MITKEVIEIENE As a
Li ' lhos i
as
1
s
u i ko i u
V.
DUBO VISUOTINES LITERATUNOS
VADO IELIO TBRMI N U VARTANTAI
Um qualque da ciência s i as
e minijos s i ies ial iniq são
daquelas p aei as abalhosi. V.
manualelio e ninai é s a bls
Dubo uni e so inds li e a u a i os
li e a u aD os e miniação de
ciência his o iaiei paZin i.
Ma nele es á uZiiksuo i ediajame XX a.
de5im me ie pladiai im i ku i a uais Sios e
ela a imq s iiiq e minai. Vladas Dubas
Li uano li e a u ologas
(1887-1937)
- a puka io omanis a, publicis a,
a5y ojas. Ele oi mui o iSsila ings -
es udou Va Su de, Pa yZiuje, Romo,
baige Mosco a uni e si 4, mokejo
mui o kalbq
- lo ynq, anclzu, okiediq, i alq,
lenkq, usq (Ba kus 1987: um
57). Tai
pi mqjq
a puka io Zmoniq, di busiq
Lie u os auk5 ojo mokslo ba e. Desde 1920 m. V. Dubas lêi e
Vaka q Eu opa li e a l os pascai as Auki uosiuose ku suose,
e 1922 m. p adejo abalha Li uane uni e si e e, onde des e
omanis ikq. Raiy inis
Sio
cien ís ico m.
(nuo 1928 p o esso iaus) comp e ado eli [ a las i
ex ao dina -
bend qjq li e a il q (1923, ou as duas edições e
iino legado
19312 m. - adinasi Li e a u os i a las), d i omg
P a cuz l
1927
I i u is
s as h a
e u o s
e n ia
o ij 1930),
a q
(1932)
(1929udij
C b d'
as (1925),
A n ole
F ance
-
(1928),
Vol ai e e k . Siei
abalhos iSleis i
skai y l paskai q
pag indu
(Ba kus
1981:56-57; LLE 2001; VLE V 2004). V.
Dubas emesi kul u ines his o ines
escolas e sua Salininkq y inejimo
p incipais
- mais demesio k eipe
ikl ejq biog a ias, kul [ ing
o no4, (LLE 2001). Thi o ne i
ki q s idiq
kl iniq mening analg leme
li e a u i ologijos) gausE
(ne só
e minq
seus
abalhosose.
1
Algumas enciclopcdijosc, palyzdZiui, VLE V 2004 e k ., indica o
nome { adas i bcn l q li c a u q.
: Tiediojo edi o ano no
manual não o necidos,
bibliog a ia nas
indicado.
publicações mas
que ele ieleis o
1931 n.
119
Sio a igo Sal inis - V.
Dubo uni e so ines
li e a l os guiaelis
(auk5 esniosiomis escolas), -
como mine a, oi
ka i5leis as is us
(pa aisius e suplemen Zius):
1923 m. iSejo
{ adas i bend cjq li e a u q (gali b[ i, que l adas
i bu l qjq li c nnl q pa a5y as ainda 1920 m.,
nes
Sie nu ody i
p akalbos o
pabaigojc),
1927 e L93l n.
me ai
- Li a a il os Thd
p imei o4il leidim4
I'adas.
desde o úl imo
des ina deiim be eik me is. [ adas i
segundo as passagens que
bend qjq li e a u q compos o
V. Dubas
1920 m. con ai e
(Dubas ku suose
Auki uosiuose
1923: XIII).
1927 n' .
eu ilizado i ados
Li e a il os é
1923 m. publicação do li o, e
eiias manual publin as
- pa z isy as e complemen ado Li e u il os
i 'udas. Ii ez é p eciso p: Zyme i, p imei o
que pe missão lz baiskiliasi do ki q manualelo
leidimq (não só con iniu. olum imi, mas e
lingua).
l adq i bend qjq li e a il q mui o suk i ika o A.
Voldema as 1923 m. S ic imo da be
llspausdin oje ecenzijoje.
Re izen a
assim no 5i
l e i-
nos da 4: p.
abalho,
,,Gaila sugaiSin o
Dubo
desculpa
empo, mas is ik
p ipaZin i, emos
nãoikgs, an o que
que a ei a nãoikgs,
seu não al e ou
co ec i" 266).
(Volde na as pô em
1923: A. Voldeme ui uZkliu o e manualelo
con eúdo, es u u a, e língua. Visq p imei o
e iso a não gos ou o í ulo do li o, po que
manualdlis é sep yniq au q li e a l os
uni e so inds li e a u os l adas
apZ alga, kaZkoks (Voldema as e não
1923:
254-255). Além disso,
ag adimen o Zan ais elis
suk i ikuo o ( adomedZiagos
compos o i5 ke u iq daliq *
Epas, Ly ika, D ann e
Romanas).
li e z l os su gimen o eo ia,
apsi ibojimo e au o iais. A.
ik am ik ais kl iniais
Voldema as encon ou nemaZai
ak iniq klaidq, klaidingu ci a l
( iek pa eik q kalba, iek e s q).
Recenzen e o iginal do az iS ad4,
Dubas que não p óp io e ys a,,,p.
quan o blogio Sal iniai"
(Voldema ns 1923:260).
Vado elio kalb4 assim: ele
j e ino
,,Jo li oq lendoando,
Zmogus jau iesi,
como eini pe
akS q g uodil"
(Voldema as
1923:
268). Pode-se adiciona que Siame pe mi ime mui o
gausu i ai iq ko ek l os klaidq.
Ii Li e a il os i ado m.)
is o que i algumas
(1927
pak i ikas s abas V. Dubas
a siZ elgd, i algumas
- não. Pa isZiui. mudado
í ulo do manualelo,
abandonada li e a u os
kilmes aiSkinimq, adiau
deixik a es u u a a
mesmo (byje, medZiagos
segunda edição
i5des ymq Zan ais da
ecenzijoje c i ica o B.
S uoga
(S uoga
1927: 3)). Vis
del o é possí el
pe missão
que 1927 m.
eig i, mui o
di e en e do p imei o.
120
P imei o,
seu
maio es
(maisiau
do 100 i5
paglapi .l,
o al 382
olume psl. ).
Em segundo, ele é mui o melho linguagem a Z ilgiu.
Isso 1927 m. Lie u oie
lispausdin oje
manualelio ecenzijoje
pab eZe e J. Jablonskis:
,,jq
[klaidq - A.M.] é ela i amen e poucos,
au o iaus língua quase isu sklandi,
aisyklinga e imanoma ZmoniSka"
(Jablonskis 1959:446),
e B. Kan ydis: odo
a e encon a
,,I5 e nemokyklos
oki l escolas
spaudiniq, ku iq
lingua bl q al
obula:
[ ado au o iaus, e , pelo a Z ilgiu e
p óp io di b a e com ou os
a asi"
(Kan ydis
1927:3).
1921 m.
Li e a u -
os i adas
ecenzen q
(B. Kan l'dlio,J. Jablonskio,
B. S uogos) em ge al oi
i e ido posi i amen e.
B. Tan o
(1927:3),
Kan ydis an o
B. S uoga ji laike melho u do
(1927:2)
pe íodo lie u i5ku
uni e so inds li e a u a os
guiadliu.
O segundo e e diase
edições di e em
ela i amen e pouco.
DaZ p incipalmen e
em ambos li os
odos5ka coincidem
não i5 isi sakiniai,
pa ág a os, mas e
ché ias.
Tiedicia edição um
pouco s o esnis uZ
an qji (408 psl.). V.
Dubas ediqji leidim4
p aple e sla q
li e a u os apZ alga,
mas enuncid kai ku iq
do segundo edição
posky iq a pa ag aipq
daZ iais niausiai
aiSkinamas k i ybos
kon eks as).
Pa ies V. Dubo ZodZiais
dizendo,,,co igindo
ediqji
51
,, ado"
pe mi im4
au o , coligi
iman , s engesi
a siZ elg i
Io us base de c í icas equisi os'
(Dubas 1931:
3). Vis del o, embo a V.
Dubas e eige a siZ elggs
i c i icas equisi os, i J.
Jablonskio aisymus ele
não di ige6 ddmesio
( p qadiq da
segunda
au o ização
es á na
klaidq ediajame
au o ização).
Pas eb6 a que na e cei a
edição nãoe a kai ku iq da
segunda edição co ek l os
klaidq.
A di e ença do con eúdo e da linguagem da licimil do
p imei o e elesniq manual, da segunda e da e cei a licimq
pana5uma, pode sakl' i,lemia q paciq a ski ingq e minq
a ojim4.
Tad ajamo segunda e
e cei a edição daZ
p incipalmen e
encon a q padiq
e minq, e p imei amo
kai ku iq i5 jq ne a.
Siame s aipsnyje
nag inejami em
odos os ío V.
Dubo manualdlio publicações
encon a e minq a ian es:
lbne iniai e aiybos,
mo ologiniai, da ybiniai,
sin aksiniai. Concei o de Te mo
a ian e
P ie5 iniciando de
julgamen o
V. Dubo uni e so inds li e a l os
manualdlio e minq a ius, eike q
se i i a ian o samp a 4.
kalli l Lie u Ll bo y oje
111
a ian as subs i ui elokai
su gido e mo oi e às ezes
o n a (l1, is), g e imybc, g eQbe
e k ., o a ian q B[sa 1: 196 27 3)3
aindao a u ilizados g e in ine
pa es chamin a g Lue (p z. :
8 I;
Ska dZiu
s 1999:.
Kalbo y, os e min l iodync aSoma, que a a ian e
é,,do mesmo idioma di e ybe", que em unido
pab eZiama, a ian es
,,ge almen e apaii4 uncij4 e
di e encia só iS ai5ka, del o
ne edai dizem que isso é
p óp io ski lingos ha
sepa ado unidade linguís ica
ealizações"
(KTZ 1990).
PanaSiai
5is e mo apib eZiamas e uZ in e nacionais kalbo y os
Zodynuose, encyclopedijose 1968; KWST 1975;
(STJ
OCDL 1997. P IE 1998 e k .), embo a
mui as ezes ap io i-se apenas
seu concei o onologijoje (C TT
1960; LST 1988; LE 2004 e k .). 1980;
Va ian es Milin- - não só linguagem
(Pupkis nai d 1995, 2003 e k .). Lie u iq kalbo y oje
no minho assun o
nag injami a ian es a mese abalho da língua
ami4mo -
(V.
Vi kausko
habili acinis Lien i4
Jbne miniai eii kinia i i j
L7 s y a im s, 1999),
a imas y inej amas a ij
do a o disse ação II
aspek u socioling is iniu
6-po
(L. G umadiends
)7e c o c
Mn ulu
no ne c
' a ni o
e H LIo so
$
mu p e a
p bup o 6a
sa
HL l
qe
) 1 982).
Kalbos
eks i kog a
k ia jai.
i LApa ei
ija i u us
n a ie q
a ne n
as ak al I
i ai iq ipq
Lodli l, azeologizmq ( a5 q
i a miq) a ian q
&KZI 1968:
VII, XI, XIV a XV; LKZ ins ukcija 1980: 6, 8-9, I7-I2, 15, 19-20,
26,80,92,94,95, a uais
102-10-1. 106). bend ines
ki dia imo a ian q,
lDZy a lde a linguagem
daZnesniq leksiniq a ian q.
g ama iniq.
daZnesniq a miq 22, 39).
(DZ, 2003: 20. 21.
S ilis ikos spe a ian u
cialis q e sinonimq nd, a
en e a ian q pe ka 7983:29;
Pikdilingis 19 8:
(ZupoZi i iu g ieZ os limi es
46-47).
Rusq linguo y oje às a ian es a ibui-se mais d6mesio.
Cia gana iSsan- iai a ajama p oblema de a ijamen o e sinonimia de
limi e. K. Go bace idius LodLiq a ian ais e do mesmo odiio empo
egula ias um a main, ku iq no ologine-da ybine sanda a, leksind e
g ania ine eik5md são apa i, e di e encia só jq one ind ou o mq
da ybos puse a iksai
( op6a enuq 1978: l7). L. G audina a i ma que ZodZiq a Ki a e us,
gn ll kalbo y ojc ambém oi u ilizada ne e mininc eikime: chamada
ienc q po a (p.ex.: Buga 1961: 47; 1941: mas qual linguagem Ska dZius
323).
122
ian ai apaiia leksiney a o e dadeodzio memmainos,
eik5mines odLio pa es sanda a 1981: cnciklopedijoje,ku-
pasiZymindios seman inc unção e i5 pa e di e en e one ine
(l-payauua 39). Ru y
iais de idiomas
sob e a ius L.
a in q a ian q
G audina, indicomi
poz ymiai:
ais a igosnj
pa aid g am i ia us
g ama inis
sis enii5ku nas,
apa umas,
egul
unkcinis eikSmis
comuna
pakeiiiamu nas,
Sakg a na ines nis
62).
(P.{9 1998:
Em mui os ex-So ie q Sqjungos cspublikq
c minologijos da bq e minq sob e a ius ii iso
nekalbama. uZsi a ian L s menama O.
mé odos (Akhmano a
Achmano os e k . li oje k minologija: eo ia e
1974: 116-111). Tenami dis inguem ais leksiniai le minq a ian es:
one iniai. aiybos e mo ologiniai. Kulbo los e ni ul 2odyne
O. Achmano a
a gumen a, que e minq a ius p ecisa aiSkiai
sepa a do e minq duble q, embo a ii p oblema d:
ne a iSsp es a
(CnT
1966). Em ou o impo an e abalho de e minologia
- V Danilenko R . s4
e ni ologijoje
- a ian es ne a g ieZ ai a ibuo i, aciau au o e sinoni nais
e sinónimos
pa es pab eZia. que não cabe conside a u npqjq e minq
a ian q (!aHu.neu co 1977:73-79.174). Na sua opinião ela baseZia no
(AaH . ., eHKo 174). Vis del o lie u i l e minologijā umpqiq e
que a pa e un pqjq e minq a ian q é suda y a i5 daqu
ilg gq e minq o mq a ija imas é classi icado à sinonimijas, e
padios lingua medZiagos, como e longieji, só ela é a o nillada
não a ian i5kumo eikinio Keinys I974,1980). e minólogos
1977:
(Z .
La iu
V. Skujinia ais o mas classi ica
à absoliudi q sinonimq (Skujina
2002: 49). Bal a usiq kalbininke G.
VeS o
a igosnyjek n i ologines
leksikos a ia ! pai emiasi
pladia samp il a a ian q
- e minq a ian iSkumas dia
su okiamas como bne iniq, iodii,4
da ybos e leksiniq dublc q
p esença Sob e a ius e -
(Beu op 198,5: minologijoje uZsimenama A. Supe anskajos, N.
39).
Podolskajos e N. Vasilje os Be d ojojc cnni ok gijoTc.
Au o es indicam que o mesmo 2odZio duoda o mesmo kamieno
mo ologiniq, one iniu ou a ian es aSybos duble q.
Bend ojoje cnninologijoje sinónimas e duble ai ( a ian es)
sepa am-se só odosSkai ( . y.
- sinónimos são
conside ados
di e en es
ski ingq Saknq)
LodLia| o duble ais
- do mesmo Lodiio a ian es
(CynepaHcKaq a ian es são uma
1989:
S. G inio ui absoliuiqjq sinonimq iSiq. Remdamasis
-51-52).
e mq i5
V. Leidiku, ele pab eZia.
23
kad,,sinonimo".
.. ,n ian o" [ oje
e,,duble o"
s l okos especialojclje li e a-
eiike 4 mesma,
embo a ke ais
con empo clmi
o am a ian es
sinoni nq
a manomas, e
duble ai a ian es
- leksiniais
( puHen 1993: i08-109).
Li uc s
P incípios da República
pad ão e
kn inologijos dui anexo 4
me o-
e mo sinonimais conside am
ski ingq Saknq o
'z<>dLiai,
a ian es
- os pai'ios
Saknies
Lod'ziz i.
u in ys di e en e
gulunes,
p ieideli-
e e
(RST iil-5-90: niai enninologijos
us 27).
p icsag-
s ancla -
as ISO Ti y uu i-
s ancla ai
- e gi us
e iides yn as
kios aiybos,
oi( :' dy os
sin aksiniai
mo bloginiai,
a ian q
a ian ai (ISO
hiys:
10241:1992
(E): a.
Segundo linguagem Kalbo y os a ijuojandius ienc us enninLl
odyne dis inguem oncmq, mo emq, Lodily jq l'o mu, LodL
junginiu, sakiniq e k . a ian es e mos
(KTZ 1990). Thd
umaZodZiai
são ->dLiq
a ian es,
sucl6 iniai
-'Zzodi
junginiq
a ian es.
Siame
a igo o
e minq
a ian ais
conside am
pa ics e mo Vapa idalai .
di e en es o
ian es di idem i
dia aybos, 2)
g upos:
1) lone inius nius, 3) da ybinius, 4)
no ologi 5
sin aksinius, 5) miS iuosius a ius.
Ilgosios e umposios c minq
o mas (p z.: giedo oja Il 8. III 12
giesn i4 giedo ojai II 10, III 14,
poli inio i in o elen cn as II 183
-
- poli i is
elan en as ll
1885 e e c.)
a ian es não
conside adas.
V. Dubo is , cl incs
li e a l os manual no encon os
125 e minq
a ian q
Vaclo elyje e
eilu es. daZniausi
one iniai
aSybos são
(68,8Vo isq a ian q ciluiiq) e mo ologiniai a ian es
(16,84/o). Sin aksiniq a ian q é maZiau Rediausi
(Boa). da ybiniai e
mi5 icji e minq
a ian es
(po3,2o/o isq a ian q
eiludiq). A ski q ipq e minq
a ian q daZnumas
mos ado 1 pa eiksle.
Vado elyje encon as
107 (85,6%)
es animas kilmds e minq e
hib idiniq ku iq a ijujan e
(a e minq, ddmuo
é in e nacional ou
híb ido) eilu ls".
a ian q
* Siame a igonyjc
baseia-se KTZ 1990
ap esen ada
a ian e e dublc o
concepção de
(duble as
-,.g c imind
linguagem
ii aiSka); inclui
icnc o 5i
a ias e apaiios
sq oka
cikimds sinónimos).
5
Romini
nume am-
en o imi
leidim4, a abi(kas
- páginas ( e aii gi omcniSkas).
'| 5j skaidi nci auk i okic
in e cau iniai c n inai. ku iq kilmi
nc u i i ujoki )s kos c mino
a ija imui sin aksiniai
(p.g.,
a ian es).
24
x,,I, u 3lo n
liu o
I-uncln ni n lo , ,u"i
El Mo lbloginia i a i n a i
E Sin aksu l i
a ian es
El Da ybiniai ,a i n ai
N Mi 'li a hn a
Fig. I V Dubo
a ian es lio c ninu
adole
Fone iniai e aSybos
a ian es Rai5kos
a Z ilgiu onc iniai
e min l a ian es
simplesmen e, com
compa a
ou os a ian es.
maZicamen e
P .l y kalb , s
di e e. cncciclopedijoja
bne iniais a ian es
a in u, que di e em
ga sq onemq sude imi,
conside am a ian es,
luga ou poZymiq
ki dia imo e onem l
combinação. Ten
(( oHe ua n qecKue)
skiki cio 5iq iami
a ies, a ian es (P,qD
1998:
62). Ano K.
Go bade idia -
su gido
us, {onen q
a ian es
kin an
kalbai, o /
one iniai
( a ics)
a ian esas
são g)
eiSkinys
( op6a -
eBu
lL)7
8: 20-22, 123).
Siame s aipsnyje
one iniai c minq a ian es
e Sybos a ian es, ma
com ap a ia ni jun o
ski umai daZniausiai a sipindi
Co ek I os e os e minq
one iniai aSyboje.
alybos a ian es não
conside adas.
In elizmen e,
g ieZ ai a5ybos
semp e as
sepa a do li
a ian q não
imanoma.
há o al
a ian u
86
one iniq
e a5ybos
guiadlye eilu es.
P incipalmen e V.
li e a u a[ os
Dubcl
uni e sominis
manualelho
encon a-se
a ian q, Va ian ai com ociais i e
e ninq (beques
odos in e nau inhos) que di e em ocais.
e. Palygin i nc e ai e minai ou jq
demenys dis ingue ociais i e e.
Tokic daZ mais ski ingq a ian ai
i5 é leidimq do manual, p z.
hipo ese I XIY - lipoleze II 196, III 207,
poi c | 58 - poe c II 94, III 108 ( '.i
didac inis poi a.s
| 184
- didac i is
poe as
lI 26, 37, III
d a o poe a
- d a o epinis
poc as
I 222 ll I 12, III
121.
poc as I 4l -
epinis poe a
II269,Ill219,
poe a
L. inis I 54
I ' inis poc os II 89) (be poe a | 9 -
poc ns I 98 ,a ijuoja i ame
125
padiame leidime),poe iku
IXY - poe ika (i
II4,III 131
n inesi ge i4
poé ica
I' - minnczinge i l pc e ika
II 124,III 138), poe ine
ku ybu I
70 - poe ine kil yba II 160,
III 178, poi inis lan as I
XIV - poc i is ian as II
32, III 37. poesia
I XIV - poesia
II 7, III II (i an icine
i lili c poiziju I 220
- a ilikine idiline poesia II 3I3,III 323,
goliu d4 poizija I 82 -,,golia d 1"
poesia II125, III 1381, ly ine poesia I
53 l), inc II 88. III 102, poesia neli i
poesia I51n eline p . zija lI7, II I 1 I
59 - poesia globejas
1, poesia globejas
II 95, III 109, poezijas
n cccna as | 52 - poezij . s
n ccana as poezijas lI 87, III
107. nliis I
XIY - poesia iliis
II269, III2l9, p< ezia
eg as
I 153
- poa:ijc s eg as lI I 16, III 13 1,
poesia eo ia I 153
- poesia eo ia II 237, III247, poesia
ian as I4 - poesia iun as ll 88. III 102,
poli i c poesia I89 - poli ine
poesia II 150, III 165, on an ine
poesia
I 87 oma ine poazija II 148, III
163, n badu l poesia I 68 -
n badilny poesia
II 106, III
lTl, agon-
4 poesia
I82
-,, agan 1" poesia
II 125, III
138), II 89,
,, ens'
III 103
- ena,s I 53.
Como i5 Siu a ian q po q, a ian es
com e : ndami em 1923 m. li o de
edição, e nas elesnias publicações
eles são subs i uídos. Thi emas da
his ó ia, e idenciados e nou os XX a.
li e a u a os p imei os lados
nokslo abalhos.
Zodynuosc.
m. TilZejc
1907
iSejusiame
J.
Slapelio cons i uí ame S c im4 e nc-
. up on om4 iodiiu iod nel ie ( oliau - SNZZ 1907) é o nece poe as,
poezij . Kiek anksdiau u2 pi mqli V. Dubo ado 6lio leidim4 i5ejusiame
p imei oame lie u iSkame li e a u os eo ijos ado elyje
aukS esniosion s mokykloms - K. Bizausko Rai ijos bei li e a u os
eo ija
(d. 1, 1918)
poe ica
- já são usados
e mininai ala o J.
(17),poez-
No ka s 1924 m.
ia
(18),
S 'e im4 e
nesnp an anul
liau - SNZZ 1974) mas
( oiodZi l iod nelyje
poesia. Como
- poe a, S . Keinys, Mai onis Tiumpoje yisuo i cs li e a u os is oijojc,
de e minadod
iSspausdin oj e 1926 m. ( . y. p aslinkus nle ams ejiem po V. Dubo
ado i bend qjq li e a u q), cla a ojo e minus poizija, poe a i
poi e i só e ka -
7
Dalis e minq a jq demenu V.
Dubo guia nele a5oma kabu isc..
Pas ebc a, que assim dada
neaplic u in u s c imos kilmes
c minu a okiq e minq jq
ddmenq, lie u iikq e k . Kai ku iq
e minq aSymil kabu cse di ícil
paaiikin i.
pakai q
126
oais poesia, poe a (Z . Keinys 2002: 40). 1928 m. V. Kaman ausko
Tiumpus linguagem ne aisyklingum l e ba ba izm l io lynelis liudija
poe o(s) kei imE poe u. Th puka io Th p au ini l iodii4 iodynas (1936
n ., ed. J.Ziuglda) ( oliau -TZZ 1936) i i ino ZoclZius hipo eze,
poe as, poe iku, poe inis, poczija.
Mai onis, como e V. Dubas [923 m.,
aie e us Keinys 2002: 31).
(Z .
Vis del o encon a
consumados possí el
casojq, quando e mos
com e e o am
naquele padiu empo.
1923 m.leidime é apenas
1927 n . leidimes
e mo ema, e I93I o
encon a-se e emu II
ilI I42. i ema
101. II 40. III 45.
No abe a que na segunda
101 a i e do elio anda é
leidi ne a pa i da página
usado Ilk ema, a ian es e
en a Il 102, III 284 ema III
ainda o e ciame Sie e ainda
concu eja (da plg. e o ini
- e o ine
I17,
sa y ine en a II 102
- sa y ine ema
III 1 1 7). K. Bizauskas a ojo
e minq ema Mai onio
(6), SNZZ 1924 é dada ema.
no manual es á e a a, mas emos
l la un as (Z . Keinys 2002: 33. 3 , TZZ
1936
- en a.
Bejau p imei o mine q
(a segunda a ian e nele
au o izado mais a o uZ só na
a ian qpoe as e poe u
p imei a edição do manual
p imei oqjl), concu uoja hese |
usados e mos hipo eze I
152 hese I 92, embo a sejam
XIY,
an i ezA
Vdlesniues
| 79. publicações
a ianjau são
nusis o ejg
aipoe as Il B, III
GZZ 1936 sim
72, eze II707,III 143s pa eze;
SNZ 1924
ide as
ou a
i o mado
a ian e
mo iblogiSkai czis).
Va ian es com umpaisiais e ilgaisiais ociais. V. Dubo manualelei
a ijuja e minq pa es, que di e em balsio comp imen o, p z.
calambu as I63 - kalan bu as III 114, II 99, na u alis ini d ama 1173 '.
- na il alis ine d ama
II256,II1267,
na u alis ine nokykla
1252
- na il alis ini
mok 'kl II259.llI
269.
n u olis inis o nanas
I246 - n u alis i-
8Te minq li c u u ine e oliu 'ija I163 (plg. li c u il i c e oliuc:ijaIl 242,11125),
ly inc poen u I 90 (plg. ly ini poc m II 141, III-1) dcmenq li c u il iil i pocm
aiymas ik iausiai su c; ko ck [ os e os. No s iie c minai pi n ajan c
pe mi imc a pa a o i só po ienq ka a. is oiau sob e ko ck u os klaidq
bu imil pode sp gs i i5 e minq, u inciq ddme nis li a a u ind, |
1 175; poema I I I (!), ciklo pocma 33, d amu in
100,li e a upoe ln, p2. : li e a u ine k up is in moxl kla I9T,li c a u ini s o
Doenm i
| 166
k .
127
su gadim4 elesnias publicações
b[ u pode aiikin iu siekiu iilaiky i
e min.l panaiesni (plg.
i4 o iginal lo .lbn ula) ou ou os
p óximosZas imis. Si a:ian 4
anksiiau mui o eike J.
Slapelis,
ele
i auk as
i SNZZ
1924. SNZ 1907 e
1924,Mai c nio (Z .
Keinys 2002:34),
V
Kaman ausko
a5oma
Zodynelyje gcnijus.
Na e minologia a ual is clel o são
usados a ian es da p imei a (de 1923)
pe missão ( o muli, ge ijus, he ojus).
Eles ambém ap esen am ZL SlO.
Te minq gal lniq a ian q apa ece não apenas pe
laik4, como que k4 só discu i i, mas z ojama e
ame paiiame pe mi ime. Pa yZiui, na p imei a edição
encon a-se e psychologi e analize 1227 (plg.
I análises
ca ac e i y análise I lT4,li e a u ini eiikini4 análise I XIV), e
psicologico nnalisa 54,
I233. Em Vdlesni publicações es á usado apenas
p.sicholugin i anulize ll 323. III 33.i. Z. Zemaic; io
Gc<- nu' ijos igonon e ijos ennin4 il*inelyje
aSomi clu a ian es
i
- análise
(anulizi)_. XX
inícioZioje, a.
a ian e se á
ma y , a
usada a análise
( aip é
SNZ 1907; Sis
a inn as já
eliau
uZ iksuo
SNZ 1924),
que
1928 m. V. Kaman ausko
Zodynelyje keis as
ianalize. Vis
del oTZZ
1936
las ob ig
anulizis.
1923 m.leidime bene
ka 4 e mi-
(pi maii) nas I 141, e po maZdaug noy,ela 40
únicos pa a o o
puslapiq (kaip 6lesnuosekliai niuses
214. Ambas as a ian es ambém aomi
publicações) usada lk no cli I 183, II Z04,III
5N221907, Mai onio manualelyje
one ico no ele) Keinys 2002: 40).
(pas a ajame ainda há a ian e
(Z .
Di ingai mo ologi5kai i o min i a ian es idili I 70 e idilija II
24,IIl28. Como
Sieami
is o, as a ian es o am
consumido
di e en e empo.
A segunda a ian e
ap esen ada já já SNZZ 1924.
SNZ 1907, assim
Jo
oco ência
( u b[ del
usq
elesniuses l akos)
udun,u a
V. Dubo nos manuais de publicação é
nea si ic inis. Te min4 idilija ambém
usa a Mai onis (Z . Keinys 2002:30). Thi,
que en euka io na Li uânia iio e mo
ai5ka a ija o, liudija ZZ pZe, onde é
ambas a ian es idilija, idile. Yis del o
ago a é isigalejgs a ian e idile.
P ie baigmenq a ian q p iski ini ne ienodai lie u in i a ian ai
epas
I XV Il 3, III 9 e eposas I XIV. Do úl imo
a ian e gal[ne be changei imq
p ide a à g eiki5ko epos. Ras a só
uma a ian e
Sio pa o ojimen o
(p e m6i da p imei a
já adi imapyj e é epas).
pe missão, caso embo a
Vis del o eike q
paZyme i, que eposas, mal
-)+
y .
oi a oje mas
a é V. Dubo.
o igmes
Tokios ai5kos 5is
g eikiSkos e mo
Bizausko
encon a-se m. K.
Mai onis
manual 6a).
(p.
1918
a ojo
a ian q epas
(L .
Keinys 2002:30).
Skaidiaus a ian es. Skaiciaus o ma a ian es 4,3o/a isq
III 66 e idu nii a i II 27, III 3 S a ian es conco oja só cdiajame a
n o ologiniq a ian q. V. Dubo manualdlyje a ijuoja idu aniis
1. ie li o edição (da plg. anksbi i lu umiiai III 5,5,
iclu amli4li e a u a III 286, i lu iniai aniiai III 35 e idu amiio III 66).
Pas ebeideal é que Salu iniais e minq demenimis daZniausiai ai
Aui oje, K. Bugos e k . (ma y , p incipalmen e
o ma mul idiskai os idu amiiai. Mai onis assim idu andis,
embo a delpa us a a ainda disso seu manual dele daZnesnis
a ian e idu andiai (L . Keinys 2002: 42). Como indica LKZ XIX 1999
ap esen ada n edZiaga, única o ma Sis e minos a o as
XIX a.
no inal
- XX a.
p adZioje).
Mo ologicamen e skaidiaus a ian es a conside a -se na p imei a
edição conco ojan es anekdo o ele nen as I 3,5
- anekdo 4 elen cn as
I 30 e desigualaikiai
a ian es cidade
kul il a II 52, III 55
- mies4 cul u a
I
191. e minq
Siq di e encia
po q memb os
einandiq
adminis omuoju paZyminiu
daik a a dZ-
iq skaidiumi
- únicoscasi os e
múl iploscasi os p i5p ieSa
ne-
u alizuoda.
Giminds Ras os
di e en es
ambém ês
a ian es. gimines
a ian q po os.
- ko un ai II 160, Sie
Viena jq - ko u nos I 104 UI 178.
a ian ai consumi ne
padiu empo, . i. uose
mo e iSkosios
pe mi imuo uo ne
e minas gimines
paciuose se. TZ 1936
ko u nos.
o necido
I
ZZ ZOOL a ian es
e mo
l auk i ambos
(pi menybe mo e i5kosios gimines 2o io
enn ino dliui), o YaikT ZZ 200 I - k ko u no
s. Ma y , 5 aplie u inimo ques ão ainda
gomi gal inemis a ian usg oZe I87 e g oils
II 61, III 66 (i espec i amen e cons i uy us
neiSsp gs as. Mo ologicamen e u b i
pode lail ysi com ski ingimines a ian es
g oies kil as 1252
- g oiio kubas II 61, III 66). K.
Bizauskas 1918 m. (p. 9) e Mai onis
a ojo g olg
Q . Keinys 2002: 32).
Dall io o mq a ian es. Daly iq o mq a ian ais conside y ini
naqueles padiuos consumi iaujan l ,sis d inius II 35, III 39 -
keliauja ysis e keliaujqs.
keleidimen s liaujqs dainius II 41, III 45, kelia jan y.sis siuie as 136 -
keliaujqs siuZe as I 30. Deli iais iS eik5 i Salu iniai isq p imei a
di e encia dd nenys ilg4ja e umpqja a dininko o mas -
135
A úl ima o ma do a danei o não pode bl i
i a dZiuo ine, ad dia não pode o ma e simples da
o ma p ieSp ieSa.
i a dZiuo in6s
Daly io iSies a ian es. A i ado asnluo I 185
e,-eikian ysis asnuo I129, pa a o i p imei ajame
V. Dubo manualelio leidime, di e encia pa icipio lSimi. Siuo caso
abiem Zymima conjuninais a mesma szl oka, adiau pa icipio
u5ies negalib i neu alizuop ieu p iia dia a, po que não
e icamoji lSis não ale: e icamasis asn uo pa ece d ip asmi5kas
(eikian asis
-,,ku j a ua",
e a pessoa
aciada
-,,&Spi i o
que
unciona;
agejás").
Va ian es de empo. Va ian es neibojama an azija I90 -
nãoibo a an azija I90, ambém encon a só 1923 m. li odlio
edição, - pa icipio empo di e enças. P ecisa que sem
con ex o i adas nãoibojama paZyme i, an azija
-neibo a an azija neb[ q
su okiami como a ian es,
adiau
Dubo no
manual
jq oposição de empo
neu alizou.
I5 Sios apZ algos pode-se e que mesmos daZniausi V Dubo
manualelo são e minq gahlniq e baigmenq a ian es (52,3% isq
mo ologiniq a ian q). Ki q mo ologiniq a ian q ku kas maZiau.
Po 14sqa mo ologiniq a ian q cons i ui skaidiaus e gimines, 9,57o
- daly iq o mq, po
4,8o/o
- pa icipio [Sies e empo a ian es.
MaZiau
não pusd,
(42,8c/o) conco e ame
a ian q
paciame
V. Dubo no manual do
edício (no s num).
Pseudo a ian es.
Ziuo inds e simples o mas
eó icas a d5kai não podem
bD i conside adas a ian es,
no sis ema isso são di e en es
nes kalbos
eikSmes unidades da
linguagem. Sob e os padios
eikSm6s konku uojandius
e mus, suda y us i5 o mq,
b[ q pode
Siq kalbe i como sob e pseudo a ian us, exemplo: poenm
bai oniika II85 - bai oniikoji poema II jausminga mokykla I 84 -
jausmingoji molcykla II 135, III 149, komiikas elemen o I 135, II
190, III202 - komiikasis elemen o
84,
Il
203,III274, p imei o a is as I 102
- p imei o a is a II 158, III 176, poe iika p iemoni II275,III
284 - poe iikoji p iemoni II 28, III 32, impo an sa sias
eikejas I 116, II175,III792 - o mais impo an e eikejas I
116, II 40, III 250,suje o he ói II 83,
III 83 - suje o he ói
comum5aknius os padios
II 61. III 66 e k .
136
Da ebinhas a ian es
O. Achmano a
eikSmes galin-
ZodZius,
iius pake
is i ki q,
aa um
empo
a ian es
(Ax uauo-
1951:213-211).
Toks poZiu is usq kalbo y oje sukele
cliskusij4 del da ybiniq a ian q
sky imo e jq appo okio com
sinonimais. Pai,yzdZiui, Filinas meu
p ieSingai: bend a5akniq os padios
necess5mes LodLi l neda ybos a iksai
pe danda seu uncij l, ad ais ne a
((Dn, lH iodLiai a ian es 1963:
131-133).
Rusq linguagem eniklopeclijojc
posi i a. kacl ada ybiniai
u in ys a ian iSkus
ian ai - g ama iniai a iau ai,
da ybcls a iksus
(P.qD 1998:
62). Li ui l línguas odiiy cl i ybos specialis V U bu is Zodii4
da ybos eoijoje i da ybinius a ian us Z elgia ki u
aspek u: kalba não sob e da iniq, e sob e da ybos p iemoniq
- p iesagq
a ius.
Sob e da ybiniq a ian q e
da ybiniq sinonimq ski umi aSe
J.
Ela a i ma que,, o Lodlio
a ian esis lailq inas
Vaskeliend. p óp io
ais suas amo ações, que
uma das ou as não
di e em essenciais
one iniais ou
mo ologiais poZymias,
eik5mes".
nekeiiiandias jq
Thiiau kalbininke paLyn| que
p ak iSkai sepa a Siuos
lingu unidades não é ácil
semp e (Vaskeliene
2000: 11-13). Da ybiniais a ian es Sie me a igo
conside adas i5 da ybos p iemoniq a ian q
kylaniios o mesmo e mo di e enças. Essas
di e enças não mudam e mo eik5m6s, ele é
pe cebido como o mesmo
Zodis. Da ybiniais a ian es ia
conside adas e sude iniq po os,
e minq ku iq demenimis ai
da ybiniai a ian es.
V doubo manual encon am apenas
qua o da ybiniq e minq a i l pa es,
например: klasikine komedija II 1l3, III 191
- classini comedia I klassine udicija II 6i, III 66 -
716,
klasine adicija | 43, klasikinis eikala.s II257,III261 -
classinis eikalas
I 169,,,pseudoklasikine"
agcdija ll 255. III 265 -
ps ' loklasinc age lija I
17l. Salu iniais ddmenimis
bhd a dZiai einan ys
classikinis, -e,
pseudoklasikini
Iu i
p iesag4
-ik-, o clássico,
-e,
pse Ldoklasine
- não.
Da ânsis p endas
- n s
bDd a dZius i5
in e p au ini l
daik a a dZiq
com Zo-
-i n,
undamen o
dZio
apêndaga
-iky a iileidZiama.
Thip é o ma
bld a dZiai klasi is,
-i, pseudokla.sine.
Taiau mine 4
possí el
p eesag4,
d iiSleidus p asmybe(.
(pana5u i daik a a dLio classe
edinus).
TL b del Sios p ieZas ies a pa i z n ojo manualelo pe missão
comeci usa e mininai 37 clássine komedija, classikinis ,eikalas,
klassine adicija,,,pseudoklasiki i" agedija ( a plg. klassine
d amo il i adicija I 113, pseudoklasini komedija I i klassine poezija ll
23,Iil 28, 1572,pseudoklasikine d ama II255,III2-50). SIIZZ 1924 sinoniminiai
e mininai k/a' o nece sil i, ou klasiikoji, li e a u a. Mai onis ambém
us a a klasiika d a a,,klasikine li e a u a,,klasikine li e a l a" (Z .
Keid ama, klasiika nys 2002: 30,42), i. i. e ninus, ku i l ialu iniais
ddmenimis ein b id a dZiai são, i5leidus m. classnis
-ik-. J. Jablonskis 1926
aise clássicanis
I
(Z . m I.
Jablonskis 1959:
jis a5e:
,,,.K n i s assun o
39-5). 1928 a s i
dia [A. Vi eliuno
" (klases)
Mus4 idiomas
ugdl mc.
- A.M.]
be necesá io não dis ingui de,,klasikq
(klasikinio)" sujei o" (Jablonskis
19: 463).
59
ZZ S
<SZ pa e ikiam a kla s
be
ik i n is, Sin aksiniai
a ian es
klasiika.i.
Sin aksinais
- oda aquela
padios
necessidades
a ian es sin aksicas
cons uções
e ciklopedijā
(Zupe ka 1983: 2 3). R sil kulhos
à sin aksiniq a ian q são
a ibuídas as a ian es de
con ole, ha monização e
Smesamen o
(P lE 1998: 62).
V. Dubo manualelyje
encon a sin aksiniai
a ian es, di e encia
quais a pusa ,yje
demenq o dem. Tbkie
V. Dubo guia
a ian es cons i uem 10
a ian eq
e minai, p z.: daieiludiq.
Vado elyje
a ijuoja nininkas
p iedeliniai
specialis
I 134 I34,
- specialis as
can o
daina gies i
II 17, III 21 - giesme
daina II88, III 102, | 246,II
asy ojas ealis a
3.s:.
-IIIj-s9 culis us u.iy ojus I
246. II35l.lll.l5 i.
Sie a ian aiy a ienalaikiai.
T ys a ian q po os del
pa?ymisusida d nio consumo
lie u iu kalbai nebldingo
po, e não p ieS daik inis
p z.: mas laik inis
sin bolizpaZymimqji lodi,
| 773,II259,III270 -
simbolismo II259,III270,
d ama li u gini II 194 II
- li u gine d ann I 133, simbolismo I Il5 - simbolismo idejinis II 259,
190, III 202. i lejinis
III 270. Só idijinis simbolizn as V. Dubo guiaelio leidii
simbolizn us idejinis encon a nas di e en es muos. A
a ian e d amn lilu gil i é usado só em segunda pe missão.
1931
m. leidime
subs i u-
ído
d ama,
li u yine
,,D u gine ne
a ele oi
plg. m a I i -
P ancuzijoi ão
spa diai"
i .,Li u gine
pl6 ojosi ne II 194
d ama ne
P ancDzijoj
ple ojosi ne
sim
spa diai" III204.
138
Va ian ai cho o n elinc
poesia pc ezija
II 87, III 0I - n eline cho o
90, II lll 10-5 dis ingue go e no nojo e de inamoio paZyminio
i5des ymo a kz . Sios b 4 an asis
I5 a ian q po os
ienalaikiq memb o,
p iin inesnis
pois ip as a paZyminio
de ina nojo aldomdi
luga é an e5
paZymini.
V. Dubo manualelho
mul idiaZodZiq e minq,
encon a-se e
sudd iniq aos quais
pazyminiq o dem. pe ime
p ieSinga b idinga
con-
Na p imei a ku uoja.,ul sious o
i' kala ijo kon edija" 1I202.lII212 I
apsiaus o kala ijo ko cdija
i
1739 e apsiaus , l 137.
-.,kula ijc
ko nedija"
segundo ajame
leidim e - empo e
luga k lo i as
II225 - y,ie os e
empo koloi as I
186, II 180, III 197,
segundaqame e
-,,malonaus
e ciaja no o s i-
liaus"
s iliaus" popoezias
molg,klu II 28,
-,,nujo malonaus ezijos mok kla II 56 I no o malona s es ilius
poesia molcykla III 60. Como is o, pode e aldom dU, e
III 142
de inamqjq pazyminiq luga ski is e mine. Va ijuojan es
e mos e kala ijo comedia"
,,apsiaus o
I apsiaus o e psiaus o comedia" é
e i kala ijo kon c lija e,,kala ijo
I 137, III 2I0, o,, nalonaus no o
mino,,comedia II 198, de capa espada"
s iliaus" poezijos n olqkla,,,na jo
no o malonaus n clqkla -,,dolce s il
J'
s iliaus nuopoezijos o"
malonaus s iliaus" escola de poesia I
II I27
,I 140 aduções.
Como na y i, V Dubo
an o d iZodZiq sin aksiniq
a ian q), mul idiaZodZiq
ado elyie (607o di e encia
a ian q an o e minq
(40a/o) demenq o dem. l}o/o
a ian q conco e na ame
pz diame edição.
di igelio
MiS ieji a ian es
V. Dubo manualelyje
e minq
usada a ian q,
pe enandiq alguns
[Si ns. a5ybos e
a ian q p z. :
sin aksiniq
kons ukcijq
- dai ius
poe a
37 I -
poe as-dainius
I73, li e a u a ableaux I 198
- ablia u li ' a u a ll286.
pe ijo las und D ang' I 85 -
..S u m
S u m und
D ang peioda I235. Úl ima pa os a ian q konku ação ne a casual.
SNZ 1907 é uZ iksuo as só pe ijoclas, e TZZ 1936 indicpeiodas.
Mai onis aid, pe iodas - S unn und D ang pe iodas (L . Keinys
2002:5I).
Vado elyje conco em não só dois, mas e ês e mo z ian ai,
pe encendo a ian q d iem uSims: a5ybos são
d ama u a ian ai 39
gas II264, III
214 I 180, que
- d uma u gns - sin bolis a.s com d ama u go simbolis a Il259,III270
conco eja como sin aksiniai a ian es. Segunda a ian e aymas
simbolis a
com b kSniu, e não b [k5neliu, u bl aiky ina ko ek u os
e oida | 20 ( ambém plg. poe os- edak o ius poc as k o ius I 30).
-
- eda
IS ados
1.
TiadiciSkai a ian e apib eZiamas como os
di e en eal. Lie u iq e minologijoje a ian aj
necess5mes ha padios mesmo unidade lingual o ma
ne y ine i.
quase
2. Sal inis
V. Dubo isuo ind:s li e a l os manualelis
- pa ankus puka io Li uânia li e a u ologijos e ela a imq s idiq
a -
e minijos kai ai y ine i. e 1931 m. di igelio leidimq
1923,1921 e minijai b[dingo umaZodZiq e sude iniq e mo
a ian iSkumas (125 a ian q eilu es). Vado elyje encon ado isq
segundo ní eis de linguagem i5ski q u5iq e minq a ian q:
one iniq e aiybos, mo ologiniq, da ybiniq, sin aksiniq, ambém
miS iujq one iniai a ian q. Vy auja (i a5ybos) e mo ologiniai
a ian es, jun os o mando a é 85,60o isq/ a e ninq ian q.
DidZioji aplie u idalis okiq a ian q ne ienodo skoliniq é nimo
esul ado (paq zdLiui, poczija i poezija, om ule e lbnnuk ).
Li u iSkos o igmes e min lia u u
jan ysis dainius - keliaujqs dainius).
ke
a ian iSkume s e as (pa yzdLiui,
-
3. Se
Siame bl q
apenas
nag inejami
num
a igo leidi .no e -
minai, a ian q
bu q as a
Va ian q eilu es ado dlyje . y.
mui o maZiau. V. Dubc
numame publicaidaZ најчесто são
ou oame
su gidusios pe laikq, me
pa a o as um a ian e, e
- ou o. Tokiq a ian q
manualele mais do
eddaliai Po que da
pa e e miy a nei
(70,4%).
nq a ian i5kumas e
(pa yzdLiui, ubadu as sas) publicações,
nbadw'as, epas e epo-
ad, be é paliudi ado nou os p imei os XX
linguagem no m l kai os (a jq
a. pusds abejo, ais a ian es são
nenusis o ejimo) e lind s, esul ado da
linguagem. di igelio yksmo Nag inejami
e minq a ian es mos demons ym4
ie5ko i eg asingesnds e minq ai5kos,
isigalejg p imei oho, e não elesniq leidimq
a kingiau a elie u in i skolinius. Vis o
a ian es
del o alguns passam jq, quando ago a é
(pa ,yzdZiui, p eliudija, idili).
140
Não a empla pela possibilidade de que e minq a ian i5kumq (ypac
kai a ian es de e mo conco em em uma licença) enha podido
de e mini pe gas de edagação), ou al ez mesmo
( elesni
leidijo
(p imei
ausência mas).
LITERATURA IR SALTINIAI
A k h m i n o a O. e k . 19'7
1: Ti:n inolog,: Theo l
and Me hod, Mosk a.
Ba kus G. 1987: VladasDubas-li c a ii osi kul u os
his ó ico.
-Kul u osba-
ai 6,56-57.
Bizauskas K. 1918: Rai Tos beili e a u as
eo ijal, Kaunas.
B D g a K. 1961: Rink iniai ai ai 3. Suda c Z. Zinke idius,
Vilnius.
D u b a s V. 1923:
[ adas i bend qjq li e a u q, Kaunas-Ma ijampole.
D u b a s Y. 1927 l193ll:
Li e a u os i adas,
Kaunas-Ma ijampolc.
D2,2003: Daba in s lienui l kalbo.s iodyna.i.
Vy . ed. S . Keinys, Vilnius (c. edição).
ISO 10241:1992 O Regulamen o (CE) n.o 10241 de e se in e p e ado na sua o alidade na sua o alidade.
(E): In enn ionul e minolog s anda ds
- P epa a ion and layou .
Jablonskis 1934:Jablonskio ai ui. Rcd. J. Baldikonis, Kaunas.
J a b I o n s k i s J. 1959: Rink iniai
oi ai 2. Suda d J. Palionis,
Vilnius.
Ka m a auskas V 1928'.Tiun pas linguagem ne aisyklingum4 e ba ba izm4iodyne-
ls, Kaunas.
Kan ydis B. 1927'.Doc. V Dubas. Li c a u osi adas
[Rec.].
-Li uânia
190,2-3.
K e i n y s S . 1966: Da ybiniai sinonimai
e minologijoj e. - Mokslas i echnika
2,
4,i.. 12q.4?R_7q.5?q
K e i n y s S . 1974: Te minq sinonimijos klausimu. -
Lek.sikos e sin akses klausi nai, Siauliai, 44-51.
Ke i nys S . 1980: k ninologijos ab celi,Vilnius.
K e i n y s S . 2002: Mai onis e m[sq
li e a l os mokslo
c minologija. - Tb minobgija 9,
26-54.
KniIki a P. 1976:
Da yba, -inisbud a liiai.
P iesagos
eikimes,g ama iniai
sinonimal, Vilnius.
KTZ 1990:
Gai enis K., Keiny s S . Kalbo y os emin4iodynas,
Kaunas.
KWST 7915 Kleines Wci e buch sp achwissenscha liche Te mini. H sg. R. Con ad,
l-eipzig.
LKZ I 1968, XVI 199-5, XIX 1999: Lie u i4 idiomas iodynas, Vilnius.
LKZ ins ukcija 1980:
,,Lie u i4 idiomas Zodyno"
ins n kcija, Vilnius. LE2004:The
Linguis ics Encyclopedia.
Ed. K. Malmkj e , London.
LLE 2001: Li ui l li e anT os encyclopedia.
Red. V. Kubilius, V. Rakauskas, V Va-
nagas, Vilnius
(e.
leidimas).
LST 1988: Lexicon sp achwissenscha liche kmini. H sg. R. Con ad, Leipzig.
OCDL 1997:M a hcws P. H. The Concise Ox o d Dic iona y o Linguislics,
Ox o d, Ncw Yo k.
41
Milinnai e R.1995: Va ian i5ki bcnd ines
linguagem a osenos eiikiniai
( ixsa in as e
a aliação).
- Kulbos k l i n
(,1,3949.
Miliu na i c R.2003: Lien ,i l
undamen os, idiomas Vilnius.
g ama ikos o ninimo
PlLKZ 2001: Pec auskas
kulh7:ody-nas.
V. Y. Ispon4-lia u,i4 Vilnius.
Pikdilingis J. 1988: Sinonimikc . Línguas
Jig o.s,
Kaunas.
PLKZ, 1992: P una zu-lie u i4
kalb4 iod nas. A. Juikienc, M.
Ka ilienc, Suda e
K. Kaziunienc. Vilnius.
P u p k i s A. 1980: Kulbos kulnl os pag i dui, Vilnius.
RST il l5-90: Tc minologijL . ; p i 'ipai i n endui.
Li u ,os RST 1l l5-9() (lSO 701-
87),
Vilnius.
S ka dZius P l )11: [,ie u 'i4
knlbos io lii4 da yba, Vilnius.
Ska dZius P.
7999: Rink iniai ai ai 5.
Suda e
A. Rosinas, Vilnius.
Sku jina V 2002:
Loh'iciu
p i cipi, S Doc. V
lc mi olozijas iz udes Riga.
Dubas. Li e a u os
Li c a u os
líde escliai.
u o g a 8.1927l.
i adas
[ cc.].
- Lic u is
213.2-3.
1968: Golqb Z.,Hc inz A.,Polii iski K. Slownik e minologii
je4koznawczei.
Wa szawa.
SNZ lq07: S'a in 4 e nes q an um4 iodii4
iodynllis. Skui y ojun s pulcng i.1l1p1ss.
Sudald
J. Slaoelis. TilZd.
SNZZ 1924: N o k u s J. Sl,e1ll 1 e
ncsup an am4 io liiLl iod, nelis, Kaunas.
1973: TL minologinis da has,
Vilnius.
Z lZJl1: Th p uu ini4 loclii4 iulyna. '.
Suda c K. Bo u a. P . iep€nas. A. Si u l, c-
-.
LCpcn cnc. Na pco .
ZZ Z lO Th p uu inill
A s. cd. A. Kinde ys, U
iodii l odynas. Vilnius.
b u is V. 1978: Zo li,i4
da ybos eo ia,Yilniu,s.
Yai kTZZ 2001: Va i ke idiu L V Th p au ini l
io lii4 iod nus.
Vilnius.
Vaskel iend J.200 l
Da ybiniai
sinónimas. Siauliai.
Vi k a u s k a s V. 1999: Lie u i4 kulbos am i4 n o Jbneminiai
c|ikhiai e j4s:n' a 'imas. Habili acinio abalho
au o e e a as. Vilnius
Vl-E, V 2004: V'isuo inA he u )i4
cnciklopedia, Vilnius.
Ide n a s A. 1923 Vo: Docen as V. Dubas.
l adas ibcnd qj4
li e a u 4
[Rec.].
-
S Educação
da has 314, 253-268.
Zinke ii i u s Z. 1992:
Li u i4 kalbo.s his ó ia
idiomas Vilnius.
5. Bend inc.y i.ikilimn. ,
Zemai is Z. 1920'. Geon c ijos e ig i(' ijos Ia min4 inkin ; lis,
Kaunas.
Zupe ka K. 1983: Lie u i4 kalbos.s ilis ika, Vilnius.
Axua osa O. C. 1957:
Ouep uno c 6 upuupycc coi eKCuKo,, oa u, Mocxna. Beu op . <D.
1985:THnunap . aH oBB cpMuHo o u. ccxoii, cKc"Ke. -Lie u i4 kalbo4' < s
kk sin i 24. l okslo linguagem kul il os e e minc logijos p oblen cs.
39-45.
op6aqeBI K. C. 1978: Bapuau nuoc nb
cJ /Jsa l3b Ko*u l
HopMo,, lcul. paa.
lpay: ua JI. K. 1981: K l c -opu Hop {an 3uunl BapuaH oB
B pa ! { {a ' Kax
1 A')
(Ha . .X .- ( 0-c oll , ). -; l u q n n,pu u Ho[). o u Bupuuil lHoo a, Mocxna.
39 69.
p B. l9()3'.
c n C-.
Bc 'dcmL( 6
n (piu Hoa(dc c, Nloc na.
p l i ilclc -q. 1982. I7po6.u', u colu u)'lb olio( . o, . ' u u
p('4(' ()?() B(pbIIpoGu u l ( u,uu ,1; , c
)11ono6(Ko?o 3ilEa). Anc op(le pa lilcccpTlluu i Ka ! .
-' o,l.
IlayK, MocKll.
n a ,: c H K o B. l. 1977: [ ' 'c un mcp, uHo, oa . ()nun ; L u,,eucn uq.acKo?o
onu :nla . . Mocxgl .
P l9 l99ll: A'cc i uu, x.
9 uq x,u ed n.ls . pel. IO. H. Kapaylou, Mocxsa.
C, lT 1960: M a p, 3 o X. C osup ,,luH?BLlcD uqacK L ' nep. L HoB. NIocxEa.
C, lT I96( : A x a o s a O. C. C. oeap u ilaa knu q(cK L L cp. Hoe /.
N{ocxna.
C1'nepallcKa { A. B. 1989: Cynep: Hcx u A. B.,
loi o"i bcxaq H.8..
B a c u, s c n a H. B. O6 4u nlcp,+ L o) oa a. Bonpoca (oplu , Mncxea.
(D .l s <D.
II. 1963: O c-i ()Bc BapHi H ax c. osu. -
Mop x , oa qecNa l cnlpy in ypu c,nao a
l3b ax pa3lu L HbL n1uno6,
Mocxna,, lcu u piL]l, 128-133. VARIANTS OF
TERI IS IN V. DUBAS'TEXTBOOK
OF UNIVERSAL LITERATURE
Su a nm^
This a iclc wi h he
a ian s in h ce
cleals o c ms
cx book o uni c sul
cdi ions o V. Dubas'
li c a u c l udas
li e u unl (A
in oduc ion Io
hi d cdi ion -
u i c sul i bc l qjq
li c a e) and hc
Li c u u os
( he
o i ada.s
(An in od c iL n
sccond
li c a u e)).
In Li huanian c minology a ian s
c ms e c ionally hc a ian is
cle ined as a cli e cn o n o
ha clly c e esea chcd. Tiaclio
hc same language uni wi h he
samc nicaning.
In his a c ex book
c n s in all languagc
lic e a iln s o
le cls: phonc ics and
o hog aphy
mo phology syn ax
(68.8% a ian es), wo d o ma ion (3.2%), (8%) and also
(16.89/.).
some mixcd a ian s (3.2c/o). Thc bigges pa o hose
a ian s is he csul o hc I-i huaniza ion ol
l o owings an J Va ia-
( o ins ancc, po zija
poesia).
ion o e n s o hc
Li hu: ni-
o igin is qui e a c
an ( o
ins ancc, kella ujanNsis
Llainius
- keliuujqs dui ius).
Va ian s ll'le ms in V. Dubas' ex book
o uni c sal li e a u c mos cqucn ly
appea ed cl e imc (in one cdi ion one is
used, in ano hc a iiu onc - ano hc ).
Such up n o e han wo
hi ds e ms a ian s
make o he o al.
V iabili y o somc
( o example,
li c a y
nil udu as and is
ubadu a. ) in
o he
p cscn o
publica ions
Asynchmnous o dic i lna ics
scicncc om hc
2(')' 'ccn u y. a ian s a e he
i s hal o he
c 'lc'c ion o chanqcs in
lanquagc no ms
(o a lack o hci s abili y), a esul o language dc elopmcn . Thc csea checl o
c n s in hc ex book show an a ian s a emp o look o lo c p ccise cxp cssion
o a le m and o I-i huanizc bo owings in il l i u .
a mo c
o dc l
143