Kazimie -
as ZUPERKA
FUNCIONIU
STILIV
TERMINAL
Nedaugelis
miisy
kalbo y os
e miny así
j ai uoja
como
unkciniy
s iliy
nomb esini-
mai.
[ ai a ima
lemia
desiguodai
en endidas
s iliy lími es,
aspi ación
bajo nomb e
iS eik8 i pa j
s iliaus
ne
q
poZymj
(jp as ing
a o-
Jimo
s e a,
biidinga
lengua
ong pan.),
a
en o as
lenguas se
u ilizan los
co espo-
ndien es
é minos
y k .
Bene
p ime g
ka a
lie u iy
lenguaje
ciencia
li e a u ai-
oje
unkciniy
s iliy
e minai
1964
apa eé años
iSleis ame
J.
Palionio
Lie u iy
li e a u -
i inés
his o ia
de la
lengua j ade.
Cia nomb ijami
pag indines
li e a inés
es ilos de habla,
los que
no malmen e
iSski ia ki y
kalby
y ine ojai:
g ozinés
li e a ii os,
mokslo,
1)
publicis ikos,
o icialiyjy as y
2)
3)
4)
(o
cancelia inis)
i
5)
del dia io
pagnekesio
(o
domés ico
Shlamasis)
(Palionis
1964:14).
S e u
papli usi
clasi icación se
aplica lie u iy
li e a i inés a
la
di e enciación
es ilis ina del
lenguaje
discu i .
Tije lib ogelé en
encon amos
isski us y
nomb in us lie u iy
a8omosios kalbos
senojo pe iodo,
i
XVI-XVIla., es ilos:
bazny inis-knyginis,
o icialiy as y
(cancelia inis)
i
g ozinés
li e a ii os
(p.1415)
Siuos
e minus
au o ius
éliau
Siek iek kei é,
ikslino:
o icialus-kancelia inis,
g ozinés li e a ii os, o
bele is inis
(Palionis
1967:17~18),
bazny inis,
kancelia inis
(Palionis
1979:16).
1965
años
apa ece o-
de miisy
ling is inés
s ilis ikos
ki éjo
J.
Pikéilingio
p epa a
P ak inés
lie u iy
lenguaje
s ilis ikos
p og ama,
en la que
dada la
ac ualinés
lie u iy
lenguaje
unkciniy
s iliy
sis ema.
Ciaami
consume
Sie s iliy e minai:
dalykinis (laik a8éiy
in o macijos,
a nybiniai as ai,
dokumen y kalba
k .), cien í ico,
publicis inis,
a inis-li e a ii inis
i
i
Snekamosios
es ilos de
lengua
(Pikéilingis
1965:8).
Vélesnios
abajos
en algunos
Siy e my
au o iaus
ikslini:
o icialusis
dalykinis,
a inis
bele is inis
(o
simplemen e
bele is inis),
dia io
domés ico, o
Snekamo-
sios
es ilo del
lenguaje
(Pikéiling-
is
1971:286331; 1974:9-10).
Daugelis
lie u iy
kalbininky,
a8ydami
sob e
s ilis ing
kalbos
di e enciac-
ijq s ilis ing
a
kalbos
sis ema,
indica
mené uosos
cinco
uncioncini-
us es ilos.
Sólo
cua o
es ilos
a dijami
A.
Rasima iciaus
suda y oje
en el
p og ama
es ilis ica;
g ozinés
li e i os
es ilos
minimas
Funcionalmen e
26
sky ium:
es ilos de
palab as:
o icialusis
dalykinis,
publicis inis,
cien í ico,
dia ioinis
bui inis.
G oZinés
li e a ii os
(bele is inio)
especi ica del es ilo
(Rasima -
igius
1980:106).
Dél o,
pe ene
nep iklauso
a
bend inés
lenguaje
unkciniy
s iliy
sis emai
g oZinés
li e a ii os
es ilos
(s iliai), se
discu e ya
unos
deSim meciu-
s. P ieSing
opiniones
sua in y al
posii is.
G ozinéje
li e a ii oje
es
consumama
bend iné
lengua, ad,
p ipazjs an
os lengua
ski s yma
unkcinius
es ilos,
apa ece
nuoseklu
p ipazin i lo,
j
que g oziniy
ki iniy es ilos,
como
am ik as
lenguaje de
i
consumo
bidas, es
s ilis iné
bend inés
lengua
a maina.
Po o a
pa e, dél
sus
a ines
especi ico-
s,
especiales,
es e inés,
unciones
esos
es ilos
pe enec-
ne
en sólo
lenguaje
unciniy
s iliy, pe o
a e
i
(a inio
ik o és
imagda im-
o) sis emas.
La
cues ión,
pues o que cuán
( unkciniy)
s iliy
esama
lie u iy
kalboje
(2 .
Zupe ka
1985:55—60),
di ec am-
en e no se elaciona
su
Sio
aSinio
ema,
es o
g jZkip -
me
ie
miné yjy
penkiy
s iliy
e my.
Du
s ili is,
mékslinj
i
publicis inj,
odos
lie u iy
kalbininkai
llaman ales
pa íos
nomb es,
ki y ijy
o
s iliy
nomb inimai
muy
j ai uoja.
Toji
i ai o é
ypaé
aki aizdi
i8
o den de
c onología
p esen ado
Siyamy iS asy
(i a8y i
j ai uojan ys
ijy s iliy
nomb inimai
kalbininky
i8
da by, en los
que es án
incluidos isy
penkiy s iliy
nomb inimai):
o icialiy a8 y
(oba
kancelia inis),
del dia io
panekesio
(o
domés ico
Snekamasis),
g oZinés li e a ii os
(Palionis dalykinis,
Snekamosios kalbos,
1964:
14);
a inis-li e a a inis
(Pikéilingis
kancelia inis,
Snekamoji apsk i ai
bui iné kalba,
1965:8);
bele is inis
i
(Amb azas
1967:147);
o icialusis
dalykinis,
dia ioinis
bui inis, o
inekamosios
idiomas,
a inis
bele is inis
(Pik¢ilingis
1971:286~331);
dalykinis,
bui inis,
bele is inis
(Soblinskas)
1973:11);
O icialus
dalykinis,
dia iois,
g ozinis
(Sa ukynas
1977:18-19);
o icialus
dalykinis,
dia ioinis
bui inis,
g ozinis
(Zupe ka
1977:
15);
dalykinis,
bui inis,
a inis
(Si au as
1982:59;
1988:185);
adminis a i o,
domés ico,
a ís ico
(Zupe ka
1983);
kancelia inis,
bui inis,
g oZinis
(K inickai é
1984:33);
o icialusis,
bui inis,
bele is inis
(G umadiené
1985);
kancelia inis,
bui inis,
bele is inis
(Palionis
1985.
21);
27
kancelia inis,
snekamasis,
bele is inis
(Soblinskas
1987:175);
lusis
dalykinis, o
kancelia inis,
bui inis)
Snekamasis,
o del dia io
pasnekesio,
bele is inis
(Palionis
kancelia inis,
1989:28—30);
bui inis,
a inis, o
g oZinis
(Gai enis,
Keinys
1990:67,
192)
Ki y
k as y
kalbininky
u ilizados
s iliy
e minai
(bei
dis ingua-
my s iliy
skaigius)
ambién
j ai uoja;
ki y
be
p ieZaséiy,
así biina
dél de lo
que los
i
es ilos se
asignan en
di e en es
bases
(a .
Pikéilingis
1971:280-281;
Rozenbe gas
1976:26—27;
Mis ykas
1985:419—423).
Lie u os
kalbininkai
kokios
o iginalesnés,
naujesnés
s iliy
klasi ikacijos
né a pa eike,
emiasi
esmés una
s iliy
iS
ski s ymo
schema, pe o
neleng a
encon a al
menos
kalbininkus,
quienes
a o y
isiskai esos
du
padius s iliy
e minus.
Te miny
sinonimica,
como
Zinoma, né a
deseidaujama:
p o oca
con usión,
obs aculiza
ciencia
Zmonéms
suscalbé i.
Tadégémon-
os discu i
j ai uojané-
iy e miny
obje i oing-
uma.
Reikaly
as y,
dokumen i,
js a ymy
es ilos
llamado
penke iopai:
o icialusis
dalykinis,
o icialusis,
dalykinis,
kancelia inis,
adminis a i-
o.
(Cia adelan e
i
desde8aly
quedados
conjuniniu
daik a a dzio
su
kilmininku
ig eiks i
s ilaus
nusakymai:
o icialiy
as y,
g ozinés
li e a ii os,
inekamosios
idiomas,
dia ioino
pasnekesio
es ilos.
|
los puede
2ia é ine
como ik us
j
e minus,
Zyminéius
s iliaus igj,
sólo como
s iliaus
o
ámbi o de
consumoj
j
nusakanéius
compues o-
s.)
Zodziy junginys
o icialiisis dalpkinis
es ilous es usisko
é mino
obHunamno-aenoBoi
c n pazodinis
e inys.
Toks ilgokas
izZodis
e minas né a
pa ogus
(daugiaZodziai
e minai más
ik y
dalinems,
iginéms
sq okoms,
sakysim,
pos iliams
adi i, plg.
ciencia
populid ina-
masis
es ilois), o,
be
abejoniy
plan e
pazyminiy
eiksmiy
elaciónis:
cuando
digamos
o icialusis
dalykinis
es ilois,
odos,
u é y bi i
o icialusis
nedalykinis
i
neo icialusis
dalykinis,
a
pe o sob e
ales es ilos
no hablama.
Su
Zodziu
es ilos
i§
y
d iejy
pazyminiy se
u iliza uno
i
quien: sólo
o icialusis o
sólo
dalykinis.
P imasis
más
apibiidina
habamosios
s e os
eks y ong
(gal cuán
—
i
paciq es e a
de consumo),
segundoasis
con enido
--
bei aiskos
предметisku-
ma.
Ambos
conjun os
pasakomi
i
plu aliskai -
a: los
o iciales
es ilías, las
suje ikinas
es ilías.
En ambos casos,
pa ece, enido
en men e ijy
dideliy s e y
adminis acion-
es
—
( aldymo),
ins umen o
i
de la ciencia
in o mación-
iy lengua
—
biidas.
Bene el más
comli es os
s i es eks y
s iliaus nomb e
es o ic
junginius
adminis a i i-
né lingua
cancid inis.
Nusizia éjes
j
Geky bei
slo aky
s ilis ikas, esu
paleidgs
oby a on
adminis dcinio
s iliaus e mina
(biid a dziu
kancelia inis
eigkiama
sq oka
odési pe
siau a); pg.
(Pi ockinas
1990),
adminis a i os
as ai
(K inickai e
1984:58),
documen os
adminis a i-
os
(Kniiiks a
1993:3).
Toda béda,
que
desiguodai
se en iende
aquel
bid a dziu
eiskiamos
sa okos
alcance
J.
Palionis
(1967:17--18;
1979:92)
adjudica
delicioso
a ian e del
es ilo de la
o icina:
adminis a -
i
i ing ju iding
(i.e., es ilo
adminis a i o
en endido más
es echamen -
e, como aginé
sq oka).
O okj
y
Zodziy
eiskiamy
sq oky
elaciónj
ma o
P.
Knidik8 a
1993:3):
Panasia
eiksme
[i.e.
como
kancelia iné
habla,
eikaly
as y habla
—
K.
Z.]
se u iliza un
i
conjun o
adminis a i e
en lengua, pe o
él, kancelia iniy
as y idiomas,
be
incluye
i
Snekamajq
os s i ies,
pa es
i8
eisés
i
aSomajq
y
snekamajq
habla.
El p opio
a3
adminis a-
i o s iliaus
e mingesu
linkgs usa
como
pla esng
sq okq pa a
a is gio
s iliaus
i
pos ilius:
kancelia inj
(i.e.
eikaly
a8 y
lengua),
ju idinj
(js a ymy,
eismy
kalba)
i
diploma inj
(diploma ijos
eks y
kalba)'.
Snekamosios
lenguas
(dia io
pasnochesi-
o) es ilo
ambién se
desp ende
de cincos
é minos:
dia io
domés ico,
dia io,
bui inis,
bui inis
Snekamasis,
Snekamasis.
T izodiamen-
e e mininos
dia io
domés ico
es ilous,
domés ico
inekamasis
es ilous es
incomodiis, o,
ne iksliis
be
eikimés
a z ilgiu:
i
plan e min j,
que el p ime
pazyminys
é mino
suda y ojui
pa ece gs
insu icien e-
men e ikslus,
odél
especi icánd-
ose segundo.
B.
Sa ukyno
pasi ili a-
do dia io,
sin ene
apéndice
-inis,
iSsiski ia
s iliy
i8
e miny
isumos.
Pe o lo más
impo an e
ne
es es o.
KaZin,
a
obje i a
llama
s iliyinia
dia iamen-
a
e kasdieniw;
Zodzio
necesmé lyg
suponuoja
p ieSp ieq
nesamam
en adieniam
es iloui.
Bene daZ
más
u ilizado
combininys
bui inis
es ilos.
Él es
nep iekaiS-
ingas,
nusako
impo an -
esiausig
consumo
s e q bei
biidingg
s iliaus
o
eks y
u inj.
Slogamasis
es ilos,
odos, zymi
siek an o
pla esng
sq oka,
y8kiau
p iSinamas
lib osiniams
es ilos
(plg.
p incipali-
ne
s ilis ing
p ies
i
p ie8q
es ilis ines conocimien o
Zodyn
lib os.,
Snek.
Zemesni,
lib esnj ),
kalbéjimo
ong y
biidinga
eiskimosi
o ma.
Po cie o,
Snekamasis
es ilos
noapa in inas
su
sak y ine kalba;
8iy d iejy
e miny
eiksmés
'Adminis a a-
cinio es ilius
e mina como
baseinj
nomb a al
es ilo habladoy
es pa a ojgs y
J, Palionis
cien í icamen-
e p anesime
usy kalba
( odos, i gi
o ien iodamasis
j éeky
s lis ikos
adicija):anwn-
Mnc paTHanuw
(iHage eWIe
HaSUReMUW
OpmIZLHO
1986-AeUAIONU-
M,
KaN EApCKHM)
c unem(Palionis:
13).
29
beyimas, al
menos
kalbininky
abajo en el
uso, es
muchomaz
nusis o éj¢.
G oZinés
li e a ii os
es ilous
j a dijamas
así:
meninis-li e a-
n i inis,
meninis
bele is inis,
meninis,
bele is inis,
g ozinis. Del
d iejy
pazyminiy
samplaikos y
Gia p ide a
ankséiau
dichoas no as.
Bene
plagiausiai
u ilizado
bele is inio
es iliaus
é mino. Su
adecamum
plan ea
dudaoniy dél lo
que, que
bele is ika
miisy y
kaimyny
lenguas sencal
se llama sólo
p oza, Siuo
caso iene en
men e el
consumo
biidas
g ozinéje
li e a ii oje
en gene al
(po lo an o y
poesía!).. 18
p ime o
Z ilgsnio bene
o
adecuamísimo
pa ece
e minus
g dzinis s ilius
(ply. g dzine
g oza ii a,
li e inis
ki inys). Sjinj
jung andame
pa a o a y J.
Pikéilingio
(1971:283, 284),
Siaip ya
gene almen e
a ojusio
a inio
bele is inio (o
simplemen e
bele is inio)
es ilaus
e mina.
Bud a dis
g oZinis
e iden emen-
e mues a
y8j con más
impo an e o
es iliaus
s e a. Siokiy
okiy abejoniy
su ge dél de lo
que, que
bad a dziai,
2ymin ys
s ilaus agj,
cons i uye
ip as inius
conjun os con
daik a a dziu
lengua
(adminis aci-
né lengua,
bui iné lengua,
kancelia iné
lengua y . .;
ma es ilos es
p incipalmen-
e lenguaje de
consumo bias),
o junginys
g oziné lengua
né a
jp as as. _
Siuo en epu
noendo kokiy
p iekais y
nelabai
populia iam
méninio
s iliaus e mui
(plg. meniné
kalba) 18 ados.
P iim inia bi y
isuma s iliy
e miny, ku iy
bid a diiai
(pazyminiai)
pa ig i aquel
paéiu pag indu,
digysim, según
biidingq
consumo
s e a. Li uiy
lengua
unciniai
es iliai has a
Siol compa a
mazai i8 i i;
i ai iy s iliy
eks y
iSsamus
es udio leis y
más
p ecisamen e
desc é2 i
s iliy bo as,
jun o ikslin i
y s iliy
e minus. Los
es ilos camba
más ápido que
los ni eles de
lengua
(g eigiau
incluso uZ
leksika),
ejemziui, pe
kele q
pasku iniy
me y, c eando
independien e-
men e p ensa,
laik aSiy
lengua
simplemen e
misy ocyse
ols a desde
adminis a in-
és lengua. Toji
aida ambién
e ia
cons an eme-
n e ajus a
s iliy
Clasi icacia y
e minija.
Su umpinimai
Amb azas 1967
Amb azas V.
Daba inés
lie u iy kalbos
sin aksés
aidos
cues iones
//Lie u iy
kalba
a ybiniais
me ais. V.,
Gai enis,
Keinys 1990
Gai enis K.,
Keinys S.
Kalbo y os
e miny Z .
Daba inés
lie u iy
lenguaje
Zodynas. V.,
1972. P, 76;
Ta p au iniy
Zodziy
Zodynas. V.,
1985, P.66; aún
plg. Timo eye
L., Veng o as
N. Li e a i os
mokslo
e miny
Zodynélis.K.,
1961
1967.
P29,
Sic o wi-
iski S,
Slownik -
e mindw
li e acki-
ch.
W oclaw
[..], 1986.
8.39;
La ieSu
alodas
Vi dnica.
Riga, 1987.
Ip. 126;
Co e cx-
ni
snumm: -
oneanse-
cxni
ciowaps.
M., 1987.
C. 123,
30
zodynas.
K., 1990.
G umadiené
1985
—
G umadiené
L.
Kodél
aps os
gelia
mies iecius?
//Li e a ii a
y a eas.
1985. Ko o 8
Kniaks a
1993
Kancelia in-
és consejos
de
lenguaje/A -
s. edi o us
P. Kniiiks a.
V., 1993
K inickai é
1984
~
K inickai é
S.
Kalby
aiskos
peculia idad.
V.,
1984.
Mis yk-
as 1985
Mis ik J.
S ylis ik-
a.
B a isla-
a, 1985
Palionis
1964
—
Palionis
J.
Li uiy
li e a ii inés
his o ia del
idioma
j adas.
V., 1964.
Palionis 1967
Palionis J.
Lie u iy
li e a ii iné
kalba
XVI-XVII a.
V., Palionis
1979 Palionis
J. Lie u iy
li e a ii in-
es kalbos
1967.
is o ija. V.,
1979.
Palionis 1985
Palionis J.
Kalbos
ciencia
comienmen-
ys. V., 1985.
Palionis 1986
Mazenuc A.
06
ax yansuo-
c H
npo6 emy
o6uenHTep-
a y pa
HOpMa H
‘oysxunon-
abawe
c aan
//OSuenwT-
epa ypHui
AIUK H
pyMKUMOH-
AIDHHE
c nan.
Bunbuioc,
1986.
Palionis 1989
Palionis J.
Li uiy
aSomosios
(li e a ii in-
és) his o ia
del idioma
j adas. V.,
1989.
Pikéilingis
1965
P ak inés
lie u iy
lengua
es ilis ikos
p og ama/-
Pa engé J.
Pikéilingis.
V., 1965.
Pikéilingis
1971
Pikéilingis
J. Li uiy
lenguaje
s ilis ika.
V.,1971.T.
1
Pikéilingis
1974
Daba in-
és
lie u iy
lengua
kul ii os
y
es ilis ik-
os
p og am-
as/Pa en-
gé J.
Pikéilingi-
s, A.
Pupkis.
V., 1974.
Pi o kin-
as 1990
Pi o kin-
as A.
Adminis -
acinés
cul u a
del
lenguaje.
1990.
V.,
Rasima i-
gius 1980
S ilis ik-
a/Suda é
A.
Rasima i-
cius//Li -
uanis iniy
p og am-
as de
disciplina
de
lenguaje.
V., 1980.
Rozenbe-
gas 1976
Rozenbe-
gs J.
La iesu
alodas
p ak is-
ka
s ilis ika.
Riga, 1976.
Sa ukyn-
as 1977
Sa ukyn-
as B.
Leidinio
paski is
i
kalba//Z-
monés y
habla. V.,
1977
Si au as
1982
Si au as
V. Teks o
sin aksé y
ien isinio
sen inio
análisisé
//Vien isin-
io sen inio
semán ic-
a. V., 1982.
Si au as
1988
Si au as
V., G enda
C. Li uiy
sin aksé
del
lenguaje.
V.,
Soblinskas
1988.
1973
—
Soblinskas
A.
Lecciones
Es ilís icas
(IX
claseé).
V.,
1973.
Soblinsk-
as 1987
Soblinsk-
as A.
Li uiy
didac ica
del
lenguaje.
V., 1987.
Zupe ka
1977
Zupe ka
K.
P ak iné
s ilis ika.
V., 1977.
Zupe ka
1983
Zupe ka
K. Li uiy
es ilos de
lenguaje.
1983 V.,
Zupe ka
1985
—
Zupe ka
K.
¿Cuán
s iliy
lie u iy
en lengua?
//
Enseño
i
c iéjimo
cues ion-
es. V.,
1985. T 17.
31