scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Keletas pastabų apie sistematikos terminiją

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Keletas pastabų apie sistematikos terminiją

Author: Kazimieras Gaivenis
Year: 2001
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/703/794
SVARSTYMAI. SIULYMAI
QUEENETAS PASTABU APIE SISTEMATIKOS TERMINUA L'APP es un ou il de communica ion qui es u ilisé pou communique les in o ma ions à l'é ange .
DidZiajame
,,Lie u iq
langues Zodyne"
( sui an e - LKL) ni à
LodLio ka alys i, ni à Lodlio
ka alija ne oime ons
o ganismeqpasaulio auk5diausio
lie upa adinimo.,,Daba ines iq
axon du p incipal
langues Lodyne"
( sui an e - DZ) aup ès i,odLio ka alys i
-
ediosios p k. - Nec5mes où quelqu'un
,,s i is, ilius acini ka alys i, mais pas comme
y auja, ie5pa auja" andame
sis epa yzdig yb4 il es p ésen é ma ikos e me. Ce ains
Te me
bo anikai 5i axson4 appellen le e me ka a-ys e AAS 17, e
d'au es - ka alija G 170. / DaZnesnis e plus long emps u ilisé
- ka alys i. Elle e au e q considé e no ma i . En
ou e, pa ois ne aisyklammen nommés (Sui
in e piniai aksonai an ka alys d
,p z. ; pe egnum) e poka alys i
(Sub egnum). Tu e q bi i:
an ka alys is e poka alys is.
Kai ku iq
noms spéciaux
aksonq a des
e la yni5kas, e
Li u i5kas
p éésagas.
P a yzdui, augalq
in i ule
sky iams a ojLi
ama lie u i5ka
annexaga classe6ms
-unai (lo . -phy a),
-ainiai (lo . -opsida),
eildms
-ieiiai (lo . -ales),Seimoms
-iniai
(lo . -aceae).
Tadiau a jas oien nécessai e de
eilems in i uli i
consécu i i é enco e n6 a. An ai augalq
Salia
appenda-
-ieiiai u ilisé enco e e sandas
-iiediiai. ai uoja ie e q e
ges a-
eisliq Pana5ius ne ienodumus
dénominims. paSalin i gale q
specialis es ensemble a ec les
seulemen eux mêmes q s idiq
discu e ons kele 4 musq Sios
e minologues. Toliau
s ies e minq da ypas ebe q
bos e a osenes nenuoseklumq.
1. La e minologie en omologie n'es pas enco e a i djie
Te igonia i idissima! Te igonia
i idissima!
NeZano que
son nom es
Sim mediq,
- kele q -
il lui-même,
Sauk au an qu'il eu pie oj
ou y uose
- pe sonne
Nea silieps ni la yni5kai, ni Li u iSkai, ni ap ès mo .
S.
,,Zaliasis
Jonauskas Ziogas'
138
Ci uo ame eile ai ée poè e
a siLaidLia la yni5ku nom.
Ziogo
Thdiau panaSiai eikale
a5oma e académie
,,Faune de
Li uanie"
(I, V.,
1995), exemple. :
,,Til Li uanie paj l yje andama
halo iliniq abalq. Ce [Sys,
adap ées pou i e dans d uskings
sols Cicin-
(p.ex., dela ma i ima, Dyschiius
obscu us, D. impuna ipennis, Bembidion
pal-
Iidipenne, Pogonus chalceus,
Dichei o ichus u i ho ax, Ce cyon
li o alis, Aegiala a enacia, C o ccinella
undecimpunc a a, Phyllon gibbus) qui
son considé ées comme é an des
espèces dange euses pou la san é
humaine.
(p.24).
Tik dia déjà pas poé ique
Smaik5 a imas, dia
-
scien i iq-
ue i a dijmen .
Thdiau codel ne a ojami Li u i5ki
e minai? Juk ensui e ame
padiame mine qjq abalq appelés
lie u i5kai, exemple. : Cicindela
magasinale beaucoup déjà
Dischi ius - nyl<i ukiygis, Bembidion
- ba z-
- ioklys, duk gis,
Dichei o ichus u i ho ax -
udak u inis iyg s, Ce cyon -
pu esinuka, Aegiala a ena ia -
kopinis miila abalis, Coccinella -
bo uid, Phylan gibbus e . . Ils
son égalemen considé és
comme des espèces
endémiques. I5 Siq ma o-
- pajuinis juod abalis exempleZiq
me, que les en omologues la yni5ki
p o essionalismai con o esni,
scien i iquesin6je li e a l oje un
jais daLnai e e diamasi.
Li u i5ka en omologie e minija
ge okai pa a ky a p o . S.
Pileckio knyleidZian gas auna".
Tadiau e su a lqy uose e
acadini eikal4
,,Les édi ions li uu es
enco e pa iennen
aisy inq a ejq.
Pa yzdli i,
p ionsqu'on deux
e minus: usuo iikasis
juod abalis
(Upis ce amboides L.) e
ilsuo i.ikasis
dulkiag aal
(Pseudocis ela ce amboides) Il es à no e que le p ésen èglemen ne po e pas su les espèces isées au pa ag aphe 1 du p ésen èglemen .
LF II 63,66. Exis e e
abalq Seima usuoiiai
(Ce ambycidae)
LF II 87. Ne a iq pa le en Li uanie
seulemen b id a dZio
usuo iikas.
Les
en omologu-
es elle
seiku ia
u ilisan
ei5kiandi4 Vadinasi, Upis p iesag4
-iikas.
panaSum4
ce amboides
- ce i usuo i panaSus
juod abalis.
Aussi mo i é e le e me
k ypuniliikasis juod abal s
(C yp icus
L.) - i k ypilneli
quisquilius pa-
na5us de ce
Tadiau e me
même axone
juod abalis.
kailia abalinis
juod abalis
(Cllind ino us pa
b idamas elle
de mes oides),
mo i a ion, ai i
Beda dia mala;
appendages déjà
-inis.
a ec appendage
-in s
bld a dZiai
aussi peu
Kniuk5 a,
a oi besoin
panaSum4. P.
Kalbininkas
poisugniai y inejgs
appendages
-i zis bud a dZius, ainsi
a5o:
,,Sinonimi-
3ki e
iai,
-iik déjà nous bedamis su pana5ume bld a dZius, a
-inis
bld a dZ-
p iesag 4
eikmes ski ybiq. BUd a dLiai a ec u i b ldingosios
comme minejg, kal-
eik5-
-i.ikas
pa icula i és
Zym4j4 kokybing
mg, o a ec daik q
L83.
-inis - zymi
Vadinasi, 5iai
annexaga [Si" PB
i a dy i
Siuo cas
mais a ec Sia mieux
ik q
-inis, apposaga 39 en omologijos
appendage
e minijoje on omi d'au es
mo i y acijos lS k yp iniai e minai,
kini a pinisundlz's p z. :
(Pa omalus
pa allelipipedus),pjaklelinis
pan. iia indiquéoma ne pana-
aisias aubi s c ux) (Cu culio e
Sumo, mais géné ale i sens
pana5ui no ionbos nécess5me. Puis
mui eik5 i Sios s i ies e minijoje
annexaga e au es
-iikas u ilisée dans
cas kiauiiniikoji
dusia (Hyphyd us
(p z., L.),
o a us
u uliikasis
kud a abalis
(Coelos oma
o bicula e)
appendages
c'es
-in s eik5me ne eike q u ilise .
e pan. ), Sia
Thdiau appendages
Jcas iSinius b d a dZius au
i a dZiue , exemple: k iauiiikns (:
k iaui iikasis) iliuialygis (L.), gaub lii -,
ka s (= gaub lii ka s is) ke p ab alis
C.lch us
ce aboides
(Amphicyllis globi o mis) e pan.
Ce bl q e minologinis es une
a ian e de la no me de la langue
bend ines.
Peik ini
uo uo oj i
e minai s j
ia (P
linea us)
o hyd us
p udadus
i pap as o-
ji halensis).
Un
(Sca ody es
suje
na adusia
-
ne a o inasLodisp udas, e au e
- sudu inium -ia,
b i ne mais -i (plg.
pap as oji
i,odLio gallne u e q
kud aduse
- G ap ody es
g anula is
L.). Tou kai neai5ku, a ec qui ee q deie
composu inien ZodZio na adusia pi mqii
sand4.
Pa ois abalq dénomina ions
es i opelyg g emezdi5kos
da ybos, exemple. ; colonoides)
e pan. Beaucoup
(Nemadus pap asdiau abal4 appele ,
ausia abaliikasis u a abalis
exempleLi i, oui; ausia abaliikasis
e me biauniliai. Ypad eike q paisy i
b i q 5i u unilis. Buna ia ab alius
(Mic opeplidae) bl q peu appele le
gendiq pa adinimq simplici é. Tada e
iSiq b i q plus simples.
dénomina ions
2. Augalq a dq k aipiniai
B k a laidi i bonne
;,'w.
z olnclam Duillul.
Ku s enco e moins5moko
Son nom la yni5ko,
Musca domes ica!
A. Nyka-Nili nas,,Musei"
Tou es les plan es e
he aldlia on déjà
moka leu Juos
iSmokd
la inyni5kus noms. o
K. Linejus e ses disciples. Tik lie u i5kq
a dq es enco e [ks a 40 ou ils son
i5k aipomi. Pa exempleZiui,,,FLOREXLIT
PASASARIS
1998" comme cialisé geld, Ienk aiiedis imiiius (Salpiglossis
gasinua a) o a dq lenk aiiedis inyiius. Tokio na do nd a ni
LKZ, niLBZ, où su a5i y non seulemen scien i iques, mais e
a miniai égalq nomnimes.
On pense ai que el
e me nebu dlis es
appa u i5 ko ek u os
e eu s. Ou el au e
exemple.
Labai puo5niai e
anglingi i5leis oje
knygoje (V, 1996)
,,Sodo gdl6s"
e minq i ginini
andame
kalaba pup i
(Physos egia
i giniana). Il s'agi
d'une espèce ès
monde. Les Li es pasi aisoma en indiqueil
a e dans le
: i ginine kalaba pupi. E quand même mal.
Physos egia es pus a au is, Physos igma
o
- kalaba pupe. Donc sommi5y i
deux ous5ca di é en es
plan es. Jq Li u i5ki nomsdai
aussi, on peu di e, iencom
ikg. Pus a au i peu ê e
laissé seulemen odel, que es
il a o LBZ, o ie oje
kalaba pupes mieux ik q
lie u i5kas Zodispupudld.
Li u i5quiems égalq nomams
eikd q ou ni pi menybg.
Pa yZiui, main enan concu encen
e mes ii as e elebo as. Thi ès ô
p azys andio, mais poisingo nom.
plan e
Le
p emie
e me
es a o
J. Pab eZos, mais
LI(Z es p ésen é
sans k yZelio ( . y.
a o inas), e le
-g ammama isé
secondas g eiki5kos
kilmds la yni5kas
e me
Hellebo us.
J. Pab eZos e me
ne eike q oubli5 i.
Ce ains la yni5ki p ê s
son di icilemen
i5 a iami, même
nepana5us iaugalq
nomsus. An ai g aLiai
i5leis oje gdl6s" (V.,
li egoje
,,Kamba ines andame
1997)
insu isammen
sulie u in q augalq
a dq.
Un okiq
a dq
- el heimija (Vel heilmia).
J4 bl q peu appele naujada u pluoi aiiddi,
nesjos Ziedynas compose i5 de nomb eux
maZq a pelio o me Ziedeliq. Keis i geliq
appellinimai nidula ijus, p e is, ia le a.
Pi m414 gelg b i q peu ê e appelée lodL u
lapoki, ca ses euilles i5 aizd is. An 4j4
gelg gale ume i a dy i naujada u
papa inas, ca sa,,gen ille y es en i on
280 lSiq asa Zaliq, semiau isZaliq e
isZaliq papa diq"
KG 221.
Tiediajai
gelei
in i uli i gald q
ik i naujada as
iakd i, pa ce que
son s iebui ès
bldingas
Sakojimasis. Lie u i5kus
naujada us bl q peu
ê e u ilisé
Salia skoliniq, que ilgainiui
isi i in q
Sios s i ies
nomenkla [ oje.
Ce ains lauko ou kamba iniq geliq
emp uni i nomsimions noniksliai
a5omi g ama inami.
ou inapp op iémen
Pa yzdLili, i5 Pé ou e Équa eu es
o iginai e d'un ag éablemen jaune
sen eu appelle le e me k apnusis
SG 86. Ti e q bi i: k apnusis
elijo opas (Helio opium a bo escens)
helio opas, ca ses Ziedeliai g gZiasi qui
g eiki5kai appinais saulg, ma i,odLiu
helios.
141
Vienna i5 alpina iumo
geliq appelée i,odLiu
e iionema
(Ae hionema)
SG 100. Ti e q bi i: e ionema. DaL le plus
cul i é seulemen une de ses [Sis g an-
- didZiaiiede
e ionema
(Ae hionema
di lo a). La plupa du emps, on ou e des espèces qui se p ésen en sous o me d'oiseaux.
Daugiame d
p e ijq gele
g ak5diais
Ziedynais es
appelée
sude iniu e me
a po asis lija is
(Lia is spica a) SG 155. Elle es une espèce ès a e.
Taisyklingas u d q e mas bi i lia is. Panai emen imp écisé
au aussi le e me ii dlialapi ija dld (Tia ella co di olia). Tu e q
e me appelé adijan
bn i: ii dZialapi ia eli. Zema[gis chamba inis papa is p ê in u
(Adian um) KG 130. Ti e q bi i: adian as. Kamba inds
palmds, ku iq euai ès o iginal ls, ex émi és
apspu g, semble a y um appelées e me ka ijo a
(Ca yo a) KG 150. Si e min4
aussi au aSy i sans j,
bu en : kaio i.
Ve s indse li es dans
ce ains olimqjq k a5 q
égalq nomnimes es en
nei5 e s i, ca nd a
lie u i5kq a i ikmen l,
exemple.: obe-
Adenium sum, Beaucamea ecu a a, Exacum
ine, Ja opha podag ica, Medinilla magni ica
i k . Ce e espèce es égalemen connue sous
le nom de Adenium sum. (IGE 126). Pasi a dan
a ec des spécialis es, e djai leu appele
silly i e naujada us, gald q que kai ku iq
pajuoba mine q gdliq dis incamieji pozymiai
son ès. Pa yzdZi:ui, Ade ySkls nium obesum
bu l peu ê e appelé le e me ukli1ji
s ieb ind, ca ses s iebes ès épais, pana5us
kamien4. Aga iniq Seimos i medZio
i5
du Mexique o igini
plan e4Beaucamea
ecu a a bl q peu
appele sudd iniu
e me lenk aldpi
aga ini. Pleinemen
pa iandies à la
chamb ane gelei
Exaccum ine in i ulini gale q ik i naujada as eni gini iiedundld,
ca elle zydi ès maZais gausiais Ziedeliais e cu ao dep essions
e ac i a pa adiniplaudius. Dans d'au es cas la yni5ki augalq mai
ne e diami même e dans le cas, quand les co espondan s
e mes lie u i5ki son u ilisés dans ce e padioie li ego.
Pa yzdL i i, ais inq mede kq (Calendula o icinalis),, end à
combine a ecAge a um, Sal ia a inacea, Tage es, Delphinium,
Heliopsis, Rudbeckia, Calamag os , SGs'
Là même, dans d'au es end oi s du ex e, Age a um
es appelé i d unu, Sal ia ainacea mil uo uoju
iala iju, Delphinium - pen inium, Heliopsis 82.
- saulakiu,
Rudbeckia Il es
- udbekija,
Calamag os is, qui es si ué dans la égion de
- lend unu.
Toks e minq
a osenos
nenuoseklumas es
nepjisinamas.
D'ailleu s, geliq
appellinimai
ne e diami.
eisliq son
42

ABRONMIMAI
AAS - Galinis V Auki esniqj q plan e4 sis ema ika,Yilnius, DZ -
1984.
Daba inis lie u i4 kalbos iodynas, Mlnius, 1993. - G U bon as Y.
G ybai, Vilnius, 1986. KAE - Ho mann E. K. Kambainiy plan e4
éne gie,Vilnius, 2000.
KG - Kamba inis
gilis, Vilnius, 1997.
LF - Li uanie
auna.
Vabalai 1, 2, Vilnius, 1995, 1997. LBZ -
Lie u iikas bo anikos iodynas. Red.
J. Dagys. Kaunas, 1938.
LKZ, - Li u i4 langues odynas
5, Vilnius, 1959. - PB KniikS a P.
Piesagos bud a diial, Vilnius,
-inis
1976.
- He le B., Ky meje is P., Nikig M. Sodogilis,
Vilnius, Kazimie as GAIVENIS Gau a SG 06 10
1995.
Li u iq ins i u de langue
An akalnio g.
6,2055 Mlnius
E pa.S as
[email p o ec ed]
Kazimie
GAIWNIS
2001
143