Kazimie as
ZUPERKA
FUNKCINIU
STILIV
TERMINAL
Nedaugelis
miisy
kalbo y os
e miny
aip
j ai uoja
kaip
unkciniy
s iliy
pa adinimai.
[ ai a ima
lemia
ne ienodai
sup an amos
s iliy
ibos,
siekimas
pa adinimu
iS eik8 i
ne
q
pa j
s iliaus
poZymj
(jp as ing
a o-
Jimo
s e a,
biidinga
kalbos
ong
a
pan.),
ki ose
kalbose
a ojami
a i inkami
e minai
i
k .
Bene
pi mg
ka a
lie u iy
kalbos
mokslo
li e a i oje
unkciniy
s iliy
e minai
pasi odé
1964
me ais
iSleis ame
J.
Palionio
“Lie u iy
li e a i i-
nés
kalbos
is o ijos
j ade”.
Cia
a dijami
“pag indiniai
li e a a inés
kalbos
s iliai”,
ku iuos
pap as ai
iSski ia
ki y
kalby
y ine ojai:
1)
g ozi-
nés
li e a ii os,
2)
mokslo,
3)
publicis ikos,
4)
o icialiyjy as y
(a ba
kancelia inis)
i
5)
kasdieninio
pagnekesio
(a ba
bui inis
Snekamasis)
(Palionis
1964:14).
S e u
papli usi
klasi ikacija
aikoma
lie u iy
li e a
i inés
kalbos
s ilis inei
di e enciacijai
ap a i.
Toje
knygeléje
andame
isski us
bei
pa adin us
i
lie u iy
a8omosios
kalbos
senojo
pe iodo,
XVI-XVIla.,
s ilius:
bazny inis-knyginis,
o icialiy
as y
(kancelia inis)
i
g ozinés
li e a ii os
(p.14—15).
Siuos
e minus
au o ius
éliau
Siek
iek
kei é,
ikslino:
o icialus-kancelia inis,
g ozinés
li e a ii os,
a ba
bele -
is inis
(Palionis
1967:17~18),
bazny inis,
kancelia inis
(Palionis
1979:16).
1965
me ais
pasi ode
miisy
ling is inés
s ilis ikos
ki éjo
J.Pikéilin-
gio
pa eng a
“P ak inés
lie u iy
kalbos
s ilis ikos
p og ama”,
ku ioje
pa eik a
daba inés
lie u iy
kalbos
unkciniy
s iliy
sis ema.
Cia
a ojami
Sie
s iliy
e minai:
dalykinis
“(laik a8éiy
in o macijos,
a nybiniai
as ai,
dokumen y
kalba
i
k .)”,
mokslinis,
publicis inis,
meninis-li e a ii inis
i
Snekamosios
kalbos
s ilius
(Pikéilingis
1965:8).
Vélesniuose
da buose
kai
ku ie
Siy
e miny
au o iaus
ikslin i:
o icialusis
dalykinis,
meninis
bele is inis
(a ba
iesiog
bele is inis),
kasdieninis
bui inis,
a ba
Sneka-
mosios
kalbos
s ilius
(Pikéilingis
1971:286—331;
1974:9-10).
Daugelis
lie u iy
kalbininky,
a8ydami
apie
s ilis ing
kalbos
di e en-
ciacijq
a
s ilis ing
kalbos
sis ema,
nu odo
miné uosius
penkis
unkcinius
s ilius.
Tik
ke u i
s iliai
a dijami
A.
Rasima iciaus
suda y oje
s ilis ikos
p og amoje;
g ozinés
li e a i os
s ilius
minimas
sky ium:
“Funkciniai
26
kalbos
s iliai:
o icialusis
dalykinis,
publicis inis,
mokslinis,
kasdieninis
bui inis.
G oZinés
li e a ii os
(bele is inio)
s iliaus
speci ika”
(Rasima-
igius
1980:106).
Dél
o,
p iklauso
a
nep iklauso
bend inés
kalbos
unkciniy
s iliy
sis emai
g oZinés
li e a ii os
s ilius
(s iliai),
disku uojama
jau
kelis
de-
Sim mecius.
P ieSingas
nuomones
sua in y
oks
pozii is.
G ozinéje
li e a ii oje
y a
a ojama
bend iné
kalba,
ad,
p ipazjs an
os
kalbos
ski s yma
j
unkcinius
s ilius,
odosi
nuoseklu
p ipazin i
i
ai,
kad
g oziniy
ki iniy
s ilius,
kaip
am ik as
kalbos
a ojimo
bidas,
y a
s ilis iné
bend inés
kalbos
a maina.
Ki a
e us,
dél
sa o
menines
speci ikos,
ypa ingos,
es e inés,
unkcijos
as
s ilius
p iklauso
ne
ik
kalbos
unkciniy
s iliy,
be
i
meno
(meninio
ik o és
aizda imo)
sis emai.
Kadangi
klausimas,
kiek
( unkciniy)
s iliy
esama
lie u iy
kalboje
(2 .
Zupe ka
1985:55—60),
iesiogiai
nesusijes
su
Sio
aSinio
ema,
ai
g jZki-
me
p ie
miné yjy
penkiy
s iliy
e miny.
Du
s ili is,
mékslinj
i
publicis inj,
isi
lie u iy
kalbininkai
adina
ais
pa iais
a dais,
o
ki y
ijy
s iliy
pa adinimai
labai
j ai uoja.
Toji
i ai o é
ypaé
aki aizdi
i8
Siy
ch onologijos
a ka
pa eikiamy
iS asy
(i a8y i
j ai uojan ys
ijy
s iliy
pa adinimai
i8
kalbininky
da by,
ku-
iuose
y a
pa eik i
isy
penkiy
s iliy
pa adinimai):
o icialiy
a8 y
(a ba
kancelia inis),
kasdieninio
panekesio
(a ba
bui inis
Snekamasis),
g oZinés
li e a ii os
(Palionis
1964:
14);
dalykinis,
Snekamosios
“kalbos,
meninis-li e a a inis
(Pikéilingis
1965:8);
kancelia inis,
“Snekamoji
i
apsk i ai
bui iné
kalba”,
bele is inis
(Amb azas
1967:147);
o icialusis
dalykinis,
kasdieninis
bui inis,
a ba
inekamosios
kalbos,
meninis
bele is inis
(Pik¢ilingis
1971:286~331);
dalykinis,
bui inis,
bele is inis
(Soblinskas
1973:11);
O icialusis
dalykinis,
kasdienis,
g ozinis
(Sa ukynas
1977:18-19);
o icialusis
dalykinis,
kasdieninis
bui inis,
g ozinis
(Zupe ka
1977:
15);
dalykinis,
bui inis,
meninis
(Si au as
1982:59;
1988:185);
adminis acinis,
bui inis,
meninis
(Zupe ka
1983);
kancelia inis,
bui inis,
g oZinis
(K inickai é
1984:33);
o icialusis,
bui inis,
bele is inis
(G umadiené
1985);
kancelia inis,
bui inis,
bele is inis
(Palionis
1985.
21);
27
kancelia inis,
snekamasis,
bele is inis
(Soblinskas
1987:175);
lusis
dalykinis,
a ba
kancelia inis,
bui inis
Snekamasis,
a ba
kasdieninio
pasnekesio,
bele is inis
(Palionis
1989:28—30);
kancelia inis,
bui inis,
meninis, a ba
g oZinis
(Gai enis,
Keinys
1990:67,
192)
Ki y
k as y
kalbininky
a ojami
s iliy
e minai
(bei
ski iamy
s iliy
skaigius)
aip
pa
j ai uoja;
be
ki y
p ieZaséiy,
aip
biina
i
dél
o,
kad
s iliai
ski iami
ski ingais
pag indais
(a .
Pikéilingis
1971:280-281;
Rozenbe gas
1976:26—27;
Mis ykas
1985:419—423).
Lie u iy
kalbi-
ninkai
kokios
o iginalesnés,
naujesnés
s iliy
klasi ikacijos
né a
pa eike,
emiasi
iS
esmés
iena
s iliy
ski s ymo
schema,
be
neleng a
as i
ben
du
kalbininkus,
ku ie
a o y
isiskai
uos
padius
s iliy
e minus.
Te miny
sinonimika,
kaip
Zinoma,
né a
pageidaujama:
kelia
painia-
a,
ukdo
mokslo
Zmonéms
susikalbé i.
Tad
paméginkime
ap a i
j ai-
uojanéiy
e miny
ikslinguma.
Reikaly
as y,
dokumen y,
js a ymy
s ilius
adinamas
penke io-
pai:
o icialusis
dalykinis,
o icialusis,
dalykinis,
kancelia inis,
adminis -
acinis.
(Cia
i
oliau
nuo8aly
paliekami
junginiu
su
daik a a dzio
kilmininku
ig eiks i
s iliaus
nusakymai:
o icialiy
as y,
g ozinés
li e a
ii os,
inekamosios
kalbos,
kasdieninio
pasnekesio
s ilius.
|
juos
galima
2ia é ine
kaip
j
ik us
e minus,
Zyminéius
s iliaus
igj,
o
ik
kaip
j
s iliaus
a ojimo
s i j
nusakanéius
junginius.)
Zodziy
junginys
o icialiisis
dalpkinis
s ilius
y a
usisko
e mino
obHunamno-aenoBoi
c n
pazodinis
e inys.
Toks
ilgokas
izZodis
e -
minas
né a
pa ogus
(daugiaZodziai
e minai
daugiau
ik y
dalinems,
iginéms
sq okoms,
sakysim,
pos iliams
adin i,
plg.
mokslo
popu-
lid inamasis
s ilius),
be
o,
abejoniy
kelia
pazyminiy
eiksmiy
san ykis:
kai
sakome
o icialusis
dalykinis
s ilius,
odos,
u é y
bi i
i
o icialusis
nedalykinis
a
neo icialusis
dalykinis,
be
apie
okius
s ilius
nekalbama.
Su
Zodziu
s ilius
i§
y
d iejy
pazyminiy
a ojamas
i
ienas
ku is:
ik
o icialusis
a ba
ik
dalykinis.
Pi masis
daugiau
apibiidina
kalbamosios
s e os
eks y
ong
(gal
kiek
—
i
paciq
a ojimo
s e a),
an asis
--
u inio
bei
aiskos
dalykiskuma.
Abu
junginiai
pasakomi
i
daugiskai a:
o icia-
lieji
s iliai,
dalykiniai
s iliai.
Abiem
a ejais,
odos,
u imas
gal oje
ijy
dideliy
s e y
—
adminis acijos
( aldymo),
mokslo
i
in o macijos
p ie-
moniy
—
kalbos
biidas.
Bene
labiausiai
papli es
os
s i ies
eks y
s iliaus
pa adinimas
y a
o ic
kancelid inis.
Nusizia éjes
j
Geky
bei
slo aky
s ilis ikas,
esu
paleidgs
apy a on
adminis dcinio
s iliaus
e mina
(biid a dziu
kancelia inis
eigkiama
sq oka
odési
pe
siau a);
pg.
junginius
adminis aciné
kalba
(Pi ockinas
1990),
adminis aciniai
as ai
(K inickai e
1984:58),
ad-
minis aciniai
dokumen ai
(Kniiiks a
1993:3).
Visa
béda,
kad
ne ienodai
sup an ama
uo
bid a dziu
eiskiamos
sa okos
apim is
J.
Palionis
(1967:17--18;
1979:92)
ski ia
kancelia inio
s iliaus
a mainas:
adminis -
acing
i
ju iding
( adinasi,
adminis acinis
s ilius
sup an amas
siau iau,
kaip
aginé
sq oka).
Ki okj
y
Zodziy
eiskiamy
sq oky
san ykj
ma o
P.
Knidik8 a
1993:3):
“Panasia
eiksme
[ .y.
kaip
kancelia iné
kalba,
eikaly
as y
kalba
—
K.
Z.]
a ojamas
i
junginys
adminis acine
kalba,
be
jis,
be
kancelia iniy
as y
kalbos,
apima
i
Snekamajq
os
s i ies,
i8
dalies
i
eisés
aSomajq
bei
snekamajq
kalba”.
Pa s
a3
admi-
nis acinio
s iliaus
e mingesu
linkgs
a o i
kaip
pla esng
sq okq
i
ski i
ben
is
gio
s iliaus
pos ilius:
kancelia inj
( .y.
eikaly
a8 y
kalba),
ju idinj
(js a ymy,
eismy
kalba)
i
diploma inj
(diploma ijos
eks y
kalba)'.
Snekamosios
kalbos
(kasdieninio
pasnekesio)
s ilius
aip
pa
nusako-
mas
penkiais
e minais:
kasdieninis
bui inis,
kasdienis,
bui inis,
bui inis
Snekamasis,
Snekamasis.
T izodiiai
e minai
kasdieninis
bui inis
s ilius,
bui inis
inekamasis
s ilius
y a
nepa ogiis,
be
o,
ne iksliis
i
eikimés
a z ilgiu:
kelia
min j,
kad
pi masis
pazyminys
e mino
suda y ojui
a odgs
nepakankamai
ikslus,
odél
ikslinamas
an uoju.
B.
Sa ukyno
pasi ily as
kasdienis,
ne u in is
p iesagos
-inis,
iSsi-
ski ia
i8
s iliy
e miny
isumos.
Be
s a biausia
ne
ai.
KaZin,
a
ikslinga
adin i
s iliy
kasdieninia
a
kasdieniw;
Zodzio
eikmé
lyg
suponuoja
p ieSp ie’q
nesamam
en adieniam
s iliui.
Bene
daZniausiai
a ojamas
junginys
bui inis
s ilius.
Jis
y a
nep ie-
kaiS ingas,
nusako
s a biausig
a ojimo
s e q
bei
biidingg
o
s iliaus
eks y
u inj.
Snekamasis
s ilius,
odos,
zymi
siek
iek
pla esng
sq oka,
y8kiau
p ieSinamas
knyginiams
s iliams
(plg.
pag indine
s ilis ing
p ies
p ie8q
i
s ilis ines
pazymas
Zodynuose
knyg.,
Snek.),
Zemesni,
lais esnj
kalbéjimo
ong
bei
biidinga
eiskimosi
o ma.
Beje,
Snekamasis
s ilius
ne apa in inas
su
sak
y ine
kalba;
8iy
d iejy
e miny
eiksmés
'
Adminis acinio
s iliaus
e mina
kaip
pag indinj kalbamajam
s iliui
pa adin i
y a
pa a ojgs
i
J,
Palionis
moksliniame
p anesime
usy
kalba
( odos,
i gi
o ien uodamasis
j
éeky
s lis ikos
adicija):“anwnMnc paTHanuw
(iHage
eWIe
HaSUReMUW
OpmIUAZLHO-AeIONUM,
KaN EApCKHM)
c unem”(Palionis
1986:
13).
29
bei
a ojimas,
ben
kalbininky
da buose,
y a
daugmaz
nusis o éj¢.
G oZinés
li e a ii os
s ilius
j a dijamas
aip:
meninis-li e an i inis,
meninis
bele is inis,
meninis,
bele is inis,
g ozinis.
Del
d iejy
pazy-
miniy
samplaikos
i
Gia
p ide a
ankséiau
pasaky os
pas abos.
Bene
plagiausiai
a ojamas
bele is inio
s iliaus
e minas.
Jo
inkamumas
kelia
abejoniy
dél
o,
kad
bele is ika
miisy
i
kaimyny
kalbose
pap as al
adinama
ik
p oza’,
o
Siuo
a eju
u imas
gal oje
kalbos
a ojimo
biidas
g ozinéje
li e a ii oje
apsk i ai
( aigi
i
poezijoje!).
.
18
pi mo
Z ilgsnio
bene
inkamiausias
a odo
e minas
g dzinis
s ilius
(ply.
g dzine
li e a ii a,
g ozinis
ki inys).
Sj
junginj
andame
pa a o a
i
J.
Pikéilingio
(1971:283,
284),
Siaip
jau
pap as ai
a ojusio
meninio
bele is inio
(a ba
iesiog
bele is inio)
s iliaus
e mina.
Bud a dis
g o-
Zinis
aki aizdziausiai
odo
y8j
su
s a biausia
o
s iliaus
s e a.
Siokiy
okiy
abejoniy
kyla
dél
o,
kad
bad a dziai,
2ymin ys
s iliaus
agj,
suda o
ip as inius
junginius su
daik a a dziu
kalba
(adminis aciné
kalba,
bui iné
kalba,
kancelia iné
kalba
i
. .;
ma
s ilius
pi miausia
y a
kalbos
a ojimo
bias),
o
junginys
g oziné
kalba
né a
jp as as.
_
Siuo
a pu
ne andu
kokiy
p iekais y
nelabai
populia iam
méninio
s iliaus
e minui
(plg.
meniné
kalba)
18 ados.
P iim iniausia
bi y
isuma
s iliy
e miny,
ku iy
bid a -
diiai
(pazyminiai)
pa ink i
uo paéiu
pag indu,
sakysim,
pagal
biidingq
a ojimo
s e a.
Lie u iy
kalbos
unkciniai
s iliai
iki
Siol
palygin i
mazai
i8 i i;
i ai iy
s iliy
eks y
iSsamus
y imas
leis y
iksliau
apib é2 i
s iliy
ibas,
ka u
ikslin i
i
s iliy
e minus.
S iliai
kin a
g ei¢iau
negu
kalbos
lygmenys
(g eigiau
ne
uZ
leksika),
pa yzdziui, pe
kele q
pasku iniy
me y,
ku ian is
nep iklausomai
spau-
dai,
laik aS¢iy
kalba
iesiog
misy
akyse
ols a
nuo
adminis acinés
kalbos.
Toji
aida
i gi
e ia
nuola
ikslin i
s iliy
Klasi ikacija
bei
e minija.
Su umpinimai
Amb azas
1967
—
Amb azas
V.
Daba inés
lie u iy
kalbos
sin aksés
aidos
klausimai
//
Lie u iy
kalba
a ybiniais
me ais.
V.,
1967.
Gai enis,
Keinys
1990
—
Gai enis
K.,
Keinys
S.
Kalbo y os
e miny
»
Z .
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas.
V., 1972.
P,
76;
Ta p au iniy
Zodziy
Zodynas.
V.,
1985,
P.66;
da
plg.
Timo eje as
L.,
Veng o as
N.
Li e a i os
mokslo
e miny
Zodynélis.K.,
1961
P29,
Sic o wiiski
S,
Slownik e mindw
li e ackich.
W oclaw
[..],
1986.
8.39;
La ieSu
alodas
Vi dnica.
Riga,
1987.
Ip.
126;
Co e cxni
snumm: oneansecxni
ciowaps.
M.,
1987.
C.
123,
30
zodynas.
K.,
1990.
G umadiené
1985
—
G umadiené
L.
Kodél
aps os
gelia
mies iecius?
//
Li e a ii a
i
menas.
1985.
Ko o
8.
Kniaks a
1993
—
Kancelia inés
kalbos
pa a imai/
A s.
edak o ius
P.
Kniiiks a.
V.,
1993
K inickai é
1984
~
K inickai é
S.
Kalby
aiskos
sa i umas.
V.,
1984.
Mis ykas
1985
—
Mis ik
J.
S ylis ika.
B a isla a,
1985
Palionis
1964
—
Palionis
J.
Lie u iy
li e a ii inés
kalbos
is o ijos
j adas.
V.,
1964.
Palionis
1967
—
Palionis
J.
Lie u iy
li e a ii iné
kalba
XVI-XVII
a.
V.,
1967.
Palionis
1979
—Palionis
J.
Lie u iy
li e a ii ines
kalbos
is o ija.
V.,
1979.
Palionis
1985
—
Palionis
J.
Kalbos
mokslo
p admenys.
V.,
1985.
Palionis
1986
—Mazenuc
A.
06
ax yansuoc H
npo6 emy
“o6uenHTepa y
pa
HOpMa
H
‘oysxunonabawe
c aan”
//OSuenwTepa ypHui
AIUK
H
pyMKUMOHAIDHHE
c nan.
Bunbuioc,
1986.
Palionis
1989
—
Palionis
J.
Lie u iy
aSomosios
(li e a ii inés)
kalbos
is o ijos
j adas.
V.,
1989.
Pikéilingis
1965
—
P ak inés
lie u iy
kalbos
s ilis ikos
p og ama/
Pa en-
gé
J.
Pikéilingis.
V.,
1965.
Pikéilingis
1971
—
Pikéilingis
J.
Lie u iy
kalbos
s ilis ika.
V.,1971.T.
1
Pikéilingis
1974
—
Daba inés
lie u iy
kalbos
kul ii os
i
s ilis ikos
p og amos/
Pa engé
J.
Pikéilingis,
A.
Pupkis.
V.,
1974.
Pi o kinas
1990
—
Pi o kinas
A.
Adminis acinés
kalbos
kul i a.
V.,
1990.
Rasima igius
1980
—
S ilis ika/
Suda é
A.
Rasima icius//
Li uanis iniy
kalbos
discipliny
p og amos.
V.,
1980.
Rozenbe gas
1976
—
Rozenbe gs
J.
La iesu
alodas
p ak iska
s ilis ika.
Riga, 1976.
Sa ukynas
1977
—
Sa ukynas
B.
Leidinio
paski is
i
kalba//
Zmonés
i
kalba.
V.,
1977
Si au as
1982
—
Si au as
V.
Teks o
sin aksé
i
ien isinio
sakinio
analizé
//
Vien isinio
sakinio
seman ika.
V.,
1982.
Si au as
1988
—
Si au as V.,
G enda
C.
Lie u iy
kalbos
sin aksé.
V.,
1988.
Soblinskas
1973
—
Soblinskas
A.
S ilis ikos
pamokos
(IX
klasé).
V.,
1973.
Soblinskas
1987
—
Soblinskas
A.
Lie u iy
kalbos
didak ika.
V.,
1987.
Zupe ka
1977
—
Zupe ka
K.
P ak iné
s ilis ika.
V.,
1977.
Zupe ka
1983
—
Zupe ka
K.
Lie u iy
kalbos
s ilis ika.
V.,
1983
Zupe ka
1985
—
Zupe ka
K.
Kiek
s iliy
lie u iy
kalboje?
//
Mokymo
i
aukléjimo
klausimai.
V.,
1985.
T.
17.
31
