De opvatting van de woorden „krūmas“, „puskrūmis“, „krūmokšnis“, „krūmelis“ (op basis van een enquête onder studenten)
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.12
Research papers localized into Dutch
Browse AI-localized academic documents available in Dutch.
2224 documents
TENDENSIES IN DE VORMING VAN SAMENSTELLINGEN IN DE BOUWTERMINOLOGIE VAN 1918–1940
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.03
BRONNEN VAN DE AUTEURS VOOR DE PLANTENGESLACHTSNAMEN IN POVILAS MATULIONIS’ ŽOLYNAS
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.11
OVER AFLEIDINGEN MET HET SLOT -EIVIS, -Ė
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.02
PARTICIPIAALVORMEN MET AFHANKELIJKE WOORDEN: DE GEKODIFICEERDE NORM EN HAAR ONDUIDELIJKHEDEN
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.01
De standaardtaal Litouws in de context van de poststandaardisering van Europese talen
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.10
TER HERDENKING VAN DE 70E GEBOORTEDAG VAN WOORDENBOEKMAAKSTER ZITA VIRGINIJA ŠIMĖNAITĖ (1950–2016)
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.04
KAZYS ULVYDAS – BEVORDERAAR VAN DE TAALCULTUUR
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.16
METAFORISCHE UITDRUKKINGSWIJZE IN DE LITOUWSE ADMINISTRATIEVE TAAL
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.15
VERTALING VAN AFKORTINGEN IN RECHTSHANDELINGEN VAN DE EUROPESE UNIE: DE KWESTIE VAN HET CRITERIUM
Kalbos normas teikiančiuose ar perteikiančiuose darbuose santrumpos paprastai aptariamos kaip rašybos lygmens objektas, tačiau iš trumpo jų aptarimo rašybos skyriuose aiškėja, kad tokie pavadinimų trumpiniai nėra susiję vien su rašybos lygmeniu. Vis dėlto kitais aspektais jie…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.14
LATIJNS-LITOUWS WOORDENLIJSTJE IN DE GRAMMATICA VAN SAPŪNAS EN ŠULCAS
1673 m. išleistoje Kristupo Sapūno ir Teofilio Šulco lietuvių kalbos gramatikoje Compendium Grammaticae Lituanicae, sutrumpintai vadinamoje Compendium, beveik visi lietuviški žodžiai išversti į lotynų kalbą, taigi joje de facto slypi 1380 vienetų lietuvių–lotynų kalbų žodynėlis…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.13
DE VIJAND IN HET LITOUWSE TAALWOORDENBOEK
Šio tyrimo tikslas – remiantis iliustraciniais sakiniais aptarti priešo koncepto fragmentą, fiksuojamą Lietuvių kalbos žodyne (toliau – LKŽe). Tyrimas parodė, kad priešas LKŽe pirmiausia yra nedraugiška, užpuolusi kitos šalies kariuomenė, kurios veiksmai puolamos (ar užpultos)…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.12
DE SYNTACTISCHE RELATIE TUSSEN ONDERWERP EN GEZEGDE: VERANDERING VAN DE OPVATTING
Straipsnyje apžvelgiama veiksnio ir tarinio sintaksinio ryšio sampratos lietuvių kalbotyroje kaita maždaug nuo XX a. vidurio iki mūsų dienų. Pateikiama svarbesnių gramatikos darbų šiuo klausimu apžvalga. Nagrinėjama, kaip šį ryšį galima aiškinti, pasitelkus teorinius…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.11
Belangrijkste adviserende handboeken voor de Litouwse taal (genrekenmerken)
Pastarąjį dešimtmetį suintensyvėjusi bendrinių Europos kalbų destandartizacija ne tik paskatino kalbos tyrėjus imtis tyrinėti šį reiškinį, bet ir davė akstiną naujai pažvelgti į pačių bendrinių kalbų istoriją bei raidos ypatumus. Kartu susidomėta ir bendrinių kalbų norminamuoju…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.10
De Duitser in het wereldbeeld van het ‘Woordenboek van de Litouwse taal’
Koks yra vokiečio įvaizdis lietuvio akimis, yra nagrinėję etnologai, tautosakininkai, istorikai, kalbininkai. Tačiau šiuo požiūriu dar nebuvo tirtas Lietuvių kalbos žodynas, į kurį galima žiūrėti kaip į metraštį, apimantį medžiagą nuo pat mūsų pirmųjų raštų 1547 m. iki 2001 m…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.09
DE ZELFSTANDIGE NAAMWOORDEN ATITIKTIS, ATITIKIMAS IN AMBTELIJK TAALGEBRUIK
Šio straipsnio objektas – veiksmažodžio atitikti vediniai atitiktis ir atitikimas. Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno ir bazės EUR-lex administracinių tekstų pavyzdžiais, išsiaiškinti kalbamųjų veiksmažodinių daiktavardžių junglumą sintaksiniu ir semantiniu…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.08
TRENDS IN HET EUROPESE TAALBELEID MET HET OOG OP TAALTECHNOLOGIE
This article gives an overview of current trends in European language policies regarding the status of the official EU-languages and with a view to language technology. The article is based on data collected for the European Language Monitor (ELM) provided by EFNIL – the…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.07
EEN REIS MET ZEVENMIJLSLAARZEN LANGS HET VERLEDEN EN HET HEDEN VAN HET STANDAARDNEDERLANDS
Standard Dutch is an official language in the Netherlands, in the northern part of Belgium (Flanders and Brussels) and in very multilingual Surinam. The standardisation process started in the early 16th century; because of the political separation of the Seventeen Provinces…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.06
Lexicalisering van Litouwse werkwoorden met prefixen
Šio straipsnio tikslas – nustatyti priešdėlinių veiksmažodžių leksikalizacijos atpažinimo kriterijus ir juos pritaikyti tekstynų analizei. Priešdėlinis veiksmažodis leksikalizuojasi, kai tampa semantiškai savarankišku žodžiu, kurio leksinė reikšmė nesusijusi su darybos formantu…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.05
EXPERIMENTEEL ONDERZOEK NAAR GELABIALISEERDE KLINKERS IN HET STANDAARDLITOUWSE
Apie labializaciją lietuvių kalbotyroje pradėta kalbėti dar XX a. viduryje. Jau tuomet buvo pastebėta, kad balsiai, atsidūrę šalia lūpinių priebalsių ar balsių, pasižymi kitokiomis akustinėmis ir artikuliacinėmis ypatybėmis. Tačiau jokių išsamių eksperimentų iki šiol nebuvo…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.03
TUSSEN SCYLLA EN CHARYBDIS: OVER DE TAALSITUATIE EN HET TAALBELEID IN HET HUIDIGE IJSLAND
Iceland’s literary tradition, conservative linguistic heritage and ideologies of linguistic purism have been a major strand in Icelandic national identity. The preservation of linguistic and literary continuity is a principal objective of overtly expressed Icelandic culture…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.02
IS TERMINOLOGISCHE SYNONYMIE EEN GEBREK?
Straipsnyje terminų tvarkybos kontekste nagrinėjama sisteminė terminų sinonimija. Remiantis svarbiausiais lietuvių terminologijos darbais ir terminografijos duomenimis, aptariamas terminų sinonimijos vertinimas, jos santykis su terminų tvarkyba ir permąstoma pagrįstosios terminų…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.01
EEN BOEK VOOR SPREKERS EN LEERDERS VAN HET ŽEMAITIS
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.12
EIGENNAMEN IN DE OFFICIËLE TAAL EN HUN SPELLING
Straipsnyje nagrinėjami pietryčių Lietuvos asmenvardžiai (jų kilmė, sandara, raida, vieta vardyno sistemoje), Lietuvos vardyno rašyba. Taip stengiamasi išsiaiškinti naujus duomenis apie Lietuvos tikrinius žodžius ir padedama gerinti su jais susijusius įstatymų projektus. Per…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.03
HET GEBRUIK VAN WERKWOORDSVORMEN, AAN HET LICHT GEKOMEN BIJ DE ONTWIKKELING VAN HET INFORMATIESYSTEEM VOOR DE LITOUWSE GRAMMATICA
Kaitomos kalbos dalys turi paradigmas. Kuriant Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą (LIGIS) buvo pastebėta, kad ne visas paradigmose išvardytas kaitybines formas galima vartoti. Straipsnyje aptariami atvejai, kai tam tikrų žodžių kai kurios kaitybinės formos negali…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.02
Een interdisciplinaire, multifunctionele linguaal-cognitieve classificatie van instincten
The paper is a study of the possibility and feasibility of creating a multifunctional interdisciplinary classification of instincts performed from the standpoint of the orthodox alternative approach worked out by the author. This classification is viewed as a central…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.11
Regionale studies voor de opleiding van toekomstige leerkrachten: het potentieel van Zuid-Kurzeme
The article looks at the potential of the regional studies in the education of future teachers, as well as provides separate recommendations for the use of the regional studies for the diversification of content of combined subjects in the competence-based education, the…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.10
DE VAAGHEID VAN DE AANDUIDING EENVOUDIGE TAAL IN HET BALTISCH-SLAVISCHE GRENSGEBIED VANUIT HET PERSPECTIEF VAN DE LITOUWSE TAAL
This paper deals with the so-called język prosty which has been used for ages by various national groups living in the Balto-Slavic border region. This homely and unofficial language functions among the lower social classes only as a vehicle for verbal communication within…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.09
LEXICALE VERANDERINGEN IN DE LITOUWSE ADMINISTRATIEVE TAAL
Straipsnyje nagrinėjami vienos iš bendrinės kalbos atmainų – administracinės kalbos leksikos pokyčiai XXI a. pradžioje, lyginant su XX a. pabaigos padėtimi. Žodyno sudėtis kinta dviem kryptimis: pirma, leksika nuolat pasipildo naujais žodžiais, naujomis reikšmėmis, o antra, iš…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.08
Spelling van astrologische benamingen op websites
Lietuvių kalbos rašybos normos numato tikrinio pavadinimo rašymą didžiąja raide, tačiau tai tik bendriausia taisyklė, taikytina vienažodžiams pavadinimams. Keliažodžių rašymo norma numatoma dvejopa: vieni pavadinimai rašytini tik pirma didžiąja raide, kiti – didžiąja raide…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.07
IDENTIFICATIE VAN ARBITRAIRE LITOUWSE COLLOCATIES
Straipsnyje pristatomo tyrimo objektas – lietuvių kalbos arbitraliosios kolokacijos. Jų junglumo pagrindas yra ne semantiniai, o leksiniai ribojimai, tokios kolokacijos tiesiogiai neatspindi nekalbinės tikrovės. Ryšys tarp jų žodžių – arbitralus: nors pagal panašią reikšmę…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.06
Onderschikking in Litouwse syntaxisstudies (eerste helft van de 20e eeuw)
Straipsnyje apžvelgiama, kaip XX a. pirmosios pusės lietuvių sintaksės darbuose skirstomas prijungiamasis ryšys, kiek jo rūšių ir kokios jos skiriamos. Pradedama nuo Jono Jablonskio Lietuvių kalbos sintaksės (1911), o baigiama Leonardo Dambriūno Lietuvių kalbos sintakse (1946…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.05
Taalopvattingen en taalgedrag: wiens invloed is sterker? Een onderzoek naar de situatie van internationale adoptie en het verband met emigratie
Kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys yra svarbūs kalbos išlaikymo dviejų kalbų vienoje erdvėje aplinkybėmis veiksniai, ypač kai viena iš tų kalbų yra dominuojanti aplinkos kalba, o kita – mažumos ar tik namų aplinkos kalba, pavyzdžiui, emigracijoje. Straipsnyje nagrinėjamos…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.04
Onbepaalde bijwoorden van tijd „kažkada“ en „kada nors“: betekenisrelatie en gebruik
Straipsnyje aptariamas kažkada vartosenos poslinkis nuo tradicinio modelio, skirto nusakyti neapibrėžtu praeities momentu vykusio faktyvaus (specifiško) veiksmo laikui, link mažiau įprasto modelio, kai kažkada pasirenkamas nusakyti ateityje galimai vyksiančiam (irealiam…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.01
TRADITIONELE EN NIET-TRADITIONELE OIKONIEMEN VAN OOST-LITOUWEN
Straipsnyje nagrinėjama, kuo skiriasi lietuviškos tradicinės rytų Lietuvos oikonimų formos nuo vėlesnių netradicinių slaviškų formų. Nurodomi oikonimų regioniniai skirtumai ir pateikiami duomenys pagal darybą, slavinimą valsčiuose nuo Šalčininkų iki Daugpilio. Skiriami penki…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.07
De COVID-19-pandemie en de oorlog in Oekraïne: het gebruik van eufemismen en dysfemismen in het publieke discours in het Lets, Litouws en Russisch
Straipsnis apima dvi leksikos kategorijas – eufemizmus ir disfemizmus, vartotus vykstant dviem didžiausiems, nuo 2020 m. visą pasaulį sukrėtusiems globalinio masto įvykiams: COVID-19 pandemijai ir Rusijos pradėtam karui Ukrainoje. Į straipsnį įtraukti eufemizmai ir disfemizmai…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.06
ONDERSCHIKKEND VERBAND IN LITOUWSE SYNTAXISWERKEN UIT DE TIJD VAN DE SOVJETBEZETTING
Straipsnyje apžvelgiama, kaip sovietų okupacijos laikais, maždaug nuo XX a. vidurio iki 9-ojo dešimtmečio galo, lietuvių sintaksės darbuose aprašomi prijungimo būdai. Pradedama nuo Juozo Žiugždos Lietuvių kalbos gramatikos (1945), o baigiama Vytauto Sirtauto ir Česio Grendos…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.08
Laminaat en verwante woorden in het Woordenboek van de Litouwse standaardtaal
Sprendžiant iš vartosenos internete, laminatas ir jo bendrašakniai žodžiai laminuoti, laminavimas, laminuotas, ‑a bei kiti ne tik kaip terminai dažnai vartojami tam tikrų sričių (statybos ir remonto, medienos apdirbimo, tekstilės, odontologijos, kosmetologijos) tekstuose – jų…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.05
DE SPELLING VAN ASTROLOGISCHE NAMEN IN GEDRUKTE PUBLICATIES
Straipsnyje tęsiami astrologinių pavadinimų rašymo tyrimai. Ankstesniame Bendrinės kalbos numeryje išnagrinėjus jų rašymo polinkius astrologijos svetainėse, čia susitelkiama į rašymą spausdintuose leidiniuose – įprastinėje bendrinės kalbos funkcionavimo terpėje. Pasirinkus 10…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.01
AUTEURSGEBONDEN DIALECTALE GRAFOLECT EN DE PERCEPTIEMOGELIJKHEDEN ERVAN
Straipsnyje pristatomas rašytinio tarmiškumo tyrimas. Atliekant tyrimą siekta vertinti autorinį grafolektą sakytinio tarmiškumo perteikimo ir užrašymo sprendimų požiūriu. Tarmėtyrinio diskurso pagrindas – vienos rytų aukštaičių panevėžiškių atstovės feisbuko įrašai, paskelbti…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.09
Taalgebruik en taalopvattingen: het geval van scholen met Pools als voertaal
Straipsnyje pristatomi dviejose mokyklose lenkų mokomąja kalba besimokančių 3–8 klasių mokinių grupėse anketavimo būdu atlikto tyrimo rezultatai, rodantys dažniausiai vartojamą namų kalbą, kalbos pirmumo pasirinkimą kitų kalbų atžvilgiu, nuostatas dėl lietuvių ir kitų kalbų…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.03
De Litouwse staatstaal: wettelijke bepalingen tijdens het interbellum
Lietuvos valstybės atkūrimas 1918‑aisiais paspartino lietuvių bendrinės kalbos raidą. XIX a. pabaigoje ir pačioje XX a. pradžioje buvusius svarbius į kalbos formą nukreiptus bendrinės kalbos raidos aspektus – normos pasirinkimą ir kodifikaciją – tarpukariu pakeitė aspektai…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.02
370 JAAR SINDS DE EERSTE GEDRUKTE GRAMMATICA VAN DE LITOUWSE TAAL
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.14