D. Mu Mulai y ė. Mu dy i(s), mu gdy i(s),
mu kdy i(s) p ésen a ion dans les dic ionnai es e ac uelle a osena 151
DAIVA MURMULAITYTĖ
lie u ių kalbos ins i u as
MURDYTI(S), MURGDYTI(S),
MURKDYTI(S) PATEIKIMAS
VOODyNuOSE e DaBa iNė
Va OSENa
ĮVaDaS
L'une du u u Bend inée du ocabulai e li uanien ( oliau BŽ) inno o ies (e l'une
de ses causes de e a demen ) éc i u e e édac ion n'es abėcėliškai, comme
a é é ai aupa a an , e en g oupan les mo s selon leu s communs
séman iques ai s e da ybą (liu ke ičienė 2006: 9). ainsi ise le dic ionnai e à
c ée au an possible plus sys éma ique. a spi ies ašku p isem es
in o ma ique Daba inės lie u ių kalbos žodyno ( oliau DŽ) 3e édi ion du a ian .
Ses i es mo s son di isés en lexicines g oupes séman iques, les données
son analysées, co igées, emplies, é udiée ac uelle a osena ainsi que les
de niè es sou ces lexicog aphiques (pa mi elles e les plus écen es édi ions
DŽ), e ou cela ini pa se ans o me en nou eaux a icles de dic ionnai e1.
en éc i an p éésagas -i i eiksmažodžių e leu s edinių (uni ce e g oupe
pog upio) a icles ema quée, que eiksmažodžių mu dy i, mu gdy i, mu kdy i
( aip même leu s edinių) mu uio yšius di e si ūs DŽ e gana Li u iens le
dic ionnai e de langue (h p: www.en.wikipedia.o g www.en.o g
www.en.wikipedia.o g www.o g www.en.o g www.en.wikipedia.o g Ac uelle
a osena les indique de an a ian s2: šaknies mu i mu k- (excep é un au e
excep- ion) eiksmažodžiai on apaixes signi ica ions, e les imes u ilisées
šaknies mu g eiksmažodžiai on géné alemen moins de signi ica ions que le
p incipal a ian a ec mu k-. aigi éc i an ces ac ionsmajodžių e leu s edinių
a icles on dû ésoud e des ques ions: combien il es possible de s'appuye p écésniais lexikog aphiens 1 Da oi l'a icle de D. liu ke ičienės dans ce Talbos kul u e ome (p. 141150).
2 Dans le langageo ype le concep de a ian es comp is de di e ses açons (LESS 1990: 80).
Dans ce a icle des a ian es son appelées de la même uni é de langue, dans ce cas du mo ,
ski ybės, a mainos, ayan apaissan e séman ique e di é en aišką. Le p incipal,
nusis o ėjęs, commun inée langage exigé a ian es no me (K Ž 1990: 225, 134).
152BOS Kul ū a | 83 sou ces, es -il possible de main eni la con inus inum de
ces mo s dans eux, es -il possible de ou ni une p é é ence à l'ac uelle
a osen de ces ac ionsmajodž, si son é ude pe me d'énumé e les mo s
comme des a ian es e mon e clai emen leu p é alemen , commen
ha monise BŽ e lKŽe, qui es considé é comme l'un des a ian es e eu , e
. . Les éponses à ces ques ions ne son donc pas enco e clai es jusqu'à la
in, ce a icle se encou age à la c i ique3, ece oi des p oposi ions qui
pe me aien ces mo s BŽ donne co ec emen , sans ansg esse les
exigences de la no me. 1. i iaMųJų VEiKSMaŽODŽių Pa EiKiMaS VOODyNuOSE
1.1.
D1Ž ou ni ous ois discu ables ac ionsmažodžius, deux d'en e eux mu dy i
e mu gdy i d'un seul a icle: mù (g)dy i, ~o, ~ė 1. g amzdin i, da di i dans
andenį, dans mu yną: M., įm. quoi en bal. le chemin du illage (pa asa į)
išmù dy i, ne peu pa ažié e . 2. kimš i, kiš i, g ūs i: Šieną m. dans da žinę.
Saikas nukimš as, numù dy as e a ec kaupu. Plną da žinę p mù dė shieno. 3.
sng . klampo i, maudy is (dumble): Po plynes pakalnėje ~y is.
~ (1) mùymas kdy i, ~o, ~ė 1. kiš i dans balą, na dy i, mu dy i: Gy ulius balose ~o.
~esi pendan shien le i ai de balos. Tous les bal ins sumù kdė dans ka ilą. 2.
p k. el i, auk i dans l'ennuie. ~ymas (1)
DŽ1 nep iešdėlinių eiksmažodžių a icles dans les a ec des exemples a osenos p ésen és e
p iešdėliniai bei sang ąžiniai an aš inių eiksmažodžių ediniai (DŽ1 Vii, Xi), de ce moyen dans
ce e au o isa ion du dic ionnai e enco e es ombé įmu dy i, išmu dy i, numu dy i,
p imu dy i, mu (g)dy is e sumu kdy i. Il es é iden que sume imais de économume un a icle
p ésen émi mu dy i e mu gdy i son considé és des a ian es, don les signi ica ions
complè emen coinciden . Décidan de illus a ions p ésen és des a an délins edins, qui ous
ai e seulemen de mu dy i, on peu espé e que ce de nie a ian e considé é p incipal. Juo
expliqué e sépa é a icle p ésen é mu kdy i, qui seulemen p emiè eja 3 Zodyno édi o ies
demande ( a pininkaujan Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos y . specialis ei ais ei
Pangony ei), ses opinions soinimu ques ion es exp eskę doc. d . Ju gis Pake ys e doc. d .
albinas D uk einis. Bû ès u ile, si ils accep aien leu s pensées d'é end e e a ec elles
publiquemen in odui aien plus la gemen la socié é.
D. Mu Mulai y ė. Mu dy i(s), mu gdy i(s), mu kdy i(s) p ésen a ion dans
les dic ionnai es e ac uelle a osena 153 signi ica ion coïncide a ec
d'au es deux ac ionsmajodžiais e en plus celle a enco e leu nebūdingą
ans é ée signi ica ion. Sang ąžinis edinys mu kdy is neišski as
sépa ée signi ica ion (plg. mu (g)dy i 3. sng . ).
1.2. DŽ2 son p ésen és seulemen deux des discu ables nep iešdėlinių
eiksmaodžių: mù dy i, ~o, ~ė 1. g amzdin i, da din i dans andenį, į pu yną:
Nemù dyk ainsi mù kdy i, ~o, ~ė 1. da din i į andenį, mu dy i: ~o aiką į upę da
giliai. ‖ sng .: Po dumblą ~y is. 2. kimš i, kiš i, g ūs i: Šieną ~o į maišą, į da ži-
nę. ~ymas (1)
p igi dys. sng . : ~ydamiesi šieną aukée de balos. 2. p k. el i, auk i dans
l'ennuie. ~ (1) e DŽ2, e dans les édi ions ul é ieu es, les ac esmajodžiai
a an dėliniai, sau a an dėlio ne edinius, son p ésen és en a icles sépa és.
Dans ce e édi ion y a quelques a an délines eiksmajodžių a ec châ eaux
mu g-, ai i essen iellemen DŽ2 ou ni de ous ois châ eaux (mu -, mu g-,
mu k-) eiksmajodžių. Au poin d'in é ê , que mu dy i e mu kdy i e įmu dy i
e įmu kdy i son p ésen és en a icles sépa és. Ki ų p iešdėlių ediniai a ec
ses a ian es, con enan šaknį mu g-, son p ésen és dans le même même
a icle (išmu (g)dy i, numu (g)dy i, p imu (g)dy i, sumu (g)dy i, užmu (g)dy i),
sau pamu dy i e pamu gdy i, qui son p ésen és sépa émen . D'ailleu s,
pamu gdy i explique […]pamu dy i (ne indique pas dans lui). ilius aciniai exemples
( an su ain ieji, an é hisinemen ) dans ce cas ne ou nissen pas
possibili é spė i, qui a ian s es considé é p incipal. P z.: išmù (g)dy i, ~o, ~ė
émaudi i, pla dinan dans andenį: I. šunelį. sng . :Inc i o dans la i iè e e
ésimù (g)dė ou .
zammù (g)dy i, ~o, ~ė 1. zakiš i, zakimš i: Bu elį a ec kamščiu ~o. 2. mu gdan
pou kamuo i: Vaikai ~ys kačiuką. 3. zammaukšlin i: U. kepu ę su la ê e. des
discu ables ac esmajodjis e leu s edins séman ique s uc u e es
p ésen ée similai emen comme e dans l'ancienne édi ion du dic ionnai e,
sau sang ąžinius ac esmajodžius, qui ne son pluspêchés pa des
signi ica ions sépa ées. DŽ3-4 son p ésen és ous 1.3. ois nep iešdėliniai
eiksmažodžiai: mù dy i, ~o, ~ė 1. g amzdin i, da din i dans andenį, dans
pu yną: Nemù dyk si p o ondémen . sng . : Po dumblą ~y is. 2. kimš i, kiš i,
g ūs i: Šieną ~o dans maišą, dans da žinę. 3. p k. auk i, el i dans bédà: Lui
en kliu o e moi ~o. ~ (1) mùymas gdy i, ~o, ~ė m . mu dy i mù kdy i, ~o, ~ė
1. m . m u d y i 1. 2. oi mu dy i 3
KalBOS
Kul ū a | 83 154
Leu s signi ica ions disposen au emen , . i. pe kel inė signi ica ion
auk i, el i in o bėdą, dans les p écéden es édi ions DŽ ayan é é
ca ac é is ique seulemen ac ionmajodžiu mu kdy i, main enan a ibue
e ac ionmajodžiu mu dy i, qui es considé é p incipalinu a ian , les
au es ac ionmajodžius en lui seulemen indiquen . En ou e, mu gdy i
séman ique co espond en iè emen a ec mu dy i (kaip e DŽ1), e
mu kdy i n'a signi ica ions kimš i, kiš i, g ūs i (ce qui ca ac é ise ous les
DŽ pe misims). la plus b illan e DŽ3-4 nou eo ée n'é ai plus a an délins
ac ionmažodžių a ian s a ec -g-, qui dans la p écéden e édi ion é aien
p ésen és en une seule i ance a ec le p incipal a ian . Uniin elis
išmu (g)dy i (ce e seul p ésen a ion des a ian s dans un seul i an ée),
appa emmen , es es é pe klaidą. aigi DŽ3-4 es a seulemen deux
châ eaux mu g eiksmažodžiai mu gdy i e išmu gdy i. 1.4. Dans les
élec oniques DŽ5-6 l'image de la essence pasikeičia nebelieka a ian s a ec
šaknimi mu k- (išsky us p isimu kdy i), e šaknies mu g eiksmažodžiai
isu conséquemmen indiqués dans le p incipal a ian ą mu dy i e son p édėlinius edinius.
Da plus in é essan , que dans ou es les DŽ édi ions, sau le p emie , es
p ésen ée la seconde zammu dy i signi ica ion mu dan (mu gdan DŽ2)
zakamuo i: Vaikai zammu dys kačiuką. cependan ondamen al ac ionno wo d
a icle elles signi ica ions, pa laquelle pou ai e i edinys (plg. lKŽ ou nie
niu ky i, maigy i), n'exis e. 1.5. des discu ables ac ionsmajodžių e leu s
a an délins edinių p ésen a ion lKŽ e lKŽe di è e. P emiè emen a i able
l'a en ion, que lKŽe mu gdy i considé é e eu , co igomas en mu kdy i,
p ésen é sans ilius acinių exemples, n'exis e ni de ses edinių. P usdin inis lKŽ
ou nissen an mu gdy i, an sang ąžinį e a an délinius son edinius
įmu gdy i, numu gdy i, nusimu gdy i, pamu gdy i, pasimu gdy i, p imu gdy i,
p isimu gdy i, sumu gdy i. Ils son ous indiqués dans mu dy i ou
co espondan s p édélinius ou sang ąžinius ses edinius, illus uojami exemples
de la langue e des éc i u es i oses. en géné al lKŽ en egis e une mul i ude de
la même ou p oches séman ique de mo s a ec šaknimis mu -, mu g-, mu ki k .:
mu à klampynė, pu ynas; 1 mù as įmi kusi, pažliugusi e e; mù as2, -à šlapias,
pažliugęs; mu d i, mù da (mù di?), ėjo bū i paskendusiam, skendė i, g imzdė i;
mu dýnas, mu dỹnė klampi, pelkė a place, dumblynas; m din i (-y i), ina, ino z .
mu dy i 4 (kiš i dans andenį ou commeip kokį lys į, g amzdin i, na din i);
m dulo i, oja, ojo me comme p aus i, mu dy i; 1 mu g i,
D. Mu Mulai y ė. Mu dy i(s), mu gdy i(s), mu kdy i(s) p ésen a ion dans les
dic ionnai es e ac uelle a osena 155 mù ga, ėjo smulkiai ly i, pu kš i; mu glà
i š a ogla; ès minulkus pluie; muglinas, -à 1. il e, impu ; 2. sukai ęs,
sup akai a ęs; mu g lýnas pu ynas; mu glỹnė labai klampi lieu, dumblynas; 2
muglin i, ina, ino pu in i, ep i; mugly is, ijasi, ijosi maudy is, u ly is; mu glie ,
iuoja, ia o ep i, e lio i; mu gló as, a su ineuil pluumi, migló ; mu gló i, ja, jo
smulkiai lyno i, dulksno i; 3 mù inas, -à 1. il in, mu zine, é ein ; 2. nchapis,
suplukęs, sušilęs; 1 m in i, ina, ino 1. ep i, e lio i, mu zin i. | e l. ; 2. mi ci ,
piapine ; 2 m in i, ina, ino mu dy i; 2imme in i įmu dy i, įkiš i; 2 ism in i gj.
ismu dy i 3 ( ažiuojan izmindi i, izd emb i): Ismù in le chemin; m io i, ioja, iojo
1. ep i, pollu i, sou in i; 2. e l. ne ikusiai p aus is, e lio is; m ky i, o (ia), ė
maigy i, niu ky i; emp ky i įkiš i, įniu ky i; sum ky i 1. sulamdy i, suniu ky i,
sumaigi i; 2. su aišky i, su iuškin i, sumu dy i; 3. sukiš i dans andenį,
sume k i; mu klỹnė z . mu glynė; 2 muklin i, ina, ino oi 2 mu glin i; mu kló i, ja,
jo klampo i, mako i; mu knà a lydys, a od ėkis; mu knùs, apsiniaukęs,
da gano as; mu ksó i, mukso, jo 3. bū i apsiniaukus; 1 mu kšl smulkus pluie;
mu ln i, na, kšno e lio i, pu in i, nesch a iai quoi ai e (p.j., skalb i); 1
m kšlin i, ina, ino ep i, e lio i; m kšlio i, ioja, iojo 3. p as ai, malcha emen
mazgo i, laus i; mu ló kšas, a apsiniaukęs; en pe i es gou elles lynojan ; 1
mu kšló i, ja, jo smulkiai ly i, lyno i; m k elė i, ėja (ia), ėjo 1. soudaine pasine i;
2. soudain en îs i, en ê i, schmu kš elė i; 2 muk i, ia, ė be palio os ly i, me k i;
2 mu la ūkas, migla; 2 mu li klampi place, dumblynė; mulio is, iojasi, iojosi lyno i,
couk i; p le i, ija, ijo 1. polš i, ep i, d ums i; 2. e l. pliušken is, ašky is,
u ly is; m i, s a (mū a), o 1. pipe , mi oi e , ež i; 3. klimp i, g imz i e k . Da
plg. m maliue , iuoja, ia o z . mu ly i 2: Ančiukai mù maliuoja po klan; mu mỹnė 1.
klampynė; m min i (y i), ina, ino 3. kiš i, g ūs i, mu dy i; 5. e l. d i e du mau ais
chemin, clampo i. ayan à l'esp i à la ois o me, an signi ica ion iden i é ou
simili ude, l'a icle examinés shaknų mu -, mu g-, mu ki au es ici lis ed mo s
peu en enco e sie i a ec mi k i, me k i, mau ai e pan.
Gausūs lKŽ données indiquen que an chacnies mu g-, que mu kžodžiai
cons i uen nonazus da ybos lizdus. les deux cas émis possibles posi ions
a an les balsį e pusbalsį (p.ex.: mu gė i, mu gla, mu k i (mu kia, mu kė),
mu ky i, mu kna), donc šaknies mu g ašybą considé e aidinga en aison
de p iebalsies assimilia ions se ai inco ec e.

156 KalBOS Kul ū a |
83 eas e n
apibend inus lKŽ i lKŽe duomenis ma y i, kad šaknies mu - eiksma-
žodžiai būdingesni žemaičiams i aka ų aukš aičiams, o mu g- / mu k- –
aukš aičiams.
2.E iMOlOGiNių Šal iNių DuOMENyS
E ns o F aenkel le Li uanien de langues e imologique du mo muglinas
pe mi kęs -gl kildinama is -*dl, ce mo es associé a ec mù dy i, mù i, mù as,
mu i i, máu as dumblas, pu as, aussi bien a ec la. mu di čiu kšlė, e smė
(Sp udel), mù dê kunkulia i, mu dinâ d ums i, mu ga bala, clan, neš a i bū ybė
(P ü ze, un eines Wesen), mu î , -ê su ep i, supu in i (F aenkel 1965 472). Le
mo de Ka lio Miūlenbacho e Janio Endzelyno mu dinâ 1. d ums i ( andenį); 2.
da y i, que kunkuliuo ų, bu buliuo ų ( anduo); 3. da y i, que mu k ų (ka ė)
peu imai es lié a ec lie. mù dy i (Wohl zu li. mu dy i e was im Wasse ü elnd
behandeln; ME 19251927: 668), e mu ga a ec lie. mù i (ME 19251927: 669). la ių
e imologijos e odyne a ec mu dy i siejamas la. mu dē b bu bulia e ,
kunkulia e , usų a mybė mu dá pu as, pu ynas. La p incipale signi ica ion
châ ie mon ąs a m. mu ī ap ašky i, su ep i, é e lio i, mu ga bala, clanas.
la iško mo de signi ica ion in luence u ėjęs homonimas mu dē a neaiškiai
kalbė i, niu nė i, mu mė i (Ka ulis 1992: 608609)4. Wojciecho Smoczyńskio
Li uanien langues e imologisan le mo ine šaknies mu kžodžiai mu ks i
pasine i, g imz i, mu knà a od ėkis p ésen és e imologisan eiksmažodį
me k i, šaknies mu eiksmažodžiai e a dažodžiai (į)mù i, mù dy i(s), mu d i,
mù in i, mu à, mù as, mù inas e k . O mu g i, mu glà, mu gl i, basé le.
m'a oi des signi ica ions en ela ion (1. dulk i, lyno i e 2. bū i isibleam comme pa miglą,
sh ies i dispe sée l iesa, žybčio i, mi gė i), liésjami a ec la. mù g passe du emps sans
do mi , plūc is, kamuo is, mù gi kliedesys, s aičiojimas; schmėkles; no d paš ais ė,
mù guô kliedė i, s aičio i, an azuo i e son p ésen és du mo mi gė i e imologijoje
(Smoczyński 2007: 378, 390, 404). 4 Plg. lie. mù min i (y i), ina, ino 1. in . Nmu mė i, niu nė i. 2.
. e zin i, pu gdy i: Kam mù mini eux, . i. pu gini! J 3. . kiš i, g ūs i, mu dy i: Duk ele,
mù mink bien siūlus, que couleu s mieux nukąs ų Kp. 4. . u bin i, k apš y i: Dalgiakočiu
ėmiau mu my i liūną, e a si ė ė eke ėlė Slm. 5. e l. ažio a i blogu keliu, klampo i:
Mù minas po duobes, e gana Sk . (lKŽe).
D. Mu Mulai y ė. Mu dy i(s), mu gdy i(s), mu kdy i(s) p ésen a ion dans les
dic ionnai es e ac uelle a osena 157:// Viename de Li uanie langue
e imologique de la base de données du ocabulai e (h p:
bal e imology.bal nexus.l /?w=mu dy i) mu dy i pu y i g e inamas a ec des
mo s se bųk oa ų ( *mъ d) *mъ dpama i (sę) m da (ce) e slo slo ens
co espondan s. mda i, bulg. m da , m d am, m dana, le. ma dać, me dać, s. č.
m da i ( ous les signi ica ions similai es mu e , ouche ). Des données su
mu gdy i, mu kdy i n'exis e ( ue 2010 11 24). aigi l'in o ma ion su les examinés
ac ionsmažodžius dans les sou ces é imologiques es assez di e se, dans
ce ains cas soule an des dou es. Nêin dans une e imologie ils ne son
men ionnés ous ois. Veikiausiai mu dy i(s), mu gdy i(s), mu kdy i(s)
considy ini di é en es o igines des mo s. Žiū in synch oniquemen le p emie
sie ine a ec mu i, oisième a ec me k i, mi k i. le second mu gdy i(s)
aki aizdžiai n'es suska dėjęs mu kdy i(s) a ian e.
3.SEMaN iKa
P incipalée des discu ables ac ionsmaodžių mu dy i, mu gdy i, mu kdy i signi ica ion es
(pp . ne ois) kiš i, da din i dans lys į ou pan. e pę, exemple.: mu kdy i į andenį, į sniegą;
mu kdy i pu yne (plus de ce e e d'au es signi ica ions ilius acinių a osenos exemples
de oi . ce a icle au chapi e 5 donné dans le p emie BŽ dicyniniame a icle). de ce e
signi ica ion es née une ans e el ine signi ica ion kenk i, el i dans bėdą, humilie ,
mép ise , zlugdy i, exemple: bon nom de en ep ise main enan mu kdomas pu e; dans les
ibunaux clumke ; sumu di é concu en a giai bea sigaus. Veiksmajodis mu dy i sa i e
en ce que son edinys ému dy i enco e signi ie iš ežin i, endomin i minan , conduisan (apie
kelius)5. N'oubliez pas que l'exemple a osène a ec ce e signi ica ion зафиксирован только
в первом из всех DЖ разрешений (жр. цитированный mu gdy i статью), правда, он ошибочно
иллюстрирует ранее упомянутую первую значимость. cependan expy inėjus a oseną
panašu, que eiksmazodis ému dy i au sens d'é ežissemen es u ilisé le plus sou en . Suine
p incipale da dissemen dans lys į ou pan. e pę signi icme liées sang ąžinių edinių
mu dy is, mu gdy is, mu kdy is signi ica ions klampo i, g imz an mudė i, kapano is e pan.
e maudy is, na dy i, pliušken is; e es 5 Ko mieux, ému di dans ce e signi ica ion
considé y inas a an dėlė u, e non pas a an dėliniu eiksmažodžiu, i. i. causiniu p éesagos
-dy i ediniu de ému i, e non pas a an dėlio é ediniu de mu dy i. Dans ce de nie a icle lKŽ
ce e signi ica ion n'u odoma. Bien sû , dépendan du con ex e, ému di , comme e de
nomb eux au es p édic i s e p écessods con enan des ac ionsmažodžių, dayba peu ê e
expliquée e an aip (u bu is 1978: 92).
KalBOS Kul ū a | 83 pe kel inė eikšmė a g i, kamuo is, con on e a ec
obs acles, dė i pas angas basé su 158 données des pe mis des DŽ, mu kdy i
n'a signi ica ions su o ce kiš i, kimš i, g ūs i, ca ac é is iques des
do ojan is su ūpesčiais, sp endžian p oblemas i pan.“, p z., mu kdy is
skolose, in igose, skandaluose.
ac ionsmažodžiams mu dy i e mu gdy i. lKJee ou ni įmu kdy i,
p imu kdy i e sumu kdy i a osenos exemples de, mon an ce e
kimšimo, g ūdimo signi ica ion: O qui ici e įmu kdė dans ce e maišą? š. Kuo
que adęs, son maišą p imu kdė S n. Ma e iškė, sumu kdjiusi de e ou dans
kašu ę beišlendan į gaidį, nuskubėjo ses chemins P. C i . ai,
imp usdin iniame lKŽ les deux p emie s sakiniai ilius uoja eiksmažodžius
įmu gdy i e p imu gdy i (en indiquan les mêmes sou ces)6.
4.DaBa iNėS Va OSENOS a SPiNDyS iN E NE E é udian la ac uelle ac ionmažodžių mu dy i(s),
mu gdy i(s), mu kdy i(s) e a an délines leu edinių a oseną api iq a le Google paieškos sys ème
( ue 2010 06 1620; sang ąžiniai eiksmažodžiai complémen ai e eche i 2010 11 08, ob eni des
ésul a s co esponden essen iellemen p écésnius). Les ex es In e ne accessibles au public
selon la na u e de la communica ion peu en condi ionnellemen ê e di isés en in o mcinius e
communicinius, les de nie s plu ô p épa ai in ini açons de o me (plus ou moins) éc i e de
a ian es p i ées saky ines (Vaicekauskienė 2008: 7172). Dans ce cas, les données s a is iques
ecueilli In e ne ex es non classi iés en men ionnés pa ie, bien qu'à p emiè e ue on puisse di e
que du communicinio ca ac è e ex es é ai plus. c'es na u el, ca les esea chieji mo s son
s ylis iquemen ma qués, ca ac é is iques shnekamajai langage. pa iculiè emen sou en ils son
u ilisés pa el is iques signi ica ions. d'une pa ie du ca ac è e communicca ion ex ei peu même
e plus impo an à ce e é ude comme a s a a examinés les sou ces lexicog aphiques, d'où (dels
d'une assez inégali é de p ésen a ion) complexe 6 en géné al pa ie des exemples, p essdin iniame
lKŽ p ésen és a ec shaknim mu g-, dans la publica ion élec onique pako egue espec i emen
ilus uoja šaknies mu k emažodžių a iksą (į ai BŽ edak o ių a k eipė doc. d albinis D uk e).
Beaucoupi ude pako eguo ных exemples son de i e langue, mo s collec eu s pou aien les éc i e
en se basan leu éguliè e comp éhension de l'o hog aphe ( . y. a ec -g-). lKJe o ganisa eu s
nu a us mu gdy i pou ai considé e ausse o hog aphe en cas, ci o ieji e au es exemples
a osenne ê e pu gés e donnés éguliè e o hog aphe ac ionmažodžių a icles. ai, pâ i e
quelques exemples de sou ces éc i es, mais des ieux ou pou d'au es aisons pas pa iculiè emen
c édibles au sens de l'éc i u e ils ma qués su ainimais BsP (= lie u iškos pasakos y ai ios. Su inko
D . J. Basana ičius. iiV pa ie. Chicago 19031905) e šjau e imų i šiaip (= moins eischsiski iančių
aš ų žodis ou sen ences).
D. Mu Mulai y ė. Mu dy i(s), mu gdy i(s), mu kdy i(s) p ésen a ion dans les
dic ionnai es e ac uelle a osena 159 décide su la ealeąją men ionnées
eiksmažodžių a oseną e mu uio yšius. eche chée an des simples, que
sang ąžinių eiksmažodžių pe sonn p o égables o més, ainsi que des
ékiamųjų e non ékiamųjų pa icipan s. Puisque la longueu de la eche che
es limi ée, e les ac ionsmajoodžiai se ca ac é ise o mes gausa e
a ié éo e, che che é choisies les plus p obė ines, i.e. équniauses, o mes
(plg. aleksand a ičiū ė 2008: 270). Pa exemple, mu dy i, mu dy is cas paie
sea ches lignes é aien elles:
(1) Les o mes simples de pe sonnalisa ion mu dy i O mu dau O mu dai O
mu do O mu dome O mu do e O mu džiau O mu dei O mu dė O mu dysime
O mu dė e O mu dyda au O mu dyda ai O mu dyda o O mu dyda ome O
mu dymu dy e O mu dy O sy O mu disi O mu dysime O mu dysime O
mu dysime O mu dysi e O mu dysime O mu dysime
mu dyk O mu dyki e;
des o mes sang ąžnées pe sonnelles […] mu dy is O mu dausi O mu daisi O
mu dosi O mu domes O mu do ės O mu džiausi O mu deisi O mu dėsi O
mu dėmės O mu dė ės O mu dyda ausi O mu dyda aisi O mu dyda osi O
mu dyda omeses O mu dyda o ės O mu dymu dysis O mu dy ųsi O
mu dymu dy O O mu dyki es; (3) des o mes des ac eu s mu domas O
mu domo O mu domam O mu dom O mu domu O mu domame O mu domi O
mu doms O mu doms O mu doms Ou mu domues Ou mu doma Ou mu doms Ou
mu doms Ou mu doms Ou mu doms Ou mu doms O mu doms; (4) des o mes des
pa icipan s non ac i s mu dy as O mu dy o O mu dy am O mu dy ą O
mu dy u O mu dy ame O mu dy iems O mu dydy us O mu dy ais O
mu dy a O mu dydy us Ou mu dy om O mu dy y O mu dy es. Les ésul a s
de la eche che son donnés au ableau 1. Dans la p emiè e (1) colonne es
p ésen ée s a is ique des simples, (2) sang ąžinių eiksmažodžių
asmenuojamųjų o mų, (3) eikiamųjų e (4) neikiamųjų daly ių (à l'excep ion des
o mes du nom e du kilmin nume inko du plu ique, qui coïnciden a ec les o mes
de la socié é e de la supposamaca de 3e pe sonne, donc son calculées les
données pe sonnelles a ec les o mes simples p o égées) Pi moie ligne de
chi es donnée en angée des nep iešdėlinių, olesnėse di e sus p édėlius
con enan s des ac ionsmažodžių, exemple, seconde angée į(si)mu dy i,
į(si)mu gdy i, į(si)mu kdy i, oisième из(si)mu dy i, из(si)mu gdy i,
из(si)mu kdy i e . ., s a is ique. aussi bien domė asi des abs ai s
ac ionmajodžių, leu s paieškos eilu es cons i uè en pleins des simples e
sang ąžinių daik a a džių kai ybos pa adigmes. Veiksmans dénomina ions
a osens équence à indique 2-a able.
166 KalBOS Kul ū a | 83 iné i able dé au , ca dans ce cas une pa ie des
mo s BŽ es p ésen ée non iksliai. cependan la pa ie es ès légè e.
L'exis ence e des p i ilalumes d ejopos é é ences pe me de mon e
les a ian s ski ingumu, ečiausias a ian ombe néanmoins dans le
dic ionnai e, ca , basé su des mo s kininiques e k . analyse, n'y a
eng inas dans la commune pa ole.
iVaŠDOS
1. Veiksmažodžius mu dy i, mu gdy i, mu kdy i e leu s sang ąžinius ainsi
que p iešdėlinius edinius BŽes p é u de p ésen e de subs ance
di é emmen que p écédemmen émises dans les dic ionnai es e leu s
élec oniques a ian es. 2. Ces ac ionmajodjis e leu s ediniai dans
di e ses édi ions du dic ionnai e con empo aine e académique son
p ésen és assez di é emmen , ad BŽ se ai di icile main eni quel qu'il
soi ęs inumą. En essayan ha monise dans ce cas di icilemen
ha monisables no mes de s abili é e de p éséance a osenne exigences choisi di é encié é é en iel moyen de p ésen a ion des op ions.
3. En aison équen iausse a osène e ichissime séman ique p incipales
a ian es BŽ se aien considé ées šaknies mu k eiksmažodžiai, en eux
indiquen čiau u ilisés e p esque apaixes signi ica ions ayan in ys šaknies
mu eiksmažodžiai, qui aussi si s omis signi icmées e p ésen és a ec
a osène exemples. ečiaus e seulemen en pa ie séman iquemen
coincan chânies mu g eiksmažodžiai son égalemen p ésen és indiquan en
p incipales a ian es, mais séman iquemen ne se sépa en pas e
neilius uojami. 4. el chaknies mu g eiksmažodžių p ésen a ion cons i ue
quelque dis o sionnée leu image de séman ique. cependan les p ésen an
comme con o man s šaknies mu eiksmažodžius, se ai econnues deux
a ian s ( u inčių šaknis mu gi mu -) lygia e iškumas e ainsi se ai
opposojama lKŽe, où šaknies mu g eiksmažodžiai son considé és e eu e co igés.
5. No in BŽ co ec emen p écisémen , sys éma iquemen , non-opposan
aux exigences des no ms e nonesk aipan la éelle usageens ou ni
ac ionsmažodžius mu dy i(s), mu gdy i(s), mu kdy i(s) e leu s p édélices
edones, se ai ès p a a u écou e non seulemen les a is des
lexicog aphes, mais aussi des lexicologues, de la séman ique, du da , de
l'é imologie, de l'éc i u e (y comp is) spécialis es. cela édiscu a an déjà
dans la p emiè e édi ion BŽ ces ac ionsmajodžiai e nemažų leu s da ybos
lizdų mo s pou aien ê e donnés de nou eau, co igus ou es les
p écéden s dic ionnai es qui se p oduisen des e eu s ainsi que des inégali és e mon an l'ac uelle a oseną.

D. Mu Mulai y ė. Mu dy i(s), mu gdy i(s),
mu kdy i(s) p ésen a ion dans les dic ionnai es e ac uelle a osena 167
Šal iNiai
DŽ1 1954: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. a sak. ed. J. K uopas. 1 leidimas,
Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os publikla. DŽ2 1972:
Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ2 1972: Daba inės lie u ių kalbos
žodynas. DŽ2 1972: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ2 1972: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ2 1972: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ2 1972: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. ed. épond J. K uopas. 2 édi ion, Vilnius: Min is.
DŽ3 1993: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ3 1993: Daba inės lie u ių
kalbos žodynas. DŽ3 1993: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ3 1993:
Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ3 1993: Daba inės lie u ių kalbos
žodynas. DŽ3 1993: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 3 édi ion, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu . DŽ4 2000: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ4 2000: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ4 2000: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ4 2000: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ4 2000: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ4 2000: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 4 édi ion, Vilnius: ins i u de langues Li uanies.
DŽ5e 2003: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ5e 2003: Daba inės lie u ių
kalbos žodynas. DŽ5e 2003: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ5e 2003:
Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ5e 2003: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ5e 2003: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 5 (élec oninis) édi ion, Vilnius: ins i u s de langue Li uiniens. Accès pa in e ne : www.lki.l
DŽ6e 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ6e 2006: Daba inės lie u ių
kalbos žodynas. DŽ6e 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ6e 2006:
Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ6e 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ6e 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 6 (élec oninis) édi ion, Vilnius: ins i u s de langue Li uiniens. lKŽ 1970: Le dic ionna d de la langue Li uanie 7, 8. 1966, éponse. ed. J. K uopas, Vilnius:
Min is.
lKŽe 2005: Dic ionnyk Li u iens de langue 120 ( a ian e élec onique). Vy .
ed. G. Nak inienė, Vilnius: ins i u de langue Li uiniens. Accès pa
in e ne : www.lkz.l
Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si éas.
Accès pa in e ne : h p://donelai is. du.l essou ces de ex es In e ne
(na šy a paieškos sis ema Google).
li E a ū a aleksand a ičiū ė S. 2008: Paieškos sis emos Google possibili és
d'u ilisa ion en é udian des phénomènes de langue. Cul u e de la langue 81,
266282. F aenkel E. 1965: Li auisches e ymologisches Wö e buch 2, Heidelbe g:
Ca l Win e . uni e si ä s e lag, Gö ingen: Vandenhoeck e up ech . Ka ulis
K. 1992: La iešu e imoloģijas ā dnīca 1, īga: a o s. K Ž 1990: Gai enis K.,
Keinys S. Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. des langues Li uiniens
base de données de ocodique e imologique. P ieiga pa in e ne :
h p://e imologija.bal nexus.l liu ke ičienė D. 2006: Bend inės lie u ių kalbos
žodynas. Siekiame é e éali é. Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų
ak ualijos [Leksikog a ija i leksikologija 1], Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as,
918. ME 19251927: Mīlenbahs K. La iešu alodas ā dnīca 2. ed. J. Endzelīns,
īga: Kul ū as onds.
Nak inienė G. 2000: Bend inės kalbos žodynas i leksikos no minimo
p oblemos. Cul u e de la langue 73, 1224.
Pupkis a. 1980: Les cul u es des langues ondemen s, Vilnius: Mokslas.
168 KalBOS
Kul ū a | 83
Smoczyński W. 2007: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, Wilno:
Wydawnic wo uni e si e u Wileńskiego. u bu is V. 1978: héo ie des mo s
da ybos, Vilnius: Mokslas. Vaicekauskienė l. 2008: Nouji nou eaux p ê s des
no mminimo ques ions. –
Cul u e de la langue 81, 6579.
Vi kauskas V. 1995: su lie u ių bend inės kalbos žodyną. Cul u e de
la langue 67, 8791.
ЛЭС 1990: Лингвистический энциклопедический словарь. Гл. ред.
В. Н. Ярцева, Москва: Советская энциклопедия.
Reçu 2010 11 26 Ea MEN iN HE
DiC iONa ies a HE Cu EN uSaGE OF
HE VE bs MURDYTI(S), MURGDYTI(S),
MURKDYTI(S)
Summa y he a icle compa es he p esen a ion o he e bs mu dy i(s),
mu gdy i(s), mu kdy i(s) ‘dip (in o), plunge (in o) in di e en dic iona ies o
li huanian, namely, six edi ions o he Dic iona y o Con empo a y Li huanian
(Daba inės lie u ių kalbos žodynas) and wo edi ions o he Dic iona y o Li huanian
(Lie u kalbos žodynas), which ha e been eleased bo h in he p in and elec onic
e sions, analyzes he cu en usage o he e bs, hei in e ela ion and
seman ics. he analysis o equency in he con empo a y li huanian language and
seman ic analysis o he e bs call o a new ea men o hese e bs and hei
de i a i es in he Dic iona y o S anda d Li huanian. a emp s o accommoda a e
he equi emen o no m s abili y and he c i e ion o a iable language use
encou aged he applica ion o di e en ia ed app oach o he inclusion o
c oss- e e ences. ye his app oach has ce ain d awbacks as i ails o accu a ely
e eal he seman ics o a ian s wi h he oo mu g-. Espé émen , ce a icle a
s imule a discussion among lexicog aphe s, lexicologis s, language no m
p esc ibe s and o he expe s and will e en ually allow o imp o e he ea men o
he abo e-men ioned and o he e bs in he Dic iona y o S anda d Li huanian.
DaiVa Mu Mulai y ė
lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, l -10308 Vilnius
[email p o ec ed]