Kazimie -
as ZUPERKA
FUNZIONIU
STILIV
TERMINAL
Nedaugelis
miisy
kalbo y os
e miny
così
j ai uoja
come
unkciniy
s iliy
pa adinimai.
[ ai a ima
lemia
incomodame-
n e in ese
s iliy con ini,
pe seguimen-
o nome
iS eik8 i pa j
s iliaus
ne
q
poZymj
(jp as ing
a o-
Jimo
s e a,
biidinga
lingu ong
pan.), in
a
al e
lingue
engono
u ilizza i
co ispon-
den i
e mini e
k .
Bene pi mg
ka a
lie u iy
kalbos
mokslo
li e a u o-
je unkciniy
s iliy
e minai
pasi odé
negli
1964
iSleis ame
J.
Palionio
Lie u iy
li e a i i-
nés
s o ia
della
lingua j ade.
Cia chiamijami
pag indiniai
li e a a inés
kalbos s iliai, che
no malmen e
iSski ia ki y
kalby
y ine ojai:
g ozinés
li e a ii os,
mokslo,
publicis ikos,
1)
o icialiyjy as y
2)
3)
4)
(o a a
cancelia inis)
i
5)
del
quo idiano pagnekesio
(o
domes ico
S olamasis)
(Palionis
1964:14).
S e u
papli usi
classi icazione
applica a
lie u iy li e a
i inés
di e enziazio-
ne s ilis ine
della lingua
discu i.
In je knygelé
o iamo isski us
e pa adin us
lie u iy a8omosios
kalbos senojo
pe iodo, XVI-XVIla.,
i
s ilius:
bazny inis-knyginis,
o icialiy as y
(kancelia inis)
i
g ozinés
li e a ii os
(p.1415).
Siuos
e minus
au o ius
éliau
Siek iek kei é,
ikslino:
o icialus-kancelia inis,
g ozinés li e a ii os, o
bele is inis
(Palionis
1967:17~18),
bazny inis,
kancelia inis
(Palionis
1979:16).
1965
negli
apa iode
miisy
ling is inés
s ilis ikos
ki éjo
J.
Pikéilingio
p epa a
P ak inés
lie u iy
kalbos
s ilis ikos
p og ama,
nella quale
p esen a a
a ualeinés
lie u iy
kalbos
unkciniy
s iliy
sis ema.
Ciaami
consum
Sie s iliy e minai:
dalykinis (laik a8éiy
in o macijos,
a nybiniai as ai,
dokumen y kalba
k .), scien i ico,
publicis inis,
a inis-li e a ii inis
i
i
Snekamosios
s ile della
lingua
(Pikéilingis
1965:8).
Vélesnie i
la o i in
alcuni
Siy e my
au o iaus
ikslin i:
u icialeusis
dalykinis,
a inis
bele is inis
(o
semplicemen-
e
bele is inis),
quo idiano
domes ico, o
Snekamo-
sios s ile
della
lingua
(Pikéiling-
is
1971:86331; 1974:9-10).
Daugelis
lie u iy
kalbininky,
a8ydami su
s ilis ing
kalbos
di e enciac-
ijq s ilis ing
kalbos
a
sis ema,
indica
mené uosi-
us cinque
uncinius
s ilius.
Solo
qua o
s ilia
a dijami
A.
Rasima iciaus
suda y oje
p og amma
s ilis ika;
g ozinés s ile
li e i os
minimas
sky ium: s ili
delle pa ole:
Funzionalmen e
26
u icialeusis
dalykinis,
publicis inis,
scien i ico,
quo idiinis
bui inis.
G oZinés
li e a ii os
(bele is inio)
s ilius
speci ica
(Rasima -
igius
1980:106).
Dél o,
appa eng-
ono
a
nep iklauso
bend inés
lingua
unkciniy
s iliy
sis emai
g oZinés
li e a ii os
s ilius
(s iliai),
discussa già
qualche
deSim meciu-
s. P ieSingas
opinioni
sua in y
così pozii is.
G ozinéje
li e a ii oje è
consuma a
bend iné
lingua, ad,
p ipazjs an
os lingua
ski s yma
unkcinius
s ilius,
appa esi
nuoseklu
p ipazin i ciò,
che g oziniy
j
ki iniy s ilius,
come
am ik as
lingua
consumo
i
bidas, è
s ilis iné
bend inés
lingua
a maina.
Al us an-
do, dél
p op ie
a ine
speci ikos,
peculia i,
es e inés,
unzioni
ques i
s ilius
appa en-
gono solo
ne
lingua
unciniy
s iliy, ma
a e
i
(a inio
ik o és
a igu a-
men o) sis emi.
Poiché
ques ione,
quan o
( unkciniy)
s iliy
esama
lie u iy
kalboje
(2 .
Zupe ka
1985:55—60),
di e am-
en e non lega a
su
Sio
aSinio
ema,
ques o
g jZkip -
me
ie
miné yjy
penkiy
s iliy
e miny.
Du
s ili is,
mékslinj
i
publicis inj,
u i
lie u iy
kalbininkai
chiamano
ais s iais
nomdais,
ki y ijy
o
s iliy
pa adinimai
mol o
j ai uoja.
Toji
i ai o é
ypaé
aki aizdi
i8
o dine
c onologico
p esen a o
Siyamy iS asy
(i a8y i
j ai uojan ys
ijy s iliy
nazi inimai
kalbininky
i8
da by, nei quali
sono ipo a i
isy penkiy
s iliy
nazi inimai):
o icialiy a8 y
(a ba
kancelia inis),
quo idiano
panekesio
(o
domes ico
Snekamasis),
g oZinés li e a ii os
(Palionis dalykinis,
Snekamosios kalbos,
1964:
14);
meninis-li e a a inis
(Pikéilingis
kancelia inis,
Snekamoji apsk i ai
bui iné kalba,
1965:8);
bele is inis
i
(Amb azas
1967:147);
u icialeusis
dalykinis,
quo idiinis
bui inis, o
inekamosios
kalbos,
a inis
bele is inis
(Pik¢ilingis
1971:286~331);
dalykinis,
bui inis,
bele is inis
(Soblinskas
1973:11);
U icialus
dalykinis,
quo idiano,
g ozinis
(Sa ukynas
1977:18-19);
o icialus
dalykinis,
quo idiinis
bui inis,
g ozinis
(Zupe ka
1977:
15);
dalykinis,
bui inis,
a inis
(Si au as
1982:59;
1988:185);
amminis a i o,
domes ico,
a is ico
(Zupe ka
1983);
kancelia inis,
bui inis,
g oZinis
(K inickai é
1984:33);
o icielusis,
bui inis,
bele is inis
(G umadiené
1985);
kancelia inis,
bui inis,
bele is inis
(Palionis
1985.
21);
27
kancelia inis,
snekamasis,
bele is inis
(Soblinskas
1987:175);
lusis
dalykinis, o
kancelia inis,
bui inis
Snekamasis,
o quo idiano
pasnekesio,
bele is inis
(Palionis
kancelia inis,
1989:28—30);
bui inis,
meninis, o
g oZinis
(Gai enis,
Keinys
1990:67,
192)
Ki y
k as y
kalbininky
u ilizza i
s iliy
e minai
(beiamo
dis in i
s iliy
skaigius)
anche
j ai uoja;
ki y
be
p ieZaséiy,
così biina
dél di quello
che gli s ili
i
engono
assegna i
a di e si
ondamen-
i
(a .
Pikéilingis
1971:280-281;
Rozenbe gas
1976:26—27;
Mis ykas
1985:419—423).
Li uiy
kalbininkai
kokios
o iginalesnés,
naujesnés
s iliy
klasi ikacijos
né a pa eike,
emiasi
esmés una
s iliy
iS
ski s ymo
schema, ma
neleng a
o a e
almeno
kalbininkus,
che a o y
isiskai uos
padius s iliy
du
e minus.
Te miny
sinonimica,
come
Zinoma, né a
p e e idauja-
ma: c ea
con inia,
in e e do
scienza
Zmonéms
suscalbé i.
Tadéginomi
discu e e
j ai uojané-
iy e miny
ikslinguma.
Reikaly
as y,
dokumen i,
js a ymy
s ilius
chiama o
penke iopai:
u icialeusis
dalykinis,
u icialeusis,
dalykinis,
kancelia inis,
amminis a -
i o.
(Cia
i
ul e io men-
e nuo8aly
lascia i uniniu
daik a a dzio
su
kilmininku
ig eiks i
s iliaus
nusakymai:
o icialiy
as y,
g ozinés
li e a ii os,
inekamosios
kalbos,
quo idiano
pasnekesio
s ilius.
|
li è
possibile
2ia é ine
come ik us
j
e minus,
Zyminéius
s iliaus igj,
solo come
s iliaus
o
se o e di
consumo
j
nusakanéius
composi ii.)
Zodziy junginys
o icialiisis dalpkinis
s ileus è usisko
e mine
obHunamno-aenoBoi
c n pazodinis
e inys.
Toks ilgokas
izZodis
e mas né a
pa ogus
(daugiaZodziai
e minai più
ik y
dalinems,
iginéms
sq okoms,
sakysim,
pos iliams
adi i, plg.
scienza
populid ina-
masis
s ilius), o,
be
abejoniy
kelia
pazyminiy
eiksmiy
appo ois:
quando
diciamo
u icialeusis
dalykinis
s ilius,
odos,
u é y bi i
u icialeusis
nedalykinis
i
neo icialusis
dalykinis, ma
a
di ali s ilius
non si pa la.
Su
Zodziu
s ilius
i§
y
d iejy
pazyminiy
usa o uno
i
quale: solo
u icialeusis
o solo
dalykinis.
P imasis più
apibiidina
pa lamosios
s e os
eks y ong
(gal
quan o
—
i
paciq
consumo
s e a),
secondoasi
--
con inio bei
aiskos
ogge oisku-
ma.
En ambi i
combinini
accon omi
i
plu isci a:
gli u iciali
s iliai,
sogge ikin-
ie s iliai.
In en ambi i
casi, pa e,
enu o in men e
ijy dideliy
s e y
adminis azioni
—
( aldymo),
s umen o di
i
in o mazioni
scien iiy della
biidas.
—
Bene il più
di mi es os
s i es eks y
s iliaus il nome
è o ic
combininius
adminis a i i-
né lingua
cancid inis.
Nusizia éjes
j
Geky bei
slo aky
s ilis ikas, esu
paleidgs
oby a on
adminis dcinio
s iliaus e mina
(biid a dziu
kancelia inis
eigkiama
sq oka
odési pe
siau a); pg.
(Pi ockinas
1990),
amminis a i i
as ai
(K inickai e
1984:58),
documen i
amminis a i-
i
(Kniiiks a
1993:3).
Tu o béda,
che non
uni amen e
si
comp enda
uo
bid a dziu
eiskiami
sa okos
olume
J.
Palionis
(1967:17--18;
1979:92)
assegna
cancellie ino
s ile di
a iazione:
adminis a -
i ing
i
ju iding
(i.e., s ile
amminis a i o
in eso più
s e amen e,
come aginé
sq oka).
Al okj
y
Zodziy
eiskiamy
sq oky
appo -
oj ma o
P.
Knidik8 a
1993:3):
Panasia
eiksme
[i.e.
come
kancelia iné
lingua,
eikaly
as y lingua
—
K.
Z.]
combina oinys
i
usa o
amminis a i-
ne lingua, ma
egli,
kancelia iniy
be
as y речи,
comp ende
i
Snekamajq
os s i ies,
pa i
i8
eisés
i
aSomajq
bei
snekamajq
pa la.
Pa s
a3
amminis a-
i o s iliaus
e mingesu
linkgs usa e
come
pla esng
sq okq
des in ben
is gio
i
s iliaus
pos ilius:
kancelia inj
(i.e.
eikaly
a8 y
lingua),
ju idinj
(js a ymy,
eismy
kalba)
i
diploma inj
(diploma ijos
eks y
kalba)'.
Snekamosios
lingue
(del
quo idiano
pascolesio)
s ile è
anche
desc i o in
cinque
e mini:
quo idiano
bui inis,
quo idiano,
bui inis,
bui inis
Snekamasis,
Snekamasis.
T izodi
e mini
quo idiano
abi inis
s ileus,
bui inis
inekamasis
s ileus è
incomodiis, o,
ne iksliis
be
eikimés
a z ilgiu: kelia
i
men j, che il
p imo
pazyminys
e mine
suda y ojui
pa ece gs
insu icien e-
men e ikslus,
odél
speci ica o
secondo.
B.
Sa ukyno
pasi ili a-
o
quo idiano,
senza a e ne appendice
-inis,
iSsiski ia
s iliy
i8
e miny
isumos.
Ma il più
impo an e
ne
ques o.
KaZin,
a
oppo uno
chiama e
s iliyinia
quo idi
a
u idieniw;
Zodzio
eikmé lyg
suponuoja
p ieSp ieq
nesamam
en adieniam
s ileui.
Bene daZ più
usa o
combininys
bui inis
s ilius.
Egli è
nep iekaiS-
ingas,
nusako
impo an i-
iausig
consumo
s e q bei
biidingg
s iliaus
o
eks y
u inj.
Sgolamasis
s ilius,
odos, zymi
siek an o
pla esng
sq oka,
y8kiau
accSinamas
lib iiniams
s ili
(plg.
p incipale
s ilis ing
p ies
p ie8q
i
s ilis ine
cognimo
Zodyn
lib i., Snek.
Zemesni,
libe inj ),
pa léjimo
ong bei
biidinga
eiskimosi
o ma.
By he way,
Snekamasis
s ilius
ne apa in inas
su
sak y ine kalba;
8iy d iejy
e miny
eiksmés
'Adminis acinio
s iliaus e mina
come baseinj
nomina e allo
s ile pa la oio è
pa a ojgs e J,
Palionis
scien i ico
p anesime usy
kalba ( odos,
i gi
o ien iodamasis
j éeky
s lis ikos
adicija):anwn-
Mnc paTHanuw
(iHage eWIe
HaSUReMUW
OpmIZLHO
1986-AeUAIONU-
M,
KaN EApCKHM)
c unem(Palionis:
13).
29
beyimas,
almeno
kalbininky
la o o
consuma o io-
se, è mol imaz
nusis o éj¢.
G oZinés
li e a ii os
s ile
j a dijamo
così:
meninis-li e a-
n i inis,
meninis
bele is inis,
meninis,
bele is inis,
g ozinis. Del
d iejy
pazyminiy
samplaikos e
Gia p ide a
ankséiau
accon a i
commen i.
Bene
plagiausiai
usa o il
e mine
bele is inio
s iliaus. Suo
adeguamumas
pone
dubbiooniy dél
il a o, che
bele is ika
miisy e
kaimyny nelle
lingue
sempliceal si
chiama solo
p oza, Siuo
caso enu o in
men e il biidas
del consumo
della lingua
g ozinéje
li e a ii oje in
gene ale (deci
anche poesia!)..
18 p imo
o
Z ilgsnio bene
adeguamissi-
mo semb a
e minos
g dzinis s ilius
(ply. g dzine
g oza ii a,
li e inis
ki inys). Sjinj
andame
pa a o a e J.
Pikéilingio
(1971:283, 284),
Siaip già
no malmen e
a ojusio
menino
bele is inio (o
semplicemen-
e
bele is inio)
s iliaus
e mina.
Bud a dis
g oZinis
e iden emen-
e indica y8j
con più
impo an e o
s iliaus s e a.
Siokiy okiy
abejoniy
de i a dél del
a o, che
bad a dziai,
2ymin ys
s iliaus agj,
cos i uisce
ip as inius
compoun i con
daik a a dziu
lingua
(adminis aci-
né lingua,
bui iné lingua,
kancelia iné
lingua e . .;
ma s ilius è
p incipalmen-
e bias del
consumo della
lingua), o
compoinys
g oziné né a
jp as as. _
Siuo a pu
nonendo kokiy
p iekais y
nelabai
populia iam
méninio
s iliaus e mui
(plg. meniné
kalba) 18 ados.
P iim inia bi y
isuma s iliy
e miny, ku iy
bid a diiai
(pazyminiai)
pa ig i quello
paéiu pag indu,
di ysimo,
secondo
biidingq
consumo
s e a. Li uiy
lingua unciniai
s iliai ino Siol
ela i amen e
mazai i8 i i;
i ai iy s iliy
eks y
iSsamus
esame leis y
meglio
desc é2 i
s iliy bo as,
insieme
ikslin i e
s iliy
e minus.
S iliai can a
più elociai
ispe o li elli
della lingua
(g eigiau
anche uZ
leksika),
esempioziui,
pe kele q
pasku iniy
me y, che c ea
indipenden e
s ampa,
laik aSiy lingua
semplicemen-
e misy ocisse
ols a dal
adminis inés
lingua. Toji
aida anche
e ia
cos an emen-
e p ecisa e
s iliy
Clasi icazione
e e minija.
Su umpinimai
Amb azas 1967
Amb azas V.
Daba inés
lie u iy kalbos
sin aksés
aidos
klausimai
//Lie u iy
kalba
a ybiniais
me ais. V.,
Gai enis,
Keinys 1990
Gai enis K.,
Keinys S.
Kalbo y os
e miny Z .
Daba inés
lie u iy lingua
Zodynas. V.,
1972. P, 76;
Ta p au iniy
Zodziy
Zodynas. V.,
1985, P.66;
anco a plg.
Timo eje L.,
Veng o as N.
Li e a i os
mokslo
e miny
Zodynélis.K.,
1961
1967.
P29,
Sic o wi-
iski S,
Slownik -
e mindw
li e acki-
ch.
W oclaw
[..], 1986.
8.39;
La ieSu
alodas
Vi dnica.
Riga, 1987.
Ip. 126;
Co e cx-
ni
snumm: -
oneanse-
cxni
ciowaps.
M., 1987.
C. 123,
30
zodynas.
K., 1990.
G umadiené
1985
—
G umadiené
L.
Kodél
aps os
gelia
mies iecius?
//Li e a ii a
i a as.
1985. Ko o 8
Kniaks a
1993
Kancelia in-
és consigli di
lingua/A s.
eda o eus
P. Kniiiks a.
V., 1993
K inickai é
1984
~
K inickai é
S.
Kalby
aiskos
peculia i umas.
V.,
1984.
Mis yk-
as 1985
Mis ik J.
S ylis ik-
a.
B a isla-
a, 1985
Palionis
1964
—
Palionis
J.
Li uiy
li e a ii inés
s o ia della
lingua
j adas.
V., 1964.
Palionis 1967
Palionis J.
Lie u iy
li e a ii iné
kalba
XVI-XVII a.
V., Palionis
1979 Palionis
J. Lie u iy
li e a ii in-
es kalbos
1967.
is o ija. V.,
1979.
Palionis 1985
Palionis J.
Kalbos
p imomen-
ys della
scienza. V.,
1985.
Palionis 1986
Mazenuc A.
06
ax yansuo-
c H
npo6 emy
o6uenHTep-
a y pa
HOpMa H
‘oysxunon-
abawe
c aan
//OSuenwT-
epa ypHui
AIUK H
pyMKUMOH-
AIDHHE
c nan.
Bunbuioc,
1986.
Palionis 1989
Palionis J.
Li uiy
aSomosios
(li e a ii in-
és) s o ia
della lingua
j adas. V.,
1989.
Pikéilingis
1965
P ak inés
lie u iy
lingua
s ilis ikos
p og ama/-
Pa engé J.
Pikéilingis.
V., 1965.
Pikéilingis
1971
Pikéilingis
J. Li uiy
lingua
s ilis ika.
V.,1971.T.
1
Pikéilingis
1974
Daba in-
és
lie u iy di
linguaggi
kul ii os
e
s ilis ik-
os
p og am-
mi/Pa en-
gé J.
Pikéilingi-
s, A.
Pupkis.
V., 1974.
Pi o kin-
as 1990
Pi o kin-
as A.
Adminis -
acinés
cul u a
della
lingua. V.,
1990.
Rasima i-
gius 1980
S ilis ik-
a/Suda é
A.
Rasima i-
cius//Li -
uanis iniy
p og am-
mi di
disciplina
della
lingua. V.,
1980.
Rozenbe-
gas 1976
Rozenbe-
gs J.
La iesu
alodas
p ak is-
ka
s ilis ika.
Riga, 1976.
Sa ukyn-
as 1977
Sa ukyn-
as B.
Leidinio
paski is
i
kalba//Z-
monés i
kalba. V.,
1977
Si au as
1982
Si au as
V. Teks o
sin aksé i
ien isinio
sen inio
analizé
//Vien isin-
io sen inio
seman ic-
a. V., 1982.
Si au as
1988
Si au as
V., G enda
C. Li uiy
lingua
sin aksé.
V.,
Soblinskas
1988.
1973
—
Soblinskas
A.
Lezioni
S ilis iche
(IX
classeé).
V.,
1973.
Soblinsk-
as 1987
Soblinsk-
as A.
Li uiy
lingua
didak ik-
a. V., 1987.
Zupe ka
1977
Zupe ka
K.
P ak iné
s ilis ika.
V., 1977.
Zupe ka
1983
Zupe ka
K. Li uiy
linguis i
s ilis ica.
1983 V.,
Zupe ka
1985
—
Zupe ka
K.
Quan o
s iliy
lie u iy in
lingua?
//
Ques ioni
i
di
insegna-
men o ed
educazio-
ne. V.,
1985. T 17.
31