DOROTA KRYSTYNA
REMBISZEWSKA.
ma e iału dialek alnego w polskich egionalnych słownikach gwa owych
Į ai ių p is a ymo būdų 71
DOROTA KRYSTYNA REMBISZEWSKA
ins u slawis yki Polskiej akademii nauk
oRciD id: o cid.o g/0000-0003-0339-0879 obszaRy baDań: słowiańska dialek ologija, leksikog a ija
gwa owa, leksyka pog anicza polskowschodniosłowiańskiego.
Doi: doi.o g/10.35321/bkalba.2023.96.04
sPosoby PRezen oWania ma eRiału
DiaLek aLnego
W PoLskicH RegionaLnycH
słoWnikacH gWaRoWycH
SLOWA KLUCZOWE: leksikog a ija polska,
poliniai žodynikai gwa owe, leksikog a inė
me odologija, žodynikai ama o iški.
aNo ocija
Teks e ap a iami poliniai egioniniai gwa owe žodynikai, ku ie pasi odė siame pe
pasku inius kilkudziesięciu me us. žodynikai ie, ku ių au o iais y a
p o esionaliis ai a ama o iai egis uoja inkinius leksikos iš į ai ių Lenkijos
egionų. pagal pasi ink as pozicijas (š elniai iš Lenkijos cen inės i y ų) pa ody a
ski ingi būdai p is a ymo ga inį medžiagą su a siž elgimu ikonog a inės sluoksnio
i ie inių kon eks ų.
abs Rac he ex discusses Polish egional dialec dic iona ies published in he las
ew decades. hese dic iona ies, w i en by p o essionals o ama eu s, eco d se s
o lexis om a ious egions o Poland. selec ed en ies (especially om cen al and
eas e n Poland) show di e en ways o p esen ing he dialec ma e ial, aking in o
accoun he iconog aphic laye and local con ex s. Lenkijos gwa owe žodyniai, ku ių
a si ado gana daug pe dešim mečius me ų, y a sa ois ą odaiana op acowań
leksikog a inių. ado aujasi sa o įs a ymais, iek pagal medžiagos pasi inkimo, kaip i
u inio susibū imo a ž ilgiu. Daugelis iš jų ai iš ienos pusės da bo komandų
p o esionalis ų e ek as, o iš ki os ezul a as daugelį me ų g ąžinio ma e ialo kaupimo
pe ze būdą edaguojan šio žodynuko pasinaudo a p ie p incipų engimo d iejų eilinių
žodynių, u inčių už pag indą ma e ialinę ka o eką sgP. ai y a Mažas słownik gwa
72 benDRinė kaLba | 96 mielošininkų mažų ėčizn, asmenų nep zygo in ų
wa sz a o o į engimą słowników. Teks e pažiū ėsiu į į ai ius būdus apdo ojimo
egioninių žodynių gwa inių, paskelb ų pe pas a uosius kilkudziesięčius me ų.
neį edu geog a inės susiskaldymo eikšmingos y a juk ski ingi būdai
ekspona imo gwa inių u inio, o ne padalinys į egionus. ap ibojuosi p ie
zap ezen a imo lenkų žodynių gwa inio ki ų šalių ai medžiaga į ki ą s aipsnį.
P zegląd do obku lenkų gwa ojos leksikog a ijos iki XX amžiaus pabaigos
p is a ė kazimie z Woźniak da be Vals ybė lenkų gwa ojos leksikog a ijos p ie
wych bez p zeds awiania sze szego kon eks u w pos aci do obku słowniko-
XX amžiaus pabaigos (Woźniak 2000). Vėlesnė Halinos ka aš plė a iš 2011 m. odo
leksikog a ijos būklę XXi amžiaus p adžioje (ka aš 2011). Pas a uoju
dešim mečiu nepasi odė siųs inė publikacija sin e izuojan i šiuolaikinę Lenkijos
gwa ojos leksikog a ijos būseną. Kažkokia p asme šią sp agą užpildo eks ija
iliji sakalauskienė, zo ii sawaniewskiej-mochowej, Lie u os leksikog a ija
gwa owa iš pe ėjimo XX i XXI amžiaus (an onas pasi ink ų polinių dėmininkų
egionalų) (sakalauskienė, sawaniewska-mochowa 2022).
Lenkijoje isą laiką ęsiasi da bai i š Słownikiem gwa polskich, apimančio
isą šalies e i o iją i gwa y už jo ibų. ai ilgame nie ikslas y a da bu už
kele ą ėlesnių ka ų, nes nuo pasi odymo se pi mojo už ašo 1979 . iki šiol
paskelb a os 35 už ašai p ie aidės j (hasla ja łykjedyk) (sgP 19792023). žodis
šis u i suski s ymą al abe iškas, su daugybe nuo odžomis, au o iai pa uošia
haslas pagal adicinius leksikog a inius me odus. jis bu o išsila inęs
dialek ologų, a si anda Polskio kalbos ins i u e Lenkijos mokslų akademijos
K ako e, disponuoja u inga ka o eką, nedideliai laipsnianą papildiamą.
polskich (msgP) i Słownik gwa małopolskich (sgm). MsgP į es os am ik os
supap as inimo, kad paleng in ų naudodamą skai y ojui neježkoznawcy. dėl šios
p iežas ies a sisaky a iš o m depa amen o, o dokumen aciją haseł duo a iš esmės
isojenopolskoje o og a ijoje. y a čia gana keis as pasi inkimas haseł. Kadangi
indeks ka o eki sgP skaičiuoja maždaug 240 000 haseł, a siž elg a iena slap ažodis į
24 joje a si andančias. Dėlija ai am ik ą a si ik inumą pasi ink ų haseł.
DOROTA KRYSTYNA REMBISZEWSKA. Mėgų p is a ymo būdai 73 sgm apima isą
mažopolskio e i o iją, uo pačiu odo yšius su ki ais egionais, naudodamas
ma e iału dialek alnego w polskich egionalnych słownikach gwa owych
ie ą žymėjimo būdą kaip aukščiau iš a dy ų žodynuose. Likusys šūkiai y a
ilius uojami iš a imais egiono gy en ojų.
žodynu ku iamu pagal adicinius leksikog a inius me odus y a Słownik gwa
śląskich (sgŚ). Regis uoja jis iš eklius žodyno gwa śląskich XX amžiuje, iš isos
Śląsk, łącznie su zaolzium. In encijoje ai daugo omoje kū inys, u in ys apim i
didžiausią skaičių žodynų ipiško už ga ą šląska. Iki šiol pasi odė se eni omų
(Lalzyczka), po ecenzijų y a omas 18. kaip duo a in o macijoje apie žodyną:
išdės y os Słowniku leksemy ski iasi nuo bend nopoliečių žodžių skai y ojas as
joje gwa oje žodžius, esančius ak y ioje i pasy ioje leksikos s e oje: žodžiai
pasiduodan ys dėl ci ilizacinių pokyčių, žodžiai naujai p iim i ka u su ci ilizaciniu
pažanga, žodzya iai i iš a žymai (ge manizmai i bohemizmai) (ins y u Śląski).
žodynu, ku is egis uoja leksiką ieno egiono y a Słownik gwa y i kul ū os
Kujaw. jis bu o pa eng as komandos kalbkozna čyn i kalbkozna čių iš bydgoshczy
po edakcijos zo ii sawaniewskiej-mochowej (sgkk 2017). šis di e encjalinis
žodynas duoda be o są okų apib ėž ies, ci a ų gwa inių, apim ies a si adimo
duomenų leksemų. spo adiškai a si anda y a paaiškinimai e imologinės, pa yzdžiui.
haslo baciaRz, z węg. be yá ‘włóczęga, žmogus už įs a ymo (sgkk 2017: 54), hasło
FeLoR, z niem. m Fehle ‘błąd, us e ka (sgkk 2017: 221). Ve a odno a imo y a
Słownik dialek u knyszyńskiego (Rembiszewska 2007) pa eng as nepolonis ę, be
kalbosna cę česlawa kudzinowskiego, au o io žodyniko polsko- inų i ado ėlio į
g ama ikos suomių, dėl a si adimo į ai ių kalbų elemen ų i u ingumo įdomios
leksikos (po . Rembiszewska 2010). sunku nus a y i ikslią a si adimo laiką Słownika
dialek o knyszyńskiego. kudzinowski kū ė jį pe kelikadieniais me ų, ik iausiai nuo
ėly ojų 40-ųjų iki 70. XX amžiaus. žodynas skaičiuoja daugiau 5500 haseł. jis u i
nedidelį e i o inį apim is, kadangi apima kaimo e i o iją esančią aplink knyszyna
Monieckio poyje e Podlasko oje ods yje. Słownik c. kudzinowskiego duoda iek
pa adinimus gwa owe, kaip i gwa owe one iškos o mos pa adinimų
ogólnopolskich bei pa adinimus ogólnopolskie, p z. ọ y o ać ‘kie ować, łachẹ a
‘obda us, ba sc sa y ‘zupa z juchy, kawał, łapanka bei azeologinės jung ys,
p z. ei i.
74 benDRinė kaLba | 96 bady ‘mocować się, dali nogi ‘uciekli. kudzinowski p i aikė
Słowniku apib ėžimų de inicje: ipo sinoniminio, i aip pa ipo de inicjno-
-opisinio aip pa zbližone į encyklopedyczne, spo adiškai naudoja de inicje
zak esinės. De inicijos e ai y a pilnnozdaniškos, uimančios žodį jo na ū aliame
kon eks e. ka ais jie u i hipe onimo cha ak e į, p z. kosibaba g oχ ‘pewien
insad. žodynikinė dalis bu o pi miau a in o macija apie Ry ųniosla onijos, okiečių
į aką, leksika
ema ycznej.
Pos ula ą uėmimo isų kalbų a ian ų daugelojęziiniame ajone a i inka
publikacija išleis a sla is ikos ins i u e Pan Różnojęzyczne žodynas gwa owe
Podlasia, Suwalszczyzny i šiau ės- y inio Mazo ijos (RsPs 2014). ji susideda iš
d iejų esminių dalių. Pi moji ap a ia egioną is o iją, su a siž elgimu į
a cheologinius, is o inių, e nog a inės ak us bei cha ak e is yką kalbinių
kon ak ų Lenkijos šiau ės- y ų e i o ijoje. An ą dalį suda o žodisnikas
abėcėlinėje sis emoje pagal apib ėžimą i bend nopolinių ek i alen ų są okų
gwa inių būdan is daugelojišku zes a ieniu žodynų gwa inio iš paminė os
e i o ijos. Išėjimo ašku y a hasło (niekiedy daugowy azowe) lenkų kalboje, į
li e a ū inę odiaciją, į ku į duo a ek i alen ai gwa ach (oznaczone cy ami
zymskimi): i. polinių, ii. schodniosłowiańskich (biało uskich, uk aińskich i
p zejściowych biało usko-uk aińskich), iii. schodniosłowiańskich ( osyjskich
s a oob zędowców), i . li ewskich. ek i alen ai gwa owe už iksuo a e sijoje
a i inkančioje su šal iniu odėl pasi odo y a už ašai one iniai, o og a iniai i
puso og a iniai. Žodyklyje panaudo a nes ne ik šal iniai p o esionaliai, be aip
pa ama o inės. jei keliose šal inių medžiagose a si ado a pa i iš aiškos o ma,
šal iniai į ašomi pagal nus a y ą eilę pagal geog a inį k i e ijų, o iduje
mik o egionų pagal ch onologinį k i e ijų ( nuo seniausių medžiagų iki naujausių).
Po slap ažodžio a apib ėž ies k ad a inėse nai ėse išdės y a in o macija apie
zilus o imą dančio designa ą. šiek iek ki ą me odą ku ian a do žodininkų,
wzbogaconą o obsie si ma e ial ilus acijos, zapoczą kował w polskiej gwa owej
leksikog a iji joze kąš Słownikiem gwa y o awskiej (kąś 2003, 2011). Rzecz jasna
nė a ai no um eu opinėje leksikog a ijoje okiečių žodynuose nuo senų laikų kai
ku ios žodžiai u ėjo p idė us žemėlapius a ba ilius acijas kai ku ių designa ų
a si andančių žodžiuose. ikonog a ija nieslownikiem, ku is in in encijoje u i
bū i uo pačiu žodis i in o macijos apie kul ū ą dan ies e i o ijos, y a
Słownic wo i kul u a ludowa gminy Wiśniowa (skLW 2018) ie o ės įsikū usių
Mažopolsce. Da bas šis y a ezul a as p ojek o s uden ų polonis ikos Jagiello
uni e si e o po p iežiū a u in inę ling oznojų dialek ologų. esminę dalį suda o
DOROTA KRYSTYNA REMBISZEWSKA. Mėgių žodynų p is a ymo būdai ka ais
u ėjo sa i o o namen o cha ak e į, ua akcyjniaujančio ša ą g a icinę
ma e iału dialek alnego w polskich egionalnych słownikach gwa owych
publikacijos (po . knoop 2001), kai ku iuose daug ie os užima žemėlapiai (sdWb).
józe kąš išleido sa o daug omį kū inį, ku is apima daugybę o og a ijų
Ilus o amas leksikonas gwa os i podhalaškos kul ū os (kąš 20152019),
skaičiuojan is 12 omų. čia dėmesį a k eipia, už ašy as jau i ule, kul ū inis
kon eks as (u zględin as aip i o a ų žodyklyje). Regis uja jis leksyką
(współczesną i his o yczną) maždaug 50 ūks ančių haseł ukazuojančią
ma e ialinę i d asinę kul ū ą Podhala egiono kalalų pie inėje Lenkijoje u
šiau inio podnóža a . apima aip pa p zyslo ia, po zekadą, ap ašus įp očių,
wie zeń ludowych, maginių p ak ikų. ci a os į ašomos supap as in a,
s anda izuo a o og a ija gwa o a, kad išplės i skai y ojų a ą o
neježkozna ėjų. s ic e słownikową dalis papildo u ingą ilus acinį
medžiagą, p is a y as eminėse len elėse. Dėl blicy ], i oleja nia. młyn, ii
d ój, iii Pas e s wo, iX Pszczela s wo, X myślis wo, ybołóws wo, Xi
kowals wo, Ślusa s wo, Xii muzika, Xiii ob zędowość, Xi sac um, X ki i.
p zykładu, w omie i , znalazły się nas ępujące działy: i P zy oda, ii bu-
downic wo, iii gospoda s wo olne, i gospoda s wo domowe, [b ak a-
Me ų j. kąsia apsk i ime lieka Słownik gwa y lachów sądeckich (szewczyk 2014).
dalis słownikową p eceduoja obsie siškas įžanga, u inčio p ielaidas
me odologines, cha ak e is yką e nog a iczną egiono, ap ašymą y imo
būklės i š gwa ami sądeckimi, pag indinę in o maciją apie gwa os
podeg odzkoje sis emą bei edakcinės aisyklės i układ haseł. Po žodynikojos
dalies įdžin a 278 ilus acijos.
žodisnik, po jo sekoja šūklai eminiai: įp očiai Velykanokne anksčiau i šiandien,
laiko a pis Didžiojo Pas o, sekmadienis Palmowa, Didki sa ai ė, Dni š en eškos,
adicijos susijusios su š en omis die o gimimo, i eędo ybė šeiminė, apie
bachach, bu okach i ziołolecznic wie, Daly a imas pa izan ų i pazi ikacija
gy en ojų akimis. isumą užda o eks ai gwa owe i uliuojane ansk ipcijos
(m.in. gwa a, Piosenka, ligos).

76 benDRinė kaLba | 96 ema iniu. jo ga ėjais y a ne ik p o esionaliis ai, be aip
pa isi suin e esuo i gwa omis lubelskimi, naudojamomis idu io juos os y ų
kolejnym słownikiem op acowanym p zez dialek olożkę, ale nieco ina-
czej niż adycyjny sgP, jes Słownik gwa Lubelszczyzny (sgL 2012–2023)
au o s wa Haliny Pelcowej (i zespołu w kilku omach) będący słownikiem
Lenkijos gy en ojais. i šioje publikacijoje a skleidoisi endencija išplės i
skai y ojų a ą leksikonų gwa ų. Pi masis omas žodyniko lubelskio Rolnic o.
Žemės ūkio į ankiai. Da bai laukiniai. zambó i apdi bbka g ūdų pasi odė se 2011 m.,
pasku inis om Xiii 2023 m. Viduje kiek ieno omo au o ka išsaugojo abėcėlės
a ką. Pi muose ke u iuose omuose (i Rolnic o..., ii Rolnic o. T anspo as
kaimo. Augalai okopowe i pašowe. Di by i ūšies laukai. Augla lnu i kanopi. zbio as
siana, iii Pasauliai gy ūnų, i Sad i sodas da žy ny. S a ybininkys ė i e d ė
kiu oza) o og a ijos paskelb a eks e, nuo omu omu ( Pasaul oślin, i
Poka my, ii Odzież i obuwie. P zędzenie lnu i audinimas audna, iii Žmogus i
šeima. Higiena i ligos. Meble, į ankiai i naminiai da bai, iX P zes zeń asi.
U o ma imas pa i šiaus. Gy enimas socialinis i p o esinis, X Ob ędowość and
obyczajowość ludowa, Xi Me eo ologija i as onomija. Laikas. Spal os, Xii
Veikybės mia y jausmų sa ybės i sa ybės ki i. Teks ai gwa owe. Indeks haseł)
y a an žodynų galo. Hasło susideda iš žodžio, de inicijos, ci a os, in o macijos
apie šal inį, geog a ijos. P ie kai ku ių y a no i uo os p iklausomos o mos, o aip
pa wymowa. an galo y a y a a siliekaje, daugelyje paslų labai daugybės, p z. p ie
haśle skidacz d apak, dziobak, i . . kiek ienas omas aip pa apima kilkanaš is
žemėlapius į pasi ink us haseł słownikowych. elemen ą cha ak e is inį šiam
žodynui y a labai u inga dokumen acija pa i inan i iš aiškos bu imą šioje
e enoje. pa yzdžiui hasło pisanka ‘jajko Velykanokne dažy os į į ai ias spal as
dažyje a iš a ach iš s oguli <...>, papuoš os geome iniais modeliais i gėlėmis
naudojan ašką i pisaka u i 4 puslapių į ašų iš e eno.
įdomu žodyniku iš me odikos požiū io plė ojimo žodynių gwa inių y a Gwa a
Bugaja an Pogó zu (gm. Biecz, pow. Go lice) Haliny ka aś (ka aś 2022). Šiame
da be bu o sujung as au o ės p o esionalumas, didelė pa i is leksikog a ijos
s i yje, su pažinimu šeiminės gwa os, kompe encija kalbkozna čini i bu usios
a o oiczki gwa os. kaip pa s pa adinimas odo, publikacija suda o
monog a iją kalboką asi bugaj i aplinkų (pie ų y ų Lenkija). Didžią e ybę
da bo y a gim inių apylinkės žodynas į i ino Słowniku zagnańskiej gwa y
DOROTA KRYSTYNA REMBISZEWSKA. Mėgiai p is a ymo 77 cha ak e is ikos
šiandienos si uacijos apibūdinamos gwa os. žodnikinę dalį pi mė o sky iumi,
ma e iału dialek alnego w polskich egionalnych słownikach gwa owych
u inčiu daugiba ne o og a ijas, susijusiam su liaudoje Pogó zo Ry ų (žemia
biecka i go licka) kul ū a: D ė is liaudies Pogó zan, Kuchnia egionalna, Dom i jo
į engimas, Da be domoje, T adicinės zaėmimo (zawody), Ob zędowość do oczna,
Ob zędowość odzinna, Wie zenia i p zesądy. žodisnikas apima daugiausia
iš aiškas ski ingas nuo bend nopolskio žodynės. Haslėse be o de inicji duo a
in o macija g ama inė, ci a os su lokaliza imas, niekuome gana obsze ne, np.
Dziama dalykas. ž. ‘pu a a iš mąki i os an andens a pieno: Downi ai i ė
dziame, z molłki na lodzie abo na mlyku. Dziame i ė iš molelės pšyny, o kaip nebu o
pšynny ai iš zy ni. chłoćkiedy už łokupacji ai ne iš łowsiany molłki. Pacia a a
dziama ai p ecie nė a ki a. adino aip i aip, món ewkóm i aip y a ginčy. bug.
bk. P ie kai ku ių slap ažodžių pasi odo a siliekaje, p z. cLiWaĆ laikas. ndk.
‘lasko ać P zes oj mie jau cliuo i, bo ni galiu iš e i. ne cliwej mie, bo ni galiu o
iš e i. bug. bk. zob. skLiWaĆ, Po . WycLiWaĆ.
kolejna kalbkoznawczyna iš polonis ikos Va šu os uni e si e o k ys yna
Długosz-ku czabowa (Długosz-ku czabowa 2020). žodisnik, ku is pasi odė
a sisėdo ke e ius me us po au o ės mi ies, apima 4 ūks ančius haseł, u i
al abe inį suski s ymą. apima leksiką cha ak e is inę Świę ok zyskich kalnų
egionui zagnańska i aplinkų iš an osios pusės XX amžiaus. 2011 . i ena
ma yniako a, p o eso ius Pan sla is ikos ins i u e Va šu ose, išleido Słownik
dawnej kalbos gy en ojų Ciechanowca i aplinkinių kaimo į Podlasiu (ma yniako a
2011). słownik šis y a už ašimas als ybės gwa y (iš pak anicinės mazowja i
Podlasia e i o ijos) iš pasku inio d idešim olečio XX amžiaus i XXi amžiaus
p adžios pa engusiu au ok onkę, iš medžiagos g umadzinio pe daug me ų.
zbio as šis u i adicinį iš aižų slap ažodžių išdės ymą. zano owano m.in.
žodžiai ap ibo i p ie nedidelio e i o ijos, kaip pa yzdžiui chabo ‘łapówka
( ichano ce gy en ie ės namų ieno ūšinių s a omos socializmo laiko a piu
zlyšiškai bu o adinama chaboV pas a aisiais me ais da buo ojai Dialek ologijos
uni e si e o da boo ni im. adama mickiewicza Poznaniu p adėjo įgy endinimą
owo), chabo nik, lm. chabo niki ‘łapówka z’, k yjan ‘chłopiec la 10–12’.
ilgame io p ojek o polegaujančio į bend ada bia imą ie inių bend uomenių su
kalbkozino čiais p ie g omadzeniu žodynų gwa inio. Rezul a as šio
bend ada bia imo y a žodynai a ski ų kaimų, powia ų išleidžiami se ijoje
Wielkopolskie
78 benDRinė kaLba | 96 žodyniki gwa owe. jie pap as ai u i eminį išdės ymą.
Išleis a iki šiol: Słownik kalbos gy en ojų aplinkų Če nieje o. Da ba an žemės i
ūs yje (sjmcz 2018), Slo nik kalbos gy en ojų aplinkų Pobiedzisk. Da ba an žemės i
ūs yje (sjmPoR 2021), Slo nik kalbos gy en ojų aplinkų Pobiedzisk. Gam a (sjmPoP
2023), Słownik kalbos gy en ojų aplinkų Gniezno. Š en ė, įsi ikinimai i p zesądy
(sjmg 2018), Gospodyni. Slo nik kalbos gy en ojų kolskio powia o (sjmgosi 2018),
Gospoda z. Slo nik kalbos gy en ojų powia u kolski (sjmgosii 2019), W kuchni u
pleszewian. Žodynas kalbos i kul ū os gy en ojų pleszewsko powia o (sjmPlesz
2019). Šioje se ijoje išėjo aip žodynas susijęs ki os e i o ijos (iš y ų Lenkijos)
Słownik gy en ojų žemės łukowskiej. Da ba an žemės i ūkyje (smłuk 2019).
Tamne ku iozum suda o žodisnik Co wieś, o inna pieśń. Slo nik gwa y Bukówca
Gó nego Wielkopolske i egiono Spisza Małopolske (sgbs 2014). au o iai
nepa eikė p iežasčių, dėl ku ių sujungė bū en šias e i o ijas. ačiauže e ės
šia publikacija y a įdomus ma e ialas gwa os su daugybe ilus acijomis i
į ašymais an plokš ės cD eks ų bukówca i spisza. populia us cha ak e is u i
žodynai išleis i als ybinio Išda y o mokslinė Gó alsko godacka (kucha zyk 2011)
i Ślónsko godka (Fu galińska 2011). Leksyką suskaidy a eminiuose sky iuose,
ku ie apima piešiniai ilius uojan ys leksykalinę medžiagą iš a ski ų sky ių.
De inicijos y a sinoniminės.
a ski ą g upę suda o žodynikai susiję su e nog a inė g upe, o s ip ią o pa ies,
už ku ią kalba ie inė y a eikšmingas eiksnys išski ian is. bū en kalbama
apie ku pių gy enančių šiau iniame mazowzu (Polska cen na). ku pių sąjunga
nuo daugelio me ų da o pas angų į k yp į us anda iuo i ku piowų gwa ą i
spopula yza imo naujo būdo pajmėjimo kalbą gy en ojų bu usios Puszczy
zielonej i Puszczy białej. am u i a nau i m. in. žodynikai. pasi odė bu o ys
Slo nik pasi ink ų iš aiškų i a dų ku pio ų (sku 2013), ku is apima dalį
polsko-ku pio ų i ku pio sko-polišką bei du leidimai Ilus o ojo ku pio ų
žodyniko (g zyb 2021). 2018 me ais išleido Słownik polszczyzny ku piowskiej
Władysława niksy (niksa 2018), ku is zes a o medžiagą su ink ą nuo 1968 me ų
šis d iejų ominis słownik u i adicinį al abe iškasis układ. 2023 me ais bu o
paskelb as Słownik dialek u ku piowskiego, au o iaus Hen yko gadomskiego
(gadomski 2023) ku piowskiego egionalis ę, e nomuzykologa, niejęzykoznawcę.
žodynas skaičiuoja maždaug 15
DOROTA KRYSTYNA REMBISZEWSKA. Sposoby p ezen a imo 79 ūks ančių
haseł i y a ezul a as bend ada bia imo kilkudziesięcioosobojos g upės
ma e iału dialek alnego w polskich egionalnych słownikach gwa owych
a o ojų gwa y ku piowskiej. jis apima be o apib ėž ys haslinių, g ama inė
in o macija, kon eks ai naudojimo a ski ų žodžių. dudzielny susis em u i
aip mažki Słownik gwa y wa mińskiej. Mini e sija kiek ienam (sgW 2021).
Vienoje dalyje kačiąją pusę suda o žodžiai slap ažodžiai polščiźnie bend nei,
an oje dalyje į a miškos a ian o. jį pa engė a o ojai gwa y wa miškos
(na šiau ėje Lenkijos), niemaujan is p o esionalaus pasi engimo į kū imą
žodynių. ik iausiai dėl o au o iai ap ibojosi į duodan ik ien idu amžių,
ka ais kelių idu amžių) ek i alen ų leksemų gwa inių, p z. į dalį Słowa po
naszamu einladunek ‘zap ašymas (sgW 2021: 20), jochkołla ‘zbio nik na
gnojówkę (sgW 2021: 25). kai ku ie slap ažodžiai nė a pag indinėje o moje,
p z. b oku buło ‘ zeba bu o (sgW 2021: 14), šu olkoziu ‘chłopczykowi (sgW
2021: 47). Į endenciją nu u ama o skių egioninių žodinių gwa inių, glaudžiai
susijusių su apa ybe lokalią y a, į egis uoja se d i žodynės iš mazu ų
(bu usių Ry ų P usų) e i o ijos: Słownik mowy mazu skiejMasu ische
Sp ache Wö e buch (W 2019) (po . Rembiszewska 2020) i Mazu ská gádská.
Slo nik masu ski su pokalbiais Masu isches Wö e buch mi Sp ach üh e
(mg 2020).
Ve a aip pa paminė i apie kele ą ki ų mėgėjų žodynickų gwa inių, ku ių
pas a uoju me u nas ąpiė wysyp. jie y a skelbiami in e ne e, o aip pa
popie inės o mos. kaip p zykłady egul posėdžia du žodynikai iš Lenkijos
pie yčių: Muzeum Słowa. Słownik gwa y lubeńskiej iš Rzeszowa apylinkės
(bielenda 2013) bei Słownik gwa y Niebo owa i apylinkės (ba an 2015) i ienas iš
Lenkijos šiau ės- y ų iš sup askio į mūsų (załęski 2005). Pi masis iš jų ai
inkinys apie ūks an į žodžių už ašy ų au o iaus is o ijos moky ojo Lubenia
mies e Podka packim oje ods yje. Šiame žodynike y a daugiausia sinoniminės
apib ėž ys. Va diniai žodžiai už ašy i pagal ogólnopolskią o og a iją, su
a siž elgimu chodoki, si .
one ycznych cech gwa owych, jak np. ścieśnienia samogłosek: kogucio z,
Žodisnik gwa y Niebo owa i aplinkų u i panašią mik os uk ū ą kaip žodisnik
gwa y Lubenia. Daugumoje apib ėžimai y a sinoniminiai, p z. o a ‘duže du ,
w zosz ‘b udas. dėmesį a k eipia po o zumas i seman inės ikslumo
ūkumas kai ku ių haselių apib ėž inėje dalyje, p z. zapa e ‘na pewniaka [o
ne: ‘z upo em], w ulić kogoś ‘zała wić posadę, duby smalone ‘ a ma-
86
benDRinė kaLba | 96
Pas a aisiais me ais pasikei ė a minių žodynų suda ymo me odika. šiuo me u
links ama suda y i plačiajai audi o ijai ski us leksikonus, mažiau dėmesio ski ian
išim inai o malioms aisyklėms i leksikog a ijos me odui. s a bų aidina i
neling is inė in o macija, pa yzdžiui, kul ū os i au osakos kon eks o pa eikimas.
ESMINIAI ŽODŽIAI: lenkų kalbos leksikog a ija,
lenkų kalbos a mių žodynai, leksikog a ijos
me odologija, mėgėjiški žodynai. ul.
DoRo a kRys yna RembiszeWska
ins u slawis yki Polskiej akademii nauk
ba oszewicza 1b, m. 17, 00-337 Va šu a
[email p o ec ed]