scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Funkcinių stilių terminai

Author: Kazimieras Župerka
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/765/856
Kazimie -
as ZUPERKA
FUNCTIONU
STILIV
TERMINAL
Nedaugelis
miisy
kalbo y os
e miny
ainsi
j ai uoja
comme
unkciniy
s iliy
nomsinimai.
[ ai a ima
lemia
incomp endo-
das s iliy
limi es,
pou suime
sous nom
iS eik8 i pa j
s iliaus
ne
q
poZymj
(jp as ing
a o-
Jimo
s e a,
biidinga
langues
ong pan.),
a
dans
d'au es
langues
u ilisés
son les
e mes
co espo-
ndan s e k .
Bene
p emie g
ka a
lie u iy
langues
scien i ique
li e oje
unkciniy
s iliy
e minai
appa é
1964
années
iSleis ame
J.
Palionio
Lie u iy
li e a i i-
nés
langues
his o iqu-
es j ade.
Cia nomijami
pag indines
li a inés
langues s ylies,
que
géné alemen
iSski ia ki y
kalby
y ine ojai:
g ozinés
li e a ii os,
mokslo,
1)
publicis ikos,
o icialiyjy as y
2)
3)
4)
(ou
cancelia inis)
i
5)
du
quo idienne pagnekesio
(ou
domes ique
Sklamasis)
(Palionis
1964:14).
S e u
papli usi
classi ica ion
appliquée
lie u iy li e a
i inés langue
s ylis ine
di é encia i-
on discu e .
Tje li egeléje
ou ons isski us
e nomméus lie u iy
a8omosios kalbos
senojo pe iodo,
XVI-XVIla., s yus:
i
bazny inis-knyginis,
o icialiy as y
(kancelia inis)
i
g ozinés
li e a ii os
(p.1415)
Siuos
e minus
au o ius
éliau
Siek iek kei é,
p écisino:
o icielus-kancelia ini-
s, g ozinés
li e a ii os, ou
bele is inis
(Palionis
1967:17~18),
bazny inis,
cancelia inis
(Palionis
1979:16).
1965
années
appa aode
miisy
ling is inés
s ilis ikos
ki éjo
J.
Pikéilingio
p épa ée
P ak inés
lie u iy
kalbos
s ilis ikos
p og amm-
e, dans
laquelle
p ésen ée
p ésen in-
és lie u iy
kalbos
unkciniy
s iliy sis ema.
Ciaami es
u ilisé
Sie s iliy e minai:
dalykinis (laik a8éiy
in o macijos,
a nybiniai as ai,
dokumen y kalba
k .), scien i ique,
publicis inis,
a is inis-li e a ii -
nis
i
i
Snekamosios
s yles de
langue
(Pikéilingis
1965:8).
Vélesniè es
a aux
dans
ce ains
Siy e my
au o iaus
p écisin i:
o icielusis
dalykinis,
a is inis
bele is inis
(ou
simplemen
bele is inis),
quo idiennis
domes ique,
ou
Snekamo-
sios s yle
de langue
(Pikéiling-
is
1971:86331;
1974:9-10).
Daugelis
lie u iy
kalbininky,
a8ydami
su
s ilis ing
kalbos
di e enciac-
ijq s ilis ing
a
kalbos
sis ema,
indique
mené uosi-
us cinq
unc ioncin-
ius s yles.
Seuls
qua e
s ylies
a dijami
A.
Rasima iciaus
suda y oje
au
p og amme
s ylis iques;
g ozinés
li é ai es
s yus minimas
sky ium: des
Func ionnellemen
26
s ylies:
o icielis
dalykinis,
publicis inis,
scien i ique,
quo idieninis
bui inis.
G oZinés
li e a ii os
(bele is inio)
spéci ic du
s yle
(Rasima -
igius
1980:106).
Dél o,
appa ien
nep iklauso
a
bend inés
langues
unkciniy
s iliy
sis emai
g oZinés
li e a ii os
s yles
(s iliai),
discu ée déjà
quelques
deSim meciu-
s. P ieSing
des opinions
sua in y el
posii is.
G ozinéje
li e a ii oje
es
consommée
bend iné
langue, donc,
p ipazjs an
ce e langue
ski s yma
unkcinius
s yles,
pa ai si
nuoseklu
p ipazin i ce
j
que g oziniy
ki iniy s yus,
comme
am ik as
bidas de
i
consomma i-
on de langue,
es s ilis iné
bend inés
langues
a maina.
Pa
con e, dél
leu s
a ines
spécios,
pa iculiè-
es,
es e inés,
onc ions
ces s yles
appa ien-
nen
ne
seulemen
langue
unkciniy
s iliy, mais
a
i
(a inien
ik o és
ep ésen -
a ion) sys èmes.
La
ques ion,
puisque combien
( unkciniy)
s iliy
esama
lie u iy
kalboje
(2 .
Zupe ka
1985:55—60),
di ec em-
en ne liée
su
Sio
aSinio
hème,
ce
g jZkip -
me
ie
miné yjy
penkiy
s iliy
e my.
Du
s ili is,
mékslinj
i
publicis inj,
ous
lie u iy
kalbininkai
appellen
els même
noms, ki y
ijy s iliy
o
in i ulinimai
ès
j ai uoja.
Toji
i ai o é
ypaé
aki aizdi
i8
o d e
ch onologique
p ésen é
Siyamy iS asy
(i a8y i
j ai uojan ys
ijy s iliy
nomiinimai
kalbininky
i8
da by, qui
con iennen
lis és isy
penkiy s iliy
nomiinimai):
o icieliy
a8 y
(ou
kancelia inis),
du quo idien
du panekesio
(ou
domes ique
Snekamasis),
g oZinés li e a ii os
(Palionis dalykinis,
Snekamosios kalbos,
1964:
14);
meninis-li e a a inis
(Pikéilingis
kancelia inis,
Snekamoji apsk i ai
bui iné kalba,
1965:8);
bele is inis
i
(Amb azas
1967:147);
o icielus
dalykinis,
quo idieninis
bui inis, ou
inekamosios
langues,
a inis
bele is inis
(Pik¢ilingis
1971:286~331);
dalykinis,
bui inis,
bele is inis
(Soblinskas)
1973:11);
O icialis
dalykinis,
quo idienis,
g ozinis
(Sa ukynas
1977:18-19);
o icielus
dalykinis,
quo idienin-
is bui inis,
g ozinis
(Zupe ka
1977:
15);
dalykinis,
bui inis,
a is inis
(Si au as
1982:59;
1988:185);
adminis a i ,
domes ique,
a is ique
(Zupe ka
1983);
kancelia inis,
bui inis,
g oZinis
(K inickai é
1984:33);
o icielusis,
bui inis,
bele is inis
(G umadiené
1985);
kancelia inis,
bui inis,
bele is inis
(Palionis
1985.
21);
27
kancelia inis,
snekamasis,
bele is inis
(Soblinskas
1987:175);
lusis
dalykinis, ou
kancelia inis,
bui inis)
Snekamasis,
ou du
quo idiennel
pasnekesio,
bele is inis
(Palionis
1989:28—30);
kancelia inis,
bui inis,
meninis, ou
g oZinis
(Gai enis,
Keinys
1990:67,
192)
Ki y
k as y
kalbininky
u ilisés
s iliy
e minai
(bei
dis ingua-
my s iliy
skaigius)
aussi bien
j ai uoja;
ki y
be
p ieZaséiy,
aussi biina
dél de ce
que les
i
s yles
son
a ibués
à
di é en s
bases
(a .
Pikéilingis
1971:280-281;
Rozenbe gas
1976:26—27;
Mis ykas
1985:419—423).
Lie u os
kalbininkai
kokios
o iginalesnés,
naujesnés
s iliy
klasi ikacijos
né a pa eike,
baséasi
esmés une
s iliy
iS
ski s ymo
schema, mais
neleng a
ou e au
moins
kalbininkus,
qui a o y
isiskai ceux
padius s iliy
du
e minus.
Te miny
synonymika,
comme
Zinoma, né a
dési idaujam-
a: pose
con usion,
dé ode
science
Zmonéms
nouscalbé i.
Tadég
men ionnons
discu e
j ai uojané-
iy e miny
p écisingum-
a.
Reikaly
as y,
dokumen y,
js a ymy
s yus appelé
penke iopai:
o icielusis
dalykinis,
o icielusis,
dalykinis,
kancelia inis,
adminis a i-
.
(Cia ensui e
i
depuis8aly
laissés
conjuguiniu
daik a a dzio
su
kilmininku
ig eiks i
s iliaus
nusakymai:
o icieliy
as y,
g ozinés
li e a ii os,
inekamosios
langues,
quo idiennio
pasnekesio
s yles.
|
ils es
possible
2ia é ine
comme
j
ik us
e minus,
Zyminéius
s iliaus igj,
seulemen
o
comme
s iliaus
j
domaine de
consomma -
ion
nusakanéius
composi ions.)
Zodziy junginys
o icialiisis dalpkinis
s yleus es usisko
e me
obHunamno-aenoBoi
c n pazodinis
e inys.
Toks ilgokas
izZodis
e mas né a
pa ogus
(daugiaZodziai
e minai plus
ik y
dalinems,
iginéms
sq okoms,
sakysim,
pos iliams
appen i, plg.
science
populid ina-
masis
s yleus), ce,
be
dou eoniy
pose
pazyminiy
eiksmiy
ela ionis:
quand on di
o iciusis
suje ikinis
s yleus,
odos,
u é y bi i
o icielusis
nedalykinis
neo icialusis
i
dalykinis,
mais su
a
els s yles
ne pa lez.
Su
Zodziu
s yles
i§
y
deuxiejy
pazyminiy
u ilisé un
i
qui:
seulemen
o icielis ou
seulemen
suje kinis.
P emie is
plus
apibiidina
pa lamosios
s e os
eks y ong
(gal
combien
—
i
paciq sphè e
de
consomma i-
on),
--
secondas
con enu e
aiskos
suje iskuma.
Les deux
combinés
disen omi
i
plu iskai a:
les o iciels
s yles, les
suje sinies
s yles.
Dans les deux
cas, pa ai ,
possédan en
ê e ijy
dideliy s e y
adminis acijos
—
( aldymo), un
ou il de
i
in o ma ion
scien i ique
de la langue
—
biidas.
Bene le plus
épandi es os
s i es eks y
s iliaus le nom
es o ic
junginius
adminis a i i-
né langue
kansid inis.
Nusizia éjes
j
Geky e slo aky
s ilis ikas, suis
paleidgs
oby a on
adminis dcinio
s iliaus e mina
(biid a dziu
kancelia inis
eigkiama
sq oka
odési pe
siau a); pg.
(Pi ockinas
1990),
adminis a i s
as ai
(K inickai e
1984:58),
documen s
adminis a i-
s
(Kniiiks a
1993:3).
Tou e béda,
que peuodai
comp ise oi
bid a dziu
eiskien
sa okos
olume
J.
Palionis
(1967:17--18;
1979:92)
acco de du
chan ie
s ylis ique
de a ia ion:
adminis a -
i ing
i
ju iding
(i.e., s yle
adminis a i
en endu plus
é oi emen ,
comme aginé
sq oka).
Au okj
y
Zodziy
eiskiamy
sq oky
ela ionj
ma o
P.
Knidik8 a
1993:3):
Panasia
eiksme
[i.e.
comme
kancelia iné
pa le,
eikaly
as y pa le
—
K.
Z.]
combininys
i
u ilisé
adminis a i e
langue, mais il,
kancelia iniy
as y языка,
be
comp end
i
Snekamajq
os s i ies,
pa ie
i8
eisés
i
aSomajq
e
snekamajq
langue.
Au du
a3
adminis a-
i s iliaus
e mingesu
linkgs
u ilise
comme
pla esng
sq okq
consac e
i
ben is
gio s iliaus
pos ilius:
kancelia inj
(i.e.
eikaly
a8 y
langue),
ju idinj
(js a ymy,
eismy
kalba)
i
diploma inj
(diploma ijos
eks y
kalba)'.
Snekamosios
langues
(de chaque
jou ) le
s yle de
pasconesio
es
égalemen
dépein en
cinq
e mes:
quo idiennis
bui inis,
quo idienni-
s, bui inis,
bui inis
Snekamasis,
Snekamasis.
T izodiqueme-
n e mes
quo idiennis
domes ique
s yleus,
bui inis
inekamasis
s yleus es
gênogiis, o,
ne iksliis
be
eikimés
a z ilgiu: pose
i
men j, que le
p emie
pazyminys
e me
suda y ojui
ou gs
insu isamm-
en ikslus,
odél spéci ié
second.
B.
Sa ukyno
pasi ily as
quo idienn-
e, sans
a oi apposé le
-inis,
iSsiski ia
s iliy
i8
e miny
isumes.
Mais le plus
impo an
ne
c'es .
KaZin,
a
pe inen
appele
s iliyinia
quo idi
a
ousdieniw;
Zodzio
eikmé
comme
suponuoja
p ieSp ieq
nesamam
en adieniam
s yleui.
Bene daZ le
plus u ilisé
combininys
domes ique
s yles.
Il es
nep iekaiS-
ingas,
nusako
impo an i-
ausig
consomma-
ion s e q
e biidingg
s iliaus
o
eks y
u inj.
Slogamasis
s yles,
odos, zymi
siek an
pla esng
sq oka,
y8kiau
app oSigné
aux li es
s yles
(plg.
p incipale
s ylis ing
p ies
p ie8q
i
s ylis in-
es connaissance
Zodyn
dans
li es.,
Snek.
Zemesni,
lib esnj ),
pa léjimo
ong e
biidinga
eiskimosi
o me.
D'ailleu s,
Snekamasis
s yleus
ne apa in inas
su
sak y ine kalba;
8iy d iejy
e miny
eiksmés
'Adminis a a-
cinio s iliaus
e mina comme
baseinj nomme
au s yle
pa lable es
pa a ojgs e
J, Palionis
scien i ique
p anesime usy
kalba ( odos,
i gi
o ien iodamasis
j éeky
s lis ikos
adicija):anwn-
Mnc paTHanuw
(iHage eWIe
HaSUReMUW
OpmIZLHO
1986-AeUAIONU-
M,
KaN EApCKHM)
c unem(Palionis:
13).
29
beyimes, au
moins
kalbininky dans
le a ail
usagees, es
beaucoupmaz
nusis o éj¢.
G oZinés
li e a ii os
s yleus
j a dijamas
ainsi:
meninis-li e a-
n i inis,
meninis
bele is inis,
meninis,
bele is inis,
g ozinis. Del
d iejy
pazyminiy
samplaikos e
Gia p ide a
ankséiau
acon ées des
ema ques.
Bene
plagiausiai
u ilisé le
e me
bele is inien
s iliaus. Son
con enance
pose
dou eoniy dél
le que, que
bele is ika
miisy e
kaimyny
langues dans
simpleal
s'appelle
seulemen
p osa, Siuo
cas enuen à
ê e biidas
consomma ion
de la langue
g ozinéje
li e a ii oje
en géné al
( aisi e
o
poezijoje!).. 18
p imo Z ilgsnio
bene
con enamiaus-
ias semble
e minus
g dzinis s ilius
(ply. g dzine
g oza ii a,
li e inis
ki inys). Sjinj
andame
pa a o a e
J. Pikéilingio
(1971:283, 284),
Siaip déjà
géné alemen
a ojusio
meninio
bele is inio
(ou
simplemen
bele is inio)
s iliaus
e mina.
Bud a dis
g oZinis
aki aizdziausi-
ai indique y8j
a ec
impo an sa
o s iliaus
s e a. Siokiy
okiy abejoniy
p o ien dél de
ce que
bad a dziai,
2ymin ys
s iliaus agj,
o me
ip as inius
compounds
a ec
daik a a dziu
langue
(adminis aci-
né langue,
bui iné langue,
kancelia iné
langue e . .;
ma s yus es
p incipaleme-
n du langage
de
consomma ion
bias), o
compoinys
g oziné langue
né a
jp as as. _
Siuo en epu
ne ou e
kokiy
p iekais y
nelabai
populia iam
méninio
s iliaus e mui
(plg. meniné
langue)
18 ados.
P im iniausia
bi y isuma
s iliy e miny,
ku iy
bid a diiai
(pazyminiai)
pa cou i celui
paéiu pag indu,
sakysim, selon
biidingq
consomma ion
s e a. Li uiy
langues
onc ionciniai
s yliai jusqu
Siol compa
mazai i8 i i;
i ai iy s iliy
eks y
iSsamus é ude
leis y
p écisémen
déc é2 i
s iliy limi es,
ensemble
p écisin i e
s iliy
e minus.
S iliai chan a
plus i e que
les ni eaux de
langue
(g eigiau
même uZ
leksika),
exempleziui,
pa kele q
pasku iniy
me y, c éan
indépendamm-
en p esse,
laik aS¢iy
langue
simplemen
misy ocyse
ols a du
adminis inés
langue. Toji
aida aussi
e ia
éguliè emen
p écise s iliy
Clasi ica ion
e e minija.
Su umpinimai
Amb azas 1967
Amb azas V.
Daba inés
lie u iy kalbos
sin aksés
aidos
klausimai
//Lie u iy
kalba
a ybiniais
me ais. V.,
Gai enis,
Keinys 1990
Gai enis K.,
Keinys S.
Kalbo y os
e miny Z .
Daba inés
lie u iy des
langues
Zodynas. V.,
1972. P, 76;
Ta p au iniy
Zodziy
Zodynas. V.,
1985, P.66;
enco e plg.
Timo eje L.,
Veng o as N.
Li e a i os
mokslo
e miny
Zodynélis.K.,
1961
1967.
P29,
Sic o wi-
iski S,
Slownik -
e mindw
li e acki-
ch.
W oclaw
[..], 1986.
8.39;
La ieSu
alodas
Vi dnica.
Riga, 1987.
Ip. 126;
Co e cx-
ni
snumm: -
oneanse-
cxni
ciowaps.
M., 1987.
C. 123,
30

zodynas.
K., 1990.
G umadiené
1985
—
G umadiené
L.
Kodél
aps os
gelia
mies iecius?
//Li e a ii a
e a as.
1985. Ko oi 8
Kniaks a
1993
Kancelia in-
és conseils
de
langue/A s.
édac eu us
P. Kniiiks a.
V., 1993
K inickai é
1984
~
K inickai é
S.
Kalby
aiskos
p op ie umas.
V.,
1984.
Mis yk-
as 1985
Mis ik J.
S ylis ik-
a.
B a isla-
a, 1985
Palionis
1964
—
Palionis
J.
Li uiy
li e a ii inés
his oi e des
langues
j adas.
V., 1964.
Palionis 1967
Palionis J.
Lie u iy
li e a ii iné
kalba
XVI-XVII a.
V., Palionis
1979 Palionis
J. Lie u iy
li e a ii in-
es kalbos
1967.
is o ija. V.,
1979.
Palionis 1985
Palionis J.
Kalbos
enseignem-
en
commenme-
nys. V., 1985.
Palionis 1986
Mazenuc A.
06
ax yansuo-
c H
npo6 emy
o6uenHTep-
a y pa
HOpMa H
‘oysxunon-
abawe
c aan
//OSuenwT-
epa ypHui
AIUK H
pyMKUMOH-
AIDHHE
c nan.
Bunbuioc,
1986.
Palionis 1989
Palionis J.
Li uiy
aSomosios
(li e a ii in-
és) his oi e
de la langue
j adas. V.,
1989.
Pikéilingis
1965
P ak inés
lie u iy des
langues
s ilis ikos
p og amm-
e/Pa engé
J.
Pikéilingis.
V., 1965.
Pikéilingis
1971
Pikéilingis
J. Li uiy
langues
s ylis ik-
a.
V.,1971.T.
1
Pikéilingis
1974
Daba in-
és
lie u iy
langues
kul ii os
e
s ilis ik-
os
p og am-
as/Pa en-
gé J.
Pikéilingi-
s, A.
Pupkis.
V., 1974.
Pi o kin-
as 1990
Pi o kin-
as A.
Adminis -
acinés
langue
kul i a.
V.,
1990.
Rasima i-
gius 1980
S ilis ik-
a/Suda é
A.
Rasima i-
cius//Li -
uanis iniy
discipline
du
langage
du
p og am-
me. V.,
1980.
Rozenbe-
gas 1976
Rozenbe-
gs J.
La iesu
alodas
p ak is-
ka
s ilis ika.
Riga, 1976.
Sa ukyn-
as 1977
Sa ukyn-
as B.
Leidinio
paski is
i
kalba//Z-
monés i
kalba. V.,
1977
Si au as
1982
Si au as
V. Teks o
sin aksé i
ien isinio
sen inio
analizé
//Vien isin-
io sen inio
seman ik-
a. V., 1982.
Si au as
1988
Si au as
V., G enda
C. Li uiy
langues
sin aksé.
V.,
Soblinskas
1988.
1973
—
Soblinskas
A.
Des leçons
de S ylis ique
(IX
classeé).
V.,
1973.
Soblinsk-
as 1987
Soblinsk-
as A.
Li uiy
didac ika
du
langage.
V., 1987.
Zupe ka
1977
Zupe ka
K.
P ak iné
s ylis ik-
a. V., 1977.
Zupe ka
1983
Zupe ka
K. Li uiy
langues
s ylis ik-
a. 1983 V.,
Zupe ka
1985
—
Zupe ka
K.
combien
s iliy
lie u iy
de langage?
//
Des
i
ques io-
ns
d'enseig-
nemen
éduca io-
n. V., 1985. T 17.
31