IVAIRENYBES
Ski man as
VALENTAS
KALBOTYROS
TERMINAI
POEZIJOJE
Lie aus
one ika an
eu liipy (BE
227) A.
Nyka-Nilidin-
as
Kalbo y os
e mininai
( a inys,
suplemen in-
ys,
daik d a di-
s, liniksnis,
aidé y k .),
cuando ellos
se abo dan
en poesía,
plan ea
skai y ojy
ma a illbg.
No in
paaiskin i
okig
a osena,
eilé a8éiai,
en los que
esama siy
e miny,
ka ais
nomb ados
ling is ine
poezija.,,Pa-
s angas
ku i
adinamajq
ling is ing
poezijq odo
(V.
Ruba igiaus
S. V.)
eilé aséius-
es esan ys
kalbo y os
e mininai,
a i icialme-
n e
p iklijuodi
an e ki y
Ziyodz: ya
gelia pe
aide; p o
gimimy
pu ojanéius
sen inius...''.
Taéiau
ling is inés
poezías
nede é y
susie i con
ienokiy o
ki okiy
e miny
klija imu
(ba ba non
aci
philosophum-
!) maZiausiai
dél d iejy
p ieZaséiy. a,
según okiq
logika eiles,
en las cuales
exis e
e my
ma emá ic-
os o química
(pa yzdziy
as ume kad
i ne lie u iy
poezijoje),
u é ume
llama i,,ma-
ema ine
poezija"
o,,chemine
poezijaTM. Y
eso ya
absu do. A
n a,
ling is iné
poesíaija
ei8kinys,
u in is gana
g ie2 q
s uk ii a. A
ella
pe enece y
aiskios
e imologías
(Z . ZodZiy
jo ingiai,
p issai,
Dubysa y k .
kilmés
ai8kinimus S.
Gedos,,Zalio
gin a o
e iniuose*),
y panaSiy
o ma
ca ojimas
en aquella
misma o
g e imos
eilu ése (plg.
A. Zukausko
Kiek
akmenéliy,
akmenaidiy,
akmenyéiy,
akmu y).
Es o panaSu
j en ymus
ku i sa i a,
aunque
i nai ia,
g ama ika
poesía.
Be o, i in
glaudy poesía
g ama os y§j
isome
i
en onces,
cuando jokiy
e miny
eks e né a,
cuando nele
gliidi paslép a
análisis de
idiomas
ali e aciones,
anag amas,
uzmaskuo a
e imologija.
Los úl imos
eque imien -
os puede
—
llama se zijos
ling is i§kumu,
jku j
kalbo y os
e mininai
pakli i y solo
en el caso, si
conseguk y
p
0
€
encon a
a osenes
lógica.
jy
P ieg
is
deSim is
me y
R.
Jakobsonas
ga syjj
a ículosn-
j, en el cual
nuodugniai
discu é
poesía
i
kalbo y os
ySius,
p adéjo
O.
Mandel8 amo
cilémis:
M
aa onbix
okonyanni
KosloKon
/
Mie
6
Jasin
yKas ipae
K
nik
S a
P.
Rasy ojas
i
Zodis.
V,
1981.
P.
35.
78
aho a
,,[
eiksmazodzio
galiniy a pas
/
Me en
dis ancia
mues a
keli"
Piyanai
eiluciy
andame iek
o
p opio
O.
Mandel8 amo
poesía en
(minim g eiky
kalbos
eiksmagZodzio
ao is as,
augmen as . .),
i
an o lic u iy
poe y
i
(S.
Gedos,
Jus .
Ma cinke iciaus,
V.
Ruba iciaus k .)
i
eilése.
Vieny poe y
kii yboje
kalbo y os
e mininai
a e, casi
casuali iniai,
ki y dani,
cons i uye-
n es min ies
—
b anduolj.
Kodél
poesíaía
daznamen-
e hallan se
kalbo y os,
o
no, digamos,
na u al os
moksly
e mininai?
Galbi
odél, que
habla
Zmogui
siemp e
halla en ese
padiu
iempo
es ando
i
oda
Salia,
i
mis e iinga
esybé.
Sob e
es o se
habla ya
Home o
kii iniuose,
en los cuales
uzsimin se
ace ca diwy
idiomas
i
Zmoniy
lenguaje
ZodZius
(Iliada
XX
72-74,
Odiséya
X
305—306).
En muchos
casosjy
kalbo y os
e miny
a oseng se
puede
paaiskin i
nocueldamen-
e
pe cepokia-
i
mu lenguaje
mundo
isomo izmu, -y.
jy
s uk a iniu
apa umu.
La lengua
es
s uk ii a,
ku ig
Zmogus
sukii é en
p oceso de
e oliución
En ese
pagiu
iempo
Zmogus
suki é
i
o os
da inius,
ejemziui,
asen ie -
es.
Exzis uoja
i
okiy
s uk ii y, las
cuales Zmogus
es sólo pa es
suk gs,
ejemzdiiui,
iS
k aS o aizdis.
En endama,
que ni
asen ie é, ni
k aS o aizdis
no puede bi i
siejami habla
di ec amen e.
su
Puede bu i
sólo
compa adas
s uk ii os.
jy
Tai né a
an as ika:
La
me odología
(glosema ika)
c eada en la
ling is inéje
mokykloje de
Copenhague
es des inada
y iné i alba,
a¢iau enca
o as a8ies
obje oy
mies y pan.
i
—
i
—
es uc u-
almen e e elados.
Tokj
uni e sal-
uma no
di icul a
paaixina :
kodél
gi
Zmogus pa a
cada oini
uéjo
iS adiné i
di e en es
s uk ii as?
Todel se puede
habla de la
ciudad
k aS o aizdzio
g ama ica:
a
miisy mies q
su an aza o
udens
beasmené
g ama ica
ga és
a ui uo as
eklamom
mo e y
i
Sypsenom
©
miisy
Si dy mieloji
iempo sólo
complemen i-
nys u
ne aisyklame-
i
n e
suki ciuo as
aSa os
(EI
29)
Imu pudyny,
upiy, eze y
g ama ika (BM
182) A obo,
que kalbo y os
e miny
a osena
poesía en
apéiuopiamos
sis emas
nesuda o,
odél enka
pa o i an e
cada au o iaus
kii ybos
sepa adamen -
e. Bene
emp i iausius
pa yzdzius
andame J.
Zlabio-Zengés
1927 m.
pa asy ame
eilé as yje,,P-
a asa io
g ama ika":
Nus i o,
Nus i o desde
la cabeza
Daik a a dziai.
719
Gana!
P imasa-
is
aleg niu-
oja ziedus: —
Piedg,
Ziedai,
Ziedams.
7
Jai, kai
d yko
Gels y
plauky
cosaik a a dziai...
1
Nus i o
g ande
O g ande
daik a a-
dis,
Apglébda-
mas
aka y
padangés mi ad.
head
¿ pameni
aún ú,
Kai ka
Daik a a-
día ue
Z aigzdé-
s. (PG
89--91) Sio
ke u éj-
ininko
poesíaije
neabejo -
inai es
u éjusi
j akos,,K-
e u iy
ejy"
mais inin-
ky
disposici-
óna, que
poesía y
kalbo y a
son
insepa a-
bles
ma e ias
(Sis
a i maci-
ón
cons an -
emen e
epi e en
odos los
núme os
de la mené
publicaci-
ón).
Ta sios
disposici-
ones
con i ma-
ción
-peliais
desim m-
eéiais
éliau
pa agu -
as A.
Nykos-Nili-
ino
eilu és,
en e
g ama ikos y mundo b ézianGios egima pa alelizma:
80
Galingoji
G ama ika,
zodyno
Impe ija,
donde
ieSpa auja
Kilnus
Veiksmazodi-
s, obukes
Bad a dis y
desog
Daik a a dis,
Don cabpa
odo misy
Skausmas
<...> <...>
balandzio
Lie aus
oné ica
sob e u lipy,
éjo
Sin aksé y
sniego
al abe a, --
Vienin bi is
p ies iempo
An eléplidj
(BE 227)
Sie
A.
Nykos-Niliino
p esaki i mundo
i
g ama icas
ySiai ecuen ai
bina ales
glaudiis, que
eilé as yje
comienza
poe inis
Zodziy
ski s ymas
ikalbos
pa e.
Como
caso
especial-
jj puede
indica
Jus .
Ma cinke iciaus
eilé as j
,,Kalbos
casaiTM.
[8ski kime
ik
Sias
eilu es:
Daik a a dziy
eogas,
eiksmazodziy
du ys,
bid a dziy
langai.
(BP
43)
A ai sólo
me á o as?
O
jei cia
me á o os
i
(juk
me á o a
—
del
p oceso
de
a
conocimien o delelé), slypi
uz
jy
alguna
siquie a
ealybé?
IS
lygybés
daik a a dis
=
echo,
eiksmazodis
=
du ys,
biid a dis
=
en an se
puede
o ma
co eliación
daik a a dis
:
echo
=
eiksmazodis
du ys
=
bid a dis
:
en an.
A idziau
paz elgg
emos
que
Sios lygubés
son
pama uo os:
eogas
(daik a a dis)
—
eso que ija
nejuda,
pue ays
i
( eiksmazodis)
—
eso que isq
laika juda
(pues sus
a s omas),
en ana
mues a,
cómo es el
mundo, odél
él es
bid a dis.
Su
al
ac uo e,
apy ,
nesundiiai
su ik y
li e a ii os
y iné ojai,
manan ys,
que
,,iS eiSkia~
mas modelo
mundialis es
dependien e
de la lengua
(V.
Daujo y é).
Si
ak uo e
es plaéiai
Zinoma
como
Sapi o-Who o
hipo ezé,
aunque aún
XVII
a.
panaSias
men is
kélé
B. Spinoza,
i i o
g ama ikoje
jz elg¢s
a sispindin }
especialga
mundij.
Todél
i
men is,
que
sq oka
,,du ys u é y
bu i eiskiama
eiksmazodziu,
no puede bi i
conside ada
sólo poe ine
iSmone.
Ap oS
unasdesim
me y
B.
Lee
Who as
kélé d asy
p egun a
sob e
ne obulq del
idioma daliy
clasi icación
Eu opeo
en
idiomas: kodél
Zodis
Zaibas es
daik a a-
dis, si él
eiskia
p oceso,
one
daik a?
Jus .
Ma cinke igiaus
clasi icacijq
pa emia i sio
a ículo au o us
ealizado
expe imen o
psicholing is inis.
Jo
s uden y
100
du an e
(sólo
aquellos
que
nunca
né a
cua e
a
gi déje
Sio
eilé a8 io)
ha sido
mandada
de e min-
a , a la
cual
pa es del lenguaje
(daik a a dziui,
biid a dziui,
eiksmazodziui)
pe enece
Sie
Zodziai:
echo,
pue a,
en ana.
A los
pa icipan es
del
expe imen o
se iskel os
dos saliguos:
ski s an
Zodzius, hay
que k eip i
démesj
ik ai
daik y
j
p asmg
g ama ical-
(0
ne
j
es indiciclius
sin aksine
a
pozicions),
aiau cada
pa e de la
lengua
egali
pe enece
ik ai uno
Zodis
Suma ós
esul ados,
paaigkéjo, que
pe
expe imen o
2/3
daly iy c ee,
que echo es
daik a a dis,
en as
biid a dis,
du ys
eiksmazodis.
—
—
Así
expe imen imen uoja-
miegos susin eza o
okj pa eks q, kokj
andame miné ame
eilé as yje.
Siuo caso
poe iné
ismoné
su ampa
semmine
su
análisis.
6-880
81
Panay mundo
g a ikos
i
g e inima
andame
humo is ingje
J
E licko
poesía en:
O
ménuo
—
pusdaly is
—
su ge,
I
habasi
Z aigziy
akai, Kad
ge o bido
al ededo -
ybés
Me dejó
amiinai.
/
Sólo
k ailu é
dalely é
Daly iy
puo oje
can aba...
(R
152)
Poezía
e miny
Abundancia
V.
Réuba iiaus
poezijoje
ku } laikg ue
a aukes no
sólo
skai y ojy,
bu
li e a ii os
k i iky bei
i
kalbininky
démesj.,.V.
P.
Zemguly é
§|
poe o
ki ybos
b uoza
apibiidina
así:
Ruba igiaus
poesía
daznai
u ilizadas
aidés,
sakinio,
g ama icas,
me á o as
i
o as
sa okos
miisy
samoneje
iene muy
aiSkias
lími es.
El poe a se
es ue za po
ex endé las,
po i ándose
Zodj nue a
o ma o
nejp as ame
compuine e
(,,sa o
be aidém
akim* pan.)'?.
K i ike i8kelia
jdomy
i
klausima
bando
i
j
jj
esponde :
,,Kodél
V.
Ruba igius
así
jsikabings
j
lengua
emasus?
¿Quizás que
ilólogo, que
ne
sólo aho a se
encuen a con
eso, é amos
enseñados en la
al as ojoje
su
escuela??
ko
No é ysi
ap ies a au i:
V.
R-uba i
Giaus
ki yboje
ne andame
okiy
kalbo y os
e miny,
quienes
nebii y
Zinomi
i§
idu inés
escuelasos
cu sos
i
odél odos
en enden a-
mi.
Así al
e miny
consumoim
g eigiausiai
su ge
poe o
i8
disposicion-
es
ep esen -
aduo i
lengua
o
ne
i8
mundij,
no o poesía
,,sumokslin i*.
¿Cuál es
e miny
lógica de
consumo?
In en emos
con es a la
j
§j
p egun a,
basándonos
en
colecciones,,-
ko
Laij ampa*
(1981)
i
,,Eiliné
his o ia*
(1985).
Dazniausi
i
sékmingiausi
in en amien-
os biina
en onces,
cuando
in en oma
susie i
lengua
g ama g
su
egimojo
mundo
sanda a, .y.
cuando
in en oma
j eig i que
exis e
mundo
i
g ama ica:
alanda
Si
amZinybés
—
k egzdé
ciudad
silenciiai
k am o
migdomajq
ménulio
able g
neuzmiega
i
ga iy
—
jo
palaidy
bii iai
isda e
g ama ines
e zi
no masasi
mylingias
j
ce eb is
como
pa éla e
imágenes
(LI
61)
2Zemgul-
y e P.
An sékm-
és
nesékm-
es
s a s y-
kliy//Li e-
a i a y
a e. 1986
1 oc ub e
P67.
Allí
mismo.
82
ISy
g ama ikos
uni e y
didZiausias
k ii is V.
Ruba iciaus
poeziJoje en-
ka aleg niui
a eka Ji,
has a has a
uS umos
iSlinksniu u
sue e (L{20)
skaodamaus
u ida mio
jkalin as
sueñas bikas
p akeik
sakiniy
meis iskumq
i i ma eilin
ikiés ku
ku ni kancia
como ino
bokala (Lj 46)
has a el día
sang e
apmokouo és-
iy pasaulis
musp endaia
y isslinksni
li ui (EI 28) Gia,
ma y ,
en endis
como egla del
posible
obje o de
alguna o ma.
[domu es o,
que an iguos
adiciones
Sis e minos
(g . p osis =
lo .
casus,,k i im-
as*) ue
en endido
muy
ampliamen e,
ej., odos
laikai,
iSsky us
esamajj,
ambién
ue on
llamados links
niais. mucho
démesio V.
Ruba icius
di i ia
g a iniam
(ma omajam)
del lenguaje
aspek ui: mus
iski ia
paukS<iy
aSkai y
kableliai
mels ai olima
Zu éd a
Sauk uku
jsminga jEI
p a e as
lipas ( 32) you
s ee ej
Sauk ukai
salía
anquyb
nejs miis
kiinus (L] 90)
ejemplos de
p ima e a
nupliki as
sob e las
i oniskai
skaudi
skybosy
klaida (L) 52)
En los idiomas
en los cuales
el g a inj
aspec é a,
los más
ocisin a
e minos
aidé:
j
i
(EI jy
49)
mi is
eikalin-
ga aidei
(L) 70)
como
o ai
83
quienes
en e
dangaus
y
muzikos
o a ink-
lj mezga
{jj
pa eka
u8 uma
gims
balsés y
p iebals-
és (L) 69)
Te mino
aidé
a ose-
na muy
amplio.
Ella
s y uya
desde
aigkios
me á o -
as unos
pauki io
aidziy
sniege (L]
107)
noso os
nusk isi-
mos kai
nos
uzmi s
kai jus
nos
uZmi s
mes
nuplasno-
sime
pa aidzi-
ui (L) 78)
has a
isisko
absu do
Suo
noc ukus
y yliai
p abega
apsés as
aidziy (LI
75)
Te minas
aidé
(a i . bals
pa aidzi-
ui,é,
p iebals-
é) apa eé
besas
gaja.
Laikui
bégan ,
poe o
démesys
kalbo y -
ai
paleng a
bléso.
Knygoje,-
,Dangus y
o as
na u ale-
za
jégos*
andame
sólo: i
pédsaka
aidé
sug aus
que
a minéiai
ba y más
lig ío y
segu iau
(D 14)
be aides
Sypsenos
gu kénis
(D 41)
ska diné
nu iedé-
jo
pa aidzi-
ui (D 48)
ne ike ai
con
Saknim is
ge klés
iSplesia
p imaja
baig (D 58)
Galima
hace
i8 ada,
que
expe im-
en a con
habla
e mina
e miny-
os,
soki a u-
sius,
poe as,
skay ,
ma é. La
p ueba
ue
ydomus,
84
aciau
nesékmingas.
Nesmésék
p ieZas is
simple:
e mininai
pe enecen al
es ilo
cien í ico
(me akalbos
unción),
mien aspu
eile as is
emiasi
Poe ine
unción.
Me akalbos y
poe iné
unción
p iesingi poliai:
odél al menos
miisy iemposis
g ama ikos
ne aSomos
eilémis,
eilé aSciuose
a a ez
ap incame
ciencia
e miny.
Pabaigoje
que é ysi
pa a se an e
d iejy S. Gedos
eilé aséiy. Sio
poe o
ka yboje
ling is iné
men is ne e ai
bina muy aiSkiai
iS eikS a, o
kalbiné analizé,
aunque y
apipin a
poe ine iSmone
bei an azija,
jdomi y
ácilmen e
pasiduodan i*
s uk i iniam
apibend inimui.
Tokie son
eilé aSciai,,Si-
monas
Daukan as,
aSan is,,Biidg
seno és
lie u iy y
Zemaiciy más
únicoselé
Daukan as
iSei is sielojos
emanaciones
que su
p esenciaje
Ziniomis ellos
Zemaiciabo
biida o pama e
sus ing i
Bal ijas
daik a a de i
ja q biid a dis
isados. nada
aps ulbda o
nesako i
p adéda o
kamuojasi
akmenée i
kazku en e
ei i eisian i
(ZGV 42)
y,Pas aba
1985" Vy au as
no
i
Blozé nei
uzmi so: uno
Skoman o
daik a a dzio
seno és
jo ingiy ik
als ybéj
eiksmazodzi-
ai (ZGV 43)
Sug e ing abu
eilé ascius,
ma ome aiskiai
issaky q
p ieSp iesq:
daik a a déj-
an ys Ze
maiéiai i
jo ingiai,
ne u in ys
daik a a dziy.
85
TalSp ieSp -
iS se á aún
mejo
en endida, si
eco damos
que
Zemaigiai
—
y y
bal ai,
o
jo ingiai
aka y
bal ai.
Así,
cómo
i
Jus .
Ma cinke idiaus
,.Kalbos en
casa",
enemos
poe ing
clasi icación.
Taéiau en el
úl imo caso
ella ya no
puede
apoya se
ninguna
lingüine
medzZiaga
ai ik
Za i
poe iné
ismone.
Esas algunas
obse aciones leidzia
hace i8 ada, que
eilé aSciuose kalbo y os
e minami, aunque en sí
misma nouku dami
ling is inés poezías,
no ecuai leidzia apmas y i
supanéiq Zmogy lenguaje
e d e
Abb e iamien os
BE
Nyka-Nilidinas
A.
Bi es
e osión.
V,
1989.
BM
~
Zukauskas
A.
Benamé
meilé.
V,
1983.
BP
—
Ma cinke idius
Jus .
Bak
i
bendimink.
V,
1980.
D
~~
Ruba igius
V.
Dangus
i
o as
na u ale-
za jégos.
V,
1988.
El
—
Ruba iius
V.
Eiliné
his o ia.
V., LI]
1985.
—
Ruba i ius
V.
Tico
j ampa.
V,
1981.
PG
~
Zlabys-Zengé
J.
Pa asa iy
g ama ikos.
V,
1992.
R
—
E lickas
J.
Ras ai
i
k .
V., ZGV
1987.
—
S.
Geda.
Zalio
gin a o
é iniai.
V., Skaiéiai
1988.
su onamien-
po
o indica la
páginaj, del
cual omada
i
ci a.
86