IVAIRENYBES
Ski man as
VALENTAS
KALBOTYROS
TERMINAI
POEZIJOJE
Lie aus
one ica an
eu liipy (BE
227) A.
Nyka-Nilidin-
as
Kalbo y os
e minai
( a inys,
suplemen in-
ys,
daik d a di-
s, liniksnis,
aidé e k .),
quando eles
abo dam-se
poesia, c ia
skai y ojy
ma a ilbg.
No in
paiscin i
okig
a osena,
eilé a8éiai,
nos quais
esama siy
e miny,
ka ais
chamados
ling is ine
poezija.,,Pa-
s angas
ku i
adinamajq
ling is ing
poezijq odo
(V.
Ruba igiaus
S. V.)
eilé aséius-
es esan ys
kalbo y os
e mininai,
a i iciame-
n e
p iklijuo i
p e ki y
Ziyodz: já
gelia pe
aide; p o
gimimy
pu ojanéius
sen inius...''.
Taéiau
ling is inés
poesiais
nede é y
susie i com
ienokiy ou
ki okiy
e miny
klija imu
(ba ba non
aci
philosophum-
!) maZiausiai
dél d iejy
p ieZaséiy. a,
segundo
okiq logika
eiles, nas
quais exis e
e miny
ma emá ic-
os ou
química
(pa yzdziy
as ume kad
i ne lie u iy
poezijoje),
u é ume
chamin i,,ma-
ema ine
poezija"
ou,,chemine
poezijaTM. E
isso já é
absu do. A
n a,
ling is iné
poesia
ei8kinys,
u in is gana
g ie2 q
s uk ii a. A
ela pe ence
e aiskias
e imologias
(Z . ZodZiy
jo ingiai,
p issai,
Dubysa e k .
kilmés
ai8kinimus S.
Gedos,,Zalio
gin a o
e iniuose*),
e panaSiy
o mas
ca ojimas
naquelle
mesma ou
g e imose
eilu ése (plg.
A. Zukausko
Kiek
akmenéliy,
akmenaidiy,
akmenyéiy,
akmu y). Isso
panaSu j
en ymus
ku i sa i a,
embo a
i nai ia,
g ama ika
poesia.
Be o, i in
glaudy poesia
g ama icos
y§j ma ame
i
en ão, quando
jokiy e miny
eks e né a,
quando nele
gliidi paslép a
linguagem
analizé
ali e ações,
anag amas,
uzmaskuo a
e imologia. Os
úl imos
eque imen os
pode
chama -se
—
zijos
ling is i§kumu,
jku j
e mino y os
pakli i y só
naquele caso,
caso
conseguk y
p
0
€
encon a
a osenos
logica.
jy
P ieg
is
deSim is
me y
R.
Jakobsonas
ga syjj
a igosnj,
no qual
nuodugniai
discu é
poesia
i
kalbo y os
ySius,
p adéjo
O.
Mandel8 amo
cilémis:
M
aa onbix
okonyanni
KosloKon
/
Mie
6
Jasin
yKas ipae
K
nik
S a
P.
Rasy ojas
i
Zodis.
V,
1981.
P.
35.
78
ago a
,,[
eiksmazodzio
galiniy a pas
/
Me na
dis ância
mos am
keli"
Piyanai
eiluciy
andame iek
o
mesmo
O.
Mandel8 amo
poesia em
(minim g eiky
línguas
eiksmagZodzio
ao is as,
augmen as . .),
i
an o lic u iy
poe y
i
(S.
Gedos,
Jus .
Ma cinke iciaus,
V.
Ruba iciaus k .)
i
eilése.
Vieny poe y
kii yboje
kalbo y os
e mininai
a e, quase
acon ecido-
siniai, ki y
dani,
cons i uan-
—
ys min ies
b anduolj.
Kodél
poesiaijā
daznamen-
e
encon am-
o
-se
kalbo y os,
não,
digamos,
na os
moksly
e mosina-
i? Galbi
odél, que ala
Zmogui
semp e
encon a
naquele
padiu
momen o
i
es ando udo
Salia,
i
mis e iinga
esybé.
Sob e
isso
ala-se
já
Home
kii iniuose,
nos quais
uzsimimem--
se sob e
de y líng
i
Zmoniy
das
línguas ZodZius
(Iliada
XX
72-74,
Odiséia
X
305—306).
Em mui os
casosy
kalbo y os
e miny
a oseng
pode
paaiski i
nãodu iai
pe cepokia-
mu do idioma
i
mundo
isomo izmu,
-y.
jy
s uk a iniu
apa umu.
A língua é
s uk ii a,
ku ig
Zmogus
sukii é em
p ocesso
de e oliução
Naquelui
empo
Zmogus
suki é
i
ou os
da inius,
exempziui,
mo adie e-
s.
Exzis uoja
i
okiy
s uk ii y, que
Zmogus é só
pa e
suk gs,
exemplozdiiui,
iS
k aS o aizdis.
En ende-se
que nem
po o ie é, nem
k aS o aizdis
não pode bi i
siejami língua
di e amen e.
su
Pode bu i só
compa adas
s uk ii os.
jy
Tai né a
an as ika: A
me odologia
(glosema ika)
c iada na
ling is inéie
mokykloje de
Copenhague é
des inada
y iné i
lingubai, aiau
alka ou as
a8ies
obje oy
mies y pan.
i
—
i
—
es u u -
amen e e elados.
Tokj
uni e sal-
uma não é
di ícil
paaixina :
kodél
gi
Zmogus pa a
cada da ini
inhaéjo
iS adiné i
di e en es
s uk ii s?
Todel é
possí el ala
sob e a cidade
k aS o aizdzio
g ama ica:
a
miisy mies q
su an aza o
udens
beasmené
g ama ica
ga és
a ui uo as
eklamom
mo e y
i
Sypsenom
©
miisy
Si dy mieloji
empo só
complemen i-
nys eu
ne aisyklica-
i
men e
suki ciuo as
aSa os
(EI
29)
Imu pudyny,
upiy, eze y
g ama ika (BM
182) A o o,
que kalbo y os
e miny
a osena
poezijoje
apéiuopiamos
sis ema
nesuda o,
odél enca
pa o i à cada
au o iaus
kii ybos
sepa adamen -
e. Bene
anks i iausius
pa yzdzius
andame J.
Zlabio-Zengés
1927 m.
pa asy ame
eilé as yje,,P-
a asa io
g ama ika":
Nus i o,
Nus i o desde
a cabeça
Daik a a dziai.
719
Gana!
P imasa-
is
aleg niu-
oja ziedus: —
Piedg,
Ziedai,
Ziedams.
7
Jai, kai
d yko
Gels y
plauky
i ik a a dziai...
1
Nus i o
g ande
O g ande
daik a a-
dis,
Apglébda-
mas
aka y
padangés me ade.
head
A
lemben
ainda u,
Kai ka
Daik a a-
dy inha
Z aigzdé-
s. (PG
89--91) Sio
ke u éj-
ininko
poesiaijai
neabejo -
inai é
u éjusi
j akos,,K-
e u iy
ejy"
mais inin-
ky
disposa -
a, que
poesiaija
e
kalbo y a
são
indis ing-
uí eis
assun os
(Sis
a i maç-
ão é
cons an -
emen e
epe ida
em odos
os
núme os
da mené
publicaçã-
o).
Ta sios
disposiçõ-
es
con i ma-
ção
-queliais
desim m-
eéiais
éliau
pa agu -
os A.
Nykos-Nili-
ino
eilu és, en e g ama icos e mundo b ézianGios egima pa alelizma:
80
Galingoji
G ama ika,
zodyno
Impe ija,
onde
ieSpa auja
Kilnus
Veiksmazodi-
s, obukes
Bad a dis e
nuogas
Daik a a dis,
Onde cabepa
odo misy
Skausmas
<...> <...>
balandzio
Lie aus
oné ica
sob e eu
lipy, éjo
Sin aksé e
sniego
al abe a, --
Vienin elé
bi is p ies
empo
An plidj (BE
227)
Sie
A.
Nykos-Niliino
unsaki e do
i
mundo
g ama icas
ySiai mui as
ezes bina ão
glaudiis, que
eilé as yje
começa poe inis
Zodziy
ski s ymas
ikalbos
pa e.
Como
caso
especial-
jj pode
indica
Jus .
Ma cinke iciaus
eilé as j
,,Kalbos
casaiTM.
[8ski kime
ik
Sias
eilu es:
Daik a a dziy
ogas,
eiksmazodziy
du ys,
bid a dziy
langai.
(BP
43)
A ai só
me á o as?
O
jei cia
me á o os
i
(juk
me á o a
—
dalelé
p ocesso
de
a
cognição), slypi
uz
jy
qualque
ealybé?
IS
ligybés
daik a a dis
=
ogo,
eiksmazodis
=
du ys,
biid a dis
=
janas pode
o ma
co eliação
daik a a dis
ogo
:
eiksmazodis
=
du ys
bid a dis
=
janas.
:
A idziau
paz elgg
emos
que
Sios ligbés
são
pama uo os:
ogo
(daik a a dis)
—
aquilo que i a
nejuda,
po ays
i
( eiksmazodis)
—
isso que isq
laika juda
(pois ela
a s omas),
janela
mos a,
como é o
mundo, odél
ele é
bid a dis.
Su
al
ac uo e,
isy ,
nesungiai
su ik y
li e a ii os
y iné ojai,
manan ys,
que
,,iS eiSkia~
mas modelo
mundialis é
dependen e
da linguagem
(V.
Daujo y é).
Si
ak uo e
são plaéiai
Zinoma
como
Sapi o-Who o
hipo ezé,
embo a ainda
XVII
a.
panaSias
men is
kélé
B. Spinoza,
i i o
g ama icane
jz elg¢s
a sispindin }
especialiga
mundialj.
Todél
i
min is,
que
sq oka
,,du ys u é y
bu i eiskiama
eiksmazodziu,
não pode bi i
conside ada só
poe ine
iSmone.
Ap oximaSd-
esim me y
B.
Lee
Who as
kélé d asy
pe gun a
sob e
ne obulq
daliy
classi icaç-
ão de
linguagem
em
línguas
eu opeias: kodél
Zodis
Zaibas é
daik a a-
dis, se
ele
eiskia
p ocess-
o, one
daik a?
Jus .
Ma cinke igiaus
klasi ikacijq
pa emia i sio
a igo au o ious
ealizado um
expe imen o
psicholing is inis.
Jo
du an e
100
s uden y
(só
aqueles
que
nunca
né a lei e
gi déje
a
Sio
eilé a8 io)
oi
mandada
de e min-
a , à qual
pa es da
língua
(daik a a dziui,
biid a dziui,
eiksmazodziui)
pe ence
Sie
Zodziai:
e o,
po a,
janela.
Os
pa icipan es
expe imen ais
o am
iskel as duas
salygos:
ski s an
Zodzius, é
p eciso
k eip i
démesj
ik ai
j
daik y
p asmg
(0
ne
j
g ama ícul-
os indiciclius
a
sin aksine
pozicions),
aiau cada
pa e de
linguagem
egali
pe ence
ik ai um
Zodis
Sumumindo
esul ados,
paaigkéio, que
pe
expe imen o
2/3
daly iy acha,
que e o é
daik a a dis,
janas
biid a dis,
du ys
eiksmazodis.
—
—
En ão
expe imen imen uoja-
má ios susin eza o
okj pa ex oq, kokj
encon ame miné ame
eilé as yje.
Siuo caso
poe iné
ismoné
coincida
semmine
su
análise.
6-880
81
Panay mundo
g a ikos
i
g e inima
andame
humo is ingje
J
E licko
poesiação:
O
ménuo
—
pusdaly is
—
sobe,
I
kalbasi
Z aigziy
akai, Kad
ge o bido
en o noy-
bés
Me
deixou
amininai.
/
Só i
k ailu é
dalely é
Daly iy
poo oje
can a...
(R
152)
Te mi
Poezija
Abundância
V.
Réuba iiaus
poezijoje
ku } laikg oi
a aukes não
só
skai y ojy,
bu
li e a ii os
k i iky bei
i
kalbininky
démesj.,.V.
P.
Zemguly é
§|
poe o
ki ybos
b uoza
apibiidina
assim:
Ruba igiaus
poesia
daznai
usadas
aidés,
sen inio,
g ama icas,
me a o as
i
ou as
sa okos
miisy
samoneje
em mui o
aiSkias
limi es.
O poe a se
es o ça a
espalhá-las,
passando po
Zodj no a
o ma ou
nejp as ame
conjuninyje
(,,sa o
be aidém
akim* pan.)'?.
K i ike i8kelia
jdomy
i
klausima
bando
i
j
jj
esponde :
,,Kodél
V.
Ruba igius
assim
jsikabings
j
linguagem
assun os?
Tal ez que
ilólogo, que só
ne
ago a
con on a com
isso, omos
ensinados na
ha s ojojão
su
escola??
ko
No é ysi
pap ies a au i:
V.
R- Lub Lo
Giaus
ki yboje
ne andame
okiy
kalbo y os
e miny,
quem
nebii y
Zinomi
i§
idu inés
escolas dos
cu sos
i
odél odos
en enden a-
mi.
En ão al
e miny
usoim
g eigamen-
e su ge
poe o
i8
disposições
ep esen -
adua
linguagem
mundialj,
o
ne
i8
no o poesia
,,sumokslin i*.
Qual a
e miny
lógica de
consumo?
Ten emos
esponde a
j
§j
pe gun a,
com base nos
cole á ios,,L-
aij ampa*
ko
(1981)
i
,,Eiliné
his ó ia*
(1985).
Dazniausi
i
sékmingiausi
en a i as
biina en ão,
quando
en oma
susie i
linguagem
g ama g
egimojo
su
mundo
sanda a, .y.
quando
en oma
j eigi que
exis e
mundo
i
g ama ica:
alanda
Si
amZinybés
—
k egzdé
cidade yliai
k am o
migdomajq
ménulio
able g
neuzmiega
ga iy
i
palaidy
—
jo
bii iai
isda e
g ama ines
e zi
no masasi
mylingias
ce eb is
j
como
pa éla e
imagens
(LI
61)
2Zemgul-
y e P.
An sékm-
és
nesékm-
es
s a s y-
kliy//Li e-
a i a e
a e. 1986
1 ou ub o
P67.
Lá
mesmo.
82
ISy g ama os
iene y
didZíssimo
k ii is V.
Ruba iciaus
poeziJoje en-
ka aleg niui
a eka Ji, a é
mesmo
uS umos
iSlinksniu eu
des ino (L{20)
skaodamaus
ua ida meu
jkalin as
sonas bikas
p akeik
sakiniy
meis iskumq
e i ma eilinés
días ku
Te minnia
kancia como
inho bokala
((Lj 46)), a é o
dia de sangue
apmokou ésiy
iki pasaulis
musp endaia
e isslinksni
li ui (EI 28) as
egnisks Gia,
ma y , como
en endendo
qualque
o ma de
obje o
posible. [domu
isso, que na
adição
an icos Sis
e mas (g .
p osis = lo .
casus,,k i im-
as*) oi
en endido
mui o
amplamen e,
exemplo.,
odos laikai,
iSsky us
esamajj,
ambém
o am
chamados
links niais.
mui o démesio
V. Ruba icius
di i ia
g a iniam
(ma omajam)
dos aspek ui:
nos iski ia
paukS<iy
aSkai e
kableliai
mels ai olima
Zu éd a
Sauk uku
jsminga jEI
p a e as
lipas ( 32) you
s ee wise
Sauk ukai
deixa amyb
nejs miis
kiinus (L] 90)
exemplos de
p ima e a
nupliki as
sob e
i oniskai
skaudi
skybosy
klaida (L) 52)
Naqueles
idiomas, nos
quais o aspéj
g a inj é mais
acen uado, os
e minos
aidé:
j
i
(EI jy
49)
mi is
eikalin-
ga aidei
(L) 70)
como
o ai
83
quem
en e
danguus
e
muzikos
o a ink-
lj mezga
{jj
pa eka
u8 uma
gims
balsés e
p iebals-
és (L) 69)
Te mino
aidé
a ose-
na mui o
ampla. Ela
s y uja
desde
aigkios
me á o -
as alguns
pauki io
aidziy
sniege (L]
107) nós
nusk isi-
mos kai
nos
uzmi s
kai jus
nos
uZmi s
mes
nuplasno-
sime
pa aidzi-
ui (L] 78)
a é
isisko
absu do
Suo
no ukus
e yliai
p abega
apsés as
aidziy (LI
75)
Te minas
aidé
(a i . bals
pa aidzi-
ui,é,
p iebals-
é)é
apa eceu
besas
gajas.
Laikuian-
, bég,
poe o
démesys
kalbo y -
ai
paleng a
bléso.
Knygoje,-
,Dangus e
ou as
na u eza
jégos*
andame
só: e
pédsaka
aidé
sug aus
que
a minéiai
ba y
mais ácil
e mais
segu o (D
14)
be aides
Sypsenos
gu kénis
(D 41)
ska diné
nu iedé-
jo
pa aidzi-
ui (D 48)
ne ike ai
com
Saknim is
ge klés
iSplesia
p ima
baigja (D
58) Galima
aze
i8 ada,
que
expe im-
en a com
ala
e minai-
s,
soki a u-
siais,
poe ,
skay ,
ma é. A
p o ação
oi
jómus,
84
aciau
nesékmingas.
Nesmékés
p ieZas is
simples:
e mininai
pe encem ao
es ilo
cien í ico
(me akalbos
unção), aquele
en pu
eile as is
baseia Poe ine
unção.
Me akalbos e
poe iné unção
p iesingi poliai:
odél pelo
menos miisy
emposis
g ama ikos
ne aSomos
eilémis,
eilé aSciuose
a amen e
ap inkame
ciência
e miny.
Pabaigoje
que é ysi
pa o i em
d iejy S. Gedos
eilé aséiy. Sio
poe o
ka yboje
ling is iné
men is ne e ai
bina mui o
aiSkiai
iS eikS a, o
kalbiné analizé,
embo a e
apipin a
poe ine iSmone
be an azija,
jdomi e
acilmen e
pasiduodan i*
s uk i iniam
apibend inimui.
Tokie são
eilé aSciai,,Si-
monas
Daukan as,
aSan is,,Biidg
seno és
lie u iy e
Zemaiciy mais
únicoselé
Daukan as
iSei is sielojos
emanações que
sua
p esençaje
Ziniomis lhes
Zemaiciai
biida o pama e
sus ing i
Bal ijas
daik a a de i
ja q biid a dis
isados. nada
aps ulbda o
nesako e
p adéda o
kamuojasi
akmenée i
kazku en e
ei i eisian i
(ZGV 42)
e,Pas aba
1985" Vy au as
não
i
Blozé nei
uzmi so: um
Skoman o
daik a a dzio
seno és
jo ingiy ik
als ybéj
eiksmazodzi-
ai (ZGV 43)
Sug e ing abu
eilé ascius,
ma ome aiskiai
issaky q
p ieSp iesq:
daik a a déj-
an ys Ze
maiéiai e
jo ingiai,
ne u in ys
daik a a dziy.
85
Tal
abo dagemS-
p ieS se á
ainda melho
comp eendi-
da, caso
lemb emos
que
Zemaigiai
—
y y
bal ai,
o
jo ingiai
aka y
bal ai.
En ão,
como
i
Jus .
Ma cinke idiaus
,.Kalbos
casa", emos
poe ing
classi icaçã-
o.
Taéiau no
úl imo caso
ela não pode
mais apoia
nenhuma
linguine
medzZiaga
ai só
Za i
poe iné
ismone.
Esas algumas obse ações
leidzia aze i8 ada, que
eilé aSciuose pa lo y os
e mos, embo a em si
nãouku dami ling is inés
poezijas, neme ca leidzia
apmas y i supanéiq Zmogy
linguagem e d e
Ab e iações
BE
Nyka-Nilidina
A.
Bi es
e osião.
V,
1989.
BM
~
Zukauskas
A.
Benamé
meilé.
V,
1983.
BP
—
Ma cinke idius
Jus .
Bak
i
bendimink.
V,
1980.
D
~~
Ruba igius
V.
Dangus
i
ou as
na u eza
jégos.
V,
1988.
El
—
Ruba iius
V.
Eiliné
his ó ia.
V., LI]
1985.
—
Ruba i ius
V.
Tico
j ampa.
V,
1981.
PG
~
Zlabys-Zengé
J.
Pa asa iy
g ama ikos.
V,
1992.
R
—
E lickas
J.
Ras ai
i
k .
V., ZGV
1987.
—
S.
Geda.
Zalio
gin a o
é iniai.
V., Skaiéiai
1988.
su u ação
po
indica páginaj,
cujo i ada
ci ação.
i
86