Kazimie -
as ZUPERKA
FUNCINIU
STILIV
TERMINAL
Nedaugelis
miisy
kalbo y os
e miny
assim
j ai uoja
como
unkciniy
s iliy
nomesinimai.
[ ai a ima
lemia
desiguodai
en endidas
s iliy limi es,
aspi ação
nome
iS eik8 i pa j
s iliaus
ne
q
poZymj
(jp as ing
a o-
Jimo
s e a,
biidinga
lingu ong
pan.), em
a
ou as
línguas
u ilizados
os e mos
co espo-
nden es e
k .
Bene
p imei og
ka a
lie u iy
linguagem
ciência
li e a u ai-
oje
unkciniy
s iliy
e minai
1964
apa eé anos
iSleis ame
J.
Palionio
Lie u iy
li e a i i-
nés
his ó ia
da língua
j ade.
Cia nomeijami
pag indiniai
li e a u a inés
es ilos de
linguagem, que
ge almen e
iSski ia ki y
kalby
y ine ojai:
g ozinés
li e a ii os,
mokslo,
1)
publicis ikos,
o icialiyjy as y
2)
3)
4)
(ou
cancelia inis)
i
5)
do quo idiano
pagnekesio
(ou
domés ico
Shlamasis)
(Palionis
1964:14).
S e u
papli usi
classi icação
aplicada
lie u iy li e a
i inés
linguagem
es ilis inei
di e enciação
discu i i.
Tje li ogeléia
encon amos
isski us e
nomein us lie u iy
a8omosios kalbos
senojo pe iodo,
i
XVI-XVIla., es ilos:
bazny inis-knyginis,
o icialiy as y
(kancelia inis)
i
g ozinés
li e a ii os
(p.1415).
Siuos
e minus
au o ius
éliau
Siek iek kei é,
ikslino:
o icialus-kancelia inis,
g ozinés li e a ii os,
ou bele is inis
(Palionis
1967:17~18),
bazny inis,
kancelia inis
(Palionis
1979:16).
1965
anos
apa ece o-
de miisy
ling is inés
s ilis ikos
ki éjo
J.
Pikéilingio
p epa a
P ak inés
lie u iy
kalbos
s ilis ikos
p og ama,
na qual
ap esen a-
da
a ualinés
lie u iy
kalbos
unkciniy
s iliy sis ema.
Ciaami
consum
Sie s iliy e minai:
dalykinis (laik a8éiy
in o macijos,
a nybiniai as ai,
dokumen y kalba
k .), cien í ico,
publicis inis,
a inis-li e a ii inis
i
i
Snekamosios
es ilos de
linguagem
(Pikéilingis
1965:8).
Vélesnios
abalhos
em alguns
Siy e my
au o iaus
p ecisa in i:
o icialusis
dalykinis,
a inis
bele is inis
(ou
simplesmen e
bele is inis),
dia iamen e
domés ico, ou
Snekamo-
sios
es ilo da
língua
(Pikéiling-
is
1971:86331; 1974:9-10).
Daugelis
lie u iy
kalbininky,
a8ydami
sob e
s ilis ing
linguagem
di e enciac-
ijq s ilis ing
a
sis ema de
linguagem,
indica
mené uosos
cinco
unkcinius
es ilos.
Só qua o
es ilos
a dijami
A.
Rasima iciaus
suda y oje
no p og ama
de es ilis ica;
g ozinés
li e a u ai -
os es ilos
minimas
sky ium:
Funcionalmen e
26
es ilos de
línguas:
o icialusis
dalykinis,
publicis inis,
cien í ico,
dia iamen ei-
nis bui inis.
G oZinés
li e a ii os
(bele is inio)
especi ica de
es ilo
(Rasima -
igius
1980:106).
Dél o,
pe en
nep iklauso
a
bend inés
linguagem
unkciniy
s iliy
sis emai
g oZinés
li e a ii os
es ilos
(s iliai),
discu ida já
alguns
deSim meciu-
s. P ieSing
opiniões
sua in y al
posii is.
G ozinéje
li e a ii oje é
consumama
bend iné
língua, ad,
p ipazjs an
os idiomas
ski s yma
unkcinius
es ilos,
apa ece
nuoseklu
p ipazin i o
que g oziniy
j
ki iniy es ilos,
como
am ik as
bidas de
consumo do
i
idioma, é
s ilis iné
bend inés
idiomas
a maina.
Ou as
ezes, dél
suas
a ines
especi ico-
s,
peculia es,
es e inés,
unções
esses
es ilos
pe encem
ne
só
linguagem
unkciniy
s iliy, mas
a e
i
(menino
ik o és
imag a im-
o) sis emas.
Po que
ques ão,
quan o
( unkciniy)
s iliy
esama
lie u iy
kalboje
(2 .
Zupe ka
1985:55—60),
di e ame-
n e não se elaciona
su
Sio
aSinio
ema,
isso
g jZkip -
me
ie
miné yjy
penkiy
s iliy
e my.
Du
s ili is,
mékslinj
i
publicis inj,
odos
lie u iy
kalbininkai
chamam
ais pa iais
nomes, ki y
ijy s iliy
o
apelidimai
mui o
j ai uoja.
Toji
i ai o é
ypaé
aki aizdi
i8
o dem
c onológica
ap esen amy
Siy iS asy
(i a8y i
j ai uojan ys
ijy s iliy
nomiinimai
kalbininky
i8
da by, nos
quais es ão
lis ados isy
penkiy s iliy
nomiinimai):
o icialiy a8 y
(ou
kancelia inis),
do dia io
panekesio
(ou
domés ico
Snekamasis),
g oZinés li e a ii os
(Palionis dalykinis,
Snekamosios kalbos,
1964:
14);
a inis-li e a a inis
(Pikéilingis
kancelia inis,
Snekamoji apsk i ai
bui iné kalba,
1965:8);
bele is inis
i
(Amb azas
1967:147);
o icialusis
dalykinis,
dia iamen e-
inis bui inis,
ou
inekamosios
línguas,
a inis
bele is inis
(Pik¢ilingis
1971:286~331);
dalykinis,
bui inis,
bele is inis
(Soblinskas
1973:11);
O icialus
dalykinis,
dia iois,
g ozinis
(Sa ukynas
1977:18-19);
o icialus
dalykinis,
quo idiinis
bui inis,
g ozinis
(Zupe ka
1977:
15);
dalykinis,
bui inis,
a inis)
(Si au as
1982:59;
1988:185);
adminis a i o,
domés ico,
a ís ico
(Zupe ka
1983);
kancelia inis,
bui inis,
g oZinis
(K inickai é
1984:33);
o icialusis,
bui inis,
bele is inis
(G umadiené
1985);
kancelia inis,
bui inis,
bele is inis
(Palionis
1985.
21);
27
kancelia inis,
snekamasis,
bele is inis
(Soblinskas
1987:175);
lusis
dalykinis, ou
kancelia inis,
bui inis
Snekamasis,
ou do dia io
pasnekesio,
bele is inis
(Palionis
kancelia inis,
1989:28—30);
bui inis,
meninis, ou
g oZinis
(Gai enis,
Keinys
1990:67,
192)
Ki y
k as y
kalbininky
u ilizados
s iliy
e minai
(bei
dis ingua-
my s iliy
skaigius)
ambém
j ai uoja;
ki y
be
p ieZaséiy,
assim biina
dél do que
que os
i
es ilos são
a ibuídos
em
di e en es
bases
(a .
Pikéilingis
1971:280-281;
Rozenbe gas
1976:26—27;
Mis ykas
1985:419—423).
Lie u os
kalbininkai
kokios
o iginalesnés,
naujesnés
s iliy
klasi ikacijos
né a pa eike,
baseasi
esmés uma
s iliy
iS
ski s ymo
schema, mas
neleng a
encon a
pelo menos
kalbininkus,
que a o y
isiskai uos
padius s iliy
du
e minus.
Te miny
sinonimica,
como
Zinoma, né a
desejidaujam-
a: causa
con usão,
in e omdo
ciência
Zmonéms
nos albé i.
En ão
lembégamos
discu i
j ai uojané-
iy e miny
obje i oing-
uma.
Reikaly
as y,
dokumen y,
js a ymy
es ilos
chamado
penke iopai:
o icialusis
dalykinis,
o icialus,
dalykinis,
kancelia inis,
adminis a i-
o.
(Cia adian e
i
nuo8aly
deixando-se
conjuniniu
daik a a dzio
su
kilmininku
ig eiks i
s iliaus
nusakymai:
o icialiy
as y,
g ozinés
li e a ii os,
inekamosios
idiomas,
quo idiano
pasnekesio
es ilos.
|
eles é
possí el
2ia é ine
como ik us
j
e minus,
Zyminéius
s iliaus igj,
só como
s iliaus
o
domínio de
consumoj
j
nusakanéius
compos os.)
Zodziy junginys
o icialiisis dalpkinis
es ilous é usisko
e mo
obHunamno-aenoBoi
c n pazodinis
e inys.
Toks ilgokas
izZodis
e mas né a
pa ogus
(daugiaZodziai
e minai mais
ik y
dalinems,
iginéms
sq okoms,
sakysim,
pos iliams
adi i, plg.
ciência
populid ina-
masis
es ilos), o,
be
abejoniy
kelia
pazyminiy
eiksmiy
odnosis:
quando
dizemos
o icialusis
dalykinis
es ilos,
odos,
u é y bi i
o icialusis
nedalykinis
i
neo icialusis
dalykinis,
a
mas sob e
ais es ilos
não alama.
Su
Zodziu
es ilos
i§
y
d iejy
pazyminiy
u ilizado um
i
que: só
o icialus ou
só dalykinis.
P imei ois
mais
apibiidina
alamosios
s e os
eks y ong
(gal
quan o
—
i
paciq es e a
de consumo),
segundoasis
con eúdo
--
bem aiskos
assun oisku-
ma.
Ambos
conjun os
con am-se
i
plu alis a:
os o iciais
es ilhas, as
sujeikinhas
es ilhas.
Em ambos
casos, pa ece,
endo em men e
ijy dideliy
s e y
adminis ações
—
( aldymo),
ins umen o
i
de
in o mação
cien í icaiy
—
linguagem
biidas.
Bene o mais
comli es os
s i es eks y
s iliaus
nomeamen o é
o ic junginius
adminis a i i-
né lingua
cancid inis.
Nusizia éjes
j
Geky bei
slo aky
s ilis ikas, esu
paleidgs
oby a on
adminis dcinio
s iliaus e mina
(biid a dziu
kancelia inis
eigkiama
sq oka
odési pe
siau a); pg.
(Pi ockinas
1990),
adminis a i os
as ai
(K inickai e
1984:58),
documen os
adminis a i-
os
(Kniiiks a
1993:3).
Toda béda,
que
desiguodai
en ende-se
aquele
bid a dziu
eiskiamos
sa okos
olume
J.
Palionis
(1967:17--18;
1979:92)
con e e de
es ilo de
esc i ó io
a ian es:
adminis a -
i ing
i
ju iding
(i.e., es ilo
adminis a i o
en endido mais
es i amen e,
como aginé
sq oka).
Ou okj
y
Zodziy
eiskiamy
sq oky
elaçãoj
ma o
P.
Knidik8 a
1993:3):
Panasia
eiksme
[i.e.
como
kancelia iné
ala, eikaly
as y ala
—
K.
Z.]
combinado
i
u ilizado
adminis a i e
língua, mas ele,
kancelia iniy
as y языка,
be
ab ange
i
Snekamajq
os s i ies,
pa es
i8
eisés
i
aSomajq
e
snekamajq
ala.
P óximo
a3
adminis a-
i o s iliaus
e mingesu
linkgs usa
como
pla esng
sq okq pa a
a leas
is gio
i
s iliaus
pos ilius:
kancelia inj
(i.e.
eikaly
a8 y
lingua),
ju idinj
(js a ymy,
eismy
kalba)
i
diploma inj
(diploma ijos
eks y
kalba)'.
Snekamosios
línguas
(do diá io
pasnekesio)
es ilo
ambém
desno a em
cinco
e mos:
dia iamen-
e
domés ico,
diá io,
bui inis,
bui inis
Snekamasis,
Snekamasis.
T izodiamen-
e e mininis
quo idiano
domés ico
es ilous,
bui inis
inekamasis
es ilous é
inconogiis, o,
ne iksliis
be
eikimés
a z ilgiu: c ia
i
min j, que o
p imei o
pazyminys
e m
suda y ojui
pa ece gs
insu icien e-
men e ikslus,
odél
especi icado
segundo.
B.
Sa ukyno
pasi ily as
quo idiano,
sem
possui apêndice
-inis,
iSsiski ia
s iliy
i8
e my
isumos.
Mas o mais
impo an e
ne
é isso.
KaZin,
a
pe inen e
chama
s iliyinia
dia iamen-
a
e kasdieniw;
Zodzio
eikmé lyg
suponuoja
p ieSp ieq
nesamam
en adieniam
es iloui.
Bene daZ
mais
u ilizado
juninys
bui inis
es ilos.
Ele é
nep iekaiS-
ingas,
nusako
impo ânci-
aiausig
consumo
s e q e
biidingg
s iliaus
o
eks y
u inj.
Slogamasis
es ilos,
odos, zymi
siek an o
pla esng
sq oka,
y8kiau
acessSinal
li os pa a
es ilos
(plg.
p incipali-
ne
s ilis ing
p ies
i
p ie8q
es ilis ines conhecimas
Zodyn
li os.,
Snek.
Zemesni,
li esnj ),
kalbéjimo
ong e
biidinga
eiskimosi
o ma.
By he way,
Snekamasis
es ilos
nãoapa in inas
su
sak y ine kalba;
8iy d iejy
e miny
eiksmés
'Adminis a a-
cinio es iliaus
e mina como
baseinj nomea
ao es ilo alado
é pa a ojgs e
J, Palionis
academe
p anesime usy
kalba ( odos,
i gi
o ien iodamasis
j éeky
s lis ikos
adição):anwn-
Mnc paTHanuw
(iHage eWIe
HaSUReMUW
OpmIZLHO
1986-AeUAIONU-
M,
KaN EApCKHM)
c unem(Palionis:
13).
29
beyimas, pelo
menos
kalbininky no
abalho
consumos, é
mui omaz
nusis o éj¢.
G oZinés
li e a ii os
es ilo
j a dijamas
assim:
meninis-li e a-
n i inis,
meninis
bele is inis,
meninis,
bele is inis,
g ozinis. Del
d iejy
pazyminiy
samplaikos e
Gia p ide a
ankséiau
con adas as
obse ações.
Bene
plagicamen e
usado o e mo
bele is inio
s iliaus. Seu
ap op iamum
coloca
abejoniy dél do
que, que
bele is ika
miisy e
kaimyny
línguas
simplesal
chama-se só
p za, Siuo
caso endo em
men e biidas
de consumo do
idioma
g ozinéje
li e a ii oje
apsk i ai (daí
e poesia!).. 18
p imei o
Z ilgsnio bene
o
ap op iamíss-
imo pa ece
e mis
g dzinis s ilius
(ply. g dzine
g oza ii a,
li e inis
ki inys). Sjinj
jun andame
pa a o a e J.
Pikéilingio
(1971:283, 284),
Siaip já
ge almen e
a ojusio
menino
bele is inio
(ou
simplesmen e
bele is inio)
es ilaus
e mina.
Bud a dis
g oZinis
apa en emen-
e mos a
y8j com mais
impo an e o
s iliaus s e a.
Siokiy okiy
abejoniy
su ge dél do
que, que
bad a dziai,
2ymin ys
s iliaus agj,
o ma
ip as inius
conjun os
com
daik a a dziu
língua
(adminis aci-
né língua,
bui iné língua,
kancelia iné
língua e . .;
ma es ilos é
p incipalmen-
e do consumo
bias do idioma),
e junginys
g oziné né a
jp as as. _
Siuo en epu
não encon o
kokiy
p iekais y
nelabai
populia iam
méninio
s iliaus e mui
(plg. meniné
kalba) 18 ados.
P iim inia bi y
isuma s iliy
e miny, ku iy
bid a diiai
(pazyminiai)
pa ink i naqu
paéiu pag indu,
sakysim,
segundo
biidingq
consumo
s e a. Li uiy
linguagem
uncionciniai
es iliai a é Siol
compa mazai
i8 i i; i ai iy
s iliy eks y
iSsamus
es udo leis y
mais
p ecisamen e
desc é2 i
s iliy bo as,
jun o ikslin i
e s iliy
e minus.
Es iliai mu a
mais ápido
que ní eis de
linguagem
(g eigiau a é
uZ leksika),
exemploziui,
pe kele q
pasku iniy
me y, c iando
independen e-
men e p ensa,
laik aS¢iy
língua
simplesmen e
misy ocyse
ols a do
adminis a in-
és idioma. Toji
aida ambém
e ia
cons an eme-
n e p ecisa
s iliy
Clasi icação e
e minija.
Su umpinimai
Amb azas 1967
Amb azas V.
Daba inés
lie u iy kalbos
sin aksés
aidos
ques ões
//Lie u iy
kalba
a ybiniais
me ais. V.,
Gai enis,
Keinys 1990
Gai enis K.,
Keinys S.
Kalbo y os
e miny Z .
Daba inés
lie u iy língua
Zodynas. V.,
1972. P, 76;
Ta p au iniy
Zodziy
Zodynas. V.,
1985, P.66; ainda
plg. Timo eye
L., Veng o as
N. Li e a i os
mokslo
e miny
Zodynélis.K.,
1961
1967.
P29,
Sic o wi-
iski S,
Slownik -
e mindw
li e acki-
ch.
W oclaw
[..], 1986.
8.39;
La ieSu
alodas
Vi dnica.
Riga, 1987.
Ip. 126;
Co e cx-
ni
snumm: -
oneanse-
cxni
ciowaps.
M., 1987.
C. 123,
30
zodynas.
K., 1990.
G umadiené
1985
—
G umadiené
L.
Kodél
aps os
gelia
mies iecius?
//Li e a ii a
e a eas.
1985. Ko o 8
Kniaks a
1993
Kancelia in-
és conselhos
de
linguagem/A-
s. edi o us
P. Kniiiks a.
V., 1993
K inickai é
1984
~
K inickai é
S.
Kalby
aiskos
peculia idade.
V.,
1984.
Mis yk-
as 1985
Mis ik J.
S ylis ik-
a.
B a isla-
a, 1985
Palionis
1964
—
Palionis
J.
Li uiy
li e a ii inés
his ó ia da
língua
j adas.
V., 1964.
Palionis 1967
Palionis J.
Lie u iy
li e a ii iné
kalba
XVI-XVII a.
V., Palionis
1979 Palionis
J. Lie u iy
li e a ii in-
es kalbos
1967.
is o ija. V.,
1979.
Palionis 1985
Palionis J.
Kalbos
ciência
o igmenys.
V., 1985.
Palionis 1986
Mazenuc A.
06
ax yansuo-
c H
npo6 emy
o6uenHTep-
a y pa
HOpMa H
‘oysxunon-
abawe
c aan
//OSuenwT-
epa ypHui
AIUK H
pyMKUMOH-
AIDHHE
c nan.
Bunbuioc,
1986.
Palionis 1989
Palionis J.
Li uiy
aSomosios
(li e a ii in-
és) his ó ia
da língua
j adas. V.,
1989.
Pikéilingis
1965
P ak inés
lie u iy
linguagem
s ilis ikos
p og ama/-
Pa engé J.
Pikéilingis.
V., 1965.
Pikéilingis
1971
Pikéilingis
J. Li uiy
linguag-
em
es ilís i-
ca.
V.,1971.T.
1
Pikéilingis
1974
Daba in-
és
lie u iy
linguag-
em
kul ii os
e
es ilis ik-
as
p og am-
as/Pa en-
gé J.
Pikéilingi-
s, A.
Pupkis.
V., 1974.
Pi o kin-
as 1990
Pi o kin-
as A.
Adminis -
acinés
cul u a
do idioma.
1990.
V.,
Rasima i-
gius 1980
S ilis ik-
a/Suda é
A.
Rasima i-
cius//Li -
uanis iniy
p og am-
as de
disciplina
de
linguage-
m. V.,
1980.
Rozenbe-
gas 1976
Rozenbe-
gs J.
La iesu
alodas
p ak is-
ka
s ilis ika.
Riga, 1976.
Sa ukyn-
as 1977
Sa ukyn-
as B.
Leidinio
paski is
i
ala//Zm-
onés e
ala. V.,
1977
Si au as
1982
Si au as
V. Teks o
sin aksé e
ien isinio
sen inio
analisé
//Vien isin-
io sen inio
seman ik-
a. V., 1982.
Si au as
1988
Si au as
V., G enda
C. Li uiy
linguagem
sin aksé.
V.,
Soblinskas
1988.
1973
—
Soblinskas
A.
Es ilís ic-
as aulas
(IX
classeé).
V.,
1973.
Soblinsk-
as 1987
Soblinsk-
as A.
Li uiy
linguag-
em
didac ic-
a. V., 1987.
Zupe ka
1977
Zupe ka
K.
P ak iné
s ilis ika.
V., 1977.
Zupe ka
1983
Zupe ka
K. Li uiy
linguag-
em
es ilís i-
ca. 1983
V.,
Zupe ka
1985
—
Zupe ka
K.
Quan o
s iliy
lie u iy
em língua?
//
Ques ões
i
de ensino
e
educaçã-
o. V., 1985.
T 17.
31