OLENA FOMENKO

Taraso Ševčenkos nacionalinis Kyjivo universitetas

ORCID id: orcid.org/0000-0002-2614-0883

Tyrimų sritys: kritinė diskurso analizė, sociolingvistika, onomastika, tautos ženklodara, kultūros studijos.

DOI: doi.org/10.35321/all88-08

APIE PELes IR ŽMONES: PETA GYVŪNAMS DRAUGIŠKI IDIOMAI KAIP STRATEGIJA PRIEŠ RŪŠIZMĄ?

Apie peles ir žmones: PETA gyvūnams draugiškos idiomos kaip strategija prieš rūšiškumą?

ANOTACIJA

Kalba formuoja mūsų supratimą apie gyvūnus ir gali daryti įtaką socialinėms nuostatoms bei elgesiui su jais. Nepaisant pažangos gyvūnų gerovės srityje, anglų kalba ir toliau įtvirtina išankstinį nusistatymą prieš gyvūnus, galintį pateisinti smurtą prieš juos. Siekdama kovoti su lingvistiniu rūšizmu ir skatinti nediskriminacinę kalbą, organizacija „People for the Ethical Treatment of Animals“ (PETA) pasiūlė gyvūnams draugiškas alternatyvas, pakeisiančias rūšistinius idiomus. Tarp šių alternatyvų yra feed two birds with one scone ir bring home the bagels, siūlomi vietoj kill two birds with one stone ir bring home the bacon. Šiame tyrime, taikant lingvistinę ir kritinę diskurso analizę, nagrinėjamas 166 žodžių ir frazių korpusas, apimantis originalius ir gyvūnams draugiškus idiomus. Tyrimo tikslas – įvertinti PETA alternatyvių posakių potencialą pakeisti diskriminacinę kalbą. Straipsnyje teigiama, kad kai kurios gyvūnams draugiškos alternatyvos gali sulaukti visuomenės pritarimo, o kitos gali būti pernelyg neįprastos ar dirbtinės, kad būtų plačiai vartojamos. Be to, šie posakiai gali turėti priešingą poveikį ir pakenkti gyvūnų teisių judėjimui, nes gali sudaryti radikalaus ar nuo tikrovės atitrūkusio judėjimo įspūdį. Nepaisant ribotumų, PETA kampanija gali didinti informuotumą apie rūšizmą anglų kalboje ir skatinti nediskriminacinį kalbos vartojimą taikomojoje lingvistikoje, ypač tarp jaunų besimokančiųjų ir ne gimtakalbių anglų kalbos vartotojų.

RAKTINIAI ŽODŽIAI: rūšizmas, PETA, gyvūnams draugiški idiomai, lingvistinė diskriminacija, kritinė diskurso analizė, taikomoji lingvistika.

Straipsniai / Articles

165

OLENA FOMENKO

ANOTACIJA

Kalba formuoja mūsų supratimą apie gyvūnus ir gali paveikti socialines nuostatas ir elgesį su jais. Nepaisant pažangos gyvūnų gerovės srityje, anglų kalba vis dar skatina rūšių diskriminaciją, kuri gali pateisinti smurtą prieš gyvūnus. Norėdama kovoti su lingvistiniu rūšiškumu ir skatinti nediskriminacinę kalbą, organizacija „People for the Ethical Treatment of Animals“ (liet. „Žmonės už etišką elgesį su gyvūnais“) vietoje rūšies požiūriu diskriminuojančių idiomų pasiūlė gyvūnams draugiškus alternatyvius posakius. Tarp šių alternatyvų yra „feed two birds with one scone“ ir „bring home the bagels“ vietoj „kill two birds with one stone“ (liet. vienu šūviu nušauti du zuikius ‘atlikti du reikalus vienu kartu’) ir „bring home the bacon“ (liet. parnešti namo lašinį ‘uždirbti, parnešti atlygį’). Remiantis lingvistine ir kritine diskurso analize, šiame tyrime siekiama ištirti 166 žodžius ir frazes, sudarančias originalias ir gyvūnams draugiškas idiomas. Siekiama įvertinti PETA pasiūlytų alternatyvių idiomų potencialą pakeisti diskriminacinę kalbą. Straipsnyje teigiama, kad nors kai kurios gyvūnams draugiškos idiomos gali sėkmingai įsitvirtinti visuomenės gyvenime, kitos gali būti pernelyg neatpažįstamos ar nenatūralios, kad būtų plačiai priimtos. Be to, šie posakiai galėtų neigiamai paveikti ir pakenkti gyvūnų teisių judėjimui, paverčiant jį radikaliau ar atitrūkusiu nuo realybės. Nepaisant galimų trūkumų, PETA kampanija turi potencialą ugdyti visuomenės sąmoningumą apie rūšiškumą anglų kalboje ir skatinti nediskriminacinę kalbą taikomosios kalbotyros srityje, ypač tarp besimokančio jaunimo ir žmonių, kuriems anglų kalba nėra gimtoji.

ESMINIAI ŽODŽIAI: rūšiškumas, PETA, gyvūnams draugiškos idiomos, lingvistinė diskriminacija, kritinė diskurso analizė, taikomoji kalbotyra.

1. ĮVADAS

2018 m. gruodį amerikiečių gyvūnų teisių organizacija „People for the Ethical Treatment of Animals“ (PETA) sukėlė kritikos bangą, paragindama anglakalbius pakeisti rūšistinius idiomus gyvūnams draugiškomis alternatyvomis. PETA teigė, kad posakiai kill two birds with one stone, bring home the bacon and beat a dead horse niekuo nesiskiria nuo rasistinių ar homofobinių frazių ir todėl turi būti pakeisti alternatyvomis, pavyzdžiui, feed two birds with one scone, bring home the bagels, and feed a fed horse (PETA 2018). Nors iniciatyva sulaukė nevienareikšmiškų reakcijų, ji iškėlė svarbius klausimus apie kalbos vaidmenį įtvirtinant ar kvestionuojant rūšizmą ir apie kalbos kaitos potencialą skatinti nediskriminacinį elgesį su gyvūnais.

Šiame tyrime, nagrinėjant PETA gyvūnams draugiškų idiomų atvejį, sprendžiama lingvistinio rūšizmo problema. Tyrimo tikslas dvejopas: pirma, kritiškai išnagrinėti PETA pasiūlytus gyvūnams draugiškus idiomus, antra, įvertinti alternatyvių posakių potencialą pakeisti rūšistinę kalbą. Tyrime taikomas kritinis diskursinis požiūris, siekiant įvertinti stipriąsias ir

166

Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII

Of Mice and Men: PETA’s Animal-Friendly Idioms as a Strategy Against Speciesism?

ribotumus, kad būtų galima suprasti jų veiksmingumą kvestionuojant ir pakeičiant rūšistinę kalbą. Taip šis tyrimas padeda geriau suprasti kalbos vaidmenį įtvirtinant ar kvestionuojant rūšizmą. Galiausiai tyrimu siekiama prisidėti prie įtraukesnės ir teisingesnės kalbos kūrimo, kvestionuojant ir keičiant tai, kaip kalbame apie nežmogiškus gyvūnus ir kaip su jais palaikome santykį.

Tyrimo duomenis sudaro PETA atrinkti rūšistiniai posakiai, skatinantys smurtą prieš gyvūnus, ir organizacijos pasiūlytos alternatyvios frazės jiems pakeisti. Tiksliau, tyrime analizuojamas gyvūnams draugiškų idiomų korpusas, kurį sudaro 166 posakiai (88 originalūs anglų kalbos žodžiai ir frazės bei 88 alternatyvūs posakiai), pateikti oficialioje PETA interneto svetainėje. Nuo pradinio įrašo, paskelbto 2018 m. gruodį, organizacija sąrašą atnaujino (PETA n.d.).

Straipsnis pradedamas trumpu termino „rūšizmas“ kilmės ir apibrėžčių aptarimu, po kurio apžvelgiami rūšizmo tyrimo lingvistikoje požiūriai. Toliau analizuojami PETA pasiūlyti alternatyvūs gyvūnams draugiški idiomai ir jų potencialas pakeisti rūšistinę kalbą. Galiausiai aptariamos PETA iniciatyvos pasekmės taikomajai lingvistikai, ypač informuotumo apie rūšizmą didinimui tarp anglakalbių ir nediskriminacinio kalbos vartojimo skatinimui.

2. RŪŠIZMO KILMĖ IR APIBRĖŽTYS

Terminą „rūšizmas“ 1970 m. sukūrė britų psichologas Richard D. Ryder, siekdamas apibūdinti nežmogiškų gyvūnų diskriminaciją lankstinuke, kuriame kritikuojami eksperimentai su gyvūnais (Ryder 2000: 5; 2010). Žodis buvo įkvėptas panašių terminų, tokių kaip „rasizmas“ ir „seksizmas“. Tuo metu Ryderis dirbo klinikiniu psichologu Warnefordo ligoninėje Oksforde ir priklausė Oksfordo grupei, kurią sudarė universiteto dėstytojai ir studentai, manę, kad kitų rūšių diskriminacija yra neracionali ir neteisinga, kaip ir diskriminacija dėl asmens rasės ar lyties.

Nuo tada rūšizmo sąvoka plačiai paplito ir dažnai vartojama įvairiose srityse, ne tik kalbant apie eksperimentus su gyvūnais. Savo reikšmingame veikale Animal Liberation filosofas Peter Singer rūšizmą apibrėžė kaip „išankstinį nusistatymą ar šališką nuostatą, kai pirmenybė teikiama savo rūšies narių interesams, o kitų rūšių narių interesai ignoruojami“ (Singer 2015, Chapter 1, para. 13). Singerio apibrėžtis remiasi Jeremy Benthamo vienodo interesų vertinimo principu, taikomu gyvūnams pagal jų gebėjimą

Straipsniai / Articles

167

OLENA FOMENKO

patirti jausmus ir pojūčius. Singeris teigia, kad gyvūnai turėtų būti laikomi savarankiškomis jaučiančiomis būtybėmis, į kurių interesus reikėtų atsižvelgti taip pat, kaip į žmonių interesus.

Singerio knyga padarė didžiulį poveikį gyvūnų teisių judėjimui ir įkvėpė Ingrid Newkirk, įkūrusią PETA ir tapusią jos prezidente. Newkirk Singerio darbą apibūdino kaip „filosofinę bombą“, visiems laikams pakeitusią pokalbį apie mūsų elgesį su gyvūnais (Newkirk n.d.). Toliau pripažindama galingą Singerio darbo poveikį, gyvūnų teisių gynėja ir autorė Joan Dunayer savo lingvistiniuose darbuose plėtojo „rūšizmo“ sąvoką. Pamatinė Dunayer knyga Animal Equality: Language and Liberation (2001) yra vertingas šaltinis visiems, besidomintiems gyvūnų teisėmis ir kalba.

Įvairių sričių mokslininkai ir praktikai prisidėjo prie gyvūnų teisių skatinimo savo srityse kartu su filosofais. Biologai, ekologai ir veterinarai pasisako už geresnę gyvūnų gerovės praktiką, o teisininkai ir politikos formuotojai siekia sukurti tvirtesnes teisines sistemas gyvūnams apsaugoti. Todėl gyvūnų teisės daugelyje sričių tampa visuotinai pripažįstamu rūpesčiu: verslas, vyriausybės ir pavieniai asmenys imasi veiksmų gyvūnų gerovės ir etikos klausimams spręsti (Linzey, Clarke 2004; STN 2012; Kalof 2017; PH 2018; Linzey, Linzey 2019).

Nepaisant didėjančio susidomėjimo rūšizmu, jo reikšmei išaiškinti skirta nedaug pastangų. Pasak gyvūnų etikos tyrėjo Oscar Horta, nepaisant skirtingų nuomonių ir pozicijų, egzistuoja tik viena rūšizmo rūšis (Horta 2010: 243). Horta ir Frauke Albersmeier (2020) taip pat teigia, kad aiškios rūšizmo apibrėžties stoka lėmė menką šios sąvokos supratimą. Todėl terminas vartojamas taip, kad gali atskleisti rūšistinį šališkumą. Išsamiai išanalizavę esamas rūšizmo apibrėžtis, Horta ir Albersmeier pasiūlė „plačiąją ir vertinamąją“ termino apibrėžtį: „nepagrįstas požiūris į tuos, kurie nepriskiriami tam tikrai rūšiai, arba elgesys su jais“ (Horta, Albersmeier 2020: 1). Šiuo požiūriu rūšizmas suvokiamas ir vertinamas kaip diskriminacijos forma, panaši į kitą diskriminacinę praktiką, tokią kaip rasizmas ir seksizmas. Be to, ši apibrėžtis leidžia suprasti rūšizmą kaip rimtą etinę problemą, kuriai visuomenė ir mokslininkai turi skirti daugiau dėmesio.

3. „RŪŠIZMO“ APIBRĖŽIMAS ŽODYNUOSE IR ENCIKLOPEDIJOSE

Terminas „rūšizmas“ įsitvirtino anglų kalboje ir 1985 m. buvo oficialiai įtrauktas į Oxford English Dictionary (OED)

168

Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII

Of Mice and Men: PETA’s Animal-Friendly Idioms as a Strategy Against Speciesism?

(Ryder 2017: 77). OED rūšizmą apibrėžia kaip „žmonių vykdomą gyvūnų rūšių diskriminaciją ar išnaudojimą, grindžiamą žmonijos pranašumo prielaida“, taip pabrėždamas išnaudojimo vaidmenį.

Kituose svarbiuose anglų kalbos žodynuose taip pat pateikiami rūšizmo straipsniai, tačiau britų ir amerikiečių anglų kalboje terminui pateikiamos skirtingos apibrėžtys. Pavyzdžiui, britiškoji termino apibrėžtis Collins Dictionary rūšizmą apibūdina kaip „žmonių įsitikinimą, kad visos kitos gyvūnų rūšys yra prastesnės, todėl gali būti naudojamos žmonių naudai, neatsižvelgiant į sukeliamas kančias“. Priešingai, amerikietiškoji apibrėžtis tame pačiame žodyne rūšizmą apibūdina kaip „gyvūnų diskriminaciją ar išnaudojimą, grindžiamą prielaida, kad žmonės yra pranašesni už visas kitas rūšis ir svarbesni už jas“ (CD). Šios skirtingos apibrėžtys išryškina kultūrinius sąvokos interpretavimo skirtumus: britiškosios anglų kalbos apibrėžtyje pabrėžiami įsitikinimai, o amerikietiškosios anglų kalbos apibrėžtyje – praktika ir elgesys.

Daugybė specializuotų žodynų, enciklopedijų ir vadovų, kuriuose pateikiami rūšizmo straipsniai, siūlo skirtingas šio termino apibrėžtis. Oxford Dictionary of Philosophy rūšizmą apibrėžia kaip „netinkamą atsisakymą gerbti kitų rūšių gyvūnų gyvybę, orumą, teises ar poreikius“ (Blackburn 2016: 453). Veikale A Dictionary of Psychology rūšizmas apibūdinamas kaip „vidinis žmonių rūšies pranašumas prieš visas kitas rūšis, dažnai lydimas prielaidos, kad todėl žmonės yra pateisinami išnaudodami nežmogiškus gyvūnus savo naudai“ (Colman 2015: 717). Panašiai ir A Dictionary of Critical Theory rūšizmą apibrėžia kaip „[p]rietarą ar išskirtinumą, kurį viena rūšis (paprastai žmonės) demonstruoja kitos rūšies (paprastai gyvūnų apskritai) atžvilgiu“ (Buchanan 2018). Encyclopedia Britannica filosofijos ir religijos skiltyje pateikia atskirą straipsnį apie rūšizmą (Duignan 2010) ir šį reiškinį trumpai mini keliuose kituose straipsniuose.

Nepaisant reikšmės įvairiose srityse, tokiose kaip filosofija, psichologija, sociologija ir kritinė gyvūnų teorija, rūšizmas lingvistiniuose žodynuose ir enciklopedijose nesulaukė pakankamo dėmesio. Pagrindiniuose anglų kalbos žodynuose ir enciklopedijose, tokiuose kaip The Cambridge Encyclopedia of Language, The Cambridge Encyclopedia of the Language Sciences ir The Encyclopedia of Applied Linguistics, nėra atskirų straipsnių ar paminėjimų apie „rūšizmą“. Nors jis trumpai aptariamas straipsnyje Environment and Language, Themes in Language and Environment poskyryje, esančiame Encyclopedia of Language and Linguistics (Mühlhäusler 2006: 204), nepateikiama išsamios informacijos apie lingvistinį rūšizmą ar jokios termino apibrėžties. Tokių straipsnių nebuvimas riboja rūšizmo prieinamumą ir supratimą lingvistiniuose tyrimuose.

Straipsniai / Articles

169

OLENA FOMENKO

4. RŪŠIZMAS KAIP LINGVISTINIS REIŠKINYS

Lingvistinis rūšizmas – tai kalbos vartojimo diskriminacijos ar šališkumo forma, teikianti pirmenybę tam tikroms rūšims, paprastai žmonėms, kitų rūšių atžvilgiu. Jis apima kalbą, įtvirtinančią įsitikinimą, kad žmonės yra pranašesni už kitas rūšis ir kad jų interesai bei patirtys yra svarbesni ar reikšmingesni nei nežmogiškų gyvūnų patirtys. Lingvistinis rūšizmas gali pasireikšti įvairiais būdais, pavyzdžiui, antropocentrinėmis prielaidomis, menkinamąja kalba, rūšistiniais įžeidimais ar atskiriančia kalba, ignoruojančia arba marginalizuojančia nežmogiškus gyvūnus. Jis taip pat gali pasireikšti tuo, kaip gyvūnai reprezentuojami ir vaizduojami kalboje, literatūroje, žiniasklaidoje ir kitose komunikacijos formose. Lingvistinis rūšizmas tebėra diskusijų ir tyrimų tema lingvistikos, gyvūnų studijų ir etikos srityse, nes kelia klausimus apie kalbą, galios dinamiką ir etinius aspektus žmonių ir gyvūnų santykiuose.

Michael Halliday, sisteminės funkcinės lingvistikos pradininkas, laikomas pirmuoju, pristačiusiu rūšizmo sąvoką taikomojoje lingvistikoje. Savo straipsnyje „New Ways of Meaning: The Challenge to Applied Linguistics“ (2006), pristatytame 1990 m. devintajame pasauliniame taikomosios lingvistikos kongrese, Halliday teigia, kad socialinės ir politinės problemos yra lingvistiškai konstruojamos, o ypatinga žmonių padėtis struktūriškai integruota į kalbos sistemą.

Halliday kalbos sistemos kritika padarė didelę įtaką rūšizmo tyrimams ekolingvistikoje. Šioje srityje tyrėjai daugiausia dėmesio skiria diskursyviems gyvūnų vaizdiniams, šią temą nagrinėdami kritiškai (Cook, Sealey 2018). Tarp reikšmingų šios srities tyrimų yra Arran Stibbe (2003; 2006; 2012), Joan Dunayer (2003), Alwin Fill, Peter Mühlhäusler (2006) ir Reinhard Heuberger (2003; 2007) darbai.

Guy Cook ir Alison Sealey (2018) visus lingvistinio rūšizmo tyrimus suskirstė į tris pagrindines kategorijas: (1) tyrimai, kuriuose pirmiausia nagrinėjama kalba, o gyvūnai aptariami šalutinai; (2) tyrimai, kuriuose pirmiausia nagrinėjami gyvūnai, o kalba aptariama šalutinai; ir (3) darbai, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama ir kalbai, ir gyvūnams. Be to, jie nustatė, kad dauguma lingvistinio rūšizmo tyrimų priklauso pirmajai kategorijai: pagrindinis dėmesys skiriamas kalbai, o gyvūnai aptariami tik šalutinai. Tačiau jie teigia, kad gyvūnus būtina įtraukti kaip pagrindinį kalbos tyrimų objektą, nes lingvistiniai gyvūnų vaizdiniai gali turėti realių pasekmių jų elgesiui ir gerovei.

Animal Equality: Language and Liberation, J. Dunayer (2001), tebėra vienas reikšmingiausių darbų apie lingvistinį rūšizmą. Analizuodama įprastas frazes ir terminus, vartojamus gyvūnams įvardyti, pavyzdžiui, beasts, critters, ir

170

Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII

Of Mice and Men: PETA’s Animal-Friendly Idioms as a Strategy Against Speciesism?

livestock, Dunayer kritikuoja, kaip kalba įtvirtina rūšizmą ir diskriminacines nuostatas gyvūnų atžvilgiu. Ji taip pat nagrinėja kalbos vartojimą įvairiuose kontekstuose, įskaitant mokslinius tyrimus, reklamą ir populiariąją kultūrą, siekdama parodyti, kaip mūsų vartojama kalba formuoja mūsų nuostatas ir elgesį su gyvūnais. Be to, Dunayer pabrėžia lingvistinio sąmoningumo svarbą ir ragina skaitytojus kvestionuoti žalingą praktiką bei skatinti kalbą, atspindinčią užjaučiantį ir pagarbų požiūrį į nežmogiškus gyvūnus.

Kitas išsamus lingvistinio rūšizmo tyrimas – Animals Erased, kurio autorius A. Stibbe (2012). Knygoje pabrėžiamas gyvūnų išnykimas ir ištrynimas iš mūsų sąmonės ne tik išnykimo prasme, bet ir jų reprezentavimo diskurse požiūriu. Stibbe (2012: 3) teigia, kad diskursai, vaizduojantys gyvūnus diskriminaciniu ir nežmonišku būdu, yra „destruktyvūs“, ir siūlo kurti alternatyvius diskursus, skatinančius iš naujo užmegzti ryšį su gyvūnais ir gamta.

Kiti tyrimai parodė, kad gyvūnų vardai, metaforiškai vartojami bendrame diskurse, gali įtvirtinti rūšizmą. Be to, žodžiai, kurių „pagrindinė“ reikšmė yra įvardyti gyvūną, dažnai taip vartojami žmonių savybėms ir vertybėms nusakyti, nes gyvūnų metaforos žmonėms bendrame diskurse yra paplitusios (Cook, Sealey 2018: 317). Andrew Goatly (2006) nustatė, kad tokios metaforos dažnai yra menkinamosios, rodydamos norą konceptualiai ir emociškai atsiriboti nuo gyvūnų. Individualius vardus turintys gyvūnai gali būti priskiriami „augintiniams“ arba „šeimos nariams“, o ūkiniams gyvūnams vardai suteikiami rečiau, tačiau kai jie suteikiami, šie gyvūnai dažnai žinomi dėl savo „charakterio“ (Cook, Sealey 2018: 317). Be to, patarlėse nežmogiški gyvūnai dažnai vaizduojami žudomi arba naudojami žmonių, todėl tokie veiksmai atrodo priimtini dėl rūšistinio įsitikinimo, kad žmonės turi teisę išnaudoti gyvūnus savo tikslams ir malonumui (Guevara Labaca 2017: 4).

Tačiau gyvūnų idiomų tyrimuose daugiausia dėmesio skirta leksikografiniams, psicholingvistiniams, neurolingvistiniams ir kompiuteriniams aspektams, panašiai kaip analizuojant kitus idiomatinius posakius (Espinal, Mateu 2019). Cook ir Sealey (2018) pabrėžia, kad būtina kritiškai nagrinėti, kaip gyvūnai vaizduojami kalboje ir diskurse. Jie taip pat pabrėžia tarpdisciplininių ekolingvistikos metodų, jungiančių įvairių sričių mokslininkus, svarbą, siekiant visapusiškiau suprasti sudėtingus kalbos, kultūros ir gamtos pasaulio ryšius. Todėl būtina kritiškai analizuoti, kaip gyvūnai vaizduojami kalboje, ir ieškoti alternatyvių kalbėjimo apie juos būdų, kurie kvestionuotų žalingus stereotipus ir skatintų didesnę empatiją bei pagarbą. Tokia kritinė analizė gali padėti nustatyti ir spręsti rūšizmo kalboje atvejus bei skatinti nediskriminacinio kalbos vartojimo plėtrą ir įsitvirtinimą.

Straipsniai / Articles

171

OLENA FOMENKO

5. PETA GYVŪNAMS DRAUGIŠKŲ IDIOMŲ ANALIZĖ

„People for the Ethical Treatment of Animals“ (PETA) yra gerai žinoma Amerikos ne pelno organizacija, aktyviai ginanti gyvūnų teises įvairiose srityse, tokiose kaip žemės ūkis, apranga ir pramogos. Organizacija žinoma dėl susimąstyti skatinančių kampanijų, kuriose naudojami šūkiai, vaizdai ir idiomatiniai posakiai, siekiant skatinti kalbos kaitą ir kvestionuoti visuomenės normas, susijusias su žiauriu elgesiu su gyvūnais.

PETA iniciatyva, dar vadinama kampanija „Bringing home the bagels“, kuria diskriminaciniai idiomai keičiami gyvūnams draugiškomis alternatyvomis, yra vienas iš nuolatinių organizacijos pastangų kurti užjaučiantį pasaulį visiems gyvūnams pavyzdžių. PETA kampaniją savo socialinių tinklų platformose pradėjo 2018 m. gruodį. Iniciatyva tapo viena viešiausių ir prieštaringiausiai vertinamų PETA kampanijų.

Vykdydama kampaniją, organizacija pasiūlė alternatyvius įprastų idiomų, tokių kaip kill two birds with one stone, beat a dead horse ir bring home the bacon, variantus. Visų pirma PETA rekomendavo vartoti feed two birds with one scone, feef a fed horse ir bring home the bagels. Kampanijos priežastį ji paaiškino teigdama, kad žodžiai yra svarbūs, o mūsų kalba turi keistis taip, kaip keičiasi mūsų socialinio teisingumo supratimas. Organizacijos žinia buvo aiški: pašalinkite rūšizmą iš kasdienių pokalbių. Kampanija sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio: 2018 m. gruodį „The Washington Post“ pranešė, kad įrašas buvo persiųstas daugiau kaip 3 000 kartų, sulaukė 9 000 teigiamų įvertinimų ir 1 500 komentarų, o, kaip teigta straipsnyje, „Galima drąsiai sakyti, kad žmonės nebuvo itin sužavėti“ (Wang 2018).

Iniciatyvoje taip pat pateikiama plakatų ir edukacinės medžiagos serija su rūšistiniais posakiais ir jų gyvūnams draugiškomis alternatyvomis. Kampanija skirta jauniems besimokantiesiems, nes PETA mano, kad vaikai yra imlesni naujoms idėjoms ir todėl labiau linkę perimti gyvūnams draugišką kalbą. Organizacija ragina jaunus žmones vartoti alternatyvius idiomus, kad būtų puoselėjama užjaučianti ir pagarbi visuomenė gyvūnų atžvilgiu (PETA 2018).

Nuo 2018 m. PETA išplėtė alternatyvių idiomų sąrašą. Šiuo metu „Visą gyvūnams draugiškų idiomų sąrašą“ sudaro 166 posakiai, įskaitant 88 originalius žodžius ir frazes bei 88 PETA pasiūlytas alternatyvas (PETA n.d.). Organizacija tęsia kampaniją savo oficialioje interneto svetainėje ir „Twitter“ platformoje, kviesdama visuomenę kurti naujus gyvūnams draugiškus idiomus.

Prieš analizuojant PETA gyvūnams draugiškus posakius, svarbu aptarti terminologinę problemą, susijusią su jų vartojamu terminu „idiomas“. Lingvistikoje,

172

Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII

Of Mice and Men: PETA’s Animal-Friendly Idioms as a Strategy Against Speciesism?

idiomai apibrėžiami kaip „fiksuotos kelių žodžių konstrukcijos, konceptualiai koduojančios nekompozicinę reikšmę“ (Espinal, Mateu 2019). Kitaip tariant, idiomai yra frazės, funkcionuojančios kaip vienas vienetas (Ayto 2020), perteikiantis perkeltinę reikšmę, kurios negalima išvesti iš atskirų žodžių tiesioginių reikšmių. Todėl verta pažymėti, kad ne visi PETA kaip „idiomai“ pažymėti įrašai atitinka griežtąją šio termino apibrėžtį. Pavyzdžiui, vieno žodžio metaforos, tokios kaip badger, parrot, and dogfight, PETA sąraše tradicine šio termino prasme nėra idiomai.

Tačiau Raymond Gibbs (2007) kvestionuoja tradicinį idiomų kaip „suakmenėjusios kalbos gabalėlių ir nuotrupų“ (p. 702) požiūrį ir teigia, kad tradicinis požiūris neatsižvelgia į šiuolaikinių kalbos vartotojų metaforinį mąstymo procesą. Pasak Gibbso, idiomų tyrimas suteikia unikalią galimybę suprasti turtingą ir lanksčią natūraliosios kalbos bei žmogaus mąstymo prigimtį (Gibbs 2007: 721).

Kitas svarstytinas klausimas yra idiomų prigimtis. Pasak John Ayto (2020), idiomams būdingas semantinis nepermatomumas ir fiksuotumas, tai reiškia, kad jų komponentai paprastai yra fiksuoti bent tam tikru laipsniu (Espinal, Mateu, 2019) ir sunkiai pakeičiami. Pakeitus originalių idiomų raktinius žodžius, kyla abejonių, ar PETA pasiūlyti alternatyvūs posakiai iš tiesų yra idiomai, ar juos reikėtų laikyti kvaziidiomais. Tačiau šiuo tyrimu nesiekiama nustatyti jų statuso, nes tai galėtų būti nagrinėjama būsimuose tyrimuose. Patogumo dėlei šiame straipsnyje vartojamas terminas „gyvūnams draugiški idiomai“, plačiai atpažįstamas su kampanija susipažinusios visuomenės ir dažnai vartojamas žiniasklaidoje.

Nors PETA pasirinkimo iš 88 rūšistinių idiomų priežastys nėra aiškios, vis tiek svarbu kritiškai išnagrinėti alternatyvius posakius ir jų galimą poveikį formuojant nuostatas bei elgesį su gyvūnais. Kai kurie iš šių posakių aiškiai skatina smurtinį elgesį su gyvūnais arba yra diskriminaciniai, pavyzdžiui, more than one way to skin a cat, like a chicken with its head cut off, or shoot fish in a barrel. Kiti suteikia gyvūnams neigiamų konotacijų arba gyvūnų pavadinimus vartoja neigiamoms žmonių savybėms apibūdinti, pavyzdžiui, chicken out, bull in a china factory, or stubborn as a mule. Kita vertus, idiomai snail mail or back the wrong horse savaime nėra diskriminaciniai. Tačiau galima teigti, kad kai kurie idiomai, tokie kaip pirmiau paminėti, gali prisidėti prie tam tikrų diskriminacinių nuostatų ir elgesio normalizavimo bei įtvirtinimo.

PETA pateiktuose alternatyviuose posakiuose gyvūnams draugiškiems idiomams kurti taikomos įvairios lingvistinės strategijos. Populiariausia strategija yra substitucija, kai originalus gyvūną įvardijantis žodis pakeičiamas gyvūnams draugiška alternatyva. Pavyzdžiui, kill two birds with one stone pakeistas į feed two birds with one scone, o mad as a March hare pakeistas į

Straipsniai / Articles

173

OLENA FOMENKO

pamišęs kaip skrybėlius. Kiti siūlymai apima idiomus paimti gėlę už spyglių (vietoj paimti jautį už ragų), tūzas rankoje vertesnis už dvi kortas kaladėje (vietoj paukštis rankoje vertesnis už du krūme), elgtis kaip ogrui (vietoj elgtis kaip gyvūnui) ir gėlė tavo kepurėje (vietoj plunksna tavo kepurėje).

Daugeliu atvejų pakeitimo strategija derinama su įvairiomis stilistinėmis ir retorinėmis priemonėmis, tokiomis kaip aliteracija, rimas, humoras ir kalambūras. Aliteracijos ir rimo naudojimas leidžia kurti įsimintinus ir skambius posakius. Pavyzdžiui, parsinešti lašinius buvo pakeista į parsinešti beigelių, kur aliteracija ir rimas daro gyvūnams palankesnį posakį patrauklesnį ir lengviau įsimenamą. Alternatyvūs posakiai, besirimuojantys su originaliaisiais, yra užsispyręs kaip kvailys (vietoj užsispyręs kaip mulas), verkti dėl išsiliejusio Silk (vietoj verkti dėl išsiliejusio pieno) ir pastatyti geresnį pelės kilimėlį (vietoj pastatyti geresnius pelėkautus). Aliteracija vartojama posakiuose purvinas niekšas (vietoj purvinas šuo), sugrūsti kaip agurkėliai (vietoj sugrūsti kaip sardinės), sudėti visas savo uogas į vieną krepšį (vietoj sudėti visus kiaušinius į vieną krepšį), melasos paštas (vietoj sraigės paštas) ir kituose.

Nors dauguma siūlomų alternatyvių posakių primena originalius idiomus ir lengvai perteikia numatytą reikšmę, kai kurie atrodo labiau dirbtiniai ir jiems suprasti gali prireikti daugiau kognityvinių pastangų. Be to, keli iš jų, pavyzdžiui, dyglys tavo šone (vietoj bitė tavo kepurėje), atvėsink savo variklius (vietoj sulaikyk savo arklius) ir tas laivas neplauks (vietoj tas šuo nemedžios), taip pat keli kiti, neturi akivaizdaus ryšio su originaliais posakiais.

PETA savo gyvūnams palankiuose idiomuose pasitelkia humorą, kad įtrauktų auditoriją ir veiksmingai perteiktų žinutę. Pavyzdžiui, mušti negyvą arklį buvo pakeista į šerti pašertą arklį, o tai yra humoristinis originalaus id iomo posūkis. Kiti pavyzdžiai: kalbėti apie Tofurky (vegetariškas arba veganiškas mėsos pakaitalas, pagamintas iš tofu arba seitano ir kitų ingredientų, suteikiančių jam kalakutienos tekstūrą ir skonį) (vietoj kalbėti apie kalakutą). Humoro efektas pirmiau pateiktuose posakiuose sukuriamas pasitelkiant kalambūrą – žaismą žodžiais, grindžiamą dvigubomis žodžių reikšmėmis arba panašiais garsais, siekiant sukurti humorą ar naują reikšmę. Ši stilistinė priemonė taip pat naudojama kuriant posakius tai ne pirmas mano kelionių šou (vietoj tai ne pirmas mano rodeo), užuodžiu supuvusį obuolį (vietoj užuodžiu žiurkę), laukinis agrastų vaikymasis (vietoj laukinis žąsų vaikymasis), braškė, sulaužiusi sodininko krepšį (vietoj šiaudas, sulaužęs kupranugario nugarą) ir tai iš tiesų suerzina mano ožką (vietoj tai iš tiesų suerzina mano ožį).

Nors PETA pasiūlė daugybę naujų gyvūnams palankių posakių, keliais atvejais organizacija siūlo rūšistines kalbos formas pakeisti jau egzistuojančiomis anglų kalbos frazėmis. Pavyzdžiui, ji ragina open a can of worms pakeisti posakiu open Pandora’s box, chicken out – posakiu lose your nerve, o let the cat out of

174

Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII

Of Mice and Men: PETA’s Animal-Friendly Idioms as a Strategy Against Speciesism?

maišą – į iškloti pupeles. Tačiau tokių atvejų yra palyginti nedaug, ir jie daugiausia apsiriboja pirmiau pateiktais pavyzdžiais.

Keliais atvejais PETA rekomenduoja idiomus pakeisti tiesioginę ar aiškią reikšmę turinčiais žodžiais ir frazėmis, pavyzdžiui, ne mano problema (vietoj ne mano cirkas, ne mano beždžionės), pinigų kalė (vietoj melžiama karvė), rūpinkis savo reikalais (vietoj smalsumas pražudė katę) ir monopolizuoti (vietoj šlamšti). Nors šiems siūlymams trūksta originaliuose idiomuose esančio išraiškingumo, juose nėra rūšizmo.

Be to, kai kurių gyvūnams palankių posakių semantika skiriasi nuo originalių idiomų semantikos. Pavyzdžiui, rekomenduojama alternatyva suvalgyti savo žodžius reiškia „pripažinti, kad tai, ką anksčiau pasakei, buvo neteisinga“, o originalus amerikietiškas idiomas suvalgyti varną reiškia „būti priverstam pripažinti, kad suklydai, pavyzdžiui, atšaukiant kategorišką pareiškimą; patirti pažeminimą“ (CD). Kitas siūlymas, veiksmažodis apsirijauti, reiškia „valgyti pernelyg daug“, o valgyti kaip kiaulė reiškia „valgyti daug maisto, paprastai godžiai arba šlykščiai“ (CD). Taigi alternatyvus posakis perteikia tik dalį originaliojo reikšmės. Be to, kelių siūlymų, tokių kaip pusiaukelės šou arba laisva kova, rekomenduojamų kaip šunų ir ponių šou bei šunų kautynės pakaitalai, reikšmės skiriasi nuo originalių posakių reikšmių.

Taigi PETA gyvūnams palankiuose idiomuose taiko įvairias lingvistines strategijas, kad sukurtų įsimintinas ir skambias frazes. Šis požiūris patraukia auditorijos dėmesį ir veiksmingai perteikia žinutę, skatindamas anglakalbius kasdieniame žodyne apmąstyti etišką elgesį su gyvūnais.

6. PETA KAMPANIJOS APRIBOJIMAI IR GALIMOS PASEKMĖS

PETA kampanija, kuria siekiama kurti gyvūnams palankius idiomus, turi ir privalumų, ir trūkumų. Ji meta iššūkį rūšistinės kalbos vartojimui ir skatina kritiškai mąstyti apie mūsų žodžių siunčiamas žinutes, tačiau alternatyvios išraiškos kultūriškai ar lingvistiškai nesulaukia atgarsio ir vargu ar bus plačiai priimtos visuomenės. Pavyzdžiui, nors naujasis idiomas blusos tavo kelnaitėse išlaiko originaliojo skruzdėlės tavo kelnėse poetinę kokybę, jis pernelyg dirbtinis ir neaiškus, kad žmonės jį suprastų. Panašiai, prekės ženklas Silk (augalinis pienas, kurį gamina Danone North America) posakyje verkti dėl išsiliejusio Silk nėra pažįstamas visiems anglakalbiams.

Nors kai kuriems gyvūnams palankūs idiomai gali pasirodyti sumanūs ar juokingi, kiti juos vertina kaip dirbtinius ir net absurdiškus (Wang 2018). Todėl kyla rizika, kad ši iniciatyva gali atsisukti prieš ją pačią ir pakenkti gyvūnų teisių

Straipsniai / Articles

175

OLENA FOMENKO

aktyvistų pastangoms. Be to, gali kilti susirūpinimas dėl galimų PETA kampanijos pasekmių. Kritikai gali teigti, kad gyvūnams palankių idiomų vartojimas yra menkniekis ir nesprendžia pagrindinių gyvūnų išnaudojimo bei žiauraus elgesio priežasčių. Jie gali siūlyti, kad užuot sutelkę dėmesį į kalbą, turėtume siekti sisteminių pokyčių, sprendžiančių pagrindines gyvūnų kančias įtvirtinančias problemas. Taigi kampanija gali būti neproduktyvi, nes gali pasirodyti pernelyg uoli ar net absurdiška, o tai galėtų atstumti galimus sąjungininkus ir sustiprinti neigiamus stereotipus apie gyvūnų teisių aktyvistus.

Be to, kai kurie nauji PETA pasiūlyti idiomai gali turėti nenumatytų neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, elgtis kaip gyvūnui pakeitimas į elgtis kaip ogrui gali būti vertinamas kaip neigiamų stereotipų apie žmones skatinimas, nes žodis ogras gali reikšti žiaurų ar pabaisą primenantį žmogų (CD). Panašiai PETA siūlymai pakeisti tokius idiomus kaip šunų ėdantis šunų pasaulis, kaip višta be galvos, šaudyti žuvis statinėje atitinkamai į negailestingas pasaulis, lyg tavo plaukai degtų, ir vogti saldainį iš kūdikio galėtų potencialiai skatinti neigiamą elgesį su žmonėmis.

Be to, PETA pasiūlytoms alternatyvoms trūksta natūralaus kalbinės raidos proceso, todėl joms sunku įsitvirtinti ir būti plačiai pripažintoms ar vartojamoms. Palyginti su jomis, tradiciniai idiomai turi turtingą kultūrinę reikšmę, kurios PETA kampanijoje gali būti pasigendama, todėl ji gali atrodyti dirbtinė. Nors kai kurių įprastinių idiomų kilmė gali būti neaiški, jų reikšmės ir vartojimas yra giliai įsišakniję kalboje ir kultūroje. Priešingai, PETA sukurti dirbtiniai posakiai neturi šio natūralios raidos proceso, todėl jiems gali būti sunku įsitvirtinti ar būti vartojamiems.

Nepaisant šių apribojimų, PETA kampanija didina informuotumą apie kalbinį rūšizmą, meta iššūkį rūšistinių frazių normai ir skatina žmones kritiškai mąstyti apie vartojamą kalbą bei jos siunčiamas žinutes. Ši iniciatyva galėtų būti ypač veiksminga mokant anglų kalbos jaunus mokinius ir negimtakalbius. Nors nebūtina skatinti juos vartoti alternatyvias išraiškas, labai svarbu raginti jų nevartoti rūšistinės kalbos.

7. IŠVADOS

Kritiškai įvertinus ir išanalizavus PETA gyvūnams palankius idiomus, šio tyrimo rezultatai rodo, kad tikimybė, jog jie pakeis tradicinius idiomus kasdienėje vartosenoje, yra minimali. Galimybę tokioms išraiškoms plačiai paplisti riboja keli veiksniai, įskaitant kalbos vartotojų pasipriešinimą nusistovėjusių kalbos vartojimo modelių kaitai, naujų išraiškų kultūrinio atgarsio stoką ir jų dirbtinumą. Be to, vien

176

Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII

Of Mice and Men: PETA’s Animal-Friendly Idioms as a Strategy Against Speciesism?

gyvūnų terminų pakeitimas idiomatinėse išraiškose nebūtinai sprendžia pagrindines gyvūnų išnaudojimo ir priespaudos problemas. Šioms problemoms spręsti reikia išsamesnių ir nuoseklesnių pastangų kuriant pagarbos ir empatijos nežmogiškiems gyvūnams kultūrą. Todėl, nors PETA pastangos propaguoti gyvūnams palankią kalbą yra pagirtinos, praktinis tokių iniciatyvų poveikis gyvūnų gerovei skatinti tebėra neaiškus.

Nepaisant šių apribojimų, PETA kampanija yra teigiamas žingsnis didinant informuotumą apie kalbinį rūšizmą. Nors kampanija gali iš karto nepakeisti anglakalbių kalbos vartosenos, ji gali daryti įtaką naujiems kalbos mokiniams ir negimtakalbiams, skatindama vengti rūšistinių posakių. Todėl rūšizmo problema nusipelno daugiau dėmesio taikomojoje lingvistikoje ir švietime, be to, reikėtų šviesti pedagogus ir didinti jaunų mokinių bei užsienio kalbos, anglų, vartotojų informuotumą apie rūšistinę kalbos vartoseną. Be to, informuotumo apie kalbinį rūšizmą didinimas per tokias kampanijas kaip PETA gali paskatinti žmones sąmoningiau vartoti kalbą ir vengti diskriminuojančių išraiškų, o tai galėtų turėti platesnių socialinių pasekmių.

Šis tyrimas suteikė naujų įžvalgų apie kalbinio rūšizmo problemą, tačiau būtina pripažinti tam tikrus apribojimus. Nors straipsnyje buvo nagrinėta tik PETA kampanija, kuria siekiama pašalinti rūšistinius idiomus iš anglų kalbos, rezultatai gali būti netaikytini kitoms kalboms ir kultūriniams kontekstams. Be to, tyrime nebuvo nagrinėjamos asmenų ir grupių reakcijos į šią iniciatyvą, todėl reikia tolesnių tyrimų kampanijos veiksmingumui ir poveikiui įvertinti.

Tolesniuose tyrimuose taip pat būtų galima nagrinėti rūšizmo kalboje sudėtingumą ir jo poveikį požiūriui į gyvūnus bei elgesiui su jais. Pavyzdžiui, svarbi tyrimų sritis galėtų būti nagrinėjimas, kaip skirtingos lingvistinės konstrukcijos veikia mūsų nežmogiškų gyvūnų suvokimą ir mūsų požiūrį bei įsitikinimus jų atžvilgiu. Gyvūnams palankių alternatyvų galimo poveikio požiūriui į gyvūnus ir elgesiui su jais tyrimas padės įvertinti jų galimą pritaikymą skirtinguose kultūriniuose ir lingvistiniuose kontekstuose. Šios tyrimų kryptys gali suteikti vertingų įžvalgų apie daugialypį kalbos ir rūšizmo ryšį ir taip prisidėti prie veiksmingesnių socialinio teisingumo ir lygybės skatinimo strategijų kūrimo.

Galiausiai įtraukus terminą „rūšizmas“ į lingvistikos žodynus, vadovėlius ir enciklopedijas kartu su kitais „-izmais“, lingvistams, pedagogams ir plačiajai visuomenei būtų suteiktas išsamesnis šios sąvokos ir jos reikšmės kalbos vartojimui bei gyvūnų gerovei supratimas. Spręsdami rūšizmo kalboje problemą, galime žengti nedidelį, bet reikšmingą žingsnį kurdami teisingesnę ir lygesnę visuomenę visoms būtybėms.

Straipsniai / Articles

177

OLENA FOMENKO

REFERENCES

Ayto John 2020: Oxford Dictionary of Idioms, Oxford: OUP.

Blackburn Simon 2016: The Oxford Dictionary of Philosophy, Oxford: OUP.

Buchanan Ian 2018: A Dictionary of Critical Theory, Oxford: OUP.

CD – Collins Dictionary. Available at: https://www.collinsdictionary.com/.

Colman Andrew M. 2015: A Dictionary of Psychology, Oxford: OUP.

Cook Guy, Sealey Alison, eds., 2017: The Discursive Representation of Animals. – The Routledge Handbook of Ecolinguistics, 1^st edition, London: Routledge, 311–324.

Duignan Brian 2010: Speciesism. – Encyclopedia Britannica. Available at: https://www.britannica.com/topic/speciesism.

Dunayer Joan 2001: Animal Equality: Language and Liberation, Derwood: Ryce.

Dunayer Joan 2003: English and Speciesism. – English Today 19(1), 61–62.

Espinal M. Teresa, Jaume Mateu 2019: Idioms and Phraseology. – Oxford Research Encyclopedia of Linguistics. Available at: https://oxfordre.com/linguistics/display/10.1093/acrefore/9780199384655.001.0001/acrefore-9780199384655-e-51;jsessionid=45B67899D8EC7BB1EC93387EB4260EEE2?rskey=765XTk&result=52.

Fill Alwin, Mühlhäusler Peter, eds., 2006: Ecolinguistics Reader: Language, Ecology and Environment Americanistik, London, New York: Continuum.

Gibbs Raymond W. 2007: Idioms and Formulaic Language. – The Oxford Handbook of Cognitive Linguistics, eds. D. Geeraerts, H. Cuyckens, Oxford: OUP, 697–725.

Goatly Andrew 2006: Humans, Animals, and Metaphors. – Society and Animals 14(1), 15–37.

Guevara Labaca M. 2017: Speciesism and Language: A Sociolinguistic Approach to the Presence of Speciesism in Current British Speech: a bachelor’s thesis in the English language, Salamanca: The University of Salamanca. Available at: https://gredos.usal.es/handle/10366/135793?show=full.

Halliday Michael A. K. 2006: New Ways of Meaning: The Challenge to Applied Linguistics. – The Ecolinguistics Reader: Language, Ecology and Environment, eds. A. Fill, P. Mühlhäusler, London, New York: Continuum, 175–202.

Heuberger Reinhard 2003: Anthropocentrism in Monolingual English Dictionaries: An Ecolinguistic Approach to the Lexicographic Treatment of Faunal Terminology. – AAA: Arbeiten aus Anglistik und Amerikanistik, Tübingen: Gunter Narr Verlag, 93–105.

Heuberger Reinhard 2007: Language and Ideology: A Brief Survey of Anthropocentrism and Speciesism in English. – Sustaining Language, Essays in Applied Ecolinguistics, Berlin: Lit Verlag, 107–124.

178

Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII

Of Mice and Men: PETA’s Animal-Friendly Idioms as a Strategy Against Speciesism?

Horta Oscar 2010: What is Speciesism? – Journal of Agricultural and Environmental Ethics 23(3), 243–266.

Horta Oscar, Albersmeier Frauke 2020: Defining speciesism. – Philosophy Compass 15(11), 1–9.

Kalof Linda, ed., 2017: The Oxford Handbook of Animal Studies, Oxford: Oxford University Press.

L inzey Andrew, Clarke Paul B., eds., 2004: Animal Rights: A Historical Anthology, New York: Columbia University Press.

L inzey Andrew, Linzey Clair, eds., 2019: The Routledge handbook of religion and animal ethics, London: Routledge.

Newkirk Ingrid E. n.d.: What Is Animal Liberation? Philosopher Peter Singer’s Groundbreaking Work Turns 40. Available at: https://www.peta.org/about-peta/learn-about-peta/ingrid-newkirk/animal-liberation/.

OED – Oxford English Dictionary. Available at: https://www.oed.com/.

PETA – Stop Using Anti-Animal Language. – Twitter, 2018. Available at: https://twitter.com/peta/status/1070066047414345729.

PETA n.d.: PETA’s Complete List of Animal-Friendly Idioms. Available at: https://www.peta.org/features/animal-friendly-idioms/.

PH – The Palgrave Handbook of Practical Animal Ethics, eds. A. Linzey, C. Linzey, L. Johnson, T. I. White, M. H. Bernstein, K. Peggs, London: Palgrave Macmillan, 2018.

Ryder Richard D. 2000: Animal Revolution. Changing Attitudes Towards Speciesism, Oxford, New York: Berg.

Ryder Richard D. 2010: Speciesism Again: The Original Leaflet. – Critical Society 2(1), 2.

Ryder Richard D. 2017: Speciesism, Painism and Happiness: A Morality for the 21st Century, vol. 47, Luton: Andrews UK Limited.

Singer Peter 2015: Animal Liberation: The Definitive Classic of the Animal Movement, New York: Open Road Integrated Media.

Stibbe Arran 2003: As Charming as a Pig: The Discursive Construction of the Relationship Between Pigs and Humans. – Society and Animals 11(4), 375–392.

Stibbe Arran 2006: Deep Ecology and Language: The Curtailed Journey of the Atlantic Salmon. – Society and Animals 14(1), 61–77.

Stibbe Arran 2012: Animals Erased: Discourse, Ecology, and Reconnection with the Natural World, Middletown: Wesleyan University Press.

Straipsniai / Articles

179

OLENA FOMENKO

STN – Smulewicz-Zucker Gregory R., Cornell Drucilla, Franklin Julian H., Kendrick Heather M., Mendieta Eduardo, Linzey Andrew, Cavalieri Paola, Preece Rod, Benton Ted, Thompson Michael J., Fox Michael A., Gruen Lori, Acampora Ralph R., Rollin Bernard, Sloterdijk Peter 2012: Strangers to Nature: Animal Lives and Human Ethics, Lanham: Lexington Books.

Wang Amy 2018: PETA wants to change “anti-animal” sayings, but the Internet thinks they’re feeding a fed horse. – The Washington Post. Available at: https://www.washingtonpost.com/science/2018/12/05/peta-wants-change-anti-animal-sayings-internet-thinks-they’re-feeding-fed-horse/.

Apie peles ir žmones: PETA gyvūnams draugiškos idiomos kaip strategija prieš rūšiškumą?

SANTRAUKA

Šiame tyrime nagrinėjamas organizacijos „People for the Ethical Treatment of Animals“ (PETA, liet. „Žmonės už etišką elgesį su gyvūnais“) pasiūlymas pakeisti nusistovėjusias anglų kalbos idiomas, kurios skatina smurtą prieš gyvūnus, gyvūnams draugiškomis alternatyvomis. Išanalizavus 88 gyvūnams draugiškus žodžius ir frazes lingvistinės ir kritinės diskurso analizės metodu, tyrime siekta įvertinti kampanijos stipriąsias ir silpnąsias puses. Straipsnyje konstatuojama, kad nors PETA siūlomos alternatyvos, tikėtina, nepakeis gyvūnus diskriminuojančios kalbos dėl savo dirbtinumo ir kultūrinio atotrūkio, iniciatyva turi teigiamą poveikį taikomajai lingvistikai ir švietimui. Kampanija plečia supratimą apie gyvūnus diskriminuojančią kalbą ir ragina žmones vengti su gyvūnais susijusių diskriminacinių posakių. Be to, PETA iniciatyva kelia klausimą apie prieš gyvūnus nukreiptos kalbos vartojimą kaip nusistovėjusią normą ir skatina kritiškai mąstyti apie žodžiais perduodamas žinutes. Nors ši kampanija gali neatnešti skubių pokyčių, tačiau ji turi potencialą paskatinti nediskriminacinį kalbos vartojimą taikomosios kalbotyros srityje, ypač tarp besimokančio jaunimo ir žmonių, kuriems anglų kalba nėra gimtoji.

Įteikta 2023 m. gegužės 4 d.

OLENA FOMENKO Taras Shevchenko National University of Kyiv 60, Volodymyrska Str. 01033, Ukraine, Kyiv [email protected]

180

Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII