Skip to document
Back
Go to original Localized version was produced by AI. It may contain inaccuracies.
Preparing document pages…

Acta Linguistica Lithuanica

LV (2006), 127 - 132

Recensioni

Reviews

Vilija Sakalauskienė, Klementina Vosylyte, red.,

Zanavykų šnektos žodynas III, S–Ž

Autrici del testo: Rima Bacevičiūtė, Ritutė Petrokienė, Vilija Sakalauskienė, Klementina Vosylyte

Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 776 p.

ISBN 5-420-01590-0 (3 tomas), 5-420-01505-6 (bendras)

È uscito il terzo volume del Vocabolario del dialetto degli Zanavykai (parole che iniziano con le lettere s–ž). È un’opera considerevole per la nostra scienza e cultura, una raccolta di materiali provenienti dai dialetti che costituiscono la base della lingua comune; per la storia della lingua è un libro straordinario, nato da J. Jablonskis, J. Pikčilingis, P. Vaičaitis e da decine, centinaia e migliaia di operatori culturali che hanno ereditato il dialetto dai secoli, dalle profondità della storia (pur avendo già accolto anche elementi urbani di minor valore).

Moltissimi giovani hanno lavorato, cercato e annotato parole; a guidarli sono stati illustri filologi della vecchia Università di Vilnius, Juozas Pikčilingis, Aldonas Pupkis, Giedrius Subačius, Giedrė Čepaitienė (Kudirkaitė) e molti altri. Sono state effettuate numerose registrazioni magnetofoniche, è stata verificata l’attendibilità dei dati dello schedario, tutti gli esempi sono presentati in una trascrizione fonetica semplificata (peccato che non siano indicati i suoni ɔ – o breve, ŋ – n velare prima delle consonanti g, k, la ch sorda (x), ecc.). Avendo ereditato questo dialetto dai propri genitori e antenati, i raccoglitori dei materiali del dizionario e redattori del testo Vilija Sakalauskienė, Rima Bacevičiūtė, Aldonas Pupkis — per non parlare del compianto prof. habil. dr. Juozas Pikčilingis — hanno fornito al dizionario dialettale moltissime parole e frasi di uso generale, cioè tutte le parole che sono riusciti a documentare nel corso di diversi anni (soprattutto durante le spedizioni estive); hanno decifrato le registrazioni e redatto il testo del dizionario. Il lavoro è stato considerevole. I curatori del dizionario hanno ricevuto un certo sostegno dalla Commissione statale per la lingua lituana presso il Seimas della Repubblica di Lituania e dalla direzione della VU (il sostegno alla pubblicazione è stato rifiutato).

Un’opera di questo genere ha posto numerosi interrogativi all’intera schiera dei linguisti. Infatti, in teoria, i fornitori dei materiali dovrebbero essere persone nate e cresciute in quella località (così come i loro genitori), parlare bene il dialetto conservato ed evitare gli elementi della lingua scritta (appresi altrove, dunque non ereditati). Nei primi volumi gli elementi della lingua comune erano piuttosto numerosi; nel terzo volume-

127

Recenzijos

sembra prevalere il lessico ereditato, mentre la morfologia e la fonetica sono quasi prive di alterazioni dovute alle novità. Tra gli elementi più recenti si possono annoverare: a) parole introdotte e usate dalla vita amministrativa; b) esempi del cosiddetto gergo adottato dagli abitanti dei villaggi e dagli intellettuali, mutuati da insegnanti, bambini, giovani, amministrazioni comunali, dirigenti agricoli e impiegati.

a) La lingua standard ha esercitato di recente la propria influenza nei casi seguenti: sanitòrija ‘sanatorio’ (p. 17), sántykiai ‘rapporti, comunicazione’ (p. 18), duodu, kam noriu (insulto pronunciato da un libertino di Kaunas) (p. 21), sąžiningas, -a – non compare affatto nel testo (vi compare solo nesąžiningi, usato da parlanti della lingua standard), p. 29; sekùndė (1) ‘frazione di minuto’ – p. 35; patòbulina Grš – p. 38; centrãlin'us [katilus] Nm – p. 38; separúoti pieną – p. 40; simpàtiškas Grš, simpatiškùmas Lkš – entrambi p. 51; simulúoti Bbl – p. 51; skaitìklà Nm – p. 59; skvẽras Nm – 102; súrdotas (1) VšR = surdutas p. 224; suvéni̇ras Ssr – p. 225; šakárnas, -a (1) Br ‘prāśmatnus’ – p. 238; šaldìtavas (2) Šk, Grš – p. 240; šalni š'audù būvu Nm = šalnę š'audì būvo (a Kudirkos Naumiestis e Griškabūdis spesso si viene scambiati per gente di Veliuona; forse lo dice così solo un immigrato o qualcuno proveniente da una famiglia mista) – p. 241; uslànus Slv ‘panca’ – p. 306; anche Šk = parola del dialetto žemaitico e della lingua standard – p. 331; štãbelis (1) Lkš – p. 336; švãngas Snt (termine gergale) – p. 354; táiga Lkč – p. 370; talmùdas Grš – p. 380; támsta (p. 381) Snt – appreso a scuola (nel 1954 si rideva di me perché, nelle conversazioni con un agricoltore più anziano, usavo soltanto tamsta); trenirúoti Grš – p. 464 ecc.

b) Kalbos iškraipos: ko·rú lì·di·to·je: = korių lydytùvą, lydìklį Grš (p. 23); sėdi (ant kiaušelių) = ‚tūpi‘ Nm, p. 259, senãĩ ‚seniai‘ Snt, p. 36 – seniai; akmuo susėdo (= nugrimzdo), pilnãĩ (= visai), p. 42; šnùkis plì·tos prà·šo Br (didžiųjų miestų chuliganų žargonas) – p. 131; ì·so dĩ's – VšR = iso·dĩ's – p. 132; vienas vakarúoti šùkas, kitas gi (= o kitas) ì· mù·ši Jnk – p. 220, trivogà Bbl tarybinės armijos ir A. Sniečkaus dvaro žodis – p. 480; (medžio) šaknį išimt Grš – p. 464; = išrãut (žargono veržimasis) – p. 485; rūdeni mẽs labaĩ turtingi obuolčẽs =...turim daug obuolių, bent turtingi obuolių; Grš – p. 504; pritvirtinti ‚3 r. priskirti‘ Br, Lkš, Ssr – p. 514; ...dúonos turėjom pilnaĩ Lkš – p. 541; pas jį (= jam) pinigų: (= jo pinigai) ũ·že Šk – p. 541; ũ·že bič'ukai (= vyrai) Šk – p. 541; škarãdnas, -à (4) Grš, Lkč – žargono žodis – p. 292; šmùtkės (2) ‚drabužiai‘ Br (Kauno žargono žodis) – p. 312.

Vi sono anche forme dialettali che andrebbero corrette: atèina = atẽina Br (p. 9); ẹjẽũ = ẹjãũ Snt (p. 9); gẽr[s] = g’ẽr[s] Nm (fut. 1ª pers. sing., p. 9); vẽ.l = vẽl Grš (p. 10); kapẽ.ikos = kapẽkos Slv (p. 10, Lkš, p. 20); sanarẽl = sanarẽl Šk (p. 11); nepasakì·si = nepasakì·si Lkš (p. 11); pasãki = pasãkė Nm (p. 13); sá·s'ùva Žlt e sá·s'ùva Lkš ‘quaderno’, p. 20 = sá·s'ùva; rẽ·ki Snt ‘urlò, gridò’ p. 26 = rẽ·ki; pasėmẽ·s Žvr ‘avendo preso’ = pas'ẽ·m'e·s (p. 27), lẽ·k'e, lẽkė Grš = lẽ·ke; màno Bbl = mànu (p. 29), mànu Nm = màno (p. 38), sė·ilė = sė·ili (p. 34); mō·ki·to·je Grš = mō·ki·to·je (p. 39), ma mō·ki·to·j'ė

128

Recenzijos

Žet – p. 74, septi·nezdė·šimt Slv ‘70’ = septýniaz·de·šimt (così anche a p. 40); aplīn[k] Snt = aplīn[k] – p. 52; kutjù Lkč = kúju – p. 75; kìtrausim ‘faremo i furbi’ Nm = kýt rausim – p. 81; pjok’ėlis Ssr = pjokė’lis – p. 80; vežt́s = vežt́s – p. 92; apsirė·dœ Nm = apsir’ė·dœ – p. 89, trūko ‘si strappò’ Grš = trūko – p. 89; skrāmna Šk del tutto inatteso, cfr. il prestito skrum̃nas, -à Slv, Lkš, avv. skrum̃niai in LKŽₓᵢᵢ 1100 (Lkš) – p. 93; v’iená.í. = viená.í (pp. 43, 152); žieda Grš = žieda (p. 91), išvašūoti Snt – p. 97 (cfr. la stessa parola išvašūoti Snt, p. 602); slėpkivos Bbl = slėpkivos Bbl, p. 106; visa, ró·dos, grā·ba. Nm = visa, ró·dos, grā·ba (p. 106); rìje Ssr = rìje (p. 113); plėše Slv = plė·šœ – p. 115; s’uvūos Snt = siuvúos – p. 121; i·siso·d́s VšR = i·siso·d́s – p. 132; lužinė Grš = lužinė[ja] – p. 134; rū·kščors Grš – p. 135 (chissà se sia possibile pronunciarlo così); neižlėks Grš = neišlėks – p. 153; sprė·st Šk = sprė·st – p. 154; nusistakò·rint Nm ‘morire’ = nusistakòrit – 162; i· spīnta. Žlt = i·spinta. – p. 163; piena. = piena. p. 167; sen’ūnas Ssr – p. 168 = sen’ūnas – Slv, Snt, Lkš – p. 38; stī·gos Grš = stī·gos – p. 176; stós Žlt = stós – p. 185; acistó·si Bbl = acistósi – p. 186; žī·rklės Bbl (p. 195) e žī·rklės Bbl (p. 754); medin’ū [s] stri·pūs Bbl = medin’ū[s]… – p. 197; stūkis (2) Snt = stūkis (2) – p. 200; slāstai Lkš ‘trappole’ – p. 201, – sląstai (1) – p. 105; lė·tas Br = lė·tas – p. 201; su dviem Šk = su dviem – p. 210; acišukt Lkš e acuksi Grš = acišukt, acuksi – p. 214; no·tėvu Nm = no·tėvo – p. 215; i·sisūkor Lkš = i·sisūku, ma i·sisūku Nm = i·sisūkor p. 215; sūriai Šk = sūriai (udito a Žvr, Kbr) – p. 224; svėbelis (1) ‘fiammifero’ = svėbelis – p. 229; linamī·n’us Snt = lināmī·n’us – p. 231; mė·s = mė·s Grš – p. 247; smė·lu Lpl = smė·lu (gen. sing.) – p. 246; atė·jo·Grš = atė·jo· p. 248; apstó·jœ Zp = apstó·jœ – p. 250; šėkas 4 (LKŽₓᵥᵢ 615 da Nm, a Grš non è indicato chiaramente; forse šėkas); è dubbia la posizione dell’accento nelle parole šėnės šėnis, perché nell’esempio di LKŽₓᵥᵢ 616 non è segnalata; ōbuolūs Šk = ōbuolūs – p. 272; i·šikna. Ssr = i·šikna. – p. 272; šiknāpurtis (1) Žlt, parola di un aneddoto sulle correzioni linguistiche di K. Ulvydas – p. 272; nę·da Ssr = n’ę·da – p. 306; taisī·sis Snt = taisī·sis – p. 274; lī·tu. ‘pioggia’ Žlt = lī·tu. – p. 276, anche lī·tu.s Lpl, p. 295, aplīn[k] Snt = aplīn[k – p. 277; vīlną Šk = vīlną – p. 277; širdì Grš – širdì – p. 284; uogōjū Lkč ‘luoghi dove crescono le bacche’ = uogōjū Lkč (nella stessa frase) – p. 529; šituodu, riportato separatamente nella voce šitas, è ripetuto – p. 287; kū·na Grš = kū·na – p. 290; sę·tūvi Lkč – p. 299 – cfr. sę·tuvę (3ª) Grš, Ssr – p. 44; dūr̄ses Lkš = dūr̄ses – p. 312, pę·kla, Šk = pę·kla. – p. 313; mō·jœ Slv = mō·jœ – p. 379; užlī·jœ = užlī·jœ Slv – p. 379; su žaršim = su žaršim – p. 311; bro·līene VšR = bro·līene – p. 314; parėju Ssr = parėju – p. 323; vakarėlei Lpl = vakarėlei – p. 323; rūpi VšR = rūpi – p. 323; pašò·kīsim Snt ‘faremo ballare’ = pašò·kīsim – p. 323; špėga ‘spia’ Nm = špėga – p. 330; pīksta Šk = pīksta – p. 331; krė·zdavu Šk, neprikrė·zdavo:m Jnk = krė·zdavu, neprikrė·zdavom – p. 339, tė·kinu Nm = tė·kino – p. 331; ankstīva Grš (p. 352), ma ankstīvas,

129

Recenzijos

-à (4) nel volume I; piētus vīrt Br (= [reikoe] piētus vīrt – p. 355); plūgas (1) Ssr = plūgas (2) – p. 356; liēsa Nm = liēsa – p. 361; pi'gdāũ Grš = pi'gdāũ – p. 371; givėt Šk = gi'v'ét – p. 374; trãukte trãukdavo Grš – p. 378 (ma correttamente trauktė trãukdavo nella stessa frase a p. 455); algà. Šk = algà – p. 379; ac'ũ zdavo Grš = ac'ũ zdavo – p. 379; rīta Grš = rīta – p. 392; gi'vunē'li Šk = gi'vunē'li – p. 395; abdrõ ži Grš = abdrõ-ži – p. 397; teisingai Lkš = teisingai – p. 404; žmõ'ni:z bãi.lu.s Bbl = žmõ'ni. s... – p. 512, 523–524, 526, stvė'r'i,ėmė Snt = stv'éri p. 413; ko'k'ės ž'ūrkes Šk = kó'k'es... – p. 416; terliũgas, -ė (2) Lkč persona corpulenta, ma nella frase t'erlũgos kók'os [gambe] – p. 417; tetėnas Lkš (Žvr, Grš) può forse diventare la forma tetėnč Lkš – p. 421; t'ė'tūks Grš da tę'tūkas, come sarebbe potuto derivare? – p. 421, linguõje Snt = linguõje – p. 425; t'iku Lkš = t'iku – p. 430; vietõ Grš = vieto[je] – p. 436; vaikãi Grš = vaikãi p. 421; ižgalã'stas Lkš, cfr. ižgalã'stas Lkš = ižgalã'stas – p. 453; i būda = i būda – p. 454; pl. strum. dviem = dviem p. 454; tám šeimininkui Ssr = tám šeimininkui oppure šeimin'kui – 457; nulėkusi Šk = nulėkusi – p. 460; arklù,arklų, žagrių‘ non è una parola zanavyciana – p. 477; triũšai sost. (4) = triũšai Ssr (4) – p. 479; tr'ũ zdavo – 479; tr'usūs tr'ūsœ Bbl (senza alcun accento) = tr'usùs tr'ū-sœ – p. 479; litu sost. «pioggia» = l'ītu. Snt – p. 480; skõ'ni Lkš = skõ'ni. – p. 483; no stõ-gu Ssr = no stógu ~ nuo stógo – 486; rėkt Grš = rẽkt – p. 48; acitūpœ.s Lkš = acitū-pœ.s – p. 488; šo'kimas Lkš = šo'kimas (2) – p. 503; ko'ši Snt = kõ ši ~ kõšė – p. 471; teli-cã.ite Grš = teli'cãut'e – p. 499; turkýtė Nm (LKŽ XII 1141) – frase non accentata, scritta dalla redazione del LKŽ stessa in forma standard – p. 502, bė'ga Grš = bė'ga – p. 515; gen. pl. lít'is Grš = lít'is – p. 515; užvī'davu Snt = užvī'davu – p. 516; dúos Snt = dúos – p. 517; póter'us Snt = póter'us – p. 517; ū'kœ Br = ū'kœ – p. 522; neprarū'ki Šk = neprarū-ki – p. 523, prisirū'kœ.s Žvr = prisirū'kœ.s – p. 526; nuti'sus'os Bbl = nuti'sus'os – p. 526–527; ùsa. Ssr = ùsa. – p. 532; t'ikren'i'b'u Grš = t'ikren'i'b'u – p. 550; ž'ūrki Snt = ž'ūrki – 553; visõ'k'u. Šk = visõ'k'u. – p. 564; ž'ū'rim Ssr = ž'ū'rim – p. 568; acilõ šus Šk = acilõ šus – p. 564; tiė Bbl = tiė – p. 533; neišuteli'čœu Nm = neišutė'li čœu – 533; štakiėtu Snt – p. 534 = štakiėtu. Snt – p. 335; žã.rnãs Šk = žãrnas – p. 535; l'isk Žvr = l'isk – p. 539; jautės Grš = jautės – p. 568; valkatė'l'u. Bbl = valkat'ė'l'u. – p. 570, s'iki. Snt = s'īki. – p. 570; sõ du Šk = sõdu Šk – p. 583; išvarinėjo. Grš = išvarinė-jo – 583; išlėgdavo Grš = išlėgdavo – p. 601; piendz Nm = piendz p. 602; susigrėb'au Lpl = susigrėb'au – p. 605 (studenti); kãeturezdėši[m] Nm = k'ãeturez,dė-ši[m] – p. 516; i p'ėkla. Šk = i p'ėkla. – p. 643; vėži. Lkš = vėži. Lkš, come anche vėži. – p. 648; mūdu Grš = mūdu – p. 642; žadė Grš = žadė[jo] – p. 680; pirmūnė Žlt = pir-mūnė – p. 653; su viena Šk = su viena (invenzione degli studenti) – p. 656; tė'vu (!) ašaras ivã-rœ.s Grš – p. 586 (la stessa frase); lūpom Br = lùpo.m – p. 657; n'ėra Jnk = n'ėra, n'ėr – n'ėr p. 657; gi'vė'davu Šk = gi'v'ė'davu – p. 658; viengėrklis, -ė Snt = viengėrklis

130

Recenzijos

(2) – p. 658; mùs Nm = mùs[u] – p. 662; aprėngtas Lkš = àprenk tas (dialetto nj, parola?) – p. 663; senùnas Šk – senũnas p. 664 (cfr. la voce seniūnas p. 38); výkdyti, -o, -ė, ma la voce dà vỹgdo Jnk – p. 665; pòlku. SNT = pòlku. – p. 670; ãš PLB = ãš – p. 674; lẽtas Grš = lẽtas – p. 676; dúobe. SNT = duõbe. – p. 682; visàp SLV – non zanavyciano, ma fatto appartenente ai kapsai (famiglia mista) – p. 686; kãjeu SSR = kãjau (formazione ortografica) – p. 687; kità turėdavo į pavarìt = kità... NM – p. 689; ùlič'o SNT – p. 690, completamente omesso; ižbėks JNK = ižbėks – p. 691; viščūkais SLV = viščūkais p. 692 ecc.

Sono riportati accenti non corretti: skambùs, -ì (2) = (4) – 65; skyrýbos (2) Lkš = skyrýbos (?) – p. 78 (cfr. skirìbu Grš – p. 80); skùpìbi. (1) SNT = 2 (p. 96); snarglė (2) BR = (4) – p. 128; spangális, -ė (1) «cieco» (2) = spangális Grš – p. 135; sulýgėšnis, -ė (2) SNT = (4), perché si dice sulìgesñtū – p. 218; sunkùlis, -ė (4) SNT = (2) – p. 220; svarbùs, -ì (1) = (4) – p. 229; špõsas (1), ma špòsūs LPL – p. 332 non sembra consentire di ipotizzare l'accento 1; lo strumentale singolare su špòrais (p. 332) non indica la forma špòros; anche la forma šr̀ùbas (2) non è convincente (p. 334); tekarmìà (1)? – p. 405; visiškài LKG – non è riportato il paradigma flessivo di questa parola e non è specificato se sia visiškai – p. 409; televizija (1) Lkš = televizija (1) (nj.) – 411; trimar̃gis (1) JNK = (2) – p. 471; triptìnis (1) Lkš = 2 – p. 476; trỹs (4) – i monosillabi non hanno classi accentuali; inoltre, il genitivo trijų NM – p. 477; strumentale singolare pritveriamà ŽLT = pritveriama – p. 514; užsiėmimas BD, Lkš (1) = (2) – p. 540; vardijìmas (2) = (1) – p. 577; vieni dieninis, -ė (2) Lkš = (1) – p. 658; vienintėlis (1) Lkš = (2) – p. 658; vìsas, -à = (4); žérkolis (3ª) SNT = (1) – p. 706; voruškėlė sost. f. (2) «coccinella», da LKŽXIX 995(Nz) = voruškėlė (2) – p. 701; acistóje.s SNT = acistóje.s – p. 705; tìngin'u SLV (e anche žiema, vã sara = žiema., vã sara. SLV) = tìngin'u – p. 706; žąsinas sost. m. (1) = (3ᵇ) – p. 723; suvỹn'o ta (1) NM (così udito in precedenza a ŽVR, Bajoraičiai, VšR, ma non riportato) – p. 738; ži dĩ kapãi NM = ži dũ... – p. 739; pažìrãvimas (1) JNK, mentre è riportato solo pažỹravimas (1) – p. 753; krùmus SNT = krùmus – p. 760; žmògis tã Grš = žmògi stã – p. 763; didžiakó jis buvu = didžiakójis (2) – p. 770 ecc.

Classe accentuale non indicata: trinýtas, -a agg. = (1) = p. 471; trìnkteltas, -a Lkč = (1) – p. 427.

Le autrici hanno trovato moltissime espressioni idiomatiche. Forse è una buona cosa, ma è dubbio che molti proverbi lunghi (frasi complete) siano espressioni idiomatiche. Per esempio, eik seniem šunim kulìų skūsti «vai al diavolo» Šk – p. 36, anche alle pp. 348, 349; jopkìs išūti Šk «imprecare»; kaip stóvi teip brangùs JNK, NM, «senza beni» – p. 190; kaip užsukta radìje SSR – p. 217; ma a p. 314 no; sviedìni mùšti Šk «giocare a calcio» – p. 534; nè Dievui žvakės, nè vėlniui šakės SNT – p. 239; į šalį SNT – p. 242; nella voce ùtelės šerti è riportata la frase o j[ls] čė uodù šė.rt ẽis JNK – p. 263.

Inoltre, è discutibile che siano espressioni idiomatiche formulazioni come: senà mergà Grš, Šk – p. 37; skūrą nuimti «punire», į smertį; po smerties; šūdas storijų, šūdas plonųjų «in nessun luogo...

131

Recenzijos

sekė ‘non è da meno Snt (slavismo, gergo)’ – p. 395; tikrumõj Antanas, ‘inseminatore’ Snt (altrove sarà Jõnas, Pẽtras, Albīnas, come anche lì) – p. 544; la frase sul mese di vasaris compare due volte uguale – p. 601.

Spesso la stessa espressione figurata viene ripetuta: è considerata una locuzione fraseologica e una metafora: víenas šykis nemeluoja Šk – p. 49; la presunta locuzione fraseologica po šimts pýpkių si adattava alla locuzione fraz. po šimts nueiti ir po šimts pýpkių: per la metafora ė̃jo po šimc pípk'u viškas gerai Grš – p. 279, è ripetuta anche così: širdis ne vietoj ‘sono in ansia’: mà širdis ne vietoj Br e širdis ne vietoj ‘sono in ansia’: širdis ne vietoj – p. 285; per ėjimą šunims kulnų (kūlių) skūst si rimanda alle pp. 348 e 349; turbūt velnias uodegą užmetė Snt ‘non si riesce a trovare’ – p. 498, e turbūt velnias uodegą užmetė Grš e dar velnias uodegą užmetė p. 622, duoti tabòkos pauòstyti Šk – pp. 530 e 369; perché, per illustrare la parola žodžiui usai, è necessaria la frase tė uždarbači buvo paskàtinti (gerì Snt) – p. 532 (si trova anche a p. 536 sotto la voce uždarbẏs); la presunta locuzione fraz. užpakalis pilnas ‘sazio’ Lkš e l’altra, anch’essa presunta, pilnas užpakalis ‘sazio’ – p. 539; kalės vaikas ‘figlio illegittimo’ Lkš, Grš – dal gergo militare – p. 551; milėjo dainuot Grš – p. 616; veltui è stato mutuato dalla lingua comune, poiché ancora nel 1925 veltui non era compreso lì negli annunci locali dei racconti antichi); venà, ventiliãtorius non sono parole dialettali – p. 526; visas, -à ir visi, visos sono stati registrati come voci distinte, e così si ripete anche la locuzione fraseologica po visõm keturiõm ‘molto lungo’.

Si esprime insoddisfazione per la vita attuale in Lituania e per il popolo in generale: prasigi-v'ė̃nom (= prasigi-v'ė̃no·m), prasisiėkėm / o su tuo litù susikalbėt negalù Jnk; mà ją smalà / ta trispalvė. Snt (p. 114, ripetuto a p. 477); tók'u vagũ kaip lietuvẽi tai n'ėrà Br – p. 210; tàs / ka jĩ šìmc / lãndzbergis Jnk – p. 279; jeи gi·v'ė̃n'imas ši·diškas būvu prie tō[s] = tō smetõ·nos Snt – p. 342 (ebbene, che possiamo fare: mostriamo i pensieri nascosti degli ex personaggi, perfino davanti ai nipoti del padre della lingua, Jonas Jablonskis); šitām tá·rpœ tai sunkù gi·vė́t Grš – p. 389; jéi nebūtų. tarìbu. valdž'õs / ubagijè būtù pasidã·rusi Br – p. 519; ūš tàii ir paniekino· baltūši / ka teisingus vaidìnimu[s] sù·kė Nm – p. 549; vītis (2) simbolo dello stemma dello Stato lituano = Výtis (2) p. 695.

Sarà mancata attenzione in fase di revisione e ci si è fidati troppo, benché sia stato fatto molto lavoro. Gli utenti del dizionario, senza dubbio, si renderanno conto degli errori e non li diffonderanno nelle loro ricerche (ciò è del tutto chiaro e comprensibile). Queste cose capitano per la fretta e la disattenzione: ormai non c’è rimedio.

Vytautas Antanas Vitkauskas

Lietuvių kalbos institutas

P. Vileišio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva

132

Document details