DOROTA KRYSTYNA REMBISZEWSKA

Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institutas

ORCID id: orcid.org/0000-0003-0339-0879

TYRIMŲ SRITYS: slavų dialektologija, tarmių leksikografija, lenkų ir rytų slavų paribio leksika.

DOI: doi.org/10.35321/bkalba.2023.96.04

DIALEKTINĖS MEDŽIAGOS PATEIKIMO BŪDAI LENKIJOS REGIONINIUOSE TARMĖS ŽODYNuose

RAKTAŽODŽIAI: lenkų leksikografija, lenkų tarmių žodynai, leksikografinė metodologija, mėgėjiški žodynai.

ANOTACIJA

Straipsnyje aptariami lenkų regioniniai tarmių žodynai, išleisti per pastaruosius kelis dešimtmečius. Šių žodynų autoriai – profesionalai arba mėgėjai – registruoja įvairių Lenkijos regionų leksikos rinkinius. Remiantis atrinktais leidiniais (ypač iš centrinės ir rytinės Lenkijos), parodomi įvairūs tarmės medžiagos pateikimo būdai, atsižvelgiant į ikonografinį sluoksnį ir vietos kontekstus.

SANTRAUKA

Tekste aptariami lenkų regioniniai tarmių žodynai, išleisti per pastaruosius kelis dešimtmečius. Šiuose žodynuose, kuriuos rengė profesionalai arba mėgėjai, užfiksuoti leksikos rinkiniai iš įvairių Lenkijos regionų. Atrinkti leidiniai (ypač iš centrinės ir rytinės Lenkijos) atskleidžia įvairius tarmių medžiagos pateikimo būdus, atsižvelgiant į ikonografinį sluoksnį ir vietos kontekstus.

Lenkų tarmių žodynai, kurių per kelis dešimtmečius buvo išleista gana daug, yra savita leksikografinių darbų rūšis. Jiems būdingi savi dėsningumai tiek medžiagos atrankos, tiek turinio išdėstymo požiūriu. Daugelis jų, viena vertus, yra profesionalų komandų darbo rezultatas, o kita vertus – daugelį metų kauptos tarmių medžiagos vaisius

DOROTA KRYSTYNA REMBISZEWSKA. Sposoby prezentowania materiału dialektalnego w polskich regionalnych słownikach gwarowych

71

mažųjų tėvynių mylėtojų, žmonių, neįgijusių praktinio pasirengimo žodynams rengti. Šiame tekste atkreipsiu dėmesį į įvairius per pastaruosius kelis dešimtmečius išleistų regioninių tarmių žodynų rengimo būdus. Geografinio išdėstymo netaikau, nes svarbūs įvairūs tarmių turinio išryškinimo būdai, o ne skirstymas į regionus. Apsiribosiu lenkų tarmių žodynų pristatymu, plačiau neaptardama kitų šalių žodynų kūrybos – tai medžiaga būsimam straipsniui.

Lenkų tarmių leksikografijos raidos iki XX a. pabaigos apžvalgą pateikė Kazimierz Woźniak savo darbe Stan polskiej leksykografii gwarowej pod koniec XX wieku (Woźniak 2000). Vėlesniame Halinos Karaś 2011 m. darbe apžvelgiama leksikografijos būklė XXI a. pradžioje (Karaś 2011). Per pastarąjį dešimtmetį nepasirodė leidinys, apibendrinantis dabartinę lenkų tarmių leksikografijos būklę. Tam tikra prasme šią spragą užpildo Vilijos Sakalauskienės ir Zofios Sawaniewskos-Mochowos tekstas Litewska leksykografia gwarowa z przełomu XX i XXI wieku (na tle wybranych polskich słowników regionalnych) (Sakalauskienė, Sawaniewska-Mochowa 2022).

Lenkijoje vis dar rengiamas Słownikiem gwar polskich, apimantis visą šalies teritoriją ir už jos ribų vartojamas tarmes. Šis ilgalaikis sumanymas yra kelių kartų darbas, nes nuo pirmojo sąsiuvinio pasirodymo 1979 m. iki šiol išleisti vos 35 sąsiuviniai iki J raidės (žodyniniai straipsniai Jaryk–Jedyk) (SGP 1979–2023). Šis žodynas sudarytas abėcėlės tvarka, jame daug nuorodų, o autoriai žodyninius straipsnius rengia tradiciniais leksikografijos metodais. Jį rengia dialektologai; jis kuriamas Krokuvoje, Lenkų kalbos institute prie Lenkijos mokslų akademijos, disponuojančiame gausia kartoteka, kuri papildoma nedaug.

Šio Žodyno rengimo principai panaudoti sudarant dar du žodynus, kurių pagrindas – SGP kartotekos medžiaga. Tai Mały słownik gwar polskich (MSGP) ir Słownik gwar małopolskich (SGM). MSGP buvo supaprastintas, kad juo būtų lengviau naudotis ne kalbininkams. Todėl atsisakyta formų skyriaus, o žodyninių straipsnių dokumentacija pateikta iš esmės bendrinės lenkų kalbos ortografija. Žodyninių straipsnių atranka gana savita. Kadangi SGP kartotekos rodyklėje yra apie 240 000 straipsnių, įtrauktas kas dvidešimt ketvirtas joje esantis straipsnis. Dėl to atrinkti straipsniai yra kiek atsitiktiniai.

72

BENDRINĖ KALBA | 96

SGM apima visą Mažosios Lenkijos teritoriją ir kartu atskleidžia sąsajas su kitais regionais, naudodamas vietovių žymėjimo būdą, kaip ir pirmiau minėtuose žodynuose. Daugelį žodyninių straipsnių iliustruoja regiono gyventojų pasisakymai.

Tradiciniais leksikografijos metodais rengiamas Słownik gwar śląskich (SGŚ). Jame registruojamas XX a. viso Silezijos regiono, įskaitant Zaolzę, silezietiškų tarmių žodyninis išteklius. Sumanytas kaip daugiatomis veikalas, jis turi aprėpti kuo daugiau silezietiškai tarmei būdingo žodyno. Iki šiol išleista 17 tomų (La–Łyczka), po recenzavimo parengtas 18-asis tomas. Kaip nurodoma informacijoje apie žodyną:

Słowniku pateikti leksemai skiriasi nuo bendrinės lenkų kalbos žodžių – skaitytojas jame ras tarmiškus žodžius, priklausančius aktyviajai ir pasyviajai leksikai: žodžius, nykstančius dėl civilizacijos pokyčių, žodžius, atsiradusius dėl civilizacijos pažangos, išnykusius žodžius ir skolinius (germanizmus ir bohemizmus) (Instytut Śląski).

Vieno regiono leksiką registruoja Słownik gwary i kultury Kujaw. Jį parengė Bydgoščiaus kalbininkų komanda, vadovaujama Zofios Sawaniewskos-Mochowos (SGKK 2017). Šiame diferenciniame žodyne pateikiami ne tik žodžių apibrėžimai ir tarmių citatos, bet ir atitinkamų leksemų paplitimo arealai. Retkarčiais pateikiami etimologiniai paaiškinimai, pavyzdžiui, žodyninis straipsnis BACIARZ, iš vengr. betyár ‘valkata, už įstatymo ribų gyvenantis žmogus’ (SGKK 2017: 54), žodyninis straipsnis FELOR, iš vok. Fehler m ‘klaida, defektas’ (SGKK 2017: 221).

Wart odnotowania jest Słownik dialektu knyszyńskiego (Rembiszewska 2007) opracowany przez niepolonistę, ale językoznawcę – Czesława Kudzinowskiego, autora słownika polsko-fińskiego i podręcznika do gramatyki fińskiej, ze względu na występowanie elementów różnych języków i bogactwo interesującej leksyki (por. Rembiszewska 2010). Trudno ustalić dokładny czas powstania Słownika dialektu knyszyńskiego. Kudzinowski tworzył go przez kilkadziesiąt lat, prawdopodobnie od końca lat 40. do 70. XX wieku. Słownik liczy ponad 5500 haseł. Ma on niewielki zasięg terytorialny, gdyż obejmuje obszar wsi położony wokół Knyszyna w powiecie monieckim w województwie podlaskim. Słownik C. Kudzinowskiego podaje zarówno nazwy gwarowe, jak i gwarowe postaci fonetyczne nazw ogólnopolskich oraz nazwy ogólnopolskie, np. forytować ‘kierować’, łązęta ‘obdartus’, barsc sary ‘zupa z juchy’, kawał, łapanka oraz związki frazeologiczne, np. iść

DOROTA KRYSTYNA REMBISZEWSKA. Sposoby prezentowania materiału dialektalnego w polskich regionalnych słownikach gwarowych

73

v b’ady „grumtis“, dali v nogi „pabėgo“. Kudzinowskis Žodyne taikė apibrėžimus: sinoniminio tipo, taip pat apibrėžiamojo-aprašomojo tipo ir artimus enciklopediniams, retkarčiais taikė apimties apibrėžimus. Apibrėžimai retai būna išplėstiniai sakiniai, pateikiantys žodį natūraliame jo kontekste. Kartais jie yra hiperoniminio pobūdžio, pvz., kosibaba grox „tam tikras vabzdys“. Žodyninę dalį prieš tai pateikia informacija apie rytų slavų įtaką, vokiečių įtaką ir teminę leksiką.

Reikalavimą aprėpti visas kalbines atmainas daugiakalbėje teritorijoje atitinka PAN Slavistikos institute išleistas leidinys – Įvairiakalbė Podlasės, Suvalkijos ir šiaurės rytų Mazovijos tarmių leksika (RSPS 2014). Jį sudaro dvi pagrindinės dalys. Pirmojoje aptariama regiono istorija, atsižvelgiant į archeologinius, istorinius ir etnografinius faktus, taip pat apibūdinami kalbiniai kontaktai šiaurės rytų Lenkijos teritorijoje. Antrąją dalį sudaro abėcėlinis žodynas, sudarytas pagal tarmių žodžių apibrėžtis ir bendrinės lenkų kalbos atitikmenis; tai išvardytos teritorijos tarmių leksikos daugiakalbis sąvadas. Pradinis taškas – lenkų kalbos literatūrinės atmainos antraštinis žodis (kartais kelių žodžių junginys), kuriam pateikiami atitikmenys tarmėse (pažymėti romėniškais skaitmenimis): I. lenkų, II. rytų slavų (baltarusių, ukrainiečių ir pereinamosiose baltarusių-ukrainiečių), III. rytų slavų (rusų sentikių), IV. lietuvių. Tarmių atitikmenys užrašyti taip, kaip pateikta šaltinyje, todėl esama fonetinių, ortografinių ir pusiau ortografinių užrašymo formų. Mat žodyne panaudoti ne tik profesionalūs, bet ir mėgėjiški šaltiniai. Jei keliuose šaltiniuose pasitaikė tokia pati žodžio forma, šaltiniai pateikiami nustatyta tvarka – pagal geografinį kriterijų, o mikroregionuose – pagal chronologinį kriterijų (nuo seniausios iki naujausios medžiagos). Po antraštinio žodžio arba apibrėžties laužtiniuose skliaustuose pateikiama informacija apie atitinkamo referento iliustravimą.

Kiek kitokį tarmių žodynų rengimo metodą, papildytą gausia iliustracine medžiaga, lenkų tarmių leksikografijoje pradėjo taikyti Józef Kąś savo Orawos tarmės žodynu (Kąś 2003, 2011). Žinoma, tai nėra novum Europos leksikografijoje – vokiečių žodynuose kai kuriuose straipsniuose jau seniai būdavo pridėti žemėlapiai arba kai kurių antraštiniuose žodžiuose minimų referentų iliustracijos. Iliustracijos vo-

74

BENDRINĖ KALBA | 96

kiečių žodynuose kartais atlikdavo savito ornamento, pagyvinančio leidinio grafinį apipavidalinimą, funkciją (plg. Knoop 2001), o kai kuriuose žodynuose daug vietos skiriama žemėlapiams (SdWb).

Józef Kąś išleido savo daugiatomį veikalą, kuriame gausu fotografijų, – Iliustruotą Podhalės tarmės ir kultūros leksikoną (Kąś 2015–2019), kurį sudaro 12 tomų. Čia dėmesį patraukia jau pavadinime nurodytas kultūrinis kontekstas (į jį atsižvelgiama ir Orawos žodyne). Leidinyje registruojama leksika (šiuolaikinė ir istorinė) – apie 50 tūkstančių antraštinių žodžių, – atskleidžianti materialiąją ir dvasinę Podhalės, kalnuoto pietų Lenkijos regiono šiaurinėje Tatrų papėdėje, kultūrą. Taip pat pateikiama patarlių, priežodžių, papročių, liaudies tikėjimų ir maginių praktikų aprašymų. Citatos užrašytos supaprastinta, standartizuota tarmine ortografija, kad skaitytojų ratas išsiplėstų ir ne kalbotyros specialistais. Gausi iliustracinė medžiaga, pateikta teminėse lentelėse, papildo stricte žodyninę dalį. Pavyzdžiui, IV tome pateikti šie skyriai: I. Gamta, II. Statyba, III. Žemės ūkio ūkis, IV. Namų ūkis, [V lentelės nėra], VI. Aliejinė. Malūnas, VII. Apranga, VIII. Ganymas, IX. Bitininkystė, X. Medžioklė, žvejyba, XI. Kalvystė, šaltkalvystė, XII. Muzika, XIII. Apeigos, XIV. Sakralumas, XV. Kita.

W kręgu metody J. Kąsia pozostaje Słownik gwary lachów sądeckich (Szewczyk 2014). Część słownikową poprzedza obszerny wstęp, zawierający założenia metodologiczne, charakterystykę etnograficzną regionu, opis stanu badań nad gwarami sądeckimi, podstawowe informacje o systemie gwary podegrodzkiej oraz zasady redakcyjne i układ haseł. Po części słownikowej zamieszczono 278 ilustracji.

Žodynas, sumanytas kaip žodžių rinkinys ir kartu informacija apie tam tikros vietovės kultūrą, yra Višniovos valsčiaus leksika ir liaudies kultūra (SKLW 2018) – šioje Mažosios Lenkijos vietovėje esančiose gyvenvietėse. Šis darbas – Jogailaičių universiteto lenkų filologijos studentų projekto, vykdyto dalykinei kalbininkų dialektologų priežiūrai, rezultatas. Pagrindinę dalį sudaro žodynas, po jo pateikiami teminiai straipsniai: Velykų papročiai – seniau ir dabar, Gavėnios laikotarpis, Verbų sekmadienis, Didžioji savaitė, Šventinės dienos, Su Kalėdų šventėmis susijusios tradicijos, Šeimos apeigos, Apie baubus, nužiūrėjimus ir gydymą žolelėmis, Partizanų veikla ir gyventojų akimis matytas gyventojų perkėlimas. Leidinį užbaigia tarmės tekstai, pavadinti „Transkripcijos“ (tarp jų – Tarmė, Daina, Ligos).

DOROTA KRYSTYNA REMBISZEWSKA. Sposoby prezentowania materiału dialektalnego w polskich regionalnych słownikach gwarowych

75

Kitas dialektologės parengtas žodynas, kiek kitoks nei tradicinis SGP, yra Liublino vaivadijos tarmių žodynas (SGL 2012–2023), kurio autorė Halina Pelcowa (kelių tomų – kartu su kolektyvu); tai teminis žodynas. Jo adresatai – ne tik specialistai, bet ir visi, besidomintys liubliniškomis tarmėmis, kuriomis kalba rytų Lenkijos vidurinės juostos gyventojai. Ir šiame leidinyje išryškėjo tendencija plėsti tarmių leksikonų skaitytojų ratą. Pirmasis Liublino žodyno tomas – Žemės ūkis. Žemės ūkio įrankiai. Lauko darbai. Javų derliaus nuėmimas ir apdorojimas – išleistas 2011 m., o paskutinis, XIII tomas, – 2023 m. Kiekviename tome autorė išlaikė abėcėlinę tvarką. Pirmuosiuose keturiuose tomuose (I – Žemės ūkis…, II – Žemės ūkis. Kaimo transportas. Šakniavaisiai ir pašariniai augalai. Dirvožemiai ir laukų rūšys. Linų ir kanapių auginimas. Šieno ruošimas, III – Gyvūnų pasaulis, IV – Vaismedžių sodas ir daržas. Statiniai ir kiemo erdvė) fotografijos paskelbtos tekste, o nuo V tomo (V – Augalų pasaulis, VI – Maistas, VII – Apranga ir avalynė. Linų verpimas ir audimas, VIII – Žmogus ir šeima. Higiena ir ligos. Baldai, namų apyvokos daiktai ir namų ruošos darbai, IX – Kaimo erdvė. Paviršiaus reljefas. Socialinis ir profesinis gyvenimas, X – Liaudies apeigos ir papročiai, XI – Meteorologija ir astronomija. Laikas. Spalvos, XII – Veiksmai – matai – jausmai – ypatybės ir savybės – kita. Tarmių tekstai. Antraštinių žodžių rodyklė) jos pateikiamos žodyno pabaigoje. Antraštinį straipsnį sudaro antraštinis žodis, apibrėžtis, citata, informacija apie šaltinį ir geografiją. Kai kuriuose straipsniuose nurodomos priklausomosios formos ir tarimas. Pabaigoje pateikiamos nuorodos; daugelyje straipsnių jų labai daug, pvz., prie straipsnio skidacz – gramžiklis, snapinis įrankis ir kt. Kiekviename tome taip pat yra keliolika pasirinktų žodyno straipsnių žemėlapių. Šiam žodynui būdinga itin gausi dokumentacija, patvirtinanti žodžio vartojimą šioje teritorijoje. Pavyzdžiui, straipsnyje pisanka „įvairiomis spalvomis dažais arba svogūnų nuoviru dažytas Velykų kiaušinis <...>, vašku ir rašikliu išmargintas geometriniais raštais bei gėlėmis“ pateikiami keturių puslapių užrašai iš šios vietovės.

Metodologiniu tarmių žodynų rengimo požiūriu įdomus Halinos Karaś Bugajaus tarmė Pogužėje (Biečo valsčius, Gorlicės apskritis) (Karaś 2022). Šiame darbe susijungia autorės profesionalumas, didelė leksikografijos patirtis, gimtosios tarmės išmanymas, kalbininkės ir buvusios tarmės vartotojos kompetencija. Kaip rodo pats pavadinimas, leidinys yra kalbinė Bugajaus kaimo ir jo apylinkių (pietryčių Lenkijoje) monografija. Didelis darbo privalumas yra

76

BENDRINĖ KALBA | 96

aprašomosios tarmės dabartinės situacijos charakteristika. Žodyno daliai priešakyje pateiktas skyrius su įvairiaspalvėmis fotografijomis, skirtas Rytų Pogūrės (Biečo ir Gorlicų krašto) liaudies kultūrai: Pogūrės gyventojų tautinis kostiumas, Regioninė virtuvė, Namai ir jų įranga, Namų ruošos darbai, Tradiciniai užsiėmimai (profesijos), Metinės apeigos, Šeimos apeigos, Tikėjimai ir prietarai. Žodyne daugiausia pateikiami žodžiai, besiskiriantys nuo bendrinės lenkų kalbos leksikos. Žodyniniuose straipsniuose, be apibrėžimų, pateikiama gramatinė informacija ir citatos su nurodyta vietove; kartais jos gana išsamios, pvz., DZIAMA daikt. g. ‘patiekalas iš miltų, virtų vandenyje arba piene’:

Anksčiau virdavo dziamą iš kvietinių miltų v¹andenyje arba piene. Dziamą virdavo iš kvietinių miltų, o jei kvietinių nebūdavo, tai iš ruginių. Kartais okupacijos ¹metais net iš ¹avižinių miltų. Paciara ir dziama juk yra tas pats. Vadino ir vienaip, ir kitaip, žmonės (?), taip ir ginčijasi. Bugas. BK. Kai kuriuose žodyniniuose straipsniuose pateikiamos nuorodos, pvz., CLIWAĆ veiks. Ndk. ‘kutenti’: Liaukis mane jau kutenti, nes nebegaliu ištverti. Nekutink manęs, nes nebegaliu to ištverti. Bugas. BK. Žr. SKLIWAĆ, plg. WYCLIWAĆ.

Gimtojo krašto leksiką įamžino Zagnańsko tarmės žodyne dar viena Varšuvos universiteto lenkų filologijos kalbininkė Krystyna Długosz-Kurczabowa (Długosz-Kurczabowa 2020). Žodyne, išleistame praėjus ketveriems metams po autorės mirties, yra 4 tūkstančiai žodyninių straipsnių, jis sudarytas abėcėlės tvarka. Jame pateikiama XX a. antrosios pusės Šventojo Kryžiaus kalnų regiono – Zagnańsko ir apylinkių – leksika.

2011 m. Irena Maryniakowa, Varšuvos PAN Slavistikos instituto profesorė, išleido Ciechanowieco ir aplinkinių Palenkės kaimų gyventojų senosios kalbos žodyną (Maryniakowa 2011). Šis žodynas – tarmės būklės (Mazovijos ir Palenkės paribio teritorijoje) nuo paskutiniųjų XX a. dvidešimties metų iki XXI a. pradžios įrašas, parengtas vietinės gyventojos, remiantis daugelį metų kaupta medžiaga. Rinkinys sudarytas įprasta žodyninių antraštinių žodžių tvarka. Užfiksuota, be kita ko, nedideliame plote vartojamų žodžių, pavyzdžiui, chabor ‘kyšis’ (Ciechanowiece socializmo laikotarpiu statomas individualių namų kvartalas piktai buvo vadinamas Chaborowo), chabornik, dgs. chaborniki ‘kyšininkas’, kryjan ‘10–12 metų berniukas’.

Pastaraisiais metais Adomo Mickevičiaus universiteto Poznanėje Dialektologijos laboratorijos darbuotojai pradėjo ilgalaikį projektą, kurio tikslas – vietos bendruomenėms bendradarbiaujant su kalbininkais rinkti tarmių leksiką. Šio bendradarbiavimo rezultatas – atskirų kaimų ir apskričių žodynai, leidžiami serijoje „Didžiosios Lenkijos

DOROTA KRYSTYNA REMBISZEWSKA. Sposoby prezentowania materiału dialektalnego w polskich regionalnych słownikach gwarowych

77

Tarmių žodynai“. Paprastai jie sudaromi teminiu principu. Iki šiol išleisti: Černiejewo apylinkių gyventojų kalbos žodynas. Darbas laukuose ir ūkyje (SJMCz 2018), Pobiedziska apylinkių gyventojų kalbos žodynas. Darbas laukuose ir ūkyje (SJMPoR 2021), Pobiedziska apylinkių gyventojų kalbos žodynas. Gamta (SJMPoP 2023), Gniezno apylinkių gyventojų kalbos žodynas. Šventės, tikėjimai ir prietarai (SJMG 2018), Šeimininkė. Kolos apskrities gyventojų kalbos žodynas (SJMGosI 2018), Šeimininkas. Kolos apskrities gyventojų kalbos žodynas (SJMGosII 2019), Pleszewo gyventojų virtuvėje. Pleszewo apskrities gyventojų kalbos ir kultūros žodynas (SJMPlesz 2019). Šioje serijoje taip pat išleistas žodynas, skirtas kitam regionui (iš rytų Lenkijos) – Łukówo žemės gyventojų žodynas. Darbas laukuose ir ūkyje (SMLuk 2019).

Tam tikra kuriozija yra žodynas Kaimas nuo kaimo skiriasi. Bukówco Górnego tarmės Didžiojoje Lenkijoje ir Spiszo regiono žodynas (SGBS 2014). Autoriai nepaaiškino, kodėl sugretino būtent šiuos regionus. Vis dėlto šios publikacijos vertė – įdomi tarmių medžiaga su gausiomis iliustracijomis ir Bukówco bei Spiszo tekstų įrašais kompaktiniame diske.

Populiarų pobūdį turi Valstybinės mokslinės leidyklos išleisti žodynai – Góralsko godacka (Kucharzyk 2011) ir Ślónsko godka (Furgalińska 2011). Leksika suskirstyta į teminius skyrius, kuriuose pateikiami atitinkamų skyrių leksinę medžiagą iliustruojantys piešiniai. Apibrėžimai yra sinoniminiai.

Atskirą grupę sudaro žodynai, susiję su etnografine grupe, pasižyminčia stipria tapatybe, kuriai vietinė kalba yra svarbus išskirtinis veiksnys. Kalbama apie kurpius, gyvenančius šiaurinėje Mazovijoje (centrinėje Lenkijoje). Kurpių sąjunga jau daugelį metų stengiasi standartizuoti kurpių tarmę ir populiarinti naują požiūrį į senosios Žaliosios girios ir Baltosios girios gyventojų kalbą. Tam, be kita ko, skirti žodynai. Išleisti trys: Kurpių pasirinktų posakių ir pavadinimų žodynas (SKur 2013), kuriame yra lenkų–kurpių ir kurpių–lenkų dalių, ir du leidiniai Iliustruoto kurpių žodyno (Grzyb 2021). 2018 m. išleistas Władysławo Niksy Kurpių lenkų kalbos žodynas (Niksa 2018), kuriame sudėta nuo 1968 m. rinkta medžiaga. Šis dviejų tomų žodynas sudarytas tradicine abėcėline tvarka. 2023 m. buvo paskelbtas Henryko Gadomskio Kurpių tarmės žodynas (Gadomski 2023); jo autorius – kurpių kraštotyrininkas, etnomuzikologas, ne kalbininkas. Žodyne yra apie 15

78

BENDRINĖ KALBA | 96

tūkstančių antraštinių žodžių ir yra keliasdešimties kuršių tarmės vartotojų grupės bendradarbiavimo rezultatas. Be antraštinių žodžių apibrėžčių jame pateikiama gramatinė informacija ir atskirų žodžių vartojimo kontekstai.

Dviejų dalių struktūrą turi ir nedidelis Słownik gwary warmińskiej. Mini-wersja dla każdego (SGW 2021). Vienoje dalyje kairėje pusėje pateikiami bendrinės lenkų kalbos antraštiniai žodžiai, kitoje – jų varmės tarmės atitikmenys. Jį parengė varmės tarmės (Lenkijos šiaurėje) vartotojai, neturintys profesinio žodynų rengimo pasirengimo. Tikriausiai dėl to autoriai apsiribojo tik vieno žodžio, kartais kelių žodžių, tarmės leksemų atitikmenų pateikimu, pvz., dalyje Słowa po naszamu – einladunek ‘pakvietimas’ (SGW 2021: 20), jochkoła ‘srutų talpykla’ (SGW 2021: 25). Kai kurie antraštiniai žodžiai pateikiami ne pagrindine forma, pvz., broke buło ‘reikėjo’ (SGW 2021: 14), szurołkoziu ‘berniukui’ (SGW 2021: 47).

Į mėgėjiškų regioninių tarmių žodynų, glaudžiai susijusių su vietos tapatybe, kryptį įsirašo du žodynėliai iš Mozūrų (buvusių Rytų Prūsijos) regiono: Słownik mowy mazurskiej / Masurische Sprache Wörterbuch (SMW 2019) (plg. Rembiszewska 2020) ir Mazurská gádka. Słownik mazurski z rozmówkami / Masurisches Wörterbuch mit Sprachführer (MG 2020).

Taip pat verta paminėti keletą kitų mėgėjiškų tarmių žodynėlių, kurių pastaruoju metu pasirodė itin daug. Jie publikuojami internete, taip pat spausdintiniu pavidalu. Pavyzdžiais tebūnie du žodynai iš pietryčių Lenkijos: Muzeum Słowa. Słownik gwary lubeńskiej iš Ržešuvo apylinkių (Bielenda 2013) ir Słownik gwary Nieborowa i okolic (Baran 2015), taip pat vienas iš šiaurės rytų Lenkijos – Z supraskiego na nasze (Załęski 2005). Pirmasis yra apie tūkstančio žodžių rinkinys, kurį užrašė autorius – istorijos mokytojas Lubenios miestelyje Pakarpatės vaivadijoje. Šiame žodyne daugiausia pateikiamos sinoniminės apibrėžtys. Antraštiniai žodžiai užrašyti pagal bendrinės lenkų kalbos rašybą, atsižvelgiant į fonetinius tarmės požymius, pavyzdžiui, balsių susiaurėjimą: koguciorz, chodoki, syr.

Słownik gwary Nieborowa i okolic mikrostruktūra panaši į Lubenios tarmės žodyno. Dauguma apibrėžčių yra sinoniminės, pvz., wrota ‘dideli vartai’, wrzosz ‘apsileidėlis’. Dėmesį atkreipia šnekamoji kalba ir semantinio tikslumo stoka kai kurių antraštinių žodžių apibrėžčių dalyje, pvz., w zaparte ‘visiškai tikrai’ [vietoj: ‘atkakliai’], wtulić kogoś ‘parūpinti kam nors darbą’, duby smalone ‘nesąmonės, kvailystės, paistalai’.

DOROTA KRYSTYNA REMBISZEWSKA. Sposoby prezentowania materiału dialektalnego w polskich regionalnych słownikach gwarowych

79

melai, kvailystės, paistalai’. Homoniminiai antraštiniai žodžiai nėra aiškiai atskiriami, pvz., chrušt ‘trapi tešla, sausos šakos’. Po žodyno dalies pateikiami Powiedzonka, przysłowia, na szczęście, na zdrowie, na ten nowy rok, taip pat Powiedzonka, rymowanki, wyliczanki, dziecięce zabawy.

Šis nedidelis žodynėlis paminėtas norint parodyti, kad leksikos rinkinys gali tapti ir proga gana karikatūriškai suprantamam patriotizmui pademonstruoti. Šioje knygoje pateiktas ne tik Testament Kaspra Aleksandra Nieborowskiego – założyciela Nieborowa, surašytas 1713 m. rugsėjo 20 d., bet ir skyrius Martyrologia i cierpienia narodu polskiego w XX wieku bei patetiškas kreipimasis į jaunąją kartą.

Z supraskiego na nasze. Słownik gwary supraskiej Wojciecho Załęskio darbas mėgėjiškas, rengtas keliasdešimt metų. Jo autorius – dailininkas, daugelį metų gyvenęs Supraślėje, itin kruopščiai rinko tarmės medžiagą. Įžangoje jis nurodo žodyno pavadinimų šaltinį: jie atsirado „iš pokalbių, nugirstų gatvėje, parduotuvėje, prie kaimynų stalų, juos pateikė Supraślės laikraščio skaitytojai Nazukos ir pažįstami“ (Załęski 2005: 10), o buvo užrašyti 1989–1997 m. Kaip leidžia spręsti jau pats pavadinimas, Wojciecho Załęskio žodžių sąvade sukaupti žodžiai iš miestelio Supraślės, esančio netoli Balstogės. Dėmesį atkreipia vietiniai elementai, gana dažnai pasitaikantys mėgėjiškuose žodynuose. Išskirtinai vietinio pobūdžio yra minėto žodyno antraštiniai žodžiai, susiję su topografija, pvz., Supraska – gatvė prieškario Balstogėje, žinoma tuo, kad joje gyveno daugiau žydų nei Supraślėje; Tatarski Gościniec – kelias iš Supraślės į Krynkius; iš Supraślės Balstogės link – Białostocki Gościniec; Wysranka – Ulmano ir Budkevičiaus gatvė.

Taip pat reikėtų paminėti žodynus, kuriuose registruojama senoji leksika ir kurie parengti per pastaruosius kelerius metus. 2021 m. Michałas Kondratiukas išleido pracę Kultura materialna wsi białostockiej i jej zmiany w świetle gwar ludowych (Kondratiuk 2021), kurios pagrindinę dalį sudaro Słownik gwarowy wsi Nomiki z połowy XX wieku. Šį žodyną rankraščiu parengė Stanisławas Glinka (1914–2002), remdamasis medžiaga, surinkta Nomikių kaime Sokulkos apskrityje XX a. šeštajame ir septintajame dešimtmečiais. Jame vaizduojama lenkų ir baltarusių tarmė. Baltarusių kalbos elementų pasitaiko apibrėžtyse prie baltarusiškų žodžių, kurie siejami su antraštiniu žodžiu.

Rekonstruojamo rinkinio pobūdį turi Słownik gwarowy ziemi radomskiej (Kwiecień 2022), kurį užrašė vietinis gyventojas, rengiant jį dalyvavo-

80

BENDRINĖ KALBA | 96

…dalyvavo kalbininkas. Jis registruoja Mažosios Lenkijos–Mazovijos paribio, Radomo apylinkių tarmę. Kai kurie žodyno straipsniai iliustruoti nespalvotomis fotografijomis.

Per pastaruosius dešimtmečius išleistuose žodynuose ypač įdomūs kultūriniai kontekstai. Jie, be kita ko, susiję su kaimo kalbiniu etiketu. Tai galima panagrinėti remiantis šiaurės rytų Lenkijos regiono žodynais. Žodyne iš Ciechanowieco apylinkių pateikiama:

sam, sama 1. „mandagumo kreipinys į gerbiamą asmenį; seniau bajorų šeimose taip kreipdavosi ir žmona į vyrą, ir vyras į žmoną“ (Tarpukariu iš to buvo šaipomasi. Pasakojimas apie kaimynę: vakare į virtuvę įėjo bernas. Šeimininkė, jau gulėjusi lovoje ir manžiusi, kad tai vyras, pašaukė: nech sam weźmie jeść, stoi na kuchni, i pszydzie do łoszka. Po kurio laiko atėjo vyras ir pamatė, kad jo vietoje guli bernas. Kilo didelis barnis, bet bernas teisinosi, kad šeimininkė taip liepė) (Maryniakowa 2011: 66);

słuchać, słucha, niech słucha „prašymas atkreipti dėmesį – prašom klausytis; tegu ponas (ponia) klausosi“; on zmienił nazwisko, to słucha pani, zmiana dotyczy i aktu małżeństwa Ciech.; słuchać, to tszeba zgłosić (vagystę); niech słucha, o, taka była woda (Maryniakowa 2011: 69).

Supraślės žodyne užrašytos šiame krašte vartojamos mandagumo formos:

chce? – 1) ar nori? 2) prašom (Galima paklausti beasmeniu būdu, vengiant kreipinio „tu“ ar formos „ponas“: – Pączka chce? – Žodį „prašom“ taip pat galima pakeisti, nes jis kartais sukelia vidinį pasipriešinimą perdėtam mandagumui, ir paklausti labai tiesiai: – zje? – weźmie? – zajdzie? Taip pat galima vartoti supaprastintą, švelniai įpareigojančią skatinimo formą: – niechaj zje. – niechaj weźmie. – niechaj zajdzie (Załęski 2005: 17).

Iš pateiktos apžvalgos aiškiai matyti, kaip pasikeitė požiūris į tarmių žodynų rengimą. Vyrauja tendencija kurti plačiajai visuomenei skirtus leksikonus, mažiau dėmesio skiriama vien formalioms taisyklėms ir leksikografiniams reikalavimams. Šiuolaikinė visuomenė, teikianti pirmenybę vaizdinei informacijai, taip pat gauna žodynų skaitytojams pritaikytą turinį – kalbėti turi ne tik tekstas, bet ir ikonografiniai elementai. Svarbus veiksnys – nekalbinės informacijos, kultūrinių ir folklorinių kontekstų pateikimas. Atrodo, kad šie nauji tarmių duomenų registravimo metodai bus naudingesni ir padės išpopuliarinti teritorinius lenkų kalbos variantus.

DOROTA KRYSTYNA REMBISZEWSKA. Sposoby prezentowania materiału dialektalnego w polskich regionalnych słownikach gwarowych

81

LITERATURA

Baran Jacek 2015: Słownik gwary Nieborowa i okolic, Rzeszów: Bonus Liber.

Bielenda Aleksander 2013: Muzeum Słowa. Słownik gwary lubeńskiej, Lubenia: Gminna Biblioteka Publiczna w Lubeni.

Długosz-Kurczabowa Krystyna 2020: Słownik gwary zagnańskiej, Warszawa: Wydział Polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego.

Furgalińska Joanna 2011: Ślónsko godka, Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN.

Gadomski Henryk 2023: Słownik dialektu kurpiowskiego, Ostrołęka: Wydawnictwo Związek Kurpiów.

Grzyb Mirosław 2021: Ilustrowany słownik kurpiowski. W cudownym świecie kurpiowskiej mowy, wyd. 2 poprawione i uzupełnione, Ostrołęka: Wydawnictwo Związek Kurpiów.

Karaś Halina 2011: Polska leksykografia gwarowa, Warszawa: Wydawnictwo Uniwersytetu Warszawskiego.

Karaś Halina 2022: Gwara Bugaja na Pogórzu (gm. Biecz, pow. Gorlice), Warszawa: Dom Wydawniczy i Handlowy Elipsa.

Kąś Józef 2003: Słownik gwary orawskiej, wyd. 1, Kraków: Wydawnictwo Academica.

Kąś Józef 2011: Słownik gwary orawskiej, wyd. 2, Kraków: Wydawnictwo Academica.

Kąś Józef 2015–2019: Ilustrowany leksykon gwary i kultury podhalańskiej, t. I–III, Bukowina Tatrzańska–Nowy Sącz: Bukowiańskie Centrum Kultury „Dom Ludowy”, t. IV Kraków: Wydawnictwo Astraia, t. V–XII Nowy Sącz: Małopolskie Centrum Kultury Sokół.

Knoop Ulrich 2001: Wörterbuch Deutscher Dialekte. Eine Sammlung von Mundartwörtern aus zehn Dialektgebieten im Einzelvergleich, in Sprichwörtern und Redewendungen, München: Bertelsmann Lexikon Institut.

Kondratiuk Michał 2021: Kultura materialna wsi białostockiej i jej zmiany w świetle gwar ludowych XX wieku, Fundacja im. Księcia Konstantego Ostrogskiego.

Kucharzyk Renata 2011: Góralsko godacka, Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN.

Kwiecień Marian 2022: Słownik gwarowy ziemi radomskiej, Warszawa: Narodowy Instytut Kultury i Dziedzictwa Wsi.

Maryniakowa Irena 2011: Słownik dawnej mowy mieszkańców Ciechanowca i okolicznych wsi na Podlasiu, Łomża: Łomżyńskie Towarzystwo Naukowe im. Wagów.

MG 2020: Mazurská gádká. Słownik mazurski z rozmówkami / Masurisches Wörterbuch mit Sprachführer, Szczytno: Lokalna Organizacja Turystyczna Powiatu Szczycieńskiego.

82

BENDRINĖ KALBA | 96

MSGP 2009: Mały słownik gwar polskich, red. J. Wronicz, Kraków: Lexis.

Niksa Władysław 2018: Słownik polszczyzny kurpiowskiej, t. 1–2, Ostrołęka–Wykrot: Ostrołęckie Towarzystwo Naukowe im. Adama Chętnika.

Rembiszewska Dorota K. 2007: Słownik dialektu knyszyńskiego Czesława Kudzinowskiego, Łomża: Łomżyńskie Towarzystwo Naukowe im. Wagów.

Rembiszewska Dorota K. 2010: Słownik dialektu knyszyńskiego a inne słowniczki gwarowe z obszaru Polski północno-wschodniej. – Prace Filologiczne 8, 325–340.

Rembiszewska Dorota K. 2020: „Zmierzch bezpowrotny”? O gwarze mazurskiej we współczesnych nieprofesjonalnych słownikach gwarowych. – Poradnik Językowy 3, 83–93; http://www.poradnikjezykowy.uw.edu.pl/numery/numer.php?nr=3&rok=2020.

RSPS 2014: Różnojęzyczne słownictwo gwarowe Podlasia, Suwalszczyzny i północno-wschodniego Mazowsza, I. Maryniakowa, D. K. Rembiszewska, J. Siatkowski, Warszawa: Instytut Slawistyki PAN.

Sakalauskienė Vilija, Sawaniewska-Mochowa Zofia 2022: Litewska leksykografia gwarowa z przełomu XX i XXI wieku (na tle wybranych polskich słowników regionalnych) – Acta Baltico-Slavica 46, https://journals.ispan.edu.pl/index.php/abs/article/view/abs.2823/8252.

SdWb – Sudetendeutsches Wörterbuch. Wörterbuch der Mundarten in Böhmen und Mähren-Schlesien, 1988–, von Ernst Schwarz, betreut von F. J. Beranek, H. Wolf-Beranek, H. Kühnel, N. Englisch, hrsg. von H. Engels, O. Ehrismann, München: Frank & Timme.

SGBS 2014: Co wieś, to inna pieśń. Słownik gwary Bukówca Górnego w Wielkopolsce i regionu Spisza w Małopolsce, Kraków: Wydawcy: Stowarzyszenie Rozwoju Spisza i Okolicy Wielkopolska Lokalna Grupa Działania Kraina Lasów i Jezior.

SGKK 2017: Słownik gwary i kultury Kujaw, t. 1, A–H, red. naukowa Z. Sawaniewska-Mochowa, Bydgoszcz: Wydawnictwo Uniwersytetu Jana Kazimierza.

SGL.: Słownik gwar Lubelszczyzny, red. H. Pelcowa, t. I: 2012, II: 2014, III: 2015, IV: 2016, V: 2017, VI: 2019, VII: 2020, VIII: 2020, red. H. Pelcowa, I. Gumowska-Grochot, B. Skórska, IX: 2021, X: 2022, XI: 2022, XII: 2023, Lublin: Wydawnictwo Uniwersytetu Marii Curie-Skłodowskiej.

SGM 2018: Słownik gwar małopolskich, red. J. Wronicz, t. 1–2, wydanie 2, Kraków: Instytut Języka Polskiego PAN.

SGP 1979–2023: Słownik gwar polskich, z. 1–35, opr. przez Zakład Dialektologii Polskiej Instytutu Języka Polskiego PAN w Krakowie pod kier. Mieczysława Karasia, od t. II pod kier. Jerzego Reichana, od t. VI pod kier. Joanny Okoniowej, od t. IX pod kier. Renaty Kucharczyk, Wrocław–Kraków: Ossolineum, Instytut Języka Polskiego PAN.

DOROTA KRYSTYNA REMBISZEWSKA. Sposoby prezentowania materiału dialektalnego w polskich regionalnych słownikach gwarowych

83

SGŚ 2000–2020: Słownik gwar śląskich, red. Bogusław Wyderka, t. 1–17, Opole: Instytut Śląski, https://instytutslaski.pl/slownik-gwar-slaskich/ [20.05.2023].

SGW 2021: Słownik gwary warmińskiej. Miniwersja dla każdego, E. Cyfus, Ł. Ruch, I. Lewandowska, Olsztyn: Wydawnictwo Elset.

SJMCz 2018: Słownik języka mieszkańców okolic Czerniejewa. Praca na roli i w gospodarstwie, red. J. Kobus, M. Stępień, Poznań: Wydawnictwo: Poznanińskie Studia Polonistyczne.

SJMG 2018: Słownik języka mieszkańców okolic Gniezna. Święta, wierzenia i przesądy, red. J. Kobus, T. Gniazdowski, Poznań: Wydawnictwo Poznanińskie Studia Polonistyczne.

SJMGosI 2018: Gospodyni. Słownik języka mieszkańców powiatu kolskiego, Poznań: Wydawnictwo Poznanińskie Studia Polonistyczne.

SJMGosII 2019: Gospodarz. Słownik języka mieszkańców powiatu kolskiego, red. B. Osowski, Poznań: Wydawnictwo Poznanińskie Studia Polonistyczne.

SJMPlesz 2019: W kuchni u pleszewian. Słownik języka i kultury mieszkańców powiatu pleszewskiego, red. B. Osowski, Poznań: Wydawnictwo Poznanińskie Studia Polonistyczne.

SJMPoP 2023: Słownik języka mieszkańców okolic Pobiedzisk. Przyroda, red. J. Kobus, A. Migdałek, Poznań: Wydawnictwo Poznanińskie Studia Polonistyczne.

SJMPoR 2021, Słownik języka mieszkańców okolic Pobiedzisk. Praca na roli i w gospodarstwie, red. J. Kobus, A. Migdałek, Poznań: Wydawnictwo Poznanińskie Studia Polonistyczne.

SKLW 2018: Słownictwo i kultura ludowa gminy Wiśniowa, Wiśniowa: Gminny Ośrodek Kultury i Sportu w Wiśniowej.

SKur 2013: Słownik wybranych wyrażeń i nazw kurpiowskich, H. Gadomski, M. Grzyb, T. Grec, Przasnysz: Drukarnia J.J. Maciejewscy.

SMLuk 2019: Słownik mieszkańców ziemi łukowskiej. Praca na roli i w gospodarstwie, red. J. Sierociuk, Poznań: Wydawnictwo Poznanińskie Studia Polonistyczne.

SMW 2019: Słownik mowy mazurskiej /Masurische Sprache Wörterbuch, Szczytno: Lokalna Organizacja Turystyczna Powiatu Szczycieńskiego.

Szewczyk Zenon P. 2014: Słownik gwary lachów sądeckich, Podegrodzie: Biblioteka Gminna w Podegrodziu.

Wóźniak Kazimierz 2000: Stan polskiej leksykografii gwarowej pod koniec XX wieku. – Słowiańskie słowniki gwarowe, red. H. Popowska-Taborska, Warszawa: Slawistyczny Ośrodek Wydawniczy, 17–51.

Załęski Wojciech 2005: Z supraskiego na nasze. Słownik gwary supraskiej, Supraśl: Wydawnictwo Prymat.

Gauta 2023 09 30

Priimta 2023 11 20

84

BENDRINĖ KALBA | 96

DOROTA KRYSTYNA REMBISZEWSKA

WAYS OF PRESENTING DIALECTAL MATERIAL IN POLISH REGIONAL DIALECTAL DICTIONARIES

Summary

The text discusses Polish regional dialect dictionaries published in the last few decades. These dictionaries, written by professionals or amateurs, record sets of lexis from various regions of Poland. Selected entries (especially from central and eastern Poland) show different ways of presenting the dialect material, taking into account the iconographic layer and local contexts.

Recent years have seen a change in the approach to the compilation of dialect dictionaries. There is a tendency to create lexicons aimed at a general audience, and less attention is paid to purely formal rules and lexicographical discipline. The introduction of extra-linguistic information, e.g. cultural and folklore contexts, is a significant factor.

KEYWORDS: Polish lexicography, Polish dictionaries of dialects, methodology of lexicography, amateur dictionaries.

DOROTA KRYSTYNA REMBISZEWSKA

Instytut Slawistyki Polskiej Akademii Nauk

ul. Bartoszewicza 1b, m. 17, 00-337 Warszawa

[email protected]

DOROTA KRYSTYNA REMBISZEWSKA

TARMINĖS MEDŽIAGOS PATEIKIMO BŪDAI LENKŲ KALBOS REGIONINIUOSE TARMŲ ŽODYNUOSE

Santrauka

Straipsnyje kalbama apie pastaraisiais dešimtmečiais pasirodžiusius lenkų kalbos šnektų žodynus. Šiuose profesionalų arba mėgėjų sudarytuose žodynuose fiksuojami skirtingų Lenkijos regionų leksikos rinkiniai. Pasirinkti įrašai (ypač iš vidurio ir rytų Lenkijos) rodo skirtingus tarminės medžiagos pateikimo būdus, atsižvelgiant į ikonografinį lygmenį ir vietos kontekstą.

DOROTA KRYSTYNA REMBISZEWSKA. Sposoby prezentowania materiału dialektalnego w polskich regionalnych słownikach gwarowych

85

Pastaraisiais metais pasikeitė tarminių žodynų sudarymo metodika. Šiuo metu linkstama sudaryti plačiajai auditorijai skirtus leksikonus, mažiau dėmesio skiriant išimtinai formalioms taisyklėms ir leksikografijos metodui. Svarbų vaidmenį vaidina ir nelingvistinė informacija, pavyzdžiui, kultūros ir tautosakos konteksto pateikimas.

ESMINIAI ŽODŽIAI: lenkų kalbos leksikografija, lenkų kalbos tarmių žodynai, leksikografijos metodologija, mėgėjiški žodynai.

DOROTA KRYSTYNA REMBISZEWSKA

Instytut Slawistyki Polskiej Akademii Nauk

ul. Bartoszewicza 1b, m. 17, 00-337 Warszawa

[email protected]

86

BENDRINĖ KALBA | 96