mus
a liekama
pamoka,
a liko
pamokg
okia
eiksme:
“Kai
sakome
“moky ojas
eda
pamokq”,
u ime
gal oje
p ocesa,
“ edé
pamokq”
-
adinasi
jos
nebaigé,
o
“a liko
pamoka”
—
ja
edé
i
baige”
(p.
18).
Tadiau
eiksmazodis
a lik i
nebi inai
sie inas
su
pamokos
edimu
i
baigimu
—
jis
gali
eik8 i
i
iSmokima,
p z.:
a lik i
namy
da bus,
uz-
duo is.
Tad
gal
“a liko
pamoka”
galé y
bi i
sup as as
da
i
kaip
“bu-
o
pamokose”,
“i8moko
pamokas”.
Baigian
eiké y
pasaky i,
kad
Sios
pas abos
jokiu
bidu
nemenki-
na
Zodyno
mokslinés
i
nd minamosios
e és.
Sis
leidinys
ska ina
domé is
i
oliau
plé o i
pedagogikos
moksla
i
jo
lic u iSkajq
e mi-
nija.
Nijolé
Bane iciené
PSICHOLOGIJOS
ZODYNAS
Kiek ieno
naujo
e miny
Zodyno
pasi odymas
y a
eikSmingas
j y-
kis
ick
ai
mokslo
s igiai,
iek
i
e minologijai
apsk i ai.
Juo
labiau,
jei
as
Zodynas
pi masis,
nes
jis
gali
lem i,
kokia
bus
os
s i ies
e mi-
nija,
0
ka u
pa odo
i
pa ies
mokslo
o ien acijas
bei
ben
kiek
jo
olesng
aida.
Psichologija
im a
domé is
i
jos
e minai
ku i
da
p ieSka inéje
Lie u oje.
S .
Salkauskio
suda y uose
iloso ijos
bei
pedagogikos
zo-
dynéliuose
(pas a asis,
iesa,
ada
aip
i
nebu o
iSleis as)
galime
as i
i
pakankamai
daug
psichologijos
e miny
(poji is,
sqmoné
i
k .).
Veliau
psichologija
aip
pa
nebu o
uZmi S a:
spausdin i
s aipsniai,
knygos
(no s
jy
gal
i
nebu o
pakankamai),
ku iose,
sup an ama,
nebu o
galima
iSsi e s i
be
os
s i ies
e miny.
Taciau
pi masis
Zody-
nas
pasi ode
ik
1993
me ais.
Tai
Mokslo
i
enciklopedijy
leidyklos
iSleis as
“Psichologijos
Zodynas”'.
Jis,
ano
paciy
Zodyno
engéjy,
ski-
iamas
iek
psichologams,
iek
i
ki y
s i¢iy
specialis ams
a
Siaip
sa is ie os
ikslais
psichologija
besidomin iems
Zmonéms.
Dél
gios
p iezas ies
Zodynas
u é y
bi i
pa eng as
i in
ipes ingai.
Nedaug
'
Psichologijos
Zodynas.
V.:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1993.
368
p.
102
ki y
s iiy
specialis y
pe ka
i
skai o
izikos
a
ma ema ikos
e miny
Zodynus,
0
psichologijos
Zinios
bei
jos
e minai
eikalingi
be eik
i-
siems
socialiniy
a
humani a iniy
moksly
a s o ams,
odél
i
Zodyno
po eikis
isuomenés
kalbai
be
ku iuo
a eju
bus
didesnis.
“Psichologijos
Zodyno”
apim is
né a
didelé
(368
psl.),
aciau
p a-
dziai
i
o
isiSkai
pakanka.
Negalima
labai
peik i
i
polig a inés
ko-
kybés
(ypa¢
jei
palygin ume
su
ki ais
pas a uoju
me u
isleis ais
Zody-
nais).
Fo ma as
nedidelis,
be
pa ankus
skai y ojui.
Zodyno
Tengéjai
émési
usy
kalba
isleis u
“T umpu
psichologi-
jos
Zodynu”
(Kpa ku i
NICHXONOTHYeCKHil
coBapb/
Tog
oGiuei
pe-
Hakueli
A.B.
Me poscxo o
u
ApoiiescKo o.
M.,
1985),
lie u iy
moks-
lininky
pa eik a
medéiaga.
G e a
lic u isky
an as iniy
e miny
pa-
eikiami
usiSki
i
angliSki
a i ikmenys,
0
Zodyno
gale
—
Siu
kalby
e miny
odyklés
bei
umpos
Zymesniyjy
psichology
biog a ijos.
Galima
bii y
suabejo i,
a
pakanka
ik
usi’ky
i
anglisky
a i ik-
meny.
Jei
nebu o
galima
pa eik i
p ancuzisky
a i ikmeny,
bi inai
eikéjo
ben
jau
okisky.
Juk
daugelis
ga siy
psichology
bu o
okie-
Ciai
a ba
aus ai.
Be
o,
u édami
ne
d iejy,
o
daugiau
kalby
a i ik-
meny,
engéjai
galé y
leng iau
nusp es i,
a
jy
sidlomas
a o i
e -
minas
papli gs
i
ki ose
kalbose
(Siuo
a eju
aip
pa
galé y
labai
daug
padé i
s e imybiy
nemeégs an i
okieciy
kalba).
Sioks
oks
p iekais as
engéjams
bi y
i
ai,
kad
p ak igkai
nepa-
eik a
nu odymy,
kaip
naudo is
Zodynu.
Skai y ojui
belicka,
ano
pa-
Ciy
psichology,
naudo is
meéginimy
i
klaidy
me odu
(Z .
p.
166
jdé a
s aipsnj
méginimy
i
klaidy
me odas).
Neaisku,
ku iuos
e minus
a -
o i
ekomenduojama,
o
ku ie
gal
pa eik i
ik
kaip
esami
(0
gal
y a
i
okiy,
ku ie
a ojami,
be
ku iuos
galima
pakeis i
Zymiai
ge esniais?).
A
y a
a ojamy,
be
ne eik iny
ZodZiy?
Del
Sios
p ieZas ies
kick
sunkiau
pakankamai
im ai
i
nuodugniai
§j
Zodyng
y iné i,
odél
egalima
pasaky i
ik
ai,
uz
ko,
Ji
pa a éius,
no om
neno om
kli i a
akis.
G eidiausiai
né a
okios
mokslo
s i ies,
ku i
galé y
(i
no é y)
is-
Si e s i
be
a p au iniy
(a
ben
laikomy
a p au iniais)
e miny.
Daz-
nas
mokslininkas
8]
poZymj
laiko
iesiog
bi inu
mokslinés
kalbos
ele-
men u,
aciau
sup as i
okia
kalba,
ku ioje
lie u iski
ne e ai
biina
ik
103
jung ukai,
skai y ojui
a
klausy ojui
ne
isada
pa yks a.
O
ka
gi
si ilo
“Psichologijos
Zodynas”?
Juk
daZnai
kalboje
gy uo-
ja
i
lie u iskas,
i
iS
ki os
kalbos
a éjes
Zodis.
Ku is
i8
jy
siilomas
a o i,
o
ku is
pa eikiamas
kaip
jo
sinonimas?
Reikia
pasaky i,
kad
daugeliu
a ejy
Zodyno
engéjai
eikia
lie u-
iskus
e minus,
p z.:
abidké
ega
(jo
sinonimas
—
binokuliné
ega);
abia isé
klausa
(binau iné
klausa),
aklijiy
as as
( elje inis
S i as),
a -
gaminimas
( ep odukcija),
a kii imas
( ekons ukcija),
bud imas
( i-
gilumas),
dalykinis
Zaidimas
(p o esinis
Zaidimas),
da bo
psicholosija
(indus iné
psichologija),
g ei asis
miégas
(pa adoksalusis
miegas),
ikV-
iosios
bi senos
(obsesijos,
anankazmai),
j aiga
(suges ija),
nebylys é
(mu-
izmas),
né y
sis emos
pusidus y a
(ne iniy
p ocesy
balansas),
pa-
ma inis
né imas
(bazinis
ne imas),
pi s y
kalba
(dak iliné
kalba),
sa i-
aiska
(sa iak ualizacija,
sa i ealizacija),
sa izudybé
(suicidas),
su o-
kimas
(pe cepcija),
umpalaiké
a min is
(ope a y iné
a min is),
aiz-
dud é
( an azija),
engimas
(eskapizmas)
i
k .
Kiek
maziau
a ejy,
kai
sidllomas
a o i
e minas,
a éjes
iS
ki os
kalbos,
p z.:
au okoncépcija
(As
aizdas,
sa i aizdis),
egoizmas
(sa a-
naudixkumas),
ekspek acija
(laukimas),
epilépsija
(nuoma is),
e no-
psichologija
( au os
psichologija),
igidiSk imas
(ly inis
Sal umas),
ges al-
as
( isybé),
idealusis
AX
(pageidaujamasis
AS),
incés as
(k aujomai-
Sa),
insdi as
(jZ alga),
in elék as
(p o as),
kon ape kélimas
(p iesp ie-
Sinis
pe kélimas),
oligo énija
(p o inis
a silikimas,
silpnap o ys e),
pe soni ikacija
(jasmeninimas),
e oak y usis
slopinimas
(g iz amasis
slopinimas),
selek y imas
(a ankumas),
senso iniai
p ocesai
(ju imi-
niai
p ocesai),
zoopsichologija
(gy iiny
psichologija)
i
k .
Dalis pa eik yjy
pa yzdziy
kilmés
poZil iu
y a
miS is,
odel
lo-
giskiau
bii y
kalbé i
ne
apie
iso
e mino,
0
ik
apie
jo
démens
pasi-
inkimg.
Ka ais
hib idai
suda inéjami
isai
be
eikalo.
P z.,
pilo azi-
nis
y imas
(sinonimas
paieskinis
ekspe imen as).
Jei
jau
bi inai
ei-
kalingi
du
a ian ai,
gal
ge iau
bi y
ben
ieng
u é i
lie u iskg.
P a-
3y e
p aosi
sukeiiami
siy
e miny
démenys
(bii y
paieskinis
y imas
i
pilo azinis
ekspe imen as).
Sunku
pasaky i,
a
isada
pakankamai
mo y uo as
nelie u iskos
kilmés
e miny
a ojimas.
Tai,
kad
oks
pa
Zodis a ojamas
i
u-
104
sy,
i
angly
kalbose,
da
negali
bi i
laikoma
pakankamai
im u
a gu-
men u:
juk
kaip
ik
i8
Siy
kalby
sk e biasi
daugiausiai
ne cikalingy
s e imybiy.
Bi inai
eiké y
pazi i e i
i
j
ki as
kalbas.
Keis a,
kad
Zodyno
engéjai,
pa ys
pa cikdami
lie u iskg
e mina,
mieliau
enkasi
a éjiing
is
ki y
kalby
ne
i
ada,
kai
lic u igkas
y a
ge okai
umpesnis
a
ben
jau
pa ogesnis
a i.
Juk
e mino
umpu-
m4
i
pa oguma
daugelis
e minology
laiko
gana
s a biu
eikala i-
mu
a
ben
jau
pageidau inu
dalyku.
Ta p
pa eik yjy
pa yzdziy
ne-
maza
a eju,
kai
umpesnis
y a
lie u iSkas
e minas
(sa i aizdis,
a -
ankumas,
nuoma is,
g iz amasis
slopinims,
jz alga,
p o as,
ju iminiai
p ocesai,
laukimas,
jasmeninimas).
Pa ogesni
i
ku
kas
sup an amesni
bii y
e minai
k aujomaixa,
silpnap o ys é.
Zodyne
pa cik as
umpas
i ,
odos,
gana
aiklus
okiskos
kilmés
e mino
geS al as
a i ikmuo
isybé.
Taciau
neaisku,
kodél
§j
lic u iska
Zodj
aip
bijoma
pa ody i:
jis
nepa eik as
kaip
sinonimas
p ie
ZodzZio
ges al as,
0
ik
j asy as
a -
ski ai
su
nuo oda
j
§j
Zodj.
Sup an ama
ges al as,
biidamas
i
dauge-
lio
sudé iniy
e miny
dalis,
a lojamas
labai
pladiai,
be
gal
nus e y
lic u i$ko
e mino
umpumas
i
aiSkumas?
Negalima
saky i,
kad
Zodyne
pe nelyg
pik naudZiaujama
a p au-
liniais
Zodziais.
Ta¢iau
daug
ku
nuci a
leng iausiu
keliu:
Zodis
ie-
siog
aplic u inamas
i
pa eikiamas
kaip
e minas,
ne
neméginan
su as i
inkamo
lie u isko
Zod¥io.
Aisku,
ieni
kalbininkai
nesuku s
naujy
i
ik ai
inkamy
psichologijos
e miny.
Ba ina,
kad
gal o y
i
pa ys
psichologai.
Siaip
a
laip,
ieng
ki a
pasi ilymg
pa eik i
galima:
1)
ambideks ija
( ienodas
abiejy
anky,
kai iosios
i
de8iniosios
al-
dymas)
galé y
bi i
adinama
abi ankys e
a ba
lygia ankys e
(pla.
kai-
ia ankys é).
Juo
labiau,
kad
usiSkai
i
angliSkai
pa eik i
ne
ik
ambi-
deks ijos,
be
i
ki i
e minai
( us.
deynpasopyxocmp,
angl.
wo-han-
dedness);
2)
asis @ imas
nelabai
linkamas,
nes
pa s
Zodis
y a
d i eiks-
mis
(1.
bu imas
asis en u;
2.
meilinimasis).
Ge iausia
bu y
§j
Zodj
pakeis i
lie u iSku
i
kaip
e mina
a o i
meilinimasis.
Kadangi
Sis
Zodis
daznai
a ojamas
kaip
eiksmaZodis,
e minas
meilin is
ba y
da
i
umpesnis
uz
asis uo i.
Taip
pa
leksibilumas
( us.
eu6xocmp,
angl.
lexibili y)
galé y
bi i
adinamas
lanks umu,
kauzéliné
(a ibici-
ja,
schema)
-
p iezas iné,
kon amindacija
—
sumisimu,
koope dcija
—
ben-
105
d ada bia imu,
longi idinis
y imas
-
es iniu
a
besi esianciuoju
y i-
mu,
sukcesy imas
( ienalaikiskumo
p iesybé)
—
sekumu
a
nuoseklu-
mu,
alidimas
(ekspe imen y
i
psichologinio
ma a imo
p iemoniy
kokybes
k i e ijus
—
jy
ikimas,
adek a umas)
—
inkamumu.
Be
Siy
pas aby,
galima
paminé i
i
am
ik a
nuoseklumo
s oka.
Nesigilinan
j
e miny
sis emigkumo
a
ju
a ojimo
nuoseklumo
p o-
blemas,
uz ek y
pasaky i,
kad
Zodyno
engéjai
niekaip
negali
apsi-
sp es i,
a
TSRS
psichologai
da
egzis uoja,
a
ne.
Tas
pa s
A.
Lu ija
ienu
adinamas
TSRS
psichologu,
o
ki u
( ienu
a eju
ne
ame
paciame
puslapyje)
—
Rusijos
psichologu.
Taciau
okios
ne ienody-
bés
labai
leng ai
iS aisomos.
Reikia
many i,
kad
Zodyno
engéjai,
engdami
naujus
jo
leidimus,
nemazZai
ka
pa aisys,
aip
pa
i
miné us
nelygumus.
Gal
iméiau
bus
susi pin a
i
lie u iSkos
e minijos
ki imu.
Juo
labiau,
kad,
kaip
ma y i
iS
pa eik y
pa yzdziy,
lie u i8ki
e minai
daznai
y a
i
aiSkes-
ni,
i
umpesni.
Juk
psichologai,
be
abejo,
no i,
kad
juos
sup as y
i
ju
da bus
skai y y
kuo
daugiau
Zmoniy.
Bi u é
LENKTYTE
KAIP
NEREIKIA
RENGTI
ZODYNY
Daba
iSleidzZiama
nemaZai
j ai iy
Zodyny,
ypa¢
Zodynéliu.
|
skai-
ius
paZi i éjus,
bi y
galima
SikCio i
i§
susiZa éjimo
i
dél
da bo
mas-
y,
i
dél
okio
gausaus
Zodynininky,
Zodyny
engéjy
bei
leidéjy
bi-
io.
Juk
nuo
seno és
laiky
Zinoma,
kad
i§
isy
kalbos
da by
sunkiau-
sias
y a
a8y i
Zodynus.
O
ick
daug
di bandiy!
Kokie
dideli
ling is i-
niai
polékiai,
iesiog
sk ydZiai!
Tik as
Zodyninkys és
aukso
amiZius.
Deja,
deja...
Va an
ne
ieng
naujajj
mUsy
Zodyninkys és
i isy
aisiy,
gan
g ei
enka
nusi il i
—
daugelis
engéjy
i
leidéjy
pe
leng-
ai
ikisi
p a u in i
lie u iy
leksikog a ijg.
Aps u
skubos
da bo,
en-
gimo
i
inkimo
nepap as ybiy,
iesiog
niekalo.
Ne
ienas
engéjas
i
leidéjas
pasi odo
ne u js
né
menkiausio
sup a imo,
kaip
Zodynai
u-
i
bi i
a8omi
i
kaip
leidziami.
Viena
i8
s a biausiy,
aisingiausiy
i
au o i e ingiausiy
lie u iy
kalbos
da bo
s iciy
baigiama
pa e s i
lek-
sikog a ijos
bizniu,
sa o iskais
kalbo y os
Ga ilinais.
Ma
j
pi ma
ie a
106
