nos
execu a-
do lição,
execu a-
do liçãog
al
eiksme:
Kai
sakome
p o esso
le a pamokq,
emos em
men e
p ocesso,
edé
pamokq
en ende-se
-
sua nebaigé,
a liko
pamoka
o
edé baige
—
ja
i
(p.
18).
Tadiau
eiksmazodis
o lik i
nebi inai
sie inas
su
ensinokos
edimu
i
baigimu ele
—
pode eik8 i
iSmokima,
например.:
i
ealiza
namy
abalhos,
uzduo is.
En ão
pode
a liko
lessoka
galé y bi i
en endido
mais como
i
bupamokos-
o
e, i8moko
lições.
Baigian
eiké y
dize que
Sios
comen á-
ios jokiu
bidu
nemenki-
na
Zodyno
cien í icinés
i
nd minamosios
e és.
Sis leidinys
ska ina
domé is
oliau
i
plé o i
pedagogikos
moksla
i
jo
lic u iSkajq
e minija.
Nijolé
Bane iciené
PSICOLOGIJ-
OS ZODYNA
Cada no o
e miny
Zodyno
apa ição é
eikSmingas
j ykis ick
isso ciência
s igiai, an o
e minologijai
em ge al.
i
Juo mais,
se aquele
Zodynas
p imei o,
po que ele
pode
de e miná-l-
a, qual se á
aquela a ia
e minija, ao
mesmo
empo
mos a o
p óp io
0
ciência
o ien ações
i
bem pelo
menos
quan o
aindang
aida.
jo
Psichologija
om a
domé is suas
i
e minai c ia
ainda
an eSka iné-
je
na Li uânia.
S .
Nos
compilados
de Salkauskio
iloso ia e
pedagogica
zodynélios
(pas a asis,
e dade,
en ão assim
não iSleis as)
podemos
i
encon a
bas an e
mui os
e miny da
i
psicologia
(poji is,
sqmoné e c.).
i
Veliau
psicologia
ambém não
uZmi S a:
imp imiu
a igos,
li os
(naquela
jy
al ez não
i
e a
su icien e)
nas quais,
comp eendi-
da, não e a
possí el
iSsi e s i
be
os s i as
e miny.
Taciau o
p imei o
Zodynas
apa eode só
em anos.
1993
Tai
Enciclopédia
i
de ciência da
publicação
iSleis as
Psichologijos
Zodynas'.
Ele, ano
paciy
Zodyno
engéjy,
a ibuído
an o a
psicólogos
como a ki y
s i¢iy
i
especialis as
a
Siaip se isloca
ins psicologia
besimunham
Zmonéms.
Dél gios
p iezas ies
Zodynas
u é y bi i
p epa ado
i in
ipes ingai.
Nedaug '
Psichologij-
os Zodynas.
V.: Móslo e
enciklopedi-
jy edi o a,
1993. 368 p.
102
ki y s iiy
specialis y
pe ka cai o
ísica
i
ma emá ica
e miny
a
Zodynus,
psicologias
0
Zinios e seus
e mos são
necessá ios
quase odos
os
ep esen an-
es socialiniy
humani iniy
moksly, odél
a
i
O e ei o
Zodyno
sociedade-
és língua
em
qualque
caso se á
maio .
Psicologias
Zodyno -
is olume
né a
didelé
(368
psl.),
aciau
p adziai
i
o
odosSk-
ai bas a.
Nãoalima
mui o coik i
polig a inés
i
kokybés
(yça¢ se
compa a m-
os com
su
ou os
isleis ais
ecen eme-
n e
Zodynais-
).
O o ma o
não é
pequeno,
mas
pa ankus ao lei o .
Zodyno
Tengéjai
émési
usy
língua
isleis u
T umpu
psicologi-
as
Zodynu (Kpa ku i
NICHXONOTHYeCKHil
coBapb/
Tog
oGiuei
pe-
Hakueli
A.B.
Me poscxo o
u
ApoiiescKo o.
M.,
1985),
lie u iy
cien inin-
ky
ap esen-
ada medéiaga.
G e a
lic u isky
an as iniy
e miny
ap esen ad-
os usiSki
angliSki
i
co espond-
emens,
0
Zodyno gale
—
Siu kalby
e miny
odyklés bei
umpos
Zymesniyjy
psicology
biog a iias.
Podeima
bii y
subejo i,
a
bas a só
usiky
anglisky
i
a i ikmen-
y.
Se não oi
possí el
o nece
p ancuzisky
a i ikmeny,
bi inai
p eciséjo
pelo menos
okisky.
Juk
mui os
ga siy
psihology
o am
okie-
Ciai ou
aus ai.
Be
o,
u édami
ne
d iejy,
o
mais kalby
a i ikmen-
y,
engéjai
galé y
mais ácil
de
nusp es i,
a
jy
sidlomas
a o i
e mas
papli gs
em ou as
i
línguas
(Nesse caso
ambém
galé y mui o
mui o padé i
s e imybiy
nemeégs an i
okieciy
língua).
Sioks al
p iekais as
engéjams
bi y é que
p ak igkai
i
nepadaik a
ins ymy,
como usa
Zodynu.
Skai y ojui
belicka,
ano pa-
Ciy
psicology,
usa
meéginimy
i
klaidy
mé odo
(Z .
p.
166
jdé anj a igos
méginimy klaidy
mé odo). Neaisku,
i
que e mos usa é
ecomendada, que
podem
ap esen a só
como as exis em
al ez são okiy,
que são usados,
mas que podem
o
se subs i uídos
(0
i
Zymiai
melho os? ).
A
são
us ojamy,
mas não
des ininy
ZodZiy?
Del
Sios
p ieZas ies
kick mais
di ícil
su icien e-
men e
i
se iamen e enugniai
§j
Zodyng
y iné i,
odél
egalima
dize só
isso, co,
pa a éius,
uz
no om
Ji
neno om
kli i a
akis.
G eidiausiai
né a ais
ciência
s i ies, que
galé y
(i no é y)
isSi e s i
in e p au i-
niy
be
(ou a leas
laikomy
in e cau iniai-
s) e miny.
Daznas
cien is a
poZymj
conside a
8]
simplesmen e
bi inu elemen o
da linguagem
cien inés,
aciau
en ende al
linguagem, na
qual lie u iski
ne edai biina só
in e up uki,
lei o au ou
ou in eau não
semp e
consegue. O
que gi si ilo
Psichologias
Zodynas?
103
daZnai alboje
gy uoja e
lie uu iska, e
Juk iS ou as
línguas a éjes
Zodis. Ku is i8
jy siilomas
a o i, e que é
ap esen ado
como seu
sinônimo? De e
dize -se que em
mui os casos
em Zodyno
engéjai
o necem
lie u iskus
e minus, ex:
abidké ega (jo
sinônimo
binokuliné
ega); abia isé
klausa
(binau iné
klausa), aklijiy
as as
( elje inis
S i as),
a gaminima
( ep oducção),
a kii ima
( econs ução-
), bud imas
( igilumas),
subjekinis
Zaidimas
(p o esional
Zaidimas),
psicologia do
abalho
(indus iiné
psicologia),
g ei asis
miégas
(pa adoksalus-
is miegas), ikV i
neby engenos
(obsesiones,
anankazmai
bi s), j a
(suges ija),
p ocessesiga
(mu izmas),
né il is
(ne ilis a),
sis ema
undamen al
né inismo
( umpism),
ne an a
(discaliné),
sa i a k
(sa iak ualiza-
ção,
linguís ica),
sa idismo
(kapidé),
pe cepção
(kapiz), e c.
Quan o mazio
casosy, quando
sidllomas usa
e minas,
a éjes iS
ou as
línguas, ex.:
au okoncépcia
(As imagem,
sa i aizdis),
egoizmas
(sa anaudixku-
mas),
expec acia
(espec ima),
epilépsia
(nuoma is),
e nopsycholog-
ia ( au as
psicologia),
igid Sk
(Sly inis
Sal umas),
ges al as
( isybé),
idealusis AX
(pageidaujama-
sis AS),
incés as
(k aujomai-
Sa), insdi as
(jZ alga),
in elék as
(p o as),
con ape kéli-
mas
(p iesp ieSinis
pe kélimas),
oligo énia
(p o inis
a ilikimas,
silpnap o ys -
e),
pe soni icaç-
ão
(jasmeninaçã-
o),
e oac i us
supopinimas
(g iz amasis
slimas),
selec i imas
(a ankumas),
sensopininiai
p ocessos
(miniai
p ocessos),
zoopsichologia
(gy iiny.
psicologia) e
k . Dalis
pa eik yjy
pa yzdziy
kilmés poZil iu
são miS is,
odel logiskiau
bii y kalbé i
não sob e
odo e mo, 0
só sob e seu
démens
escolhimg. Po
ezes híb idei
suda inéjami
comple amen-
e sem eikalo.
P. ex., ensaio
pilo o
(sinonimas
paieskinis
expe imen o).
já Se bi inai
necessá ios
dois
a ian es,
al ez melho
bi y pelo
menos ieng
u é i
lie u iskg.
P a3y e
p aosi
sukeiiami siy
e miny
démenys (bii y
paieskinis
in es igação e
pilo o azinis
expe as).
Di iccu dize
se semp e
su icien eme-
n e mo i ado
nãoe u iskos
kilmés e miny
u ilização. O
que esse
mesmo Zodis é
usado e usy,
angly línguas,
ainda não pode
bi i se
conside ado
su icien eme-
n e sé io
a gumen o:
depois como
jus
104
i
i8
Siy kalby
sk e biasi
mais
p incipalme-
n e
ne cikalingy s e imybiy.
Bi inai
necessé-
y
i
j
pazi i e i
ou o idiomas.
Es anho
que
Zodyno
engéjai,
mesmos
pa cikdami
lie u iskg
e mina,
p e e iau
enkasi
a éjiing
is
ki y kalby
mesmo
en ão,
i
quando
lic u igkas
é ge okai
mais cu o
pelo menos
con o á -
a
el. a i
Juk e mo
umpupa -
oguma
m4
i
mui os
e minology
conside am
bas an e
impo an -
eu exig i-
mu
a
pelo menos
já
desejoui u-
co sujei o.
Ta p
pa eik yjy
pa yzdziy
nemaza caso,
quando mais
cu o é
Li hu iSkas
e mo
(sa i aizdis,
a ankumas,
nuoma is,
g iz amasis
slopinims,
jz alga, men e,
p ocessos
senso iais,
espe a,
jasmeninimas).
Pa ogesni ku
kas
sup an amesni
bii y e minai
k aujomaixa,
silpnap o ys é.
i
Zodyne
pa cik as
umpas e,
pa eceos,
bas an e
aiklus okiskos
kilmés e mo
geS al as
con o midade
isybé.
Taciau
neaisku,
kodél
§j
lic u iska
Zodj ão
emem
mos a : ele
não
ap esen a-
do como
sinônimo à
ZodzZio
ges al as,
0
só
j asy as
sepa ada-
men e
su
e e ência
j
§j
Zodj.
Comen ama
ges al as,
biidando de
i
mui os
sudé iniy
e miny
pa e,
a lojamas
mui o
pladiai, mas
al ez
nus e y
lic u i$ko
e mo
ab eumas
aiSkumas?
i
Não se
pode
dize que
Zodyne demasielyg
pik naudZiaujama
in e p auliniais
Zodziais.
Ta¢iau
mui os
onde
nuci a o
caminho
mais ácil:
Zodis
simplesmen e
aplic u inamo
ap esen ado
i
como e mo,
mesmo
neméginan
encon a
adequado
lie u isko
Zod¥io.
Aisku, uns
lingüis as
nesuku s
naujy
ealmen e
i
inkamy
e miny da
psicologia.
Ba ina, que
gal o y
mesmos
i
psicólogos.
Siaip laip, ieng
a
ou a
pasi ilymg
o nece
pode:
ambideks ija
1)
( ienodas
abiejy handy,
bai iosios
de8iniosios
i
domínio)
galé y bi i
chama-se
abi ankys e
ou
pa alela ank-
ys e
(pla.
kai ia ankys-
é).
Jumo mais
que
usiSkai
angliSkai
i
inclui só
ambideks -
ne
ijas, mas
ou os
e mos
i
( us.
depasynopyxocmp,
angl.
wo-handed-
ness);
2)
assis @ção
não é bem
desejado,
po que
mesmo
Zodis é
ambi echmi
es a
assis en e;
(1.
amanhãção).
2.
Melho
bu y
§j
Zodj
subs i ui
lie u iSku
i
como
e mina
usa
amilinimasis.
Po que
Sis
Zodis daznai
u ilizado como
eiksmaZodis,
e mo
meilin is ba y
ainda mais
cu o
asis ua .
i
uz
Também
lexibilidade
( us.
eu6xocmp,
angl.
lexibili y) galé y
bi i denominado
lexks umu,
kauzéliné
(a ibição,
schema)
p iezas iné,
kon amindacia
sumisimu,
-
koope dcija
bend ada bia i-
—
mu, longi idinis
y imas es iniu
—
besi esianciuoju
105
y imu,
sukcesi imas
( ienalaikiskumo
-
p iesybé)
a
sekumu
nuoseklumu,
alidimas
—
a
(expe imen y
i
psicologico de
medida
ins umen oiy
qualidades
c i e ius
—
jy
ikimas,
adequa umas)
—
adequamumu.
Be
Siy
pas aby,
pode-se
menciona
i
ce a al a
de
consis ênc-
ia.
Nesigilinan
j
e miny
sis emigkumo
a
ju
p oblemas de
consis ência
de consumo,
uz ek y dize
que
Zodyno
engéjai
nemaig não
pode
apsisp es -
i, TSRS
a
psicólogos
ainda
exis ia, não.
a
O mesmo
A.
Lu ija
ienu
chamado
TSRS
psicólogo,
o
ou ou
(um caso
a é na
ame
paciame
ãge)
—
psicólogo
usso.
Taciau ais
desiguodyb-
és mui o
acilmen e
iS aisomas.
Há que
conside -
a que
Zodyno
engéjai,
p epa an-
do no os
jo
lançamen -
os,
ka
nemazZai
pa aisys,
ambém
i
miné us
nelygumus.
Gal iméiau
se á
susi pin a
lie u iSkos
i
e minijos
ki imu.
Jumo mais,
que, como
is o di oy
pa yzdziy,
lie u i8ki
iS
e minai
daznai é
aiSkesni,
cu esni.
i
i
Juk
psicólogos,
be
abejo, que
que eles
en as y
abalhos
lei y y
i
ju
quan o
mais
Zmoniy.
Bi u é
LENKTYTE KAIP
NEREIKIA RENGTI
ZODYNY Ago a
iSleidzZiama
nemaZai j ai iy
Zodyny, ypa¢
Zodynéliu. | skaiius
paZi i éjus, bi y
possí el SikCio i i§
susiZa éjimo e dél
abalho mas y, e
dél al gausaus
Zodynininky,
Zodyny engéjy e
leidéjy bi io. Juk
desde seno és
emposy Zinoma,
que i§ isy
linguagem da by
mais di ícil é
a8y i Zodynus. O
ick mui o
di bandiy! Quan os
g andes
linguís icos
polékiai,
simplesmen e
lugZiai! Real
Zodyninkys és
ou o amiZius. Deja,
deja... Va an ne
ieng no ajj mUsy
Zodyninkys és
i isy aisiy, gan
g ei enca
desilu i daugelis
engéjy e leidéjy
po acilmen e
espe isi
p a u in i
lie u iy
leksikog a ijg.
Aps u p essa de
abalho,
p epa amen o e
cole a
nepap as ybiy,
simplesmen e
niekalo. Não um
engéjas e
leidéjas apa ece
ne u js né
menkiausio
en endimen o,
como Zodynai em
bi i a8omi e como
leidziami. i8
impo an e
Viennaiausiy,
aisingiausiy e
au o i e ingiausiy
lie u iy do idioma
abalho s iciy
baigiama pa e i
leksikog a ijas
bizniu, sa o iskais
kalbo y os
Ga ilinais.
Ma
j
p imei o
luga
106