scieee Open visual document viewer

V. Dubo visuotinės literatūros vadovėlio terminų variantai

Asta Mitkevičienė

Full text

MITKEVIEIENE As a Li ' lhos i as 1 s u i ko i u V. DUBO VISUOTINES LITERATUNOS VADO IELIO TBRMI N U VARTANTAI Um qualque da ciência s i as e minijos s i ies ial iniq são daquelas p aei as abalhosi. V. manualelio e ninai é s a bls Dubo uni e so inds li e a u a i os li e a u aD os e miniação de ciência his o iaiei paZin i. Ma nele es á uZiiksuo i ediajame XX a. de5im me ie pladiai im i ku i a uais Sios e ela a imq s iiiq e minai. Vladas Dubas Li uano li e a u ologas (1887-1937) - a puka io omanis a, publicis a, a5y ojas. Ele oi mui o iSsila ings - es udou Va Su de, Pa yZiuje, Romo, baige Mosco a uni e si 4, mokejo mui o kalbq - lo ynq, anclzu, okiediq, i alq, lenkq, usq (Ba kus 1987: um 57). Tai pi mqjq a puka io Zmoniq, di busiq Lie u os auk5 ojo mokslo ba e. Desde 1920 m. V. Dubas lêi e Vaka q Eu opa li e a l os pascai as Auki uosiuose ku suose, e 1922 m. p adejo abalha Li uane uni e si e e, onde des e omanis ikq. Raiy inis Sio cien ís ico m. (nuo 1928 p o esso iaus) comp e ado eli [ a las i ex ao dina - bend qjq li e a il q (1923, ou as duas edições e iino legado 19312 m. - adinasi Li e a u os i a las), d i omg P a cuz l 1927 I i u is s as h a e u o s e n ia o ij 1930), a q (1932) (1929udij C b d' as (1925), A n ole F ance - (1928), Vol ai e e k . Siei abalhos iSleis i skai y l paskai q pag indu (Ba kus 1981:56-57; LLE 2001; VLE V 2004). V. Dubas emesi kul u ines his o ines escolas e sua Salininkq y inejimo p incipais - mais demesio k eipe ikl ejq biog a ias, kul [ ing o no4, (LLE 2001). Thi o ne i ki q s idiq kl iniq mening analg leme li e a u i ologijos) gausE (ne só e minq seus abalhosose. 1 Algumas enciclopcdijosc, palyzdZiui, VLE V 2004 e k ., indica o nome { adas i bcn l q li c a u q. : Tiediojo edi o ano no manual não o necidos, bibliog a ia nas indicado. publicações mas que ele ieleis o 1931 n. 119 Sio a igo Sal inis - V. Dubo uni e so ines li e a l os guiaelis (auk5 esniosiomis escolas), - como mine a, oi ka i5leis as is us (pa aisius e suplemen Zius): 1923 m. iSejo { adas i bend cjq li e a u q (gali b[ i, que l adas i bu l qjq li c nnl q pa a5y as ainda 1920 m., nes Sie nu ody i p akalbos o pabaigojc), 1927 e L93l n. me ai - Li a a il os Thd p imei o4il leidim4 I'adas. desde o úl imo des ina deiim be eik me is. [ adas i segundo as passagens que bend qjq li e a u q compos o V. Dubas 1920 m. con ai e (Dubas ku suose Auki uosiuose 1923: XIII). 1927 n' . eu ilizado i ados Li e a il os é 1923 m. publicação do li o, e eiias manual publin as - pa z isy as e complemen ado Li e u il os i 'udas. Ii ez é p eciso p: Zyme i, p imei o que pe missão lz baiskiliasi do ki q manualelo leidimq (não só con iniu. olum imi, mas e lingua). l adq i bend qjq li e a il q mui o suk i ika o A. Voldema as 1923 m. S ic imo da be llspausdin oje ecenzijoje. Re izen a assim no 5i l e i- nos da 4: p. abalho, ,,Gaila sugaiSin o Dubo desculpa empo, mas is ik p ipaZin i, emos nãoikgs, an o que que a ei a nãoikgs, seu não al e ou co ec i" 266). (Volde na as pô em 1923: A. Voldeme ui uZkliu o e manualelo con eúdo, es u u a, e língua. Visq p imei o e iso a não gos ou o í ulo do li o, po que manualdlis é sep yniq au q li e a l os uni e so inds li e a u os l adas apZ alga, kaZkoks (Voldema as e não 1923: 254-255). Além disso, ag adimen o Zan ais elis suk i ikuo o ( adomedZiagos compos o i5 ke u iq daliq * Epas, Ly ika, D ann e Romanas). li e z l os su gimen o eo ia, apsi ibojimo e au o iais. A. ik am ik ais kl iniais Voldema as encon ou nemaZai ak iniq klaidq, klaidingu ci a l ( iek pa eik q kalba, iek e s q). Recenzen e o iginal do az iS ad4, Dubas que não p óp io e ys a,,,p. quan o blogio Sal iniai" (Voldema ns 1923:260). Vado elio kalb4 assim: ele j e ino ,,Jo li oq lendoando, Zmogus jau iesi, como eini pe akS q g uodil" (Voldema as 1923: 268). Pode-se adiciona que Siame pe mi ime mui o gausu i ai iq ko ek l os klaidq. Ii Li e a il os i ado m.) is o que i algumas (1927 pak i ikas s abas V. Dubas a siZ elgd, i algumas - não. Pa isZiui. mudado í ulo do manualelo, abandonada li e a u os kilmes aiSkinimq, adiau deixik a es u u a a mesmo (byje, medZiagos segunda edição i5des ymq Zan ais da ecenzijoje c i ica o B. S uoga (S uoga 1927: 3)). Vis del o é possí el pe missão que 1927 m. eig i, mui o di e en e do p imei o. 120 P imei o, seu maio es (maisiau do 100 i5 paglapi .l, o al 382 olume psl. ). Em segundo, ele é mui o melho linguagem a Z ilgiu. Isso 1927 m. Lie u oie lispausdin oje manualelio ecenzijoje pab eZe e J. Jablonskis: ,,jq [klaidq - A.M.] é ela i amen e poucos, au o iaus língua quase isu sklandi, aisyklinga e imanoma ZmoniSka" (Jablonskis 1959:446), e B. Kan ydis: odo a e encon a ,,I5 e nemokyklos oki l escolas spaudiniq, ku iq lingua bl q al obula: [ ado au o iaus, e , pelo a Z ilgiu e p óp io di b a e com ou os a asi" (Kan ydis 1927:3). 1921 m. Li e a u - os i adas ecenzen q (B. Kan l'dlio,J. Jablonskio, B. S uogos) em ge al oi i e ido posi i amen e. B. Tan o (1927:3), Kan ydis an o B. S uoga ji laike melho u do (1927:2) pe íodo lie u i5ku uni e so inds li e a u a os guiadliu. O segundo e e diase edições di e em ela i amen e pouco. DaZ p incipalmen e em ambos li os odos5ka coincidem não i5 isi sakiniai, pa ág a os, mas e ché ias. Tiedicia edição um pouco s o esnis uZ an qji (408 psl.). V. Dubas ediqji leidim4 p aple e sla q li e a u os apZ alga, mas enuncid kai ku iq do segundo edição posky iq a pa ag aipq daZ iais niausiai aiSkinamas k i ybos kon eks as). Pa ies V. Dubo ZodZiais dizendo,,,co igindo ediqji 51 ,, ado" pe mi im4 au o , coligi iman , s engesi a siZ elg i Io us base de c í icas equisi os' (Dubas 1931: 3). Vis del o, embo a V. Dubas e eige a siZ elggs i c i icas equisi os, i J. Jablonskio aisymus ele não di ige6 ddmesio ( p qadiq da segunda au o ização es á na klaidq ediajame au o ização). Pas eb6 a que na e cei a edição nãoe a kai ku iq da segunda edição co ek l os klaidq. A di e ença do con eúdo e da linguagem da licimil do p imei o e elesniq manual, da segunda e da e cei a licimq pana5uma, pode sakl' i,lemia q paciq a ski ingq e minq a ojim4. Tad ajamo segunda e e cei a edição daZ p incipalmen e encon a q padiq e minq, e p imei amo kai ku iq i5 jq ne a. Siame s aipsnyje nag inejami em odos os ío V. Dubo manualdlio publicações encon a e minq a ian es: lbne iniai e aiybos, mo ologiniai, da ybiniai, sin aksiniai. Concei o de Te mo a ian e P ie5 iniciando de julgamen o V. Dubo uni e so inds li e a l os manualdlio e minq a ius, eike q se i i a ian o samp a 4. kalli l Lie u Ll bo y oje 111 a ian as subs i ui elokai su gido e mo oi e às ezes o n a (l1, is), g e imybc, g eQbe e k ., o a ian q B[sa 1: 196 27 3)3 aindao a u ilizados g e in ine pa es chamin a g Lue (p z. : 8 I; Ska dZiu s 1999:. Kalbo y, os e min l iodync aSoma, que a a ian e é,,do mesmo idioma di e ybe", que em unido pab eZiama, a ian es ,,ge almen e apaii4 uncij4 e di e encia só iS ai5ka, del o ne edai dizem que isso é p óp io ski lingos ha sepa ado unidade linguís ica ealizações" (KTZ 1990). PanaSiai 5is e mo apib eZiamas e uZ in e nacionais kalbo y os Zodynuose, encyclopedijose 1968; KWST 1975; (STJ OCDL 1997. P IE 1998 e k .), embo a mui as ezes ap io i-se apenas seu concei o onologijoje (C TT 1960; LST 1988; LE 2004 e k .). 1980; Va ian es Milin- - não só linguagem (Pupkis nai d 1995, 2003 e k .). Lie u iq kalbo y oje no minho assun o nag injami a ian es a mese abalho da língua ami4mo - (V. Vi kausko habili acinis Lien i4 Jbne miniai eii kinia i i j L7 s y a im s, 1999), a imas y inej amas a ij do a o disse ação II aspek u socioling is iniu 6-po (L. G umadiends )7e c o c Mn ulu no ne c ' a ni o e H LIo so $ mu p e a p bup o 6a sa HL l qe ) 1 982). Kalbos eks i kog a k ia jai. i LApa ei ija i u us n a ie q a ne n as ak al I i ai iq ipq Lodli l, azeologizmq ( a5 q i a miq) a ian q &KZI 1968: VII, XI, XIV a XV; LKZ ins ukcija 1980: 6, 8-9, I7-I2, 15, 19-20, 26,80,92,94,95, a uais 102-10-1. 106). bend ines ki dia imo a ian q, lDZy a lde a linguagem daZnesniq leksiniq a ian q. g ama iniq. daZnesniq a miq 22, 39). (DZ, 2003: 20. 21. S ilis ikos spe a ian u cialis q e sinonimq nd, a en e a ian q pe ka 7983:29; Pikdilingis 19 8: (ZupoZi i iu g ieZ os limi es 46-47). Rusq linguo y oje às a ian es a ibui-se mais d6mesio. Cia gana iSsan- iai a ajama p oblema de a ijamen o e sinonimia de limi e. K. Go bace idius LodLiq a ian ais e do mesmo odiio empo egula ias um a main, ku iq no ologine-da ybine sanda a, leksind e g ania ine eik5md são apa i, e di e encia só jq one ind ou o mq da ybos puse a iksai ( op6a enuq 1978: l7). L. G audina a i ma que ZodZiq a Ki a e us, gn ll kalbo y ojc ambém oi u ilizada ne e mininc eikime: chamada ienc q po a (p.ex.: Buga 1961: 47; 1941: mas qual linguagem Ska dZius 323). 122 ian ai apaiia leksiney a o e dadeodzio memmainos, eik5mines odLio pa es sanda a 1981: cnciklopedijoje,ku- pasiZymindios seman inc unção e i5 pa e di e en e one ine (l-payauua 39). Ru y iais de idiomas sob e a ius L. a in q a ian q G audina, indicomi poz ymiai: ais a igosnj pa aid g am i ia us g ama inis sis enii5ku nas, apa umas, egul unkcinis eikSmis comuna pakeiiiamu nas, Sakg a na ines nis 62). (P.{9 1998: Em mui os ex-So ie q Sqjungos cspublikq c minologijos da bq e minq sob e a ius ii iso nekalbama. uZsi a ian L s menama O. mé odos (Akhmano a Achmano os e k . li oje k minologija: eo ia e 1974: 116-111). Tenami dis inguem ais leksiniai le minq a ian es: one iniai. aiybos e mo ologiniai. Kulbo los e ni ul 2odyne O. Achmano a a gumen a, que e minq a ius p ecisa aiSkiai sepa a do e minq duble q, embo a ii p oblema d: ne a iSsp es a (CnT 1966). Em ou o impo an e abalho de e minologia - V Danilenko R . s4 e ni ologijoje - a ian es ne a g ieZ ai a ibuo i, aciau au o e sinoni nais e sinónimos pa es pab eZia. que não cabe conside a u npqjq e minq a ian q (!aHu.neu co 1977:73-79.174). Na sua opinião ela baseZia no (AaH . ., eHKo 174). Vis del o lie u i l e minologijā umpqiq e que a pa e un pqjq e minq a ian q é suda y a i5 daqu ilg gq e minq o mq a ija imas é classi icado à sinonimijas, e padios lingua medZiagos, como e longieji, só ela é a o nillada não a ian i5kumo eikinio Keinys I974,1980). e minólogos 1977: (Z . La iu V. Skujinia ais o mas classi ica à absoliudi q sinonimq (Skujina 2002: 49). Bal a usiq kalbininke G. VeS o a igosnyjek n i ologines leksikos a ia ! pai emiasi pladia samp il a a ian q - e minq a ian iSkumas dia su okiamas como bne iniq, iodii,4 da ybos e leksiniq dublc q p esença Sob e a ius e - (Beu op 198,5: minologijoje uZsimenama A. Supe anskajos, N. 39). Podolskajos e N. Vasilje os Be d ojojc cnni ok gijoTc. Au o es indicam que o mesmo 2odZio duoda o mesmo kamieno mo ologiniq, one iniu ou a ian es aSybos duble q. Bend ojoje cnninologijoje sinónimas e duble ai ( a ian es) sepa am-se só odosSkai ( . y. - sinónimos são conside ados di e en es ski ingq Saknq) LodLia| o duble ais - do mesmo Lodiio a ian es (CynepaHcKaq a ian es são uma 1989: S. G inio ui absoliuiqjq sinonimq iSiq. Remdamasis -51-52). e mq i5 V. Leidiku, ele pab eZia. 23 kad,,sinonimo". .. ,n ian o" [ oje e,,duble o" s l okos especialojclje li e a- eiike 4 mesma, embo a ke ais con empo clmi o am a ian es sinoni nq a manomas, e duble ai a ian es - leksiniais ( puHen 1993: i08-109). Li uc s P incípios da República pad ão e kn inologijos dui anexo 4 me o- e mo sinonimais conside am ski ingq Saknq o 'z<>dLiai, a ian es - os pai'ios Saknies Lod'ziz i. u in ys di e en e gulunes, p ieideli- e e (RST iil-5-90: niai enninologijos us 27). p icsag- s ancla - as ISO Ti y uu i- s ancla ai - e gi us e iides yn as kios aiybos, oi( :' dy os sin aksiniai mo bloginiai, a ian q a ian ai (ISO hiys: 10241:1992 (E): a. Segundo linguagem Kalbo y os a ijuojandius ienc us enninLl odyne dis inguem oncmq, mo emq, Lodily jq l'o mu, LodL junginiu, sakiniq e k . a ian es e mos (KTZ 1990). Thd umaZodZiai são ->dLiq a ian es, sucl6 iniai -'Zzodi junginiq a ian es. Siame a igo o e minq a ian ais conside am pa ics e mo Vapa idalai . di e en es o ian es di idem i dia aybos, 2) g upos: 1) lone inius nius, 3) da ybinius, 4) no ologi 5 sin aksinius, 5) miS iuosius a ius. Ilgosios e umposios c minq o mas (p z.: giedo oja Il 8. III 12 giesn i4 giedo ojai II 10, III 14, poli inio i in o elen cn as II 183 - - poli i is elan en as ll 1885 e e c.) a ian es não conside adas. V. Dubo is , cl incs li e a l os manual no encon os 125 e minq a ian q Vaclo elyje e eilu es. daZniausi one iniai aSybos são (68,8Vo isq a ian q ciluiiq) e mo ologiniai a ian es (16,84/o). Sin aksiniq a ian q é maZiau Rediausi (Boa). da ybiniai e mi5 icji e minq a ian es (po3,2o/o isq a ian q eiludiq). A ski q ipq e minq a ian q daZnumas mos ado 1 pa eiksle. Vado elyje encon as 107 (85,6%) es animas kilmds e minq e hib idiniq ku iq a ijujan e (a e minq, ddmuo é in e nacional ou híb ido) eilu ls". a ian q * Siame a igonyjc baseia-se KTZ 1990 ap esen ada a ian e e dublc o concepção de (duble as -,.g c imind linguagem ii aiSka); inclui icnc o 5i a ias e apaiios sq oka cikimds sinónimos). 5 Romini nume am- en o imi leidim4, a abi(kas - páginas ( e aii gi omcniSkas). '| 5j skaidi nci auk i okic in e cau iniai c n inai. ku iq kilmi nc u i i ujoki )s kos c mino a ija imui sin aksiniai (p.g., a ian es). 24 x,,I, u 3lo n liu o I-uncln ni n lo , ,u"i El Mo lbloginia i a i n a i E Sin aksu l i a ian es El Da ybiniai ,a i n ai N Mi 'li a hn a Fig. I V Dubo a ian es lio c ninu adole Fone iniai e aSybos a ian es Rai5kos a Z ilgiu onc iniai e min l a ian es simplesmen e, com compa a ou os a ian es. maZicamen e P .l y kalb , s di e e. cncciclopedijoja bne iniais a ian es a in u, que di e em ga sq onemq sude imi, conside am a ian es, luga ou poZymiq ki dia imo e onem l combinação. Ten (( oHe ua n qecKue) skiki cio 5iq iami a ies, a ian es (P,qD 1998: 62). Ano K. Go bade idia - su gido us, {onen q a ian es kin an kalbai, o / one iniai ( a ics) a ian esas são g) eiSkinys ( op6a - eBu lL)7 8: 20-22, 123). Siame s aipsnyje one iniai c minq a ian es e Sybos a ian es, ma com ap a ia ni jun o ski umai daZniausiai a sipindi Co ek I os e os e minq one iniai aSyboje. alybos a ian es não conside adas. In elizmen e, g ieZ ai a5ybos semp e as sepa a do li a ian q não imanoma. há o al a ian u 86 one iniq e a5ybos guiadlye eilu es. P incipalmen e V. li e a u a[ os Dubcl uni e sominis manualelho encon a-se a ian q, Va ian ai com ociais i e e ninq (beques odos in e nau inhos) que di e em ocais. e. Palygin i nc e ai e minai ou jq demenys dis ingue ociais i e e. Tokic daZ mais ski ingq a ian ai i5 é leidimq do manual, p z. hipo ese I XIY - lipoleze II 196, III 207, poi c | 58 - poe c II 94, III 108 ( '.i didac inis poi a.s | 184 - didac i is poe as lI 26, 37, III d a o poe a - d a o epinis poc as I 222 ll I 12, III 121. poc as I 4l - epinis poe a II269,Ill219, poe a L. inis I 54 I ' inis poc os II 89) (be poe a | 9 - poc ns I 98 ,a ijuoja i ame 125 padiame leidime),poe iku IXY - poe ika (i II4,III 131 n inesi ge i4 poé ica I' - minnczinge i l pc e ika II 124,III 138), poe ine ku ybu I 70 - poe ine kil yba II 160, III 178, poi inis lan as I XIV - poc i is ian as II 32, III 37. poesia I XIV - poesia II 7, III II (i an icine i lili c poiziju I 220 - a ilikine idiline poesia II 3I3,III 323, goliu d4 poizija I 82 -,,golia d 1" poesia II125, III 1381, ly ine poesia I 53 l), inc II 88. III 102, poesia neli i poesia I51n eline p . zija lI7, II I 1 I 59 - poesia globejas 1, poesia globejas II 95, III 109, poezijas n cccna as | 52 - poezij . s n ccana as poezijas lI 87, III 107. nliis I XIY - poesia iliis II269, III2l9, p< ezia eg as I 153 - poa:ijc s eg as lI I 16, III 13 1, poesia eo ia I 153 - poesia eo ia II 237, III247, poesia ian as I4 - poesia iun as ll 88. III 102, poli i c poesia I89 - poli ine poesia II 150, III 165, on an ine poesia I 87 oma ine poazija II 148, III 163, n badu l poesia I 68 - n badilny poesia II 106, III lTl, agon- 4 poesia I82 -,, agan 1" poesia II 125, III 138), II 89, ,, ens' III 103 - ena,s I 53. Como i5 Siu a ian q po q, a ian es com e : ndami em 1923 m. li o de edição, e nas elesnias publicações eles são subs i uídos. Thi emas da his ó ia, e idenciados e nou os XX a. li e a u a os p imei os lados nokslo abalhos. Zodynuosc. m. TilZejc 1907 iSejusiame J. Slapelio cons i uí ame S c im4 e nc- . up on om4 iodiiu iod nel ie ( oliau - SNZZ 1907) é o nece poe as, poezij . Kiek anksdiau u2 pi mqli V. Dubo ado 6lio leidim4 i5ejusiame p imei oame lie u iSkame li e a u os eo ijos ado elyje aukS esniosion s mokykloms - K. Bizausko Rai ijos bei li e a u os eo ija (d. 1, 1918) poe ica - já são usados e mininai ala o J. (17),poez- No ka s 1924 m. ia (18), S 'e im4 e nesnp an anul liau - SNZZ 1974) mas ( oiodZi l iod nelyje poesia. Como - poe a, S . Keinys, Mai onis Tiumpoje yisuo i cs li e a u os is oijojc, de e minadod iSspausdin oj e 1926 m. ( . y. p aslinkus nle ams ejiem po V. Dubo ado i bend qjq li e a u q), cla a ojo e minus poizija, poe a i poi e i só e ka - 7 Dalis e minq a jq demenu V. Dubo guia nele a5oma kabu isc.. Pas ebc a, que assim dada neaplic u in u s c imos kilmes c minu a okiq e minq jq ddmenq, lie u iikq e k . Kai ku iq e minq aSymil kabu cse di ícil paaiikin i. pakai q 126 oais poesia, poe a (Z . Keinys 2002: 40). 1928 m. V. Kaman ausko Tiumpus linguagem ne aisyklingum l e ba ba izm l io lynelis liudija poe o(s) kei imE poe u. Th puka io Th p au ini l iodii4 iodynas (1936 n ., ed. J.Ziuglda) ( oliau -TZZ 1936) i i ino ZoclZius hipo eze, poe as, poe iku, poe inis, poczija. Mai onis, como e V. Dubas [923 m., aie e us Keinys 2002: 31). (Z . Vis del o encon a consumados possí el casojq, quando e mos com e e o am naquele padiu empo. 1923 m.leidime é apenas 1927 n . leidimes e mo ema, e I93I o encon a-se e emu II ilI I42. i ema 101. II 40. III 45. No abe a que na segunda 101 a i e do elio anda é leidi ne a pa i da página usado Ilk ema, a ian es e en a Il 102, III 284 ema III ainda o e ciame Sie e ainda concu eja (da plg. e o ini - e o ine I17, sa y ine en a II 102 - sa y ine ema III 1 1 7). K. Bizauskas a ojo e minq ema Mai onio (6), SNZZ 1924 é dada ema. no manual es á e a a, mas emos l la un as (Z . Keinys 2002: 33. 3 , TZZ 1936 - en a. Bejau p imei o mine q (a segunda a ian e nele au o izado mais a o uZ só na a ian qpoe as e poe u p imei a edição do manual p imei oqjl), concu uoja hese | usados e mos hipo eze I 152 hese I 92, embo a sejam XIY, an i ezA Vdlesniues | 79. publicações a ianjau são nusis o ejg aipoe as Il B, III GZZ 1936 sim 72, eze II707,III 143s pa eze; SNZ 1924 ide as ou a i o mado a ian e mo iblogiSkai czis). Va ian es com umpaisiais e ilgaisiais ociais. V. Dubo manualelei a ijuja e minq pa es, que di e em balsio comp imen o, p z. calambu as I63 - kalan bu as III 114, II 99, na u alis ini d ama 1173 '. - na il alis ine d ama II256,II1267, na u alis ine nokykla 1252 - na il alis ini mok 'kl II259.llI 269. n u olis inis o nanas I246 - n u alis i- 8Te minq li c u u ine e oliu 'ija I163 (plg. li c u il i c e oliuc:ijaIl 242,11125), ly inc poen u I 90 (plg. ly ini poc m II 141, III-1) dcmenq li c u il iil i pocm aiymas ik iausiai su c; ko ck [ os e os. No s iie c minai pi n ajan c pe mi imc a pa a o i só po ienq ka a. is oiau sob e ko ck u os klaidq bu imil pode sp gs i i5 e minq, u inciq ddme nis li a a u ind, | 1 175; poema I I I (!), ciklo pocma 33, d amu in 100,li e a upoe ln, p2. : li e a u ine k up is in moxl kla I9T,li c a u ini s o Doenm i | 166 k . 127 su gadim4 elesnias publicações b[ u pode aiikin iu siekiu iilaiky i e min.l panaiesni (plg. i4 o iginal lo .lbn ula) ou ou os p óximosZas imis. Si a:ian 4 anksiiau mui o eike J. Slapelis, ele i auk as i SNZZ 1924. SNZ 1907 e 1924,Mai c nio (Z . Keinys 2002:34), V Kaman ausko a5oma Zodynelyje gcnijus. Na e minologia a ual is clel o são usados a ian es da p imei a (de 1923) pe missão ( o muli, ge ijus, he ojus). Eles ambém ap esen am ZL SlO. Te minq gal lniq a ian q apa ece não apenas pe laik4, como que k4 só discu i i, mas z ojama e ame paiiame pe mi ime. Pa yZiui, na p imei a edição encon a-se e psychologi e analize 1227 (plg. I análises ca ac e i y análise I lT4,li e a u ini eiikini4 análise I XIV), e psicologico nnalisa 54, I233. Em Vdlesni publicações es á usado apenas p.sicholugin i anulize ll 323. III 33.i. Z. Zemaic; io Gc<- nu' ijos igonon e ijos ennin4 il*inelyje aSomi clu a ian es i - análise (anulizi)_. XX inícioZioje, a. a ian e se á ma y , a usada a análise ( aip é SNZ 1907; Sis a inn as já eliau uZ iksuo SNZ 1924), que 1928 m. V. Kaman ausko Zodynelyje keis as ianalize. Vis del oTZZ 1936 las ob ig anulizis. 1923 m.leidime bene ka 4 e mi- (pi maii) nas I 141, e po maZdaug noy,ela 40 únicos pa a o o puslapiq (kaip 6lesnuosekliai niuses 214. Ambas as a ian es ambém aomi publicações) usada lk no cli I 183, II Z04,III 5N221907, Mai onio manualelyje one ico no ele) Keinys 2002: 40). (pas a ajame ainda há a ian e (Z . Di ingai mo ologi5kai i o min i a ian es idili I 70 e idilija II 24,IIl28. Como Sieami is o, as a ian es o am consumido di e en e empo. A segunda a ian e ap esen ada já já SNZZ 1924. SNZ 1907, assim Jo oco ência ( u b[ del usq elesniuses l akos) udun,u a V. Dubo nos manuais de publicação é nea si ic inis. Te min4 idilija ambém usa a Mai onis (Z . Keinys 2002:30). Thi, que en euka io na Li uânia iio e mo ai5ka a ija o, liudija ZZ pZe, onde é ambas a ian es idilija, idile. Yis del o ago a é isigalejgs a ian e idile. P ie baigmenq a ian q p iski ini ne ienodai lie u in i a ian ai epas I XV Il 3, III 9 e eposas I XIV. Do úl imo a ian e gal[ne be changei imq p ide a à g eiki5ko epos. Ras a só uma a ian e Sio pa o ojimen o (p e m6i da p imei a já adi imapyj e é epas). pe missão, caso embo a Vis del o eike q paZyme i, que eposas, mal -)+ y . oi a oje mas a é V. Dubo. o igmes Tokios ai5kos 5is g eikiSkos e mo Bizausko encon a-se m. K. Mai onis manual 6a). (p. 1918 a ojo a ian q epas (L . Keinys 2002:30). Skaidiaus a ian es. Skaiciaus o ma a ian es 4,3o/a isq III 66 e idu nii a i II 27, III 3 S a ian es conco oja só cdiajame a n o ologiniq a ian q. V. Dubo manualdlyje a ijuoja idu aniis 1. ie li o edição (da plg. anksbi i lu umiiai III 5,5, iclu amli4li e a u a III 286, i lu iniai aniiai III 35 e idu amiio III 66). Pas ebeideal é que Salu iniais e minq demenimis daZniausiai ai Aui oje, K. Bugos e k . (ma y , p incipalmen e o ma mul idiskai os idu amiiai. Mai onis assim idu andis, embo a delpa us a a ainda disso seu manual dele daZnesnis a ian e idu andiai (L . Keinys 2002: 42). Como indica LKZ XIX 1999 ap esen ada n edZiaga, única o ma Sis e minos a o as XIX a. no inal - XX a. p adZioje). Mo ologicamen e skaidiaus a ian es a conside a -se na p imei a edição conco ojan es anekdo o ele nen as I 3,5 - anekdo 4 elen cn as I 30 e desigualaikiai a ian es cidade kul il a II 52, III 55 - mies4 cul u a I 191. e minq Siq di e encia po q memb os einandiq adminis omuoju paZyminiu daik a a dZ- iq skaidiumi - únicoscasi os e múl iploscasi os p i5p ieSa ne- u alizuoda. Giminds Ras os di e en es ambém ês a ian es. gimines a ian q po os. - ko un ai II 160, Sie Viena jq - ko u nos I 104 UI 178. a ian ai consumi ne padiu empo, . i. uose mo e iSkosios pe mi imuo uo ne e minas gimines paciuose se. TZ 1936 ko u nos. o necido I ZZ ZOOL a ian es e mo l auk i ambos (pi menybe mo e i5kosios gimines 2o io enn ino dliui), o YaikT ZZ 200 I - k ko u no s. Ma y , 5 aplie u inimo ques ão ainda gomi gal inemis a ian usg oZe I87 e g oils II 61, III 66 (i espec i amen e cons i uy us neiSsp gs as. Mo ologicamen e u b i pode lail ysi com ski ingimines a ian es g oies kil as 1252 - g oiio kubas II 61, III 66). K. Bizauskas 1918 m. (p. 9) e Mai onis a ojo g olg Q . Keinys 2002: 32). Dall io o mq a ian es. Daly iq o mq a ian ais conside y ini naqueles padiuos consumi iaujan l ,sis d inius II 35, III 39 - keliauja ysis e keliaujqs. keleidimen s liaujqs dainius II 41, III 45, kelia jan y.sis siuie as 136 - keliaujqs siuZe as I 30. Deli iais iS eik5 i Salu iniai isq p imei a di e encia dd nenys ilg4ja e umpqja a dininko o mas - 135 A úl ima o ma do a danei o não pode bl i i a dZiuo ine, ad dia não pode o ma e simples da o ma p ieSp ieSa. i a dZiuo in6s Daly io iSies a ian es. A i ado asnluo I 185 e,-eikian ysis asnuo I129, pa a o i p imei ajame V. Dubo manualelio leidime, di e encia pa icipio lSimi. Siuo caso abiem Zymima conjuninais a mesma szl oka, adiau pa icipio u5ies negalib i neu alizuop ieu p iia dia a, po que não e icamoji lSis não ale: e icamasis asn uo pa ece d ip asmi5kas (eikian asis -,,ku j a ua", e a pessoa aciada -,,&Spi i o que unciona; agejás"). Va ian es de empo. Va ian es neibojama an azija I90 - nãoibo a an azija I90, ambém encon a só 1923 m. li odlio edição, - pa icipio empo di e enças. P ecisa que sem con ex o i adas nãoibojama paZyme i, an azija -neibo a an azija neb[ q su okiami como a ian es, adiau Dubo no manual jq oposição de empo neu alizou. I5 Sios apZ algos pode-se e que mesmos daZniausi V Dubo manualelo são e minq gahlniq e baigmenq a ian es (52,3% isq mo ologiniq a ian q). Ki q mo ologiniq a ian q ku kas maZiau. Po 14sqa mo ologiniq a ian q cons i ui skaidiaus e gimines, 9,57o - daly iq o mq, po 4,8o/o - pa icipio [Sies e empo a ian es. MaZiau não pusd, (42,8c/o) conco e ame a ian q paciame V. Dubo no manual do edício (no s num). Pseudo a ian es. Ziuo inds e simples o mas eó icas a d5kai não podem bD i conside adas a ian es, no sis ema isso são di e en es nes kalbos eikSmes unidades da linguagem. Sob e os padios eikSm6s konku uojandius e mus, suda y us i5 o mq, b[ q pode Siq kalbe i como sob e pseudo a ian us, exemplo: poenm bai oniika II85 - bai oniikoji poema II jausminga mokykla I 84 - jausmingoji molcykla II 135, III 149, komiikas elemen o I 135, II 190, III202 - komiikasis elemen o 84, Il 203,III274, p imei o a is as I 102 - p imei o a is a II 158, III 176, poe iika p iemoni II275,III 284 - poe iikoji p iemoni II 28, III 32, impo an sa sias eikejas I 116, II175,III792 - o mais impo an e eikejas I 116, II 40, III 250,suje o he ói II 83, III 83 - suje o he ói comum5aknius os padios II 61. III 66 e k . 136 Da ebinhas a ian es O. Achmano a eikSmes galin- ZodZius, iius pake is i ki q, aa um empo a ian es (Ax uauo- 1951:213-211). Toks poZiu is usq kalbo y oje sukele cliskusij4 del da ybiniq a ian q sky imo e jq appo okio com sinonimais. Pai,yzdZiui, Filinas meu p ieSingai: bend a5akniq os padios necess5mes LodLi l neda ybos a iksai pe danda seu uncij l, ad ais ne a ((Dn, lH iodLiai a ian es 1963: 131-133). Rusq linguagem eniklopeclijojc posi i a. kacl ada ybiniai u in ys a ian iSkus ian ai - g ama iniai a iau ai, da ybcls a iksus (P.qD 1998: 62). Li ui l línguas odiiy cl i ybos specialis V U bu is Zodii4 da ybos eoijoje i da ybinius a ian us Z elgia ki u aspek u: kalba não sob e da iniq, e sob e da ybos p iemoniq - p iesagq a ius. Sob e da ybiniq a ian q e da ybiniq sinonimq ski umi aSe J. Ela a i ma que,, o Lodlio a ian esis lailq inas Vaskeliend. p óp io ais suas amo ações, que uma das ou as não di e em essenciais one iniais ou mo ologiais poZymias, eik5mes". nekeiiiandias jq Thiiau kalbininke paLyn| que p ak iSkai sepa a Siuos lingu unidades não é ácil semp e (Vaskeliene 2000: 11-13). Da ybiniais a ian es Sie me a igo conside adas i5 da ybos p iemoniq a ian q kylaniios o mesmo e mo di e enças. Essas di e enças não mudam e mo eik5m6s, ele é pe cebido como o mesmo Zodis. Da ybiniais a ian es ia conside adas e sude iniq po os, e minq ku iq demenimis ai da ybiniai a ian es. V doubo manual encon am apenas qua o da ybiniq e minq a i l pa es, например: klasikine komedija II 1l3, III 191 - classini comedia I klassine udicija II 6i, III 66 - 716, klasine adicija | 43, klasikinis eikala.s II257,III261 - classinis eikalas I 169,,,pseudoklasikine" agcdija ll 255. III 265 - ps ' loklasinc age lija I 17l. Salu iniais ddmenimis bhd a dZiai einan ys classikinis, -e, pseudoklasikini Iu i p iesag4 -ik-, o clássico, -e, pse Ldoklasine - não. Da ânsis p endas - n s bDd a dZius i5 in e p au ini l daik a a dZiq com Zo- -i n, undamen o dZio apêndaga -iky a iileidZiama. Thip é o ma bld a dZiai klasi is, -i, pseudokla.sine. Taiau mine 4 possí el p eesag4, d iiSleidus p asmybe(. (pana5u i daik a a dLio classe edinus). TL b del Sios p ieZas ies a pa i z n ojo manualelo pe missão comeci usa e mininai 37 clássine komedija, classikinis ,eikalas, klassine adicija,,,pseudoklasiki i" agedija ( a plg. klassine d amo il i adicija I 113, pseudoklasini komedija I i klassine poezija ll 23,Iil 28, 1572,pseudoklasikine d ama II255,III2-50). SIIZZ 1924 sinoniminiai e mininai k/a' o nece sil i, ou klasiikoji, li e a u a. Mai onis ambém us a a klasiika d a a,,klasikine li e a u a,,klasikine li e a l a" (Z . Keid ama, klasiika nys 2002: 30,42), i. i. e ninus, ku i l ialu iniais ddmenimis ein b id a dZiai são, i5leidus m. classnis -ik-. J. Jablonskis 1926 aise clássicanis I (Z . m I. Jablonskis 1959: jis a5e: ,,,.K n i s assun o 39-5). 1928 a s i dia [A. Vi eliuno " (klases) Mus4 idiomas ugdl mc. - A.M.] be necesá io não dis ingui de,,klasikq (klasikinio)" sujei o" (Jablonskis 19: 463). 59 ZZ S <SZ pa e ikiam a kla s be ik i n is, Sin aksiniai a ian es klasiika.i. Sin aksinais - oda aquela padios necessidades a ian es sin aksicas cons uções e ciklopedijā (Zupe ka 1983: 2 3). R sil kulhos à sin aksiniq a ian q são a ibuídas as a ian es de con ole, ha monização e Smesamen o (P lE 1998: 62). V. Dubo manualelyje encon a sin aksiniai a ian es, di e encia quais a pusa ,yje demenq o dem. Tbkie V. Dubo guia a ian es cons i uem 10 a ian eq e minai, p z.: daieiludiq. Vado elyje a ijuoja nininkas p iedeliniai specialis I 134 I34, - specialis as can o daina gies i II 17, III 21 - giesme daina II88, III 102, | 246,II asy ojas ealis a 3.s:. -IIIj-s9 culis us u.iy ojus I 246. II35l.lll.l5 i. Sie a ian aiy a ienalaikiai. T ys a ian q po os del pa?ymisusida d nio consumo lie u iu kalbai nebldingo po, e não p ieS daik inis p z.: mas laik inis sin bolizpaZymimqji lodi, | 773,II259,III270 - simbolismo II259,III270, d ama li u gini II 194 II - li u gine d ann I 133, simbolismo I Il5 - simbolismo idejinis II 259, 190, III 202. i lejinis III 270. Só idijinis simbolizn as V. Dubo guiaelio leidii simbolizn us idejinis encon a nas di e en es muos. A a ian e d amn lilu gil i é usado só em segunda pe missão. 1931 m. leidime subs i u- ído d ama, li u yine ,,D u gine ne a ele oi plg. m a I i - P ancuzijoi ão spa diai" i .,Li u gine pl6 ojosi ne II 194 d ama ne P ancDzijoj ple ojosi ne sim spa diai" III204. 138 Va ian ai cho o n elinc poesia pc ezija II 87, III 0I - n eline cho o 90, II lll 10-5 dis ingue go e no nojo e de inamoio paZyminio i5des ymo a kz . Sios b 4 an asis I5 a ian q po os ienalaikiq memb o, p iin inesnis pois ip as a paZyminio de ina nojo aldomdi luga é an e5 paZymini. V. Dubo manualelho mul idiaZodZiq e minq, encon a-se e sudd iniq aos quais pazyminiq o dem. pe ime p ieSinga b idinga con- Na p imei a ku uoja.,ul sious o i' kala ijo kon edija" 1I202.lII212 I apsiaus o kala ijo ko cdija i 1739 e apsiaus , l 137. -.,kula ijc ko nedija" segundo ajame leidim e - empo e luga k lo i as II225 - y,ie os e empo koloi as I 186, II 180, III 197, segundaqame e -,,malonaus e ciaja no o s i- liaus" s iliaus" popoezias molg,klu II 28, -,,nujo malonaus ezijos mok kla II 56 I no o malona s es ilius poesia molcykla III 60. Como is o, pode e aldom dU, e III 142 de inamqjq pazyminiq luga ski is e mine. Va ijuojan es e mos e kala ijo comedia" ,,apsiaus o I apsiaus o e psiaus o comedia" é e i kala ijo kon c lija e,,kala ijo I 137, III 2I0, o,, nalonaus no o mino,,comedia II 198, de capa espada" s iliaus" poezijos n olqkla,,,na jo no o malonaus n clqkla -,,dolce s il J' s iliaus nuopoezijos o" malonaus s iliaus" escola de poesia I II I27 ,I 140 aduções. Como na y i, V Dubo an o d iZodZiq sin aksiniq a ian q), mul idiaZodZiq ado elyie (607o di e encia a ian q an o e minq (40a/o) demenq o dem. l}o/o a ian q conco e na ame pz diame edição. di igelio MiS ieji a ian es V. Dubo manualelyje e minq usada a ian q, pe enandiq alguns [Si ns. a5ybos e a ian q p z. : sin aksiniq kons ukcijq - dai ius poe a 37 I - poe as-dainius I73, li e a u a ableaux I 198 - ablia u li ' a u a ll286. pe ijo las und D ang' I 85 - ..S u m S u m und D ang peioda I235. Úl ima pa os a ian q konku ação ne a casual. SNZ 1907 é uZ iksuo as só pe ijoclas, e TZZ 1936 indicpeiodas. Mai onis aid, pe iodas - S unn und D ang pe iodas (L . Keinys 2002:5I). Vado elyje conco em não só dois, mas e ês e mo z ian ai, pe encendo a ian q d iem uSims: a5ybos são d ama u a ian ai 39 gas II264, III 214 I 180, que - d uma u gns - sin bolis a.s com d ama u go simbolis a Il259,III270 conco eja como sin aksiniai a ian es. Segunda a ian e aymas simbolis a com b kSniu, e não b [k5neliu, u bl aiky ina ko ek u os e oida | 20 ( ambém plg. poe os- edak o ius poc as k o ius I 30). - - eda IS ados 1. TiadiciSkai a ian e apib eZiamas como os di e en eal. Lie u iq e minologijoje a ian aj necess5mes ha padios mesmo unidade lingual o ma ne y ine i. quase 2. Sal inis V. Dubo isuo ind:s li e a l os manualelis - pa ankus puka io Li uânia li e a u ologijos e ela a imq s idiq a - e minijos kai ai y ine i. e 1931 m. di igelio leidimq 1923,1921 e minijai b[dingo umaZodZiq e sude iniq e mo a ian iSkumas (125 a ian q eilu es). Vado elyje encon ado isq segundo ní eis de linguagem i5ski q u5iq e minq a ian q: one iniq e aiybos, mo ologiniq, da ybiniq, sin aksiniq, ambém miS iujq one iniai a ian q. Vy auja (i a5ybos) e mo ologiniai a ian es, jun os o mando a é 85,60o isq/ a e ninq ian q. DidZioji aplie u idalis okiq a ian q ne ienodo skoliniq é nimo esul ado (paq zdLiui, poczija i poezija, om ule e lbnnuk ). Li u iSkos o igmes e min lia u u jan ysis dainius - keliaujqs dainius). ke a ian iSkume s e as (pa yzdLiui, - 3. Se Siame bl q apenas nag inejami num a igo leidi .no e - minai, a ian q bu q as a Va ian q eilu es ado dlyje . y. mui o maZiau. V. Dubc numame publicaidaZ најчесто são ou oame su gidusios pe laikq, me pa a o as um a ian e, e - ou o. Tokiq a ian q manualele mais do eddaliai Po que da pa e e miy a nei (70,4%). nq a ian i5kumas e (pa yzdLiui, ubadu as sas) publicações, nbadw'as, epas e epo- ad, be é paliudi ado nou os p imei os XX linguagem no m l kai os (a jq a. pusds abejo, ais a ian es são nenusis o ejimo) e lind s, esul ado da linguagem. di igelio yksmo Nag inejami e minq a ian es mos demons ym4 ie5ko i eg asingesnds e minq ai5kos, isigalejg p imei oho, e não elesniq leidimq a kingiau a elie u in i skolinius. Vis o a ian es del o alguns passam jq, quando ago a é (pa ,yzdZiui, p eliudija, idili). 140 Não a empla pela possibilidade de que e minq a ian i5kumq (ypac kai a ian es de e mo conco em em uma licença) enha podido de e mini pe gas de edagação), ou al ez mesmo ( elesni leidijo (p imei ausência mas). LITERATURA IR SALTINIAI A k h m i n o a O. e k . 19'7 1: Ti:n inolog,: Theo l and Me hod, Mosk a. Ba kus G. 1987: VladasDubas-li c a ii osi kul u os his ó ico. -Kul u osba- ai 6,56-57. Bizauskas K. 1918: Rai Tos beili e a u as eo ijal, Kaunas. B D g a K. 1961: Rink iniai ai ai 3. Suda c Z. Zinke idius, Vilnius. D u b a s V. 1923: [ adas i bend qjq li e a u q, Kaunas-Ma ijampole. D u b a s Y. 1927 l193ll: Li e a u os i adas, Kaunas-Ma ijampolc. D2,2003: Daba in s lienui l kalbo.s iodyna.i. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius (c. edição). ISO 10241:1992 O Regulamen o (CE) n.o 10241 de e se in e p e ado na sua o alidade na sua o alidade. (E): In enn ionul e minolog s anda ds - P epa a ion and layou . Jablonskis 1934:Jablonskio ai ui. Rcd. J. Baldikonis, Kaunas. J a b I o n s k i s J. 1959: Rink iniai oi ai 2. Suda d J. Palionis, Vilnius. Ka m a auskas V 1928'.Tiun pas linguagem ne aisyklingum4 e ba ba izm4iodyne- ls, Kaunas. Kan ydis B. 1927'.Doc. V Dubas. Li c a u osi adas [Rec.]. -Li uânia 190,2-3. K e i n y s S . 1966: Da ybiniai sinonimai e minologijoj e. - Mokslas i echnika 2, 4,i.. 12q.4?R_7q.5?q K e i n y s S . 1974: Te minq sinonimijos klausimu. - Lek.sikos e sin akses klausi nai, Siauliai, 44-51. Ke i nys S . 1980: k ninologijos ab celi,Vilnius. K e i n y s S . 2002: Mai onis e m[sq li e a l os mokslo c minologija. - Tb minobgija 9, 26-54. KniIki a P. 1976: Da yba, -inisbud a liiai. P iesagos eikimes,g ama iniai sinonimal, Vilnius. KTZ 1990: Gai enis K., Keiny s S . Kalbo y os emin4iodynas, Kaunas. KWST 7915 Kleines Wci e buch sp achwissenscha liche Te mini. H sg. R. Con ad, l-eipzig. LKZ I 1968, XVI 199-5, XIX 1999: Lie u i4 idiomas iodynas, Vilnius. LKZ ins ukcija 1980: ,,Lie u i4 idiomas Zodyno" ins n kcija, Vilnius. LE2004:The Linguis ics Encyclopedia. Ed. K. Malmkj e , London. LLE 2001: Li ui l li e anT os encyclopedia. Red. V. Kubilius, V. Rakauskas, V Va- nagas, Vilnius (e. leidimas). LST 1988: Lexicon sp achwissenscha liche kmini. H sg. R. Con ad, Leipzig. OCDL 1997:M a hcws P. H. The Concise Ox o d Dic iona y o Linguislics, Ox o d, Ncw Yo k. 41 Milinnai e R.1995: Va ian i5ki bcnd ines linguagem a osenos eiikiniai ( ixsa in as e a aliação). - Kulbos k l i n (,1,3949. Miliu na i c R.2003: Lien ,i l undamen os, idiomas Vilnius. g ama ikos o ninimo PlLKZ 2001: Pec auskas kulh7:ody-nas. V. Y. Ispon4-lia u,i4 Vilnius. Pikdilingis J. 1988: Sinonimikc . Línguas Jig o.s, Kaunas. PLKZ, 1992: P una zu-lie u i4 kalb4 iod nas. A. Juikienc, M. Ka ilienc, Suda e K. Kaziunienc. Vilnius. P u p k i s A. 1980: Kulbos kulnl os pag i dui, Vilnius. RST il l5-90: Tc minologijL . ; p i 'ipai i n endui. Li u ,os RST 1l l5-9() (lSO 701- 87), Vilnius. S ka dZius P l )11: [,ie u 'i4 knlbos io lii4 da yba, Vilnius. Ska dZius P. 7999: Rink iniai ai ai 5. Suda e A. Rosinas, Vilnius. Sku jina V 2002: Loh'iciu p i cipi, S Doc. V lc mi olozijas iz udes Riga. Dubas. Li e a u os Li c a u os líde escliai. u o g a 8.1927l. i adas [ cc.]. - Lic u is 213.2-3. 1968: Golqb Z.,Hc inz A.,Polii iski K. Slownik e minologii je4koznawczei. Wa szawa. SNZ lq07: S'a in 4 e nes q an um4 iodii4 iodynllis. Skui y ojun s pulcng i.1l1p1ss. Sudald J. Slaoelis. TilZd. SNZZ 1924: N o k u s J. Sl,e1ll 1 e ncsup an am4 io liiLl iod, nelis, Kaunas. 1973: TL minologinis da has, Vilnius. Z lZJl1: Th p uu ini4 loclii4 iulyna. '. Suda c K. Bo u a. P . iep€nas. A. Si u l, c- -. LCpcn cnc. Na pco . ZZ Z lO Th p uu inill A s. cd. A. Kinde ys, U iodii l odynas. Vilnius. b u is V. 1978: Zo li,i4 da ybos eo ia,Yilniu,s. Yai kTZZ 2001: Va i ke idiu L V Th p au ini l io lii4 iod nus. Vilnius. Vaskel iend J.200 l Da ybiniai sinónimas. Siauliai. Vi k a u s k a s V. 1999: Lie u i4 kulbos am i4 n o Jbneminiai c|ikhiai e j4s:n' a 'imas. Habili acinio abalho au o e e a as. Vilnius Vl-E, V 2004: V'isuo inA he u )i4 cnciklopedia, Vilnius. Ide n a s A. 1923 Vo: Docen as V. Dubas. l adas ibcnd qj4 li e a u 4 [Rec.]. - S Educação da has 314, 253-268. Zinke ii i u s Z. 1992: Li u i4 kalbo.s his ó ia idiomas Vilnius. 5. Bend inc.y i.ikilimn. , Zemai is Z. 1920'. Geon c ijos e ig i(' ijos Ia min4 inkin ; lis, Kaunas. Zupe ka K. 1983: Lie u i4 kalbos.s ilis ika, Vilnius. Axua osa O. C. 1957: Ouep uno c 6 upuupycc coi eKCuKo,, oa u, Mocxna. Beu op . <D. 1985:THnunap . aH oBB cpMuHo o u. ccxoii, cKc"Ke. -Lie u i4 kalbo4' < s kk sin i 24. l okslo linguagem kul il os e e minc logijos p oblen cs. 39-45. op6aqeBI K. C. 1978: Bapuau nuoc nb cJ /Jsa l3b Ko*u l HopMo,, lcul. paa. lpay: ua JI. K. 1981: K l c -opu Hop {an 3uunl BapuaH oB B pa ! { {a ' Kax 1 A') (Ha . .X .- ( 0-c oll , ). -; l u q n n,pu u Ho[). o u Bupuuil lHoo a, Mocxna. 39 69. p B. l9()3'. c n C-. Bc 'dcmL( 6 n (piu Hoa(dc c, Nloc na. p l i ilclc -q. 1982. I7po6.u', u colu u)'lb olio( . o, . ' u u p('4(' ()?() B(pbIIpoGu u l ( u,uu ,1; , c )11ono6(Ko?o 3ilEa). Anc op(le pa lilcccpTlluu i Ka ! . -' o,l. IlayK, MocKll. n a ,: c H K o B. l. 1977: [ ' 'c un mcp, uHo, oa . ()nun ; L u,,eucn uq.acKo?o onu :nla . . Mocxgl . P l9 l99ll: A'cc i uu, x. 9 uq x,u ed n.ls . pel. IO. H. Kapaylou, Mocxsa. C, lT 1960: M a p, 3 o X. C osup ,,luH?BLlcD uqacK L ' nep. L HoB. NIocxEa. C, lT I96( : A x a o s a O. C. C. oeap u ilaa knu q(cK L L cp. Hoe /. N{ocxna. C1'nepallcKa { A. B. 1989: Cynep: Hcx u A. B., loi o"i bcxaq H.8.. B a c u, s c n a H. B. O6 4u nlcp,+ L o) oa a. Bonpoca (oplu , Mncxea. (D .l s <D. II. 1963: O c-i ()Bc BapHi H ax c. osu. - Mop x , oa qecNa l cnlpy in ypu c,nao a l3b ax pa3lu L HbL n1uno6, Mocxna,, lcu u piL]l, 128-133. VARIANTS OF TERI IS IN V. DUBAS'TEXTBOOK OF UNIVERSAL LITERATURE Su a nm^ This a iclc wi h he a ian s in h ce cleals o c ms cx book o uni c sul cdi ions o V. Dubas' li c a u c l udas li e u unl (A in oduc ion Io hi d cdi ion - u i c sul i bc l qjq li c a e) and hc Li c u u os ( he o i ada.s (An in od c iL n sccond li c a u e)). In Li huanian c minology a ian s c ms e c ionally hc a ian is cle ined as a cli e cn o n o ha clly c e esea chcd. Tiaclio hc same language uni wi h he samc nicaning. In his a c ex book c n s in all languagc lic e a iln s o le cls: phonc ics and o hog aphy mo phology syn ax (68.8% a ian es), wo d o ma ion (3.2%), (8%) and also (16.89/.). some mixcd a ian s (3.2c/o). Thc bigges pa o hose a ian s is he csul o hc I-i huaniza ion ol l o owings an J Va ia- ( o ins ancc, po zija poesia). ion o e n s o hc Li hu: ni- o igin is qui e a c an ( o ins ancc, kella ujanNsis Llainius - keliuujqs dui ius). Va ian s ll'le ms in V. Dubas' ex book o uni c sal li e a u c mos cqucn ly appea ed cl e imc (in one cdi ion one is used, in ano hc a iiu onc - ano hc ). Such up n o e han wo hi ds e ms a ian s make o he o al. V iabili y o somc ( o example, li c a y nil udu as and is ubadu a. ) in o he p cscn o publica ions Asynchmnous o dic i lna ics scicncc om hc 2(')' 'ccn u y. a ian s a e he i s hal o he c 'lc'c ion o chanqcs in lanquagc no ms (o a lack o hci s abili y), a esul o language dc elopmcn . Thc csea checl o c n s in hc ex book show an a ian s a emp o look o lo c p ccise cxp cssion o a le m and o I-i huanizc bo owings in il l i u . a mo c o dc l 143