Page 1Acta Linguistica Lithuanica
LV (2006), 127 - 132
Resenhas
Resenhas
Vilija Sakalauskienė, Klementina Vosylyte, orgs.,
Dicionário do dialeto zanavykų III, S–Ž
Autoras do texto: Rima Bacevičiūtė, Ritutė Petrokienė, Vilija Sakalauskienė, Klementina Vosylyte
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 776 p.
ISBN 5-420-01590-0 (3.º volume), 5-420-01505-6 (total)
Foi publicado o terceiro volume do Dicionário do dialeto zanavykų (palavras iniciadas pelas letras s–ž). Trata-se de um trabalho considerável para a nossa ciência e cultura, com material proveniente de dialetos que constituem a base da língua padrão; para a história da língua, este é um livro especial, oriundo de J. Jablonskis, J. Pikčilingis, P. Vaičaitis e de dezenas, centenas e milhares de agentes culturais que herdaram o dialeto ao longo dos séculos, das profundezas da história (já tendo assimilado algumas coisas menos importantes, próprias das cidades).
Muitos jovens trabalharam, procuraram e anotaram palavras; foram orientados pelos ilustres filólogos da antiga Universidade de Vilnius Juozas Pikčilingis, Aldonas Pupkis, Giedrius Subačius, Giedrė Čepaitienė (Kudirkaitė) e muitos outros. Foram feitas muitas gravações em fita, discutiu-se a veracidade dos dados do fichário, e todos os exemplos foram apresentados em transcrição fonética simplificada (é uma pena que não sejam indicados os sons ɔ – o breve, ŋ – n velar antes das consoantes g, k, o ch surdo (x) etc.). Tendo herdado esse dialeto de seus pais e antepassados, os coletores do material do dicionário e redatores do texto Vilija Sakalauskienė, Rima Bacevičiūtė, Aldonas Pupkis — sem falar do falecido prof. habil. dr. Juozas Pikčilingis — forneceram numerosas palavras e frases de caráter geral para este dicionário dialetal, isto é, todas as palavras que conseguiram registrar ao longo de vários anos (especialmente durante as expedições de verão), transcreveram as gravações e redigiram o texto do dicionário. Foi muito trabalho. Os responsáveis pela preparação do dicionário receberam algum apoio da Comissão Estatal da Língua Lituana junto ao Seimas da República da Lituânia e da direção da VU (o apoio à publicação foi recusado).
Uma obra desta natureza suscitou inúmeras questões para todo o grupo de linguistas. Afinal, em teoria, os informantes devem ser pessoas nascidas e criadas naquela localidade (assim como seus pais), falar bem o dialeto preservado e evitar elementos da língua escrita (estes foram aprendidos de fora, não herdados). Nos primeiros volumes, havia bastantes elementos da língua padrão; no terceiro—
127
Page 2Recenzijos
parece predominar o léxico herdado, enquanto a morfologia e a fonética quase não são deformadas por novidades. Entre os elementos mais recentes estão: a) palavras trazidas pela vida administrativa e usadas no discurso; b) exemplos de chamado calão adotados por pessoas do campo e intelectuais, vindos de professores, crianças, jovens, administrações locais, dirigentes de propriedades rurais e funcionários.
a) A língua padrão influenciou recentemente o dialeto nos seguintes casos: sanitòrija ‚sanatorija‘ (p. 17), sántykiai ‚bendravimas‘ (p. 18), duodu, kam noriu (blevyzga iš Kauno palaidūnių) (p. 21), sąžiningas, -a – não aparece de modo algum no texto (apenas nesąžiningi, usado por falantes da língua padrão) p. 29; sekùndė (1) ‚minutės dalelė‘ – p. 35; patòbulina Grš – p. 38; centrãlin'us [katilus] Nm – p. 38; separúoti pieną – p. 40; simpàtiškas Grš, simpatiškùmas Lkš – ambos p. 51; simulúoti Bbl – p. 51; skaitìklà Nm – p. 59; skvẽras Nm – 102; súrdotas (1) VšR = surdutas p. 224; suvéni̇ras Ssr – p. 225; šakárnas, -a (1) Br ‚praśmatnus‘ – p. 238; šaldìtavas (2) Šk, Grš – p. 240; šalni š'audù būvu Nm = šalnę š'audì būvo (em Kudirkos Naumiestis e Griškabūdis, muitas vezes se fazem passar por pessoas de Veliuona; talvez só um recém-chegado ou alguém de família mista pronuncie assim – p. 241; uslànus Slv ‚suolas‘ – p. 306; também Šk = palavra dos dialetos samogícios e da língua padrão – p. 331; štãbelis (1) Lkš – p. 336; švãngas Snt (palavra de jargão) – p. 354; táiga Lkč – p. 370; talmùdas Grš – p. 380; támsta (p. 381) Snt – aprendido na escola (em 1954 riram-se de mim por, nas conversas com um agricultor mais velho, usar apenas tamsta); trenirúoti Grš – p. 464, etc.
b) Distorções da língua: ko·rú lì·di·to·je: = korių lydytùvą, lydìklį Grš (p. 23); sėdi (sobre os ovos) = ‚tūpi‘ Nm, p. 259, senãĩ ‚seniai‘ Snt, p. 36 – seniai; akmuo susėdo (= afundou), pilnãĩ (= completamente), p. 42; šnùkis plì·tos prà·šo Br (calão de arruaceiros das grandes cidades) – p. 131; ì·so dĩ's – VšR = iso·dĩ's – p. 132; vienas vakarúoti šùkas, kitas gi (= e o outro) ì· mù·ši Jnk – p. 220, trivogà Bbl, palavra do Exército soviético e da corte de A. Sniečkus – p. 480; (da árvore) šaknį išimt Grš – p. 464; = išrãut (invasão do jargão) – p. 485; rūdeni mẽs labaĩ turtingi obuolčẽs =...temos muitas maçãs, pelo menos turtingi obuolių; Grš – p. 504; pritvirtinti ‚3 r. priskirti‘ Br, Lkš, Ssr – p. 514; ...dúonos turėjom pilnaĩ Lkš – p. 541; pas jį (= a ele) dinheiro: (= o dinheiro dele) ũ·že Šk – p. 541; ũ·že bič'ukai (= homens) Šk – p. 541; škarãdnas, -à (4) Grš, Lkč – palavra de jargão – p. 292; šmùtkės (2) ‚drabužiai‘ Br (palavra do calão de Kaunas) – p. 312.
Há também formas dialetais que devem ser corrigidas: atèina = atẽina Br (p. 9); ẹjẽũ = ẹjãũ Snt (p. 9); gẽr[s] = g’ẽr[s] Nm (fut. 1.ª p. sg., p. 9); vẽ.l = vẽl Grš (p. 10); kapẽ.ikos = kapẽkos Slv (p. 10, Lkš, p. 20); sanarẽl = sanarẽl Šk (p. 11); nepasakì·si = nepasakì·si Lkš (p. 11); pasãki = pasãkė Nm (p. 13); sá·s'ùva Žlt e sá·s'ùva Lkš ‚sąsiuvinis‘, p. 20 = sá·s'ùva; rẽ·ki Snt ‚rėkė, šaukė‘ p. 26 = rẽ·ki; pasėmẽ·s Žvr ‚pasiėmęs‘ = pas'ẽ·m'e·s (p. 27), lẽ·k'e, lẽkė Grš = lẽ·ke; màno Bbl = mànu (p. 29), mànu Nm = màno (p. 38), sė·ilė = sė·ili (p. 34); mō·ki·to·je Grš = mō·ki·to·je (p. 39), mas mō·ki·to·j'ė
128
Page 3Recenzijos
Žet – p. 74, septi·nezdė·šimt Slv „70“ = septýniaz·de·šimt (assim também p. 40); aplīn[k] Snt = aplīn[k] – p. 52; kutjù Lkč = kúju – p. 75; kìtrausim „gudrausim“ Nm = kýt rausim – p. 81; pjok’ėlis Ssr = pjokė’lis – p. 80; vežt́s = vežt́s – p. 92; apsirė·dœ Nm = apsir’ė·dœ – p. 89, trūko „plyšo“ Grš = trūko – p. 89; skrāmna Šk é totalmente inesperado, cf. o empréstimo skrum̃nas, -à Slv, Lkš, adv. skrum̃niai de LKŽₓᵢᵢ 1100 (Lkš) – p. 93; v’iená.í. = viená.í (p. 43, 152); žieda Grš = žieda (p. 91), išvašūoti Snt – p. 97 (cf. a mesma palavra išvašūoti Snt, p. 602); slėpkivos Bbl = slėpkivos Bbl, p. 106; visa, ró·dos, grā·ba. Nm = visa, ró·dos, grā·ba (p. 106); rìje Ssr = rìje (p. 113); plėše Slv = plė·šœ – p. 115; s’uvūos Snt = siuvúos – p. 121; i·siso·d́s VšR = i·siso·d́s – p. 132; lužinė Grš = lužinė[ja] – p. 134; rū·kščors Grš – p. 135 (será que é possível pronunciá-lo assim?); neižlėks Grš = neišlėks – p. 153; sprė·st Šk = sprė·st – p. 154; nusistakò·rint Nm „nusibaigti“ = nusistakòrit – 162; i· spīnta. Žlt = i·spinta. – p. 163; piena. = piena. p. 167; sen’ūnas Ssr – p. 168 = sen’ūnas – Slv, Snt, Lkš – p. 38; stī·gos Grš = stī·gos – p. 176; stós Žlt = stós – p. 185; acistó·si Bbl = acistósi – p. 186; žī·rklės Bbl (p. 195) e žī·rklės Bbl (p. 754); medin’ū [s] stri·pūs Bbl = medin’ū[s]… – p. 197; stūkis (2) Snt = stūkis (2) – p. 200; slāstai Lkš „spąstai“ – p. 201, – sląstai (1) – p. 105; lė·tas Br = lė·tas – p. 201; su dviem Šk = su dviem – p. 210; acišukt Lkš ir acuksi Grš = acišukt, acuksi – p. 214; no·tėvu Nm = no·tėvo – p. 215; i·sisūkor Lkš = i·sisūku, mas i·sisūku Nm = i·sisūkor p. 215; sūriai Šk = sūriai (ouvido em Žvr, Kbr) – p. 224; svėbelis (1) „degtukas“ = svėbelis – p. 229; linamī·n’us Snt = lināmī·n’us – p. 231; mė·s = mė·s Grš – p. 247; smė·lu Lpl = smė·lu (gen. sg.) – p. 246; atė·jo·Grš = atė·jo· p. 248; apstó·jœ Zp = apstó·jœ – p. 250; šėkas 4 (LKŽₓᵥᵢ 615 de Nm, Grš não está apresentado de forma explícita; será que não é šėkas?); é duvidosa a entoação das palavras šėnės, šėnis, pois no exemplo de LKŽₓᵥᵢ 616 não se distingue; ōbuolūs Šk = ōbuolūs – p. 272; i·šikna. Ssr = i·šikna. – p. 272; šiknāpurtis (1) Žlt palavra de uma anedota sobre as correções linguísticas de K. Ulvydas – p. 272; nę·da Ssr = n’ę·da – p. 306; taisī·sis Snt = taisī·sis – p. 274; lī·tu. „lietų“ Žlt = lī·tu. – p. 276, bem como lī·tu.s Lpl, p. 295, aplīn[k] Snt = aplīn[k – p. 277; vīlną Šk = vīlną – p. 277; širdì Grš – širdì – p. 284; uogōjū Lkč „uogienojų“ = uogōjū Lkč (na mesma frase – p. 529; šituodu aparece como verbete separado, repetido à parte – p. 287; kū·na Grš = kū·na – p. 290; sę·tūvi Lkč – p. 299 – cf. sę·tuvę (3ª) Grš, Ssr – p. 44; dūr̄ses Lkš = dūr̄ses – p. 312, pę·kla, Šk = pę·kla. – p. 313; mō·jœ Slv = mō·jœ – p. 379; užlī·jœ = užlī·jœ Slv – p. 379; su žaršim = su žaršim – p. 311; bro·līene VšR = bro·līene – p. 314; parėju Ssr = parėju – p. 323; vakarėlei Lpl = vakarėlei – p. 323; rūpi VšR = rūpi – p. 323; pašò·kīsim Snt „pašokdinsime“ = pašò·kīsim – p. 323; špėga „šnipą“ Nm = špėga – p. 330; pīksta Šk = pīksta – p. 331; krė·zdavu Šk, neprikrė·zdavo:m Jnk = krė·zdavu, neprikrė·zdavom – p. 339, tė·kinu Nm = tė·kino – p. 331; ankstīva Grš (p. 352), mas ankstīvas,
129
Page 4Recenzijos
-à (4) no tomo I; piētus vīrt Br (= [reikoe] piētus vīrt – p. 355); plūgas (1) Ssr = plūgas (2) – p. 356; liēsa Nm = liēsa – p. 361; pi'gdāũ Grš = pi'gdāũ – p. 371; givėt Šk = gi'v'ét – p. 374; trãukte trãukdavo Grš – p. 378 (mas corretamente trauktė trãukdavo na mesma frase, p. 455); algà. Šk = algà – p. 379; ac'ũ zdavo Grš = ac'ũ zdavo – p. 379; rīta Grš = rīta – p. 392; gi'vunē'li Šk = gi'vunē'li – p. 395; abdrõ ži Grš = abdrõ-ži – p. 397; teisingai Lkš = teisingai – p. 404; žmõ'ni:z bãi.lu.s Bbl = žmõ'ni. s... – p. 512, 523–524, 526, stvė'r'i,ėmė Snt = stv'éri p. 413; ko'k'ės ž'ūrkes Šk = kó'k'es... – p. 416; terliũgas, -ė (2) Lkč pessoa corpulenta, mas na frase t'erlũgos kók'os [pernas] – p. 417; tetėnas Lkš (Žvr, Grš) poderia transformar-se na forma tetėnč Lkš? – p. 421; t'ė'tūks Grš, de tę'tūkas, será que poderia mesmo ter surgido? – p. 421, linguõje Snt = linguõje – p. 425; t'iku Lkš = t'iku – p. 430; vietõ Grš = vieto[je] – p. 436; vaikãi Grš = vaikãi p. 421; ižgalã'stas Lkš, cf. ižgalã'stas Lkš = ižgalã'stas – p. 453; i būda = i būda – p. 454; plural instrumental dviem = dviem p. 454; tám šeimininkui Ssr = tám šeimininkui ou šeimin'kui – 457; nulėkusi Šk = nulėkusi – p. 460; arklù, ‘cavalo, arklų, žagrių’ não é palavra zanavykų; triũšai sm. (4) = triũšai Ssr (4) – p. 479; tr'ũ zdavo – 479; tr'usūs tr'ūsœ Bbl (sem acento algum) = tr'usùs tr'ū-sœ – p. 479; litu sm. ‘chuva’ = l'ītu. Snt – p. 480; skõ'ni Lkš = skõ'ni. – p. 483; no stõ-gu Ssr = no stógu ~ nuo stógo – 486; rėkt Grš = rẽkt – p. 48; acitūpœ.s Lkš = acitū-pœ.s – p. 488; šo'kimas Lkš = šo'kimas (2) – p. 503; ko'ši Snt = kõ ši ~ kõšė – p. 471; teli-cã.ite Grš = teli'cãut'e – p. 499; turkýtė Nm (LKŽ XII 1141) – frase sem acento, escrita pelos próprios editores do LKŽ como língua-padrão – p. 502, bė'ga Grš = bė'ga – p. 515; plural acusativo lít'is Grš = lít'is – p. 515; užvī'davu Snt = užvī'davu – p. 516; dúos Snt = dúos – p. 517; póter'us Snt = póter'us – p. 517; ū'kœ Br = ū'kœ – p. 522; neprarū'ki Šk = neprarū-ki – p. 523, prisirū'kœ.s Žvr = prisirū'kœ.s – p. 526; nuti'sus'os Bbl = nuti'sus'os – p. 526–527; ùsa. Ssr = ùsa. – p. 532; t'ikren'i'b'u Grš = t'ikren'i'b'u – p. 550; ž'ūrki Snt = ž'ūrki – 553; visõ'k'u. Šk = visõ'k'u. – p. 564; ž'ū'rim Ssr = ž'ū'rim – p. 568; acilõ šus Šk = acilõ šus – p. 564; tiė Bbl = tiė – p. 533; neišuteli'čœu Nm = neišutė'li čœu – 533; štakiėtu Snt – p. 534 = štakiėtu. Snt – p. 335; žã.rnãs Šk = žãrnas – p. 535; l'isk Žvr = l'isk – p. 539; jautės Grš = jautės – p. 568; valkatė'l'u. Bbl = valkat'ė'l'u. – p. 570, s'iki. Snt = s'īki. – p. 570; sõ du Šk = sõdu Šk – p. 583; išvarinėjo. Grš = išvarinė-jo – 583; išlėgdavo Grš = išlėgdavo – p. 601; piendz Nm = piendz p. 602; susigrėb'au Lpl = susigrėb'au – p. 605 (dos estudantes); kãeturezdėši[m] Nm = k'ãeturez,dė-ši[m] – p. 516; i p'ėkla. Šk = i p'ėkla. – p. 643; vėži. Lkš = vėži. Lkš, tal como vėži. – p. 648; mūdu Grš = mūdu – p. 642; žadė Grš = žadė[jo] – p. 680; pirmūnė Žlt = pir-mūnė – p. 653; su viena Šk = su viena (invenção de estudantes) – p. 656; tė'vu (!) ašaras ivã-rœ.s Grš – p. 586 (a mesma frase); lūpom Br = lùpo.m – p. 657; n'ėra Jnk = n'ėra, n'ėr – n'ėr p. 657; gi'vė'davu Šk = gi'v'ė'davu – p. 658; viengėrklis, -ė Snt = viengėrklis
130
Page 5Recenzijos
(2) – p. 658; mùs Nm = mùs[u] – p. 662; aprėngtas Lkš = àprenk tas (dialeto nj, palavra?) – p. 663; senùnas Šk – senũnas p. 664 (cf. entrada seniūnas, p. 38); výkdyti, -o, -ė, mas a entrada tem vỹgdo Jnk – p. 665; pòlku. SNT = pòlku. – p. 670; ãš PLB = ãš – p. 674; lẽtas Grš = lẽtas – p. 676; dúobe. SNT = duõbe. – p. 682; visàp SLV – trata-se de fato de kapsai, não de zanavykai (família mista) – p. 686; kãjeu SSR = kãjau (variante ortográfica) – p. 687; kità turėdavo į pavarìt = kità... NM – p. 689; ùlič'o SNT – p. 690, não foi destacada de modo algum; ižbėks JNK = ižbėks – p. 691; viščūkais SLV = viščūkais p. 692 etc.
São indicados padrões acentuais incorretos: skambùs, -ì (2) = (4) – 65; skyrýbos (2) Lkš = skyrýbos (?) – p. 78 (cf. skirìbu Grš – p. 80); skùpìbi. (1) SNT = 2 (p. 96); snarglė (2) BR = (4) – p. 128; spangális, -ė (1) ‘cego’ (2) = spangális Grš – p. 135; sulýgėšnis, -ė (2) SNT = (4), pois dizem sulìgesñtū – p. 218; sunkùlis, -ė (4) SNT = (2) – p. 220; svarbùs, -ì (1) = (4) – p. 229; špõsas (1), mas špòsūs LPL – p. 332 parece não permitir prever o acento 1; o instrumental singular su špòrais (p. 332) não indica a forma špòros; a forma šr̀ùbas (2) também não convence (p. 334); tekarmìà (1)? – p. 405; visiškài LKG – não foi registrada a paradig ma flexional dessa palavra nem se assinalou se é visiškai – p. 409; televizija (1) Lkš = televizija (1) (nj.) – 411; trimar̃gis (1) JNK = (2) – p. 471; triptìnis (1) Lkš = 2 – p. 476; trỹs (4) – palavras monossilábicas não têm padrões acentuais; além disso, o genitivo plural trijų. NM – p. 477; instrumental singular pritveriamà ŽLT = pritveriama – p. 514; užsiėmimas BD, Lkš (1) = (2) – p. 540; vardijìmas (2) = (1) – p. 577; vieni dieninis, -ė (2) Lkš = (1) – p. 658; vienintėlis (1) Lkš = (2) – p. 658; vìsas, -à = (4); žérkolis (3ª) SNT = (1) – p. 706; voruškėlė sf. (2) ‘joaninha’, de LKŽXIX 995(Nz) = voruškėlė (2) – p. 701; acistóje.s SNT = acistóje.s – p. 705; tìngin'u SLV (e também žiema, vã sara = žiema., vã sara. SLV) = tìngin'u – p. 706; žąsinas sm. (1) = (3ᵇ) – p. 723; suvỹn'o ta (1) NM (assim ouvido anteriormente em ŽVR, em Bajoraičiai, VšR, mas não destacado) – p. 738; ži dĩ kapãi NM = ži dũ... – p. 739; pažìrãvimas (1) JNK, mas apenas pažỹravimas (1) foi destacado – p. 753; krùmus SNT = krùmus – p. 760; žmògis tã Grš = žmògi stã – p. 763; didžiakó jis buvu = didžiakójis (2) – p. 770 etc.
Não é indicado o padrão acentual: trinýtas, -a adj. = (1) = p. 471; trìnkteltas, -a Lkč = (1) – p. 427.
As autoras encontraram muitíssimas expressões idiomáticas. Talvez isso seja bom, mas é duvidoso que muitos provérbios longos (frases completas) sejam expressões idiomáticas. Por exemplo, eik seniem šunim kulìų skūsti ‘vai para o inferno’ Šk – p. 36, também nas pp. 348, 349; jopkìs išūti Šk ‘amaldiçoar’; kaip stóvi teip brangùs JNK, NM, ‘sem bens’ – p. 190; kaip užsukta radìje SSR – p. 217; mas na p. 314 já não; sviedìni mùšti Šk ‘jogar futebol’ – p. 534; nè Dievui žvakės, nè vėlniui šakės SNT – p. 239; į šalį SNT – p. 242; na entrada ùtelės šerti foi dada a frase o j[ls] čė uodù šė.rt ẽis JNK – p. 263.
Também é duvidoso que sejam expressões idiomáticas enunciados como: senà mergà Grš, Šk – p. 37; skūrą nuimti ‘castigar’, į smertį; po smerties; šūdas storijų, šūdas plonųjų ‘em lugar nenhum...
131
Page 6Recenzijos
sekė ‘além disso Snt (eslavismo, gíria) – p. 395; tikrumõj Antanas, ‘inseminador‘ Snt (em outros lugares será Jõnas, Pẽtras, Albīnas, como lá) – p. 544; a frase sobre o mês de verão aparece duas vezes, igual – p. 601.
Muitas vezes, a mesma expressão figurada se repete — é considerada fraseologismo e metáfora: víenas šykis nemeluoja Šk – p. 49; o suposto fraseologismo po šimts pýpkių encaixava na expressão po šimts nueiti ir po šimts pýpkių: para a metáfora ė̃jo po šimc pípk'u viškas gerai Grš – p. 279; também se repete assim: širdis ne vietoj ‘inquieto‘: mà širdis ne vietoj Br e širdis ne vietoj ‘inquieto‘: širdis ne vietoj – p. 285; sobre ėjimą šunims kulnų (kūlių) skūst, a informação consta nas pp. 348 e 349; turbūt velnias uodegą užmetė Snt ‘não se consegue encontrar‘ – p. 498, e turbūt velnias uodegą užmetė Grš e dar velnias uodegą užmetė p. 622; duoti tabòkos pauòstyti Šk – pp. 530 e 369; por que é necessária a frase tė uždarbači buvo paskàtinti (gerì Snt) para ilustrar a palavra žodžiui usai – p. 532 (ela também aparece na p. 536 junto à palavra uždarbẏs); diz-se que a expressão užpakalis pilnas significa ‘saciado‘ em Lkš, e outra expressão seria pilnas užpakalis ‘saciado‘ – p. 539; kalės vaikas ‘bastardo‘ Lkš, Grš – da gíria militar – p. 551; milėjo dainuot Grš – p. 616; veltui foi tomado da língua comum, pois ainda em 1925 veltui era incompreensível nos anúncios locais dos velhos relatos; venà, ventiliãtorius não são palavras dialetais – p. 526; visas, -à ir visi, visos foram registrados como palavras distintas; assim, também se repete o fraseologismo po visõm keturiõm ‘muito comprido‘.
Manifesta-se insatisfação com a vida atual na Lituânia e com o povo em geral: prasigi-v'ė̃nom (= prasigi-v'ė̃no·m), prasisiėkėm / o su tuo litù susikalbėt negalù Jnk; mà ją smalà / ta trispalvė. Snt (p. 114, repetido na p. 477); tók'u vagũ kaip lietuvẽi tai n'ėrà Br – p. 210; tàs / ka jĩ šìmc / lãndzbergis Jnk – p. 279; jeи gi·v'ė̃n'imas ši·diškas būvu prie tō[s] = tō smetõ·nos Snt – p. 342 (pois bem, mostramos os pensamentos ocultos dos antigos atores, até mesmo diante do neto do pai da língua, Jonas Jablonskis); šitām tá·rpœ tai sunkù gi·vė́t Grš – p. 389; jéi nebūtų. tarìbu. valdž'õs / ubagijè būtù pasidã·rusi Br – p. 519; ūš tàii ir paniekino· baltūši / ka teisingus vaidìnimu[s] sù·kė Nm – p. 549; vītis (2) símbolo do brasão de armas do Estado lituano = Výtis (2) p. 695.
Faltou atenção editorial, confiou-se demasiado, embora muito trabalho tenha sido investido. Os usuários do dicionário certamente perceberão os erros e não os propagarão em suas pesquisas (isso é muito claro e compreensível). Isso acontece por causa da pressa e da falta de atenção; o que se pode fazer agora.
Vytautas Antanas Vitkauskas
Instituto da Língua Lituana
Rua P. Vileišio, 5, 10308 Vilnius, Lituânia
132