Skip to document
Back
Go to original Localized version was produced by AI. It may contain inaccuracies.
Preparing document pages…

doi.org/10.35321/term28-04

Bibliotekų sektoriaus terminijos plėtra Latvijoje ir RDA1 standarto terminų vertimo problemos ir sprendimai

MAIRA KREISLERE

Latvijos nacionalinė biblioteka

ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-0191-0255

INTA VIRBULE

Latvijos nacionalinė biblioteka

ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-5891-5591

SANTRAUKA

Latvijos nacionalinė biblioteka (LNB) yra Latvijos bibliotekų metodinis centras, atsakingas už duomenų kūrimą ir duomenų standartų plėtojimo užtikrinimą, taip pat metodinis centras, koordinuojantis bibliotekų srities ir susijusių šakų terminologijos darbą. Istorinė apžvalga atskleidžia terminologijos darbo raidą ir leidžia atsekti šio darbo plėtrą bei problemas. Terminus priima ir tvirtina Latvijos mokslų akademijos (LMA) Terminologijos komisijos pakomisė.

Straipsnyje pabrėžiamas LNB vaidmuo įgyvendinant ir verčiant Latvijoje išteklių aprašo ir prieigos (RDA) standartą. Tai aprašomojo katalogavimo standartas, skirtas bibliotekoms ir kitoms kultūros organizacijoms, pavyzdžiui, muziejams ir archyvams. RDA standartą sudaro duomenų elementų, gairių ir instrukcijų rinkinys, kurį galima pritaikyti kitoms informacijos bendruomenėms visame pasaulyje, pavyzdžiui, muziejams ir archyvams. Aprašomos RDA žodyno vertimo problemos, taip pat principai ir sprendimai, kaip teisingai perteikti RDA terminus ir jų paaiškinimus latvių kalba. Apžvelgiama, kaip verčiant terminus buvo laikomasi tinkamos ir tikslios terminijos, kad pasirinktas terminas atitinkama reikšme būtų vartojamas visame vertime ir susijusiuose dokumentuose.

1 Išteklių aprašas ir prieiga.

80

Maira Kreislere | Inta Virbule

The Development of Library Sector Terminology in Latvia and Problems and Solutions for Translating RDA Standard Terms

Galiausiai apžvelgiama, kokią įtaką RDA terminai daro bendram Latvijos atminties institucijų duomenų modeliui, skirtam bendrai kultūros paveldo skaitmeniniams ištekliams aptikti.

RAKTAŽODŽIAI: terminija, terminai ir duomenų bazės; terminų vertimas ir (arba) adaptavimas; RDA įgyvendinimas; RDA žodynas.

A N O T A C I J A

Latvijos nacionalinė biblioteka (LNB) yra Latvijos bibliotekų metodologinis centras, dirbantis duomenų kūrimo ir duomenų standartų vystymo užtikrinimo srityse. Tai yra ir metodinis terminologinį darbą bibliotekų ir kitose susijusiose srityse koordinuojantis centras. Istorinės įžvalgos atskleidžia, kaip vyko terminologinis darbas, ir leidžia nustatyti šio darbo procesą bei problemas. Terminus aprob uoja Latvijos mokslų akademijos (LMA) Terminologijos komisijos pakomisė.

Straipsnyje pabrėžiamas Latvijos nacionalinės bibliotekos vaidmuo įgyvendinant ir išverčiant Išteklių aprašymo ir prieigos standartą (angl. Resource Description and Access, RDA) Latvijoje. Tai aprašomojo katalogavimo standartas, skirtas bibliotekoms ir kitoms kultūros organizacijoms, tokioms kaip muziejai ir archyvai. Šis standartas – tai duomenų elementų, gairių ir instrukcijų rinkinys, kurį galima pritaikyti ir kitose informacinėse bendruomenėse visame pasaulyje, tokiose kaip muziejai ir archyvai. Straipsnyje aprašomos RDA standarto aiškinamojo žodyno vertimo problemos ir tikslaus terminų ir jų paaiškinimų perkėlimo į latvių kalbą principai ir sprendimai. Apžvelgiama, kaip terminų vertimo procese buvo pasirenkama tiksli ir tinkama terminija taip, kad pasirinktas terminas atitinkama reikšme galėtų būti vartojamas visame vertime ir susijusiuose dokumentuose.

Pabaigoje pabrėžiama RDA standarto terminų įtaka bendrajam Latvijos atminties institucijų duomenų modeliui, kuris yra skirtas bendrai skaitmeninių kultūros paveldo išteklių paieškai.

ESMINIAI ŽODŽIAI: terminologija, terminai ir duomenų bazės, terminų vertimas / adaptavimas, RDA standarto įgyvendinimas, RDA standarto aiškinamasis žodynas.

TRUMPA LATVIJOS BIBLIOTEKŲ SEKTORIAUS TERMINIJOS RAidos APŽVALGA

Pastaraisiais dešimtmečiais, keičiantis socialinėms, politinėms ir ekonominėms sąlygoms bei sparčiai tobulėjant technologijoms, biblioteka ir informacijos sektorius, įskaitant terminiją, patyrė didžiulių pokyčių. Žiniatinklio technologijų plėtra paskatino naujų sąvokų ir terminų atsiradimą, taip pat lėmė poreikį pritaikyti ir įgyvendinti tarptautinius standartus bei reglamentus, grindžiamus nauja duomenų atvirumo, sąveikumo ir pakartotinio naudojimo filosofija.

Terminoloģija | 2021 | 28

81

Nacionalinės terminijos vaidmuo plėtojant bibliotekų ir informacijos sektorių išaugo, tačiau iškilo ir naujų iššūkių: rasti tinkamus terminus arba kurti naujus, kurie tiksliai semantiškai apibrėžtų naujas tikroves ir sąvokas. Terminijos kūrimo pastangomis ne visada pavyko rasti tinkamus terminus ar pasiūlyti naujovių. Dažnai nauji terminai nebūdavo nei patvirtinami, nei vartojami praktikoje.

Pirmieji latviškų bibliotekininkystės terminų kūrėjai buvo Latvijos bibliotekų praktikai ir teoretikai. Plėtojant bibliotekininkystės terminiją laikotarpiu iki Antrojo pasaulinio karo, žurnalas Librarian (Bibliotekārs, 1937–1940) buvo įdomus tuo, kad bibliotekų veiklos procesams aprašyti jame vartotos svarbios bibliotekininkystės sąvokos, tokios kaip: norādes („nuorodos“), sējums („tomas“), izdevums („numeris; leidimas“), saturs („turinys“), katalogs („katalogas“), inventāra grāmata („inventorinė knyga“), oriģināls („originalas“), eksemplārs („egzempliorius“), grāmatu patapināšana („knygų skolinimas“). Kai kurie iš jų išliko aktualūs ir technologinės raidos laikotarpiu.

Svarbus įvykis plėtojant nacionalinę terminiją buvo Latvijos mokslų akademijos (LAS) Terminologijos komisijos įsteigimas 1946 m. Komisijos veiklos sritis buvo labai plati ir apėmė nacionalinės terminijos kūrimą daugelyje mokslo sričių. Nuo 1948 m. Komisijos patvirtinti terminai buvo reguliariai skelbiami: iš pradžių kaip projektai terminijos biuleteniuose, vėliau – žodynuose; juos buvo privaloma vartoti oficialiai. Įsteigus LAS Terminologijos komisiją, pradėta plėtoti ir bibliotekų sektoriaus terminija. 1957 m. rusų ir latvių kalbomis išleistas pirmasis bibliotekininkystės terminų žodynas. Jame buvo apie 1 300 bibliotekininkystės ir bibliografijos sričių terminų bei bendrųjų leidybos ir knygotyros terminų. Siekiant kurti bibliotekininkystės terminiją, tiksliai apibrėžti bibliotekininkystės terminus, juos priimti ir skelbti bei įtvirtinti praktikoje, XX a. 7–8 dešimtmečiais Latvijos TSR Vilio Lācio valstybinės bibliotekos (dabar – NLL) Tyrimų skyrius ėmėsi aktyvaus terminologijos darbo. 1969 m. bibliotekų specialistai įsteigė Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminijos pakomitetį. Pakomitečiui veikiant, 1976–1994 m., buvo išleistas tęstinis leidinys Bibliotekārie un bibliogrāfiskie termini („Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminai“). Kiekviename terminų sąraše buvo pateikiami nauji arba redaguoti terminai, susiję su įvairiomis bibliotekų veiklos sritimis – katalogavimu, indeksavimu-

82

Maira Kreislere |

Inta Virbule

The Development of Library Sector Terminology in Latvia and

Problems and Solutions for Translating RDA Standard Terms

bibliotekų darbo organizavimą, bibliotekų paslaugų teikimą; jose taip pat buvo pateikti pirmieji informatikos sąvokų vertimai. Nuo įkūrimo iki 1990 m. Terminologijos komisija išleido 58 terminologijos biuletenius ir 15 žodynų. Remiantis šiuo gausiu paskelbtų terminų rinkiniu, dešimtojo dešimtmečio pradžioje latvių ir rusų kalbomis buvo parengta ir išleista daugiau kaip 40 bibliotekininkystės terminų rinkinių. Vėliau, dešimtajame dešimtmetyje, buvo sudaryta daugiau žodynų – jau keturiomis kalbomis: pateikti papildomi terminų vertimai su apibrėžtimis anglų ir vokiečių kalbomis. Vienas svarbus indėlis į bibliotekų sektoriaus terminijos ir pačios latvių kalbos raidą buvo leidinys Bibliotēku fondi un katalogi („Bibliotekų fondai ir katalogai“). Rengiant leidinį buvo pašalinti anksčiau netiksliai įvardyti terminai ir netaisyklingai vartoti skolinti žodžiai. Latvijos bibliotekų sektoriuje terminų žodynai buvo leidžiami retai, todėl Janete Stevenson Dictionary of Library and Information Management (1997) buvo išverstas ir 2001 m. išleistas latvių kalba (Bibliotēku un informācijas pārvaldība) ir aktyviai naudojamas praktikoje. Leidinyje buvo pateikta 4 500 pagrindinių terminų ne tik iš bibliotekininkystės ir informacijos mokslų, bet ir iš informacijos valdymo, verslo, apskaitos, knygų spausdinimo bei leidybos sričių.

Beginning in 1999, terminology work was coordinated and managed by the LAS Terminology Commission. It consisted of about 30 subcommittees of different sciences. The main task for each subcommittee was to implement the national terminology policy in cooperation with the State Language Centre. Decisions made by the LAS Terminology Commission were accorded legislative status. Use of the approved terms was mandatory in national legislation, in the media and in the documentation of all types of institutions. In 2000, a LAS Terminology Commission subcommittee on Library Science, Bibliography, Book Science and Information Science Terminology was established under the leadership of specialists from the NLL. In accordance with the expansion of international communication between professionals as well as local structural reforms, at the end of 2011 the LAS Terminology Commission was expanded by establishing a Subcommittee on Information and Documentation Terminology, also involving archival specialists. Currently, 11 library and related branch specialists are actively involved in this subcommittee. The tasks set for the Information and Documentation Terminology Subcommittee are:

Terminoloģija | 2021 | 28

83

informacijos ir dokumentacijos srities teisės aktų projektų bei teisės aktų leidinių terminų vertinimas;

konsultavimas terminologijos klausimais informacijos ir dokumentacijos srityje fizinių ir juridinių asmenų;

veiklos koordinavimas su informacijos ir dokumentacijos srityse dirbančiomis institucijomis ir organizacijomis;

susijusių sričių terminų nemokamos prieigos internete užtikrinimas.

Informacijos ir dokumentacijos terminologijos pakomisė dirba rengdama ir tvirtindama terminus. Šis darbas apima terminų ir jų paaiškinimų vertimą bei pritaikymą iš tarptautinių standartų ir gairių, taip pat bibliotekų ir susijusių sričių ekspertų, akademikų ar studentų pateiktų terminų vertimą bei pritaikymą. LAS pakomisė užtikrina terminologijos darbą Latvijoje, rekomenduoja terminų sudarymo ir vertimo principus bei skatina terminologijos darbe dalyvaujančių kultūros ir mokslo organizacijų bendradarbiavimą.

Tobulėjant technologinėms galimybėms ir naudojant anksčiau parengtus duomenis iš 2005–2012 m. sukurtos duomenų bazės Tiešsaistes terminu banka: arhīvi, bibliotēkas, muzeji („Internetinis terminų bankas: archyvai, bibliotekos, muziejai“), kurioje sukaupta daugiau kaip 3 000 terminų ir terminologinių junginių, 2017 m. naudotojams buvo pristatyta nauja Bibliotekų, archyvų ir muziejų terminų duomenų bazė2. NLL kuriamos ir prižiūrimos duomenų bazės tikslas – skatinti kultūros paveldo institucijų bendradarbiavimą terminologijos klausimais. Duomenų bazės kūrimo partneriai buvo LAS Terminologijos komisija, Latvijos nacionalinis archyvas, Latvijos universitetas, NLL ir keletas muziejų. Šiame ištekliuje pateikiami bibliotekų sektoriaus ir susijusių sričių terminai bei jų paaiškinimai latvių kalba, terminų atitikmenys anglų kalba ir, jei įmanoma, vokiečių bei rusų kalbomis. Atrenkant terminus buvo naudojami įvairių sričių teisės aktai, įskaitant pritaikytus tarptautinius standartus, profesinę literatūrą ir praktikoje tuo metu reikalingų terminų sąrašus. Duomenų bazėje terminams suteikiami skirtingi statusai – patvirtinti, pakeisti, laikini ir pasenę, taip pat panaikintų standartų ir teisės aktų terminai, palikti mokslinių tyrimų tikslais. Kad reikiamus terminus būtų galima rasti greičiau, duomenų bazė

2 Prieiga per: http://termini.lnb.lv.

84

Maira Kreisler | Inta Virbule

The Development of Library Sector Terminology in Latvia and Problems and Solutions for Translating RDA Standard Terms

Taip pat pateikiami dar nepatvirtinti terminai, kuriems suteikiamas laikinas statusas. Terminų duomenų bazė įvertinta teigiamai kaip lengvai naudojama, nes joje pateikiami terminų paaiškinimai ir jų šaltiniai.

In the autumn of 2017, the LAS Information and Documentation Terminology Subcommittee, together with the NLL Library Development Centre and the Bibliography Institute, and involving the LAS Terminology Commission, renewed the tradition of organising conferences dedicated to library and related sector terminology. The theme of the 2021 Terminology Conference is “The Interoperability of Data of Cultural Heritage Institutions in the Digital Space: Terminological Aspect”, to which experts from Estonia, Lithuania, Finland and Germany have also been invited.

At the end of 2018, the Latvian national terminology portal3, developed by the Tilde technology company in partnership with the State Language Centre, the Latvian Language Agency and the LAS, was released to the public. The terminology portal provides access to information from more than 96 collections of terms in a number of languages. The Latvian national terminology portal also includes data from the AkadTerm database, thus also terms from the Database of Library, Archive and Museum Terms created by the NLL.

Vienas iš nacionalinės bibliotekininkystės terminijos papildymo šaltinių taip pat susijęs su profesine standartizacija – tarptautinių standartų pritaikymu Latvijos bibliotekų poreikiams ir nacionalinių standartų rengimu. Kiekvieno naujo veikiančio standarto įdiegimas praturtina bibliotekų sektoriaus terminiją. Anglų kalba tapo pagrindiniu tarptautiniu mastu vartojamų svetimžodžių šaltiniu, o anksčiau primesta rusų kalba pamažu grimzta į užmarštį. Savo ruožtu standartų terminų paaiškinimai iš esmės buvo pakeisti ir pritaikyti konkretaus standarto taikymo sričiai.

IŠTEKLIŲ APRAŠYMO IR PRIEIGOS (RDA) STANDARTO ĮGYVENDINIMAS KURIANT DUOMENIS LATVIJOS BIBLIOTEKŲ SISTEMOJE

Duomenų kūrimas bibliotekose yra nenutrūkstamas procesas: jų forma ir turinys visada turi atitikti tarptautiniu mastu pripažintus standartus, kurie patys nuolat tobulinami (Gold-

3 Prieiga per internetą: https://termini.gov.lv.

Terminologija | 2021 | 28

85

berga et al. 2014: 3–4). Fulfilling this condition ensures that data created by an institution can be universally re-used and included in the global knowledge network.

Latvijos nacionalinė biblioteka (NLL) veikia kaip metodinis Latvijos bibliotekų duomenų kūrimo ir duomenų standartų plėtros užtikrinimo centras. NLL Bibliografijos instituto duomenų ekspertai ir duomenų kūrimo specialistai aktyviai seka duomenų naujoves, vertina ir skatina taikyti naujus tarptautinius metaduomenų modelius bei standartus ir priima sprendimus dėl jų įgyvendinimo. Jie taip pat kuria aukštos kokybės autoritetingus duomenis, taip taupydami kitų bibliotekų išteklius, optimizuodami jų veiklą ir gerindami bendrą duomenų kokybę. Naujų duomenų turinio formatų paplitimas ir didėjantis skelbiamų elektroninių išteklių skaičius paskatino poreikį keisti išteklių katalogavimo taisykles, kad jos atitiktų XXI a. informacijos srauto reikalavimus. RDA standartą sudaro duomenų elementų, gairių ir instrukcijų rinkinys, kurį galima pritaikyti kitoms informacijos bendruomenėms visame pasaulyje, pavyzdžiui, muziejams ir archyvams.

In 2013, following a structural change, the NLL Bibliography Institute established a Data and Knowledge Management Department, within which a team of RDA implementation experts was established. The main goals and preconditions for RDA implementation team were defined as:

geresnis skaitmeninių išteklių valdymas ir duomenų atvirumas internete;

Latvijos bibliotekų sukurtų duomenų įtraukimas į tarptautinę duomenų apyvartą ir pakartotinio jų naudojimo užtikrinimas;

AACR24 naudojimas kuriant duomenis nuo 2000 m. palengvino RDA standarto įgyvendinimą NLL ir mokslinėms bibliotekoms kuriant jungtinio katalogo duomenis.

Dėl finansavimo stokos nuspręsta versti ne visą RDA dokumentą, o tik tam tikrus skyrius (RDA nuorodų sąrašą, įvadą, pagrindinių RDA elementų sąrašą, AACR2 ir RDA palyginimo lenteles ir kt.) (Goldberga et al. 2014: 3–4). Vienas iš tai lėmusių veiksnių buvo tai, kad už dalinį vertimą nereikia mokėti licencijos mokesčio, todėl gerokai sumažėja kūrimo ir priežiūros sąnaudos.

4 AACR2 – Angloamerikietiškos katalogavimo taisyklės, antrasis leidimas; atnaujinta 2005 m. versija.

86

Maira Kreislerē | Inta Virbule

The Development of Library Sector Terminology in Latvia and Problems and Solutions for Translating RDA Standard Terms

RDA STANDARTO VERTIMO TAISYKLĖS IR TARPTAUTINĖ PATIRTIS

Vienas iš RDA kūrėjų iškeltų tikslų buvo užtikrinti, kad standartą būtų galima naudoti kitakalbėse bendruomenėse. RDA standarto kalba yra anglų, o kad ši medžiaga būtų naudojama kitomis kalbomis, šalys turėjo nuspręsti, ar ją versti. RDA autorių teisių turėtojai yra sudarę vertimo susitarimus su kitomis organizacijomis ir partneriais (pavyzdžiui, leidėjais, nacionalinėmis bibliotekomis ar bibliotekų organizacijomis), siekdami užtikrinti aukštą RDA vertimų kokybę. Parengta RDA vertimo politika, kurioje nustatytos vertimo galimybės ir reikalavimai. Pirmosios internacionalizavimo iniciatyvos prasidėjo dar 2013 m., kai, naudojantis RDA Toolkit5, buvo paskelbti pirmieji RDA vertimai į prancūzų ir vokiečių kalbas. Daugiau informacijos apie RDA vertimą ir sąlygas taip pat galima rasti RDA Registry6. Jame pateikiami semantinio saityno esybių7, elementų ir ryšių žymiklių atvaizdai – RDA valdymo komiteto (RSC)8 patvirtintų identifikatorių pavidalu.

Siūlomi įvairūs RDA vertimo būdai:

• visas vertimas, įskaitant RDA Toolkit;

• dalinis vertimas, kurį galima naudoti mokymosi procese (jis neapima RDA Toolkit ir gali būti naudojamas vietiniu lygmeniu);

• dalinis vertimas – RDA Reference – gali būti naudojamas internete; jis prieinamas RDA Registry su išversta sąsaja.

RDA vertimo projektas yra unikalus, tačiau kartu lankstus ir pritaikomas įvairiems naudojimo poreikiams. Norint visiškai išversti RDA, reikia ir atitinkamų finansinių išteklių, ir specialistų (vertėjų, redaktorių), išmanančių duomenų kūrimo standartus bei duomenų modelius ir turinčių praktinės darbo su jais patirties, taip pat labai gerai mokančių anglų kalbą.

Nuo pirmųjų RDA vertimų buvo nagrinėjami RDA įgyvendinimo procesai ir padėtis keliose Europos šalyse. Leidinyje RDA in Europe: Implementations and Perceptions (Ducheva, Pennington 2017) autoriai nagrinėja duomenų kūrimo bendruomenes 12 Europos šalių (abi...

5 Prieiga per: https://rdatoolkit.org.

6 Prieiga per: https://www.rdaregistry.info.

7 Esybė – abstrakti fizinio ar konceptualaus dalyko klasė žmonių diskurso visatoje (RDA).

8 Prieiga per: http://www.rda-rsc.org.

Terminologija | 2021 | 28

87

Anglakalbės ir neanglakalbės šalys), įtrauktos į apklausą. Nustatyta, kad susidomėjimas RDA ir jo diegimu Europoje sparčiai išaugo po 2013 m. (Švedijos nacionalinė biblioteka, Stokholmas) ir 2016 m. (NLL, Ryga) vykusių EURIG (European RDA Interest Group)9 susitikimų. Tyrimo santraukoje nurodytos kelios priežastys, kodėl RDA diegimo veikla nepakankama ir su kokiomis problemomis susiduria neanglakalbės Europos šalys. Viena pagrindinių priežasčių, trukdančių diegti RDA, yra didelė jo kaina. Kelios šalys, pavyzdžiui, Švedija, Latvija ir Islandija, nusprendė iš dalies išversti RDA ir parengti nacionalines gaires, pagrįstas RDA standartu. Norvegija ir Ispanija manė, kad visas vertimas yra būtina sėkmingo RDA diegimo sąlyga, nes duomenų kūrėjai turi galėti dirbti su šiuo standartu savo gimtąja kalba. Autoriai (Ducheva, Pennington 2017) savo straipsnyje taip pat paminėjo NLL patirtį.

RDA GLOSSARY SĄVOKŲ, ELEMENTŲ REIKŠMIŲ IR ESYBIŲ SĄSAJŲ VERTIMAS

Vertimas yra savitas psichologinis procesas, nes kiekvienas vertimas daro poveikį tautos kultūroje, žmogaus sąmonėje ir pasąmonėje glūdinčioms apraiškoms. Versti galima greičiau ir paprasčiau vartojant iš įvairių sričių į latvių kalbą perimtus svetimžodžius. Jei skolinamas žodis yra tarptautinis, jis turi privalumų ir yra lengviau atpažįstamas. Tačiau dėl gausybės svetimžodžių tekstai tampa nesuprantami, nes esminis turinys suvokiamas netiksliai. Ryškėjanti latvių kalbos raidos tendencija – didėjant svetimų kalbų įtakai, svetimžodžiai kasdienėje vartosenoje pamažu išstumia latviškus žodžius. Problema ta, kad šiems svetimžodžiams nėra juos atitinkančių latviškų terminų arba juos sunku pritaikyti.

RDA Glossary atliks svarbų vaidmenį kasdieniame Latvijos bibliotekų specialistų darbe, nes be vienodos terminijos ir sąvokų supratimo RDA įdiegti neįmanoma. Norint konkrečią RDA sąvoką taisyklingai perteikti latviškai, būtina tiksliai nustatyti jos reikšmę RDA duomenų modelio kontekste ir suprasti, kaip ši sąvoka vartojama anglų kalboje.

9 Prieinama adresu: http://www.rda-rsc.org/europe.

88

Maira Kreišlere | Inta VirbuleThe Development of Library Sector Terminology in Latvia and Problems and Solutions for Translating RDA Standard Terms

Tokiais atvejais naudingi bibliotekininkystės terminų žodynuose ir specialiojoje literatūroje pateikti terminų paaiškinimai. Verčiant terminus būtina laikytis principo, kad pasirinktas terminas atitinkama reikšme būtų vartojamas visame dokumente, taip pat susijusiuose dokumentuose. Pradėjus versti RDA Glossary, buvo svarbu nepamiršti, kad RDA yra naujas duomenų kūrimo standartas, pagrįstas nauja filosofija ir turintis naują poveikį, skirtas naudoti tarptautinėje daugiakalbėje aplinkoje. RDA standartas kalbiniu požiūriu parengtas remiantis anglų kalbai pritaikytu AACR2 standartu, kurį savo ruožtu parengė anglakalbės šalys. Plėtojant RDA kaip tarptautinį daugiakalbės aplinkos standartą, kilo sunkumų pritaikant RDA terminus ir jų paaiškinimus prie kitų kalbų ypatumų. Angliškai aiškiai suprantamas frazes nelengva išversti ir pritaikyti kitoms kalboms, įskaitant latvių. Tarptautiniuose seminaruose anglakalbių šalių specialistai, naudojantys RDA, taip pat pažymėjo, kad RDA standarto dokumente terminams aiškinti vartojama anglų kalba yra gana sudėtinga ir dviprasmiška. Neanglakalbių šalių atstovai savo ruožtu pabrėžia terminų paaiškinimų vertimo sunkumus (Behrens 2019). Paaiškinimai nepritaikyti kasdieniam duomenų kūrėjų darbui: kalba sudėtinga, o tekstai labai teoriniai. Išnagrinėjus RDA registre pateiktus esamus terminų ir esybių sąsajų žymenų vertimus, matyti, kad ne visi terminai ir sąsajų žymenys išversti į nacionalines kalbas. Tai gali reikšti, kad kilo sunkumų verčiant konkretų terminą ar sąsają. Akivaizdu, kad tai laikinas sprendimas, nes registre yra terminų ir paaiškinimų, kurie palikti anglų kalba. Kalbų ypatumai pastebimi, pavyzdžiui, vartojant giminę atsakomybės vaidmenims užrašyti – autors/autore („autorius“). Kalbose, kuriose šie vaidmenys reiškiami gimine, vertėjai priversti nuspręsti, kurį tos pačios giminės vaidmens žymenį vartoti abiejų lyčių asmenims. Tarptautinėje praktikoje bendruoju giminės žymeniu laikoma vyriškoji giminė. Šis sprendimas priimtas ir verčiant RDA Glossary į latvių kalbą. Kiti sunkumai kyla reiškiant įvairias esybių sąsajas, kurias anglų kalba galima nusakyti trumpomis frazėmis, pavyzdžiui, „kūrinio adaptacija“. Tačiau tą pačią frazę latvių kalba reikia išreikšti vartojant gramatines linksnių formas.

Terminoloģija | 2021 | 28

89

linksnių formas. Kitas iššūkis – anglų kalbai būdinga gausi sinonimų vartosena; latvių kalboje ne visada pavyksta rasti tinkamą atitikmenį. Pavyzdžiui, anglų kalbos terminai „publishing, releasing, issuing“ turi skirtingų atspalvių, o latvių kalboje dažnai vartojamas vienas ar du terminai (izdošana, publicēšana), kurių semantinės reikšmės labai artimos. Įvedant naują terminą, skirtingose srityse ir dokumentuose dažnai vartojami keli kalbiniai atitikmenys, o tokia padėtis trukdo vienodai suprasti ir vartoti terminą nacionalinės reikšmės dokumentuose. Toks pavyzdys – latviški termino „Entity“ atitikmenys: skirtingų sričių dokumentuose vartojami entīte, entītija (bibliotekininkystėje) ir entitāte (IT). Tinkamiausio atitikmens pasirinkimas vis dar svarstomas.

Vertėjai norėjo papildyti RDA Reference terminų paaiškinimus komentarais, kurie juos patikslintų. Tačiau RSC nurodė, kad dėl to naudotojams būtų neaišku, kuri dalis yra pagrindinė gairė, o kuri – vertėjų pridėtas paaiškinimas. Buvo siūloma įtraukti į RDA dokumentą pavyzdžių, iliustruojančių konkrečius esybių tarpusavio ryšius, tačiau šis pasiūlymas taip pat nesulaukė palaikymo, nors buvo plačiai aptartas Europos RDA interesų grupės (EURIG) susitikimuose (EURIG Annual Meeting 2020). Nuomonės apie esybių sąsajų tinklo sudėtingumą grindžiamos nepakankamu IFLA LRM10 esybių hierarchijų ir jų sąsajų supratimu. Šie siekiai buvo suprantami, nes bibliotekos vis dar kuria duomenis MARC struktūroje, tačiau ateityje RDA duomenys bus kuriami kaip susietieji duomenys, todėl reikės kitokio požiūrio į duomenų struktūravimą, o šie pavyzdžiai bus mažiau aktualūs (Dunsire 2019). RDA standartas nėra susietas su konkrečiu duomenų įvedimo standartu; veikiau jis orientuotas į saityno technologijų naudojimą kultūros paveldo metaduomenims kurti (atvirieji susietieji duomenys, nuolatiniai identifikatoriai esybėms identifikuoti, saityno žodynai ir ontologijų paslaugos). Verčiant reikėjo užtikrinti, kad apibrėžime būtų perteikti visi jį sudarantys elementai, net jei žodžių tvarka skiriasi. RDA Glossary skelbimo reikalavimai neleidžia supaprastinti ar sutrumpinti apibrėžčių.

In 2010, the NLL started translating the 2008 version of the RDA Glossary with approximately 520 terms and their explanations. At first, it seemed

10 IFLA bibliotekos informacinis modelis (LRM) https://www.ifla.org/files/assets/cataloguing/frbr-lrm/ifla-lrm-august-2017_rev201712.pdf.

90

Maira Kreislerė | Inta Virbule The Development of Library Sector Terminology in Latvia and Problems and Solutions for Translating RDA Standard Terms

kad Žodynėlio vertimas nekels problemų, nes peržiūrimi terminai atrodė apskritai žinomi, tačiau kiekviena nauja Žodynėlio versija papildoma naujais terminais ir paaiškinimais anglų kalba, daugiausia nesusijusiais su bibliotekų sektoriumi. Buvo iškeltas uždavinys atsižvelgti į latvių kalbos ypatumus ir užtikrinti abipusį konceptualų atitikimą anglų kalba išreikštiems terminams, kartu nekeliant tikslo pasiekti privalomą leksinį sutapimą. 2012/2013 m. RDA Žodynėlis buvo papildytas 728 naujais arba pataisytais terminais ir jų paaiškinimais. Tokie terminai kaip „unmediated; media; preliminary“, kuriems rasti tinkamus latviškus atitikmenis nebuvo lengva. Taip pat įtraukti tokie terminai kaip „blueline process or blueprint process; white print process, silver halide“, kurie iki tol Latvijos bibliotekų duomenų kūrėjų darbe buvo vartojami retai arba visai nebuvo pasitaikę ir nebuvo įprasti. Žodynėlyje buvo nemažai spaudos sektoriaus terminų, pavyzdžiui, „duodecimo or twelvemo“; taip pat papildyta vaizdo ir garso terminų, pavyzdžiui, „coarse groove; encoded bitrate“ ir kt. Tokių bibliotekų aplinkoje retai vartojamų terminų įtraukimas į RDA Žodynėlį rodė, kad į RDA standartą taip pat integruojami terminai, būtini ištekliams aprašyti kitose kultūros paveldo institucijose.

Siekiant užtikrinti vertimo kokybę, NLL specialiųjų fondų (muzikos, audiovizualinių išteklių, žemėlapių ir kt.) duomenų kūrimo specialistai, taip pat fondų išsaugojimo skyriaus darbuotojai buvo pakviesti konsultuoti kitų kultūros paveldo institucijų specialistus. Vertimo procese buvo remtasi keliomis prielaidomis: reikia vartoti jau žinomus bendruosius paaiškinimus; nepakanka rasti tinkamą latvišką žodį – jam būtina pateikti tikslų termino paaiškinimą, kad jį būtų galima vartoti įvairiems ištekliams aprašyti, o pats terminas galėtų būti sėkmingai įtrauktas į tarptautinę vartoseną.

Verčiant daugelį konkrečiam sektoriui būdingų terminų reikėjo išsamiai suprasti apibrėžimuose aprašomus procesus, pavyzdžiui, konkrečius šokio notacijos ar viduramžių muzikos notacijos tipus arba su knygų spausdinimu susijusius procesus.

Pavyzdžiui, vienas įdomus terminas buvo „Table book“ – „notuotos muzikos formatas: muzikos knyga, skirta padėti ant stalo ir išdėstyta taip, kad atlikėjai, sėdėdami ar stovėdami priešais stalą arba aplink jį, galėtų skaityti savo partijas. Kiekviena partija užrašyta atskirai, paprastai taip, kad atvertus knygą,

Terminoloģija | 2021 | 28

91

atskiros partijos pateikiamos apverstos ir (arba) statmenos viena kitai“. Nors su tokiais ištekliais susiduriama palyginti retai, tokios medžiagos vis dėlto gali būti saugomos kultūros paveldo institucijų rinkiniuose.

Išties didelis iššūkis buvo versti su skaitmeniniais failais susijusius terminus, nes dažnai nelengva parinkti lietuviškus žodžius, tiesiogiai perteikiančius konkrečių terminų semantinę reikšmę. Daugelis šių terminų vartojami jų neverčiant į latvių kalbą, pavyzdžiui: „Master“ – „skaitmeninimo proceso metu didžiausia raiška sukuriama generacija, dažnai naudojama išvestinėms kopijoms kurti“. Pavyko rasti latvišką šio termino vertimą, kuris taip pat atskleidžia jo semantinę reikšmę. Tuomet iš šio skaitmeninimo generacijos termino galima sudaryti kelis susijusius terminus, pvz., plates pirmatnis („Disc Master“) ir audiolentes pirmatnis („Audio Tape Master“). RDA Žodynėlyje pateikiama išteklių medžiagą apibūdinančių terminų grupė; tai dažniausiai labai specifiniai terminai, kurių vertimas reikalauja tyrimų ir išsamaus nagrinėjimo. Vienas sunkiausiai išverčiamų terminų buvo „unmediated“: iš pradžių buvo išbandyta keletas naujadarų, tačiau jie nepasiteisino ir nebuvo tinkami kasdienei vartosenai. Vis dėlto galiausiai buvo rastas labai vykęs terminas, atskleidžiantis šio termino reikšmę. Atsirado ir naujų su esybių ryšiais susijusių terminų, pavyzdžiui, „Prequel; Sequel; Remake“ – muzikos ir kino pramonėje plačiai vartojami terminai, kuriems parinkti atitinkamus latviškus atitikmenis teko atlikti tyrimus.

Tačiau vėliau, verčiant, buvo atsisakyta prielaidos remtis įvairiuose vietos informacijos šaltiniuose rastais terminų vertimais ir juos naudoti Žodynėlyje, nes tai neatitiko RDA Žodynėlio leidybos reikalavimų. Versdami RDA Žodynėlio terminus atkreipėme dėmesį, kad anksčiau žinomus AACR2 terminus keitė skirtingi RDA terminai arba nevienodi tų terminų vertimai. Kilo sunkumų verčiant ryšių žymenis, susijusius su kūriniu, raiška, apraiška ir vienetu (WEMI11). Buvo svarbu tiksliai apibrėžti abipusius ryšius. Kad tai pavyktų,

11 Kūrinys – atskiras intelektinis ar meninis kūrinys, t. y. intelektinis ar meninis turinys (RDA). Raiška – intelektinio ar meninio kūrinio įgyvendinimas raidiniu-skaitmeniniu, muzikiniu ar choreografiniu užrašymu, garsu, vaizdu, objektu, judesiu ir pan. arba bet kokiu šių formų deriniu (RDA). Apraiška – fizinis kūrinio raiškos įkūnijimas (RDA). Vienetas – atskiras apraiškos egzempliorius arba vienetas (RDA). Agentas – esybė, galinti veikti sąmoningai, įgyti teisių ir būti atsakinga už savo veiksmus. Agentas apima kolektyvinį agentą ir asmenį (RDA).

92

Maira Kreišlere | Inta Virbule

The Development of Library Sector Terminology in Latvia and Problems and Solutions for Translating RDA Standard Terms

Reikėjo suprasti RDA esybių ryšių modelį, o duomenų kūrėjams, dirbantiems su MARC duomenų struktūromis, tai nebuvo paprasta. 2016 m. lapkričio mėn. vykusiame posėdyje RSC susitarė įtraukti IFLA bibliotekų referencinį modelį (LRM) į tolesnę RDA plėtrą. IFLA LRM yra aukšto lygmens konceptualusis referencinis modelis, sukurtas esybių ryšiams modeliuoti. Taip buvo sukurtas vieningas ir logiškai nuoseklus modelis, apimantis visus bibliografinių duomenų aspektus ir kartu modernizuojantis bei išplečiantis duomenų modeliavimą. LRM įtakoje į RDA standartą įtrauktos trys visiškai naujos esybės: „Agent Group“, vėliau – „Group“, „Nomen“ ir „Timespan“. Esybių ryšiai buvo išplėsti ir įtraukti į RDA referencinį šaltinį. Kai kurie žymenys pasikeitė – „Reciprocal relationship“ tapo „Inverse“ – taip pat pakito kai kurie apibrėžimai ir paaiškinimai.

2018 m. vertėjams pateikta naujos informacijos. Be naujų esybių ir ryšių įtraukimo į RDA, buvo ištaisyta nemažai esybių ryšių žymenų įrašų. 2020 m. balandžio mėn. svetainėje RDA Toolkit beta buvo paskelbta atnaujinta versija, pasižyminti naujomis funkcijomis ir galimybėmis, taip pat RDA struktūros pakeitimais. 2020 m. gruodžio mėn. ši beta versija buvo patvirtinta kaip oficiali RDA standarto svetainė; joje išsaugota prieiga prie ankstesnėje versijoje pateiktų dokumentų. Ši versija laikoma stabilia, radikalių pakeitimų neplanuojama. Tai buvo gera žinia gairių rengėjams ir vertėjams, nes ankstesniais metais pakeitimai buvo dažni ir gana radikalūs (RDA ir RDA Toolkit vertimo politika).

RDA referencinis šaltinis skirtas RDA terminams, reikšmėms ir esybių ryšių žymenims versti; svarbu jį pritaikyti vietos poreikiams. NLL ekspertų darbo grupė RDA referencinio šaltinio vertimą baigė 2020 m. pabaigoje, o iki 2021 m. pabaigos planuojama pateikti jį RDA registrui, kad būtų paskelbtas latvių kalba.

RDA STANDARTO TERMINIJOS SUDERINAMUMAS SU KITŲ LATVIJOS KULTŪROS PAVELDO INSTITUCIJŲ DUOMENŲ STANDARTAIS

Skaitmeninė aplinka – viena iš naujų galimybių, užtikrinančių nacionalinės tapatybės išsaugojimą. Tai sustiprina savalaikis žinių integravimas į atvirųjų duomenų sistemas ir greita jų paieška. Skaitmeniniu būdu sukurti ir suskaitmeninti ištekliai savo tinkamumu naudoti ir kokybe atitinka

Terminologija | 2021 | 28

93

visuomenės poreikį turėti greitai pasiekiamų, veiksmingai pateikiamų, itin patikimų, laisvai naudojamų ir integruotų žinių (Sporāne 2010). Duomenų bendrakūros ir pakartotinio naudojimo aplinkos kūrimo tikslas – plėtoti kultūros paveldo institucijų bendradarbiavimą, kuriant bendrą žinių tinklą ir susiejant jį su skaitmeniniais objektais. RDA standarto sąveikumas su kitų kultūros paveldo institucijų standartais (1 lentelė) gali padėti aprašyti įvairių tipų išteklius, identifikuoti esybes ir kurti metaduomenis, tinkamus tolesnei sklaidai susietųjų duomenų aplinkoje.

In 2020, the NLL, in cooperation with the Humanities Faculty of the University of Latvia, launched a research project – Latvian Memory Institution Data in the Digital Space: Connecting Cultural Heritage (Project No 1zp-2019/1-0365) – which is being funded under the Latvian Council of Science 2020–2022 research programme. One of the project’s tasks is to study and describe the semantic interoperability of Latvian cultural heritage institutions (libraries, archives and museums) in the field of data, and this is directly related to the terminology for data models and standards that these institutions use in data creation.

RDA standarto esybių naudojimas kultūros paveldo institucijų duomenims vienodai modeliuoti turi būti skatinamas; tokios praktikos pavyzdžių jau esama pasaulyje. Pavyzdžiui, 2014 m. Suomijos atminties institucijos (bibliotekos, archyvai ir muziejai) nusprendė suderinti savo duomenis ir įtraukti juos į bendrą FINNA rinkinių paslaugą (Seppälä 2016). RDA pasirinktas kaip vienas iš rekomenduojamų standartų bibliotekoms, archyvams ir muziejams. Minėtos institucijos nusprendė taikyti RDA taisykles kuriant Agent metaduomenis, t. y. pateikiant Agent atributus, ryšius ir sąryšio kodus.

NLL (RDA) ir Latvijos nacionalinio archyvo sukurti autoritetiniai duomenys taps Latvijos kultūros paveldo institucijų bendros referencinių duomenų sistemos pagrindu. Autoritetiniai duomenys bus susieti atliekant kryžminį susiejimą ir įkelti į bendrakūros aplinką – referencinių duomenų sistemą. Toliau duomenys bus kuriami bendrai, naudojant tiek sistemoje jau esančius duomenis, tiek kuriant naujas esybes. Kad šios bendrakūros rezultatas būtų vienalytis referencinių duomenų rinkinys, reikia susitarti dėl bendrų pagrindinių esybių ir jų pavadinimų, taip pat suderinti skirtingus duomenų kūrimo standartus ir modelius. Bendroje referencinių duomenų sistemoje apibrėžiamos šios pagrindinės esybės, kai kurios iš jų bendros bibliotekų, archyvų ir muziejų duomenų standartams.

94

Maira Kreislere Inta Virbule

The Development of Library Sector Terminology in Latvia and Problems and Solutions for Translating RDA Standard Terms

1 lentelė. Pagrindinių esybių, svarbių bendrai kultūros paveldo valdymo ir sklaidos platformai, palyginimas sektorių konceptualiuosiuose modeliuose LRM, RiC CM12 ir CIDOC CRM13, taip pat EDM14 (Rekomendacijās… 2021: 32)

Esybės tipas

Bibliotekos LRM(2017)/ RDA (2020)

Archyvas (RiC CM) ric-cm-0.2

Muziejai CIDOC CRM CRM_v.7

Kultūros paveldas (Europeana) EDM v5.2.8

Agentas

LRM-E6 Agent/rdac:C10002

RiC-E07 Agent

E39 Actor

edm:Agent

Agentas / asmuo

LRM-E7 Person/rdac:C10004

RiC-E08 Person

E21 Person

edm:Agent

Agentas / institucija

LRM-E8 kolektyvinis agentas / rdac:C10005

RiC-E11 juridinis asmuo

E74 grupė

edm:Agentas

Agentas / šeima

LRM-E8 kolektyvinis agentas / rdac:C10008

RiC-E10 šeima

E74 grupė

edm:Agentas

Agentas / grupė

LRM-E8 kolektyvinis agentas / rdac:C10011

RiC-E09 grupė

E74 grupė

edm:Agentas

Vieta

LRM-E10 Vieta/rdac:C10009

RiC-E22 Vieta

E53 Vieta

edm:Vieta

Laikotarpis

LRM-E11 Laikotarpis/rdac:C10010

RiC-E18 Data

E52 Laikotarpis

edm:Laikotarpis

Įvykis

LRM-E1 Res/rdac:C10012 poklasis

RiC-E14 Įvykis

E5 Įvykis

edm:Įvykis

Kūrinys

LRM-E2 Kūrinys/rdac:C10001

RiC-E02 įrašo išteklius + RiC-A28 pavadinimas

E89 propozicinis objektas

edm:InformacijosIšteklius

Palaikyti naujus intuityvius naudotojų paieškos įpročius ir poreikius (rasti, identifikuoti, pasirinkti, gauti, tyrinėti, t. y. atrasti išteklius per jų tarpusavio ryšius ir kontekstus) bibliotekų duomenų ir jų hierarchijos srityje padeda tokie konceptualieji modeliai kaip IFLA FRBR (WEMI (Kūrinys, Išraiška,

12 Prieinama adresu: https://www.ica.org/sites/default/files/ric-cm-0.2_preview.pdf.

13 Prieinama adresu: http://www.cidoc-crm.org.

14 Prieinama adresu: https://pro.europeana.eu/page/edm-documentation.

Terminologija | 2021 | 28

95

manifestation, Item hierarchy, 1998) and IFLA LRM (including WEMI, 2017). The LRM model is a high-level conceptual model with a higher degree of generalization than previous IFLA data conceptual models. LRM is an entity-relationship model (Rekomendācijas... 2021: 23). LRM generally models the entire bibliographic universe – texts, sounds, images, moving images, sheet music, spoken words, objects, data sets, computer programs, transmedia. It does not directly model processes (museums) and activities (archives). The practical implementation of LRM takes place by introducing RDA regulations in the creation of Latvian library data, which are based on the categories defined in the LRM conceptual model and their hierarchy (Rekomendācijas... 2021: 26).

Muziejų srityje pagrindinės sąvokos apibrėžiamos konceptualiuoju modeliu CIDOC-CRM – ontologija, skirta keistis informacija kultūros paveldo srityje (ISO 21127, 2006; atnaujintas 2014 m.; vis dar kuriamas), suderinta su bibliotekoms skirtu LRM konceptualiuoju modeliu (Rekomendācijas... 2021: 26).

Archyvams skirtas konceptualusis duomenų modelis RiC CM suderina ir integruoja pagrindines sąvokas iš keturių Tarptautinės archyvų tarybos (ICA) standartų: Bendrojo tarptautinio archyvinio aprašymo standarto (ISAD (G)); Tarptautinio archyvinių autoritetinių įrašų apie juridinius asmenis, asmenis ir šeimas standarto (ISAAR (CPF)); Tarptautinio funkcijų aprašymo standarto (ISDF); Tarptautinio archyvinę medžiagą turinčių institucijų aprašymo standarto (ISDIAH) ir ISO standarto „Dokumentų valdymo standartas“ ISO 23081-11 (Rekomendācijas... 2021: 21).

Bibliotekos, archyvai ir muziejai dalyvauja kuriant Europeana – joje dalyvauja daugiau kaip 60 subjektų, įskaitant Latvijos atminties institucijas. Kiekvieną Europeana skaitmeninį objektą lydi metaduomenys pagal EDM (Europeana duomenų modelį), kuris yra objektinis duomenų modelis. Duomenų modelis užtikrina visų institucijų narių duomenų sąveikumą. EDM atskiria kultūros paveldo objektą nuo jo skaitmeninio atvaizdo, kad atitinkamos metaduomenų reikšmės būtų susietos pagal tai. EDM užtikrina skirtingų modelių duomenų suderinamumą, atsižvelgimą į konkrečių sričių reikalavimus ir duomenų praradimo prevenciją, kartu išlaikant duomenų kokybę bei sambūvį su pirminiais duomenimis (Rekomendācijas... 2021: 37–38)

Visuose šiuose standartuose esybė „Agentas“ yra esybių „Asmuo, grupė, institucija, šeima“ superklasė. Visuose trijuose standartuose esybė nusako asmens ar grupės atsakomybę už kūrinio, išraiškos, manifestacijos ar vieneto turinio, formos arba atlikimo sukūrimą.

96

Maira Kreis lere | Inta Virbule

The Development of Library Sector Terminology in Latvia and Problems and Solutions for Translating RDA Standard Terms

Muziejų standarte CIDOC CRM vartojamas savitas terminas „Actor“ iš esmės reiškia tą pačią esybių superklasę „Agent“, kaip ir bibliotekų bei archyvų standartuose.

Šie standartai skiriasi išsamumo lygiu, kuriuo aprašomos esybių klasės, įtrauktos į atitinkamų duomenų modelių informacijos struktūrą. Pavyzdžiui, RDA standarte esybė „Collective Agent“ yra esybių „Institution“, „Group“ ir „Family“ superklasė. Savo ruožtu WEMI (Work, Expression, Manifestation, Item) hierarchinis skirstymas bibliotekų duomenų standartuose būdingas tik RDA-LRM standartui, tačiau kitų kultūros paveldo institucijų standartų terminus galima pritaikyti, kad jie atitiktų šį standartą.

IŠVADOS

RDA Reference vertimas į latvių kalbą buvo sudėtingas ir svarbus procesas. Apžvelgę atliktą darbą ir susipažinę su kitų šalių vertimo patirtimi, galime daryti išvadą, kad:

1) darbo procese pasitaikė nenumatytų pertrūkių, nes RDA papildymai ir pakeitimai buvo nuolat daromi kelerius metus, o tai užtruko ilgiau, nei buvo galima numatyti;

2) vertimas reikalauja didelio semantinio tikslumo, t. y. pagrindinių sąvokų loginių ir semantinių ryšių išsaugojimo skirtinguose žodynuose;

3) vertėjų darbo grupės nariai turi išmanyti visų rūšių ir formatų išteklių katalogavimą, taip pat laisvai mokėti anglų ir latvių kalbas;

4) prieš pradedant vertimo darbus reikia atrinkti bendrąsias frazes ir bendruosius terminus bei sudaryti žodžių ir frazių sąrašą. Pirmiausia reikėtų išversti jį, nes tai palengvins tolesnį darbą;

5) reikia atkreipti dėmesį į terminus, kurie neturi tikslių atitikmenų latvių kalboje. Daug terminų, tiesiogiai verčiant iš anglų kalbos, latvių kalboje praranda savo reikšmę. Verčiant būtina išsaugoti loginius ir semantinius ryšius.

Išvertus RDA Reference, atsirado beveik 5 000 atnaujintų ir visiškai naujų latviškų terminų 11, naudingų kultūros paveldo institucijoms. Tai žingsnis į priekį ne tik plėtojant latvių kalbą, bet ir tarptautiniu mastu: įtraukti į tarptautinį RDA Registry, šie terminai bus vartojami ir kitose šalyse.

Terminoloģija | 2021 | 28

97

REFERENCES

Behrens Renate 2019: RDA – Chances and Perspectives. The European Region. Available at: file:///C:/Teksti/RDA_materiali/projektam_raksts_RDA_2020/EDA_Europe_EURIG%20presentation%20for%20colloquium.pdf [accessed 2021-07-06].

Ducheva Dilyana, Pennington Diane 2017: RDA in Europe: Implementations and perceptions. – Journal of Librarianship and Information Science. Available at: https://doi.org/10.1177/0961000617709060 [accessed 2021-07-06].

Dunsire Gordon 2019: The IFLA Library Reference Model and RDA, Santiago de Chile, 21 October, 2019. Available at: https://slideplayer.com/slide/17727598/ [accessed 2021-07-06].

EURIG Annual Meeting 2020: Community reports 2020. Available at: http://www.rda-rsc.org/sites/all/files/RDA%20in%20Europe%20May%202020_0.pdf [accessed 2021-07-06].

Goldberga Anira, Kreis lere Maira, Sauka Jogita, Stūrmane Aiva, Virbule Inta 2014: RDA: From Strategy to Experiments and Implementation in Latvia (Including an Overview of the Situation in the Baltic States). – Journal of Library Metadata 14(3–4), 205–221.

Rekomendācijas Atsauču datu semantiskās sadarbspējas veicināšanai starp Latvijas kultūras mantojuma institūcijām = Recommendations for promoting the semantic interoperability of Reference Data between Latvian cultural heritage institutions, izstrādes darba grupa: Mārīte Apenīte, Uldis Bojārs, Anita Goldberga, Maira Kreis lere, Anita Rašmane, Jogita Sauka; LNB Bibliogrāfijas institūts, Rīga: LNB Bibliogrāfijas institūts, 2021. 1 tiešsaistes resurss (72 lp.): ilustrācijas, tabulas; 1,96 MB. ISBN 9789934610004 (PDF). Available at: https://doi.org/10.52197/IBIV6839 [accessed 2021-07-20].

Seppälä Marja-Liisa 2016: RDA in Finland. Available at: https://dom.lndb.lv/data/obj/file/304137.pdf [accessed 2021-07-06].

Sporāne Baiba 2010: Nacionālā identitāte un atmiņas institūcijas. Available at: http://identitate.lnb.lv/wp-content/uploads/2010/12/Working-papers_sporane.pdf [accessed 2021-07-06].

Translation Policy for RDA and RDA Toolkit. Available at: https://www.rdatoolkit.org/sites/default/files/translation_policy_for_rda_current.pdf [accessed 2021-07-06].

LATVIJOS BIBLIOTEKŲ SEKTORIAUS TERMINOLOGIJOS RAIDA IR RDA STANDARTO TERMINŲ VERTIMO PROBLEMOS IR SPRENDIMAI

S a n t r a u k a

Nacionalinės terminologijos vaidmuo auga visose srityse, tačiau per pastaruosius dešimtmečius didžiuliai pokyčiai įvyko būtent bibliotekų ir informacijos sektoriuose. Terminų identifikavimas ar naujovių diegimas ne visada buvo sėkmingas.

Latvijos mokslų akademijos (LMA) Terminologijos komisijos įsteigimas 1946 m. buvo pagrindinis įvykis nacionalinės terminologijos vystymo srityje. Įsteigus LMA Terminologijos komisiją, prasidėjo ir bibliotekų sektoriaus terminologijos kūrimo procesas. 2000 m. buvo įsteigta Latvijos mokslų akademijos Terminologijos komisijos Bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros ir informatikos terminologijos pakomisė, o 2011 m. Terminologijos komisija buvo išplėsta įsteigiant Informacijos ir dokumentų terminologijos pakomisę, kuri taip pat apėmė archyvist ikos specialistus. 2018 m. pabaigoje prasidėjo Latvijos nacionalinės terminologijos svetainės kūrimo darbas, kurį atliko technologijų bendrovė „Tildė“ kartu su Valstybinės kalbos centru, Latvių kalbos agentūra ir LMA.

Išteklių aprašymas ir prieiga (angl. Resource Description and Access, RDA) – tai naujas standartas, skirtas bibliotekoms ir kitoms kultūros organizacijoms, tokioms kaip muziejai ir archyvai. RDA standarto diegimas kuriant duomenis Latvijos bibliotekų sistemoje taip pat svarbus ir tolimesnei terminologijos plėtrai. Latvijos nacionalinės

98

Maira Kreis lere | Inta Virbule The Development of Library Sector Terminology in Latvia and Problems and Solutions for Translating RDA Standard Terms

bibliotekos Bibliografijos instituto duomenų ekspertai ir duomenų kūrimo specialistai aktyviai seka duomenų naujoves, vertina ir skatina naudoti naujus tarptautinius metaduomenų modelius ir standartus bei sprendžia dėl jų diegimo. RDA standartas – tai duomenų elementų, gairių ir instrukcijų rinkinys, kurį galima pritaikyti ir kitose informacinėse bendruomenėse visame pasaulyje, tokiose kaip muziejai ir archyvai.

Vertimas yra ypatingas psichologinis procesas, nes kiekvienas vertimas atskleidžia tautos kultūros, žmonių sąmonės ir pasąmonės apraiškas. RDA nuorodų (angl. Reference) vertimas į latvių kalbą buvo sudėtingas ir svarbus procesas, kurio metu buvo atsižvelgta į jau atliktą darbą ir kitų šalių vertimo patirtį. Vertimas reikalauja didelio semantinio tikslumo, t. y. loginių ir semantinių pagrindinių sąvokų ryšių išlaikymo skirtinguose žodynuose.

RDA standarto suderinimas su kitais kultūros paveldo institucijų standartais gali padėti užtikrinti įvairių išteklių tipų aprašymą, entitetų (angl. entities) identifikavimą ir tolimesnei sklaidai bendroje duomenų aplinkoje tinkamų metaduomenų sukūrimą.

Gauta 2021–07–26

Maira Kreislere The National Library of Latvia Bibliography Institute Data and Knowledge Department Mūkusalas str. 3 Riga, LV-1423, Latvia E-mail [email protected]

Inta Virbule The National Library of Latvia Bibliography Institute Data and Knowledge Department Mūkusalas str.3 Riga, LV-1423, Latvia E-mail [email protected]

Terminologija | 2021 | 28

99

Document details