nos
e ec ua-
da
lección,
e ec uo
leccióng
dicha eiksme:
Kai
sakome
maes o
lle a
pamokq,
enemos en
men e
p oceso,
edé
pamokq
-
suposasi su
nebaigé,
a liko
o
pamoka
edé baige
—
ja
i
(p.
18).
Tadiau
eiksmazodis
o lik i
nobi inai
sie inas
su
lecciones
edimu
i
baigimu él
—
puede eik8 i
iSmokima, ej.:
ealiza
i
namy
abajos,
uzduo is.
En onces
al
a liko
lecoka
galé y bi i
en endido
mas como
i
bupamokos-
o
e, i8moko
lecciones.
Bajian
eiké y
deci que
Esos
comen a-
ios
ninguna
bidu nemenki-
na
Zodyno
cien í icinés
i
nd minamosios
e és.
Sis
publicación
p ome e
domé is
i
segui
plé o i
pedagogikos
moksla
i
jo
lic u iSkajq
e minija.
Nijolé
Bane iciené
PSICOLOGIJ-
OS ZODYNAS
Cada nue o
e miny
Zodyno
apa ición es
eikSmingas
j ykis ick
es o ciencia
s igiai, an o
e minologijai
en gene al.
i
Juo más,
si ese
Zodynas
p ime o,
po que él
puede
de e mina ,
cuál se á
aquella a ia
e minija,
simul ánea-
men e
mues a
mismo
0
ciencia
o ien acion-
i
es así al
menos cuán
olesng
aida.
jo
Psichologija
om a
domé is sus
i
é minos
cons ui aún
an eSka iné-
je
Li uania.
S .
En los
compilados
Salkauskio
iloso ía y
pedagogica
zodynélios
(pas a asis,
e dad,
en onces así
no iSleis as)
podemos
i
encon a
bas an e
muchos
e miny de
i
psicología
(poji is,
sqmoné e c.).
i
Veliau
psicología
ambién no
uZmi S a:
imp imió
a ículos,
lib os
(nase al ez
jy
no ue
i
su icien e)
en las que,
en endida,
no ue
posible
iSsi e s i
os s i as
be
e miny.
Taciau el
p ime
Zodynas
apa eode
sólo en años.
1993
Tai
Enciclopedia
i
de la ciencia de
la edi o ial
iSleis as
Psichologijos
Zodynas'.
Él, ano
paciy
Zodyno
engéjy,
asignado
an o a
psicólogos
como ki y
s i¢iy
i
especialis as
a
Siaip sa isloca
p opósi os
psicología
besiun im
Zmonéms.
Dél gios
p iezas ies
Zodynas
u é y bi i
p epa ado
i in
ipes ingai.
Nedaug '
Psichologí-
as Zodynas.
V.: Mosclo y
enciklopedi-
jy edi o ial,
1993. 368 p.
102
ki y s iiy
specialis y
pe ka cai o
ísica
i
ma emá icos
e miny
a
Zodynus,
psicologías
0
Zinios y sus
é minos
eque idos
casi odos los
ep esen an-
es socialiniy
humani iniy
moksly, odél
a
i
El impac o
de Zodyno
sociedadés
al idioma en
cualquie
caso se á
mayo .
Psichologías
Zodyno -
is
olumen
né a
(368
didelé
psl.),
aciau
p adziai
i
o
odosSk-
ai bas a.
No se puede
muy peik i
polig a inés
i
kokybés
(ypa¢ si
compa am-
os con
su
o os
isleis ais
ecien eme-
n e
Zodynais-
).
El o ma o
no es
pequeño,
pe o
pa ankus al lec o .
Zodyno
Tengéjai
émési
usy
habla
isleis u
T umpu
psicologí-
as
Zodynu (Kpa ku i
NICHXONOTHYeCKHil
coBapb/
Tog
oGiuei
pe-
Hakueli
A.B.
Me poscxo o
u
ApoiiescKo o.
M.,
1985),
lie u iy
cien í ic-
ininky
p esen -
ada medéiaga.
G e a
lic u isky
an as iniy
e miny
p esen ados
usiSki
angliSki
i
co espondi-
menys,
0
Zodyno gale
—
Siu kalby
e miny
odyklés bei
umpos
Zymesniyjy
psicology
biog a ías.
Galima
bii y
subejo i,
a
bas a sólo
usiky
anglisky
i
a i ikmen-
y.
Si no ue
posible
inclui
p ancuzisky
a i ikmeny,
bi inai
necesi éjo
al menos
okisky.
Juk
muchos
ga siy
psihology
ue okie-
Ciai o
aus ai.
Be
o,
u édami
ne
d iejy,
o
más kalby
a i ikmen-
y,
engéjai
galé y
más ácil
de
nusp es i,
a
jy
sidlomas
consumi
e mas
papli gs
en o as
i
lenguas
(En es e caso
ambién
galé y muy
mucho padé i
s e imybiy
nemeégs an i
okieciy
lengua).
Sioks al
p iekais as
engéjams
bi y es que
p ak igkai
i
nepa eik a
nu odymy,
cómo usa
Zodynu.
Skai y ojui
belicka,
ano pa-
Ciy
psicology,
u iliza
meéginimy
i
klaidy
mé odo
(Z .
p.
166
jdé anj
a ículos
méginimy klaidy
i
mé odo). Neaisku,
qué é minos usa
se ecomienda,
que puede da sólo
como exis en al
ez son okiy, que
se usan, pe o que
pueden cambia
o
(0
i
Zymiai
mejo es? ).
A
es
us ojamy,
pe o
pocin iny
ZodZiy?
Del
Sios
p iZas ies
kick du iau
su icien e-
men e
se iamen e
i
enugniai
§j
Zodyng
y iné i,
odél
egalima
deci sólo
lo, co,
pa a éius,
uz
no om
Ji
neno om
kli i a
ocis.
G eidiausiai
né a ales
ciencia
s i ies, que
galé y
(i no é y)
isSi e s i
in e p au i-
niy
be
(o a leas
laikomy
in e au iniai-
s) e miny.
Daznas
académico
poZymj
conside a
8]
simplemen e
bi inu
cien í icoinés
elemen o de la
lengua, aciau
en ende al
lengua, en la
cual lie u iski
ne edai biina
sólo
in e up ukai,
lec i ojui o
oyen e no
siemp e log a.
O ka gi si ilo
Psichologías
Zodynas?
103
daZnai dibóbio
gy uoja y
lie u iska, y
Juk iS o as
lenguajes a é
Zodis. ¿Cuál i8
jy siilomas
consumi , y que
se p esen a
como su
sinónimo? Cabe
deci que en
muchos casos
en Zodyno
engéjai
p opo cionan
lie u iskus
e minus, ej.:
abidké ega (jo
sinónimo
binokuliné
ega); abia isé
klausa
(binau iné
klausa), aklijiy
as as
( elje inis
S i as),
a gaminisa
( ep oducción),
a kii isa
( econs ucci-
ón), bud imas
( igilumas),
subjekinis
Zaidimas
(p o esional
Zaidimas),
abajo
psicología
(indus iiné
psicología),
g ei asis
miégas
(pa adoksalus-
is miegas), ikV i
nen engenos
(obsesiones,
anankazmai
bi s), j a
(suges iya),
p ocessesiga
(mu izma),
né il is pus
(ne il
equilib a),
sis ema
undamen al
né il ( us ),
ne an a
(discaliné),
sa i a k
(sa iak ualiza-
ción, habla),
sa izudibé
(capiz),
pe cepción
(ope a i a),
a mésis (kapiz)
y o as. Kiek
mazio casosy,
cuando
sidllomas usa
e minas,
a éjes iS
o as lenguas,
ej.:
au okoncépcia
(As imagen,
sa i aizdis),
egoizmas
(sa anaudixku-
mas),
expec acia
(espe ación),
epilépsia
(nuoma is),
e nopsichologi-
ja ( a
psicologija),
igidi as
(Skly inis
Sal umas),
ges u as
( isybé),
idealusis AX
(pageidaujama-
sis AS),
incés as
(k aujomai-
Sa), insdi as
(jZ alga),
in elék as
(p o as),
con ape kéli-
mas
(p iesp ieSinis
pe kélimas),
oligo énia
(p o inis
a ilikimas,
silpnap o ys -
e),
pe soni icaci-
ón
(jasmeninació-
n),
e oac i us-
is suplinimas
(g iz amasis
slimas),
selec i imas
(a ankumas),
sensopininiai
p ocesos
(miniai
p ocesos),
zoopsichologia
(gy iiny.
psicologia) y
k . Dalis
pa eik yjy
pa yzdziy
kilmés poZil iu
es miS is,
odel logiskiau
bii y kalbé i no
sob e odo
é mino, 0 sólo
sob e su
démens
seleccionimg.
Ka ais
híb ide
suda inéjami
comple amen-
e sin
necesalo. P.
ej., es udio
pilo o
(sinonimas
paieskinis
expe o). si ya
bi inai
eque idos
dos a ian es,
al ez mejo
bi y al menos
ieng u é i
lie u iskg.
P a3y e
p aosi
sukeiiami siy
e miny
démenys (bii y
paieskinis
es udio y
pilo o azinis
expe as). Escu
di ícil deci si
siemp e
su icien eme-
n e mo i ado
noe u iskos
kilmés e miny
uso. El que al
mismo Zodis
se use y usy,
angly en
lenguas, aún
no puede bi i
conside ada
su icien eme-
n e se io
a gumen o:
pues como
jus
104
i
i8
Siy kalby
sk e biasi
más
ecuen e-
men e
ne cikalingy s e imybiy.
Bi inai
necesé y
pazi i e i
i
j
o o
lengbas.
Es
ex año que
Zodyno
engéjai,
mismos
pa cikdami
lie u iskg
e mina,
p e e iau
enkasi
a éjiing
is
ki y kalby
incluso
en onces,
i
cuando
lic u igkas
es ge okai
más co o
al menos
más
a
cómodo.
a i
Juk é mino
umpupa -
oguma
m4
i
muchos
e minology
conside an
bas an e
impo an -
eu eque i-
mu
a
al menos ya
deseadinu
cosa.
Ta p
pa eik yjy
pa yzdziy
nemaza caso,
cuando más
co o es
Li u iSkas
é mino
(sa i aizdis,
a ankumas,
nuoma is,
g iz amasis
slopinims,
jz alga, men e,
p ocesos
senso iales,
espe a,
jasmeninimas).
Pa ogesni ku
kas
sup an amesni
bii y e minai
k aujomaixa,
silpnap o ys é.
i
Zodyne
pa cik as
umpas y,
pa eceos,
bas an e
aiklus okiskos
kilmés é mino
geS al as
con o midad
isybé.
Taciau
neaisku,
kodél
§j
lic u iska
Zodj an
eme
mos a : él
no
p esen ado
como
sinónimo a
ZodzZio
ges al as,
0
solo
j asy as
po
sepa ado
su
e e encia
j
§j
Zodj.
Comp enda-
ma
ges al as,
i
biidamas
muchos
sudé iniy
e miny
pa e,
a lojamas
muy pladiai,
pe o al ez
nus e y
lic u i$ko
é mino
ab eumas
aiSkumas?
i
No se
puede
deci que
Zodyne
demasiadoelyg
pik naudZiaujama
in e p auliniais
Zodziais.
Ta¢iau
muchos
donde
nuci a po
el camino
más ácil:
Zodis
simplemen e
aplic u inamos
p esen ado
i
como é mino,
incluso
neméginan
halla
adecuado
lie u isko
Zodio¥.
Aisku, unos
lingüis as
nesuku s
naujy
ealmen e
i
inkamy
e miny de
psicología.
Ba ina, que
gal o y
ellos
i
psicólogos.
Siaip laip, ieng
a
o a
pasi ilymg
p opo ciona
puede:
ambideks ija
1)
( ienodas
abiejy handy,
kai iosios
de8iniosios
i
con olamien-
o) galé y bi i
se llama
abi ankys e o
pa alela ank-
ys e
(pla.
kai ia ankys-
é).
Juno más
que
usiSkai
angliSkai
i
inclui sólo
ambideks -
ne
ías, pe o
o os
é minos
i
( us.
depasynopyxocmp,
angl.
wo-handed-
ness);
2)
asis @ción
no le es muy
deseado,
po que él
mismo
Zodis es
ambi echmis
se
asis en e;
(1.
a eccionami-
en o).
2.
Mejo
bu y
§j
Zodj
eemplaza
lie u iSku
i
como
e mina
consumi
meilinimasis.
Dado
Sis
Zodis daznai
u ilizado como
eiksmaZodis,
é mino
meilin is ba y
aún más
co o
asis ua .
i
uz
También
lexibilidad
( us.
eu6xocmp,
angl.
lexibili y) galé y
bi i denominado
lexks umu,
kauzéliné
(a ibicia,
schema)
p iezas iné,
kon amindacia
sumisimu,
-
koope dcija
bend ada bia i-
—
mu, longi idinis
es udio es iniu
—
besi esianciuoju
105
i imu,
sukcesi imas
( ienalaikiskumu
-
p iesybé)
a
sekumu
consecueklumu,
alidimas
—
a
(expe imen y
i
psicológico de
medición
ins umen oiy
qualidades
c i e ius
—
jy
ikimas,
adec a umas)
—
adecuamumu.
Be
Si pas aby,
puede
menciona -
se cie a
i
al a de
consis enc-
ia.
Nesigilinan
j
e my
sis emigkumo
a
ju
p oblemas de
consis encia
de consumo,
uz ek y deci
que
Zodyno
engéjai
niekaip no
puede
apsisp es -
i, TSRS
a
psicólogos
aún
exis en, no.
a
El mismo
A.
Lu ija
ienu
llamado
TSRS
psicólogo,
o
o ou
(un caso
incluso m
paciame
página)
—
Rusia
psicólogo.
Taciau
ales
desiguodyb-
és muy
ácilmen e
iS aisomas.
Cabe
c ee
que
Zodyno
engéjai,
p epa an-
do nue os
jo
pe misos,
nemazZai
ka
pa aisys,
ambién
miné us
i
nelygumus.
Gal iméiau
se á
susi pin a
lie u iSkos
i
e minijos
k im.
Juno más,
que, como
se e
dichoy
pa yzdziy,
iS
lie u i8ki
e mininai
daznai es
aiSkesni,
co esni.
i
i
Juk
psicólogos,
be
abejo,
quie e que
los
en as y
abajos
i
ju
lei y y
cuan o más
Zmoniy.
Bi u é
LENKTYTE HAIP
NEREQUIA RENGTI
ZODYNY Aho a
iSleidzZiama
nemaZai j ai iy
Zodyny, ypa¢
Zodynéliu. | skaiius
paZi i éjus, bi y
posible SikCio i i§
susiZa éjimo y dél
abajo mas y, y
dél al gausaus
Zodynininky,
Zodyny engéjy
bei leidéjy bi io.
Juk desde seno és
laiky Zinoma, que i§
isy lenguaje
da by más di ícil
es a8y i Zodynus.
O ick mucho
di bandiy! ¿Qué
g andes
linguis iniai
polékiai,
simplemen e
uelosZiai! Tik as
Zodyninkys és o o
amiZius. Deja,
deja... Va an ne
ieng naujajj
mUsy
Zodyninkys és
i isy aisiy, gan
g ei enka desil i
daugelis engéjy y
leidéjy po
ácilmen e
espe isi
p a u in i
lie u iy
leksikog a ijg.
Aps u u bus del
abajo,
p epa amien o y
ecogimien o
nepap as ybiy,
simplemen e
niekalo. No un
engéjas y
leidéjas apa ece
ne u js né
menkiausio
en endimien o,
como Zodynai
iene bi i a8omi y
como leidziami. i8
impo an e
Viennaiausiy,
aisingiausiy y
au o i e ingiausiy
lie u iy de abajo
s iciy laigiama
pa e s i
leksikog a ijas
bizniu, sa o iskais
kalbo y os
Ga ilinais.
Ma
j
p ime
luga
106