scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kalbotyros terminai poezijoje

Author: Skirmantas Valentas
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/778/869
IVAIRENYBES
Ski man as
VALENTAS
KALBOTYROS
TERMINAI
POEZIJOJE
Lie aus
phoné ique
su on liipy
(BE 227) A.
Nyka-Nilidin-
as
Kalbo y os
e minai
( a inys,
suplemen in-
ys,
daik d a di-
s, liniksnis,
aidé e k .),
quand ils
son
abonnés
dans la
poésie, pose
skai y ojy
beau ébg.
No in
paiscin i
okig
a osena,
eilé a8éiai,
auxquels
esama siy
e miny,
ka ais
appelés
ling is ine
poezija.,,Pa-
s angas
ku i
adinamajq
ling is ing
poezijq odo
(V.
Ruba igiaus
S. V.)
eilé aséius-
es esan ys
e mes de
pa lo y os,
a i iciellem-
en
p iklijuo i à
ki y Ziyodz:
déjà gelia
pe aide;
p o gimimy
pu ojanéius
sakinius...''.
Taéiau
ling is inés
poésies
nede é y
susie i a ec
ienokiy ou
ki okiy
e miny
klija imu
(ba ba non
aci
philosophum-
!) maZiausiai
dél d iejy
p ieZaséiy. a,
selon okiq
logika eiles,
dans
lesquelles
exis e
ma hémos
ou chimie
e miny
(pa yzdziy
as ume kad
e non
lie u iy
poezijoje),
u é ume
nom i,,ma e-
ma ine
poezija"
ou,,chemine
poezijaTM.
E c'es
déjà absu d.
A n a,
ling is iné
poésie
ei8kinys,
u in is gana
g ie2 q
s uk ii a.
Elle
appa ien
e aiskios
é imologies
(Z . ZodZiy
jo ingiai,
p issai,
Dubysa e
k . kilmés
ai8kinimus S.
Gedos,,Zalio
gin a o
e iniuose*),
e panaSiy
o me
ca ojimas
dans ce e
même ou
g e imes
eilu ése (plg.
A. Zukausko
Kiek
akmenéliy,
akmenaidiy,
akmenyéiy,
akmu y). Ce
panaSu j
en ymus
ku i sa i a,
quoi i nai ia,
g ama ika
poezijoje.
Be o, i in
glaudy
hyma iques
de poésie y§j
i
on oi alo s,
quand jokiy
e miny ex e
né a, quand lui
gliidi paslép a
analysé de
langues
ali e a ions,
anag amas,
uzmaskuo a
é imologie. Ces
de nie s
equis peu en
appele zijos
ling is i§kumu,
—
jku j
pa lo y os
e minai
pakli i y
seulemen
dans le cas, si
éussik y
ou e
p
0
€
a osenes
logika.
jy
P ieg
is
deSim is
me y
R.
Jakobsonas
ga syjj
a iclesnj,
dans lequel
nuodugniai
discu é
poésie
i
kalbo y os
ySius,
p adéjo
O.
Mandel8 amo
cilémis:
M
aa onbix
okonyanni
KosloKon
/
Mie
6
Jasin
yKas ipae
K
nik
S a
P.
Rasy ojas
i
Zodis.
V,
1981.
P.
35.
78
main enan
,,[
eiksmazodzio
galiniy a pas
/
Me
mon e-
n au loin
quelques"
Piyanai
eiluciy
andame iek
o
même
O.
Mandel8 amo
poésie
(minim g eiky
langues
eiksmagZodzio
ao is as,
augmen as . .),
i
an lic u iy
poe y
i
(S.
Gedos,
Jus .
Ma cinke iciaus,
V.
Ruba iciaus k .)
i
eilése.
Vieny poe y
kii yboje
pa lo y os
e minai
a es,
p esque
acciden inia-
i, ki y dani,
cons i uan-
—
s min ies
b anduolj.
Kodél
poésie dans
dazn le plus
e ou és
pa lo y os,
o
ne, disons,
na u es
sciencesly
e mes?
Galbi
odél, que
pa le
Zmogui
ou e
oujou s à
ce padiu
momen
d'ê e ou
i
Salia,
i
sec é inga
esybé.
Il s'en
pa le
déjà
Homè e
kii inai es,
où se
uzsimmen
des dieux
langues
i
Zmoniy
des
langues ZodZius
(Iliada
XX
72-74,
Odiséja
X
305—306).
Dans
beaucoup de
casjy
kalbo y os
e miny
a oseng
possible
paaiski i
nesudiai
pe cepokia-
i
mu du
langage
monde isomo izmu, -y.
jy
s uk a iniu
apa umu.
La langue
es
s uk ii a,
ku ig
Zmogus
sukii é
é oliu ions
p ocessus
À ce
ma in au
emps
Zmogus
suki é
i
au es
da inius,
exemplesz-
iui,
é ablissemen s.
Exzis uoja
i
okiy
s uk ii y,
lesquelles
Zmogus es
seulemen
pa ie
iS
suk gs,
exemplezdiiui,
k aS o aizdis.
On
comp end a
que ni
peup ie é, ni
k aS o aizdis
ne peu bi i
siejami langue
di ec emen .
su
Peu ê e
seulemen
compa ées
s uk ii os.
jy
Tai né a
an as ika:
La mé hode
c éée à la
lingu is inéje
mokyklede de
Copenhague
(glosema ika)
es des inée
y iné i la
langue, a¢iau
pinka au es
a8ies obje y
mies y pan.
i
—
i
—
s uc u i-
ai é élés.
Tokj
uni e su-
ma ne
peine pas
paaissi :
kodél
gi
Zmogus pou
chaque
mo in
a ai é
iS adiné i
di é en s
s uk ii s?
Todel il es
possible pa le
de la ille
k aS o aizdzio
g ama ika:
a
miisy mies q
su an aza o
udens
beasmené
g ama ika
ga és
a oui uo es
eklamom
mo e y
i
Sypsenom
©
miisy es
Si dy mielloji
emps
seulemen
complinys on
nonisykleme-
i
n
suki ciuo as
aSa os
(EI
29)
Imu pudyny,
upiy, eze y
g ama ika (BM
182) A ein ,
que kalbo y os
e miny
a osena
poezijoje
apéiuopiamas
sys ème
nesuda o,
odél enka
a ê e
aup ès de
chaque
au o iaus
kii ybos
sépa émen .
Bene
p écy ieux
exempleszius
andame J.
Zlabio-Zengés
1927 m.
pa asy ame
eilé as yje,,P-
a asa io
g ama ika":
Nus i o,
Nus i o depuis
la ê e
Daik a a dziai.
719
Gana!
Le
p in em-
ps
aleg niuoja leedus: —
Piedg,
Ziedai,
Ziedams.
7
Jai, kai
d yko
Gels y
lauky
desik a a dziai...
1
Nus i o
g and
O g and
dik a a -
dis,
Apglébda-
mas
aka y
padangés moi ié.
head
Es
pamme
enco e
u, Kai
ka
Daik a a-
die é ai
Z aigzdé-
s. (PG
89--91) Sio
ke u éj-
ininko
poezijai
neabejo -
inai es
u éjusi
j akos,,K-
e u iy
ejy"
mais inin-
ky
disposi i-
ona , que
poezija
e
kalbo y a
son
insépa a-
bles
suje s
(Sis hèse
es
éguliè e-
men
épé ée
dans ous
les
numé os
de
l'édi ion
men ionn-
é).
Ta sios
disposi i-
ons
con i ma-
ion
-quelques
desim m-
eéies
éliau
ecomma-
ndées A.
Nykos-Nili-
ino
eilu és, en e g amma ikos e monde b ézianGios egima pa alelizma:
80
Galingoji
G ama ika,
zodyno
Impe ija, où
ieSpa auja
Kilnus
Veiksmazodi-
s, obukes
Bad a dis e
nuogas
Daik a a dis,
où placepa
ou misy
Skausmas
<...> <...>
balandzio
Lie aus
phone ics
su on lipy,
éjo
Sin aksé e
sniego
alphabe , --
Vienin bi is
p ies le
emps
An eléplidj
(BE 227)
Sie
A.
Nykos-Niliino
p esc i e monde
i
g amma ikos
ySiai sou en ai
bina els glaudiis,
que eilé as yje
commence
poé ique
Zodziy
ski s ymas
ikalbos
pa ie.
Comme
cas
pa iculi-
e jj
peu indique
Jus .
Ma cinke iciaus
eilé as j
,,Kalbos
namaiTM.
[8ski kime
ik
Sias
eilu es:
Daik a a dziy
oogas,
eiksmazodziy
du ys,
bid a dziy
langai.
(BP
43)
A ai jus e
des
mé apho es?
O
jei cia
mé apho -
i
es
(juk
mé apho-
—
e
p ocess-
us de
a
cogni ion dalelé), slypi
uz
jy
quelle
même
ealybé?
IS
lygybés
daik a a dis
=
ougas,
eiksmazodis
=
du ys,
biid a dis
=
langas peu
cons i ue
co éla ion
daik a a dis
ougas
:
eiksmazodis
=
du ys
bid a dis
=
langas.
:
A idziau
paz elgg
oyons
que
Sios lygybés
son
pama uo os:
ougas
(daik a a dis)
—
ce que ce
e me nejuda,
po eys
i
( eiksmazodis)
—
cela, ce qui
isq laika juda
(pa ce elle
a s omes),
enê e
mon e,
commen
es le
monde, odél
il es
bid a dis.
Su
elle
ac uo e,
appa y ,
nesunkiiai
su ik y
li e a ii os
y iné ojai,
manan s,
que
,,iS eiSkia~
mas modèle
du monde es
dépendan de
la langue
(V.
Daujo y é).
Si
ak uo e
es plaéiai
Zinoma
comme
Sapi o-Who o
hypo hzé, bien
enco e
XVII
a.
panaSias
men is
kélé
B. Spinoza,
i i o
g ama ikoje
jz elg¢s
a sispindin }
pa iculiè e
mondialej.
Todél
i
men is,
que
sq oka
,,du ys u é y
bu i eiskiama
eiksmazodziu,
ne peu bi i
considé ée
seulemen
poe ine
iSmone.
P ès
deSdesim
me y
B.
Lee
Who as
kélé d asy
ques ion su
ne obulq
langue daliy
classi ica i-
on
en
langues
eu opéennes: kodél
Zodis
Zaibas
es
daik a a-
dis, si il
eiskia
p ocesa,
one
daik a?
Jus .
Ma cinke igiaus
klasi ikacijq
pa emia i sio de
l'a icle
au eu us
e ec ué une
expé imen a ion
psycholing is in-
e.
Jo
s uden y
100
pendan
(seuls
ceux qui
jamais
né a
lisi e
gi déje
a
Sio
eilé a8 io)
a é é di
de
dé e min-
e , à
laquelle
langues po iai
(daik a a dziui,
biid a dziui,
eiksmazodziui)
appa ien à
Sie
Zodziai:
oi ,
po e,
enê e.
Les
pa icipan s à
l'expé ience
on iskel es
deux salyges:
ski s an
Zodzius, il
au
ad ess i
démesj
ik ai
j
daik y
p asmg
(0
ne
j
indiciclius
g ammaksi-
a
nes
posi ions),
a¢iau
chaque
pa ie de
langue eali
appa eni
ek ai un
Zodis
Summan les
ésul a s,
paaigkéjo, que
pa
expé imen i-
2/3
men o daly iy
pense, que le
oi es
daik a a dis,
enas
biid a dis,
po eys
eiksmazodis.
—
—
Donc
expé imen emen oja-
mieux susyn hesa o
okj pa ex eq, kokj
andame miné ame
eilé as yje.
Siuo cas
poe iné
ismoné
su ampa
sensmine
su
analyse.
6-880
81
Panay monde
g amma ikos
i
g e inima
andame
humo is ingje
J
E licko
poezijoje:
O
ménuo
—
pusdaly is
—
mon e,
I
pa lasi
Z aigziy
akai, Kad
ge o bido
au ou yb-
és
Moi, il m'a
laissé
amiinai.
/
Se ai
k ailu é
dalely é
Daly iy
poo oje
chan e...
(R
152)
Poézie
e miny
Abondance
V.
Réuba iiaus
poezijoje
ku } laikg a
é é
pa aukes
non
seulemen
skai y ojy,
mais
i
li e a ii os
c i iques e
kalbininky
démesj.,.V.
P.
Zemguly é
§|
poè e
ki ybos
b uoza
apibiidina
comme:
Ruba igiaus
poésie
daznai
u ilisées
aidés,
sakinio,
g amma ik-
os,
i
mé apho es
au es
sa okos
miisy
samoneje a
ès aiSkias
limi es.
Le poè e
s'e o ce de
les déple e ,
en pa enan
Zodj nou elle
o me ou
nejp as ame
compoin e
(,,sa o
be aidém
akim* pan.)'?.
K i ike i8kelia
jdomy
i
ques ionima
bando
i
j
jj
épond e:
,,Kodél
V.
Ruba igius
ainsi
jsikabings
j
suje s de
langue?
Peu que
philologue, que
ne
seulemen
main enan
encon e pa ,
é ions
enseignés à
su
l'hau s ojoje
ko
école??
No é ysi
papes a au i:
V.
R-uba i
Giaus
ki yboje qui
okiy
kalbo y os
e miny,
nebii y
ne andame
Zinomi
mi u inés
i§
écoles
cou s odél
à ous
i
comp en é-
s.
Donc el
e miny
usageeme-
n
g eigiausiai
p o ien
i8
poe o
disposi io-
ns
ep ésen -
e langues
o
ne
i8
mondij,
no o poezija
,,sumokslin i*.
Quelle
e miny
logique de
consomma i-
on?
Essayons de
j
§j
épond e à la
ques ion, en
se basan
su des
ko
collec i s,,Laij ampa*
(1981)
i
,,Eiliné
his oi e*
(1985).
Dazniausi
i
sékmingiausi
en a i es
biina alo s,
quand
en oma
susie i
langues
g amma ikg
egimojo
su
monde
sanda a, .y.
quand on
en e
j eigni que
exis e le
monde
i
g ammai e:
alanda
Si
amZinybés
—
k egzdé
ille siliai
k am o
migdomajq
ménulio
able g
neuzmiega
ga iy
i
palaidy
—
jo
bii iai
isda e
g amma iq-
ues e si
no mesasi
mylingias
ce eb is
j
comme
pa éla e
images
(LI
61)
2Zemgul-
y e P.
An sékm-
és
nesékm-
es
s a s y-
kliy//Li e-
a i a e
a as.
1986 1 oc ob e
P67.
Là même.
82

ISy
g amma ikos
iene y
didZiausias
k ii is V.
Ruba iciaus
poeziJoje en-
ka gainiui
pa eka Ji,
jusqu'à
uS umos
iSlinksniu on
des inima
(L{20)
skaodamauda
a ie mon
jkalin ê as
bikas p akeik
sakiniy
meis iskumq
e i ma
eilinés dienos
ku Te minni
ikiuoja
kancia comme
inno bokala
(Lj 46) jusqu'à
jou de sang
apmokouo és-
iy pasaulis
musp endaia
e isslinksni
li ui (EI 28) Gia,
ma y , comme
é an une
ègle du
possible
obje de
quelque
o me*.
[domu ce que,
dans la
adi ion
an ique Sis
e minas (g .
p osis = lo .
casus,,k i im-
as*) a é é
comp is ès
la gei,
exemple., ous
laikai,
iSsky us
esamajj, on
égalemen
é é appelés
links niais.
beaucoup
démesio V.
Ruba icius
di ise
g aphinium
(ma omajam)
des aspec s
du langage:
nous iski ia
oukS<iy
aSkai e
kableliai
mels ai olima
Zu éd a
Sauk uku
jsminga jEI
p a e as
lipas ( 32)
ès iy ga
Sauk ukai
laisse
anquybs
miis kiinus (L]
90) des
exemples de
pluie
p in aniè e
nuplikées su
les
mon agnes
i oniskai
skaudi skybos
éy e o (L)
52) Dans ces
langages, où
l'aspec
g a injéj a,
les plus
oculai es
aidé:
j
i
(EI jy
49)
mo is
nécessai-
e aidei
(L) 70)
comme
o ai qui
83
en e
dangaus
e
muzikos
o a ink-
lj mezga
{jj
pa eka
u8 uma
gims
balsés e
p iebals-
és (L) 69)
Te mino
aidé
a ose-
na ès
la ge. Elle
s y ue
de aigkios
mé apho-
e
quelques
pauki io
aidziy
sniege (L)
107) nous
nusk isi-
me kai
nous
uzmi s
kai jus e
nous
uZmi s
nous
nuplasno-
sime
pa aidzi-
ui (L) 78)
jusqu
isisko
absu ddo
Suo
neu uks
e yliai
p abega
apsés as
aidziy (LI
75)
Te minas
aidé
(a i . bals
pa aidzi-
ui,é,
p iebals-
é) é bes
appea e-
das
gajausia-
s.
Beguian ,
le poè e
démesys
kalbo y -
ai
paleng a
bléso.
Knygoje,-
,Dangus
e
au es
na u es
jégos*
andame
seuleme-
n : e
pédsaka
aidé
sug aus
que
a minéiai
ba y plus
acile e
plus sû
(D 14)
be aides
Sypsenos
gu kénis
(D 41)
ska diné
nu iedé-
jo
pa aidzi-
ui (D 48)
ne ike ai
a ec
Saknim is
ge klés
iSples
baigia
pi maja
balse (D
58) Galima
ai e
i8 ada,
que
expe im-
en e
a ec
pa lo y -
os
e minai-
s,
soki a u-
siais,
poè e,
skay ,
ma é.
L'ép eu-
e é ai
jommus,
84
aciau
nesékmingas.
Nesmékés
p ieZas is
simple: les
e mes
appa iennen
au s yle
scien i ique
(me akalbos
onc ion),
andis que
eile as is
emiasi
Poe ine
onc ion.
Me akalbos e
poe iné
onc ion
p iesingi poliai:
odél au moins
déjà miisy
empsis
g amma ikos
ne aSomos
eilémis,
eilé aSciuos
a emen
ap inkame
science
e miny.
Pabaigoje
oulé ysi
a ê e
aup ès d iejy
S. Gedos
eilé aséiy. Sio
poe o
ka yboje
ling is iné
men is ne e ai
bina ès
aiSkiai
iS eikS a, o
kalbiné
analyseé, bien
e apipin a
poe ine iSmone
e an azija,
jdomi e
acilemen
pasiduodan i*
s uk i iniam
apibend inimui.
Tokie son
eilé aSciai,,Si-
monas
Daukan as,
aSan is,,Biidg
seno és
lie u iy e
Zemaiciy les
plus seulsélé
Daukan as
iSei is sielojos
émana ions
que son
aki aizdeje
Ziniomis leu
Zemaiciai
biida o pama e
sus ing i
Bal ijas
daik a a de i
ja q biid a dis
isados. ien
aps ulbdai
nesako e
p adédai
kamuojasi
akmenée i
kazku en e
alle eisian i
(ZGV 42)
e ,Pas aba
1985" Vy au as
n'é ai
i
Blozé nei
uzmi so: d'un
Skoman o
daik a a dzio
seno és
jo ingiy ik
als ybéj
eiksmazodzi-
ai (ZGV 43)
Sug e ing abu
eilé ascius,
ma ome aiskiai
issaky q
p ieSp iesq:
daik a a déj-
an ys Ze
maiéiai e
jo ingiai,
ne u in ys
daik a a dziy.
85
Telle
app ocheSp-
ieS se a
enco e mieux
comp ise, si
nous nous
sou enons
que
Zemaigiai
—
y y
bal ai,
o
jo ingiai
aka y
bal ai.
Donc,
commen
i
Jus .
Ma cinke idiaus
,Kalbos
maison",
nous a ons
poe ing
classi ica ion.
Taéiau dans
ce de nie
cas elle ne
peu plus
s'appuye
aucune
linguine
medzZiaga
ai
seulemen
Za i
poe iné
ismone.
Ces quelques ema ques
leidzia ai e i8 ada, que
eilé aSciuose pa lo y os
e mes, bien en soi
n'uku dami lingu is inés
poezijas, sou en ia leidzia
apmas y i supanéiq Zmogy
langue e d e
Ab égemen s
BE
Nyka-Nilidine
A.
Bi es
é osion.
V,
1989.
BM
~
Zukauskas
A.
Benamé
meilé.
V,
1983.
BP
—
Ma cinke idius
Jus .
Bak
i
bénimink.
V,
1980.
D
~~
Ruba igius
V.
Dangus
i
au es
na u es
jégos.
V,
1988.
El
—
Ruba iius
V.
Eiliné
his oi e.
V., LI]
1985.
—
Ruba i ius
V.
Le emps
j ampa.
V,
1981.
PG
~
Zlabys-Zengé
J.
Pa asa iy
g a ikos.
V,
1992.
R
—
E lickas
J.
Ras ai
i
k .
V., ZGV
1987.
—
S.
Geda.
Zalio
gin a o
é iniai.
V., Skaiéiai
1988.
ab égemen
po
indique la
pagej, don
p is a ci a a.
i
86