Daiktų internetas – ažiotažas ir tikrovė: esminiai klausimai apie Daiktų interneto technologiją ir žmogaus bei mašinos komunikacijos „turinį“

CHRISTIAN GALINSKI

Infoterm (International Information Centre for Terminology)

RAKTAŽODŽIAI: Daiktų internetas (IoT), „daiktai“, e. programos, „išmaniosios“ programos, nestruktūruotas ir struktūruotas turinys, mikrožinios, žmonių tarpusavio (H2H) komunikacija, informacijos objektas, turinio objektas ir turinio reikšmė, koduotės, neverbalinės sąvokų reprezentacijos, turinio sąveikumas, metaduomenys, pagrindiniai duomenys, kontroliuojamoji kalba, kontroliuojamasis žodynas, asmenys su negalia (PwD), papildytoji ir alternatyvioji komunikacija (AAC)

1. DAIKTŲ INTERNETO IR „TERMINOLOGIJOS“ ARBA „STRUKTŪRUOTO TURINIO“ SANTYKIS

Šiuo straipsniu siekiama aptarti „turinį“ Daiktų interneto (IoT) raidos, pasiekimų ir iššūkių, jo poveikio žmonių visuomenei ir, žinoma, žmonių tarpusavio (H2H) komunikacijos, kuri vis dažniau palaikoma informacinėmis ir komunikacijos technologijomis (ICTs), kontekste. Turinys gali būti įvairių pavidalų, pavyzdžiui, tekstai, turinys kitomis nei sakytinė ar rašytinė formomis (pvz., kiti vizualiniai ar akustiniai ženklai ir net informacija, perteikiama lytėjimo ar haptiniu būdu). Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama struktūruotam turiniui leksinės semantikos lygmeniu – jis dar vadinamas „mikroturiniu“. Terminijos yra svarbiausia mikroturinio rūšis specializuotoje komunikacijoje, tiek sakytinėje, tiek rašytinėje. Tačiau specializuotoje komunikacijoje vis dažniau prireikia ir neverbalinių formų, tiek sakytinėje, tiek rašytinėje, jos pasitaiko ir terminologiniuose duomenyse.

Dar visai neseniai svarbiausios su kompiuterinėmis technologijomis susijusios temos buvo informacijos ir žinių visuomenė, skaitmeninimas (pvz., skaitmeninė biblioteka), biuro automatizavimas, mechatronika ir panašūs dalykai. Šiandienos madingi raktažodžiai – dirbtinis intelektas (AI), semantinis internetas (SemWeb), didieji duomenys, debesų kompiuterija, robotika (susijusi su kibernetinėmis fizinėmis sistemomis), Pramonė 4.0 – jau nekalbant apie daugybę pramonės ir visuomenės sričių aspektų, kurių pavadinimuose vartojamas apibūdinimas

6

Christian Galinski

The Internet of Things – Hype and reality: Crucial issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication

„išmanusis“, pavyzdžiui, išmanieji miestai, išmanusis transportas, išmanieji namai, išmaniosios ligoninės, išmanieji pastatai ir kt. Dalis šio „išmanumo“ jau gana plačiai įgyvendinta pasitelkiant veiklas, kurių pavadinimai prasideda raide „e“, pavyzdžiui, e. verslas ir e. prekyba, e. sveikata, e. valdžia, e. mokymasis, taip pat naujos „e. programos“, tokios kaip e. prieinamumas ir e. įtrauktis, e. bankininkystė, e. viešieji pirkimai, e. sąskaitų faktūrų išrašymas ir kt. Ar kuri nors iš pirmiau išvardytų sričių gali būti naudinga be turinio?

Daiktų internetas turi potencialo sujungti visas pirmiau minėtas technologijas ir programas į vieną didelę kibernetinę visatą, kurioje duomenis – žinoma, taip pat ir „turinio“ pavidalu – kuria ne tik žmonės ir jiems, bet ir „daiktai“ bei jiems; šie daiktai vis dažniau naudojami tikslams, apie kuriuos anksčiau nė nebuvo pagalvota. Todėl su informacinėmis ir komunikacijos technologijomis (ICTs), ypač Daiktų internetu, dažnai vartojami terminai dar neįvardija nusistovėjusių sąvokų.

Kol kas Daiktų interneto raidoje daugiausia dėmesio skiriama technologijoms, o žmonių tarpusavio (H2H) komunikacijos aspektai, net ir palaikomi informacinių ir komunikacijos technologijų, atitinkamoje literatūroje iš esmės yra ignoruojami.

2. APIBRĖŽTYS

2.1. Daiktų internetas (IoT)

IERC (http://www.internet-of-things-research.eu/about_iot.htm), Daiktų interneto Europos mokslinių tyrimų klasteris) apibrėžia daiktų internetą kaip „dinamišką pasaulinę tinklo infrastruktūrą su savikonfigūravimo galimybėmis, pagrįstą standartiniais ir sąveikiaisiais ryšio protokolais, kurioje fiziniai ir virtualūs „daiktai“ turi tapatybes, fizines savybes ir virtualias asmenybes, naudoja išmaniąsias sąsajas ir sklandžiai integruojami į informacinį tinklą“ (žr. Vermesan e.a. 2011). Kaip vizija (su tam tikru ažiotažu), ankstyvosios daiktų interneto sampratos galėjo būti vien į technologijas orientuotos futuristinės vizijos, tačiau per pastaruosius kelerius metus vis daugiau pokyčių atskleidžia didėjančią rinkos svarbą. Panašu, kad per ateinančius metus daiktų internetas iš esmės pakeis žmonių aplinką visame pasaulyje, paveikdamas eismą ir transportą, būstą ir gyvenimą, sveikatos technologijas ir paslaugas, žemės ūkio ir maisto pramonės plėtrą, švietimą, komunikaciją ir kt. Tačiau diskusijose apie šiuos techninius pokyčius „turinio“ aspektas dažniausiai nepaminimas.

Terminologija | 2017 | 24

7

ITU (ITU-T Y2060:2012, 3.2.2) daiktų internetą apibrėžia taip:

„Pasaulinė informacinės visuomenės infrastruktūra, suteikianti galimybę teikti pažangias paslaugas, sujungiant (fizinius ir virtualius) daiktus, pagrįstus esamomis ir plėtojamomis sąveikiosiomis informacinėmis ir ryšių technologijomis.

1 PASTABA. Naudodamasis identifikavimo, duomenų surinkimo, apdorojimo ir komunikacijos galimybėmis, daiktų internetas visapusiškai išnaudoja daiktus, kad galėtų teikti paslaugas įvairiausioms taikomosioms programoms ir kartu užtikrinti saugumo bei privatumo reikalavimų vykdymą.

2 PASTABA. Platesne prasme daiktų internetas gali būti suvokiamas kaip technologinių ir visuomeninių pasekmių turinti vizija.“

Pasak Dave’o Evanso (2011 m. – „CISCO Internet Business Solution Group“, IBSG), interneto dydis padvigubėja kas 5,32 metų. Tai kažkuo primena Moore’o dėsnį, pagal kurį itin integruotose grandinėse (puslaidininkiuose) esančių tranzistorių skaičius maždaug kas dvejus metus padvigubėja. Moore’o dėsnis galiausiai lėmė elektroninių komponentų „miniatiūrizaciją“ – todėl iš šių puslaidininkių pagaminti elektroniniai įrenginiai tapo mažesni, o jų funkcionalumas nuolat didėjo. Internetas auga tiesiog dėl poreikio perduoti eksponentiškai didėjančius duomenų kiekius.

Pasak D. Evanso (ten pat), IBSG technologiniu ir komerciniu požiūriu daiktų internetas tėra konkretus laiko momentas – maždaug 2008–2009 m., kai prie interneto buvo prijungta daugiau „fizinių daiktų“ (pavyzdžiui, elektroninių įrenginių) nei žmonių. Šiandien vienaip ar kitaip prie interneto prisijungę daugiau kaip 75% pasaulio gyventojų. Tyrimai rodo, kad prie interneto prijungtų įrenginių (ypač elektroninių) skaičius augo ir toliau auga sparčiau nei žmonių, prisijungiančių prie interneto kompiuteriais ar mobiliaisiais telefonais, skaičius. Taigi gali būti, kad jau šiandien prie interneto prijungta nuo 25 iki 50 mlrd. įrenginių.

Visa tai nebūtų įmanoma be spartaus mobiliųjų technologijų vystymosi, skirtų ne tik IRT palaikomai H2H komunikacijai, bet ir duomenims gauti bei kitaip naudoti. Be to, scenoje atsirado ir kiti „fiziniai daiktai“, pavyzdžiui, stebėjimo kameros, įvairios paskirties jutikliai pramonėje ir kt., tapę duomenų „šaltiniais“. „Ericsson“ (2016 m.) „konservatyviai“ skaičiuoja, kad 2021 m. prijungtų įrenginių skaičius, išreikštas apčiuopiamais faktais, sieks beveik 30 mlrd.; iš jų tik kiek daugiau nei 10 mlrd. bus IRT palaikomos H2H komunikacijos įrenginiai. Pastarieji

8

Christian Galinski

The Internet of Things – Hype and reality: Crucial issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication

skaičius didėja tiesiškai, o M2M ryšiui skirtų įrenginių skaičius auga daug sparčiau. D. Evans (ten pat) „optimistiškai“ apskaičiavo, kad prie Interneto bus prijungta 50 mlrd. įrenginių.

Iki šiol Internetas, galima teigti, iš esmės nepakito. Tačiau IoT galima laikyti pirmąja tikra Interneto evoliucija. Jis jau suteikė Internetui jutimo galimybių (temperatūros, slėgio, vibracijos, šviesos, drėgmės ir įtempio), todėl galime būti aktyvesni ir mažiau reaguoti į įvykius.

ITU (ITU-T Y2060:2012, 6.1) teigia:

„Pasitelkdamas identifikavimo, duomenų fiksavimo, apdorojimo ir ryšio galimybes, IoT visapusiškai panaudoja „daiktus“ ir teikia paslaugas visų rūšių taikomosioms programoms, kartu užtikrindamas, kad būtų laikomasi saugumo ir privatumo reikalavimų.

PASTABA – Tikimasi, kad IoT plačiai integruos pirmaujančias technologijas, pavyzdžiui, susijusias su pažangiu ryšiu tarp mašinų, autonominiu tinklų kūrimu, duomenų gavyba ir sprendimų priėmimu, saugumo ir privatumo apsauga bei debesų kompiuterija, su pažangiomis jutimo ir valdymo technologijomis.

Kaip parodyta 1 paveiksle, IoT prie informacinių ir ryšių technologijų (ICTs), kurios jau užtikrina ryšį „bet kuriuo LAIKU“ ir „bet kurioje VIETOJE“, prideda dimensiją „ryšys su bet kokiu DAIKTU“.“

Tai galima pavaizduoti šia diagrama:

1 pav. Išplėstos IoT dimensijos (ITU-T Y2060:2012, 6.1)

Terminologija | 2017 | 24

9

2.2. Internetas ir „internetas“

Net tarp IRT ekspertų esama klaidingų įsitikinimų apie „internetą“, kaip aiškiai nurodo UNESCO (2017):

„Internetas: pasaulinis viešasis kompiuterių tinklų tinklas, suteikiantis prieigą prie įvairių ryšio paslaugų, įskaitant pasaulinį saityną (WWW), ir perduodantis el. pašto, naujienų, pramogų bei duomenų failus.

1 PASTABA. Internetas (iš didžiosios raidės „I“) reiškia didžiulį pasaulinį viešąjį tinklą, kuriame veikia ir pasaulinis saitynas. Kiti internetai – taip pat kompiuterių tinklų tinklai – rašomi iš mažosios raidės „i“.“

Panašiai galima apibūdinti ir pasaulinį saityną (WWW, dar vadinamą saitynu arba žiniatinkliu) (UNESCO, ten pat):

„populiariausia iš visų interneto paslaugų ir taikomųjų programų (dažnai vartojama kaip interneto sinonimas), suteikianti naudotojams galimybę: – prisijungus prie interneto pasiekti informaciją ir paslaugas, – skelbti informaciją ir – teikti paslaugas, kurias internete gali pasiekti bet kas.

1 PASTABA. Pasaulinis saitynas yra viena didžiausių internete veikiančių paslaugų. Daugybė kitų internete teikiamų paslaugų apima el. paštą, failų perdavimą, balso perdavimą IP tinklais (VOIP), skaitmeninę televiziją, nuotolinį kompiuterių valdymą, naujienų grupes ir internetinius žaidimus. Visas šias paslaugas galima teikti bet kuriame internete, prieinamame tinklo naudotojams.“

Šiandien tiek Internetas, tiek WWW daugiausia grindžiami standartais, pirmiausia – interneto protokolų rinkiniu, kurį sudaro:

/a/ „kompiuterių tinklų modelis ir ryšio protokolai, apimantys daugybę techninių standartų, naudojamų internete ir kituose tinkluose, pagrįstuose interneto protokolų rinkiniu

1 PASTABA. Interneto protokolų rinkinys yra svarbiausias interneto protokolų rinkinys (bendrai vadinamas perdavimo valdymo protokolo ir interneto protokolo rinkiniu – TCP/IP). Jis leidžia dideliems, geografiškai nutolusiems kompiuterių tinklams greitai ir ekonomiškai keistis duomenimis įvairiais fiziniais ryšio kanalais. Jį prižiūri ir tobulina Interneto inžinerijos darbo grupė (IETF).“ (UNESCO, ten pat)

Interneto protokolą (IP) galima apibūdinti taip:

„pagrindinis interneto tinklų sujungimo techninis standartas, kuriuo grindžiamas Internetas ir kuris apibrėžia, kaip juo perduodami duomenys, remiantis trimis principais: paketų komutavimu, tinklų sujungimu nuo galinio taško iki galinio taško ir patikimumu

1 PASTABA. IP įgyvendinamas dviem versijomis – IPv4 ir IPv6; abi grindžiamos techniniais standartais, kurių esama skirtingų įgyvendinimų. Jis dažnai

10

Christian Galinski

The Internet of Things – Hype and reality: Crucial issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication

vartojami kaip sinonimai, turint omenyje Transmission Control Protocol ir Internet Protocol Suite (TCP/IP), nors IP apima pirmuosius – tačiau vis dar svarbiausius – TCP/IP apibrėžtus tinklo protokolus.“ (UNESCO ibidem)

Būtina suprasti skirtumą tarp Interneto ir WWW – terminų, kurie dažnai vartojami kaip sinonimai. Internetas yra fizinis sluoksnis arba fizinis tinklas, sudarytas iš komutatorių, maršrutizatorių ir kitos įrangos. Pagrindinė jo funkcija – greitai, patikimai ir saugiai perduoti informaciją iš vieno taško į kitą. O WWW yra taikomųjų programų sluoksnis, veikiantis ant Interneto. Pagrindinė jo paskirtis – suteikti sąsają, dėl kurios Internetu perduodama informacija tampa prieinama naudoti. Jau gana anksti WWW buvo pavadintas „daiktų žiniatinkliu“.

2.3. Kas yra „daiktai“ daiktų internete (IoT)?

ITU (ITU-T Y.2060:2012, 3.2.3) defines ‘things’ as follows with regard to the IoT:

„fizinio pasaulio objektas (fizinis daiktas) arba informacinio pasaulio objektas (virtualus daiktas), kurį galima identifikuoti ir integruoti į ryšių tinklus“.

Su daiktais siejama informacija, kuri gali būti statinė arba dinaminė. „Daiktų“ sutapatinimas su „objektais“ atitinka tradicinę mokslo teoriją, ypač ontologiją. Terminologijos moksle (grindžiamame mokslo teorija) „fizinio pasaulio objektas“ taip pat vadinamas „materialiuoju objektu“ (arba fiziniu objektu, realiu objektu, konkrečiu objektu ir panašiai). Šiame kontekste ITU „įrenginius“ apibrėžia kaip fizinius objektus, kurie yra

/a/ „įrangos vienetas, turintis privalomąsias ryšio galimybes ir pasirenkamąsias jutimo, veikimo, duomenų fiksavimo, duomenų saugojimo bei duomenų apdorojimo galimybes“.

Terminologijos moksle „virtualus daiktas“ vadinamas „nematerialiuoju objektu“ (arba įsivaizduojamu objektu, abstrakčiu objektu ir panašiai). Pasak ITU, virtualūs daiktai

„egzistuoja informaciniame pasaulyje ir gali būti saugomi, apdorojami bei pasiekiami. Virtualių daiktų pavyzdžiai – daugialypės terpės turinys ir taikomoji programinė įranga.“ (ITU-T Y.2060:2012, 6.1)

Šiame apibrėžime neatsižvelgiama į tai, kad „turinys“, ypač mikroturinys, pats savaime yra virtualių daiktų visata. Nors programinė įranga yra

Terminologija | 2017 | 24

11

norint tai apdoroti, kyla rimtų sąveikumo problemų, jei turinys priskiriamas tai pačiai kategorijai kaip „taikomoji programinė įranga“ – visų pirma dėl to, kad turinio ir programinės įrangos gyvavimo ciklai bei projektų valdymo ir kokybės reikalavimai yra visiškai skirtingi, ir tai tėra keli pavyzdžiai.

Be to, čia kyla filosofinis klausimas: ar visi „daiktai“ tėra „informacijos objektai“, ar jie gali būti kur kas daugiau, jei laikomi žmonių „suvokiamais objektais“ arba individualiai „įsivaizduojamais objektais“ žmogiškojoje tikrovėje. Radikaliai redukcionistinis požiūris, kad technologiniu požiūriu viskas yra ne kas kita, kaip „informacijos objektai“, gali pasirodyti esąs didelis klaidingas įsitikinimas.

Turinys taip pat gali būti laikomas „daiktais“ (taip pat žr. 2.5 poskyrį). Mikroturinys, suprantamas kaip „turinio objektai“, priskiriamas „fiziniams daiktams“, o turinio esinių reikšmės – „virtualiems daiktams“. Abiem atvejais jų aprašymui ir identifikavimui būtini metaduomenys.

2.4. Tarpžmogiškasis bendravimas

Galiausiai bet koks turinys turi būti arba bent jau potencialiai gali būti suprastas žmonių.

Tarpžmogiškasis (H2H) bendravimas išsiskiria tuo, kad jame plačiai vartojama „kalba“ – visomis šio žodžio reikšmėmis: nuo prancūzų „langage“ per „langue“ iki „parole“, remiantis Ferdinando de Saussure’o idėjomis. Tačiau kalba ir kalbos nėra vienintelės bendravimo priemonės; be to, kalba neapsiriboja vien šnekamąja ir rašytine forma. Tarpžmogiškojo bendravimo kanalai (arba modalumai) gali būti regimieji, girdimieji, taktiliniai (pavyzdžiui, Brailio raštas), haptiniai, uoslės, elektromagnetiniai arba biocheminiai. Be to, bendravimas gali vykti sąmoningu ir nesąmoningu lygmenimis. Apskritai jį galima apibrėžti taip:

„veiksmas, kai numatytos reikšmės perduodamos iš vieno subjekto ar grupės kitam, naudojant tarpusavyje suprantamus ženklus ir semiotikos taisykles“. (Wikipedia – https://en.wikipedia.org/wiki/Communication)

Esminiai šio apibrėžimo elementai H2H bendravimo požiūriu yra:

numatytos reikšmės,

perduodamos tarp žmonių (pavienių asmenų arba grupių),

tarpusavyje suprantami ženklai / simboliai ir taisyklės.

12

Christian Galinski

The Internet of Things – Hype and reality: Crucial issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication

Kiti, priešingai, pabrėžia socialinės sąveikos aspektą:

„Komunikacija yra žmonių sąveikos ir mokymosi esmė. Komunikacijos pobūdis priklauso nuo dviejų ar daugiau asmenų sąveikos, o supratimas kuriamas per šią sąveiką.“ (ISAAC – https://www.isaac-online.org/english/what-is-aac/what-is-communication/)

ISAAC tęsia:

„Komunikacija yra pagrindinė žmogaus teisė ir būtina mūsų, socialinės rūšies, gyvenimo kokybei. Būdami žmonės, komunikaciją naudojame norėdami: užmegzti ryšį su kitais, bendrauti socialiai, pasisveikinti, atkreipti dėmesį, pasidalyti jausmais, išreikšti nuomonę, sutikti, nesutikti, paaiškinti, pasidalyti informacija, paklausti, atsakyti, paerzinti, derėtis, tartis, ginčytis, manipuliuoti, pagirti, pakomentuoti, protestuoti, skųstis, apibūdinti, padrąsinti, nurodyti, pateikti grįžtamąjį ryšį, pajuokauti, aptarti pomėgius, būti mandagūs, susirasti draugų, išreikšti susidomėjimą ar nesusidomėjimą ir t. t.“

Atsižvelgiant į pirmiau minėtus tikslus ir komunikacijos socialinius bei sąveikos aspektus, neverbalinė komunikacija gerai žinoma kaip viena pagrindinių komunikacijos priemonių, padedančių kalbai žmonių tarpusavio komunikacijoje arba net ją pakeičiančių tam tikruose komunikacijos veiksmuose. Manoma, kad jai tenka du trečdaliai visos komunikacijos; ji apima sąmoningus ir nesąmoningus kodavimo bei dekodavimo procesus (perduodamų reikšmių ir pranešimų). Ji gali apimti vaizdinius ženklus, pavyzdžiui, kūno kalbą (pvz., laikyseną), gestus ir mimiką, taip pat kalbos balso garsinius požymius (parakalbą), tokius kaip balso kokybė, tempas, aukštis, garsumas, kalbėjimo maniera, ir prozodinius požymius, tokius kaip ritmas, intonacija ir kirčiavimas. Nereikia nė sakyti, kad daugelis šių aspektų gali labai priklausyti nuo kultūros ir kalbos. (Žr. Wikipedia – https://en.wikipedia.org/wiki/Communication)

Daugelyje neverbalinės komunikacijos tyrimų daugiausia dėmesio skirta asmenų tarpusavio sąveikai, kurią galima suskirstyti į tris pagrindines sritis: aplinkos sąlygas, kuriomis vyksta komunikacija, komunikacijos dalyvių fizines savybes ir jų elgesį sąveikos metu. Rašytinė komunikacija, ypač lokalizavimo (L10N) požiūriu, pavyzdžiui, verčiant ir rengiant techninius tekstus ar dokumentaciją, taip pat gali turėti neverbalinių elementų: (a) lingvistinių, tokių kaip individualus stilius, ir (b) nelingvistinių, tokių kaip nuotraukos, vaizdai, piešiniai, grafikai, diagramos, įterpti akustiniai ženklai (pvz., e. knygose) ir kt. Nereikia nė sakyti, kad daugelis šių elementų gali labai priklausyti nuo kultūros ir kalbos, taip pat net nuo socialinės grupės ar kalbos registro.

Terminologija | 2017 | 24

13

Atsižvelgiant į pirmiau minėtus komunikacijos kanalus, tradicinius H2H komunikacijos apibrėžimus reikia išplėsti, nes juose daugiausia dėmesio skirta siaurai suprantamai „kalbai“. Vaikų auginimo ir švietimo srityse, taip pat papildomosios ir alternatyviosios komunikacijos (AAC) srityje, skirtoje įvairių rūšių ar kilmės komunikacijos sutrikimų turintiems asmenims, „kalba“ ir H2H komunikacija vartojamos ir turi būti vartojamos daug platesne prasme. Į tai atsižvelgiama kuriant e. mokymosi priemones ir pagalbines technologijas, todėl dažnai kuriamos programėlės ar priemonės, naudingos visiems.

Visus pirmiau minėtus žmonių tarpusavio komunikacijos aspektus vis dažniau galima palaikyti naudojant IRT. Galiausiai IoT „daiktai“ bus arba, prireikus, galbūt net turės būti pateikiami žmonėms. Todėl neatsižvelgus į H2H komunikacijos pobūdžio sudėtingumą ne tik sumažės taikomų technologijų našumas ir veiksmingumas, bet ir kils problemų dėl informacijos kokybės, atsakomybės už netinkamai pateiktą informaciją (konkrečioms tikslinėms grupėms ar apskritai), įmonių socialinės atsakomybės (CSR), įvairių rūšių teisinės atsakomybės ir kt.

Yra keletas standartų, paremtų itin išsamia, nors ir sutrumpinta, pagrindinių žmonių tarpusavio komunikacijos ir elgsenos teorijų kombinacija, įskaitant: ITU-T X.1081:2011 Telebiometrinis multimodalinis modelis – telebiometrijos saugumo ir saugos aspektų specifikavimo sistema. H2H komunikacijos ekspertai tikriausiai gali neįžvelgti sąsajos su ITU-T X.1081:2011 ir susijusiais standartais, nes šių standartų pavadinimai ir juos rengiančių komitetų pavadinimai, regis, neturi nieko bendra su H2H komunikacija. Biometrijos ekspertai vargu ar pagalvotų apie H2H komunikacijos turinį ir jo semantinius, socialinius bei kultūrinius aspektus, nebent juos būtų galima vienaip ar kitaip „apskaičiuoti“. Tačiau šiandien beveik visa žmonių tarpusavio komunikacija jau yra arba netrukus bus palaikoma IRT.

Po ITU-T rekomendacijos buvo paskelbtas IEC 80000-14:2014 Telebiometrija, susijusi su fiziologija, kaip ISO ir IEC suderintos 80000 serijos dalis, taip pat ITU-T rekomendacija X.1082:2010 Telebiometrija, susijusi su žmogaus fiziologija. ISO ir IEC suderintos 80000 serijos standartizavimo darbus bendrai vykdo ISO/TC 12 ir IEC/TC 25, abu pavadinti Dydžiai ir vienetai, o susijusius klausimus nagrinėja keli kiti ISO/IEC-JTC 1 komitetai Informacinės technologijos ir ISO/TC 68 Finansinės paslaugos, taip pat keletas kitų standartus rengiančių ar—

14

Christian Galinski

The Internet of Things – Hype and reality: Crucial issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication

organizacijos (SDO), tokios kaip OASIS, ICAO, Interpolas ir kt. – jau nekalbant apie daugybę JAV agentūrų. ITU-T X.1081:2011 atvėrė kelią tarpdisciplininiam požiūriui į H2H komunikacijos aspektų standartizavimą (įskaitant atitinkamas metodikas ir, jei reikia, taip pat tinkamas turinio saugyklas).

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas naujas perspektyvas, ateityje dalis ISO/IEC 80000 standartų serijos gali būti labai naudinga ICT palaikomai H2H komunikacijai ir turinio aspektams IoT aplinkoje.

2.5. Turinys

Net ir standartizavimo požiūriu sąvokos „duomenys“, „informacija“ ir „turinys“ dažniausiai vartojamos kaip sinonimai. Informacijos apdorojimo teorijoje teigiama, kad fizinį pasaulį sudaro pati informacija. Pagal šį apibrėžimą „duomenys“ arba sudaryti iš fizinės informacijos, arba yra jos sinonimas. Duomenis, kaip abstrakčią sąvoką, galima laikyti žemiausiu abstrakcijos lygmeniu, iš kurio išvedama informacija, o vėliau – žinios. „Paprastai informacija apibrėžiama duomenų, žinios – informacijos, o išmintis – žinių sąvokomis.“ (Rowley 2007: 163)

Apskritai informacija ir duomenys turi daug bendro ir atitinkamoje literatūroje dažnai vartojami kaip sinonimai. ISO standartuose „duomenys“ apibrėžiami remiantis informacija, o „informacija“ – remiantis duomenimis; tai tipiškas žiedinių apibrėžčių atvejis. Bob Boiko (2004: 5) daro išvadą:

„Vartotojo požiūriu, informacija yra visas turinys, o kompiuterių programuotojo požiūriu – visi duomenys.“

Kuriant e. taikomąsias programas, sąvoka „turinys“ tapo gana neapibrėžta. Tarptautiniuose standartuose ji, be kita ko, apibrėžiama taip:

• ISO/IEC 15938-5:2003 (3.3.2.9): formalizuotas informacijos, esančios daugialypės terpės duomenyse arba su jais susijusios, pateikimas, tinkamas interpretuoti žmogui. Turinys apima duomenis ir metaduomenis;

• ISO/IEC 24800-3:2010 (3.1.5): duomenys ir susiję metaduomenys;

• ISO 24531:2013 (4.11): <XML> visi duomenys tarp elemento pradžios ir pabaigos žymų.

Terminologija | 2017 | 24

15

Tai, kas išdėstyta pirmiau, rodo, kad turinys ir metaduomenys yra glaudžiai susiję. Taikomi arba būtini taikyti metaduomenys jokiu būdu neapsiriboja lingvistiniu turiniu, nesvarbu, ar jis sakytinis, ar rašytinis. Atsižvelgiant į vis didėjantį IRT paplitimą ir skvarbą, svarbesni tampa H2H komunikacijos aspektai, peržengiantys „kalbos“ ribas – tai matyti ir iš „turinio sąveikumo“ reikalavimų.

ISO 9241-151:2008 apibrėžia „turinį“ (žiniatinklio turinio, susijusio su žiniatinklio naudotojo sąsaja, reikšme) kaip „turinio objektų rinkinį“ (3.4 punktas), o „turinio objektą“ – kaip „interaktyvų arba neinteraktyvų objektą, kuriame yra informacija, perteikta tekstu, vaizdu, vaizdo įrašu, garsu ar kitų rūšių medija“ (3.5 punktas). Taigi techniniu požiūriu turinio valdymas turinį laiko „turinio objektais“, priklausomai nuo reikalingos medijos:

tekstas (t. y. tekstiniai duomenys, įskaitant visų rūšių raidinius ir skaitinius duomenis),

vaizdas (grafiniai duomenys),

vaizdo įrašas (įskaitant daugialypės terpės duomenis?),

garsas (garso duomenys),

kitų rūšių medija.

„Kitos rūšies medija“ rodo, kad neatmetamos ir kitos „modalumų“ rūšys (ISO 5492:2008 2.11 punkte apibrėžiamos kaip „pojūčiai, kuriuos sukelia bet kuri jutimo sistema, pavyzdžiui, klausos, skonio, uoslės, lytėjimo, somestezinis ar regos modalumas“). Viena vertus, tekstas, vaizdas ir vaizdo įrašas (be garso) susiję su regos modalumu; kita vertus, šiandien skirtingi modalumai gali būti įterpti į tekstus ar dokumentus, pavyzdžiui, elektroninėse knygose. Tai atskleidžia, kad turinys nėra patenkinamai apibrėžtas, jei į jį žvelgiama vien techniniu požiūriu. Semantiniu požiūriu pirmiau pateikti apibrėžimai yra nepakankami.

ISO/IEC 12785-1:2009 apibrėžia „turinį“ (3.7 punktas, „LET turinio“ reikšme, žvelgiant iš mokymosi technologijų ir turinio pakavimo perspektyvos) kaip „loginį vienetą, kuriuo formalizuotu būdu pateikiama naudojama (ir pakartotinai naudojama) informacija, esanti mokymosi, švietimo ir mokymo (LET) duomenyse arba su jais susijusi, ir tinkama interpretuoti žmogui“. Toliau pateikiamas paaiškinimas: „PAVYZDYS. Mokymo kontekste turinys gali būti žiniatinkliu grindžiama mokomoji medžiaga.“ Taigi, viena vertus, turinio esybė yra loginis vienetas, perteikiantis naudojamą (ir pakartotinai naudojamą) informaciją, kuri gali būti didesnių esybių dalis. Kita vertus, „duomenys formalizuotu būdu“

16

Christian Galinski

The Internet of Things – Hype and reality: Crucial issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication

„suformuota taip, kad žmogus galėtų ją interpretuoti“ atskleidžia, jog turinys „perteikia informaciją“, kuri galiausiai turi būti „tinkama interpretuoti žmogui“.

Iš dabartiniuose standartuose pateiktų apibrėžčių ir atitinkamos literatūros aptarimų galima daryti išvadą, kad

duomenims, kad jie taptų informacija, reikia papildomų metaduomenų,

informacijai, kad ji taptų turiniu, reikia papildomų metaduomenų.

Apibendrinant, duomenų – informacijos – turinio santykį galima pavaizduoti taip:

2 pav. Duomenų – informacijos – turinio santykis

Šiame kontekste paprastai neatsižvelgiama į tai, kad struktūruotam turiniui reikalingų metaduomenų rinkinys gerokai skiriasi nuo nestruktūruotam turiniui reikalingo rinkinio, nors šie rinkiniai iš dalies sutampa. Be to, metaduomenys, net ir sumaniai taikomi bei pagrįsti standartais, dar negarantuoja sąveikumo. Todėl ir reikia „turinio sąveikumo“. (Žr. 4 skyrių)

Įvairių rūšių mikroturinio tvarkymo metodų standartizavimas yra sąveikumo pagrindas. Tai taikoma ir metaduomenims, kurie, formaliai kalbant, taip pat yra mikroturinio rūšis. Tačiau norint užtikrinti „turinio sąveikumą“, taip pat reikia daugiau ar mažiau standartizuotos „gerosios praktikos“, orientuotos į sąveikumą.

Terminologija | 2017 | 24

17

Iš to, kas išdėstyta pirmiau, aiškėja, kad „duomenys, informacija ir turinys“ perteikia skirtingas, nors glaudžiai susijusias ir persidengiančias, reikšmes, nors dažnai vartojami kaip sinonimai. Jei „informacija yra duomenys, apdoroti taip, kad būtų prasmingi juos gaunančiam asmeniui“ (Riley 2012: s.p.), tai „turinys“ tampa „informacijos, prasmingos ją gaunančiam asmeniui, reprezentacija“. Pastarasis taip pat apima komunikacijos aspektą – tiek techninės komunikacijos, tiek H2H komunikacijos požiūriu; tai ypač svarbu e. mokymuisi ir AAC. Jim Riley (ibidem) tęsia: „Atkreipkite dėmesį į du žodžius [...] apdoroti ir prasmingi. Nepakanka, kad duomenys būtų tiesiog apdoroti. Jie turi būti kam nors naudingi – kitaip kam vargti?!“

3. TURINYS TERMINOLOGINIU POŽIŪRIU

3.1. Daugialypė turinio prigimtis

„Turinio gausėja – ne tik visame Internete, bet ir organizacijų lygmeniu [...]. Todėl įmonėms sunku integruoti turinio išteklius arba bent užtikrinti jų sąveikumą. Vykstant šiam procesui, turinį reikėtų analizuoti ir nustatyti nekokybišką turinį, kad jį būtų galima pašalinti arba patobulinti. Tai iš esmės taikytina ir struktūruotam turiniui – čia turimos omenyje turinio esybės leksinės semantikos lygmeniu, t. y. mikroturinys, apimantis lingvistines ir nelingvistines sąvokų reprezentacijas.“ (Galinski & Giraldo Perez 2014: 405)

„Turinys“ įgijo naujų reikšmių ir dimensijų, pradėjus vartoti sąvoką „e. turinys“. Iš pradžių kilęs iš angliško junginio „electronic content“, e. turinys apibrėžiamas kaip „skaitmeninis turinys“, kurį galima perduoti kompiuterių tinklu, pavyzdžiui, Internetu. (The Computer Language Company Inc. 2017-09-03) Šiame apibrėžime neįvardijamas „tikslas“ (pvz., numatytas taikymas), nes e. turinio kūrimas pats savaime nėra tikslas (net ir tada, kai jis skirtas vaizduojamajam menui). Bet kuriuo atveju apibrėžimas reiškia, kad e. turinys kuriamas kompiuterinėmis priemonėmis (neatmetant įprastų rezultatų) ir todėl turi atitikti minimalius standartus, kad jį būtų galima perduoti žiniatinkliu.

Be to, e. turinį vis dažniau naudojant kaip prekę, komerciniai ir teisiniai aspektai (inter alia skaitmeninės teisės) tampa

18 Christian Galinski | Daiktų internetas – ažiotažas ir tikrovė: esminiai klausimai apie Daiktų interneto technologiją ir žmogaus bei mašinos komunikacijos „turinį“

vis svarbesni e. turinio platinimui ir naudojimui. Tarptautiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis parengti atitinkami techniniai standartai ir teisinės normos, jau nekalbant apie naujus metodologinius standartus, skirtus komerciniams ir teisiniams reikalavimams pritaikyti e. turinio duomenų modeliuose. Kadangi techninėmis priemonėmis galima suskaitmeninti beveik bet kokį tradicinį turinį ir paversti jį e. turiniu, šiandien „turinys“ reiškia tiek tradicinį turinį, tiek šiuolaikinį skaitmeninį turinį, ir šiame straipsnyje vartojamas būtent šia reikšme. (Taip pat žr. Galinski & Giraldo Perez ibidem)

Minėtas turinio gausėjimas – ypač organizacijose – gali lemti labai dideles išlaidas, jei turinys neintegruojamas nei sistemų integravimo, nei turinio integravimo požiūriu. Kai didelėse organizacijose turinys integruojamas neužtikrinant visiško jo sąveikumo ir tada padaromas prieinamas WWW, tai prisideda prie „didžiųjų duomenų“ atsiradimo – tai didžiulis nestruktūruoto ir struktūruoto turinio kiekis. Šiuo požiūriu WWW galima laikyti didžiausiu didžiųjų duomenų ištekliumi. Webopedia (s.a.) „didžiuosius duomenis“ apibūdina kaip „madingą žodį arba frazę, vartojamą apibūdinti milžiniškam struktūruotų ir nestruktūruotų duomenų kiekiui, kuris toks didelis, kad jį sunku apdoroti tradicinėmis duomenų bazių ir programinės įrangos priemonėmis“. Daiktų internetas, jungiantis e. programas ir išmaniąsias programas, kurioms būtinas itin patikimas turinys, negali veikti remdamasis didžiaisiais duomenimis.

Bet kuriuo atveju Daiktų internetas, laikomas pirmąja tikra Interneto evoliucija, sukurs ir naudos daugiau turinio nei bet kuri ankstesnė raida. Gali atsirasti naujų turinio formų, o turinio kiekiai augs eksponentiškai. Vis dėlto visada reikėtų prisiminti J. Riley (2012: s.p.) žodžius: „Nepakanka, kad duomenys būtų tiesiog apdoroti. Jie turi būti kam nors naudingi – kitaip kam vargti?!“

3.2. Skirtingi turinio tipai

Kaip paaiškinta pirmiau, turinys yra daugialypis. Tačiau, nesvarbu, ar jis struktūruotas, ar nestruktūruotas, jis gali perteikti bendrąsias žinias (arba pasaulio žinias) arba specializuotąsias žinias (t. y. srities ar dalyko žinias), nors aiškios ribos tarp jų nėra. Kai kurie turinio tipai gali priklausyti nuo kalbos, o beveik visi turinio tipai yra arba gali būti priklausomi nuo kultūros.

Terminologija | 2017 | 24

19

Netrukus galima pastebėti, kad esama:

įvairių rūšių nestruktūruoto turinio objektų – nuo mažų iki labai didelių:

kalbinių, nekalbinių arba mišrių – kalbinių ir nekalbinių,

aiškiai į nestruktūruotą turinį įtrauktų arba jame įterptų struktūruoto turinio objektų;

įvairių rūšių struktūruoto turinio – arba, tiksliau, mikroturinio objektų, pasižyminčių skirtingu išsamumu, priklausančiu nuo metaduomenų, nurodančių „reikšmę“ (t. y. semantiką), skaičiaus arba pridedamo „konteksto“ (tiksliau, „ko-teksto“) apimties:

kalbinių, nekalbinių arba mišrių – kalbinių ir nekalbinių,

sistemingai arba nesistemingai struktūruotų,

galinčių savarankiškai būti suprantamais „žinių vienetais“ arba nesuprantamų, jei ištraukiami iš „konteksto“,

apimančių nestruktūruoto turinio elementus,

tinkamų arba netinkamų aiškiai naudoti nestruktūruotame turinyje arba nestruktūruotam turiniui padaryti tinkamesniam naudoti ir pakartotinai naudoti, apdoroti, valdyti ir pan.,

atliekančių skirtingus vaidmenis struktūruoto turinio rinkinyje arba struktūruoto turinio išteklių rinkinių derinyje

struktūruoto turinio rinkiniams struktūruoti,

informacijos nestruktūruotame turinyje prieinamumui pagerinti;

daugybė būdų – ypač dėl sparčiai atsirandančių kalbos technologijų – derinti skirtingų rūšių struktūruotą ir nestruktūruotą turinį tarpusavyje arba tarpusavyje juos jungiant.

Atsižvelgdama į turinio, naudojamo internete ir per jį, svarbą, Infoterm paskelbė „Rekomendaciją dėl programinės įrangos ir turinio kūrimo principų (2010)“, kurioje kaip pagrindiniai reikalavimai kuriant fundamentalius semantinio sąveikumo metodologijos standartus nurodoma, kad jie turi būti pritaikyti:

daugiakalbiškumui (taip pat apimančiam kultūrinę įvairovę),

daugiarūšiškumui ir daugialypės terpės turiniui,

e. įtraukčiai ir e. prieinamumui,

daugiakanalėms pateiktims,

20

Christian Galinski

The Internet of Things – Hype and reality: Crucial issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication

į kuriuos reikia atsižvelgti pačioje pradžioje:

programinės įrangos projektavimo procese ir

duomenų modeliavime (įskaitant metaduomenų apibrėžimą),

and hereafter throughout all the iterative development cycles. (MoU/MG 2012)

„Dėl pirmiau minėtos rekomendacijos neišvengiamai reikia didesnio struktūrinio sudėtingumo, kurį būtina valdyti užtikrinant didesnį duomenų modelio detalumą. Gali prireikti papildomų URI, skirtų atskiroms struktūruoto turinio įrašų kalbinėms dalims. Galiausiai ilgalaikį terminų autonomijos principą terminologijos valdymo srityje reikės išplėsti iki atvaizdavimo autonomijos principo. Tai būtina ir tada, kai struktūruoto turinio elementai pakartotinai panaudojami, pavyzdžiui, e. mokymosi tikslais. Dėl itin dažno sąvokų beveik lygiavertiškumo tarp kalbų reikės susieti įrašų dalis ar net tam tikrus konkretaus įrašo laukus su kitais įrašais (ar jų dalimis). Kaip rodo lokalizavimo patirtis (pavyzdžiui, techninės dokumentacijos srityje), dėl kultūrinės įvairovės veiksnių tai taikoma ir nekalbinėms reprezentacijoms.“ (Galinski & Giraldo Perez 2014: 415)

3.3. Turinio metaduomenys

Kiekvienai taikymo sričiai (pvz., muziejų kolekcijoms, skaitmeniniams garso failams, interneto svetainėms ir kt.) taikomi skirtingi metaduomenų standartai. Aprašant duomenų ar duomenų failų turinį ir kontekstą, padidėja jų naudingumas. Tačiau žvelgiant iš turinio perspektyvos, ypač struktūruoto turinio atveju, reikia turėti omenyje, kad struktūruoto ir nestruktūruoto turinio objektams reikalingų metaduomenų rinkiniai gali labai skirtis, nors iš dalies ir sutampa:

Nestruktūruoto turinio, laikomo „turinio ištekliumi“, atveju metaduomenys apima duomenis, susijusius su:

kiekvieno „turinio objekto“ formaliu aprašymu ir identifikavimu (įskaitant šaltinio aprašymą ir identifikavimą),

„turinio objektų“ duomenų valdymu,

„turinio objekto“ žinių lygmeniu, apimančiu

klasifikaciją, tipologiją, taksonomiją ir panašias kategorizavimo priemones,

dokumentavimo tezaurų deskriptoriais ar kitokiomis „kontroliuojamųjų žodynų“ rūšimis,

laisvojo indeksavimo metodais,

(arba pirmiau išvardytų priemonių deriniu);

Terminologija | 2017 | 24

2 1

Struktūruoto turinio, laikomo pagrindiniais semantiniais vienetais, atveju metaduomenys apimtų informaciją apie:

formalų kiekvieno mikroturinio vieneto aprašymą ir identifikavimą (įskaitant šaltinio aprašymą ir identifikavimą),

mikroturinio vieneto duomenų valdymą,

„mikroturinio objektų“ žinių lygmenį, panašų į nestruktūruoto turinio objektų lygmenį,

mikroturinio vieneto „semantiką“, apimančią

lingvistinę ir nelingvistinę informaciją,

paaiškinimus, apibrėžtis ar kitokius pavadinimus,

įvairius naudojimo aspektus,

kokybės ir patikimumo požymius ir kt.

Be to, skirtingų rūšių struktūruoto ar nestruktūruoto turinio išteklių metaduomenų rinkiniai skiriasi, nors paprastai turi ir bendrų metaduomenų (pavyzdžiui, informacijos apie šaltinį). Kiekviena turinio rūšis turi jai būdingą minimalų (tačiau išplečiamą) metaduomenų rinkinį, leidžiantį turinį apdoroti, naudoti, naudoti pakartotinai ir pritaikyti kitai paskirčiai. Net jei neatsižvelgiama į nedidelius metaduomenų rinkinių skirtumus, gali kilti sąveikumo problemų.

Šiame kontekste turinio objekto sudėtingumą apskritai galima nustatyti pagal:

apimamos informacijos kiekį,

taikomų metaduomenų detalumo lygį,

pateikiamo aiškaus konteksto ir koteksto kiekį,

apimamų turinio tipų skaičių,

reikalingo kognityvinio apdorojimo laipsnį ir kt.

Taikomi metaduomenys – bent jau anksčiau – daugiausia buvo susiję su formaliais aspektais, t. y. sintaksine struktūra, o ne „semantine struktūra“ (taip pat žr. OASIS s.a.). Kuo daugiau informacijos apie „prasmę“ reikia, tuo daugiau būtina su semantika susijusių metaduomenų – ypač visų rūšių mikroturinyje, kuriame pateikiami paaiškinimai, apibrėžtys, pamatinės konceptualiosios struktūros ir kt., pavyzdžiui, terminologiniuose duomenyse. Tai patvirtina ir Ben Steichen & Vincent Wade (2010: 5):

„Heterogenišką programinės įrangos produktų palaikymo turinį reikia transformuoti į semantiškai turtingesnę formą, kad būtų galima jį analizuoti, pritaikyti ir personalizuoti. <...> Semantinio žiniatinklio technologijos, tokios kaip ontologijos, suteikia galimybę grįsti tokį struktūravimą ir

22

Christian Galinski | The Internet of Things – Hype and reality: Crucial issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication

žymėjimą jomis. Skirtingus turinio tipus galima apytikriai suskirstyti pagal esamų metaduomenų ir struktūros kiekį. Todėl iš kiekvieno tipo galima išgauti skirtingas panaudojimo galimybes: labai struktūruotas turinys (pavyzdžiui, techninė dokumentacija) gali būti naudojamas žinių srities ontologijai sudaryti, o nestruktūruotas turinys (pavyzdžiui, forumo įrašai) gali būti pažymėtas taip, kad užklausas teikiantiems naudotojams būtų pateikiama daugiau problemų sprendimo būdų.“

Šiame kontekste Sabine Zumpe & Warner Esswein (2002: 246) nurodo paradoksą: didelis struktūrinis sudėtingumas, pasireiškiantis didesniu detalumu ir gausesniais (įskaitant įvairesnių rūšių) metaduomenimis, iš tikrųjų sumažina sudėtingumą informacijos apdorojimo požiūriu:

„Labai struktūruotos žinių bazės leidžia informacinei sistemai valdyti nedidelio sudėtingumo turinį. Priešingai, menkai struktūruotų žinių bazių sudėtingumo lygis yra labai aukštas, tačiau naudotojui tereikia nedaug informacijos apie metastruktūrą.“

Tinkamas vien metaduomenų metodų taikymas dar neužtikrina turinio sąveikumo. Metaduomenys pradėti naudoti, kai reikėjo kurti duomenų bazes. Pirminį apibrėžimą „duomenys apie duomenis“ (ISO 19115:2003, 4.8) vis dar galima rasti keliuose standartuose. Vėlesni apibrėžimai: „duomenys [informacija], teikiantys informaciją apie duomenis“ (Merriam-Webster) arba „informacija apie išteklių“ (ISO 19115-1:2014, 4.10). Metaduomenys apibrėžiami įvairiai.

Norėdamas aprašyti IKT taikymą įvairių rūšių mikroturinio tvarkymui, apdorojimui ir priežiūrai, J. Riley (2017: 6) išskiria keturis metaduomenų tipus:

• aprašomieji metaduomenys (nurodantys mikroturinio esybės vaidmenį arba funkciją, taip pat paieškos žodžius ar terminus, padedančius jos ieškoti),

• administraciniai metaduomenys (įskaitant techninius metaduomenis failams dekoduoti ir atvaizduoti, išsaugojimo metaduomenis ilgalaikiam failų valdymui ir teisių metaduomenis turiniui taikomoms intelektinės nuosavybės teisėms),

• struktūriniai metaduomenys (ryšiai tarp mikroturinio esybių, tarp mikroturinio esybių elementų, tarp skirtingų mikroturinio išteklių ir kt.),

• žymėjimo kalbos ir suderinti duomenų modeliavimo metodai (nuosekliai metodikai palaikyti, turint omenyje turinio sąveikumą).

Terminologija | 2017 | 24

23

Šios įvairios metaduomenų kategorijos padeda tenkinti skirtingus informacinių sistemų naudojimo poreikius. Kaip matyti, semantiniai aspektai minimi, tačiau tik nežymiai.

Metaduomenis galima saugoti ir tvarkyti duomenų bazėje, dažnai vadinamoje metaduomenų registru arba metaduomenų saugykla. Tačiau be konteksto ir atskaitos taško gali būti neįmanoma atpažinti metaduomenų vien į juos pažvelgus. (Wikipedia – https://en.wikipedia.org/wiki/Metadata) Kadangi metaduomenų aprašui vėl reikia metaduomenų, patys metaduomenys niekuo nesiskiria nuo bendrojo mikroturinio – tik jų savitas vaidmuo ar funkcija tam tikrais naudojimo atvejais turi būti pažymėti ir pripažįstami.

3.4. Pagrindiniai duomenys

Didėjantis poreikis keistis informacija internetu paskatino kurti standartus, kuriais būtų suderinami minimalūs įvairių e. taikomųjų programų metaduomenų rinkiniai, pavyzdžiui, Dublin Core (dabar ISO 15836:2009), skirtas bibliotekoms, arba terminologinių duomenų kategorijos (ISO 16642:2003).

Elektroninio verslo ir elektroninės prekybos srityse tokie suderinti metaduomenų rinkiniai šiandien dažnai vadinami pagrindiniais duomenimis (pvz., klientų duomenimis, produktų duomenimis); jie taip pat naudojami jungiant skirtingų rūšių duomenų kategorijas konkrečioms operacijoms ir, kai reikia, papildomus metaduomenis bei faktinius duomenis ir su jais susijusias procedūras (pvz., kainos apskaičiavimą).

Panašių pastangų dedama vis daugiau standartizacijos sričių. Todėl naujų su turiniu susijusių standartų skaičius auga eksponentiškai. Šie standartai gali būti susiję su šių dalykų standartizavimu:

• pačių mikroturinio esybių (pvz., standartizuotų terminijų, kiekių ir vienetų, įvairiausių simbolių, šalių, uostų, oro uostų, konteinerių, valiutų kodų ir kt.),

• su mikroturinio esybėmis susijusių metaduomenų,

• pagrindinių duomenų, susijusių su fizinio pasaulio objektais (fiziniais daiktais) arba informaciniu pasauliu (virtualiais objektais),

• nuorodų į atitinkamus metaduomenų ir pagrindinių duomenų registrus arba saugyklas.

Šios srities ekspertai visuotinai sutaria, kad „turinio standartizavimas mažina verslo procesų sudėtingumą“.

Tačiau įvairiose e. taikomosiose programose taikoma daug metaduomenų ir pagrindinių duomenų standartų bei standartizuotų metodų, kurie yra

24

Christian Galinski

The Internet of Things – Hype and reality: Crucial issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication

kliūtis „turinio sąveikumui“. Nors derinimo pastangos jau vykdomos, būtina skubiai jas intensyvinti ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Siekdama padėti pagerinti šią padėtį, Infoterm, bendradarbiaudama su Europos pagalbinių technologijų plėtros asociacija (AAATE), paskelbė „2016 m. rekomendaciją dėl e. prieinamumo ir e. įtraukties standartų“. (Žr. ANNEX)

4. STANDARTŲ VAIDMUO

4.1. Standartų ir standartizacijos pobūdis

Įvairiose mokslo ir technikos bendruomenėse standartai priimami labai nevienodai. Pavyzdžiui, inžinieriai ir kiti technikos ekspertai standartizaciją laiko pramonės ir prekybos našumo, veiksmingumo bei inovacijų pagrindu. (ETSI 2017-09-03: http://www.etsi.org/standards/why-we-need-standards)

„Standartai užtikrina

• Saugą ir patikimumą

• Vyriausybės politikos ir teisės aktų įgyvendinimo palaikymą

• Sąveikumą^* /žr. 4.3/

• Naudą verslui, pavyzdžiui:

○ Atveria prieigą prie rinkų;

○ Leidžia pasiekti masto ekonomiją;

○ Skatina inovacijas;

○ Didina informuotumą apie technikos pažangą ir iniciatyvas.

• Vartotojų pasirinkimo galimybes

Pagalvokite, koks būtų pasaulis be standartų:

• Produktai gali veikti ne taip, kaip tikimasi;

• Jie gali būti prastesnės kokybės;

• Jie gali būti nesuderinami su kita įranga – iš tiesų gali būti, kad jų net nepavyks su ja sujungti;

• Kraštutiniais atvejais nestandartizuoti gaminiai gali būti pavojingi;

• Klientai būtų pririšti prie vieno gamintojo ar tiekėjo;

• Gamintojai būtų priversti kurti savo individualius sprendimus net paprasčiausiems poreikiams tenkinti, turėdami ribotas galimybes konkuruoti su kitais.“ (ETSI ibidem)

Terminologija | 2017 | 24

25

ETSI daro išvadą: „Visuomenei reikia standartų“. Inžinierių ir technikų požiūriu tai iš tiesų tiesa, tačiau kiti mokslo sluoksniai ir su standartais nesusipažinę žmonės nebūtinai tai pripažįsta ar pritaria.

Standartizacija vyksta sudėtingoje sistemoje:

• Oficialios standartizacijos institucijos nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis rengia „formaliuosius standartus“ arba „de jure standartus“, o tarp jų veikia nusistovėję bendradarbiavimo tinklai;

• Kitos standartus rengiančios organizacijos (SDO), ypač pramonės organizacijos, rengia „de facto standartus“ arba „pramonės standartus“.

Tradiciškai standartų rengimas glaudžiai susijęs su terminologijos standartizavimu. Daugelio didesnių SDO duomenų bazėse yra daugiau nei 100 000 standartizuotų terminologinių įrašų, o kai kuriose – keli šimtai tūkstančių. Kaip jau paaiškinta, vis dažniau standartizuojamos ir kitokios mikrokomunikato rūšys. Be to, yra nemažai metodologinių standartų, nustatančių, kaip tvarkyti įvairių formų mikrokomunikatą.

„2016 m. rekomendacija“ (žr. ANNEX) buvo parengta atsižvelgiant į tai, kad daiktų internetas negali veikti efektyviai ir veiksmingai be turinio, o standartai yra nepaprastai svarbūs visiems „turinio sąveikumo“ aspektams.

4.2. Techniniai standartai, teisinės normos ir sertifikavimas

„Nors valstybės (ar kitos rūšies teisinės) institucijos išleistos teisinės normos paprastai yra privalomos elgesio taisyklės, techniniai standartai nusako mokslo, technikos ar metodologinės raidos pažangiausią lygį. Tik tuo atveju, jei jie nurodyti įstatyme ar kitame teisės akte, jie gali tapti atitinkamos teisinės normos dalimi.“ (IN LIFE D9.8 2017: 48)

Teisines normas leidžia valstybės (ar kitos rūšies teisinės) institucijos, o techninius standartus – standartizacijos įstaigos (ar standartizacijos organizacijos arba standartus rengiančios organizacijos, SDOs) tarptautiniu, regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu, panašiai kaip teisinėje sistemoje. Kai kuriose šalyse standartizacijos įstaigos yra nacionalinės valdžios institucijos, kurių techniniai standartai laikomi teisinėmis normomis. Europos šalyse standartizacijos įstaigos formaliai veikia privačiajame sektoriuje – paprastai remdamosi nacionaliniu įstatymu, kuriame minima techninė standartizacija. Apibendrinant:

26

Christian Galinski

The Internet of Things – Hype and reality: Crucial issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication

• Patys standartai [teisine prasme] nėra reguliacinio pobūdžio, o jų taikymas paprastai yra savanoriškas. Nors standartai tėra „tik“ [svarios] rekomendacijos, jie plačiai naudojami dėl teikiamos naudos ir juose sukauptos didelės kvalifikuotos techninės informacijos apimties.

• Standartai tampa [teisiškai] privalomi tik tada, kai jie nurodomi privačiose sutartyse ar susitarimuose arba įstatymuose ar kituose teisės aktuose, o jų naudojimas nustatomas kaip reikalavimas. Standartai gali padėti išvengti teisinių ginčų, nes juose pateikiamos nedviprasmiškos specifikacijos.

• Iš tikrųjų standartai, visų pirma teismų jurisdikcijoje, laikomi žemesniais už įstatymus.

Sertifikavimas, ypač grindžiamas standartais, gali padėti užtikrinti veiksmingą standartų įgyvendinimą. Sertifikuoti galima:

• Produktus.

• Programinę įrangą / įrankius (pvz., sąveikumo požiūriu).

• Procesus.

• Paslaugas.

• Žmogiškuosius išteklius:

○ personalo sertifikavimą,

○ kompetencijas ir įgūdžius.

• Mokymą:

○ mokymo organizaciją,

○ instruktoriai,

○ mokymo medžiaga ir priemonės.

Vis dažniau sertifikavimas taikomas ir turinio ištekliams, vertinant turinio kokybę ir sąveikumą. Tai apima turinio valdymo programinę įrangą bei priemones, susijusias paslaugas ir kitas paslaugas, kuriose pakartotinai naudojami turinio ištekliai, organizacinius reikalavimus, taikomus turinio išteklių valdymui, taip pat reikalavimus, susijusius su turinio išteklių valdymu užsiimančių žmogiškųjų išteklių kompetencijomis ir įgūdžiais.

Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie svarbiausi ir visuomeniniu bei politiniu požiūriu jautrūs skersiniai aspektai dar toli gražu neišspręsti, teisinis ir techninis reglamentavimas atliks svarbų vaidmenį toliau plėtojant IoT. Šie aspektai visų pirma apima saugumą, privatumą, saugą, vientisumą, pasitikėjimą, patikimumą, skaidrumą, anonimiškumą, etiką, taip pat, platesniu požiūriu, sąveikumą, energijos vartojimą ir kibernetinius nusikaltimus. (Vermesan & Friess 2014: 31)

Terminologija | 2017 | 24

27

4.3. Standartizacija ir sąveikumas

Toliau pateiktas teiginys, taikomas mikro mokymosi objektams, o ne „turiniui“ apskritai, tebėra aktualus:

„Viena vertus, sparčiai daugėja žiniatinkliu pagrįstų turinio platformų, siūlančių naudotojams vieną ar kelis išteklius, kita vertus, trūksta teorinio ir metodologinio pagrindo, o geriausiu atveju – orientacijos į geriausią turinio sąveikumo praktiką. /Tai, kad vis daugiau išteklių taip pat kuriama ir prižiūrima dažnai nepakankamais žiniatinkliu pagrįstais bendradarbiavimo, dalyvavimo ir paskirstytais metodais, dar labiau skatins šį gausėjimą./ Todėl turinio struktūros kokybei, t. y. pirmiausia patikimumui, užtikrinti būtina derinti įvairias priemones, pavyzdžiui, standartus, tinkamą programinę įrangą /informacijos ir komunikacijos technologijas/, sertifikavimo schemas ir kt.“ (Galinski & Giraldo Perez: 2011)

Kaip jau buvo paaiškinta, „techninis sąveikumas“ nebūtinai užtikrina „turinio sąveikumą“. ETSI portalo citatoje sąveikumas (IOp) akivaizdžiai vartojamas siaurąja „techninio sąveikumo“ prasme. Tačiau vis dažniau pripažįstama, kad semantinis IOp turi daugiau aspektų, nei tikėtasi, o duomenų kokybė labai priklauso nuo turinio IOp. Savo ruožtu duomenų kokybė itin priklauso nuo metaduomenų kokybės, o turinio IOp didele dalimi priklauso nuo duomenų modelių ir ontologijų sąveikumo (pvz., pagal atvirųjų duomenų kokybės stebėsenos projektą ADEQUATe (2015)).

Palyginus standartizuotus terminų įrašus, kuriuose apibrėžiamas „sąveikumas“, galima rasti tokį (techninio) sąveikumo apibrėžimą, taikomą IKT sričiai:

„4.17 sąveikumas – gebėjimas palaikyti ryšį, vykdyti programas arba perduoti duomenis tarp įvairių funkcinių vienetų taip, kad naudotojui reikėtų mažai arba visai nereikėtų žinoti apie unikalias tų vienetų savybes“ (ISO/TS 19101-2:2008, 4.17).

Vis dažniau pripažįstama, kad šis apibrėžimas nepakankamas, kai atsižvelgiama į naudotojo vaidmenį, kaip rodo šis apibrėžimas:

„3.11 sąveikumas – laipsnis arba mastas, kuriuo įvairios aplinkos (aparatinė ir programinė įranga) gali keistis informacija neprarasdamos turinio ir naudotojui nepastebimu būdu“ (ISO/TS 22224:2009, 3.11).

Tačiau taip pat pripažinta, kad techninis sąveikumas iš tikrųjų gali nebūti sąveikumas be „organizacinio sąveikumo“, o vėliau – ir „semantinio sąveikumo“ (semIOp), kuris apibrėžiamas taip:

28

Christian Galinski

The Internet of Things – Hype and reality: Crucial issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication

„2.34 semantinis sąveikumas – sistemų bendrinamų duomenų gebėjimas būti suprastiems visiškai apibrėžtų srities sąvokų lygmeniu“ (ISO 11354-2:2015, 2.34).

Šiame kontekste sintaksinis sąveikumas, apimantis duomenų pakavimo ir perdavimo mechanizmus, laikomas semantinio sąveikumo prielaida. (Wikipedia – https://en.wikipedia.org/wiki/Semantic_interoperability) Tačiau programavimo praktikoje paprastai atsižvelgiama tik į vienakalbes ir vienamodes programas, o to tikrai nepakanka norint aprėpti įvairius tarpusavio žmonių bendravimo aspektus.

Kalbininkai „semantinį sąveikumą“ – vis dar daugiausia leksikos arba žodyno lygmens sąvoką – skirstytų į:

leksinį sąveikumą (apimantį tam tikrą sintaksinio sąveikumo laipsnį kalbine prasme),

konceptualųjį sąveikumą,

pragmatinį sąveikumą.

Visuose pirmiau aptartuose aspektuose nepakankamai atsižvelgta į skirtingų modalumų turinio ir komunikacijos elementų sąveikumą įvairiose sistemose bei programose. „Turinio sąveikumas“ žengia toliau nei „semantinis sąveikumas“ ir apima (tarpusavio žmonių bendravimo prasme) leksinį, konceptualųjį ir pragmatinį sąveikumą. ISO/TC 37 „Kalba ir terminologija“ daugiausia dėmesio skiria „struktūruotam turiniui leksinės semantikos lygmeniu“, kuris apima terminologiją ir kitus kalbos išteklius, taip pat nelingvistinius ir neverbalinius vadinamojo „mikroturinio“ išteklius. Komitetas pripažįsta mikroturinio nelingvistinius ir neverbalinius išteklius svarbiais „kitais turinio ištekliais“ („kitokių komunikacijos rūšių“ prasme <leksinės semantikos lygmeniu>). Todėl jis vartoja terminą „turinio sąveikumas“, kuris peržengia EPUB pasaulyje vartojamo „turinio sąveikumo“ sąvokos ribas (ji reiškia vienodą turinio išdėstymą, išvaizdą ir pojūtį naudojant įvairius skaitymo įrenginius, pavyzdžiui, elektronines knygas, skaitykles, „iPad“ ir kt.). ISO/TC 37 suvokia, kad jam gali tekti imtis standartizacijos veiklos, susijusios su šia platesne turinio sąveikumo samprata.

The EU project universAAL (2012: 16-17) refers to further facets of interoperability including:

„Protokolų sąveikumas: gebėjimas tinkle dalytis bitais ir baitais;

Terminologija | 2017 | 24

29

Paslaugų sąveikumas: gebėjimas keistis pranešimais aiškiai apibrėžtu formatu;

Taikomųjų programų sąveikumas: gebėjimas vienodai interpretuoti apsikeistus duomenis;

Naudotojo suvokiamas sąveikumas: sistemos komponentų gebėjimas veiksmingai ir tiksliai komunikuoti bei teikti naudotojo tikimas paslaugas.”

„Keturios skirtingos klasės grindžiamos viena kita. Sąveikumas žmogaus naudotojo požiūriu įmanomas tik tada, jei taikomosios sistemos ir jo naudojamos taikomosios programos yra sąveikios. Tam savo ruožtu būtina, kad tinklo paslaugos, kuriomis šios taikomosios programos keičiasi pranešimais, komandomis, failais, vaizdais ir garsais, būtų sąveikios. Be to, būtina, kad pats neapdorotų duomenų („bitų ir baitų“) perdavimas būtų sąveikus; tai įmanoma tik tada, jei tokie yra elektriniai ir elektroniniai komponentai (jungtys ir kabeliai) arba belaidžiai komponentai.“

Kalbėdama apie tris sistemų bendradarbiavimo formas – suderinamumą, sąveiką taikant de facto standartus ir sąveikumą taikant standartus – universAAL (2012: 15) pažymėjo: „Tam paprastai būtina laikytis bendrų normų ir standartų.“ Tas pats pasakytina ir apie turinio sąveikumą, kuriam terminologijos valdymo srityje reikalingi metodologijos standartai, susiję su

Duomenų kategorijomis (kurios nėra visiškai tapačios metaduomenims), naudojamomis struktūruoto turinio įrašų konceptualiajame projektavime;

Duomenų modeliais ir duomenų modeliavimo metodais;

Metamodeliais, kad konkuruojantys duomenų modeliai taptų sąveikūs.

Šie standartai turėtų būti taikomi nuosekliai ir griežtai – tam būtina, kad jų nustatomi metodai būtų sąveikūs. Tai galima vadinti „metodologijos sąveikumu“ ir net „standartų sąveikumu“. Tik tuomet galima užtikrinti turinio sąveikumą, kuris taip pat padeda garantuoti mikroturinio kokybę. Tai reiškia, kad mums vis dar reikia daugiau standartų – ir „geresnių“ sąveikumo požiūriu, nes sąveikumas yra viena iš tvarumo šioje srityje prielaidų.

Tai, kas išdėstyta pirmiau, ypač taikytina „kontroliuojamai komunikacijai“. Šiandieniai kompiuteriai, kalbant apie visavertį semantinį sąveikumą, vis dar negali aprėpti viso kalbos variacijų spektro (t. y. pragmatikos, įskaitant „spontaniškas variacijas“), juolab jei sąveikumas yra

30

Christian Galinski

The Internet of Things – Hype and reality: Crucial issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication

reikalingas neverbalinei komunikacijai tarp asmenų su negalia ir su jais. Todėl neribotą variacijų potencialą gali tekti vienaip ar kitaip apriboti tam tikra kontroliuojamos komunikacijos forma – tai būtų visų rūšių plačiai žinomos „kontroliuojamosios kalbos“ plėtinys. Kontroliuojamoji komunikacija taip pat sudaryta iš mikroįturinio vienetų arba juos apima. Elektroninėse programose gausu standartizuotų ar net suderintų koduočių (turinio elementų); jas galima laikyti specifine kontroliuojamo žodyno rūšimi.

„Rekomendacija dėl programinės įrangos ir turinio kūrimo principų 2010“ (MoU/MG 2012) iš tiesų siekia „turinio sąveikumo“ – ypač mikroįturinio atžvilgiu. Be to, panašu, kad tikrasis turinio sąveikumas lengviau pasiekiamas mikroįturiniui nei nestruktūruotam turiniui, nes jo metaduomenys daugiausia nurodo „prasmę“, o ne vien visą turinio „informacijos objektą“.

5. TERMINOLOGIJOS MOKSLO IR JO TAIKYMO SRIČIŲ INDĖLIS

Christian Galinski & Blanca Stella Giraldo Perez (2012: 8) stated:

„[...] taip pat gali būti akustinių / girdimųjų simbolių, haptinių / lytėjimo simbolių ir kitokių, kurie terminologijos valdyme galėtų būti žymenys ar net sąvokų aprašai (pavyzdžiui, neverbalinės reprezentacijos [ISO 10241-1:2011]). Gali reikėti ir papildomos informacijos – bei atitinkamų duomenų kategorijų – norint sistemiškai valdyti apskritai struktūruotą turinį.“

Pateikta daugybė nelingvistinių sąvokų reprezentacijų arba mišrių lingvistinių ir nelingvistinių reprezentacijų pavyzdžių, siekiant įrodyti, kad „mikroįturinio“ sąvoka apima daugybę struktūruoto turinio rūšių leksinės semantikos lygmeniu; iki šiol jos laikytos visiškai skirtingomis duomenų rūšimis, kurioms reikia skirtingų metodikų, pavyzdžiui:

• Leksikografiniai duomenys, tokie kaip:

○ žodžių vienetai (įskaitant sudurtinius žodžius ir kt.),

○ morfemos (morfologija),

○ kolokacijos, metaforos ir kiti žodžių junginiai;

• Terminijos ir panašių rūšių kalbos ištekliai bei kiti turinio ištekliai, tokie kaip:

○ nomenklatūros, taksonomijos, tipologijos, žodynėliai, žodynai ir kt.,

○ terminologinės morfemos (morfologija),

○ terminologiniai frazeologizmai (frazeologija),

Terminologija | 2017 | 24

31

○ įvairiausi tikriniai vardai, pavyzdžiui, naudojami kaip įrašai įvairių rūšių kataloguose,

○ grafiniai simboliai ir kiti neverbaliniai žymenys,

○ (produkto) savybės, ypatybės, atributai ir kt.;

• Tezaurai, klasifikavimo schemos (taip pat žr. ISO/DIS 22274:2011), raktažodžiai ir kitos dokumentavimo kalbų rūšys (arba kontroliuojamieji žodynai);

• Enciklopediniai (glausti) leksiniai įrašai, pavyzdžiui, tokios formos:

○ terminologiniai įrašai, papildyti žiniomis,

○ (paaiškinti) tikriniai vardai ir kitos su tikriniais vardais glaudžiai susijusių duomenų rūšys,

○ nomenklatūros (jei jos neįtrauktos į „terminologiją“);

• Ontologijos, temų žemėlapiai ir kitos žinių struktūravimo sistemų rūšys;

• Metaduomenys ir duomenų kategorijos (kitose taikymo srityse vadinamos pagrindiniais duomenimis arba pagrindiniais komponentais).

Tarp pirmiau išvardytų mikrožinių turinio rūšių leksikografiniai duomenys, terminologiniai duomenys, kontroliuojamieji žodynai, ontologijų esybės ir metaduomenys, be kita ko, atlieka konkrečius vaidmenis ar funkcijas, į kurias būtina atsižvelgti kuriant duomenų modelį. Atsižvelgiant į naudojamo teksto sudėtingumą ir ilgį, enciklopediniai (glausti) leksiniai įrašai gali būti nestruktūruotas turinys, o ne mikrožinių turinys, priklausomai nuo teksto ilgio. Kaip ir terminologijoje, visoms pirmiau išvardytoms mikrožinių turinio rūšims reikia žymimosios raiškos, kad jas būtų galima perteikti, pavyzdžiui:

• viena ar kelios kalbinės raiškos formos – šnekamoji, rašytinė arba gestų kalba,

• viena ar kelios grafinės ir kitos neverbalinės žymimosios raiškos formos, pavyzdžiui, įvairiausi grafiniai simboliai, akustiniai simboliai arba kitų modalumų simboliai.

Dažniau nei ne, jiems reikia aprašomųjų raiškos formų (arba bent tam tikro „konteksto“), pavyzdžiui:

• viena ar kelios verbalinės aprašomosios raiškos formos, pvz., apibrėžtis, aprašymas, paaiškinimas ar panašus dalykas (kuris taip pat gali būti perteiktas šnekamąja arba gestų kalba),

• viena ar kelios neverbalinės aprašomosios raiškos formos (kai kurios papildo verbalinę raišką, kitos kuriamos kaip neverbalinės raiškos formos, nepriklausomai nuo verbalinių).

32

Christian Galinski

The Internet of Things – Hype and reality: Crucial issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication

Neverbalinis struktūruoto turinio pobūdis ypač reikšmingas tokiose srityse kaip e. mokymasis ir itin svarbus žmonių tarpusavio (H2H) komunikacijai:

su žmonėmis su negalia (PwD) ir tarp jų (tiesiogiai arba padedant ICT įrenginiams, veikiantiems kaip pagalbinės technologijos),

tarp žmonių su negalia (PwD) (ir jų globėjų) bei jų naudojamų įrenginių ir

tarp šių įrenginių.

Kadangi terminologinis požiūris nuo pat pradžių yra „nepriklausomas nuo kalbos“ (t. y. neribotai daugiakalbis) ir „amodalinis“ (t. y. iš esmės tinkamas bet kokiai modalumui aprėpti), jį galima taikyti bet kokio pobūdžio mikroturiniui, deramai atsižvelgiant į skirtingus vaidmenis ar funkcijas, kuriuos skirtingų rūšių mikroturinys gali atlikti žmonių tarpusavio (H2H) komunikacijoje.

Kaip jau buvo paaiškinta, tai taikoma ir patiems metaduomenims.

6. I Š V A D O S

Dėl pačios daiktų interneto (IoT) prigimties žmonės yra jo dalis – taip pat ir jų tarpusavio (H2H) komunikacija (rašytinė ar žodinė, bet kuria kalba ar kitomis komunikacijos modalumais). Galiausiai bet kurį „informacijos objektą“ didžiuliame daiktų internete (IoT) „daiktų“ sukuriamų duomenų kiekyje reikia arba gali reikėti interpretuoti, kad jis taptų informacija ir žiniomis. Interpretacija neįmanoma be „prasmės“, o kalbant apie specializuotą informaciją ir komunikaciją, svarbiausi pagrindiniai „prasmės“ (t. y. semantikos) elementai yra sąvokos, išreikštos terminais ar kitokiomis sąvokų reprezentacijomis.

Šiame kontekste sąvoką „terminologija“, kaip ją paprastai supranta kalbinį išsilavinimą turintys ekspertai, reikia išplėsti: terminologijos standartuose, techninėje dokumentacijoje (ypač kai naudojamos naujosios medijos), elektroninėse knygose ir pan. neverbalinės sąvokų reprezentacijos yra gana įprastos. Kalbant apie žmonių tarpusavio (H2H) komunikaciją, susijusią su e. mokymusi ir žmonėmis su negalia (PwD), šios kitos modalumo formos yra būtinos.

Taip pat reikia iš naujo įvertinti skirtingų „terminologinių vienetų“ rūšių aspektą. E. taikomosiose programose yra gerokai daugiau terminologinių vienetų rūšių nei vien įprastai aptariami terminai ir santrumpos (o galbūt ir simboliai, turintys tariamai lingvistinę formą). Bet kuriuo atveju terminologiniai vienetai yra itin svarbūs specializuotai komunikacijai, kad ir kokiu modalumu ji vyktų.

Terminologija | 2017 | 24

3 3

Į sąvokas orientuotas terminologinis požiūris gali būti taikomas bet kokio pobūdžio mikrokanalui – ypač jei reikalingas daugiakalbiškumas ir multimodalumas (net jei tik potencialiai). Iš principo jis nuo pat pradžių nepriklauso nuo kalbos (todėl yra daugiakalbis) ir nėra susietas su konkrečiu modalumu (todėl yra multimodalus). Šis faktas vadovėliuose ir standartuose apie terminologijos principus ir metodus vis dar nepakankamai įvertinamas.

Norint aprėpti mikrokanalo objektų „reikšmę“, būtini metaduomenys – ir labiau ribojantis metaduomenų naudojimas pagrindinių metaduomenų, pagrindinių duomenų ar panašia forma. Ypač metaduomenų ir pagrindinių duomenų srityje ISO ir IEC yra daug standartizuotų metodų. Juos būtina skubiai suderinti.

„Konkurenciniai“ standartai labai kenkia „sąveikumui“ – pažeidžiamas vienas iš pagrindinių standartizacijos tikslų. Kalbant apie įvairių rūšių mikrokanalą, svarbiausia suderinti atitinkamų metodologijos standartų turinį. Tai teigiamai paveiktų visų rūšių informacijos valdymo sistemų kūrimą, siekiant turinio integracijos ir turinio sąveikumo.

Vienas iš būdų šiai padėčiai pagerinti – o ji iš tiesų lemia labai dideles išlaidas organizacijoms visame pasaulyje – galėtų būti iniciatyvos, kuriomis siekiama geriau koordinuoti standartizacijos komitetų darbą, kad skirtingų standartų ir net skirtingų standartizacijos sričių turinys būtų darnesnis; tokia iniciatyva pradėta įgyvendinant „2016 m. rekomendaciją dėl e. prieinamumo ir e. įtraukties standartų“. (Žr. ANNEX)

Šiuo tekstu siekiama susieti daugybę iš pažiūros nesusijusių aspektų, atkreipti dėmesį į svarbius klausimus, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir taip nutiesti kelią geresniam sistemų kūrimui, veiksmingesnei turinio integracijai ir turinio sąveikumui.

REFERENCES

ADEQUate-Qualität von Datenportalen. Forschungdatenbank Fachhochschule Krems. 2015 (http://www.donau-uni.ac.at/opt/fdb/projects/view/4294968866).

Boiko B. 2004: Defining Data, Information, and Content. – B. Boiko, Content Management Bible, 2nd Edition, Indianapolis: Wiley Publishing Company, 3-12.

The Computer Language Company Inc. (1981-2017). – Computer Desktop Encyclopedia (http://www.computerlanguage.com/).

Evans D. 2011: The Internet of Things. How the next evolution of the Internet is changing everything, IBSG White Paper (CISCO Internet Business Solution Group) (file:///C:/DATEN/daten/Infoterm%20Members/LA/COL%20Workshops/Medellin%202014&2016/CISCO-2011_IoT_IBSG_0411FINAL.pdf).

Ericsson 2016: Ericsson Mobility Report. On the pulse of the networked society, Stockholm (https://www.ericsson.com/res/docs/2016/ericsson-mobility-report-2016.pdf).

34

Christian Galinski

The Internet of Things – Hype and reality: Crucial issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication

ETSI Portal ETSI 2017-09-03. (http://www.etsi.org/standards/why-we-need-standards).

Galinski Ch. and Giraldo Perez B. S. 2011: The work of today’s TC/37 in the light of ‘content interoperability’: Standardization as an issue of corpus planning taking eLearning as an example. – Proceedings of the IITF Colloquium on Language Policy and Language Planning, Perm, Russia, 22–23 August 2011. – Journal Terminology Science and Research (TSR), vol. 22, 5–19. ISSN 1017–382X (file:///C:/Users/chris/AppData/Local/Microsoft/Windows/INetCache/IE/X8YVWQ2G/Vol22.pdf).

Galinski Ch. and Giraldo Perez B. S. 2012: Content Interoperability: Re-purposing structured content for eLearning seen under a standardization perspective’. International Conference on Terminology: State-of-the-art and the future of terminology methodology and application (TMA 2011), Vilnius, Lithuania, 12–13 October 2011. – Terminologija 19, 6–32.

Galinski Ch. and Giraldo Perez B. S. 2014: Typology of structured content in eApplications. Under a content interoperability, quality and standardization perspective. – Budin G. and Lušicky V. (eds.), Languages for Special Purposes in a Multilingual, Transcultural World. Proceedings of the 19th European Symposium on Languages for Special Purposes, 8–10 July 2013, Vienna, 405–417. ISBN: 978–3–200–03674-1. (Available with Creative Commons Non-Commercial 4.0 International License at: https://lsp2013.univie.ac.at/proceedings).

IERC – http://www.internet-of-things-research.eu/about_iot.htm (IoT European Research Cluster)

IN LIFE. D9.8 – Dissemination & Standardization Plan. 2017 (EU Project: INdependent LIving support Functions for the Elderly).

ISAAC – https://www.isaac-online.org/english/what-is-aac/what-is-communication/ (International Society for Augmentative and Alternative Communication).

Merriam-Webster. – https://www.merriam-webster.com/dictionary/metadata.

MoU/MG (Management Group of the ITU-ISO-IEC-UN/ECE Memorandum of Understanding concerning eBusiness standardization) 2012: Recommendation on software and content development principles 2010. (MoU/MG/12 N 476 Rev.1, 2012) Available at: http://isotc.iso.org/livelink/livelink/fetch/2000/2489/Itf_Home/MoU-MG/Moung500.html.

OASIS (Advancing Open Standards for the Information Society) (s.a.). Retrieved 2013-07-01, from OASIS Unstructured Information Management Architecture (UIMA) TC: https://www.oasis-open.org/committees/uima/charter.php.

Riley J. 2017: Understanding metadata. What is metadata and what is it good for? A Primer Publication of the National Information Standards Organization (NISO). Baltimore: NISO (http://www.niso.org/apps/group_public/download.php/17446/Understanding%20Metadata.pdf).

Riley J. 2012: ICT: The difference between data and information. Study notes: https://www.tutor2u.net/business/reference/the-difference-between-data-and-information retrieved 2017-09-03.

Rowley J. 2007: The wisdom hierarchy: representations of the DIKW hierarchy. – Journal of Information Science 33 (2), 163–180.

Steichen B. and Wade V. 2010: Adaptive Retrieval and Composition of Socio-Semantic Content for Personalised Customer Care. – Federica Cena et al (eds.). Proceedings of the International Workshop on Adaptation in Social and Semantic Web (SASweb – 2010), Hawaii: EEUU, 1–12 (http://ceur-ws.org/Vol-590/).

UNESCO 2017: Infoterm, ICANN. Glossary of the Internet governance terms (IGG), Paris: UNESCO (http://en.unesco.org/sites/default/files/igg2017_en.pdf).

universAAL Consortium. D8.3 2012: Standardization usage plan and contributions.

Vermesan O., Friess P., Guillemin P., Gusmeroli S. et al. (eds.) 2011: Internet of Things. Strategic Research Agenda. Chapter 2: Internet of Things Strategic Research Roadmap, Aalborg (DA): River Publishers. ISBN 978-87-92329-67-7 (http://www.internet-of-things-research.eu/pdf/IoT_Cluster_Strategic_Research_Agenda_2011.pdf).

Vermesan O. and Friess P. 2014: Internet of Things. From research and innovation to market deployment. Aalborg (DA): River Publishers, ISBN 978-87-93102-94-1 / ISBN 978-87-93102-945-8.

Webopedia – http://www.webopedia.com/.

Wikipedia – https://en.wikipedia.org/ all quotations retrieved 2017-09-03.

Zumpe S., Esswein W. 2002: Simplification of Knowledge Discovery using “Structure Classification”. – Gaul W., Ritter G. Classification, Automation, and New Media: Proceedings of the 24th Annual Conference of the Gesellschaft für Klassifikation e.V., University of Passau, March 15–17, 2000, Dresden, Germany: Springer: 245–252. Available from: http://link.springer.com/chapter/10.1007/978-3-642-55991-4_26.

Terminologija | 2017 | 24

35

REFERENCED STANDARDS

IEC 80000-14:2014 Telebiometrics related to physiology as a part of the ISO and IEC 80000 harmonized series.

ISO/IEC 15938-5:2003 Information technology – Multimedia content description interface. – Part 5: Multimedia description schemes.

ISO/IEC 12785-1:2009 Information technology – Learning, education, and training – Content packaging. – Part 1: Information model.

ISO/IEC 24800-3:2010 Information technology – JPSearch. – Part 3: Query format.

ISO 5492:2008 Sensory analysis – Vocabulary.

ISO 9241-151:2008 Ergonomics of human-system interaction. – Part 151: Guidance on World Wide Web user interfaces.

ISO 10241-1:2011 Terminological entries in standards. – Part 1: General requirements and examples of presentation.

ISO 11354-2:2015 Advanced automation technologies and their applications – Requirements for establishing manufacturing enterprise process interoperability. – Part 2: Maturity model for assessing enterprise interoperability (https://www.iso.org/obp/ui/#iso:std:iso:11354:-2:ed-1:v1:en).

ISO 15836:2009 Information and documentation – The Dublin Core metadata element set.

ISO 16642:2003 Computer applications in terminology – Terminological markup framework (TMF).

ISO/TS 19101-2:2008 Geographic information – Reference model. – Part 2: Imagery (https://www.iso.org/obp/ui/#iso:std:iso:ts:19101:-2:ed-1:v1:en).

ISO 19115:2003 (series) Geographic information – Metadata.

ISO 19115-1:2014 Geographic information – Metadata. – Part 1: Fundamentals.

ISO 22274:2013 Systems to manage terminology, knowledge and content – Concept-related aspects for developing and internationalizing classification systems.

ISO/TS 22224:2009 Health informatics – Electronic reporting of adverse drug reactions (https://www.iso.org/obp/ui/#iso:std:iso:ts:22224:ed-1:v1:en).

ISO 24531:2013 (4.11) <XML> all data between the start tag and end tag of an element.

ITU-T Y.2060:2012 Series Y: Global information infrastructure, Internet Protocol aspects and next-generation networks. Next Generation Networks – Frameworks and functional architecture models.

ITU-T X.1081:2011 The telebiometric multimodal model – A framework for the specification of security and safety aspects of telebiometrics.

ITU-T X.1082:2010 Telebiometrics related to human physiology.

ANNEX

Recommendation 2016 concerning standards on eAccessibility and eInclusion

(drafted at the IN LIFE Workshop “Strategic Standardization Issues Concerning eAccessibility & eInclusion” at the 15th International Conference on Computers Helping People with Special Needs – ICCHP 2016, in Linz, Austria, in July 2016)

Purpose:

Increasingly R&D projects and the software industry – especially for mobile technologies – consider the “Recommendation on software and content development principles 2010” whereby

36

Christian Galinski

The Internet of Things – Hype and reality: Crucial issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication

“decision makers in public as well as private frameworks, software developers, the content industry and developers of pertinent standards /should be/ aware that multilinguality, multimodality, eInclusion and eAccessibility need to be considered from the outset in software and content development. These considerations are required in order to avoid the need for additional or remedial engineering or redesign at the time of adaptation, which tend to be very costly and often prove to be impossible”.

Since 2010, hundreds of standards about eAccessibility and eInclusion were developed or revised by technical committees in standards organisations at international, European, or national level – not to mention many industry standards developed by other standards developing organisations (SDO). In addition, there are possibly thousands of standards that have a bearing on persons with disabilities (PwD). In particular, ‘accessibility’ in a broad sense rarely occurs in the title or in the body of these standards. “Recommendation 2016” addresses critical issues identified in recent conferences, initiatives and projects dealing with eAccessibility and eInclusion and related topics concerning the difficulties faced by system developers, their customers, health care providers and end-users when trying to find and apply pertinent standards.

The organizations endorsing Recommendation 2016 call upon stakeholders of eAccessibility and eInclusion, in particular standards developing organizations (SDOs) to:

➤ develop a more refined classification or keywording approach to identify content in standards with a bearing on eAccessibility and eInclusion

➤ register the potential relevance for eAccessibility & eInclusion of an emerging standard right from the beginning of a standardization activity

➤ cross-reference standards having a bearing on eAccessibility and eInclusion

➤ encourage the formulation and use of consistent vocabulary / terminology

➤ implement search functionalities that ease the use of standards

➤ facilitate the active involvement of PwD as end-users in standardizing activities among others by providing standards documents in an ‘accessible’ format

Implementing the above measures would enhance interoperability of eAccessibility&eInclusion related products and services and thus benefit users of standards and standardization at large.

Terminologija | 2017 | 24

37

Recommendation:

Standards development processes and monitoring in conjunction with standards about eAccessibility and eInclusion and related aspects, should allow the coordination of standardizing activities across technical committees and SDOs, leading to content coherence among standards about similar themes. This would help industry and other organizations to comply with standards’ requirements referring to corporate social responsibility and risk management, as well as with the latest legal regulations on accessibility in eProcurement and public websites.

Supportive measures may be worthwhile pursuing, to (a) promote certification schemes based on standards about eAccessibility and eInclusion, (b) encourage education and training activities regarding such standards, and (c) enhance the positive role that media (both institutional and social) and civil society can play here.

Online endorsement: aaate-endorsed-the-recommendation-2016-concerning-standards-on-eaccessibility-and-einclusion/

DAIKTŲ INTERNETAS – LŪKESČIAI IR REALYBĖ: SVARBIAUSIOS DAIKTŲ INTERNETO TECHNOLOGIJŲ PROBLEMOS IR ŽMOGAUS BEI KOMPIUTERIO SĄVEIKOS TURINYS

Daiktų internetui skirtų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros progresas labai spartus. Daiktų internetas gali technologiškai sujungti daugmaž visas elektroninių paslaugų teikimo sritis, įskaitant e. sveikatos, e. verslo ir prekybos, e. valdymo, net e. švietimo ir kitas paslaugas, o kur dar junginiais su žodžiu „išmanus“ ar „pažangus“ įvardijami projektai (tokie kaip išmanieji miestai, išmanusis transportas, išmaniosios ligoninės). Turint omenyje šiuos dalykus, vis labiau ryškėja žiūrėjimo į sąveikumą pirmiausia per technologijų prizmę (techninis sąveikumas), taip pat tam tikru mastu ir per semantikos prizmę (semantinis sąveikumas) trūkumai. Internetinių turinio platformų, vartotojams siūlančių vieną ar daugelį išteklių, gausa iš pirmo žvilgsnio atrodo pribloškianti. Atidžiau pažiūrėjus į šių išteklių turinio sąveikumą ir kokybę matyti, kad jiems dažnai trūksta teorinio-metodologinio pagrindo. Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai turinys – ypač įvairių rūšių mikroturinys – yra kuriamas, prižiūrimas ir siejamas su kitu turiniu interneto naudojimu pagrįstais metodais. Kai daiktų interneto daiktų „sukurti“ duomenys turi būti interpretuojami, kad taptų informacija ir žiniomis, nebepakanka paprasto objektų (fizinio pasaulio objektų ar virtualių dalykų) identifikavimo ir žodinio ar nežodinio vardo priskyrimo, neatsižvelgiant į atitinkamas sąvokas. Kai daiktus turi atspindėti skirtingų kalbų žodžiai ar nežodiniai ženklai esant kitoms jutiminio suvokimo formoms, semantika turi remtis sąvokomis. Kaip viena pamatinė idėja ar sąvoka, pasiekiama per atskirą universalųjį adresą ar pastoviąją nuorodą, apibrėžtas mikroturinys apima daugelį įvairių turinio rūšių – galiausiai net joms apibūdinti naudojamus metaduomenis. Kyla klausimas, ar šios įvairios mikroturinio

38 Christian Galinski The Internet of Things – Hype and reality: Crucial issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication

rūšys, įskaitant leksikografinius ir terminologinius duomenis (taip pat ir mokslines nomenklatūras), valdomuosius žodynus (tezaurus ir kitas žinių tvarkybos sistemas), žinių struktūrinimo sistemas (ontologijas, temų žemėlapius ir kt.) ir atitinkamus metaduomenis, gali būti plėtojamos ir valdomos, remiantis viena plačios aprėpties metodologija – terminologijos metodologija. Žinoma, reikia atsižvelgti į skirtingų mikroturinio rūšių skirtingus vaidmenis.

Gauta 2017-09-07

Christian Galinski International Information Centre for Terminology (Infoterm) c/o CO-SPACE Gumpendorferstrasse 65/1, 1060 Vienna, Austria E-mail [email protected]

Terminologija | 2017 | 24

39