Kazimie -
as ZUPERKA
FUNCTIONU
STILIV
TERMINAL
Nedaugelis
miisy
kalbo y os
e miny
ainsi
j ai uoja
comme
unkciniy
s iliy
nomsinimai.
[ ai a ima
lemia
incomp endo-
das s iliy
limi es,
pou suime
sous nom
iS eik8 i pa j
s iliaus
ne
q
poZymj
(jp as ing
a o-
Jimo
s e a,
biidinga
langues
ong pan.),
a
dans
d'au es
langues
u ilisés
son les
e mes
co espo-
ndan s e k .
Bene
p emie g
ka a
lie u iy
langues
scien i ique
li e oje
unkciniy
s iliy
e minai
appa é
1964
années
iSleis ame
J.
Palionio
Lie u iy
li e a i i-
nés
langues
his o iqu-
es j ade.
Cia nomijami
pag indines
li a inés
langues s ylies,
que
géné alemen
iSski ia ki y
kalby
y ine ojai:
g ozinés
li e a ii os,
mokslo,
1)
publicis ikos,
o icialiyjy as y
2)
3)
4)
(ou
cancelia inis)
i
5)
du
quo idienne pagnekesio
(ou
domes ique
Sklamasis)
(Palionis
1964:14).
S e u
papli usi
classi ica ion
appliquée
lie u iy li e a
i inés langue
s ylis ine
di é encia i-
on discu e .
Tje li egeléje
ou ons isski us
e nomméus lie u iy
a8omosios kalbos
senojo pe iodo,
XVI-XVIla., s yus:
i
bazny inis-knyginis,
o icialiy as y
(kancelia inis)
i
g ozinés
li e a ii os
(p.1415)
Siuos
e minus
au o ius
éliau
Siek iek kei é,
p écisino:
o icielus-kancelia ini-
s, g ozinés
li e a ii os, ou
bele is inis
(Palionis
1967:17~18),
bazny inis,
cancelia inis
(Palionis
1979:16).
1965
années
appa aode
miisy
ling is inés
s ilis ikos
ki éjo
J.
Pikéilingio
p épa ée
P ak inés
lie u iy
kalbos
s ilis ikos
p og amm-
e, dans
laquelle
p ésen ée
p ésen in-
és lie u iy
kalbos
unkciniy
s iliy sis ema.
Ciaami es
u ilisé
Sie s iliy e minai:
dalykinis (laik a8éiy
in o macijos,
a nybiniai as ai,
dokumen y kalba
k .), scien i ique,
publicis inis,
a is inis-li e a ii -
nis
i
i
Snekamosios
s yles de
langue
(Pikéilingis
1965:8).
Vélesniè es
a aux
dans
ce ains
Siy e my
au o iaus
p écisin i:
o icielusis
dalykinis,
a is inis
bele is inis
(ou
simplemen
bele is inis),
quo idiennis
domes ique,
ou
Snekamo-
sios s yle
de langue
(Pikéiling-
is
1971:86331;
1974:9-10).
Daugelis
lie u iy
kalbininky,
a8ydami
su
s ilis ing
kalbos
di e enciac-
ijq s ilis ing
a
kalbos
sis ema,
indique
mené uosi-
us cinq
unc ioncin-
ius s yles.
Seuls
qua e
s ylies
a dijami
A.
Rasima iciaus
suda y oje
au
p og amme
s ylis iques;
g ozinés
li é ai es
s yus minimas
sky ium: des
Func ionnellemen
26
s ylies:
o icielis
dalykinis,
publicis inis,
scien i ique,
quo idieninis
bui inis.
G oZinés
li e a ii os
(bele is inio)
spéci ic du
s yle
(Rasima -
igius
1980:106).
Dél o,
appa ien
nep iklauso
a
bend inés
langues
unkciniy
s iliy
sis emai
g oZinés
li e a ii os
s yles
(s iliai),
discu ée déjà
quelques
deSim meciu-
s. P ieSing
des opinions
sua in y el
posii is.
G ozinéje
li e a ii oje
es
consommée
bend iné
langue, donc,
p ipazjs an
ce e langue
ski s yma
unkcinius
s yles,
pa ai si
nuoseklu
p ipazin i ce
j
que g oziniy
ki iniy s yus,
comme
am ik as
bidas de
i
consomma i-
on de langue,
es s ilis iné
bend inés
langues
a maina.
Pa
con e, dél
leu s
a ines
spécios,
pa iculiè-
es,
es e inés,
onc ions
ces s yles
appa ien-
nen
ne
seulemen
langue
unkciniy
s iliy, mais
a
i
(a inien
ik o és
ep ésen -
a ion) sys èmes.
La
ques ion,
puisque combien
( unkciniy)
s iliy
esama
lie u iy
kalboje
(2 .
Zupe ka
1985:55—60),
di ec em-
en ne liée
su
Sio
aSinio
hème,
ce
g jZkip -
me
ie
miné yjy
penkiy
s iliy
e my.
Du
s ili is,
mékslinj
i
publicis inj,
ous
lie u iy
kalbininkai
appellen
els même
noms, ki y
ijy s iliy
o
in i ulinimai
ès
j ai uoja.
Toji
i ai o é
ypaé
aki aizdi
i8
o d e
ch onologique
p ésen é
Siyamy iS asy
(i a8y i
j ai uojan ys
ijy s iliy
nomiinimai
kalbininky
i8
da by, qui
con iennen
lis és isy
penkiy s iliy
nomiinimai):
o icieliy
a8 y
(ou
kancelia inis),
du quo idien
du panekesio
(ou
domes ique
Snekamasis),
g oZinés li e a ii os
(Palionis dalykinis,
Snekamosios kalbos,
1964:
14);
meninis-li e a a inis
(Pikéilingis
kancelia inis,
Snekamoji apsk i ai
bui iné kalba,
1965:8);
bele is inis
i
(Amb azas
1967:147);
o icielus
dalykinis,
quo idieninis
bui inis, ou
inekamosios
langues,
a inis
bele is inis
(Pik¢ilingis
1971:286~331);
dalykinis,
bui inis,
bele is inis
(Soblinskas)
1973:11);
O icialis
dalykinis,
quo idienis,
g ozinis
(Sa ukynas
1977:18-19);
o icielus
dalykinis,
quo idienin-
is bui inis,
g ozinis
(Zupe ka
1977:
15);
dalykinis,
bui inis,
a is inis
(Si au as
1982:59;
1988:185);
adminis a i ,
domes ique,
a is ique
(Zupe ka
1983);
kancelia inis,
bui inis,
g oZinis
(K inickai é
1984:33);
o icielusis,
bui inis,
bele is inis
(G umadiené
1985);
kancelia inis,
bui inis,
bele is inis
(Palionis
1985.
21);
27
kancelia inis,
snekamasis,
bele is inis
(Soblinskas
1987:175);
lusis
dalykinis, ou
kancelia inis,
bui inis)
Snekamasis,
ou du
quo idiennel
pasnekesio,
bele is inis
(Palionis
1989:28—30);
kancelia inis,
bui inis,
meninis, ou
g oZinis
(Gai enis,
Keinys
1990:67,
192)
Ki y
k as y
kalbininky
u ilisés
s iliy
e minai
(bei
dis ingua-
my s iliy
skaigius)
aussi bien
j ai uoja;
ki y
be
p ieZaséiy,
aussi biina
dél de ce
que les
i
s yles
son
a ibués
à
di é en s
bases
(a .
Pikéilingis
1971:280-281;
Rozenbe gas
1976:26—27;
Mis ykas
1985:419—423).
Lie u os
kalbininkai
kokios
o iginalesnés,
naujesnés
s iliy
klasi ikacijos
né a pa eike,
baséasi
esmés une
s iliy
iS
ski s ymo
schema, mais
neleng a
ou e au
moins
kalbininkus,
qui a o y
isiskai ceux
padius s iliy
du
e minus.
Te miny
synonymika,
comme
Zinoma, né a
dési idaujam-
a: pose
con usion,
dé ode
science
Zmonéms
nouscalbé i.
Tadég
men ionnons
discu e
j ai uojané-
iy e miny
p écisingum-
a.
Reikaly
as y,
dokumen y,
js a ymy
s yus appelé
penke iopai:
o icielusis
dalykinis,
o icielusis,
dalykinis,
kancelia inis,
adminis a i-
.
(Cia ensui e
i
depuis8aly
laissés
conjuguiniu
daik a a dzio
su
kilmininku
ig eiks i
s iliaus
nusakymai:
o icieliy
as y,
g ozinés
li e a ii os,
inekamosios
langues,
quo idiennio
pasnekesio
s yles.
|
ils es
possible
2ia é ine
comme
j
ik us
e minus,
Zyminéius
s iliaus igj,
seulemen
o
comme
s iliaus
j
domaine de
consomma -
ion
nusakanéius
composi ions.)
Zodziy junginys
o icialiisis dalpkinis
s yleus es usisko
e me
obHunamno-aenoBoi
c n pazodinis
e inys.
Toks ilgokas
izZodis
e mas né a
pa ogus
(daugiaZodziai
e minai plus
ik y
dalinems,
iginéms
sq okoms,
sakysim,
pos iliams
appen i, plg.
science
populid ina-
masis
s yleus), ce,
be
dou eoniy
pose
pazyminiy
eiksmiy
ela ionis:
quand on di
o iciusis
suje ikinis
s yleus,
odos,
u é y bi i
o icielusis
nedalykinis
neo icialusis
i
dalykinis,
mais su
a
els s yles
ne pa lez.
Su
Zodziu
s yles
i§
y
deuxiejy
pazyminiy
u ilisé un
i
qui:
seulemen
o icielis ou
seulemen
suje kinis.
P emie is
plus
apibiidina
pa lamosios
s e os
eks y ong
(gal
combien
—
i
paciq sphè e
de
consomma i-
on),
--
secondas
con enu e
aiskos
suje iskuma.
Les deux
combinés
disen omi
i
plu iskai a:
les o iciels
s yles, les
suje sinies
s yles.
Dans les deux
cas, pa ai ,
possédan en
ê e ijy
dideliy s e y
adminis acijos
—
( aldymo), un
ou il de
i
in o ma ion
scien i ique
de la langue
—
biidas.
Bene le plus
épandi es os
s i es eks y
s iliaus le nom
es o ic
junginius
adminis a i i-
né langue
kansid inis.
Nusizia éjes
j
Geky e slo aky
s ilis ikas, suis
paleidgs
oby a on
adminis dcinio
s iliaus e mina
(biid a dziu
kancelia inis
eigkiama
sq oka
odési pe
siau a); pg.
(Pi ockinas
1990),
adminis a i s
as ai
(K inickai e
1984:58),
documen s
adminis a i-
s
(Kniiiks a
1993:3).
Tou e béda,
que peuodai
comp ise oi
bid a dziu
eiskien
sa okos
olume
J.
Palionis
(1967:17--18;
1979:92)
acco de du
chan ie
s ylis ique
de a ia ion:
adminis a -
i ing
i
ju iding
(i.e., s yle
adminis a i
en endu plus
é oi emen ,
comme aginé
sq oka).
Au okj
y
Zodziy
eiskiamy
sq oky
ela ionj
ma o
P.
Knidik8 a
1993:3):
Panasia
eiksme
[i.e.
comme
kancelia iné
pa le,
eikaly
as y pa le
—
K.
Z.]
combininys
i
u ilisé
adminis a i e
langue, mais il,
kancelia iniy
as y языка,
be
comp end
i
Snekamajq
os s i ies,
pa ie
i8
eisés
i
aSomajq
e
snekamajq
langue.
Au du
a3
adminis a-
i s iliaus
e mingesu
linkgs
u ilise
comme
pla esng
sq okq
consac e
i
ben is
gio s iliaus
pos ilius:
kancelia inj
(i.e.
eikaly
a8 y
langue),
ju idinj
(js a ymy,
eismy
kalba)
i
diploma inj
(diploma ijos
eks y
kalba)'.
Snekamosios
langues
(de chaque
jou ) le
s yle de
pasconesio
es
égalemen
dépein en
cinq
e mes:
quo idiennis
bui inis,
quo idienni-
s, bui inis,
bui inis
Snekamasis,
Snekamasis.
T izodiqueme-
n e mes
quo idiennis
domes ique
s yleus,
bui inis
inekamasis
s yleus es
gênogiis, o,
ne iksliis
be
eikimés
a z ilgiu: pose
i
men j, que le
p emie
pazyminys
e me
suda y ojui
ou gs
insu isamm-
en ikslus,
odél spéci ié
second.
B.
Sa ukyno
pasi ily as
quo idienn-
e, sans
a oi apposé le
-inis,
iSsiski ia
s iliy
i8
e miny
isumes.
Mais le plus
impo an
ne
c'es .
KaZin,
a
pe inen
appele
s iliyinia
quo idi
a
ousdieniw;
Zodzio
eikmé
comme
suponuoja
p ieSp ieq
nesamam
en adieniam
s yleui.
Bene daZ le
plus u ilisé
combininys
domes ique
s yles.
Il es
nep iekaiS-
ingas,
nusako
impo an i-
ausig
consomma-
ion s e q
e biidingg
s iliaus
o
eks y
u inj.
Slogamasis
s yles,
odos, zymi
siek an
pla esng
sq oka,
y8kiau
app oSigné
aux li es
s yles
(plg.
p incipale
s ylis ing
p ies
p ie8q
i
s ylis in-
es connaissance
Zodyn
dans
li es.,
Snek.
Zemesni,
lib esnj ),
pa léjimo
ong e
biidinga
eiskimosi
o me.
D'ailleu s,
Snekamasis
s yleus
ne apa in inas
su
sak y ine kalba;
8iy d iejy
e miny
eiksmés
'Adminis a a-
cinio s iliaus
e mina comme
baseinj nomme
au s yle
pa lable es
pa a ojgs e
J, Palionis
scien i ique
p anesime usy
kalba ( odos,
i gi
o ien iodamasis
j éeky
s lis ikos
adicija):anwn-
Mnc paTHanuw
(iHage eWIe
HaSUReMUW
OpmIZLHO
1986-AeUAIONU-
M,
KaN EApCKHM)
c unem(Palionis:
13).
29
beyimes, au
moins
kalbininky dans
le a ail
usagees, es
beaucoupmaz
nusis o éj¢.
G oZinés
li e a ii os
s yleus
j a dijamas
ainsi:
meninis-li e a-
n i inis,
meninis
bele is inis,
meninis,
bele is inis,
g ozinis. Del
d iejy
pazyminiy
samplaikos e
Gia p ide a
ankséiau
acon ées des
ema ques.
Bene
plagiausiai
u ilisé le
e me
bele is inien
s iliaus. Son
con enance
pose
dou eoniy dél
le que, que
bele is ika
miisy e
kaimyny
langues dans
simpleal
s'appelle
seulemen
p osa, Siuo
cas enuen à
ê e biidas
consomma ion
de la langue
g ozinéje
li e a ii oje
en géné al
( aisi e
o
poezijoje!).. 18
p imo Z ilgsnio
bene
con enamiaus-
ias semble
e minus
g dzinis s ilius
(ply. g dzine
g oza ii a,
li e inis
ki inys). Sjinj
andame
pa a o a e
J. Pikéilingio
(1971:283, 284),
Siaip déjà
géné alemen
a ojusio
meninio
bele is inio
(ou
simplemen
bele is inio)
s iliaus
e mina.
Bud a dis
g oZinis
aki aizdziausi-
ai indique y8j
a ec
impo an sa
o s iliaus
s e a. Siokiy
okiy abejoniy
p o ien dél de
ce que
bad a dziai,
2ymin ys
s iliaus agj,
o me
ip as inius
compounds
a ec
daik a a dziu
langue
(adminis aci-
né langue,
bui iné langue,
kancelia iné
langue e . .;
ma s yus es
p incipaleme-
n du langage
de
consomma ion
bias), o
compoinys
g oziné langue
né a
jp as as. _
Siuo en epu
ne ou e
kokiy
p iekais y
nelabai
populia iam
méninio
s iliaus e mui
(plg. meniné
langue)
18 ados.
P im iniausia
bi y isuma
s iliy e miny,
ku iy
bid a diiai
(pazyminiai)
pa cou i celui
paéiu pag indu,
sakysim, selon
biidingq
consomma ion
s e a. Li uiy
langues
onc ionciniai
s yliai jusqu
Siol compa
mazai i8 i i;
i ai iy s iliy
eks y
iSsamus é ude
leis y
p écisémen
déc é2 i
s iliy limi es,
ensemble
p écisin i e
s iliy
e minus.
S iliai chan a
plus i e que
les ni eaux de
langue
(g eigiau
même uZ
leksika),
exempleziui,
pa kele q
pasku iniy
me y, c éan
indépendamm-
en p esse,
laik aS¢iy
langue
simplemen
misy ocyse
ols a du
adminis inés
langue. Toji
aida aussi
e ia
éguliè emen
p écise s iliy
Clasi ica ion
e e minija.
Su umpinimai
Amb azas 1967
Amb azas V.
Daba inés
lie u iy kalbos
sin aksés
aidos
klausimai
//Lie u iy
kalba
a ybiniais
me ais. V.,
Gai enis,
Keinys 1990
Gai enis K.,
Keinys S.
Kalbo y os
e miny Z .
Daba inés
lie u iy des
langues
Zodynas. V.,
1972. P, 76;
Ta p au iniy
Zodziy
Zodynas. V.,
1985, P.66;
enco e plg.
Timo eje L.,
Veng o as N.
Li e a i os
mokslo
e miny
Zodynélis.K.,
1961
1967.
P29,
Sic o wi-
iski S,
Slownik -
e mindw
li e acki-
ch.
W oclaw
[..], 1986.
8.39;
La ieSu
alodas
Vi dnica.
Riga, 1987.
Ip. 126;
Co e cx-
ni
snumm: -
oneanse-
cxni
ciowaps.
M., 1987.
C. 123,
30
zodynas.
K., 1990.
G umadiené
1985
—
G umadiené
L.
Kodél
aps os
gelia
mies iecius?
//Li e a ii a
e a as.
1985. Ko oi 8
Kniaks a
1993
Kancelia in-
és conseils
de
langue/A s.
édac eu us
P. Kniiiks a.
V., 1993
K inickai é
1984
~
K inickai é
S.
Kalby
aiskos
p op ie umas.
V.,
1984.
Mis yk-
as 1985
Mis ik J.
S ylis ik-
a.
B a isla-
a, 1985
Palionis
1964
—
Palionis
J.
Li uiy
li e a ii inés
his oi e des
langues
j adas.
V., 1964.
Palionis 1967
Palionis J.
Lie u iy
li e a ii iné
kalba
XVI-XVII a.
V., Palionis
1979 Palionis
J. Lie u iy
li e a ii in-
es kalbos
1967.
is o ija. V.,
1979.
Palionis 1985
Palionis J.
Kalbos
enseignem-
en
commenme-
nys. V., 1985.
Palionis 1986
Mazenuc A.
06
ax yansuo-
c H
npo6 emy
o6uenHTep-
a y pa
HOpMa H
‘oysxunon-
abawe
c aan
//OSuenwT-
epa ypHui
AIUK H
pyMKUMOH-
AIDHHE
c nan.
Bunbuioc,
1986.
Palionis 1989
Palionis J.
Li uiy
aSomosios
(li e a ii in-
és) his oi e
de la langue
j adas. V.,
1989.
Pikéilingis
1965
P ak inés
lie u iy des
langues
s ilis ikos
p og amm-
e/Pa engé
J.
Pikéilingis.
V., 1965.
Pikéilingis
1971
Pikéilingis
J. Li uiy
langues
s ylis ik-
a.
V.,1971.T.
1
Pikéilingis
1974
Daba in-
és
lie u iy
langues
kul ii os
e
s ilis ik-
os
p og am-
as/Pa en-
gé J.
Pikéilingi-
s, A.
Pupkis.
V., 1974.
Pi o kin-
as 1990
Pi o kin-
as A.
Adminis -
acinés
langue
kul i a.
V.,
1990.
Rasima i-
gius 1980
S ilis ik-
a/Suda é
A.
Rasima i-
cius//Li -
uanis iniy
discipline
du
langage
du
p og am-
me. V.,
1980.
Rozenbe-
gas 1976
Rozenbe-
gs J.
La iesu
alodas
p ak is-
ka
s ilis ika.
Riga, 1976.
Sa ukyn-
as 1977
Sa ukyn-
as B.
Leidinio
paski is
i
kalba//Z-
monés i
kalba. V.,
1977
Si au as
1982
Si au as
V. Teks o
sin aksé i
ien isinio
sen inio
analizé
//Vien isin-
io sen inio
seman ik-
a. V., 1982.
Si au as
1988
Si au as
V., G enda
C. Li uiy
langues
sin aksé.
V.,
Soblinskas
1988.
1973
—
Soblinskas
A.
Des leçons
de S ylis ique
(IX
classeé).
V.,
1973.
Soblinsk-
as 1987
Soblinsk-
as A.
Li uiy
didac ika
du
langage.
V., 1987.
Zupe ka
1977
Zupe ka
K.
P ak iné
s ylis ik-
a. V., 1977.
Zupe ka
1983
Zupe ka
K. Li uiy
langues
s ylis ik-
a. 1983 V.,
Zupe ka
1985
—
Zupe ka
K.
combien
s iliy
lie u iy
de langage?
//
Des
i
ques io-
ns
d'enseig-
nemen
éduca io-
n. V., 1985. T 17.
31