HELEN MYERS

Ohajo valstijos universitetas

Tyrimų sritys: kalbų kontaktai, istorinė lingvistika, kino ir literatūros semiotika.

ANGLŲ KALBOS SKOLINIŲ ADAPTAVIMO IR INTEGRAVIMO LIETUVIŲ IR RUSŲ KALBOSE DĖSNINGUMAI

Anglų kalbos svetimžodžių adaptavimo ir integravimo būdai lietuvių ir rusų kalbose

ANOTACIJA

Be to, kad anglų kalba yra tarptautinio bendravimo kalba, ji tapo pagrindiniu skolinių šaltiniu šiuolaikinėms pasaulio kalboms. Tačiau, nepaisant to, kad skolinimasis iš anglų kalbos yra visuotinai pripažįstamas šiuolaikinio pasaulio kalbinis reiškinys, apie anglų kalbos skolinių įtraukimą į lietuvių ir rusų kalbas, turinčias daug bendrų kalbinių ypatybių dėl glaudžių istorinių kontaktų, rašyta nedaug. Šio straipsnio tikslas – klasifikuoti pagrindinius anglų kalbos skolinių adaptavimo ir integravimo į lietuvių bei rusų kalbų sistemas mechanizmus. Mano tyrimas rodo, kad anglų kalbos leksikos skolinimosi lietuvių ir rusų kalbose dėsningumai turi daug panašumų. Abiejose kalbose labiausiai paplitęs anglų kalbos skolinių integravimo būdas yra morfologinė adaptacija, ypač priesagų daryba. Kiti mechanizmai apima fonologinę, morfofonologinę ir sintaksinę adaptaciją bei žodžių kūrimą. Šios dvi kalbos taip pat pasižymi keliais savitais svetimos medžiagos asimiliavimo dėsningumais. Išanalizuoti duomenys rodo, kad morfologinė adaptacija produktyvesnė lietuvių kalboje nei rusų. Apskritai anglų kalbos skolinių integravimas į lietuvių ir rusų kalbas atspindi produktyviausius abiejų kalbų savitus žodžių darybos modelius.

RAKTAŽODŽIAI: skolinimasis, kalbų kontaktai, anglų kalbos skoliniai, lietuvių kalba, rusų kalba.

ESMINIAI ŽODŽIAI: skolinys, kalbų ryšiai, anglų kalbos svetimžodžiai, lietuvių kalba, rusų kalba.

Straipsniai / Articles

43

HELEN MYERS

ANOTACIJA

Anglų kalba yra ne tik tarptautinės komunikacijos kalba, bet ir didžiausias skolinių šaltinis šiuolaikinėms pasaulio kalboms. Nors skolinimasis iš anglų kalbos yra tapęs visuotinai pripažintu lingvistiniu šiuolaikinio pasaulio reiškiniu, anglų kalbos skolinių integravimas į lietuvių ir rusų kalbas, t. y. kalbas, dėl artimų istorinių ryšių turinčias daug bendrų lingvistinių bruožų, nėra dažnas tyrimų objektas. Šio straipsnio tikslas – suklasifikuoti pagrindinius anglų kalbos svetimžodžių adaptacijos ir integracijos mechanizmus lietuvių ir rusų kalbų sistemose. Tyrimas atskleidžia daug anglų kalbos leksikos skolinimosi būdų panašumų lietuvių ir rusų kalbose. Dažniausias anglų kalbos svetimžodžių integravimo būdas abiejose kalbose yra morfologinė adaptacija, ypač priesaginė daryba. Kiti integravimo būdai apima fonologinę, morfonologinę, sintaksinę adaptaciją bei žodžių darybą. Šių kalbų praktikoje naudojami ir keli skirtingi užsienio kalbos medžiagos asimiliavimo būdai. Kaip rodo analizuojami duomenys, morfologinė adaptacija produktyvesnė lietuvių nei rusų kalboje. Anglų kalbos skolinių integracija lietuvių ir rusų kalbose atskleidžia produktyviausius vietinius abiejų kalbų žodžių darybos būdus.

I. ĮVADAS

Be to, kad anglų kalba yra tarptautinio bendravimo kalba, ji taip pat tapo didžiausiu skolininių šaltiniu šiuolaikinėms pasaulio kalboms. Anglicizmai įtraukiami į įvairias sritis, tačiau tokiose srityse kaip informatika, elektroninė prekyba, verslas ir tarptautiniai santykiai anglų kalbos poveikis tradiciškai buvo didžiausias. Nors skolinimasis iš anglų kalbos yra visuotinai pripažįstamas šiuolaikinio pasaulio kalbinis reiškinys, apie angliškų skolinių įtraukimą į lietuvių ir rusų kalbas parašyta nedaug.

1.1. Lietuvių kalbos aplinka

Lietuvių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos baltų grupei ir, remiantis Ethnologue pateiktais duomenimis (Lewis, Simons, and Fennig (eds.) 2013), ja visame pasaulyje kalba apie 4 milijonus žmonių. Lietuvių kalba patyrė mažiau pokyčių nei bet kuri kita indoeuropiečių šeimos kalba. Kai kurie jos atitikmenys beveik tapatūs randamiems tik išnykusiose kalbose, tokiose kaip senovės graikų, sanskrito ir gotų, pvz., vyras „vyras“ liet./vȳras „vyras“ sanskr., platus „platus“ liet./platus „platus“ gr., sūnus Vardininkas „sūnus“, sūnaũs Kilmininkas „sūnaus“ liet./sunus Vardininkas „sūnus“, sunaus Kilmininkas „sūnaus“ got.¹. Vienas žymiausių prancūzų

¹ The above examples are taken from: Zinkevičius 1998.

44

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Patterns of Adaptation and Integration of English Loanwords in Lithuanian and Russian

kalbininkų Antoine’as Meillet teigė, kad kiekvienas, norintis išgirsti indoeuropiečių kalbos skambesį, turėtų klausytis lietuvių valstiečio.

Lietuvių kalbos istorijoje būta laikotarpių, kai jai didelę įtaką darė kitos kalbos. Mokslininkai išskiria lietuvių kalbos germanizacijos, polonizacijos ir rusifikacijos laikotarpius. Sąvoka „germanizacija“ nusako kalbinę įtaką, kurią patyrė Prūsijos lietuviai, gyvenę Rytų Prūsijoje nuo 15^th amžiaus ir sudarę didžiausią ne vokiečių gyventojų grupę². Vadinamasis Prūsijos laikotarpis buvo labai svarbus, nes pirmieji spausdinti lietuviški tekstai pasirodė Prūsijos kunigaikštystėje 16–17^th amžiais. Šios knygos tapo šiuolaikinės bendrinės lietuvių kalbos pagrindu. Tačiau Vokiečių ordino pralaimėjimas ir Prūsijos Vokietijos monarchijos įkūrimas Prūsijos lietuvius bei jų kalbą pastatė į nepalankią padėtį. Ilgainiui lietuvių gyventojų Prūsijoje smarkiai sumažėjo dėl maro ir po jo 18–20^th amžiais vykusios emigracijos į Vokietiją. Germanizacijos politika buvo sugriežtinta 19^th amžiuje. 20^th amžiaus pradžioje lietuvių dauguma liko tik į šiaurę nuo Nemuno ir teritorijose į pietus bei pietvakarius nuo upės.

Sąvoka „polonizacija“ nusako Abiejų Tautų Respublikos laikotarpį, prasidėjusį 1569 m., kai buvo sudaryta Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sąjunga, ir trukusį iki 1795 m. Tuo metu Lietuvos bajorija buvo polonizuota, o jos nariai laikė save lenkais, kilusiais iš Lietuvos (Zinkevičius 1998: 256). Lenkų kalba tapo vyraujančia, o lietuvių kalba buvo laikoma pagoniška ir su ja kovota mokyklose, bažnyčiose, politikoje ir kt. Tuo metu lietuvių kalbą vartojo tik valstiečiai. Zinkevičius mini atvejus, kai valstiečiai buvo baudžiami už tai, kad meldėsi lietuviškai (256).

Kai 18^th amžiaus pabaigoje Respublika prarado politinę įtaką ir buvo padalyta Rusijai, Prūsijai bei Austrijai, didžioji Lietuvos dalis atiteko Rusijos imperijai. Carinė valdžia įgyvendino įvairias rusifikacijos politikos priemones, įskaitant lietuviškos spaudos draudimą, o Lietuva tapo naujos Rusijos administracinės srities, vadintos Šiaurės Vakarų kraštu, dalimi. Lietuvos valstybė buvo atkurta 1918 m., po Pirmojo pasaulinio karo (259).

Iki šiol lietuvių kalba gebėjo išsaugoti savo archajiškus bruožus net ir patirdama didžiausią kitų kalbų, ypač lenkų, vokiečių ir rusų, priespaudą. Tačiau kai kurie mokslininkai reiškia rimtą susirūpinimą dėl dabartinės

² Istorinė informacija apie lietuvių kalbą pagrįsta Zinkevičius 1998.

Straipsniai / Articles

45

HELEN MYERS

lietuvių kalbon besiskverbiančių anglybių dienomis (Lietuvių kalbos draugija 1993; Klimas 1994). Per pastaruosius dešimtmečius lietuvių kalboje ėmė rastis šimtai anglybių, ypač jaunų miestiečių šnekamojoje kalboje. Daugelis šių anglybių pirmiausia atkeliavo per muziką, t. y. dainas, plokšteles, kompaktinius diskus, vaizdo įrašus, radiją, televiziją, filmus, taip pat su iš Vakarų atvykstančiomis roko grupėmis. Įvairūs Lietuvos laikraščiai, žurnalai ir populiarūs iliustruoti leidiniai spausdino straipsnius, kuriuose redaktoriai, žurnalistai, rašytojai, televizijos ir radijo diktoriai buvo raginami sustabdyti šį anglų kalbos skolinių antplūdį į lietuvių kalbą, pasireiškusį beveik visose gyvenimo srityse (Klimas 1994). Sunerimę kalbininkai mėgina numatyti, ar lietuvių kalba pajėgs atlaikyti tokią intensyvią anglų kalbos įtaką ir išsaugoti savitus archajiškus bruožus.

1.2. Rusų kalbos kontekstas

Istorinė baltų kaimynė rusų kalba atsidūrė panašioje padėtyje, kai po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusijai politiškai ir kultūriškai atsivėrus tarptautiniams mainams anglybės užplūdo jos kalbinę erdvę. Rusų kalba priklauso rytų slavų kalbų grupei, ja visame pasaulyje kalba maždaug 162 mln. žmonių (Lewis, Simons, and Fennig (eds.) 2013). Terminas „Runglish“, kurį 2000 m. sugalvojo rusų kosmonautai, apibūdindami savo bendravimą su kolegomis amerikiečiais Tarptautinėje kosminėje stotyje („The Expedition One Crew“), dabar plačiai vartojamas pavojingam anglų kalbos skverbimuisi į visas rusų gyvenimo sritis nusakyti; tai kelia nerimą dėl Puškino, Tolstojaus ir Dostojevskio kalbos grynumo. Pabrėžiant šio proceso svarbą, 2005 m. Rusijos vyriausybės pasirašytame Rusijos Federacijos federaliniame įstatyme „Dėl Rusijos Federacijos valstybinės kalbos“ (rg.ru) yra nuostata, draudžianti rusų kalboje vartoti svetimžodžius kaip valstybinės kalbos dalį, nebent tokie žodžiai neturi atitikmenų rusų kalboje. Tarp kitų vyriausybės priemonių, skirtų visuomenės susidomėjimui rusų kalba ir jos grynumu didinti, buvo 2007-ųjų paskelbimas Rusų kalbos metais (Newsru.com).

1.3. Tikslai

Per ilgą bendros istorinės raidos laikotarpį, atsiskyrus nuo indoeuropiečių kalbų šeimos, baltų ir slavų kalbose susiformavo daug bendrų naujovių, kurios jose tebeegzistuoja. Šiame tyrime mėginu išsiaiškinti, ar lietuvių ir rusų kalbos taiko panašius mechanizmus anglų kalbos skoliniams įtraukti į savo kalbines sistemas. Tyrimui naudoju įvairių žanrų medžiagą iš plataus korpuso

46

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Patterns of Adaptation and Integration of English Loanwords in Lithuanian and Russian

internetinėje rašytinėje terpėje, pavyzdžiui, internetiniuose laikraščiuose, tinklaraščiuose, forumuose, technologijų svetainėse ir akademiniuose straipsniuose. Kadangi internetas neabejotinai atspindi naujausią kalbų sąveiką, jis leidžia atskirti nuoseklius svetimų žodžių adaptacijos tikslinėse kalbose etapus. Remdamasi internetinėje komunikacijoje įsitvirtinusių anglybių stebėsena, apibrėžiu dažniausius anglų kalbos skolinių integravimo į lietuvių ir rusų kalbas modelius ir juos palyginu, kad nustatyčiau šių kalbų skolinių adaptavimo būdų panašumus ir skirtumus.

Atsižvelgdama į tai, kad lietuvių ir rusų kalbų kaitybos ir žodžių darybos sistemos turi daug bendrų bruožų, tikiuosi, kad ir anglų kalbos skolinių integravimo mechanizmai šiose kalbose bus panašūs.

II. SOCIALINĖS ANGLŲ KALBOS LEKSINIŲ SKOLINIŲ LIETUVIŲ IR RUSŲ KALBOSE PRIEŽASTYS

Pagal Weinreicho klasifikaciją, kurią pritaikė daugelis kalbų kontaktų srityje dirbančių mokslininkų, esama dviejų pagrindinių socialinių leksinių skolinių priežasčių: poreikis ir prestižas. Šiuolaikinė technologijų, žiniasklaidos, verslo ir roko muzikos raida Vakaruose, ypač Amerikoje, ir pastaraisiais dešimtmečiais vykęs šių reiškinių plitimas po pasaulį sukūrė poreikį „įvardyti naujus daiktus, asmenis, vietas ir sąvokas“ (Weinreich 1968: 56). Visuomenių modernizacija nuolat skatina atnaujinti kalbas naujais ištekliais. Nauji skoliniai iš anglų kalbos plūsta į daugelį pasaulio kalbų, įskaitant lietuvių ir rusų, ir užpildo jų leksikos spragas (Winford 2010: 38).

Toliau pateiktame pavyzdyje (1) angliško žodžio ‘multimedia’ integracija į lietuvių ir rusų kalbas reiškia ne vien leksinį skolinimąsi, bet pirmiausia atspindi visos sąvokos „kelių medijų naudojimas, įtraukimas ar aprėpimas“ perėmimą (Meriam-Webster).

(1) multimedija (Lt.) / mul’timedia (Rus.) ‘multimedija’

Ne visada aišku, kas skatina skolintis. Kai kuriais atvejais skolintas žodis pakeičia savąjį, turintį tą pačią reikšmę. Pavyzdys (2) rodo, kaip anglų kalbos skolinys daiver pakeičia rusų kalbos žodį nyrjal’ščik, turintį tą pačią reikšmę.

(2) daiver (Rus.) ‘naras’ – nyrjal’ščik (Rus.) ‘naras’

Nardymo sąvoka rusų kalboje egzistavo nuo seniausių laikų, todėl jai įvardyti buvo vartojamas šią sąvoką nusakantis žodis. Iš tiesų daugelis slavų

Straipsniai / Articles

47

HELEN MYERS

kitose kalbose šaknies nyr-/nir- variantų esama žodžiuose, žyminčiuose su nardymu susijusius objektus ar veiksmus, pvz., nyrka (Blrs.) „ančių rūšis“ (Носовичъ 1984: 343); wynurzyć (Pol.) „iškilti į paviršių“ (Vasmer Etymological Dictionary), kroat. ponirati „grimzti / išnykti“ (Bujas 2008: 1112) ir kt. Tai, kad ši šaknis vartojama ir kitose slavų šeimos kalbose, rodo jos bendraslavišką kilmę. Akivaizdu, kad skolintasi daiver ne dėl būtinybės. Šiuo atveju prestižas taip pat neatrodo tikėtina motyvacija, nes šiuolaikinėje rusų kalboje nėra tendencijos bendrinės leksikos žodžius keisti jų angliškais atitikmenimis. Vis dėlto pastaruoju metu kai kuriose srityse skolintasis daiver tapo vis populiaresnis ir vartojamas net dažniau nei savas rusų kalbos žodis nyrjal’ščik. Rusų nacionalinio tekstyno duomenimis (žiūrėta 2013 m. rugpjūčio 26 d.), daiver grožinės ir negrožinės literatūros tekstuose pavartotas 4 kartus, o laikraščiuose – 54 kartus; tuo tarpu nyrjal’ščik literatūros tekstuose pavartotas 50 kartų, o laikraščiuose – tik 33 kartus. Daugumoje kontekstų daiver reiškia „nardymas kaip profesija“, o savas žodis nyrjal’ščik vartojamas plačiau ir gali reikšti tiek „profesionalų narą“, tiek „nardantį savo malonumui ar kaip pomėgiu užsiimantį asmenį“. Tačiau šis skirtumas subtilus, galima rasti kontekstų, kuriuose daiver yra beveik sinonimiškas nyrjal’ščik (3):

(3) A akvalang dajut tem, u kogo est’ sertifikat daivera–ljubitelja. „Aqualangą gauna tie, kurie turi narų mėgėjų sertifikatą.“

Manau, kad rusų kalbos žodžio nyrjal’ščik ir kitų savų žodžių pakeitimą nebūtinai lemia prestižas – veikiau bendra kalbos paprastinimo tendencija.

Panašių pavyzdžių esama ir lietuvių kalboje. Pavyzdžiui, angliškas skolinys brauseris (liet.) „naršyklė“ dažnai vartojamas vietoj savos formos nar ykle (liet.), kuri iš pradžių reiškė „užtvarą upėje žuvims gaudyti, tinklą“, tačiau tobulėjant technologijoms pradėta vartoti ir reikšme „naršyklė“. Lietuviška paieškos sistema google.lt (žiūrėta 2013 m. rugpjūčio 26 d., http://www.google.lt/#fp=a5f7ece00357cd65&q=brauseris) pateikė 514 000 brauseris vartosenos atvejų Lietuvos interneto svetainėse reikšme „naršyklė“ ir 1 080 000 naršyklę atvejų; dauguma jų pavartoti reikšme „naršyklė“, pvz., Naršyklė „Firefox“ „naršyklė Firefox“, o kai kurie – reikšme „tinklas žuvims gaudyti“, pvz., Iš naršyklės atnešė aukšlių „iš tinklo atnešė aukšlių“. Tikėtina, kad kai kuriose srityse, šiuo atveju technologijų srityje, angliški žodžiai įsitvirtina ne vien dėl poreikio „užpildyti leksikos spragas“ (Winford 2010: 38), bet ir dėl bendros įvairių kalbų vartotojų tendencijos vartoti tam tikrą universalią terminiją, kuri supaprastina bendravimą.

Šios situacijos analizė kelia klausimą, ar išliks abu žodžiai – skolinys ir savas leksemas. Pasak Weinreich,

48

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Patterns of Adaptation and Integration of English Loanwords in Lithuanian and Russian

svetimų žodžių, nežyminčių naujos sąvokos ir todėl dubliuojančių esamą leksiką, perkėlimas sukelia vartosenos painiavą, kuri paprastai apsiriboja pirmaisiais kalbų kontaktų etapais (Weinreich 1968: 54). Galiausiai vieno iš terminų gali būti atsisakyta arba abu gali išlikti kalboje, vartojami apibrėžtame kontekstų diapazone.

III. SKOLINIŲ TIPAI LIETUVIŲ IR RUSŲ KALBOSE

Prieš analizuojant angliškus skolinius lietuvių ir rusų kalbose, svarbu patikslinti terminiją, kuri bus vartojama skolinimuisi ir jo tipams apibrėžti.

Skolinimasis tradiciškai skiriamas nuo interferencijos arba perkėlimo, siejamo su antrosios kalbos įsisavinimu (Winford 2010). Skolinantis medžiaga iš nedominantinės šaltinio kalbos (SL) kalbėtojų tarpininkavimu perkeliama į kalbą recipientę (RL), kurios kalbėtojams ji yra dominuojanti arba pagrindinė kalba, t. y. veikia recipientės kalbos agentyvumas (Winford 2005: 377). Skolinantis paprastai perimamas žodynas, o kartais ir struktūros elementai. Pasiskolinti elementai tam tikru mastu asimiliuojami ir visiškai integruojami į recipientės kalbos lingvistinę sistemą. Kad kalbėtojai juos atgamintų, šaltinio kalbos žinoti nereikia. O neasimiliuoti elementai dažnai vadinami kodų kaita (Loveday 1996; Myers-Scotton 2003); jiems paprastai reikia dvikalbystės ir sąmoningo kalbėtojų dėmesio. Haugeno tipologijoje (1950: 212) skoliniai skirstomi į perėmimą ir pakaitą pagal tai, ar išlaikomi svetimumo požymiai. Kai kalbėtojai pasiskolintuose žodžiuose pakeičia morfemas, jie parodo atpažįstantys šių morfemų atitikmenis (213). Tačiau Haugeno tipologijoje neatsižvelgiama į fonologinę imitaciją. Leksiniai skoliniai paprastai adaptuojami ne tik morfologijos, bet ir kitais lygmenimis, kol tampa nebeatskiriami nuo savos kalbos medžiagos (Winford 2005). Šiame darbe remiuosi van Coetsem pasiūlyta ir daugelio šiuolaikinių kalbininkų palaikoma tipologija, kurioje skolinimasis apibūdinamas kaip dinaminis imitacijos ir adaptacijos procesas, o ne kaip galutinis jo rezultatas. van Coetsem imitaciją apibūdina kaip „pagrindinį skolinimosi mechanizmą“, kuriuo sukuriamas apytikris šaltinio kalbos elemento atitikmuo (van Coetsem, cituojamas pagal Winford 2005). Po imitacijos dažnai vyksta adaptacija: skoliniui priskiriamos recipientės kalboje tai žodžių klasei būdingos lingvistinės ypatybės. Šio proceso rezultatai – „tiesioginiai“ skoliniai ir mišrieji skoliniai, kurie papildo recipientės kalbą įvairiais integracijos etapais, nepaveikdami recipientės kalbos

Straipsniai / Articles

49

HELEN MYERS

struktūra. Dauguma anglų kalbos skolinių lietuvių ir rusų kalbose priskiriami „tiesioginių“ skolinių ir skolinių darinių kategorijai. Pavyzdžiai (3) ir (5) iliustruoja „tiesioginius“ skolinius, kurie į recipientų kalbas įtraukiami „grynuoju“ pavidalu, be pakeitimų, išskyrus fleksinių afiksų pridėjimą giminei, linksniui ir skaičiui derinti. Pavyzdžiai (4) ir (6) yra skoliniai dariniai ir parodo, kaip prie skolinto kamieno pridedamos darybinės priesagos, kad skolintas vienetas atitiktų skolinimosi kategoriją. Rusų brutal’nost’ atveju (4 pavyzdys), kilusio iš anglų kalbos žodžio „brutality“, priesaga -NOST’- žymi abstraktųjį moteriškosios giminės daiktavardį ir yra sinonimiška anglų kalbos priesagai -ITY- tokiuose žodžiuose kaip „mortality“, „partiality“ ir kt. Lietuviška priesaga -AV- žodyje finansavo („finansavo“) yra modifikuota veiksmažodinės priesagos -AU- forma, kuri prieš balsį virsta -AV-.

(3) prediktor (rus.) „predictor“ – tiesioginis skolinys

(4) brutal’-NOST’ (rus.) „brutality“ – skolinys darinys brutalus.Daiktavardis.Abstraktus.Mot.G.

(5) singl-AS (liet.) „single (CD)“ – tiesioginis skolinys singl.Daiktavardis.Vyr.G.Vard.Vnsk.

(6) finans-AV-O (liet.) „financed“ – skolinys darinys finans.Veiksmažodis.Būt.L.Vnsk.

Lietuvių ir rusų kalbose taip pat esama kitų leksinių skolinių tipų, pavyzdžiui, semantinių vertinių, tačiau jų nėra tiek daug, kiek skolinių. Pavyzdžiai (7) ir (8) iliustruoja angliško žodžio „skyscraper“ rusų ir lietuvių kalbų vertinius. Lietuviškame pavyzdyje (8) balsė /o/ vartojama išverstiems šaknies elementams dang- („sky“) ir -raižis („scraper“) sujungti.

(7) nebo-skrėb (rus.) „skyscraper“ – pažodinis vertinys (kalkė) sky-scraper

(8) dang-o-raižis (liet.) „skyscraper“ – pažodinis vertinys (kalkė) sky-o-scraper

Anglų kalbos skolintoms sąvokoms perteikti tiek lietuvių, tiek rusų kalboje taip pat vartojami naujadarai, sudaryti vien iš savos kalbos žodžių ar morfemų arba iš savos kalbos elementų ir svetimos kalbos dėmenų. Ne visada įmanoma paaiškinti tokių naujadarų motyvaciją. Remiantis Haugeno ir Winfordo sukurtomis tipologijomis, toliau pateiktas pavyzdys (9) yra visiškai savos kalbos naujadaras, rusų kalboje vartojamas ženklui „@“ nusakyti; angliškai jis ištariamas kaip vietos prielinksnis „at“. Visai neaišku, kodėl rusai nusprendė ženklą @ vadinti mažybine daiktavardžio „šuo“ forma, tačiau daugelyje kitų kalbų šis ženklas taip pat vadinamas gyvūnų vardais.

50

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Patterns of Adaptation and Integration of English Loanwords in Lithuanian and Russian

taip pat ir kitose kalbose. Pavyzdžiui, vengrų kalboje jis vadinamas „kirminu“, suomių – „katinu“, graikų – „antis“, o korėjiečių – „sraige“³.

(9) sobač-K-A „@ ženklas“ – savos kūrybos darinys

Šuo.Daiktavardis.Mažybinė-forma-Mot.Gal.Vns.

Hybrid creations, which are bilingual in nature (Haugen 1950) and involve transfer of some structural patterns of the recipient languages, represent productive type of word formation in both Lithuanian and Russian. Hybrid in example (10) from Lithuanian is a fixed noun phrase, which consists of the native head noun svetaine ‘guest-room’ and the borrowed modifier interneto, which is adapted to the Lithuanian agreement system through the addition of the native inflectional affix -o which denotes masculine singular noun in genitive case.

(10) internetO svetaine (Lt.) „svetainė“ – mišrus darinys

internet.Mot.Kil.Vns.-svečių kambarys

Pavyzdyje (11) pateiktas sudėtinis hibridinis darinys iš rusų kalbos, sudarytas iš tiesioginio skolinio dip „dip“ ir savos kilmės žodžio namazka „užtepėlė“ – pirmosios linksniuotės moteriškosios giminės daiktavardžio, pasibaigiančio –a, kuris, būdamas šio sudurtinio žodžio pagrindinis dėmuo, lemia jo kaitybą.

(11) dipnamazka (Rus.) „dip“ – sudėtinis hibridinis darinys

dipas–užtepėlė

IV. SKOLINIŲ FONOLOGINĖ, MORFOFONOLOGINĖ, MORFOLOGINĖ IR SINTAKSINĖ INTEGRACIJA

IV.1. Fonologinė integracija

Skolinių asimiliacijos laipsnis prie recipiento kalbos lingvistinės sistemos priklauso nuo to, kiek laiko skolinys gyvuoja kalboje, ir nuo kitų sociologinių veiksnių. Tačiau pats laikas asimiliacijos greičio neveikia; jis veikia vartojimo dažnumą, kuris didina asimiliacijos laipsnį (Holden 1976). Kad skolinių integracija būtų visiška, juose vyksta įvairūs garsų pokyčiai, pritaikantys juos prie tikslinės kalbos fonologinės sistemos.

³ Компьютеры и жизнь. «Собачка» @: Мифы и реальность», accessed August, 27, 2013, http://articles.org.ru/blog/item/170

Straipsniai / Articles

51

HELEN MYERS

Toliau pateikti pavyzdžiai (1–8) iliustruoja keletą pastebimų anglų kalbos skolinių fonologinės adaptacijos dėsningumų lietuvių ir rusų kalbose:

1. Anglų kalbos beveik atvirasis priešakinis balsis [æ] rusų kalboje virsta arba viduriniu centriniu [ə], arba atviruoju priešakiniu nelūpiniu [a]:

(12) estAblishment (Engl.) – istEblišment (Rus.): [æ] → [ə]

(13) artifAct (Engl.) – artefAct (Rus.): [æ] → [a]

2. Anglų kalbos pusiau atvirasis užpakalinis balsis [ɔ] rusų kalboje virsta pusiau uždaru užpakaliniu [o]:

(14) shOpping (Engl.) – shOping (Rus.): [ɔ] → [o]

3. Anglų kalbos dvibalsis [əu] rusų kalboje taip pat virsta [o]:

(15) discOUnt (Engl.) – diskOnt (Rus.): [əu] → [o]

4. Anglų kalbos vidurinis centrinis [ə] lietuvių kalboje virsta uždaruoju priešakiniu [i]:

(16) bUsinEss (Engl.) – bIznIs (Lt.): [ə] → [i]

5. Anglų kalbos aproksimantas [w] rusų kalboje virsta lūpiniu-dantiniu frikatyviniu [v]:

(17) Wok (Engl.) – Vok (Rus.)

6. Skardūs galiniai priebalsiai angliškuose skoliniuose rusų kalboje duslėja, t. y. [d] → [t]:

(18) branD (angl.) – brenD (rus.): [d] → [t]

7. Palatalizuoti priebalsiai dažnai praranda palatalizaciją, t. y. [n’] → [n]:

(19) dimiNutive (angl.) – dimiNutiv (rus.): [n’] → [n]

8. Ne palatalizuotų priebalsių palatalizacija prieš priešakinius balsius yra dar vienas įprastas angliškų skolinių fonologinės adaptacijos rusų kalboje modelis, t. y. [l] → [l’]:

(20) pLease (angl.) – pLiz (rus.): [l] → [l’]

Dauguma skolinių praranda fonologinius svetimumo požymius ir prisitaiko prie skolinių kalbos gimtosios tarimo sistemos. Tačiau kartais, ypač pradiniais integracijos etapais, skolinti žodžiai išlaiko fonologines formas, kurias turėjo šaltinio kalboje, nepaisant to, kad šios formos prieštarauja gimtosios kalbos normoms. Tai iliustruoja (21) ir (22) pavyzdžiai, kuriuose priebalsiai [r] ir [z] prieš priešakinį balsį [e] išlieka kieti, nors rusų fonologija reikalauja, kad šioje pozicijoje priebalsiai būtų palatalizuojami. Tačiau skolinyje juzer jau vartojami abu [z] variantai – kietasis ir minkštasis

52

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Patterns of Adaptation and Integration of English Loanwords in Lithuanian and Russian

— tai rodo laipsnišką kalbos normų derinimą, siekiant fonologiškai pritaikyti skolinius prie gimtosios kalbos normų.

(21) spRead (angl.) – spRed (rus.): [r] → [r] (pagal gimtosios kalbos normas turėtų būti [r] → [r’])

(22) uSer (angl.) – juZer (rus.): [z] → [z] (turėtų būti [z] → [z’])

IV.2. Morfofonologinė adaptacija

Kad visiškai įsilietų į rusų arba lietuvių gimtąsias kalbines sistemas, kai kurie skoliniai vienu metu patiria ir fonologinių, ir morfologinių pokyčių. Produktyviausi fonologiniai procesai yra priebalsių skardėjimas, duslėjimas ir palatalizacija, balsių redukcija nekirčiuotuose skiemenyse ir balsių pakeitimas pagal gimtosios fonologijos taisykles. Morfologinio lygmens pokyčiai paprastai apima gimtųjų kaitybos ir (arba) darybos priesagų pridėjimą nekeičiant žodžio klasės.

(23) educational (Engl.) – edukac-IN-IS (Lt.) – fonologinė adaptacija: regresyvinė [t] palatalizacija į [s’] prieš priešakinį balsį [i]; morfologinė adaptacija: būdvardžio priesagos -IN- ir kaitybos priesagos -IS, tradiciškai vartojamos lietuvių kalboje vardininko linksnio vyriškosios giminės vienaskaitos būdvardžiams žymėti, pridėjimas.

(24) tranSaction (Engl.) – tranZakc-IJA (Rus.) – fonologinė adaptacija: priebalsio [s] skardėjimas į [z] prieš balsį; morfologinė adaptacija: kaitybos priesagos -IJA pridėjimas, žymint vardininko vienaskaitos -ja kamieno moteriškosios giminės daiktavardį.

(25) converSion (Engl.) – konverT-AC-IJA (Rus.) – fonologinė adaptacija: skolinyje esančio postalveolinio pučiamojo priebalsio [ʒ] pakeitimas dantiniu sprogstamuoju priebalsiu [t]; morfologinė adaptacija: priesagos -AC- pridėjimas, žymintis moteriškosios giminės daiktavardį. Šios adaptacijos morfologinis elementas yra labai produktyvus rusų kalbos modelis, kurį galima aptikti ir annotacija (Rus.) „anotacija“, reputacija (Rus.) „reputacija“, dissertacija (Rus.) „disertacija“ ir kt.

IV.3. Morfologinė adaptacija

Remiantis šiame tyrime išanalizuotais duomenimis, morfologinė asimiliacija, regis, yra produktyviausias anglų kalbos skolinių integravimo modelis tiek lietuvių, tiek rusų kalboje. Daugeliu atvejų prie skolintos daiktavardinės bazės pridedami afiksai, kad būtų sukurtas kitos morfologinės klasės neologizmas arba žodis būtų perkeltas į kitą semantinę grupę nekeičiant jo žodžio klasės. Lietuvių ir rusų kalbose vartojamos ir darybinės priesagos, ir priešdėliai, tačiau mano analizė rodo, kad abiejose kalbose priesagų daryba yra kur kas produktyvesnis skolinių adaptavimo būdas nei priešdėlių daryba.

(26) brutal’-NOST’ (Rus.) „žiaurumas“, virulent-NOST’ (Rus.) „virulentiškumas“

(27) diminutiv-N-Y (Rus.) „deminutyvas.AD“.

Straipsniai / Articles

53

H E L E N M Y E R S

(28) NE-diskont-IROVA-NN-YI (Rus.) „nediskontuotas (dydis)“

(29) internet-IN-IS (Lt.) „susijęs su internetu“

(30) finans-AV-O (Lt.) „finansuotas. Veiksmažodis“

(31) finans-AV-IM-AS (Lt.) „finansavimo procesas“

(32) monitor-AV-O (Lt.) „stebėtas. Veiksmažodis“

(33) monitor-AV-IM-AS (Lt.) „stebėjimo procesas“

(34) AT-kod-UO-TI (Lt.) „iškoduoti“

Pavyzdžiai (26–34) iliustruoja įvairias morfologines priemones, kuriomis lietuvių ir rusų kalbose anglų kalbos skoliniai integruojami į kalbų sistemas. Pavyzdyje (26) daiktavardžiai adaptuojami pridedant priesagą -NOST’-, kuri nurodo daiktavardžio abstraktumą, analogiškai rusų kalbos žodžiams vozmožNOST’ „galimybė“, sposobNOST’ „gebėjimas“, pokorNOST’ „nuolankumas“ ir kt.; ši priesaga atitinka anglų kalbos daiktavardžių priesagas -ITY ir -ENCE, kaip žodžiuose „mobility, excellence“ ir kt. Pavyzdyje (27) pateikiamas vedinys būdvardis, sudarytas prie tiesiogiai pasiskolinto daiktavardžio diminutio (Rus.) „mažybinis daiktavardis“ kamieno pridėjus rusų kalbos būdvardžių priesagą -N-. Tas pats procesas lietuvių kalboje pavaizduotas pavyzdyje (29). Pavyzdžiuose (30) ir (32) pridėjus veiksmažodžio priesagą -AV- daiktavardis paverčiamas veiksmažodžiu, o veiksmažodžio galūnė -O žymi būtąjį laiką. Tačiau šių pavyzdžių daiktavardžių kamienai finans- ir monitor- lietuvių kalboje toliau vystėsi: pridėjus daiktavardžio priesagą -IM-, iš jų sudaryti veiksmažodiniai daiktavardžiai (31, 33). Kaitybinė galūnė -AS žymi vyriškąją giminę, vienaskaitą ir vardininko linksnį. Lietuvių kalbos veiksmažodis atkoduo­ti „iškoduoti“ pavyzdyje (34) sudarytas vienu metu pridėjus savąją veiksmažodžio priesagą -UO- ir priešdėlį AT-, kuris atitinka anglų kalbos priešdėlius de- ir re- reikšme „panaikinti veiksmo poveikį arba pakartoti veiksmą“, kaip lietuvių kalbos žodžiuose atsukti „atsukti“, atgaivinimas „atgaivinimas“, atgyti „atgyti“ ir kt.

Pavyzdyje (28) pateikiamas sudėtingiausias adaptacijos atvejis iš pirmiau pateiktų pavyzdžių: pasiskolinto daiktavardžio kamienas diskont (Rus.) „nuolaida“ patyrė neigiamo priešdėlio ne- ir priesagų grandinės pridėjimą: veiksmažodžio priesaga – IROVA- bei dalyvio priesaga -NN-

IV.4. Sintaksinė adaptacija

IV.4.1. Sintaksinio derinimo žymikliai

Dauguma angliškų skolinių buvo sintaksiškai integruoti į lietuvių ir rusų kalbų sistemas, prie jų prijungiant savąsias kaitybos galūnes, žyminčias giminę, skaičių, linksnį ir laiką. Pavyzdžiai (35–40)

54

A c t a L i n g u i s t i c a L i t h u a n i c a L X X

Patterns of Adaptation and Integration of English Loanwords in Lithuanian and Russian

iliustruoja įvairius rusų ir lietuvių kalbų žymiklius, reiškiančius skolintų daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių sintaksinį derinimą.

(35) džynsY (rus.) „džinsai“ (–Y yra daiktavardžio vardininko / galininko daugiskaitos žymiklis)

(36) bekgraundOV (rus.) „fono“ (–OV yra vyriškosios giminės daiktavardžio kilmininko daugiskaitos žymiklis)

(37) autsaiderIS (liet.) „pašalietis“ (–IS yra vyriškosios giminės daiktavardžio vardininko vienaskaitos žymiklis)

(38) biznesmanAMS (liet.) „verslininkams“ (–AMS yra vyriškosios giminės daiktavardžio naudininko daugiskaitos žymiklis)

(39) moderavO (liet.) „moderavo“ (–O yra būtojo laiko veiksmažodžio žymiklis)

(40) volatil’nYMI (rus.) „lakia medžiaga“ (–YMI yra būdvardžio įnagininko daugiskaitos žymiklis)

IV.4.2. Dvigubas daugiskaitos žymėjimas

Kai kuriuose rusų kalbos nominaliniuose skoliniuose pastebimas dvigubas daugiskaitos žymėjimas:

(41) kukisY (Rus.) ‘sausainiai.Dgs’

(42) mafinsY (Rus.) ‘keksiukai.Dgs’

Abiejų pavyzdžių (41) ir (42) daiktavardžiams buvo priskirtas rusų kalbos daugiskaitos žymiklis –y, išlaikant anglišką daugiskaitos žymiklį –s. Panašų reiškinį, pasitaikantį tarp amerikiečių lietuvių, aprašė Lionginas Pažūsis (1982: 325). Jis teigia, kad kalbėtojai arba nesuvokia angliškos priesagos –s daugiskaitos reikšmės, arba galbūt jos nepaiso ir laiko ją importuoto kamieno dalimi:

(43) byncAI (Lt.) ‘pupelės.Dgs’

(44) šiusAI (Lt.) ‘batai.Dgs’

Pavyzdžiuose (43) ir (44), paimtuose iš Pažūsio (1982), lietuvių kalbos daugiskaitos priesaga –ai pridedama prie kamienų, išlaikančių anglišką daugiskaitos žymiklį –s. Kai kurie angliški skoliniai rusų kalboje turi abu daugiskaitos variantus – su anglišku daugiskaitos žymikliu –s (41–42) ir be jo (45–46):

(45) mafiny (Rus.) ‘keksiukai.Dgs’

(46) kuki (Rus.) ‘sausainiai.Dgs’

Tiek lietuvių, tiek rusų kalboje kai kurie skoliniai vienaskaitos formas sudaro tiesiogiai perimdami originalo daugiskaitos formas, paprastai lietuvių kalboje pridėdami sintaksinio derinimo žymiklį:

(47) kukis (Rus.) ‘sausainis.Vns’

(48) rimpsAS (Lt.) ‘krevetė.Vns’

Remiantis pirmiau cituota Weinreicho teorija, lietuvių ir rusų kalbose greta egzistuoja skoliniai su dvigubu daugiskaitos žymėjimu ir be jo, taip pat

Straipsniai / Articles

55

HELEN MYERS

paskolintų vienaskaitos daiktavardžių variantai, pagrįsti arba originalių vienaskaitos, arba daugiskaitos formų perėmimu, rodo pradinį skolinimosi etapą, kuris galiausiai lems išlikusių prioritetinių formų įsitvirtinimą.

IV.5. Panašumai ir skirtumai integruojant skolinius iš anglų kalbos į lietuvių ir rusų kalbas

Dėl labai fleksinės lietuvių ir rusų kalbų prigimties ir daugelio bendrų kalbinių ypatybių, susiformavusių diachroniškai, šios kalbos angliškus skolinius integruoja daugeliu panašių būdų. Dauguma skolinių abiejose kalbose yra daiktavardžiai, kuriems priskiriami gavėjų kalbai būdingi sintaksinio derinimo požymiai. Funkciniai morfemų elementai, pavyzdžiui, afiksai, skolinami labai retai; vietoj jų prie daiktavardinių kamienų paprastai pridedami savi klases keičiantys elementai, kad būtų sudaromi vediniai.

Vis dėlto galima išskirti bent keletą anglų kalbos skolinių asimiliavimo lietuvių ir rusų kalbose dėsningumų. Pirmiausia, šiame tyrime analizuoti pavyzdžiai rodo, kad lietuvių kalboje dažniau vartojama sava leksinė medžiaga negu rusų kalboje, todėl daug rusų kalboje gana įprastų angliškų skolinių lietuvių kalboje neaptinkama. Pavyzdžiai (49–52) iliustruoja atvejus, kai lietuvių kalboje vartojama sava leksinė medžiaga, o rusų kalboje tie patys konceptai reiškiami adaptuotais skoliniais. Tačiau tai preliminari išvada, kurią reikia išsamiau patvirtinti statistiniais duomenimis.

(49) „naudotojas“ – juzer (rus.) – vartotojas (liet.)

(50) „svetainė“ – veb-sajt (rus.) – interneto svetaine (liet.)

(51) „voras“ (interneto terminas) – spajder (rus.) – voras (liet.)

(52) „prižiūrėtojas“ – supervajzor (rus.) – prižiūrėtojas (liet.)

Kitas pastebimas skirtumas yra tas, kad rusų kalboje dažnai vartojami tiesioginiai skoliniai su nulinėmis galūnėmis, o lietuvių kalbos daiktavardžiai paprastai neturi nulinių galūnių, todėl prie pasiskolintų kamienų pridedami savi sintaksinio derinimo požymiai (53).

(53) stritreiser (rus.) – stritreiseris (liet.) „gatvės lenktynininkas“

Remiantis analizuotais duomenimis, morfologinė adaptacija rusų kalboje yra mažiau produktyvi negu lietuvių kalboje, kur pasiskolintas daiktavardinis kamienas dažnai tampa atspirties tašku ilgam vedinių grandiniui. Pavyzdžiui, yra bent 4 nauji

56

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Patterns of Adaptation and Integration of English Loanwords in Lithuanian and Russian

žodžių, lietuvių kalboje sudarytų iš skolinto nominalinio pagrindo ‘monitor-’ (54), o rusų kalboje – tik 2 (55).

(54) monitor- (Lt.) – monitor ‘monitorius.Daiktavardis’ (vartojamas daugiausia tiesioginėse citatose), monitorius ‘monitorius.Daiktavardis.Vns.Vyr’, monitorINIS ‘susijęs su monitoriumi.Būdvardis.Vns.Vyr’, monitorAVIMAS ‘stebėjimo procesas.Daiktavardis.Vns.Vyr’, monitorUOTI ‘stebėti.Veiksmažodis.Bendratis’, monitorINGAS ‘stebėjimas.Daiktavardis.Vns.Vyr’, monitorINGINIS ‘susijęs su stebėjimu.Būdvardis.Vns.Vyr.’.

(55) monitor- (Rus.) – monitor ‘monitorius.Daiktavardis.Vns.Vyr’, monitoring ‘stebėjimas.Daiktavardis.Vns.Vyr’, monitoringOVYJ ‘susijęs su stebėjimu.Būdvardis.Vns.Vyr’.

Dėl tokio intensyvaus morfologinio aktyvumo anglų kalbos skoliniai lietuvių kalbos sistemoje dažniau keičia kalbos klasę nei anglų kalbos skoliniai rusų kalboje.

V. IŠVADOS

Anglų kalba tapo didžiausiu leksinių skolinių šaltiniu daugeliui pasaulio kalbų, įskaitant lietuvių ir rusų kalbas, kurias sieja ilgas glaudžios raidos laikotarpis, nulėmęs daugybę panašių kalbinių ypatybių. Šiame straipsnyje mėginama apibrėžti ir klasifikuoti pagrindinius anglų kalbos skolinių asimiliacijos mechanizmus šiuolaikinėje lietuvių ir rusų kalboje. Šių modelių palyginimas rodo, kad šios kalbos anglų kalbos skolinius integruoja ir panašiai, ir skirtingai. Šiam tyrimui pasirinkau korpusus iš įvairių interneto svetainių, kurios dėl savo dinamiškumo atspindi naujausius skolinius. Be internetinės spaudos, technologijų ir politikos svetainių, forumų bei tinklaraščių, nagrinėjau ir grožinės literatūros tekstais paremtus korpusus.

Tačiau daug klausimų lieka neatsakytų. Pavyzdžiui, kas paskatina iš naujo analizuoti kai kuriuos senesnius skolinius, tokius kaip prancūzų kalbos skolinys ekspluatacija (Rus.) „eksploatacija“ kaip naujesnį anglų kalbos skolinį eksp lotei n (Rus.)? Kita tema, kurią reikėtų analizuoti, – ar tam tikros konteksto rūšys lemia skolinių vartojimo, o ne savos kalbos leksikos pasirinkimo tinkamumą, kai tokia leksika prieinama.

Akivaizdu, kad anglų kalba daro didelę įtaką tiek lietuvių, tiek rusų kalbai, ypač technologijų, sporto, mados, politikos ir verslo srityse. Tačiau neįmanoma nustatyti net apytikrio anglų kalbos skolinių pasiskirstymo šiose ir kitose srityse neatlikus skolinimosi duomenų bazės statistinės analizės, kurios, kiek man žinoma, nėra. Tokia analizė padėtų geriau suprasti, kokią įtaką anglų kalbos skoliniai daro kalboms gavėjoms apskritai ir kokią reikšmę jie turi įvairiose srityse.

Straipsniai / Articles

57

HELEN MYERS

ANGLIŠKŲ SKOLINIŲ LIETUVIŲ IR RUSŲ KALBOSE PAVYZDŽIAI

1 LENTELĖ. Fonologiškai asimiliuoti skoliniai

Skolinys | Kalba recipientė | Reikšmė | Skolinys | Kalba recipientė | Reikšmė Akaynt | Rus. | ‘sąskaita | Monitor | ‘monitor’ Andéground | Rus. | ‘požeminis’ | Pica | Lt. | ‘pica’ Békgrund | Rus. | ‘fonas’ | Plis | Rus. | Prašau Beneficiary | Rus. | ‘naudos gavėjas’ | Prediktor | Rus. | ‘prognozuotojas’ Juzer | Rus. | ‘naudotojas’ | Šoping | Rus. | ‘pirkimas’ Kampus | Rus. | Universitetinis miestelis | Svop | Rus. | Mainai

2 LENTELĖ. Morfofonologiškai asimiliuoti skoliniai

Skolinys | Kalba recipientė | Reikšmė | Skolinys | Kalba recipientė | Reikšmė Biodegra-duodamai | Lt. | ‘biologiškai suyrantis’ | Pikas | Lt. | ‘pikas’ Instaliacija | Rus. | ‘instaliacija’ | Precipitacija | Rus. | ‘krituliai’ Monitoris | Lt. | ‘monitorius’ | Šopingas | Lt. | ‘pirkimas’

3 LENTELĖ. Morfologiškai asimiliuoti skoliniai

Skolinys | Kalba recipientė | Reikšmė Atkoduoti | Lt. | ‘dekoduoti’ Konsolidirovat’ | Rus. | ‘konsoliduoti’ Monitoravimas | Lt. | ‘stebėjimo procesas’ Monitorinis | Lt. | ‘susijęs su stebėjimu’ (būd.) Neirovirulentnost’ | Rus. | ‘neurovirulentiškumas’

4 LENTELĖ. Skoliniai, įgiję sintaksinio derinimo žymenis

Skolinys | Kalba recipientė | Reikšmė | Skolinys | Kalba recipientė | Reikšmė Autsaideris | Lt. | ‘pašalietis’ | Friki | Rus. | ‘keistuoliai’ Brifingas | Lt. | ‘instruktažas’ | Kukisy | Rus. | ‘sausainiai’ Dispenseris | Lt. | ‘dozatorius’ | Monitorius | Lt. | ‘monitorius’ Džinsai | Lt. | ‘džinsai’ | Rolly | Rus. | ‘bandelės’ Failas | Lt. | ‘failas’ | | |

58

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Patterns of Adaptation and Integration of English Loanwords in Lithuanian and Russian

5 LENTELĖ. Dariniai, kuriuose vartojama gimtoji medžiaga

Skolinys

Kalba gavėja

Paaiškinimas

Blanko-veksel’

Rus.

„neužpildytas vekselis“

Hibridizacija

Kollekcija bannerov

Rus.

„banerių rinkinys“

Hibridizacija

Laundž-muzika

Rus.

„lounge muzika“

Hibridizacija

Ob-nulit’

Rus.

Nustatyti nulį

Daryba vartojant savąsias morfemas

Vnutrisocyumnyje seti

Rus.

„socialinių tinklų svetainės“

Hibridizacija

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

Rus – rusų kalba

Lt – lietuvių kalba

BCS – bosnių / kroatų / serbų kalbos

Blgr – bulgarų kalba

Blrs – baltarusių kalba

Cro – kroatų kalba

Pol – lenkų kalba

SL – šaltinio kalba

RL – kalba recipientė

BIBLIOGRAPHY

Barnbrook Geoff, Danielsson Pernilla, and Mahlberg Michaela (eds.) 2005: Meaningful texts: the extraction of semantic information from monolingual and multilingual corpora. London; New York: Continuum.

Bender H. Harold A. Lithuanian etymological index. Accessed August, 15, 2013. http://www.archive.org/stream/lithuanianetymol00bendrich/lithuanianetymol00bend-rich_djvu.txt

Benson Morton 1959: English loanwords in Russian. – Slavic and East European Journal 3, 248–267.

Bujas Ž. 2008: Veliki hrvatsko-engleski rječnik. Zagreb: Nakladni zavod Globus.

Fasmer Maks 1967: Etimologičeskij slovar’ russkogo jazyka. Moskva: Izdatel’stvo “Progress”.

Filipovič Rudolf 1982. The English Element in European Languages. Vol. 2. Zagreb: University of Zagreb.

Haugen Einar 1950: The analysis of linguistic borrowing. – Language 26, 210–31.

Holden Kyril 1976: Assimilation Rates of Borrowings and Phonological Productivity. – Language. Vol. 52, No. 1, 131–147.

Straipsniai / Articles

59

HELEN MYERS

Holden Kyril 1980: Russian Borrowing of English. – The Slavic and East European Journal. Vol. 24, No. 4, Winter, 387–399.

Klimas Antanas 1991: Prefixes and suffixes in the Lithuanian verbal system. – Lituanus. Lithuanian quarterly journal of arts and sciences. Volume 37, No. 4, Winter.

Klimas Antanas 1994: The Anglicization of Lithuanian. – Lituanus. Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences. Vol. 40, 2. Summer. http://www.lituanus.org/1994_2/94_2_01.htm

Lewis M. Paul, Gary F. Simons, and Charles D. Fennig (eds.) 2013: Ethnologue: Languages of the World, Seventeenth edition. Dallas, Texas: SIL International. Online version: http://www.ethnologue.com. Accessed August, 15, 2013.

Loveday Leo J. 1996: Language Contact in Japan: A Socio-linguistic History. Oxford: Clarendon Press.

Meriam-Webster. An encyclopedia Britannica company. Accessed August, 25, 2013, http://www.merriam-webster.com/dictionary

Multidisciplinary approaches to code switching. 2009. Eds. Ludmila Isurin, Donald Winford, Kees de Bot.

Newsru.com. “Владимир Путин объявил 2007 год годом русского языка”. Accessed August, 23, 2013. http://www.newsru.com/russia/31dec2006/yzyk.html

Pažūsis Lionginas 1982: The morphological integration of English loan nouns in American Lithuanian. – The English element in European languages. Vol. 2. Zagreb.

rg.ru. Российская газета. – Документы. Accessed August, 23, 2013. http://www.rg.ru/2005/06/07/yazyk-dok.html.

Russian National Corpus. Accessed August, 26, 2013. http://www.ruscorpora.ru/en/

Skardžius Pranas 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija.

“The Expedition One Crew”, http://spaceflight.nasa.gov. Accessed 08/23/13

The Toronto Star. September 22, 2007. “Russish rules. Or Englishian; Russian hi-tech world peppered with anglicisms”. Accessed August, 15, 2013. http://www.thestar.com/life/2007/09/22/russish_rules_or_englishian.html

Vasmer’s Etymological Dictionary. Accessed August 25, 2013, http://starling.rinet.ru/cgi-bin/main.cgi?root=/usr/local/share/starling/morpho

Weinreich Uriel 1968: Languages in Contact. Findings and Problems. Mouton, The Hague, Paris.

Winford Donald 2010: Contact and borrowing. – The Handbook of Language Contact. Willey-Blackwell: A John and Sons, Ltd., Publications, 170–188.

60

Acta Linguistica Lithuanica LXX

Patterns of Adaptation and Integration of English Loanwords in Lithuanian and Russian

Winford Donald 2005: Contact-induced changes. Classification and processes. – Diachronica. Volume 22, 2.

Zinkevičius Zigmas 1998: The History of the Lithuanian Language. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

Zinkevičius Zigmas 1980–1981: Lietuvių kalbos istorinė gramatika. Vilnius: Mokslas.

Мейе Антуан 1938: Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков. Перевод Д. Кудрявского. Москва: Государственное социально-экономическое издательство.

Носовичъ И. И. 1984: Словарь бѣлорусскаго нарѣчія (Specimina philologiae Slavicae). München: Verlag Otto Sagner.

Anglų kalbos svetimžodžių adaptavimo ir integravimo būdai lietuvių ir rusų kalbose

SANTRAUKA

Anglų kalba yra ne tik tarptautinės komunikacijos kalba, bet ir didžiausias skolinių šaltinis šiuolaikinėms pasaulio kalboms. Anglicizmai integruojami į įvairias sritis, tačiau tradiciškai didžiausią anglų kalbos įtaką patyrė kompiuterių mokslas, elektroninė prekyba, verslas ir tarptautiniai santykiai. Nors skolinimasis iš anglų kalbos yra tapęs visuotinai pripažintu lingvistiniu šiuolaikinio pasaulio reiškiniu, anglų kalbos skolinių integravimas į lietuvių ir rusų kalbas, t. y. kalbas, dėl artimų istorinių ryšių turinčias daug bendrų lingvistinių bruožų, nėra dažnas tyrimų objektas. Šio straipsnio tikslas – apibrėžti ir suklasifikuoti pagrindinius anglų kalbos svetimžodžių adaptacijos ir integracijos mechanizmus lietuvių ir rusų kalbų sistemose. Analizei naudota internete skelbiama medžiaga: internetiniai laikraščiai, interneto dienoraščiai, techniniai ir akademiniai straipsniai bei nacionalinis tekstynas. Tyrimas atskleidžia daug skolinimosi būdų panašumų lietuvių ir rusų kalbose, įskaitant ir tai, kad didžioji dauguma svetimžodžių yra daiktavardžiai, kuriems priskirti sintaksiniai giminės, linksnio ir skaičiaus žymikliai. Funkcinių morfemų, tokių kaip afiksai, skolinimasis yra retas reiškinys; vietoje jo, sudarant vedinius, vietiniai kalbos dalies keitimo elementai paprastai pridedami prie daiktavardžių kamienų. Dažniausias anglų kalbos svetimžodžių integravimo būdas abiejose kalbose yra morfologinė adaptacija, ypač priesaginė daryba. Kiti integravimo būdai apima fonologinę, morfonologinę, sintaksinę adaptaciją bei žodžių darybą. Dauguma sudarytų žodžių yra hibridai, kuriuose vietinė medžiaga naudojama siekiant pakeisti užsienio kalbos morfemas. Analizė parodė, kad abiejose kalbose technologijų sritis patyrė didžiausią įtaką. Antroje vietoje – verslas, muzika, maistas ir kitos sritys. Dėl savo dinamiškumo internetas ir spausdinta žiniasklaida pasižymi naujausiais skoliniais, o literatūra ir knygos daugumos skolinių dažnai yra dar nespėję integruoti. Lietuvių ir rusų kalbų praktikoje naudojami ir keli skirtingi užsienio kalbos medžiagos asimiliavimo

Straipsniai / Articles

61

HELEN MYERS

būdai. Lietuvių kalboje kur kas dažniau naudojama vietinė medžiaga nei rusų kalboje, todėl dauguma anglų kalbos svetimžodžių, kurie yra gana dažni rusų kalboje, nevartojami lietuvių kalboje. Kitas pastebimas skirtumas yra tai, kad rusų kalboje svetimžodžiai dažnai vartojami su nulinėmis galūnėmis, o lietuvių kalbos daiktavardžiai paprastai neturi nulinių galūnių, bet turi kalbai būdingus sintaksinio derinimo žymiklius, pridėtus prie pasiskolintų kamienų. Kaip rodo analizuojami duomenys, morfologinė adaptacija lietuvių kalboje produktyvesnė nei rusų. Pasiskolintas daiktavardžio kamienas dažnai tampa daugelio lietuvių kalbos vedinių pagrindu, tuo tarpu rusų kalboje tokia daryba nėra labai produktyvi. Dėl tokios intensyvios morfologinės veiklos anglų kalbos skoliniai lietuvių kalbos sistemoje kalbos dalies kaitą patiria dažniau nei svetimžodžiai rusų kalboje. Anglų kalbos skolinių integracija lietuvių ir rusų kalbose atskleidžia produktyviausius vietinius abiejų kalbų žodžių darybos būdus.

Įteikta 2014 m. gegužės 29 d.

HELEN MYERS

The Ohio State University, Department of Slavic and East European Languages and Cultures

400 Hagerty Hall, 1775 College Rd, Columbus, OH 43210

[email protected]

62

Acta Linguistica Lithuanica LXX