BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
REIKŠMIŲ APIBRĖŽIMO YPATUMAI
BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE : AUGALAI IR GYVŪNAI
ESMINIAI ŽODŽIAI: eikšmė, apib ėž is, kogni y inė apib ėž is, adicinė apib ėž is,
žodynas, Bend i nės lie u ių kalbos žodynas.
ĮVADINĖS PASTABOS
Są okos žodžio leksinė eikšmė i žodžio eikšmės apib ėž is y a nea siejama aiškinamųjų
žodynų dalis. A žinome, kaip šios są okos su okiamos žodynų engėjų? Aiškinamųjų lie u ių
kalbos žodynų į aduose pap as ai gana o maliai p is a omi žodžių eikšmių aiškinimo būdai i
žodžių eikšmių g a inis pa eikimas žodyno s aipsnyje. Tačiau ne isada y a aišku, kokiõs
leksinės eikšm s koncepcijos šiuose žodynuose laikomasi, kkios apib ėž ies o mulės
aikomos apib ėžian į ai ių seman inių g upių žodžius, kokie leksinės eikšm s požymiai
dažniausiai iš yškinami i pan.
Šio s aipsnio objek as – augalų i gy ūnų ka ego ijų apibūdinimas žodynuose. Šių
ka ego ijų pasi inkimą lėmė keli dalykai: kadangi bo anikos i zoologijos mokslas u i labai
išplė o ą e minologinę sis emą, ai augalus i gy ūnus pa adinančius žodžius galima (i
links ama) apib ėž i labai moksliškai, minin p iklausymą į ai ioms ka alys ėms, šeimoms,
gen ims i pan., ki a e us, augalus i gy ūnus pa adinan ys žodžiai y a kasdieniai, įp as i,
nuola a ojami i gi dimi, odėl juos galima apib ėž i i bui iškai, minin ipiškus požymius,
ku ie y a siejami su ais augalais i gy ūnais. Šių d iejų al e na y ų a ž ilgiu aiškinamieji
lie u ių kalbos žodynai elgiasi ne ienodai.
S aipsnyje nag inėjamos kelių konk ečių daik a a džių, pa adinančių augalus i
gy ūnus, eikšmių apib ėž ys. Daik a a džiai pasi ink i iš Bend inės lie u ių kalbos žodyno
( oliau – BŽ) ank aščio i in e ne e jau paskelb os dalies
1
.
S aipsnio ikslas – ap a i pasi ink ų augalus i gy ūnus pa adinančių žodžių eikšmių
apib ėžimo ypa umus Bend inės lie u ių kalbos žodyne i pa eik i pasiūlymų dėl šių i ki ų os
s i ies pa adinimų apib ėžčių o mula imo.
1
Remiamasi in e ne e (h p://bkz.lki.l ) paskelb a šio žodyno dalimi i da nepaskelb ų dalių ank aščiu.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |2
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Siekian ikslo iškel i okie užda iniai:
1) a skleis i, kaip žodžio leksinė eikšmė su okiama BŽ engėjų;
2) nus a y i, kokiõs žodžio eikšm s apib ėž ies – adicinės a kogni y inės –
dažniausiai laikomasi BŽ apib ėžian bend uosius ka ego ijų augalas i gy ūnas pa adinimus i
šioms ka ego ijoms p iklausančius žodžius (naminiai gy uliai, medžiai, aisiai i k .) i palygin i
juos su ki ų aiškinamųjų lie u ių bei kai ku iais anglų i usų kalbų žodynų apib ėž imis;
3) nus a y i, kokie požymiai dažniausiai pasi enkami BŽ apib ėžian konk ečius
pasi ink ų ka ego ijų – augalų i gy ūnų – pa adinimus.
1. ŽODŽIO REIKŠMĖS KONCEPCIJOS IR BENDRINĖS LI ETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS
Kalbo y oje esama daugybės seman inių koncepcijų – s uk ū alis inė, kogni y inė,
loginė i k . (plačiau ž . Jakai ienė 1988: 30–40; Guda ičius 2007: 14–27 i k .). Toliau
1 len elėje pa eikiamos Di ko Gee ae so (2006: 387) apibend in os seman inės koncepcijos,
egzis uojančios a egzis a usios kalbo y oje am ik u laiko a piu
2
:
1 LENTELĖ. Seman inės koncepcijos (pagal D. Gee ae są)
LAIKOTARPIS
KONCEPCIJA
PAGRINDINIAI
PRINCIPAI
EMPIRINIS DOMENAS
AIŠKINAMASIS
PRINCIPAS
1870–1930
Is o inė-
ilologinė
seman ika
Kalba kaip indi ido
a bend uomenės
sa i aiška
Teiginiai apie
eikšmių kai ą
E ek y umo i
iš aiškos p incipai
1930–1975
S uk ū alis-
inė
seman ika
Kalba kaip
au onomiška
s uk ū a
Teiginiai apie
pa adigminius i
sin agminius
seman inius yšius
Reikšmės
skaidymas a
eikšmės pos ula ai
1970–
Loginė
seman ika
Kalba kaip nuo oda
į galimus pasaulius
Teiginiai apie
p opozicijų
eisingumo /
klaidingumo sąlygas
Algo i minis
(sudė inio kalbos
iene o) eikšmės
skaidomumas
1975–
Kogni y inė
Kalba kaip
Teiginiai apie
Na ū alus
2
In o maciją iš e ė A. Gaidienė.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |3
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
seman ika
kogni y inis į ankis
lanks umą, idinę
sanda ą, pa i inį
pama ą,
enciklopedinį
pobūdį i k .
ka ego iza imas
(p o o ipiškumas)
i kogni y inės
s a egijos
Tu bū kalbo y oje labiausiai išpli usiomis galė ume laiky i s uk ū alis inę i
kogni y inę seman ikas, pa eikiančias isiškai ski ingą požiū į į žodžio eikšmės samp a ą.
Pasak Nikolajaus Boldy e o (Boldy e 2004: 7–8), iena iš eo inių s uk ū alis inės
seman ikos pozicijų – a p ling is inių i eks aling is inių eiksnių y a aiški iba, . y. žodžio
eikšmė nep iklauso nuo o, ką kalbė ojas žino apie ealų a menamą pasaulį (plačiau ž .
Gaidienė 2016: 16). Ki aip sakan , s uk ū alis ų požiū iu, eikšmė y a gana sa a ankiška
o ganizuo a seman inių elemen ų isuma (Jakai ienė 2010: 56).
Pasak kogni y is ų, žodžio eikšmė y a pažin inės eiklos ezul a as (Mikulskas 2009:
40), mąs omosios bū ies ap aiška (Jakai ienė 1988: 40), . y. žodžio eikšmė kogni y is ų
su okiama kaip nea siejama men alinio u inio, ku į o muoja a i inkamos s i ies žinios, dalis
(Guda ičius 2011: 113). Žodžio, apsk i ai ling is inio iene o, eikšmės pe duoda ik dalį mūsų
žinių apie pasaulį, o pag indinė jų dalis slypi su jais siejamuose koncep uose (Boldy e 2014:
87). Galima eig i, kad leksinė eikšmė y a kalboje, konk ečiame pasakyme ak ualizuojama
koncep o dalis. S a bu pab ėž i, kad žodžio eikšmė ampa sup an ama ik ki ų kogni y inių
s uk ū ų (ku ios sužadinamos kalbė ojų sąmonėje) kon eks e i isiškai nes a bu, a šios
s uk ū os y a e balizuo os, . y. žodžio eikšmė siejama su kogni y iniais kon eks ais –
kogni y inėmis s uk ū omis a ba žinių blokais, ku ie i leidžia as eikšmes sup as i (Boldy e
2004: 8–9; plačiau ž . Gaidienė 2016: 21).
Daugelis kalbininkų (plg. Gee ae s 1989: 142; Vežbickaja 1996) su inka, kad „<...>
isiškai įmanoma sude in i i kogni y inį, i s uk ū inį požiū į į žodžio eikšmę“ (Jakai ienė
1988: 57). Bū en okį žodžio eikšmės samp a os – kogni y inės i s uk ū alis inės – de inį
aiko BŽ engėjai. S uk ū alis inis žodžio eikšmės aspek as na ū aliai a siskleidžia analizuojan
sin agminius i pa adigminius aiškinamųjų žodžių san ykius konk ečiuose pasakymuose
(ilius aciniuose pa yzdžiuose) bei jų san ykius su sa o hiponimais / hipe onimais a
sinonimais i pan., o i iamos ų žodžių sąsajos su pla esnėmis men alinėmis s uk ū omis
(koncep ais) leidžia jų eikšmių apib ėž is papildy i p o o ipiniais požymiais, daugia eikšmio
žodžio eikšmes susie i į mo y uo ą inklą i ki aip pa obulin i žodyninio s aipsnio s uk ū ą.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |4
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Taigi šiame s aipsnyje emian is augalus i gy ūnus pa adinančių žodžių apib ėž imis,
pa eik omis BŽ, bus pa ody as šių d iejų seman inių koncepcijų de inimas.
Aiškinamieji žodynai dažnai k i ikuojami dėl o, kad juose ku ios no s leksinės
eikšmės samp a os laikomasi nenuosekliai. E aldos Jakai ienės (2005: 81) eigimu, Daba inės
lie u ių kalbos žody ne
3
( y . ed. S. Keinys) įp as i, kasdieniai žodžiai apib ėžiami nu odan
nedaug seman inių požymių, be ge ai žinomi augalai, gy ūnai i pan. apib ėžiami išsamiai
nu odan seman inius požymius. Tokį eikšmių apib ėžimo ne ienodumą lemia keli dalykai:
leksikos į ai o ė, žodyno paski is, žodyno ad esa as i k . Šiuolaikinėje leksikog a ijoje no in
iš eng i žodžio eikšmių apib ėžimo ne ienodumų dažnai siūloma em is p o o ipų eo ija
(plačiau ž . Gee ae s 2006: 327–355). Pi miausia ši eo ija žodyno ašy ojui padeda išski i
esminius leksemos eikšmės požymius, aip pa siūlo koncep ualias p iemones, leidžiančias
ienodais pag indais pa eik i poliseminių žodžių eikšmes, p z., kaip ieno a kelių mazgų
(p o o ipų) dominuojamą mo y uo ą eikšmių inklą.
2. PROTOTIPŲ TEORIJA IR LEKSIKOGRAFINĖ PRAKTIKA
P o o ipo są oka siejama su XX a. Eleono os Rosch a lik ais ekspe imen iniais
y imais, ku ių ezul a ai pa odė, kad ieni ka ego ijų na iai u i daugiau, o ki i mažiau ai
ka ego ijai būdingų b uožų, o pačių ka ego ijų ibos nė a yškios. Būdingiausią ka ego ijos
na į, pagal ku į galima a pažin i ka ego iją, E. Rosch pa adino p o o ipu (Unge e , Schmid
2006: 10). Apsk i ai kogni y inės psichologijos specialis ams mus supančios ik o ės
ka ego iza imas, į ku į jie p adėjo ž elg i iš kogni y inės žmogaus eiklos pe spek y os, apo
esminis (Kub iako a 1996: 45–46).
P o o ipų eo ijos požiū is į ka ego inę na ys ę p ieš a a o klasikinei eo ijai.
Klasikinėje eo ijoje eigiama, kad ka ego ijos ibos y a aiškios: isus ienos ka ego ijos na ius
ienija as pa s (bū inų) požymių inkinys, ad ai pačiai ka ego ijai p iski iami na iai ienas
ki o a ž ilgiu y a lygūs (Di enas 2009: 15). Toliau pa eiksime Holge io Diesselio
4
len elę
5
,
ku ioje apibend inami klasikinės i p o o ipų eo ijos ski umai (ž . 2 len elę).
3
E. Jakai ienė ėmėsi ke i uoju Daba inės lie u ių kalbos žodyno leidimu, išleis u 2000 me ais.
4
Plačiau ž . h p://www.pe sonal.uni-
jena.de/~x4diho/Sc ip .Language%20and%20Cogni ion%201.pd .
5
In o maciją iš e ė A. Gaidienė.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |5
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
2 LENTELĖ. Klasikinės i p o o ipų eo ijos ski umai
Klasikinė eo ija
P o o ipų eo ija
Ka ego ijos apib ėžiamos ado aujan is
bend ais požymiais.
Ka ego ijos apib ėžiamos pagal ge iausią na į.
Ka ego ijos u i aiškias ibas.
Ka ego ijos u i ne yškias ibas.
Visi ka ego ijos na iai y a lygūs.
Vieni ka ego ijos na iai y a ge esni už ki us
ka ego ijos na ius.
Ka ego ijų eikšmė y a pas o i.
Ka ego ijų eikšmė p iklauso nuo kul ū os i
kon eks o.
Kogni y inė seman ika iš kogni y inės psichologijos pe ėmė i ėmė aiky i p o o ipo
są oką. Pasak Aloyzo Guda ičiaus (2009: 67), „[s]eman inio ap ašymo cen u apo p o o ipas –
daik as a eiškinys, ku is kalban iesiems a odo ipiškas, pa yzdinis, no malus ma goje panašių
daik ų a eiškinių į ai o ėje“.
P o o ipo są oka leksikog a ijoje gali bū i a ojama i aikoma d iem lygmenimis:
a) žodžio eikšmė apib ėžiama emian is p o o ipu. Tokiu būdu apib ėžian eikšmes
nu ols ama nuo loginių bū inumo i pakankamumo k i e ijų, kadangi apib ėžime
pi miausia iš a dijami ie požymiai, ku ie apibūdina p o o ipinį ka ego ijos na į
(Jakai ienė 2005: 82).
b) daugia eikšmio žodžio p o o ipine eikšme laikoma a žodžio eikšmė, ku i
idu inio kalbė ojo (kalbinės bend ijos) sąmonėje pi miausia asocijuojama su uo
žodžiu. Ki aip sakan , ski ingos žodžio eikšmės y a s uk ū uojamos pagal okį
pa p incipą kaip i ski ingi ienos ka ego ijos na iai, . y. laikomasi nuomonės,
kad žodis u i p o o ipinę eikšmę, su ku ia siejamos mažiau p o o ipinės eikšmės.
Pasak P agglejaz (2007: 3) g upės na ių, p o o ipinės eikšmės y a linkusios bū i
konk e esnės, nu odo leng iau įsi aizduojamus, ma omus, gi dimus, jaučiamus,
užuodžiamus a skoniu jun amus dalykus, jos susijusios su kūno eiksmais, y a
apib ėž esnės, dažnai jos es i is o iškai senesnės, be o, nebū inai dažnesnės.
Žodynuose okios eikšmės ne e ai pa eikiamos pi mosios.
Rolando Mikulsko (2009: 72) eigimu, „[ ]ienas pag indinių leksikog a inio
apib ėžimo užda inių y a padė i žodyno skai y ojui a pažin i žodžiais žymimų ka ego ijų
a s o us ik o ėje“. Bū en ai pada y i padeda p o o ipus apib ėžian ys požymiai. No s

ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |6
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
p o o ipų eo ijos nauda leksikog a ams y a neabejo ina, ačiau esama šios eo ijos p ak inio
aikymo ūkumų – ik ai p o o ipinių požymių a sky imas nuo nep o o ipinių. Pasak
E. Jakai ienės (2005: 83), „ ienas sudė ingiausių leksikog a ijos užda inių i y a nus a y i, kiek
i kokių žodžiu pa adinamo dalyko (p o o ipo a są okos) požymių eikia į auk i į pa ikimą
eikšmės aiškinimą i kaip juos eikia ame aiškinime išdės y i“. Šiame s aipsnyje mėginama
pažiū ė i, kaip užda inį įgy endina BŽ au o iai.
3. ŽODŽIO APIBRĖŽTIS IR BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS
Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų į aduose apie žodžių eikšmių aiškinimus
kalbama gana o maliai. Pap as ai nu odomi ys
6
pag indiniai žodžių eikšmių aiškinimo būdai
– ap ašomasis
7
, sinoniminis i nuo odinis, o aiškinamųjų žodynų
8
į aduose glaus ai
užsimenama apie žodžių eikšmių aiškinimo p incipus (ž . 3 len elę).
3 LENTELĖ. Žodžių eikšmių aiškinimo p incipai BŽ i DŽ7i
BŽ
DŽ7i
„Aiškinan eikšmes ap ašomuoju
būdu umpai nu odomi būdingieji
daik ų, eiškinių, są okų požymiai
<...>“9.
„Pag indinis žodžio eikšmių aiškinimo būdas y a
apib ėžiamasis-ap ašomasis aiškinimas. Juo umpai
nu odomi būdingieji daik ų, eiškinių, są okų
požymiai, nesiekian enciklopedinio ikslumo i
de alizacijos“10.
Kaip ma y i, žodynų engėjai apsi iboja ik užuomina apie būdinguosius daik ų,
eiškinių i są okų požymius. Pag įs ai kyla klausimas, kaip sup an ami i kokiais k i e ijais
ado aujan is nus a omi i a enkami ie „būdingieji“ požymiai. Juk iš iesų „[n]us a y i
minimalų seman inių požymių kompleksą eikšmės de inicijoje, a ski i ai, kas p iklauso
eikšmei, o kas – mūsų žinioms apie ik o ę, i y a pag indinis i bene sudė ingiausias dalykas
konk ečiai eikšmei apib ėž i“ (Guda ičius 2009: 61).
6
Be šių ijų, eikšmių aiškinimo būdų gali bū i i daugiau, p z., nusakomasis, ienažodis, miš usis i
pan. (plg. Nak inienė 2006: 22; S e ikienė 2006: 181).
7
Šio aiškinimo būdo pa adinimas į ai uoja, jis adinamas ap ašomuoju (plg. Mu mulai y ė 2006: 37;
S e ikienė 2006: 181; LKŽe sky ius „S uk ū a“, sky elis „Žodžio eikšmių aiškinimas), aiškinamuoju (plg.
Nak inienė 2006: 22), apib ėžiamuoju (plg. Jakai ienė 2005: 79), apib ėžiamuoju-ap ašomuoju (DŽ7i, sky ius
„Į adas“, sky elis „Žodžių eikšmių aiškinimas“), apib ėžiamuoju-aiškinamuoju (Mu mulai y ė 2000: 148) i pan.
8
LKŽe in e ne iniame a ian e, sky iuje „Žodžių eikšmių aiškinimas“, išsamiau ap ašomas ik
sinoniminis i nuo odinis eikšmių aiškinimai, odėl len elėje ci uojami ik BŽ i DŽ7i.
9
Ž . h p://bkz.lki.l /?pg= eiksmiu_aiskinimas, sky ių „Reikšmių aiškinimas“, sky elį „Reikšmių
aiškinimo būdai“.
10
Ž . h p://lkiis.lki.l /lkz-i adas, sky ių „Žodžių eikšmių aiškinimas“.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |7
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Lie u ių kalbos aiškinamuosiuose žodynuose pap as ai naudojamos adicinės
apib ėž ys, . y. apib ėžian žodžio eikšmę emiamasi mokslinio ka ego iza imo (mokslinės
nomenkla ū os) elemen ais. Kogni y inė seman ika, ypač p o o ipų eo ija, siūlo naujas
p iemones žodžių apib ėž ims aiškinamuosiuose žodynuose pa obulin i. Toliau umpai bus
p is a y a, kuo ski iasi adicinė i kogni y inė žodžio eikšmių apib ėž ys.
T adicinėje
11
apib ėž yje dažnai naudojami mokslinių žinių elemen ai, aip siekian
pe eik i maksimaliai objek y ų ik o ės elemen o aizdą, emiamasi hie a chine idine
ka ego ijos s uk ū a, ku ią suda o gimininė (hipe oniminė) są oka i speci iniai (ski iamieji)
požymiai, apibūdinan ys žemesnio lygmens (hiponiminę) są oką (Guda ičius 2009: 70–72;
Sme onienė 2015: 64–65).
Kogni y inė apib ėž is
12
emiasi kasdieniniu, asmeniniu pasaulio pažinimu i pa y imu;
joje s engiamasi pa ody i, kokios asociacijos kyla kalbė ojo sąmonėje šnekos ak o me u
paminin žodį; a spindimi isi leksinės eikšmės požymiai, . y. cen iniai i pe i e iniai,
g iež os ibos neb ėžian a p adinamųjų deno acinių i kono acinių požymių, ypač jeigu
pas a ieji siejami su am ik ais įp as iniais kon eks ais (Guda ičius 2009: 70–72; Sme onienė
2015: 64–65).
Palyginkime žodžio ga bė apib ėž į, pa eik ą DŽ7i, i I enos Sme onienės (2015: 80)
su o muluo ą šio žodžio kogni y inę apib ėž į (ž . 4 len elę).
4 LENTELĖ. Žodžio ga bė apib ėž is
T adicinė apib ėž is
Kogni y inė apib ėž is
ga b‖ė (4) isuomenės p ipažįs ama paga ba
už nuopelnus; šlo ė, ge as a das: T ai y a ~ės
dalykas. Nuplėš i ga bę. Ne ek i ~ės. Toks
pasiūlymas eikia jums ga bę. Tai neda o au
~ės. ~ės na ys (page bian iš ink as). ~ės
sa gyba (ski a page b i). ◊ ~ės žodis ( i as
pa ikinimas žodžiu) (DŽ7i).
ga bė – „ ai sa i e ės bei a sakomybės
jausmas, kai žmogus jaučiasi į e in as už sa o
gy enimą, nu eik us da bus, i ge as a das,
pelny as isuomenėje už ge us i
nesa anaudiškus da bus, už do ą elgesį i do ą
gy enimą, aukš ą mo alę, už sąžiningumą,
eisingumą, žodžio laikymąsi, paga bą ki iems
i ūpinimąsi ki ais, už pasiaukojimą ė ynei,
idėjai, ki ų žmonių ge o ei, pa io izmą i
did y iškumą“ (Sme onienė 2015: 80).
11
Ją da adina klasikine, žodynine de inicija.
12
J. Ba minskio (1988), A. Guda ičiaus (2009), I. Sme onienės (2015) i k . da buose a ojamas
e minas kogni y inė de inic ija.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |8
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Kaip ma y i, kogni y inė žodžio ga bė apib ėž is y a ku kas pla esnė negu DŽ7i
pa eik a adicinė šio žodžio apib ėž is. Kogni y inėje apib ėž yje s eng asi pa ody i isus
įmanomus šios są okos požymius, ku ie gali bū i s a būs am ik uose kon eks uose i
si uacijose. Pa yzdžiui, ga bės są oka čia sup an ama ne ik kaip išo inis eiškinys,
„ isuomenės p ipažįs ama paga ba už nuopelnus“, kas bu o pab ėžiama uo me u, kai bu o
paklo as koncep ualusis DŽ pama as, be i kaip „sa i e ė bei a sakomybės jausmas“, . y.
elgesio, isuomenėje laikomo ga bingu, k i e ijai indi ido u i bū i in e nalizuojami, su okiami
kaip idinis jo elgesio impe a y as.
Galima eig i, kad BŽ engėjai dažnai de ina adicinę i kogni y inę žodžio eikšmės
apib ėž is. Paž elkime, kaip jau minė as žodis ga bė apib ėžiamas BŽ:
13
dk . (4) 1. do o inių žmogaus e ybių (pado umo, sąžiningumo,
pa eigingumo i k .) isuma: Ge a
2. isuomenės p ipažįs ama paga ba už nuopelnus: Šlo
(bū i ga binamam). 3. ge as a das, ge a
epu acija; sin. šlo ė: Nupl
ga b ž . žodis. (ką) page bian :
S .
Pag indiniai są okos ga bė požymiai, pa eik i kogni y inėje apib ėž yje, iksuojami i
BŽ žodžio ga bė žodyniniame s aipsnyje, ik y a išskaidy i į a ski as eikšmes (ž . 5 len elę).
5 LENTELĖ. Są okos ga bė apib ėžčių palyginimas
BŽ pa eik os eikšmės
I. Sme onienės pa eik a kogni y inė
apib ėž is
1. do o inių žmogaus e ybių
(pado umo, sąžiningumo, pa eigingumo
i k .) isuma

ai a sakomybės jausmas
2. isuomenės p ipažįs ama paga ba už
nuopelnus

sa i e ės jausmas, kai žmogus jaučiasi
į e in as už sa o gy enimą, nu eik us
da bus
13
Galu inai su edaguo as žodžio ga bė žodyninis s aipsnis BŽ gali keis is.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |9
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
3. ge as a das, ge a epu acija

ge as a das, pelny as isuomenėje už
ge us i nesa anaudiškus da bus, už do ą
elgesį i do ą gy enimą, aukš ą mo alę, už
sąžiningumą, eisingumą, žodžio
laikymąsi, paga bą ki iems i ūpinimąsi
ki ais, už pasiaukojimą ė ynei, idėjai,
ki ų žmonių ge o ei, pa io izmą i
did y iškumą
Da palyginkime ik inio daik a a džio Eu opa apib ėž į, pa eik ą BŽ, i Ma iaus
Sme onos su o muluo ą šios są okos kogni y inę apib ėž į (ž . 6 len elę).
6 LENTELĖ. Žodžio Eu opa apib ėž ys
BŽ
M. Sme ona (2016: 154)
Eu opà dk . ns. (2) pasaulio dalis Šiau ės
pus u ulyje, su Azija suda an i Eu azijos
žemyną14: Eu òpos als ýbės. Eu òpos
ekonòminė e d ė. Eu òpos Kom i sija [Ta ýba].
Keliáu i põ Eu òpą.
Eu opa – „ ai esan is žemyne,
besid iekiančiame nuo Pi ėnų pusiasalio iki
U alo kalnų, ci ilizacijos lopšys su u inga
is o ija, į ai ių kul ū ų, au ų, kalbų, pap očių
simbioze, a chi ek ū a, g indžiama
bend ada bia imu, humanis inėmis idėjomis,
ku ią ne gi galima su ok i kaip ieną didelę
als ybę, ku ioje y auja aika, saugumas,
eisingumas, i ienijančią į ai ias lais as
als ybes i žmones, u inčią bend ą aliu ą i
ekonomiką, a e iančią dideles galimybes“.
Aki aizdu, kad pa eik osios apib ėž ys jau ge okai ski iasi. BŽ bu o pasi ink a
sis emiškai
15
ienodai, a si enciklopedijoje, apib ėž i isas als ybes, pasaulio dalis (nes a bu,
a mums a imas, a olimas) i pan. – iesiog nu odan jų geog a inę padė į, plg.:
14
Tokia pa i apib ėž is y a DŽ6p.
15
BŽ engėjai, u ėdami p ieš akis M. Sme onos žodžio Eu opa apib ėž į, da galė ų pas a s y i dėl jo
apib ėž ies, nes Eu opa y a ne ik žemynas, be i są oka, sužadinan i ne ieną is o inį, kul ū inį a poli inį
s e eo ipą.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |16
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
11 LENTELĖ. Gy ūno apib ėž is anglų kalbos žodynuose
Žodynas
Žodžio gy ūnas (angl. animal)
apib ėž is
Realijų požymiai, iksuojami
apib ėž yse
WEBSTER
any o a kingdom (Animalia) o li ing
hings including many-celled
o ganisms and o en many o he
single-celled ones (such as
p o ozoans) ha ypically di e om
plan s in ha ing cells wi hou cellulose
walls, in lacking chlo ophyll and he
capaci y o pho osyn hesis, in
equi ing mo e complex ood
ma e ials (such as p o eins), in being
o ganized o a g ea e deg ee o
complexi y, and in ha ing he capaci y
o spon aneous mo emen and apid
mo o esponses o s imula ion
‘gy as’, ‘daugialąs is’ a
‘ ienaląs is’, ski iasi nuo augalų
uo, kad ‘ląs elių sienelėse nė a
celiuliozės’, ‘ne u i chlo o ilo’,
‘nea lieka o osin ezės’, ‘bū inas
sudė ingesnis mais as ( oks kaip
bal ymai)’, ‘geba sa aime judė i’,
‘geba g ei ai eaguo i į di giklius’
OXFORD
1 A li ing o ganism which eeds on
o ganic ma e , ypically ha ing
specialized sense o gans and ne ous
sys em and able o espond apidly o
s imuli. 1.1 A li ing o ganism o he
han a human being. 1.2 A mammal,
as opposed o a bi d, ep ile, ish, o
insec .
‘gy as’, ‘mai inasi o ganinėmis
medžiagomis’, ‘ u i ju imo
o ganus i ne ų sis emą’, ‘geba
g ei ai eaguo i į di giklius’;
‘gy as, be ne žmogus’;
‘žinduolis, be ne paukš is,
ep ilija, žu is a abzdys’
MACMILLAN
any li ing hing ha can mo e
independen ly and ha has senses o
ecognizing and eac ing o he
en i onmen a ound i . a. any li ing
hing ha is no a human, a plan , an
insec , a bi d, o a ish b. any li ing
c ea u e, including humans
‘gy as’, ‘gali sa a ankiškai judė i’,
‘ u i ju imus’, ‘a pažįs a aplinką i
į ją eaguoja ’; ‘gy as, be ne
žmogus, abzdys, paukš is, žu is’;
‘be koks gy as pada as, aip pa
žmogus’
COLLINS
1. An animal is a li ing c ea u e such
‘gy as, be ne paukš is, žu is,

ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |17
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
as a dog, lion, o abbi , a he han a
bi d, ish, insec , o human being.
2. Any li ing c ea u e o he han a
human being can be e e ed o as an
animal. […] 3. Any li ing c ea u e,
including a human being, can be
e e ed o as an animal.
abzdys a žmogus’; ‘gy as
pada as, be ne žmogus’; ‘ isi
gy i pada ai’
CAMBRIDGE
A1 some hing ha li es and mo es
bu is no a human, bi d, ish, o
insec B2 any hing ha li es and
mo es, including people, bi ds, e c.
‘gy as’, ‘juda, be ne žmogus,
paukš is, žu is a abzdys’; ‘kas
gy as i juda, aip pa i žmogus,
paukš is’
Kaip i augalo, d iejų žodynų (WEBSTER, iš dalies i OXFORD) apib ėž yse
iksuojami daugiau moksliniai požymiai, apibūdinan ys gy ūną, . y. ‘daugialąs is’ a
‘ ienaląs is’, ‘geba sa aime judė i’, ‘g ei ai eaguo i į di giklius’ i ‘min a o ganinėmis
medžiagomis’. WEBSTER žodyno apib ėž yje da pab ėžiama, kad gy ūnas ski iasi nuo augalo
uo, kad ne u i ‘chlo o ilo’, ‘nea lieka o osin ezės’, jo ‘ląs elių sienelėse nė a celiuliozės’ i jam
‘bū inas sudė ingesnis mais as, oks kaip bal ymai’. Tačiau ki uose anglų kalbos žodynuose
( oliau – i OXFORD) pab ėžus, kad gy ūnas y a ‘gy as’ i ‘juda’, išski iamos kelios žodžio
gy ūnas eikšmės, panašiai kaip i BŽ, . y. kad gy ūnai gali bū i isi gy i pada ai, kad gy ūnai
gali bū i isi gy i pada ai, išsky us žmogų, i kad gy ūnai y a ik žinduoliai. Be o, COLLINS
žodynas p ie ienos išski iamos eikšmės da iš a dija ipiškus žinduolius, ku ių požymiai,
eikia many i, suda o os eikšmės p o o ipo cen ą. Taigi anglų kalbos žodynai, išsky us
WEBSTER, apib ėždami gy ūną laikosi kogni y inės eikšmės s a egijos. Toliau pa eikiame
usų kalbos žodynuose su o muluo as gy ūno apib ėž is (ž . 12 len elę).
12 LENTELĖ. Gy ūno apib ėž is usų kalbos žodynuose
Žodynas
Žodžio gy ūnas ( u. животное)
apib ėž is
Realijų požymiai, iksuojami
apib ėž yse
СЕМ
1. Живой организм, существо,
обладающее (за исключением
губок, коралловых полипов и нек-
рых других) способностью
‘gy as’, ‘(išsky us ko alus i kai
ku ias ki as ūšis) geba judė i’,
‘mai inasi o ganinėmis
medžiagomis’; ‘gy as pada as, be
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |18
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
двигаться и питающееся, в отличие
от большинства растений,
готовыми органическими
веществами. 2. Живое существо в
противоп. человеку (обычно о
млекопитающих).
ne žmogus’
МАKС
1. Всякое живое существо,
исключая растения. || Живое
существо в противоположность
человеку.
‘ iskas, kas gy a, išsky us augalus’;
‘gy as pada as, be ne žmogus’
ТСОШ
1. Живой организм, существо,
обладающее способностью
двигаться и питающееся, в отличие
от растений, готовыми
органическими соединениями.
2. Такое живое существо, в
противоп. человеку.
‘gy as’, ‘geba judė i’, ‘ski ingai
negu augalai mai inasi o ganinėmis
medžiagomis’; ‘gy as pada as, be
ne žmogus’
Rusų kalbos žodynuose nu odomi pag indiniai gy ūno požymiai: ‘gy as’, ‘judan is’ i
‘mai inasi o ganinėmis medžiagomis’. Toliau, kaip i anglų kalbos žodynuose bei BŽ, usų
kalbos žodynai gy ūnui p iešina žmogų. Tačiau žinduolių p iešp ieša su ki ais gy iais (žu imis,
paukščiais, abzdžiais, ep ilijomis) šiuose žodynuose neiškeliama, išsky us CEM žodyną,
ku iame nu odoma, kad dažniausiai u imi min yje žinduoliai. Pas a ojo žodyno žodžio
gy ūnas apib ėž is y a išsamesnė už ki ų d iejų – joje da iš a dijama, kokie gy iai (pin ys,
ko aliniai polipai) ‘negali judė i’.
Palyginus apž elg as gy ūno eikšmės apib ėž is isų ijų kalbų žodynuose, ma y i
kios eikšm s apib ėžimo s a egijos. Lie u ių kalbos žodynuose (LKŽe i DŽ7i) apib ėžian
gy ūną laikomasi adicinės eikšmės s a egijos. BŽ pi ma šio žodžio eikšmės apib ėž is aip
pa y a adicinė, ačiau an os i ečios eikšmių sky imas i apib ėžimas a spindi kul ū inės
aplinkos nulem ą kasdienę, o ne mokslinę ka ego izaciją, aigi siejama su kogni y ine eikšmės
apib ėžimo s a egija. Tas pa s pasaky ina i apie usų kalbos žodynus.
WEBSTER žodžio gy ūnas apib ėž is y a adicinė (labiau mokslinė). Ki i anglų kalbos
žodynai (OXFORD, MACMILLAN, COLLINS, CAMBRIDGE), panašiai kaip i BŽ, ski dami
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |19
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
kelias gy ūno eikšmes i pa a diję ipiškus žinduolius (COLLINS) laikosi labiau kogni y inės
eikšmės apib ėžimo s a egijos.
5. MEDŽIŲ REIKŠMIŲ APIBRĖŽTYS
Kiek ki aip apib ėžiami į augalo i gy ūno ka ego ijas įeinan ys žodžiai. Palyginkime,
kaip žodynai apib ėžia is medžius – be žą, d ebulę i pušį. Šie medžiai pasi ink i odėl, kad
y a labai būdingi Lie u os k aš o aizdžiui i ikė ina, kad jų požymiai didžia dalimi o muoja
medžio ka ego ijos p o o ipą šiame geog a iniame egione, o plačiau iman , i os pačios
geog a inės pla umos gy en ojų kalbinėje sąmonėje. 13 len elėje su ašy os pag indiniuose
lie u ių kalbos žodynuose pa eik os žodžio be žas apib ėž ys.
13 LENTELĖ. Žodžio be žas apib ėž is lie u ių kalbos žodynuose
Žodynas
Žodžio be žas apib ėž is
BŽ
lapuo as medis pp . bal a, leng ai lupama ošimi, žydin is ži giniais,
pa asa į leidžian is sulą (Be ula)
DŽ7i
lapuo as medis bal a ošimi (Be ula)
LKŽe
lapuo as medis bal a ošimi (Be ula)
Visose ijose žodynų apib ėž yse pi miausia nu odoma, kad be žas p iklauso medžių
ka ego ijai, oliau minimas isiems a pažįs amas išo inis
22
be žo požymis, išski ian is jį iš ki ų
medžių – ‘bal a ošis’. BŽ į žodžio be žas apib ėž į da į auk i okie lie u iams a pažįs ami
požymiai – ‘ ošis leng ai lupama’ i jis ‘žydi ži giniais’. Be o, BŽ nu odomas da ienas
požymis – kad be žas ‘leidžia sulą’. 14 len elėje pa eikiamos nag inėjamo žodžio apib ėž ys
anglų kalbos žodynuose.
14 LENTELĖ. Žodžio be žas apib ėž is anglų kalbos žodynuose
Žodynas
Žodžio be žas (angl. bi ch) apib ėž is
Realijų požymiai, iksuojami
apib ėž yse
WEBSTER
any o a genus (Be ula o he amily
Be ulaceae, he bi ch amily) o
monoecious deciduous ees o sh ubs
‘ ienanamis’, ‘lapuo is’, ‘medis a
k ūmas’,
‘lapai su pap as ais lapkočiais’,
22
Išo iniais požymiais adinami ie požymiai, ku ie su okiami, jun ami egimuoju, ly ėjimo a k .
būdais.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |20
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ha ing simple pe ioled lea es and
ypically a laye ed memb anous ou e
ba k ha peels eadily
‘leng ai nusilupan i ošis’
OXFORD
a slende , as -g owing ee ha has hin
ba k (o en peeling) and bea s ca kins
‘liaunas’, ‘g ei ai auga’, ‘leng ai
nusilupan i ošis’, ‘žydin is
ži giniais’
MACMILLAN
a all ee wi h hin b anches and an
ou e laye ha comes o in hin s ips
like pape
‘aukš as’, ‘plonos šakos’, ‘leng ai
( a si popie inėmis juos omis)
nusilupan i ošis’
COLLINS
is a ype o all ee wi h hin b anches
‘aukš as’, ‘plonos šakos’
CAMBRIDGE
a ee wi h smoo h, o en whi e ba k (=
ou e co e ing) and hin b anches
‘lygi’, ‘pp . bal a žie ė’, ‘plonos
šakos’
Kaip i lie u ių kalbos žodynuose, ci uojamuose anglų kalbos žodynuose žodžio be žas
apib ėž is jau ki okia negu žodžių augalas a gy ūnas. Anglų kalbos žodynuose nu odomi ne
moksliniai be žo požymiai (išsky us WEBSTER – ‘šeima’, ‘ ienanamis’, ‘lapuo is’), be
ipiškiausi išo iniai šio medžio požymiai: ‘leng ai nusilupan i ošis’ ( ijuose žodynuose),
‘plonos šakos’ ( ijuose žodynuose), ‘aukš as’ (d iejuose žodynuose). Tolesni be žo išo iniai
požymiai minimi ik ku iame no s iename žodyne: ‘liaunas’, ‘g ei ai auga’, ‘žydi ži giniais’,
‘pp . bal a žie ė’, ‘lygi žie ė’. Lie u ius pas a asis požymis gal kiek i nus ebin ų, nes Lie u oje
augančių be žų žie ė dažniau būna suaižėjusi negu lygi. Taip pa įdomu, kad be žo kamieno
bal umą mini ik ienas CAMBRIDGE žodynas – no s be žų kamienai nebū inai bal i, be
Lie u oje augan ys plaukuo asis i ka po asis be žai
23
pasižymi bū en bal ais kamienais i
lie u iams ai y a ski iamasis be žų požymis. Ypač aukš u šio medžio aip pa nelaikome
24
,
odėl požymis ‘aukš as’ lie u ių kalbos žodynuose i nenu odomas. Palyginkime usų kalbos
žodynuose pa eik as žodžio be žas apib ėž is (ž . 15 len elę).
23
Lie u oje y a i ki okių be žų ūšių, be šie y a labiausiai papli ę.
24
Plg. h ps://l .wikipedia.o g/wiki/Ka po asis_be %C5%BEas.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |21
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
15 LENTELĖ. Žodžio be žas apib ėž is usų kalbos žodynuose
Žodynas
Žodžio be žas ( u. берёза) apib ėž is
Realijų požymiai, iksuojami
apib ėž yse
СЕМ
лиственное дерево или кустарник сем.
берёзовых с белой (реже тёмной) корой
и с сердцевидными листьями
‘lapuo is’, ‘medis a k ūmas’, ‘bal a
žie ė ( ečiau amsi)’, ‘ši diški lapai’
МАKС
лиственное дерево с белой корой
‘lapuo is’, ‘bal a žie ė’
ТСОШ
лиственное дерево с белой (реже
тёмной) корой и с сердцевидными
листьями
‘lapuo is’, ‘bal a žie ė ( ečiau
amsi)’, ‘ši diški lapai’
Kaip iš 15 len elės ma y i, usų kalbos žodynams, kaip i lie u ių kalbos žodynams,
s a biausias be žo išo inis požymis y a ‘bal a žie ė’ ( ošis), u bū odėl, kad ai mūsų kaimynai
i jų be žai panašūs į mūsų. Ki as požymis, iksuojamas usų kalbos žodynuose, y a ‘ši diški
lapai’. BŽ šio požymio nė a, kaip i ‘liaunų šakelių’, ku ias mini kai ku ie anglų kalbos žodynai.
Taip y a ik odėl, kad BŽ apib ėž yje jau pakanka ipiškų požymių, pagal ku iuos bū ų galima
iden i ikuo i be žą, . y. ‘bal a ošis’, ‘leng ai lupama ošis’ i ‘žydi ži giniais’.
Fak ą, kad be eik išim inai ik be žo žie ė
25
, pp . jos i šu inis, lupamas, sluoksnis
(no s plg. ošis „be žo žie ės kamš inis audinys“ (VLE XXIV: 50)), lie u ių kalboje nusipelno
a ski o – ošies – pa adinimo (plg. gausybę edinių: ošė i, ošiau i, ošininkas (-ė), oši nė,
ošinukas i k . (LKŽe)), eikiausiai eikė ų sie i su ošies eikšme adicinio lie u iško kaimo
gy en ojų bui yje, plg.: Ka i kada molinius indus ap ynioda o be žo ošimi – kad bū ų pa a esni
(DLKT). Mes einame nuo ieno a ilio p ie ki o, s ebim ės, kad be žo ošis, p ieš ke u iasdešim me ų
pakiš a po a ilio s ogu, da nė kiek nesu ūnijo <…> (DLKT). Iš be žo ošies (bu o) pinami
į ai ūs k epšiai, dėžu ės, gaminamas degu as, auginės medžiagos i k .
Kaip jau minė a, BŽ apib ėž yje iksuojamas da ienas be žo požymis, ku io nė a
užsienio žodynuose
26
– kad pa asa į jis ‘leidžia sulą’. Ma y , BŽ apib ėž yje minimas požymis
y a s a bus i a pažįs amas lie u iams, ku ie pa asa į leisda o (a is da leidžia) sulą i ją ge ia,
25
Tačiau ka ais pagal analogiją i ki ų medžių žie ė gali bū i pa adin a ošimi, plg. LKŽe už iksuo ą
pa yzdį: Vyžikės būda o iš liepos ošų E ž.
26
Ieškan nag inėjamuose anglų kalbos žodynuose žodžio sap „sula“ ik ienas CAMBRIDGE žodynas
(ž . h p://dic iona y.camb idge.o g/dic iona y/english/sap?a=b i ish) pa yzdyje mini kle ų sulą, ku i (ypač)
Ame ikoje i Kanadoje y a ku kas populia esnė už be žų sulą. Pasak angliškos i okiškos VIKIPEDIJŲ (ž .
h ps://en.wikipedia.o g/wiki/Bi ch_sap, h ps://de.wikipedia.o g/wiki/Bi kensa ), be žų sula plačiau naudojama
mūsų kaimyninėse šalyse i Šiau ės Kinijoje.

ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |22
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
plg.: P ilašėjo kibi as sulos, o saldaus pa asa inio džiaugsmo J.Ma cin
27
(LKŽe). Sula lie u ių
als iečių nuo seno a ojama gė imui, ečiau s i ubai i i, bu okams augin i MLTEIII340 (LKŽe).
Nebė žiemų šal ų, nebė nė sul ų saldžių Š s (LKŽe). Šį be žo požymį, kaip i daugelį ki ų, mini i
A. Guda ičius (2007: 22), plg. „bal a ošies spal a, kūginė lapijos o ma, ši dies pa idalo
lapeliai, šakelių liaunumas, būdingumas Lie u os k aš o aizdžiui, ai, kad žmonės pa asa į ge ia
jo sul is – sulą i . .“.
Beje, du iš ap a ųjų žodynų – WEBSTER i СЕМ – apib ėž yse nu odo, kad be žas
gali bū i i k ūmas. BŽ (kaip i likę žodynai) šio požymio nemini, no s Lie u oje auga be žas
ke užis i liekninis be žas, ku ie y a k ūmai
28
. Tačiau idu inio kalbė ojo (lie u io) sąmonėje
be žas is dėl o y a medis, odėl BŽ au o iai apib ėž yje k ūmo i nemini. Taigi čia,
o ien uojan is į idu inio kalbė ojo sąmonę, jau paisoma kogni y is ų nuola pab ėžiamo
kasdienio (bui inio) mus supančios ik o ės ka ego iza imo nuos a os, pagal ku ią žodžio
eikšmės desk ip y iniais požymiais pi miausia pasi enkami p o o ipinių ka ego ijos na ių
požymiai. Išsky us WEBSTER i СЕМ, panašiai elgiamasi i ap a uose anglų i usų kalbų
žodynuose. Toliau pažiū ėkime, kaip lie u ių, anglų i usų kalbų žodynai apib ėžia ki ą
Lie u oje dažną medį – d ebulę (ž . 16–18 len eles).
16 LENTELĖ. Žodžio d ebulė apib ėž is lie u ių kalbos žodynuose
Žodynas
Žodžio d ebulė apib ėž is
BŽ
aukš as medis be eik apsk i ais, an ilgo ko elio, i pančiais nuo menkiausio
ėjelio lapais (pp . pap as oji d ebulė, Populus emula); sin. epušė
DŽ7i
medis pilka a pilkai žalia žie e i d ebančiais lapais (Populus emula), epušė
LKŽe
oks medis d ebančiais lapais, epušė (Populus emula)
Kaip i be žo apib ėž yje, žodynuose nu odoma, kad d ebulė y a medis. Toliau
iksuojamas ienas ski iamųjų išo inių d ebulės požymių – ‘ i pan ys (d eban ys) lapai’. LKŽe
apib ėž yje uo i apsi ibojama
29
. BŽ da ap ašoma, kaip ie lapai a odo, . y. ‘be eik apsk i i’,
‘an ilgo ko elio’ i ai, dėl ko jie i pa, . y. ‘nuo menkiausio ėjelio’ (išo inis požymis). Minė i
požymiai, many ina, y a ipiškiausi i pi miausia asocijuojami su šiuo medžiu (juk i pa ies
medžio pa adinimo mo y acija susijusi su ienu iš minė ų požymiu – ‘d ebėjimu’). DŽ7i
apib ėž yje nu odomas da ienas d ebulės išo inis požymis – ‘žie ės spal a’, ku i y a pilka a
27
Šal inių i ie o ių su umpinimai kaip LKŽe.
28
Plg. VLE III: 121–122 i h ps://l .wikipedia.o g/wiki/Be %C5%BEas.
29
Čia u ima omenyje lie u iška apib ėž ies dalis. Apie lo yniškus pa adinimus, . y. papildomą
apib ėž ies in o maciją, bus kalbama ėliau.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |23
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
pilkai žalia. BŽ žie ės spal os požymio apib ėž yje ne eikia, nes šio medžio žie ės spal a jam
augan kin a
30
, ačiau nu odo ki ą išo inį požymį – kad d ebulė y a ‘aukš as’ medis
31
.
17 LENTELĖ. Žodžio d ebulė apib ėž is anglų kalbos žodynuose
Žodynas
Žodžio d ebulė (angl. aspen, quaking
aspen) apib ėž is
Realijų požymiai, iksuojami
apib ėž yse
WEBSTER
(Populus emuloides) chie ly o he
U.S. and Canada wi h small nea ly
ci cula lea es ha ha e la ened
pe ioles and inely se a e ma gins and
ha lu e in he sligh es b eeze
‘auga JAV i Kanadoje’,
‘nedideli’, ‘be eik apsk i i
lapeliai’, ‘su išpla ėjusiais
lapkočiais’ i ‘dan y ais
pak aščiais’, ‘ i pa nuo
menkiausio ėjelio’
OXFORD
a popla ee wi h ounded, long-
s alked, and ypically coa sely oo hed
lea es ha emble in e en a sligh
b eeze
‘ap alūs dan y i lapai’ ‘ilgais
ko eliais’, ‘ i pa nuo menkiausio
ėjelio’
MACMILLAN
a all hin ee ha g ows in No h
Ame ica and Eu ope and has lea es
ha us le (=make a noise as hey ub
agains each o he ) in he wind
‘auga Šiau ės Ame ikoje i
Eu opoje’, ‘aukš as plonas’
(medis), ‘nuo ėjo i pa lapai’
COLLINS
an aspen is a all ee wi h lea es ha
mo e a lo in he wind
‘aukš as’ (medis), ‘nuo ėjo labai
i pa lapai’
CAMBRIDGE
a ee o he popla amily, wi h lea es
ha shake e en when he e is only a
li le wind
‘nuo menkiausio ėjelio i pan ys
lapai’
Tipiškiausi d ebulės požymiai, iksuojami minė ų anglų kalbos žodynų šio žodžio
apib ėž yse, bū ų šie: ‘aukš as’, ‘plonas’ (medis), ‘nedideli’, ‘be eik apsk i i lapai’, ‘su
išpla ėjusiais lapkočiais’ i ‘dan y ais pak aščiais’, ‘lapai ilgais ko ais’. Taip pa isose šio žodžio
apib ėž yse minimas i ‘lapų i pėjimas nuo menkiausio ėjo’. Du žodynai da nu odo, ku šis
30
VIKIPEDIJA pa eikia okią in o maciją: „Jaunų medžių kamieno žie ė glo ni, blyški, žals ai pilka su
dėmelėmis, ėliau suaižėja i pa amsėja. Sub endusių medžių žie ė kele as me ų nuo žemės pilkai us a, dėmė a
i g uoblė a, da aukščiau glo ni i lygi, žals a a balzganai žalia“ (plačiau ž .
h ps://l .wikipedia.o g/wiki/D ebul%C4%97).
31
Užauga iki 35 m aukščio (plg. VLE V: 134).
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |24
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
medis auga – JAV i Kanadoje (WEBSTER) a ba Šiau ės Ame ikoje i Eu opoje
(MACMILLAN). Beje, iš iesų šis medis y a papli ęs ne ik Šiau ės Ame ikoje i Eu opoje, be
i Šiau ės A ikoje bei Azijoje (ž . Lie u os Respublikos e minų banką – oliau LRTB:
h p:// e minai. lkk.l /pls/ b/ b. esul ). D iejuose žodynuose nu odomas mokslinis požymis,
kad šis medis p iklauso popla ( amily)
32
.
18 LENTELĖ. Žodžio d ebulė apib ėž is usų kalbos žodynuose
Žodynas
Žodžio d ebulė ( u. осина)
apib ėž is
Realijų požymiai, iksuojami
apib ėž yse
СЕМ
лиственное дерево, родственное
тополю, с гладкой серой корой и с
листьями, постоянно дрожащими на
тонких длинных черешках
‘lapuo is’, ‘giminingas uopai’, ‘pilka
lygi žie ė’, ‘lapai ilgais ko eliais’,
‘nuola os i pan ys lapai’
МАKС
лиственное дерево рода тополей, с
зеленовато-белой гладкой корой
‘lapuo is’, ‘giminingas uopai’, ‘žals ai
bal a lygi žie ė’
ТСОШ
лиственное дерево, родственное
тополю
‘lapuo is’, ‘giminingas uopai’
Visų pi ma, usų kalbos žodynai nu odo, kad d ebulė y a ‘lapuo is’ i ‘gimininga
uopai’ (plg. anglų popla ( amily)). I iš iesų iek d ebulė, iek uopa p iklauso gluosninių
šeimai. BŽ šių žodžių apib ėž yse minė a in o macija nenu ody a, nes laikoma kaip šalu ine,
ku ią galima susi as i pagal BŽ pa eikiamą lo ynišką pa adinimą. Apie okį, odos, aki aizdų
išo inį požymį – ‘ i pančius lapelius’ – kalbama ik CEM žodyne, ku iame apsk i ai d ebulė
apib ėžiama išsamiausiai iš nag inėjamų usų kalbos žodynų. D iejuose žodynuose kaip ipiškas
požymis nu odoma ‘žie ės spal a’ – iename pilka, ki ame žals ai bal a. Kaip jau minė a, BŽ
okio požymio nė a, odėl i nenu odoma, kad ši spal a kin a (ž . 30 išnašą).
Pe ž elgus isų ijų kalbų žodynus (16–18 len elės) galima eig i, kad BŽ žodžio
d ebulė apib ėž is panaši iek į usų, iek į anglų kalbų žodynuose eikiamas apib ėž is i
dažniausiai išsamumu joms nenusileidžia. Da panag inėkime žodžio pušis apib ėž is (ž . 19–21
len eles).
32
Popla lie u iškai y a uopa, amily – šeima. Lie u oje d ebulė p iski iama gluosninių šeimai (ž .
LRTB: h p:// e minai. lkk.l /pls/ b/ b. esul ).
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |25
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
19 LENTELĖ. Žodžio pušis apib ėž ys lie u ių kalbos žodynuose
Žodynas
Žodžio pušis apib ėž is
BŽ
isžalis spygliuo as medis ilgais, kuokš ais susi elkusiais spygliais, ap aliais
kanko ėžiais, išski ian is daug sakų (Pinus)
DŽ7i
medis uda žie e, ilgais spygliais i ap aliais kanko ėžiais (Pinus)
LKŽe
isada žaliuojan is medis su ilgais spygliais i ap aliais kanko ėžiais
Žodžio pušis apib ėž yje isų ijų lie u ių kalbos žodynų (ž . 19 len elę) pi miausia
nu odoma, kad ai y a ‘ isžalis’ ( isada žaliuojan is) medis. Toliau žodynuose iksuojami
isiems a pažįs ami išo iniai pušies požymiai – ‘ilgi spygliai’ i ‘ap alūs kanko ėžiai’. BŽ
nu odomas da ienas išo inis požymis – ‘spygliai susi elkę kuokš ais’ i p idedamas požymis –
‘išski ia daug sakų’.
20 LENTELĖ. Žodžio pušis apib ėž ys anglų kalbos žodynuose
Žodynas
Žodžio pušis (angl. pine, pine ee)
apib ėž is
Realijų požymiai, iksuojami
apib ėž yse
WEBSTER
any o a genus (Pinus o he amily
Pinaceae, he pine amily) o coni e ous
e e g een ees ha ha e slende
elonga ed needles and include some
aluable imbe ees and o namen als
‘ isžalis’, ‘b andina kanko ėžius’,
‘ilgi ploni spygliai’, ‘ e inga
mediena’, ‘kai ku ios medžio
ūšys deko a y inės’
OXFORD
an e e g een coni e ous ee ha has
clus e s o long needle-shaped lea es.
Many kinds a e g own o hei so
imbe , which is widely used o
u ni u e and pulp, o o a and
u pen ine
‘ isžalis’, ‘b andina kanko ėžius’,
‘spygliai susi elkę kuokš ais’,
‘ e inga mediena’, ‘išgaunama
de a, e pen inas’
MACMILLAN
a all ee wi h hin sha p lea es called
needles ha do no all o in win e ,
and ha d b own ui s called cones
‘ isžalis’, ‘aukš as’, ‘ploni aš ūs
spygliai’, ‘ udi kanko ėžiai’
COLLINS
a pine ee o a pine is a all ee which
has e y hin, sha p lea es and a esh
smell. Pine ees ha e lea es all yea
ound
‘ isžalis’, ‘aukš as’, ‘ploni aš ūs
spygliai’, ‘gai us k apas’
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |32
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
2. any ge aniaceous plan o he genus Ge anium, such as c anesbill and
he b Robe , ha ing di ided lea es and pink o pu plish lowe s
AMERICAN
HERITAGE
1. Any o a ious plan s o he genus Pela gonium, na i e chie ly o
sou he n A ica and widely cul i a ed o hei ounded, o en a iega ed
lea es and showy clus e s o ed, pink, o whi e i egula lowe s. An
essen ial oil is ob ained om he lea es o some species. Also called
pela gonium, s o ksbill.
2. Any o a ious plan s o he genus Ge anium, ha ing palma ely di ided
lea es and pink o pu plish egula lowe s. Also called c anesbill. <…>
INFOPLEASE
1. any o nume ous plan s o he genus Ge anium, which comp ises he
c ane's-bills.
2. he wild ge anium, G. macula um44, o eas e n No h Ame ica, ha ing
loose clus e s o la ende lowe s.
3. Also called any o a ious plan s o he allied genus Pela gonium, na i e
o sou he n A ica, ha ing showy lowe s o ag an lea es, widely
cul i a ed in ga dens and as houseplan s. <…>
Taigi aki aizdu, kad lo yniški pa adinimai kai ku iais a ejais gali bū i ak uojami ne
ne kaip papildoma, be kaip bū ina in o macija.
9. SAVŲ / SVETIMŲ REALIJŲ APIBRĖŽTYS
Kalbėdamas apie au inį apib ėžčių aspek ą A. Guda ičius (2009: 85) eigia, kad žodžio
eikšmių au inę speci iką lemia i pa adinamo daik o a eiškinio yšiai su isu ma e ialiuoju i
d asiniu au os gy enimu, žodžio sužadinamos emocijos i aizdiniai. Laikan is au iškumo
p incipo, pasak A. Guda ičiaus (2009: 86), a imų žodžių (su kuo au a gy eno i gy ena)
eikšmės u ė ų u ė i išsamesnes, pla esnes apib ėž is negu s e imų kul ū ų. I emdamasis DŽ
pa yzdžiais eigia, kad šiame žodyne i daugelyje usų kalbos aiškinamųjų žodynų dažniausiai
ma omas a i kščias aizdas, o anglų kalbos žodynai ienodai de aliai apib ėžia i sa as, i
nesa as ealijas (Guda ičius 2009: 86–88).
Pasižiū ėkime, kaip minė ieji ys lie u ių kalbos žodynai apib ėžia augalus, ku ie kilę
iš Lie u os (sa a ealija), i augalus, ku ie į Lie u ą pa eko ne aip i seniai (s e ima ealija).
44
Dėmė asis snapu is.

ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |33
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
9.1. Iš p adžių ap a kime sa ų ealijų (įp as ų Lie u oje augalų) – obuolio,
e škė uogės, bul ės i unkelio – apib ėž is (ž . 26 len elę). Kadangi žodžių bul ė i unkelis y a
d i eikšmės − pa s augalas i gumbas / šakniagumbis − bus lyginamos ik pas a osios.
a) Sa ų ealijų apib ėžimas
26 LENTELĖ. Lie u oje augančių da žo ių i aisių apib ėž ys
Žodis
BŽ apib ėž is
DŽ7i apib ėž is
LKŽe apib ėž is
obuolys
ap alus kie as, sul ingas
obels aisius žalia, gel ona
a audona žie ele i
mažomis sėklomis
obelies aisius
obelies aisius
e škė uogė
e škėčio (1 .) aisius –
pailga a ap ali audona a
o anžinė i amininga,
saldžia ūgš ė uoga su daug
sėklų
e škėčio aisius, uoga
e škėčio aisius, uoga
bul ė
ap alus a o alus
k akmolingas gumbas
bal a, gels a, audona a
iole ine labai plona
žie ele, algomas kaip
da žo ė45
(da žo ė, ku ios
algomi
šakniagumbiai u i
daug k akmolo
(Solanum ube osum));
jos šakniagumbis
(da žo ė, ku ios
šakniagumbiai u i
daug k akmolo
(Solanum ube osum);
os da žo ės
šakniagumbis
unkelis
bal as, gels as a amsiai
audonas ap alus a
pailgas šaknia aisis,
a ojamas mais ui,
paša ui i kaip cuk aus
šal inis
(balandinių šeimos
da žų augalas apsk i u
a ba pailgu
šaknia aisiu (Be a);)
jo šaknia aisis
(šaknia aisis su s o a,
mėsinga šaknimi,
bu okas (Be a);) jo
šakniagumbis
Žodžiai obuolys i e škė uogė DŽ7i i LKŽe apib ėžiami labai lakoniškai, apie juos
sužinoma ik iek, kokio augalo jie y a aisiai. BŽ šių žodžių apib ėž is isai ki okia, joje
45
An a šio žodžio eikšmė y a „da žų augalas šako u s iebu, edan is okius gumbus (pp . algomoji
bul ė, Solanum ube osum)“. BŽ okie a ejai (augalas i jo aisius) isu sis emiškai bu o a ski i į d i eikšmes –
augalas i jo aisius.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |34
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
nu odoma, ne ik, kokio augalo ai aisiai, be i išsamiai apibūdinami ipiškiausi šių aisių
išo iniai požymiai – o ma (obuolys – ‘ap alus’; e škė uogė – ‘pailga’ i ‘ap ali’), spal a
(obuolys – ‘žalia’, ‘gel ona’ a ‘ audona’ žie ele; e škė uogė – ‘ audona’ a ‘o anžinė’), aip pa
pa eikiami i idiniai
46
aisių požymiai – skonis, konsis encija (obuolys – ‘kie as’, ‘sul ingas’;
e škė uogė – ‘saldžia ūgš ė’).
Žodžių bul ė i unkelis apib ėžčių schema BŽ y a iš esmės okia pa i, . y. minimi
išo iniai požymiai – o ma (bul ė – ‘ap ali’ i ‘o ali’; unkelis – ‘ap alus’ i ‘pailgas’), spal a
(bul ė – ‘bal a’, ‘gels a’, ‘ audona’ a ‘ iole ine’ žie ele), idinis požymis (bul ės) –
‘k akmolingumas’, ik da nu odoma, kam jie a ojami (bul ė – ‘ algoma kaip da žo ė’,
unkelis – ‘ a ojamas mais ui, paša ui i kaip cuk aus šal inis’)
47
. Pas a asis požymis
pa eikiamas ie oj skonio požymio, nes da žo ės dažniausiai algomos į ai iais pa idalais –
žalios, kep os, i os, oškin os i pan. Nuo pa uošimo būdo a i inkamai i keičiasi da žo ės
skonis.
Jei lygin ume isų ke u ių žodžių apib ėž is DŽ7i i LKŽe, aki aizdu, kad bul ės i
unkelio apib ėž ys išsamesnės. Tačiau i pas a ųjų d iejų apib ėžčių schema ski iasi: unkelio
nu odomi išo iniai požymiai (iš aizda), o bul ės – idinis požymis, . y. jos ‘k akmolingumas’,
aigi elgiamasi nenuosekliai. DŽ7i i LKŽe apib ėž ys nuo BŽ ski iasi da i uo, kad
šaknia aisio a šakniagumbio sa ybės šiuose d iejuose žodynuose p idė os apibūdinan augalą,
. y. ieno objek o sa ybės aiškinamos p ie ki o objek o
48
.
b) S e imų ealijų apib ėžimas
Apibūdinan s e imas ealijas (Lie u oje įp as omis sąlygomis neaugančius augalus),
kaip i apibūdinan sa as ealijas, pa eikiama ne pa ies augalo, be jo aisių apib ėž is (ž . 27
len elę).
46
Vidiniai požymiai – ie požymiai, ku ie nesusiję su egimuoju augalų pa idalu, o a skleidžia jų
idines, su skoniu, konsis encija i pan. susijusias ypa ybes.
47
P ie žodžių bul ė i unkelis nenu odoma, koks augalas juos eda, nes ai aišku iš an os eikšmės:
bul ė <...> 2. da žų augalas šako u s iebu, edan is okius gumbus (pp . algomoji bul ė, Solanum ube osum);
unkelis <...> 2. da žų augalas dideliais lapais, išauginan is okį šaknia aisį (Be a).
48
Analogiškais a ejais, kai kalbama apie augalą i jo aisių, DŽ7i i LKŽe aip dažniausiai i elgiamasi, o
BŽ aisiaus (šaknia aisio, gumbo i pan.) apib ėžimas eikiamas en, ku jis logiškai i u ė ų bū i – apibūdinan
šaknia aisį a gumbą.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |35
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
27 LENTELĖ. Lie u oje neaugančių da žo ių i aisių apib ėž ys
Žodis
BŽ apib ėž is
DŽ7i apib ėž is
LKŽe apib ėž is
baklažanas
cilind o, k iaušės a
u ulio pa idalo aisius
blizgančia, pp . amsiai
iole ine odele,
algomas kaip da žo ė
(bul inių šeimos šil ųjų
k aš ų augalas, edan is
pailgus a k iaušės
pa idalo aisius
(Solanum melongena);)
jo aisius
(bul inių šeimos
augalas su panašiais į
agu kus algomais
aisiais (Solanum
melongena)); šio
augalo aisius
ab ikosas
ap alus mėsingas,
saldžia ūgš is
kaula aisis gels ai
o anžine dažnai
pūkuo a odele,
p imenan is pe siką
(šil ųjų k aš ų
e škė inių šeimos
aismedis, edan is
sul ingus aisius su
išilgine agu e, ap aliu
kauliuku (A meniaca));
jo aisius
(1. ab ikosmedis.) 2.
ab ikosmedžio aisius
da ulė
nedidelis, o alus,
amsus, mėsingas
saldus iniko aisius su
iena sėkla
(palmė, edan i
saldžius algomus
aisius (Phoenix
dac yli e a)); jos aisius
(palmė su algomais
aisiais (Phoenix
dac yli e a)); o
medžio aisius
iga
minkš as, mėsingas,
saldus s ogūno a
k iaušės pa idalo
skiau ėlapio ikuso
aisius, pp . algomas
džio in as
(šilkmedinių šeimos
šil ųjų k aš ų aismedis,
edan is minkš us,
algomus aisius (Ficus
ca ica)); jo aisius
(šilkmedinių šeimos
a og ąžų k aš ų medis
(Ficus ca ica)); bei jo
aisius
BŽ žodžiai baklažanas, ab ikosas, da ulė i iga apib ėžiami iš esmės aip pa , kaip i
sa os ealijos – iškeliami jų išo iniai požymiai – o ma (baklažanas – ‘cilind o, k iaušės a
u ulio pa idalo’; ab ikosas – ‘ap alus’; da ulė – ‘nedidelė, o ali’; iga – ‘k iaušės pa idalo’),
spal a (baklažanas – ‘blizgan i, pp . amsiai iole inė odelė’; ab ikosas – ‘gels ai o anžinė
dažnai pūkuo a odelė’; da ulė – ‘ amsi’), aip pa pab ėžiami idiniai požymiai – skonis
(ab ikosas – ‘saldžia ūgš is’; da ulė – ‘saldi’; iga – ‘saldi’) a paski is (baklažanas – ‘ algomas
kaip da žo ė’; iga – ‘pp . algoma džio in a’). DŽ7i isų ke u ių žodžių apib ėž ys gana
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |36
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
išsamios, ačiau emiasi ski ingais k i e ijais: baklažano – iš aizda (išo inis požymis), ab ikoso
– iš aizda (išo inis požymis) i konsis encija (‘sul ingas’ – idinis požymis), da ulės i igos –
skonis a konsis encija (‘saldus’, ‘minkš as’ – idiniai požymiai). LKŽe baklažaną apib ėžia
pagal iš aizdą i nu odo, kad ai algomas aisius, ačiau ab ikosas, da ulė i iga apib ėž i labai
lakoniškai, pagal ą pačią schemą kaip obuolys a e škė uogė ( . y. kieno aisius).
Taigi išnag inėjus minė ų žodžių eikšmių apib ėž is ijuose lie u iškuose žodynuose
(27 len elė) ma y i, kad BŽ isais a ejais elgiamasi ienodai – apib ėž ys išsamios, neski iama
sa a a s e ima ealija, apib ėžiama pagal am ik ą schemą: kieno aisius (šaknia aisis a pan.),
iš aizda ( o ma, spal a), būdingiausios idinės sa ybės (skonis, konsis encija i pan.) i (a )
(ypač p ie da žo ių) paski is. DŽ7i šiuo a ž ilgiu da oma ejopai: sa ų i s e imų da žo ių
eikšmės apib ėžiamos pakankamai išsamiai i panašiai, sa ų aisių eikšmės apib ėžiamos i in
lakoniškai, o s e imų aisių – išsamiau, be pagal ski ingus k i e ijus – ieni pagal iš aizdą i
skonį, ki i ik pagal skonį i pan. LKŽe elgiamasi sis emiškiau, no s a sis ema i gi kelia
klausimų: da žo ių (sa ų i s e imų) eikšmės apib ėžiamos gana išsamiai, o aisių (sa ų i
s e imų) – labai lakoniškai. Žinoma, eikia u ė i omenyje, kad okios p ielaidos bu o
pada y os ik panag inėjus kelis pa yzdžius.
9.2. Galima šiuo požiū iu paž elg i i į ki ą ka ego iją – gy ūnų.
a) Sa ų ealijų apib ėžimas
28 len elėje pa eikiamos sa ų ealijų (Lie u oje gy enančių gy ūnų) apib ėž ys
lie u ių kalbos žodynuose.
28 LENTELĖ. Lie u oje gy enančių gy ūnų apib ėž ys
Žodis
BŽ apib ėž is
DŽ7i apib ėž is
LKŽe apib ėž is
lapė
plėš us b angiakailis ž ė is su
smailiu snukiu i ilga, pu ia
uodega (pp . udoji lapė, Vulpes
ulpes)
plėš us b angiakailis
ž ė elis
plėš us šunų šeimos
ž ė elis (Vulpes)
a klys
didelis s ip us naminis gy ulys
g ažiai k en ančiais ka čiais i
uodega, naudojamas sunkiems
da binis gy ulys
naminis ienanagis
gy ulys, ku iuo di bama,
ažiuojama, jojama (Equus
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |37
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
daik ams ež i, jo i i pan.
(Equus caballus)49
caballus)
žąsis
didelis, ge ai plaukiojan is
laukinis a naminis andens
paukš is ilgu kaklu i plačiu
snapu (pp . ik oji žąsis, Anse )
didelis laukinis i
naminis andens
paukš is (Anse )
didelis laukinis i naminis
andens paukš is (Anse )
BŽ, kaip i ki uose žodynuose, nag inėjamų žodžių apib ėž yse pi miausia nu odoma
klasė, ku iai p iklauso gy ulys / gy ūnas, plg.: lapė – ‘ž ė is’, a klys – ‘naminis gy ulys’, žąsis
– ‘laukinis a naminis andens paukš is’, i ski iamieji požymiai, plg.: lapė – ‘plėš us
b angiakailis’, a klys – ‘didelis s ip us’, žąsis – ‘didelis, ge ai plaukiojan is’. Tačiau didžiausias
dėmesys BŽ apib ėž yse k eipiamas į iden i ikacijai s a bią gy ūno iš aizdą (išo inius
požymius), nes pi miausia jį pama ome, plg.: lapė – ‘su smailiu snukiu i ilga, pu ia uodega’,
a klys – ‘g ažiai k en ančiais ka čiais i uodega’, žąsis – ‘ilgu kaklu i plačiu snapu’.
Apibūdinan naminius gy ulius da nu odoma i jų paski is, plg. a klys – ‘naudojamas
sunkiems daik ams ež i, jo i i pan.’.
b) S e imų ealijų apib ėžimas
29 len elėje pa eikiamos s e imų ealijų (ki ų k aš ų gy ūnų, Lie u oje gy enančių ik
zoologijos soduose a pan.) apib ėž ys lie u ių kalbos žodynuose.
29 LENTELĖ. Ki ų k aš ų gy ūnų apib ėž ys
Žodis
BŽ apib ėž is
DŽ7i apib ėž is
LKŽe apib ėž is
d amblys
didžiulis A ikos i Pie ų
Azijos gy ūnas su ilgu
s aubliu i d iem il imis
(Loxodon a)
didelis s aublinis
šil ųjų k aš ų
žinduolis (Elephas i
Loxodon a)
didelis šil ų k aš ų
s aublinis žinduolis
(Elephas)
lamingas
bal ai ožinis šil ųjų
k aš ų andens paukš is
bal ai ožinis šil ųjų
k aš ų andens
oks šil ų k aš ų andens
paukš is aus omis
49
BŽ engėjams da nė a isiškai aišku, a oks lo yniškas pa adinimas i u ė ų išlik i. LRTB Equus
caballus eiškia laukinį a klį. VLE apibūdinan naminius a klius ašoma, kad jie kilo iš laukinių ( eikiausiai iš
P že alskio a klio i a pano), be lo yniškas pa adinimas nenu odomas (VLE I: 779). WEBSTER a klio (ho se)
apib ėž yje pa eikiamas as pa s lo yniškas pa adinimas Equus caballus i eigiama, kad a kliai bu o p ijaukin i
labai seniai, nu odoma jų paski is, aigi galima sup as i, kad kalbama apie naminį, o ne apie laukinį a klį.
VIKIPEDIJOJE apibūdinan naminį a klį ašomas lo yniškas pa adinimas Equus e us caballus (plačiau ž .
h ps://l .wikipedia.o g/wiki/Naminis_a klys).

ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |38
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ilgomis kojomis, ilgu
kaklu, žemyn užlinkusiu
snapu (Phoenicop e us)
paukš is
(Phoenicop e us)
plunksnomis
(Phoenicop e us oseus)
zeb as
į a klį panašus A ikos
gy ūnas bal ais i
juodais d yžiais
d yžuo as A ikos
gy ūnas, panašus į
a klį (Equus zeb a)
d yžuo as a klinių
šeimos liekanagių bū io
ienanagis gy ūnas
(Equus zeb a)
S e imi gy ūnai BŽ apib ėžiami aip pa , kaip i sa i, . y. de alizuojama iš aizda, plg.:
d amblys – ‘su ilgu s aubliu i d iem il imis’, lamingas – ‘bal ai ožinis’, ‘ilgomis kojomis,
ilgu kaklu, žemyn užlinkusiu snapu’, zeb as – ‘panašus į a klį’, ‘bal ais i juodais d yžiais’. BŽ
da papildomai nu odoma, ku šie gy ūnai gy ena
50
, plg.: d amblys – ‘A ikoje i Pie ų
Azijoje’, lamingas – ‘šil uosiuose k aš uose’, zeb as – ‘A ikoje’.
DŽ7i šie gy ūnai apib ėžiami labai panašiai (pa eikiama gana lakoniška iš aizda i
gy enamoji ie a). LKŽe elgiamasi panašiai. Tačiau jei LKŽe žodžio zeb as apib ėž yje nebū ų
nu ody as išo inis požymis ‘d yžuo as’, a gu, a nespecialis as sup as ų, apie kokį gy ūną
kalbama, plg. zeb o apib ėž yje pa eik ą mokslinę klasi ikaciją: a klinių šeima, liekanagių bū ys,
ienanagis gy ūnas. Taip pa jei a si as ų žmogus, nema ęs d amblio, a gu, a jam padė ų
in o macija, kad d amblys y a – s aublinis žinduolis (šią apib ėž į pe ėmė i DŽ7i). Galima
numany i, kad žodis s aublinis eiškia „su s aubliu“, ačiau DŽ7i okio žodžio apsk i ai nė a, o
LKŽe s aublinis, -ė eiškia „1. p iklausan is s aublinių žinduolių bū iui; 2. p iklausan is
s aublinių abalų bū iu“. Na, o žodis s aubliniai aiškinamas kaip „1. aukš esniųjų žinduolių
bū ys; 2. abalų bū ys“. Taigi da ka ą galėjome įsi ikin i, kad inkamiausia i idu iniam
kalbė ojui aiškiausia apib ėž is bū ų ne a, ku i eikia enciklopedinių žinių, be a, ku i emiasi
bui iniu su okimu, suda ančiu kasdienio mus supančios ik o ės ka ego iza imo pama ą.
Taigi, kaip ma y i, BŽ engėjai apib ėždami gy ūnus (gy enančius i negy enančius
Lie u oje) iš esmės emiasi a pačia schema: iksuojamas gy ūno p iklausymas am ik ai
aukš esnei kasdienio ka ego iza imo klasei, p o o ipiniu požiū iu apibūdinama gy ūno iš aizda
(ki i lie u ių kalbos žodynai gy ūno iš aizdos dažnu a eju iš is nemini), jeigu ai naminis
gy ulys, nu odoma jo paski is. S e imos kilmės gy ūnų apib ėž yje minima ie a, ku jie
gy ena.
50
Taip pa da oma i apibūdinan s e imus augalus (ž . ab ikosas, ci inmedis).
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |39
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
IŠVADOS
1. Išnag inėjus kelių žodžių, pa adinančių augalus i gy ūnus, eikšmių apib ėž is
ma y i, kad Bend inės lie u ių kalbos žodyno ( oliau – BŽ) au o iai dažnai de ina adicinę
(labiau mokslinę) i kogni y inę žodžio eikšmės apib ėž is.
2. BŽ au o iai aiškindami bend as ka ego ijas pa adinančių žodžių augalas i gy ūnas
( u ima omenyje pi moji žodžio gy ūnas eikšmė) eikšmes pasi inko adicinę (labiau
mokslinę) žodžių eikšmių apib ėž į: iksuojami ipiškiausi augalo i gy ūno požymiai, . y. kad
augalai i gy ūnai y a ‘o ganizmai’, kad augalai min a ‘neo ganinėmis medžiagomis’, gy ūnai –
‘o ganinėmis medžiagomis’, kad augalams bū ina ‘š iesos ene gija’, kad gy ūnai ‘pp . gali
judė i iš ienos ie os į ki ą’. Kadangi augalų i gy ūnų ūšių gam oje žinoma labai daug, bū ų
sudė inga šiuos žodžius apib ėž i pe , pa yzdžiui, iškiliausių jų p o o ipinių na ių požymius –
okia apib ėž is neiš engiamai bū ų scheminė, nein o ma y i i žodyno s aipsniui a gu, a
pakankama. Tačiau an osios i ečiosios žodžio gy ūnas eikšmių sky imas i apib ėž ys BŽ
jau sie ini su kogni y ine eikšmės apib ėžimo s a egija.
3. Apib ėždami augalų i gy ūnų ka ego ijoms p iklausančių žodžių, p z.: be žas, pušis,
bul ė, lapė, žąsis, eikšmes BŽ au o iai pi miausia nu odo, kokiai klasei p iklauso ap ašomas
žodis, oliau dažniausiai a dijami keli ipiškiausi, leng iausiai a pažįs ami išo iniai i (a )
idiniai šių augalų i gy ūnų požymiai – aigi laikomasi kogni y inės eikšmių apib ėžimo
s a egijos. Ne e ai nu odoma augalų i gy ūnų paski is, jų bu imo a augimo ie a, ypač jeigu
šie požymiai padeda nus a y i deno a ą. Pasaky ina, kad aisk ūmiai i aismedžiai BŽ
apib ėžiami ki aip, . y. ne pagal ipiškiausius išo inius i (a ) idinius jų požymius, o pagal
edamus aisius, pagal ku iuos jie pap as ai žmonių y a a pažįs ami.
4. Tipiškiausių požymių pasi inkimas apib ėžian augalus i gy ūnus pa adinančius
žodžius dažnai p iklauso nuo au inės speci ikos, . y. žodžių apib ėž yse iksuojami požymiai
gali bū i susiję su žmonių eikla, įp očiais i pap očiais, su šalies k aš o aizdžiu i pan. Todėl
kai ku ie augalų i gy ūnų požymiai, iksuojami BŽ šių žodžių apib ėž yse, nebū inai
pa eikiami anglų a usų kalbų žodynų minė ų žodžių apib ėž yse i a i kščiai.
5. BŽ, ski ingai nuo ki ų s aipsnyje ap a iamų aiškinamųjų lie u ių kalbos žodynų,
apib ėžian daik a a džių, pa adinančių gy ūnus i augalus, eikšmes nenu odomos jų
aksonominės g upės, . y. šeimos, gen ys i pan. Taip elgiamasi odėl, kad idu iniam
kalbė ojui (ne bo anikui i zoologui) ši in o macija y a mažai kuo naudinga.
6. BŽ, kaip i kai ku iuose ki uose lie u ių kalbos aiškinamuosiuose žodynuose,
eikiami lo yniški augalų i gy ūnų e minai. BŽ au o ių manymu, lo yniškų e minų
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |40
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
pa eikimas žodyno s aipsniuose naudingas ais a ejais, kai pagal žodžio apib ėž į sunku
a pažin i panašius augalus a gy ūnus.
7. Išnag inėjus kai ku ių aisių i da žo ių eikšmių apib ėž is pas ebė a, kad BŽ,
ski ingai nuo ki ų aiškinamųjų lie u ių kalbos žodynų, apibūdinan sa as i s e imas ealijas
elgiamasi ienodai – žodžių apib ėž ys išsamios, apib ėžiama pagal panašią schemą, p z., kieno
aisius (šaknia aisis a pan.), apibūdinama iš aizda ( o ma, spal a), būdingiausios idinės
sa ybės (skonis, konsis encija i pan.) i (a ) (ypač p ie da žo ių) nu odoma paski is. Ki aip
sakan , apib ėžian ealijas neda oma ski umo a p sa os i s e imos, be apibūdinama ienodai
išsamiai.
8. Išnag inėjus BŽ i anglų bei usų kalbų aiškinamuosiuose žodynuose pa eik as
augalus i gy ūnus pa adinančių žodžių apib ėž is paaiškėjo, kad BŽ apib ėž ys išsamumu i
sis emiškumu nenusileidžia minė ųjų žodynų apib ėž ims.
9. Apibend inan galima eig i, kad BŽ au o iai d ąsiau eina kogni y iniu keliu, . y.
dažnai a sisako aiškinamiesiems žodynams būdingų mokslinių a enciklopedinių apib ėžčių,
ku ios pap as am bend inės kalbos a o ojui y a mažai kuo naudingos. BŽ au o iai
apib ėždami (s aipsnyje nag inė us) žodžius daugiau dėmesio ski ia ipiškiausiems,
būdingiausiems, leng iau a pažįs amiems ealijų požymiams, ku ie su okiami, jun ami
egimuoju, ly ėjimu i k . būdais. Tokiu būdu žodžių apib ėž ys žodyno skai y ojams ampa
aiškesnės, sup an amesnės, in o ma y esnės i ned ip asmiškos.
10. Išanaliza us ik kelis d iejų ka ego ijų (augalų i gy ūnų) pa yzdžius bū ų sunku
da y i kokias no s neginčijamas iš adas apie isą BŽ. Todėl bū ų ikslinga a lik i analogišką
ki os (ki ų) ka ego ijos (ka ego ijų) y imą i gau us ezul a us palygin i su šio y imo
gau aisiais. Tai leis ų da y i s a esnes iš adas i numa y i olesnes žodyno obulinimo
pe spek y as.
ŠALTINIAI
AMERICAN HERITAGE – The Ame ican He i age® Dic iona y o he English Language.
P ieiga in e ne e: h ps://www.ahdic iona y.com/wo d/sea ch.h ml.
ANGLONAS2 – B. Piesa skas. Kompiu e inis anglų – lie u ių kalbų žodynas, UAB „Fo onija“.
BŽ – Bend inės lie u ių kal bos žodynas. Redak o ių kolegija: D. Liu ke ičienė ( y . edak o ė),
G. Nak inienė, R. Pe okienė, D. S e ikienė, K. Vosyly ė, J. Zaba skai ė. ( engiamas). –
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l .
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |41
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
CAMBRIDGE – Camb idge Dic iona y. P ieiga in e ne e:
h p://dic iona y.camb idge.o g/dic iona y/english/.
COLLINS – Collins English Dic iona y. P ieiga in e ne e:
h ps://www.collinsdic iona y.com/dic iona y/english/.
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e:
h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/.
DŽ6p – Daba inės lie u ių kalbos žodynas: 6-as pa ais. i papild. leid., kompak inė plokš elė.
Vy . ed. S asys Keinys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006.
DŽ7i – Daba inės lie u ių kalbos žodynas: 7-as pa ais. i papild. leid. Vy . ed. S asys Keinys,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2012; elek oninis a ian as, 2015 (a naujin a e sija,
2017). P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /daba inis.
INFOPLEASE – In oplease Dic iona y. P ieiga in e ne e:
h ps://www.in oplease.com/dic iona y.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas ( . I–XX, 1941–2002): elek oninis a ian as. Redak o ių
kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė,
Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė.Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005
(a naujin a e sija, 2008). P ieiga in e ne e: www.lkz.l .
LRTB – Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga in e ne e: h p:// e minai. lkk.l .
LTE I – Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 1, Vilnius: Mokslas, 1976.
MACMILLAN – Macmillan Dic iona y. P ieiga in e ne e:
h p://www.macmillandic iona y.com/.
OXFORD – Ox o d Dic iona ies. P ieiga in e ne e: h ps://en.ox o ddic iona ies.com/.
VIKIPEDIJA – Lais oji enciklopedija. P ieiga in e ne e:
h ps://l .wikipedia.o g/wiki/Pag indinis_puslapis.
VLE I – Visuo inė lie u ių encikl opedija 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as,
2001.
VLE II – Visuo inė lie u ių enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as,
2002.
VLE III – Visuo inė lie u ių enciklopedija 3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as,
2003.
VLE V – Visuo inė lie u ių enciklopedija 5, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as,
2004.
VLE X – Visuo inė lie u ių enciklopedija 10, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as, 2007.