IVAIRENYBES
Ski man as
VALENTAS
KALBOTYROS
TERMINAI
POEZIJOJE
Lie aus
phone ika
au dein liipy
(BE 227) A.
Nyka-Nilidin-
as
Kalbo y os
e minai
( a inys,
komplemen -
inys,
daik d a di-
s, liniksnis,
aidé und
k .), wenn sie
um a ie
we den in
poezie, s ell
skai y ojy
wunde bg.
No in
paaiskin i
okig
a osena,
eilé a8éiai,
denen esama
siy e miny,
ka ais
genann
lingu is ine
poezija.,,Pa-
s angas
ku i
adinamajq
ling is ing
poezijq zeig
(V.
Ruba igiaus
S. V.)
eilé aséiung-
en esan ys
kalbo y os
e minai,
küns lich
p iklijuo i
bei ki y
Ziyodz:
schon gelia
pe aide;
p o gimimy
pu ojanéius
sakinien...''.
Taéiau
ling is inés
poezien
nede é y
susie i mi
einokiy ode
ki okiy
e miny
klija imu
(ba ba non
aci
philosophum-
!) maZiausiai
dél d iejy
p ieZaséiy. a,
gemäß okiq
logika eiles,
in denen es
exis ie
ma hema os
ode
chemijs
e miny
(pa yzdziy
as ume kad
und ne
lie u iy
poezijoje),
u é ume
benin i,,ma -
ema ine
poezija"
ode ,,chemi-
ne
poezijaTM.
Und das is
schon
absu d. A
n a,
ling is iné
poezija
ei8kinys,
ha in is gana
g ie2 q
s uk ii a.
Ih gehö
und aiskios
E imologien
(Z . ZodZiy
jo ingiai,
p issai,
Dubysa und
k . kilmés
ai8kinimus S.
Gedos,,Zalio
gin a o
e iniuose*),
und panaSiy
o me
ka ojimas
de selben
ode
g e imose
eilu ése (plg.
A. Zukausko
Kiek
akmenéliy,
akmenaidiy,
akmenyéiy,
akmu y). Das
panaSu j
e symus
ku i sa i a,
wenn auch
i nai ia,
g ama ika
poesia.
Be o, i in
glaudy Poe ijs
g amma ikos
y§j ma ome
i
dann, wenn
jokiy e miny
eks e né a,
wann da in
gliidi paslép a
sp ach analé
ali e acijos,
anag amos,
uzmaskuo a
e imologija.
Le z e e
Rechnisse kann
genann
we den zijos
ling is i§kumu,
—
jku j
sp acho y os
Te mini
pakli i y nu
dem Fall, wenn
gelangk y
inden
a osenes
p
0
€
Logika.
jy
P ieg
is
deSim is
me y
R.
Jakobsonas
ga syjj
A ikelnj, in
dem
nuodugniai
besp eeké
Poe ijs
i
kalbo y os
ySius,
p adéjo
O.
Mandel8 amo
cilémis:
M
aa onbix
okonyanni
KosloKon
/
Mie
6
Jasin
yKas ipae
K
nik
S a
P.
Rasy ojas
i
Zodis.
V.,
1981.
P.
35.
78
je z
,,[
eiksmazodzio
galiniy a pas
/
Mi im
Fe nen
zeig
keli"
Piyanai
eiluciy
andame iek
o
seines
O.
Mandel8 amo
poezijoje
(minim g eiky
Sp ache
eiksmagZodzio
ao is as,
augmen as . .),
i
sowohl lic u iy
poe y
i
(S.
Gedos,
Jus .
Ma cinke iciaus,
V.
Ruba iciaus k .)
i
eilése.
Vieny poe y
kii yboje
kalbo y os
e minai
a e, as
zu ällige,
ki y dani,
bildenden
min ies
—
b anduolj.
Kodél
poezijā
dazne z
zu undigen
sp acho y-
o
os, ne,
sagyschen,
na u os
wissensch-
a ly
Te inai?
Galbi
odél, dass
sp ich
Zmogui
inde
imme in
dem padiu
Zei
o hande-
i
ne ganz
Salia,
i
geheimiga
esybé.
Es wi d
da übe
gesp oc-
hen schon
Home os
kii nissen, in
denen
uzsimmen
wi d übe
gödie
Sp achen
i
Zmoniy
Sp ache
ZodZius
(Iliada
XX
72-74,
Odiséja
X
305—306).
Vielen
Fällenjy
kalbo y os
e miny
a oseng
kann
paaiskin i
nich schuliai
wah okiamu
sp achwel
i
isomo izmu,
-y.
jy
s uk a iniu
apa umu.
Kalba is
s uk ii a,
ku ig
Zmogus
sukii é
e oliu ion-
sp ozesse
Damals
agiu
Zei
Zmogus
suki é
i
ande e
da inius,
beispiziui,
Wohn ie e-
s.
Egzis uoja
i
okiy
s uk ii y,
welche
Zmogus sind
nu Teile
suk gs,
iS
beispizdiiui,
k aS o aizdis.
Ve s eh sich,
dass wede
Wohn ie é,
noch
k aS o aizdis
kann bi i
siejami
sp ich di ek .
su
Kann be i
nu
e glicham-
en
jy
s uk ii os.
Tai né a
an as ika:
Kopenhags
ling is inéje
schulkunde
en wickel e
Me hode
(glosema ika)
is bes imm
y iné i
sp achbai,
aiau paska
ande e a8ies
objek y
s ady pan.
i
—
i
—
s uk i ai
o engeleg .
Tokj
uni e su-
ma nich
schwe
paaischin-
i: kodél
gi
Zmogus ü
jedes We ni
ha eéjo
iS adiné i
un e schied-
liche
S uk ii s?
Todel kann
eden übe die
S ad
k aS o aizdzio
g ama ika:
a
miisy mies q
su an aza o
udens
beasmené
g ama ika
ga és
a ui uo as
eklamom
mo e y
i
Sypsenom
©
miisy
Si dy mieleji
Zei nu
zusä zinys
dein
nich isyklig
i
suki ciuo as
aSa os
(EI
29)
Imu pudyny,
upiy, eze y
g ama ika (BM
182) A loudo,
dass
kalbo y os
e miny
a osena
poezijoje
apéiuopiamos
Sys eme
nesuda o,
odél enka
hal o i bei
jedem
au o iaus
kii ybos
sepa a . Bene
ühi ens e
Beispizius
andame J.
Zlabio-Zengés
1927 m.
pa asy ame
eilé as yje,,P-
a asa io
g ama ika":
Nus i o,
Nus i o on
Kop
Daik a a dziai.
719
Gana!
F ühlis
jubnie
die
Blü en: —
Piedg,
Ziedai,
Ziedams.
7
Jai, kai
d yko
Gels y
lauky
daik a a dziai...
1
Nus i o
g oß
O g oße
daik a a-
dis,
Apglébda-
mas
aka y
padangés puse.
head
A
emmen
noch du,
Kai ka
Daik a a-
dyje
wa
Z aigzdé-
s. (PG
89--91) Sio
ke u éj-
ininko
poezijai
neabejo -
inai is
u éjusi
j akos,,K-
e u iy
ejy"
mais inin-
ky
o gesa -
a, dass
poezija
und
kalbo y a
sind nich
ennba-
e Sachen
(Sis
Aussage
wi d
s ändig
wiede ho-
l in allen
e wähné-
en
Publika i-
onsnumm-
e en).
Ta sios
Bes imm-
ungen
Bes ä ig-
ung
-keliais
desim m-
eéiais
éliau
zugy os
A.
Nykos-Nili-
ino
eilu és,
zwischen g ama ikos und wel b ézianGios egima pa alelizma:
80
Galingoji
G ama ika,
zodyno
Impe ija, wo
ieSpa auja
Kilnus
Veiksmazodi-
s, e ukes
Bad a dis
und naogas
Daik a a dis,
Wo umpa alle
misy
Skausmas
<...> <...>
balandzio
Lie aus
Phone ika
au dein lipy,
éjo
Sin aksé und
sniego
Alphabe , --
Einin ele
bi is p ies
Zei An plidj
(BE 227)
Sie
A.
Nykos-Niliino
unsaki en wel
i
g amma ikos
ySiai ne zhai
bina solche
glaudiis, dass
eilé as yje
beginn poe inis
Zodziy
ski s ymas
ikalbos eil.
Als
besonde-
e
Falljj
kann angegeben
Jus .
Ma cinke iciaus
eilé as j
,,Kalbos
namaiTM.
[8ski kime
ik
Sias
eilu es:
Daik a a dziy
ogs,
eiksmazodziy
du ys,
bid a dziy
langai.
(BP
43)
A ai nu
Me aphe n?
O
jei cia
me aphos
i
(juk
me apho-
—
a
e kenn n-
isp ozes-
a
ses delelé), slypi
uz
jy
welche
auch
ealybé?
IS
lygybés
daik a a dis
=
oo og,
eiksmazodis
=
du ys,
biid a dis
=
langas kann
bilden
ko eliacija
daik a a dis
oo og
:
eiksmazodis
=
du ys
bid a dis
=
langas.
:
A idziau
paz elgg
sehenom-
e, dass
Sios lygybés
sind
pama uo os:
Dach
(daik a a dis)
—
das, was
es e nejuda,
ü ys
i
( eiksmazodis)
—
das, was isq
laika juda
(denn sie
e s omen),
Fens e
zeig , wie
is die Wel ,
odél e is
bid a dis.
Su
solche
ak uo e,
appa y ,
nesungiai
su ik y
li e a ii os
y iné ojai,
manan ys,
dass
,,iS eiSkia~
mas
Wel modellis
is abhängig
on Sp ache
(V.
Daujo y é).
Si
ak uo-
e sind
plaéiai
Zinoma
wie
Sapi o-Who o
hipo ezé,
obwohl noch
XVII
a.
panaSias
min is
kélé
B. Spinoza,
i i o
g ama ikoje
jz elg¢s
a sispindin }
besonde ga
wel j.
Todél
i
min is,
dass
sq oka
,,du ys u é y
bu i eiskiama
eiksmazodziu,
kann bi i
be ach e
nu poe ine
iSmone.
Fü
keliasSdesi-
m me y
B.
Lee
Who as
kélé d asy
agima
übe
ne obulq
sp ach daliy
klassi ika i-
on
Eu opas
in
Sp achen: kodél
Zodis
Zaibas
is
daik a a-
dis,
wenn e
eiskia
p ocesa,
one
daik a?
Jus .
Ma cinke igiaus
klassi ikacijq
pa emia i sio
A ikelous
au o iaus
du chge üh es
psycholing is is-
che Expe imen .
Jo
s uden y
100
wäh end
(nu
denen, die
nie né a
leseni e
gi déje
a
Sio
eilé a8 io)
wu de
be ohlen
zu
bes imme-
n, welche
Sp ache Teili
(daik a a dziui,
biid a dziui,
eiksmazodziui)
gehö
Sie
Zodziai:
Dach,
Tü ys,
Fens e .
Expe imen e-
n eilnehme n
wu de
iskel os zwei
salygos:
ski s an
Zodzius,
muss
k eip i
démesj
ik ai
j
daik y
p asmg
(0
ne
j
g amma is-
chen
a
indiklius
synaksine
posi ionen),
aiau jede
Sp ache eil
ü jedes
Teil egali
gehö eni i
nu ein
Zodis
Summie end
E gebnisse,
paaigkéjo,
dass pe
Expe imen o
2/3
daly iy glaub,
dass Dach is
daik a a dis,
enas
biid a dis,
du ys
eiksmazodis.
—
—
Dahe
expe imen iojam ige
susyn hesa o okj
pa eks q, kokj
andame miné ame
eilé as yje.
Siuo Fall
poe iné
ismoné
su apa
sinnmine
su
Analyse.
6-880
81
Panay wel
G amma ikos
i
g e inima
andame
humo is ingje
J
E licko
poezijoje:
O
ménuo
—
pusdaly is
—
en s e,
I
kalbasi
Z aigzdziy
akai, Kad
ge o bido
he umyb-
és
Mich
e ließ
amiinai.
/
Nu i
k ailu é
dalely é
Daly iy
puo oje
sing ...
(R
152)
Poezijs
Te miny
Übe luss
V.
Réuba iiaus
poezijoje
ku } zei g
wa
a aukes
nich nu
skai y ojy,
abe
li e a ii os
i
k i iky bei
kalbininky
démesj.,.V.
P.
Zemguly é
§|
poe o
ki ybos
b uoza
apibiidina
so:
Ruba igiaus
poeziei
daznai
e wende -
en aidés,
sakinio,
g amma ik-
os,
i
me o os
ande e
sa okos
miisy
samoneje
ha seh
aiSkias
g enz.
De Dich e
bemüh sich
sie zu
p äleppen,
e b auchend
Zodj eine
neue Fo m
ode
nejp as ame
Ve bindung in
(,,sa o
be aidém
akim* pan.)'?.
K i ike i8kelia
i
jdomy
klausima
bando
i
j
jj
an wo en:
,,Kodél
V.
Ruba igius
so
jsikabings
j
Sp ache
Themen?
Vielleich dass
philologe, dass
ne
nu je z
s öß dami ,
wa en wi
un e ich e
hos ojoje
su
schule??
ko
No é ysi
pap ies a au i:
V.
R-uba i
Giaus
ki yboje
ne andame
okiy
kalbo y os
e miny,
welche
nebii y
Zinomi
i§
idu inés
skolos ku s
odél allen
i
beg ei ami.
Dahe solch
e miny
e wendim
g eigen li-
ch
en s eh
i8
poe o
Bes immun-
gen
da zu u ig-
en sp ach
o
ne
i8
wel j, no o
poezija
,,sumokslin i*.
Was is die
Te miny
Ve b auchsl-
ogik?
Ve suchen
wi , die
j
§j
F age zu
bean wo e-
n, ges ü z
au
ko
Sammlungen,,Laij ampa*
(1981)
i
,,Eiliné
Geschich e*
(1985).
Dazniausi
i
sékmings en
e suche
biina dann,
wenn
e such
wi d susie i
Sp ache
g ama igg
egimojo
su
wel
sanda a, .y.
wenn
e such
wi d j eige
zu machen,
dass
i
exis ie
wel
Si
g amma ik:
—
alanda
amZinybés
k egzdé
s äd es
yliai
k am o
migdomajq
ménulio
i
able g
—
jo
neuzmiega
ga iy
palaidy
bii iai
isda e
g amma is-
chen e zi
j
no measi
mylingias
b einis wie
pa éla e
bilde
(LI
61)
2Zemgul-
y e P.
An sékm-
és
nesékm-
es
s a s y-
kliy//Li e-
a i a
und
kunas. 1986 1. Ok obe
P67.
Do pa .
82
ISy
g amma ikos
eine y
didZächlich
k ii is V.
Ruba iciaus
poeziJoje en-
ka öhniui
eka Ji, bis
e en
uS umos
iSlinksniu dein
Schicksala
(L{20)
skaodamaus
dein Leben
mein jkalin as
T aunas bikas
p akeik
sakiniy
meis iskumq
und i ma eilin
ikiés ku de
Links e minni
kancia wie
weino bokala
(Lj 46) bis de
Tag des
blu es
apmokou ésiy
pasaulis
musp endaia
und isslinksni
li ui (EI 28)
es nis Gia,
ma y ,
e s anden
wi d wie die
Regel
i gendeines
möglichen
Objek s*
[domu das,
dass in
an ikos
T adi ion Sis
e mas (g .
p osis = lo .
casus,,k i im-
as*) wu de
beg ei end
seh b ei ai,
beispielsweis-
e, alle laikai,
iSsky us
esamajj,
auch wa en
genann links
niais. iel
démesio V.
Ruba icius
un e ich
g a iniam
(ma omajam)
sp ach
aspek ui: uns
iski ia
paukS<iy
aSkai und
kableliai
mels ai olima
Zu éd a
Sauk uku
jsminga jEI
p a e as
lipas ( 32) seh
as iy ga
Sauk ukai
e läss
uhyb nejs
miis kiinus (L]
90)
ühlings eg-
enus
nuplik en
be gos
i oniskai
skaudi
skybosy
klaida (L) 52) In
denjenigen
Sp achen, in
denen de
g a inj
aspec
aéj a, am
meis en augis
e miai aidé:
j
i
(EI jy
49)
mi is
e o de-
inga
aidei (L)
70) wie
o ai
83
welche
zwischen
dangaus
und
musikos
o a ink-
lj mezga
{jj
pa eka
u8 uma
gims
balsés
und
p iebals-
és (L) 69)
Te mino
aidé
a ose-
na seh
b ei . Sie
s y uje
on
aigkios
me aph-
o ein
paa
pauki io
aidziy
sniege (L)
107) wi
nusk isi-
me kai
uns
uzmi s
kai nu
uns
uZmi s
wi
nuplasno-
sime
pa aidzi-
ui (L) 78)
bis
isisko
absu ddo
Suo
no ukus
und yliai
p abega
apsés as
aidziy (LI
75)
Te minas
aidé
(a i . bals
pa aidzi-
ui,é,
p iebals-
é) e sé
besus
gajausia-
s.
Glaubuia-
n , poe o
démesys
kalbo y -
ai
paleng a
bléso.
Knygoje,-
,Dangus
und
ande e
na u es
jégos*
andam-
en nu :
und
pédsaka
aidé
sug aus
dass
a minéiai
ba y
leich e
und
siche e
(D 14)
be aides
Sypsenos
gu kénis
(D 41)
ska diné
nu iedé-
jo
pa aidzi-
ui (D 48)
ne ike ai
mi
Saknim is
ge klés
iSplesia
pi maja
baig (D 58)
Galima
machen
i8 ada,
dass
expe im-
en e mi
sp acho-
y os
e minai-
s,
soki a u-
siais
baigi y -
oja,
poe as,
skay ,
ma é.
De
Ve such
wa
jdomus,
84
aciau
nesékmingas.
Nesmékés
beiZas is
pap as a:
Te inai
gehö en
wissenscha l-
ichem S il
(me akalbos
Funk ion), das
a pu
eile as is
basiesi Poe ine
Funk ion.
Me akalbos
und poe iné
Funk ion
p iesingi poliai:
odél
wenigs ens
miisy Zei enis
g amma ikos
ne aSomos
eilémis,
eilé aSciuose
inden wi
sel enen
wissenscha
e miny.
Pabaigoje
willé ysi
anhal en bei
d iejy S. Gedos
eilé aséiy. Sio
poe o
ka yboje
ling is iné
men is ne e ai
bina seh
aiSkiai
iS eikS a, o
kalbiné analizé,
obwohl und
apipin a
poe ine iSmone
bei an azija,
jdomi und
leich
pasiduodan i*
s uk i iniam
apibend inimui.
Tokie sind
eilé aSciai,,Si-
monas
Daukan as,
aSan is,,Biidg
seno és
lie u iy und
Zemaiciy am
meis en
einzigenelé
Daukan as
iSei is
seelojos
emana ionen
dass seine
aki aizdeje
Ziniomis ihnen
Zemaiciai
biida o pama e
sus ing i
Bal ijas
daik a a de i
ja q biid a dis
isados. nich s
aps ulbda o
nesako und
p adéda o
kamuojasi
akmenée i
kazku
zwischen
gehen eisian i
(ZGV 42)
und,Pas aba
1985" Vy au as
wa
i
Blozé nei
uzmi so: eines
Skoman o
daik a a dzio
seno és
jo ingiy ik
s aa éj
eiksmazodzi-
ai (ZGV 43)
Sug e ing abu
eilé ascius,
ma ome aiskiai
issaky q
p ieSp iesq:
daik a a déj-
an ys Ze
maiéiai und
jo ingiai,
ne u in ys
daik a a dziy.
85
Solch ein
ZugangSp i-
eS wi d noch
besse
e s anden
we den,
wenn wi
e inne n,
dass
Zemaigiai
—
y y
bal ai,
o
jo ingiai
aka y
bal ai.
Also, wie
i
Jus .
Ma cinke idiaus
,.Kalbos
Hause",
haben
poe ing
Klassi ika ion.
Taéiau im
le z e en
Fall sie
nich meh
s ü zen
können au
keine
linguine
medzZiaga
ai nu
Za i
poe iné
ismone.
Diesen paa Anme kungen
leidzia da y i i8 ada, dass
eilé aSciuose
sp acho y os Te mini,
obwohl an sich
nich uku dami ling is inés
poezijos, o e ei leidzia
apmas y i supanéiq Zmogy
sp ach e d e
Abkü zungen
BE
Nyka-Nilidinas
A.
Bi es
E osion.
V.,
1989.
BM
~
Zukauskas
A.
Benamé
meilé.
V.,
1983.
BP
—
Ma cinke idius
Jus .
Bak
i
belaimink.
V.,
1980.
D
~~
Ruba igius
V.
Dangus
i
ande e
na u es
jégos.
V.,
1988.
El
—
Ruba iius
V.
Eiliné
Geschich e.
V., LI]
1985.
—
Ruba i ius
V.
Tiko
j ampa.
V.,
1981.
PG
~
Zlabys-Zengé
J.
Pa asa iy
g a ikos.
V.,
1992.
R
—
E lickas
J.
Ras ai
i
k .
V., ZGV
1987.
—
S.
Geda.
Zalio
gin a o
é iniai.
V., Skaiéiai
1988.
Ve kü zung
po
zeig Sei ej,
dessen
genommene
i
Zi a .
86