec
polkų, mais e a ec les Li uiniens a mées. son nuopélnas li uanis ique, Li uiniens
dialec ologiei jusqu šiol é ai peu connu, e ces de nie s emps de plus en plus
accédai his aspec ac i i és. Pa exemple, 5 Selon les ègles d'o hog aphe édigé ex e semble ai comme ceci:
Jes em sobie panienecka, nie dziewcyna
Z szadowego miasz a D ojczyna
Mam sz o żło ych na p ocencze własznej szumy Mam sz o żło ych na p ocencze własznej szumy Mam sz o żło ych na p ocencze własznej szumy Mam sz o żło ych na p ocencze własznej szumy Mam sz o żło ych
I g am sobie na gi a ze ózne dumy.
le ex e ca ac é is ique deux a mes ca ac é is iques, . y. mozū a imas (le. mazu zenie, an.
mazu a ion): cz > c, ż > z (panienecka, dziewcyna, ózne = bend inės lenkų mo s panieneczka,
dziewczyna, óżne), e appeléis ici di es oix de emplacemen un des au es >: s > sz, zedznej (le.
szadzenie) ce es hype izmai, appa adée mozūan a imo (miasz a, sz o żło ych, własnej
s oaszumy = bend inės lenków, sz o mias a zło ych, własnej sumy).

jano ka lo ičiaus indėlis į dialek ologijos
y imus. Lenkų a mių žodynas – lūžio žodynas
83s aipsniai / a icles
l'a chy e es a use des pe sonnages Li uiniens e des scien i iques le es, éc i s
ka lo ici, collec ion ce es jono juškos (jan juszkiewicz), jono Šliūpo (jan szlupa),
jono jablonskio (jan jabłoński), Mečislo o da ainio-sil es aičio (Mieczysław
dowojna-sylwes owicz) le es. ka lo ičius pa iculiè emen ac i emen
susi ašinėja a ec da ainiu-sil es aičiu e a ec lui é oi emen coopé é. Vilniaus
his oi e de l'É a a chi e a su écu en i on 100 ce con o e sško poli inio eikėjo,
sawaniewska-Mochowa 2003) laiškų, ašy ų ka lo ičiui, ku io pasiekimų ap ašymas
li uanis inių y inėjimų s i yje nag inėjamas a ski ame s aipsnyje ( u kowska 2012),
odėl čia ik a k eipiamas dėmesys į šią p oblema iką.
įžymaus lie u ių kalbos ga bin ojo (plg. P a a u se sou eni de ce che cheu
a miques lexique scien i ique lexicog aphique p épa a ion concep ion, si uée 1876
m. a ail P zyczynki do p ojek u wielkiego słownika polskiego6, dans lequel il éc é:
Opis exp ession p owincjonalnego ba dzo niewiele óżnić by się powinien od opisu wy azów
wszechpolskich, p ojek owanego powyżej. [...] Op ócz wymienionych am ka ego ii dodać by
ylko należało nas ępne: 1) podając wymawianie wy azu, ba dzo s a annie je uwyda nić; 2)
exac emen wymienić miejscowość, gdzie dany wy az p owincjonalny się używa; 3) uczynić
wzmiankę, czy odpowiedni wszechpolski wy az znany jes w ej p owincji akże, czy nie; w
pie wszym azie, jaka zachodzi óżnica w użyciu wy azu p owincjonalnego (p. 44)7. ci a a
indique dans assez p oche au con empo ain scien i ique ka lo ičiaus app oche à des ques ions
de a mes phone ics e de langue géog aphie, ou ni ses liaudies a mes e li é ai emen es
langues pe cep ion de in e ac ion des liens.
ka lo ičius beaucoup nuspe né i an en Li uanie us ojamą polkų kalbą. des mo s du
Li uanie un bon nomb e es appa u an dans Lenkų a mių e dyne, que lui i an en
œu e inexp imée Pod ęcznik czys ej polszczyzny dla li winów i pe e sbu szczan...
son manusc ip is, que ana kaupuż (anna kaupuż) a ou é Vilniaus a chy e, a éc i
publiée pa engi a elžbie a smulko a (elżbie a smułkowa)), a é é ini ialemen publié pa
ces deux au eu s), pougnies une ois plus a d é udié pa Zo ia
sa anskos-Mocho ie os (Zo ia sawska-Mochowa), qui a p ésen é (1984).
adnik Jana Ka łowicza jako ź ódło poznania po ocznej polszczyzny północnok esowej.
Słownic wo (1990).
6 P zyczynki ex e es aujou d'hui uni e sellemen accessible su le si e web de la Biblio hèque en
ligne polonaise www.
pbi.edu.pl
; 90 pho og aphies illus en un œu e, qui comme publie i aš ė es 1876 m. Rappo de l'Académie
des Talen s des a apudes sépa ées (Osobne odbicie ze sp awozdań Akademii Umieję ności 1876).
7 Ve imas: a minio žodžio ap ašymas u i nežymiai ski is nuo anksčiau p ojek uo o bend inės lenkų
kalbos žodžių ap ašymo. [...] be en iš a dy ų ka ego ijų, eikė ų da į auk i šias: 1) nu odan žodžio
a imą, labai k uopščiai jį iš yškin i; 2) iksliai į a dy i ie o ę, ku ioje a ojamas šis a minis žodis;
3) pa ašy i pas abą, a a i inkamas bend inės lenkų kalbos žodis p o incijoje žinomas, a ne; p adžioje
explique , quelle di é ence appa aî en u ilisan le e me e miné.
84 ac a
haLina ka aŚ
Linguis ica Li huanica LXVII
4 . jano ka LoViČiaus LENKų TARMIų neabejo inai le plus impo an magasin de dialec ologie ka lo ičiaus
žODyNAS – Lūžio žodynas
nécessai e econnaî e Lenkų a mių žodyną (19001911)8, qui commence une nou elle é ape de l'his oi e
de la lexicog aphie polkų a mių. sans de nomb euses in e connec ions a ec des a aux de
dic ionnai es de pé iodes an é ieu es, il peu ê e dé ini comme lūžio dicyny, auquel se e mine la
deuxième é ape e commence ul é ieu e pé iode de l'his oi e de la lexicog aphie polkų a mių. En
compa an a ec les p écésnie s dic ionnai es, il se dis ingue copieux de con enu e ma iè e, c'es le
plus impo an . deuxièmemen , c'es p emie e jusqu'à ce e jou née le seul e minig dic ionnai e,
dans lequel se ou e ou es polkų a mės (sans emig acijos), le p emie de ce ype dans ous sla ų
šalyse. jusqu šiol ka lo ičiaus dic ionn'as enco e é é comple us lexique de a miques sou ce, bien que
depuis la publica ion ai é é lis ée beaucoup de ses dé au s e e eu s. ka lo ičiaus Dic ionnai e des
Lenkų a mių jusqu šiol ne eceu é une dé aillée monog aphie, on é é é udiinėjami des aspec s
sépa és de lui. Il au a i e l'a en ion à elžbie os koniuš (elżbie a koniusz) monog aphiją Polszczyzna
z his o ycznej Li wy w Słowniku polskich Jana Ka łowicza gwa e à plusieu s de ses a icles, ski ų
ka lo ičiaus L ž, en e au es his o iques Li uanians eksp esy iajai leksikai (koniusz 2008) ou a aux
likiimui ka lo ičiaus leksikog a o ičiaus (koniusz 2005a). Dans les polonais a miques dic ionnai e a é é
p is en comp e en déc i an l'his oi e lexicog aphique des polkų a mių monog aphie y dédiée (ka aś
2011) e dans un a icle, ela i e à les polkų a mių dicynów ypologija (ka aś 2010). ka lo ičiaus lexique
con enue dans le dic ionnai e Lenkų a mių es de enu une sou ce d'expé ience in é essan e
manquean du a ail aleksand o osipo ičiaus (aleksande osipowicz) Słownik gwa y augus owskiej
ekons ukcja (nowowiejski, ed., 2009). Ce dic ionnai e p ésen é ka lo ičiaus L ž sou ces lis eche
comme manusc i inis dic ionnai e, aussi bien gan sou en men ionné L ž an aš inių mo s a icles dans
su umpinium Osip. cela a laissé pense que le ocabulai e econs ui se a assez comple . hen ikos
Pežo os a icle Jan Ka łowicz comme dialek olog jubiliejiLenkų a mių dic ionn e son app écia ion.
ka lo ičiaus Lenkų a mių dic ionne es de ous polkų a mių leksika, quelle que ce medaug publiués
a aux e man aščių, pa ašy ų plus a d. agmen s des ex es ex ac es da e lėmė, que ka lo ičiaus
nėje 1979 m. Po adnik Językowy b ošiū oje pamąs ymų i ap ašymo objek u apo
e odyne déjà n'a pas é é exploi é dialec ologies, XX a. au débu kazimie o ni čo (kazimie z ni sch)
g âce apusios scien i ique discipline, éalisa ions. ka lo ičius e mina les ex ai s des agmen s de
u bu o įmanoma su ink i a siž elgian į lenkų a mių leksikos y inėjimų būklę.
Šal inių eks o agmen ų iš ašus ka lo ičius baigė 1896 m., į žodyną nepa eko
ex e dans les années men ionnées oulan 8 Ap ès la mo de l'au eu iii omą baigė édague he onimas
Lopacinskis (hie onim Łopaciński) e Vaclo as ačano skis (Wacław aczanowski), e iVVi omus
su edaga o janas Losius (jan Łoś). ka lo ičiaus
L ž a é é éluissé k oku as alen ų akademijos lėšomis.
jano ka lo ičiaus indėlis į dialek ologijos
y imus. Lenkų a mių žodynas – lūžio žodynas
85s aipsniai a icles suspė i ai e le g and olume de ma iè e, assemblée au cou s de
en e ans, ou au moins au e ec ue des a aux de lexicog aphie su isammen , pou
con inue à édague sans plus g and a go pou ai quelque chose d'au e. / à ce suje il pa le
du mo in ade (p. l): P zewidując, iż nie zdołam wyzyskać wszys kiego, wolałem og aniczyć
się zasobami niezupełnemi i akowe ogłosić, niżeli pomnażać zapiski i p zekazać je
niep zyjaźnym zwykle losom ękopisów pośmie nych9.
de la pe spec i e du emps oi que c'é ai la bonne décision, bien ni čas appelée
ka lo ičiaus eikalą anks y u immédia emen ap ès son appa i ion e é alué ès
s ic emen . cependan si ce dic ionnai e n'é ai appa u, jusqu šiol en Pologne ne
se ai du dic ionnai e de ous a miques, ca a an amžių commence ni čoi
a aux, des inés scien i ique polkų a mių dic ionnai e, yko e jusqu šiol
ebe yks a ès len emen (ichleis a nique pa ie des mo s, commençan a
le es), e ka lo ičiaus pos mo inum manusc i des in du des in au ai aimen é é nepalankus.
donc sa an se ou na e s la k oku as alen ų akademija, lui o an p end e le
dic ionnai e p épa é adopo i e le publie . Il au la peine de souligne que dans le
es amen il a alloué considé able somme à le dic ionn ini dans le cas, si l'académie
p i ūk ų onds (plg. koniusz 2001: 26). il a égalemen enca eigné son sūnų Mečislo ą
(Mieczysław) obse e les a aux ini. en aison des ci cons ances d'appa i ion du
mo e de l'his oi e des a aux des inés à lui esama assez beaucoup de li é a u e
(plg., pa exemple appel 1904; b ückne 1904; Łoś 1904; k yński 1904; Pe zowa 1979;
pa ies žodyno u inys, jo šal iniai, koncepcija i me odologiniai sp endimai bei su
juo susijusioss nuomonės.
koniusz 2001: 1437), donc ici discu é en subs ance ka lo ičiaus mo ne es qu'une
in oduc ion de douze pages, dans laquelle es disposée umpa in o ma ion su la
ma iè e qui es de enue le ondemen du mo , des p oblèmes d'éc i u e, ainsi que des
si ua ions aux pe sonnes qui on donné des sou ces (y comp is les manusc i s), e à
l'académie des alen s. Dans ce aspec son ou age a é é c i iqué pou cause des
sou ces p incipale ma iè e, concep du ocodyne manque. connu que le sa an
en endai plus la gemen p ésen e le dic ionnai e, de cela émoigne in odui ph ases: pabaigès eikalą, éc i ai à ce suje plus en dé ail; mais la mo en empêcha lui de éalise ce sumanymé.
5 . jano ka LoViČiaus LENKų TARMIų ŽODyNO ŠaL iniai su onninimų lis e d'examen, qui se ou e
dans le de nie om du dic ionnai e, dans lequel janas Losius išši a a beaucoup neaiškių
su onninimų, p ou e que Lenkų a mių žodyne pai les publie , ni gausin i už ašų e pasme k i juos
nepalankiam pomi inių ank aščių likimui.
naudo i į ai ūs šal iniai. Čia iš a dy ini:
9 Ve imas: numa ydamas, kad nespėsiu isko panaudo i, no ėjau e čiau apsi ibo i neišsamiais iš ekliais
86 ac a Linguis ica Li huanica LXVII a) XiX a. e p écéden es di e ses héma iques e
haLina ka aŚ
de di e s ypes (aupa a an aussi e e hnog aphie e dialek ologiniai, olklo o)
publica ions (į ai ūs da bai, publiuojami publikaimai Wisła, P ace Filologiczne,
Biblio eka Wa szawska, Rozp awy i Sp awozdania z Posiedzeń Wydziału
Filologicznego Akademii Umieję ności w K akowie, Zbió Wiadologii do An opologie
K ajowej), eika o kolbe go pasakalai, dainos, oskos, humo is iniai padašiai,
legendes, poèmes des égions; b) 24 manusc i s locaux e de ca ac è e égional, ainsi
que des dic ionnai es de a miques, ainsi que de:
• des mon agnes Lajeux (Małopolska gó ska) 3, • Paka pa ės (Podka pacie) 2,
• Lo icko (Łowickie) ai adie 1, • sie adzo (sie adzkie) ai adie 1, • kielców
(kielecczyzna) ai adie 4, • Liublino (Lubelszczyzna) ai adie 3, • k oku
(k akowskie) ai adie 1, • adomo ( adomskie) ai adie 2, • Mazo ie
(Mazowsze) 1, • Palenko ska (Podlaskie) e su alkijska (suwalszczyzna) 4, •
Palenkowska (Podlaskie) e su alkijska (sie adzkie) 4, Kielce (Ludkowska)
c) saky inė medžiaga, ypač iš Lie u os ( ai, kas žodyne žymima „us . z Li wy“ –
žodžiu du Li uanie); d) d ikalbiai e commun iei de mo s de langue lenkų, spéciaux:
M ongo ijaus (M ongowiusz) okiećkich zoologicznych i lenkų okieć slo ynas, samuelio
b. Lindės Słownik języka polskiego, Słownik wileński, p adiniai Słownik wa szawski
omai, h. Labencki (h. Łabęckiego) Słownik gó niczy, e mo Maje ski (m Majewski)
Słownik kozlo ski nazwisk bo anicznych polskich, ko nelio kozlo ski (ko nelowski)
Słownik leś, ba inski, bz inski i o ylando, Muchinski (Muchliński) encyclopédia de
géologie, encyclopédie ag icole. sans manusc i s mo synėlių, appa us imp imdi iems,
Ź ódłosłownik wy azów [...] z języków wschodnich, enciklopedijos (pa yzdžiui, o -
leu s pagausėjo. Vi, omo p épa o jano Losiaus, au inal, su oninissemen s lis ache
lis i i 22, sans comp iuyan mo synėlių, ajou e aien à a mies desc ip ions ou au e
na u e a aux. Biblio eka Wa szawska, Wisła, P ace Filologiczne émises dicynėlya ce
son les lexiques ecueils de ces égions:
jano ka lo ičiaus indėlis į dialek ologijos
y imus. Lenkų a mių žodynas – lūžio žodynas
93s aipsniai a icles / ) a es o mes g amma icales indica ion (ne ingas); g)
di e ses o mes du mo , ses dé o malés e les limi es e i o iales apž alga
(dobžyckis); h) nomb euses ci a ions acsiles e méopščiai choisies ci a ions e
possibili é de les é i ie pou la localisa ion indiquée (dobžyckis); i) des b è es
no es e é é ences de l'au eu (ne inga); j) ex ension du i e du mo a icle
déc i an des cou umes, cé émonies, ê emen s, e hnog aphiais e olklo o
élémen ai es (b iukne is); k) l'adéqua ion du ocabulai e à di e s eche ches
lexiciques, au an plus é oi emen onomas ikos (ne ingas) e é imologie
eche chesėjimams (dobžyckis); l) dé eloppemen des connaissances de
dialec ologie e leu dissémina ion (dobžyckis). Losius, en e minan la ecension
du magasin ka lo ičiaus, souligna l'impo ance non seulemen pou le pa lo y e,
mais e en géné al pou la socié é:
Jakda zecz dob a, Słownik gwa polskich jes dziełem ba dzo uży ecznym nie ylko dla ych,
k ó zy szczególnie język badają, ale dla kół ba dzo sze okich, ze względu zaś na wykonanie,
na ob i ość zawa ego w nim ma e jału, na og om włożonej w jego p acy, s anowi
najpiękniejszy liść waw zynowy w wieńcu zasług Jana Ka łowicza, o az jeden z kamieni
węgielnych językoznaws wa polskiego (Łoś 1904: 180)12. Dans les p emiè es c i iquesi ions
e ka čiais a issai des opinions c i iques. Pa exemple, ne ingas a i a l'a en ion su les
sou ces manquan es, pas oujou s é idus ab é ia ions, de in o ma ions su ce ains
mįslingus, pa iculiè emen é ange s d'o igine, mo s s oką (plg.
Pe zowa 1979: 432).
La p emiè e ès c i ique ecenzie éc i i e publia ni čas, 1911 m. appa us ka lo ičiaus dic ionnui.
jusqu'ici ce e é ision a eu in luence aux opinions d'au es che cheu s su le dic ionnai e. Le c éa eu
polonais dialec ologie au dic ionnai e examinés objec é pou de g a es e eu s mé hode de iabili é e
ai emen scien i ique. comme l'un des p incipaux causes du mo non pa ai de ka lo ičiaus ni čas a
indiqué le ai , que le eilleu p épa é op ô , ne enan comp e ni en espaces, ni en emps limi es, ni de
sa o me en me odologique lūžį, inciden į polkų dialek ologijoje XX a. débu . maisgi inissan des
agmen s de ex e ex ai s en 1896 m. lexiquog aphe en subs ance ėmėsi seulemen ikimoksline
dialek ologija. ni čas pa mi les e eu s e dé au s, décidan s néga i es ka lo ičiaus le ocabulai e, lis e
les sui an s: a) neaiškus mo s de choix de base (pa y exemple, ien comp e à des mo s a i iciels,
indi idualius naujada us, į a ino lenkiškumo žodžius, pa iculiè emen di e s 12 Ve imas: comme chaque
chose es bonne, ainsi e Lenkų a mių žodynas ès u ile eikalos non seulemen ceux qui nuodugnies
é udie la langue, mais e plačiam a ui, e comp e enu dans celui-ci du ai emen de la ma iè e e
abondan , dans le huge a ail, c'es g azia la lau o lapas jano ka lo ius nuopelnų ainike ainsi que des
linguais ke o y os.

94
haLina ka aŚ
ac a Linguis ica Li huanica LXVII
skolinius iš usios, dažnai a ojamus didžiosios Lie u os kunigaikš ys ės i
des éc i ains uk ainiens a in de donne à leu s ex es du colo i o local, dans leksiką,
appa enan […]kasdieniam in elligen iji dialek ui, pe sonn a džius, e c.); b) une
di e si é de ma iè e d'un poin de ue géog aphique (domine les a mes eas e n, op
beaucoup des a mes pak aščių, non de la Pologne e hniques e i o ies, peu de
p ésen a ion des a mes occiden ales, pa iculiè emen la g ande Pologne, la Silésie);
c) une lis e exhaus i e de sou ces e leu aleu linguis ique ca ac é is ique
mas į da bus a ba p o esionalius a mių eks us, e ingus iek p asmės, iek
one ikos požiū iu, nep o esionalius inkinius, ačiau pa ikimus, oska o kol-
be go pobūdžio eikalus, li e a ū os, mokslo kū inius, populia iuosius e no-
manquan e (nu odyg a ijos da bus), ce qui dé e mine que le ma é iau lexicale choisi
es des aleu s di iciles à dé ini (pa ois louškios ou dou euses); d) insu isan e
quali é de ces sou ces (pau e ois, dou euse quali é du ma é iel, sélec ionné de
chansons, humo is ines eilê aščių e pada imų, su ou de plus ancienne žečpospoli os
eas e n e i o y,); e) lacunes e nenuosescence en localise le ma é iel, di e ses
açons de ci a ion du même a ail, ci a ions inexac s; ) en de nomb eux end oi s
ausse e incomple ée p ésen a ion de la mo phologie a miques, ne pe me an pas
de se o me une opinion su ces o mes épandimen e i o iale e lib e e nonšsami
ma é iau de syn axe; g) le ocabulai e s uc u e (sis emes) explica ion, é é ence de
manque; h) chaos d'o hog aphe, manque de cohé ence en u ilisan supe simpli iée
o hog aphe des ci a ions, inexac i ude de l'en egis emen , non-o ien a ion apie la
aleu scien i ique des en egis emen s e meilleu es d'en e elles igno a ion,
p é é ence donnée aux pi es, manque d'explica ions de ce e o hog aphe
(co ecykles, u ilisées à di e s end oi s du dic ionnai e di è emen , ou lib emen
e non-ūpes ammen , p. 210); i) op beaucoup de i ulai es (nuo odinių) mo s, i ulai es
mo s de o mes ausses, ésul an de bea odai iško e c i ique compo emen a ec
sou ces, non- espec des ègles phoné iques, p. 215); o donkemen .
j) neaiški sis ema i iename an aš inio žodžio s aipsnyje, i isame eikale;
k) eikšmių išdės ymo sis emos neap a imas, poliseminių žodžių eikšmių ne-
é adose ni čas a éc i :
Inna zecz, que podjął p acę nad siły jednego człowieka, że już p zy zbie aniu ma e iału nie
zdołał osiągnąć pełności, a ym mniej poddać go niezbędnej k y yce, że w ogóle całe
wykonanie pod każdym względem ch oma. Tę s onę musiałem wy aźnie zaznaczyć, ym silniej,
im liczniejsze są bezk y yczne uniesienia nad Słownikiem, abyśmy jasno zdali sobie sp awę,
że w en sposób dalej p acować nie można, że nawe p zed pię nas u la y był on niewys a -
jano ka lo ičiaus indėlis į dialek ologijos
y imus. Lenkų a mių žodynas – lūžio žodynas
95s aipsniai a icles czający, a wp os anach onizmem byłby dzisiaj (...). / Bo właśnie zupełny
b ak me ody, wp os niedokładności słownika, nie pe me an mu nigdy zau ać bez zaglądania
poga da dla jakiegokolwiek dokładnego i jednoli ego sys emu spowodowały en bezmia
do ź ódeł. (...) bez szczegółowych p ac sys ema ycznych (...) ne można myśleć o jakiejś budowie
całe p zedsięwzięcie było s anowczo p zedwczesne. Pod wielu względami ak jes i is o nie,
kodeksu gwa , nie ylko wspaniałej, ale nawe sk omnej. Pou quoi omawiane dzieło nie jes
jeszcze pod ę buowę podwaliną. A jednak dob ze, że jes , dob ze, że mamy chociaż aki indeks,
wykazujący ównocześnie óżno odne w ym zak esie b aki i konieczność innego odzaju w
wieku XX p acy, jeśli w ogóle mamy mieć kiedyś Thesau us gwa polskich13. le c i ique econnaî
le eikalà é an op beaucoup p écocémen , cependan , en dépi du ai que le second de nie de
ous a miques scien i ique ocyny de pabaig i p é u (esamu da bų empu) même ap ès 40 ans
(Popowska- abo ska 2006: 42), au ejoind e que le dic ionnai e, bien e neišbaig as, cependan
appa u ou . Dans ce con ex e, opinioné clai emen pe d de sa aleu .
Au il du emps opinions su les polonais a miques le ocabulai e a é é édulco ée,
en la lumiè e du jou soule an les a an ages du magasin e en é aluan leu con o mi é à l'époque XiX e
XX siècle lexiquog aphie au poin de ue.
Vėlesnės nuomonės, exp imées de la plus ilgesne pé iode pe spec i e, mon è en ,
que ka lo ičiaus dic ionn'es un scien i ique eu as, p épa é selon alo sinį XiX a.
leksikog aphijos meną, besi emian is alo sinėmis dialek ologijos žiniomis.
con empo ains ap ès de nomb euses années depuis g ande c i ique du ocodino,
exp imées ni čo émises opinions pa odien le sens du magasin considé é.
pa iculiè emen signi ica i a é é Mečislo o ka asio (Mieczysław ka aś)
l'apposi ion, bien qu'en no an que le dic ionnai e ka lo ičiaus ne ou ni pas de
nou elles solu ions me odologiques, cependan souligne qu'il e lè e co ec emen
les bases du appo XiX e XX siècles e ès enlešken sa signi ica ion:
Bez wą pienia znaczenie Słownika gwa polskich jes og omne i mimo wielu, niejednok o nie
podnoszonych, niedos a ków s anowi on w ozwoju polskiej leksykog a ii gwa owej ma e iał
13 Ve imas: ki as dalykas, kad [ka lo ičius] ėmėsi da bo, i šijančio ieno žmogaus jėgas, ne gi inkdamas
nesugebėjo osiągnąć wybaig umo, ym ba dziej go k y ykom, dla ego cały p zygo imas be jakim
względem nieukęs. Ce e pa é a ais clai emen souligné, la gausa des a is du ocodyne nonc i iques a
dė i mums aiškiai su ok i, jog okiu būdu oliau di b i negalima, aki aizdu, kad ne p ieš penkiolika
me ų žodynas bu o neišsamus, šiandien jis iesiog bū ų anach onizmas [...]. Me odiškumo ūkumas,
pane gi ikslesnès ou ien isos sys ème igno a imas lėmė nonikslų ocyny, n'au o isan jamais pa lui
pasi ikė i n'u ilisan sou ces. [...] ou e l'idée é ai oplyg p écy as. Di e ss aspec s en son
impo an s, bésamesnių sis eminių da bų [...] impossible de pense à quelque a mių kodekso s uk ū ą,
même ès kuklią. donc l'ou age en ques ion n'es pas de ce e s uc u e pama as. cependan bien que
[il] es , bien que nous ayons quelque elle odyklée, ensemble indiquan laquelle en di e s dé au s de ce e
sphè e e XX siècle aspi amybę polkų a mių Thesau us.
96 ac a Linguis ica Li huanica LXVII wę, że słownik jego jes ylko ważnym e apem w ozwoju
haLina ka aŚ
badań gwa owych, zamykającym jedynie do obek leksykog a iczny XIX w. (ka aś 1961: 363)14.
momen niesłychanej wagi. [...] już w czasie d uku dzieła Ka łowicza zdawano sobie sp a-
L'é alua ion semblables en 1979 a su o mule hen ika Pežowa, a i an l'a en ion su
ka lo ičiaus, pionnie , ôle dans la linguo ype scien i ique, en sa scien i ique concep ion de
p épa a ion du lexique des e miques, ainsi que dans les anciennes possibili és de p épa e un
el dic ionnai e (Pe zowa 1979: 434435).
10.Le p ésen empo ai es jano ka LoViČiaus
LENKų TARMIų ŽODYNO y iMai Šiuolaikiniai ka lo ičiaus Lenkų a mių žodynima des
eche ches mon en jusqu šiol silencieux ses a an ages, neneigan aki aizdžių
ūkumų e d a ian leu aison. elžbie a koniuš, é udieuse his o iques Li uani leksiką
ka lo ičiaus Lenkų a mių žodyne, soulignai que ce magasin doi ê e e ec ué une
é alua ion objec i e de l'époque, dans laquelle il es appa u, poin de ue. si ka lo ičius
au ai sumanisé emplace p écédemmen p é endue e déjà éalisée magasin
concep a ion, sélec ionne e applilli sou ces ma é iel, le dic ionnai e ne au ai
jamais é é éc i . ka lo ičiaus kolekcija en aison de ce ains dé au s, du poin de ue
de la géog aphie des consomma eu s con empo ains es considé ée comme u ile, e
non comme anach oninė žodžių odyklė (koniusz 2001: 7879). De même joana okonio a
(joanna okoniowa), nou eaujoyeuse académie des sciences polonaise, la édac ice en
che du dic ionnai e polonais a miques, app écie posi i emen ka lo ičiaus eikalą
indiquan le ai que les géné a ions de mokslininkai sėmėsi e jusqu šiol semiasi de lui
non seulemen o ingue ma iè e, mais e inc inspi épimo ainsi in e p é a ion idėjų.
apie k i išką ni čo ecenziją ji pab ėžė, jog lenkų mokslinės dialek ologijos kū ėjo
au o i e as bu o oks didelis, kad „įžeidžian is, o daugelyje ie ų nega y us e i-
pa lan nimas longam p ilipo à ka lo ičiaus ocodyne. seulemen écemmen se
ema que un egain d'in é ê au ocabulai e des polonais comme une sou ce non
é aluée des eche ches linguo y es (okoniowa 2003: 249).
P emiè emen données, les é alua ions du dic ionnai e polonais des a mes polonais mon en , comme
a odai a à epochą, dans laquelle il es appa u, ilgesnė pe spec i e du emps e expé ience, liées à nou eau
polon des a mes du dic ionnai e selon ni čo concep ion, plus a d emplacé Mečislo o ka asio, sou en du
édac eu en che de l'académie des sciences polonaises L ž e de ses 14 Ve imas: sans aucun dou e, la
signi ica ion des polonais des a mes polonais es éno me e malg é les lacunes soulignées, il es ès
impo an pou l'É a . [...] en imp iman ka lo ičiaus eikalą pe cep u que son ocabulai e es une é ape
impo an e besiplė ojan a miques eche ches, ache an seulemen XiX a.
lexikog aphies gagnėjimus.
jano ka lo ičiaus indėlis į dialek ologijos
y imus. Lenkų a mių žodynas – lūžio žodynas
97s aipsniai a icles ollowe s, a ai in luence su l'opinion su ce eikalą. Pa odo,
quelle é ai en subs ance neiš adų, p is a omų déjà nou elle epochos poin de ue
eisinga i įžeidžian i ni čo ecenzija, nepaisan esminių jo pas abų i mokslinių
sciencele e neujoje a mių lexi no concep ijoje, обосновности. l'au eu de la
c i ique, en é aluan le dic ionnai e, insu isan a en ion a alloué à des ac eu s
essen iels, els que alo sine p a ique de la lexicog aphie, alo sine polkų liaudies a mių
y inėjimų, condi ion de la dialek ologie, g ande app oche p a ique comme possible
plus i e pabaig is le dic ionnai e, opg olume de ma iè e pou qu'elle puisse ê e
édi ée pa un seul homme, e panagu. Aujou d'hui le dic ionnai e e son au eu mé ny i
son é alués soulignan , que le dic ionnai e ka lo ičiaus jusqu šiol es impo an ,
neįkainojamas aidebininkas é udian a mių leksiką, é ius es nou eaujo de
l'Académie des sciences polonaises polonaises le dic ionnai e sou ce. ka lo ičius y
jus i iémen i ée pama us magni iquemen no e a miques au codex s uc u e.
* * *
en inissan con ien de se sou eni i in p écisémen e ap emen suc ulée s e ano že omski
(s e an Że omski) opinion su ka lo ičiaus nuopelną polkų dialek ologijos aidai, é eikš ą
œu e Snobizm i pos ęp: Nadzwyczajne zasługi dla gwa oznaws wa położył Jan Ka łowicz.
Nie ylko dop owadził do wydania Słownika gwa polskich, lecz umiał znaleźć i zachęcić cały
sze eg p acowników, k ó zy, dzięki jego inicja ywie i kie ownic wu, poczęli g omadzić
ma e iały i spisywać słowniki miejscowe. Za czasów Jana Ka łowicza is niał o malny uch
umysłowy, widać było p ąd, dążący w kie unku ludoznaws wa i g omadzenia gwa ludowych
(pagal: ka aś
2011: 92–93)15 .
Li e a u e b ückne aleksande 1904: P ace słownikowe. Życie i p ace Jana Ka łowicza
(18361903). książka zbio owa wydana s a aniem i nakładem edakcji Wisły. Wa szawa,
165176.
bys oń jan 1926: Ws ęp do ludoznaws wa polskiego. Lwów.
cygan s an isław 2009: Mniej znane dawne quasi-ques iona iusze do badań dialek ów polskich. Po adnik
Językowy 9, 5975. 15 Ve imas: pa iculie s nuopelnus dialec ologiei mé née janas ka lo ičius. il ne
seulemen émi Lenkų a mių dic ionnai e, mais e éussi à ou e e encou age de nomb eux
employés, qui de son ini ia i e e sous son di ec ion commencè en accumule ma é iel e suda inė i des
dic ionnai es locaux. jano ka lo ičiaus a eu à l'époque aki aizdus p ou es mou emen , é ai isible
d'e hnog aphie e liaudies a mių accumulime s o ė (pagal: ka aś 2011: 9293).
98 ac a Linguis ica Li huanica LXVII dob z ycki s ani sław 1904: Zdobycze
haLina ka aŚ
językoznaws wa polskiego. Po adnik Językowy, 5052.
1135-10-: A chi es de l'his oi e de l'É a Li uanien, jano ka lo ičiaus ondus. ka aś
ha lina 2010: Polskie słowniki gwa owe dzieje, ypologia, mé hodes op acowania.
Po adnik Językowy 4, 72104.
ka aś halina 2011: Polska leksykog a ia gwa owa. Wa szawa: uniwe sy e Wa szawski.
ka aś hali na 2012: o po zebie badań nad życiem naukowym p zełomu XiX i XX
wieku. jan ka łowicz jako anima o ówczesnego „ uchu umysłowego”. – Po adnik Językowy
5 ( édigé à la p esse).
ka aś Miecz ysław 1961: Z his o ii badań nad słownic wem gwa owym. Język Polski ka
41(3), 161–180; 41(5), 355–369.
łowic z ja n 1878: P zyczynki do p ojek u wielkiego słownika. Rozp awy i Sp awozdania z
Posiedzeń Wydziału Filologicznego Akademii Umieję ności iV/1876, s. XiVXciV. ka łowicz jan
1871: Po adnik dla zbie ających zeczy ludowe, éc i i d . jan ka łowicz, Wa szawa.
kaupu ż ann a, smułkowa elżb ie a 1984: nieznane p ace jana ka łowicza o języku polskim
na Wileńszczyźnie. S udia nad polszczyzną k esową 3, ed. j. iege , W. We enicz,
W ocław-Wa szawa, 8290.
ko ni u sz elż bi e a 1996: Polszczyzna wileńska w słowniku gwa polskich jana ka lowicza.
Wilno i K esy północno-wschodnie 3, Polszczyzna k esowa, ed. e. eliksiak i b. nowowiejski,
białys ok, 125141.
koniusz elżbie a 2001: Polszczyzna z his o ycznej Li wy w Słowniku gwa polskich Jana
Ka łowicza. kielce: Wydawnic wo akademii Świę ok zyskiej. konius z elżbie a 2005: jan
ka łowicz jako językoznawca, e nog a i olklo ys a w se ną ocznicę śmie ci (18361903).
S udia Filologiczne Akademii Świę ok zyskiej 18, kielce: Wydawnic wo akademii Świę ok zyskiej,
717. konius z elżb ie a 2005a: dziedzic wo kul u owe Wielkiego księs wa Li ewskiego w p acach
leksykog a icznych jana ka łowicza. Kul u a i języki Wielkiego Księs wa Li ewskiego, ed.
Ma ia e esa Lizisowa. k aków: collegium columbinum, 145159. konius z elżbie a 2008: Wy azy
eksp esywne z his o ycznej Li wy w słowniku gwa polskich jana ka łowicza. Annales
Academiae Paedagogicae C aco iensis. S udia Linguis ica 4, ed. M. ka amańska, e. Młyna czyk,
e. s achu ski. k aków: Wydawnic wo naukowe akademii Pedagogicznej, 179186.
yński ad am a n oni k 1904: jan ka łowicz jako językoznawca. Życie i p ace Jana
Ka łowicza (18361903). książka zbio owa wydana s a aniem i nakładem edakcji Wisły,
Wa szawa, 120164.

jano ka lo ičiaus indėlis į dialek ologijos
y imus. Lenkų a mių žodynas – lūžio žodynas
99s aipsniai / a icles
Leszc zyńsk i Zeno n 1998: o dziewię nas owiecznych począ kach dialek ologii polskiej.
Teo e yczne, badawcze i dydak yczne założenia dialek ologii, ed. s. gala. Łódź, 6975. Łoś
jan 1904: Znaczenie słownika gwa polskich. Życie i p ace Jana Ka łowicza (18361903).
książka zbio owa wydana s a aniem i nakładem edakcji Wisły, Wa saw, neh ing Wł
176–180.
adysł aw 1901: jan ka łowicz, słownik gwa polskich. om p emie a pism polonis iques 4.
do e. 1900, s . 455, 8-e. – Ma e iały i P ace Komisji Językowej Akademii Umieję ności w
K akowie 1(1), 161–164.
ni sch kazim ie z 1911: ecenzja „słownika gwa polskich“ j. ka łowicza. – Wybó
Pisma dialec ologiques. W ocław-k aków, 1958, 195225. nowowiej ski b ogu sław, ed., 2009:
Dziewię nas owieczne słowniczki gwa owe z Polski północno-wschodniej. blancys ok.
okoniowa joann a 2003: jan ka łowicz. W se ną ocznicę śmie ci. Język Polski okoniowa joanna
83(4–5), 246–250.
2006: s an obecny pe spek ywy ogólnopolskiego słownika gwa owego. S udia Dialek ologiczne 3,
ed. j. okoniowa. k aków, 1119. okoniowa joanna 2012: Słownik gwa polskich jana ka łowicza.
hé ic wo. inspi a ions. Wyzwania. P ace Filologiczne (a idué à la p esse). Pe zowa hen yk a 1979:
jan ka łowicz comme dialek olog. Po adnik Językowy 9, Popow ska- ab o ska han na 2006: obecny
s an p ac nad słownikiem gwa polskich. S udia Dialek ologiczne 3, ed. j. okoniowa. k aków, 21-22.
426–436.
u kow ska k ys yna 2012: Zasługi jana ka łowicza dla języka i olklo u li ewskiego. Po adnik
Językowy (a idué à la p esse). sawan iew ska-M ochowa Zo ia 2003: Polscy miłośnicy języka i
olklo u li ewskiego w XiX wieku. Ac a Bal ico-Sla ica 27, 7395. La Commission a es imé que l'aide
é ai compa ible a ec le ma ché in é ieu dans les e mes de l'a icle 107, pa ag aphe 1, du TFUE.
sawaniewska-Mochowa Zo ia 1990: Po adnik Jana Ka łowicza jako ź ódło poznania po ocznej
polszczyzny północnok esowej. Słownic wo. Wa szawa: uniwe sy e Wa szawski.
u bańczyk s anisław 1993: Dwieście la polskiego językoznaws wa (1751–1950), k a-
ków: Polska akademia umieję ności.
Woźniak kaz imie z 2000: s an polskiej leksykog a ii gwa owej pod koniec XX wieku.
Woźniak kaz imie z 2000: s an polskiej leksykog a ii gwa owej pod koniec XX wieku.
Słowiańskie słowniki gwa owe, ed. hanna Popowska- abo ska. Wa szawa, 1751. ŻiPjk
1904: Życie i p ace Jana Ka łowicza (18361903). Książka zbio owa wydana nakładem i s a aniem Wisły, Wa szawa.
100 ac a
haLina ka aŚ
Linguis ica Li huanica LXVII
jan ka łowicz’s con ibu ion o dialec ology.
Słownik gwa polskich [dic iona y o Polish
dialec s] as a b eak h ough p ojec
suMMa y he pape discusses he con ibu ion o jan ka łowicz (18361903) o he de elopmen o in
he Polish dialec al lexicog aphy. jan ka łowicz, who has been long ie cely, hough unes eemed as an
Polish dialec ology, and p esen s he “dic iona y o Polish dialec s” as a majo b eak h ough
o ganize o scien i ic li e. ka łowiczs con ibu ion à he esea ch on dialec s is much mo e se ious
jus ly, c i icized as a linguis (lexicog aphe and dialec ologis ), is cu en ly e-disco e ed and
han wha i has hi he o been conside ed, and i in ol es an aspec o his wo k ha has been
sca cely emphasized and app ecia ed; namely, e hnog aphical and dialec ological ield s udies ha he
ini ia ed and o ganized. his o ganiza ional wo k is a es ed in he p oli ic co espondance p ese ed
e.g. in he Li huanian s a e his o ical a chi es. i exempli ies ka łowiczs co-ope a ion wi h bo h
p o essional scien is s and laymen (en husias s o olklo e, dialec s and o b oadly unde s ood olk
cul u e) as a as collec ing ‘ olk objec s is conce ned. he majo i y o his co-ope a o s wo ked
o he e hnog aphical jou nal Wisła ha was edi ed by ka łowicz, and w o e a icles de o ed o
olk cul u e, as well as compiled dialec al dic iona ies o pa icula illages o small egions. hus, he
Vilnius a chi es mi o i idly ka łowiczs wo k as an o ganize and collec o o in o ma ion on bo h
Polish and wha is impo an Li huanian dialec s. his con ibu ion o he Li huanian s udies and
Li huanian dialec ology has hi he o been li le acknowledged, none heless cu en ly his aspec o
his wo k is much mo e o en poin ed o. undoub edly, ka łowiczs majo dialec ological wo k is
Słownik gwa polskich (19001911) [dic iona y o Polish dialec s] which has begun a new e a in he
his o y o he Polish dialec al lexicog aphy. hough i s ill d aws on p e iously published dic iona ies,
i can be desc ibed as a b eak h ough p ojec ha ma ks he ending o he second pe iod o he
Polish dialec al lexicog aphy and opens a new one. his conclusion is based on wo ea u es o
ka łowiczs dic iona y. i s ly, as compa ed o p e iously complied dic iona ies, i s con en and
sou ce da a a e immense. secondly, i s he i s comple e sla onic dic iona y (and ac ually he only
one) co e ing all he dialec s (excep o he emig an ones), al hough wi h a a iable deg ee o
p ecision. While many sho comings o he dic iona y ha e been poin ed o om he day o i s
publica ion, i emains a aluable sou ce o in o ma ion on dialec al ocabula y. he pape well as
a ious opinions on he dic iona y.
discusses mainly he con en o he dic iona y, i s sou ces, concep , me hodology applied, as
Mise à disposi ion m. 2012 sep emb e 26 d.
haLina ka aŚ
Va šu os uni e si e as, Lenkų kalbos ins i u as
K akowskie P zedmieście g. 26/28, 00-927 Wa szawa, Pologne
[email p o ec ed]