SVARSTYMAI. SIULYMAI
MALETES PASTABU APIE SISTEMATIKOS TERMINUA También se han es ablecido
DidZiajame
,,Lie u iq
palab as Zodyne"
( oliau - LKL) ni a
LodLio ka alys i, ni an e Lodlio
ka alija no halimos
o ganismoqpasaulio auk5diausio
lie upa adinimo.,,Daba ines iq
axono p incipal del
idiomas Lodyne"
( oliau - DZ) an e i,odLio ka alys i ediosios
-
p k. - Neces5mes donde alguno y auja,
,,s i is, ilius acini ka alys i, pe o no como sis epa yzdig yb4 él
ie5pa auja" andame
p esen ado ma ikos é mino. Algunos bo ánicos 5i axson4
llaman el é mino ka a-ys e AAS 17, y o os - ka alija G 170. /
DaZnesnis y más la go usado é mino
- ka alys i. Ji y necese q conside a no ma i o.
Además, a eces ne aisyklingai nomb ados (Sui
in e piniai aksonai an ka alys d
,p z. ; pe egnum) y poka alys i
(Sub egnum). Tu e q bi i:
an ka alys is y poka alys is.
Kai ku iq
especiales
aksonq iene
nomb inimai y
la yni5kas, y
lie u i5kas
P a yzdui, augalq
p iesagas. nomb a
sky iam consumLi
ama lie u i5ka
apesaga klas6ms
-unai (lo . -phy a),
-ainiai (lo . -opsida),
eildms
-ieiiai (lo . -ales),Seimoms
-iniai
(lo . -aceae).
Tadiau a jas ojan eque ido
eilems nomb i i
consecuencia aún n6 a. An ai augalq
Salia
adhesag-
-ieiiai se u iliza aún y sandas
-iiediiai. ai uoja ie e q e
os a-
eisliq Pana5ius ne ienodumus
denominainimas. paSalin i gale q
jun o con e minologais. A
sólo ellos q s idiq specialis as
musq Sios s i ies e minq
con inuación discu i emos kele 4
da ypas ebe q bos y a osenos
nenuoseklumq.
1. La e minología en omología aún no se ha es abled
Te igonia i idissima! Te igonia
i idissima!
NoZno que
nomb e es
Sim mediq,
- kele q -
él mismo, su
Sauk cuan o solo quie as
pie oj o y uose
- nadie
Nea silieps ni la yni5kai, ni lie u iSkai, ni después mue e.
S.
,,Zaliasis
Jonauskas Ziogas'
138
Ci uo ame eile ai yje poe a
a siLaidLia la yni5ku nomb e.
Ziogo
Thdiau panaSiai eikale
a5oma e académico
,,Fauna de
Li uania'
(I, V.,
1995), p z. :
,,Tik Li uania paj l yje andama
halo iliniq abalq. Tai [Sys,
adap adas po i i en d usking
suelos Cicin-
(p.ej., dela ma i ima, Dyschiius
obscu us, D. impuna ipennis, Bembidion
pal-
Iidipenne, Pogonus chalceus,
Dichei o ichus u i ho ax, Ce cyon
li o alis, Aegiala a enacia, C o ccinella
undecimpunc a a, Phyllon gibbus) This
Regula ion shall en e in o o ce on he
wen ie h day ollowing ha o i s
publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union.
(p.24).
Tik dia ya no poe inis
Smaik5 a imas, dia
-
cien í ico
i a dijimo.
Thdiau codel ne a ojami lie u i5ki
e mininai? Juk adelan e ame
padiame mine qjq abalq llamados
Cicindela Dischi ius - nyl<i ukiygis,
eikale muchos ya lie u i5kai, p z. :
Bembidion - ba z-
- ioklys, duk gis,
Dichei o ichus u i ho ax -
udak u inis iyg s, Ce cyon -
pu esinuka, Aegiala a ena ia -
kopinis miila abalis, Coccinella -
bo uid, Phylan gibbus y . . I5
Siq ma o-
- pajuinis juod abalis ejemZiq me,
que en omólogos la yni5ki
p o esionalizmai con eniesni,
cien í icin6je li e a l oje un
jais daLnai y e diamasi. Li u i5ka
en omología e minija ge okai
pa a ky a p o . S. Pileckio
knyleidZian gas auna". Tadiau y
su a lqy uose e academini
eikal4
,,Li uu os
publicaciones oda ía
pasa iko aisy inq
a ejq. Pa yzdli i,
omémos dos
e minus: usuo iikasis
juod abalis
(Upis ce amboides L.) y
ilsuo i.ikasis
dulkiag aal
(Pseudocis ela ce amboides)
LF II 63,66. Exis e i
abalq Seima usuoiiai
(Ce ambycidae)
LF II 87. Ne a iq en lenguas sólo
b id a dZio usuo iikas.
En omólog-
os ella
susiku ia
u ilizandood-
ami
ei5kiandi4 Vadinasi, Upis p iesag4
-iikas.
panaSum4
ce amboides
- eso i usuo i
panaSus juod abalis.
También mo i ado y é mino
k ypuniliikasis juod abal s
(C yp icus
L.) - i k ypilneli
quisquilius pa-
na5us o
Tadiau é mino
mismo axono
juod abalis.
kailia abalinis
juod abalis
(Cllind ino us pa
b idamas ales
de mes oides),
mo i aciones,
hecho Beda dia
mala; apéndices ya
-inis.
con apéndice
-in s
bld a dZiai
ambién
Kalbininkas
puede
Kniuk5 a, panaSum4. P.
necesi a
enugniai y inejgs
apéndagos
-i zis bud a dZius, así
a5o:
,,Sinonimi-
3ki i -inis
p iesag 4
-iikas ya es amos bedami sob e pana5umo
bld a dZ-
iai,
como
bld a dZius, iene eikmes ski ybiq. BUd a dLiai con
minejg, kal-
u i b ldingosios eik5-
-i.ikas
peculia idades
Zym4j4 kokybing
mg, o con daik q
L83.
-inis - zymi
Vadinasi, 5iai
apezaga [Si" PB
i a dy i
Siuo caso
pe o con Sia mejo
ik q
-inis, apésaga 39 en omologías
aplazaga
e minijoje doomi de o ookios
mo i acijos lS k yp iniai e minai,
kini a pinisundlz's p z. :
(Pa omalus
pa allelipipedus),pjaklelinis
pan. iia indicoma no pana-
aisias aubi s c ux) (Cu culio i
Sumo, pe o gene al i ensenes
pana5ui ni ibos neces5me. Pues mui
eik5 i Sios s i ies e minijā
apesaga y o os
-iicas u ilizada
casos kiauiiniikoji
dusia (Hyphyd us
(p z., L.),
o a us
u uliikasis
kud a abalis
(Coelos oma
o bicula e)
apéndagos y
es o
-in s eik5me ne eike q usa .
pan. ), Sia
Thdiau adhesagos
Jcas iSinius b d a dZius hay
i a dZiu i, ej.: k iauiiikns (: k iaui
iikasis) iliuialygis (L.), gaub lii -, ka s (=
gaub lii ka s is) ke p ab alis
C.lch us
ce aboides
(Amphicyllis globi o mis) y pan.
Es e bl q e minologinis
bend ines a ian e de la no ma
de la lengua.
Peik ini
uo uo oj i
e minai s j
ia (P
linea us)
o hyd us
p udadus
i pap as o-
ji halensis).
Uno
(Sca ody es
asun o
na adusia
-
ne a o inasLodisp udas, y o o
- sudu inio -ia,
b i no be -i (plg.
pap as oji
i,odLio gallne u e q
kud aduse
- G ap ody es
g anula is
L.). Todokai neai5ku, con qui necese q sie i
cons i uu inio ZodZio na adusia p ime qii
sand4.
Ka ais abalq denominainimas
es i demasiadog g emezdi5kos
da ybos, p z. ; colonoides) e
pan. Muchos ausia abaliikasis
(Nemadus pap asdiau abal4
u a abalis
llama i i, ejemLi i, sí;
bl q puede llama se é mino
ausia abaliikasis b i q 5i u unilis.
Buna ia ab alius (Mic opeplidae)
biauniliai. Ypad eike q paisi i gendiq
pa adinimq sencillez. Tada e iSiq
b i q más simples.
denominaciones
2. Augalq a dq k aipiniai
B k a laidi i buena
;,'w.
z olnclam Duillul.
Ku s aún no5moko
Su nomb e
la ini5ko, Musca
domes ica!
A. Nyka-Nili nas,,Musei"
Todas las plan as y
he aldlías ya pagan
sus Juos la yni5kus
nomb es. o iSmokd
K. Linejus y sus alumnos. Sólo lie u i5kq
a dq aún [ks a 40 o ellos son i5k aipomi.
Pa yzdZiui,,,FLOREXLIT PASASARIS
1998" anunciado geld, Ienk aiiedis imiiius (Salpiglossis
gasinua a) o a dq lenk aiiedis inyiius. Tokio na do nd a ni
LKZ, niLBZ, donde su a5y i no sólo cien í icos, sino y a miniai
plalq nomb inimas.
Pensa íamos que al
é mino nebu dlis
su gió i5 ko ek u os
e o es. O el o o
ejemplo.
Muy puo5niai y
o denkingai i5leis oye
lib oe (V, 1996) andame
,,Sodo gdl6s"
e minq i ginini
kalaba pup i
(Physos egia
i giniana). Lib os
pasi aisoma en
indicillal
: i ginine kalaba pupi. Y aún así malos.
Physos egia es pus a au is, Physos igma
o
- calaba pupe. Así sumi5i i dos
odas5ca di e en es plan as.
Jq lie u i5ki apdai ambién,
puede deci se, nadiekam ikg.
Pus a au i se puede deja solo
odel, que es él usado LBZ,
o ie oje kalaba pupes mejo
ik q lie u i5kas Zodispupudld.
Li u i5kiem augalq a dams eikd q
p opo ciona pi menybg.
Pa yZiui, aho a concu en los é minos
ii as y elebo as. Thi muy emp i
p azys andio, pe o poisingo nomb e.
de plan a
El p ime
é mino
es
a od
J. Pab eZos, pe o
LI(Z se p esen a sin
k yZelio (i. y.
a o inas), y el
- sug ama izado
segundo g eiki5kos
kilmds la yni5kas
é mino
Hellebo us.
J. Pab eZos é mino
ne eike q ol id5 i.
Algunos la yni5ki skoliniai
di ícilmen e i5 a iami,
incluso nepana5us iaugalq
nomb esus. An ai g aLiai
i5leis oje gdl6s" (V.,
lib oje
,,Kamba ines andame
1997)
insu icien emen e
sulie u in q augalq
a dq.
Uno okiq
a dq
- el heimija (Vel heilmia).
J4 bl q puede llama se naujada u
pluoi aiiddi, nesjos Ziedynas cons a i5 de
muchos maZq a pelio o ma Ziedeliq.
Keis i geliq denominainimas nidula ijus,
p e is, ia le a. P im414 gelg b i q puede
llama se lodL u lapoki, po que sus hojas
i5 aizd is. An 4j4 gelg gale ume i a dy i
naujada u papa inas, po que
sus,,gen ía hay ace ca de 280 lSiq
asa Zaliq, semiau isZaliq y isZaliq
papa diq"
KG 221.
Tiediajai
gelei
nomb ini gald q
ik i naujada as
iakd i, po que su
iebui muy
bldingas
Sakojimasis. Lie u i5kus
naujada us bl q se
puede usa
Salia skoliniq, que ilgainiui
isi i in q
Sios s i ies
nomenkla [ oje.
Algunos lauko o kamba iniq geliq
p es in i denominainimas
noi iksliai a5omi g ama inami.
o inadecuadamen e
Pa yzdLili, i5 Pe ú y Ecuado o iginado el
ag adablemen e ama illen e llama el
é mino k apnusis elijo opas
Ti e q bi i: k apnusis helio opas,
(Helio opium a bo escens) SG 86.
po que sus Ziedeliai g gZiasi ku i
g eiki5kai adinas saulg, ma i,odLiu helios.
141
Viena i5 alpina iumo
geliq llamada i,odLiu
e iionema
(Ae hionema)
SG 100. Ti e q bi i: e ionema. DaL más se
cul i a sólo una de su [Sis g an-
- didZiaiiede
e ionema
(Ae hionema
di lo a). El nomb e de la especie es Ae hionema di lo a.
Daugiame d
p e ijq gele
g ak5diais
Ziedynais
llamada
sude iniu
é mino a po asis lija is
(Lia is spica a) SG 155. ¿Cuál es su nomb e? Taisyklingas u d q
e minas bi i lia is. Igualmen e no se axiu ambién el é mino
ii dlialapi ija dld (Tia ella co di olia). Tu e q bn i: ii dZialapi
adijan as
ia eli. Zema[gis camba inis papa is p es in u é mino llamado
(Adian um) KG 130. Ti e q bi i: adian as. Kamba inds
palmds, ku iq hoai muy o iginal ls, endues apspu g,
pa ece a y um llamadas é mino ka io a
(Ca yo a) KG 150. Si e min4
ambién hay que aSi i sin
j, bu en : kaio i.
Ve s indse lib os en
algunos olimqjq k a5 q
plan alq nomb esima
quedan nei5 e s i, po que
nd a lie u i5kq a i ikmen l,
ej.: obe-
Adenium sum, Beaucamea ecu a a, Exacum
ine, Ja opha podag ica, Medinilla magni ica
i k . (IGE 126). Pasi a dando con
especialis asis, e djai pa a ellos nomb i i
silly i y naujada us, gald q que kai ku iq
pajuoba mine q gdliq dis inguamieji pozymiai
son muy. Pa yZi:ui, Ade ySkls nium obesum
bu l puede llama se é mino ukli1ji
s ieb ind, po que sus s iebes muy g ues,
pana5us kamien4. Aga iniq Seimos i medZio
i5
México o iginusi
plan a4Beaucamea
ecu a a bl q puede
llama se sudd iniu
é mino lenk aldpi
aga ini.
Delicademen e
pe umiandos a la
chamb ina gelei
Exaccum ine nomb in i gale q ik i naujada as eni gini
iiedundld, pues ella zydi muy maZais gausiais Ziedeliais y cu ao
dep esiones y ac i a ina pa adiniplaudius. En o os casos
la yni5ki augalq mai ne e diami incluso y en el caso, cuando
co espondien es e mini 5ki se u ilizan en esa padio de lib o.
Pa yzdL i i, ais inq mede kq (Calendula o icinalis),, ende a
combina se conAge a um, Sal ia a inacea, Tage es, Delphinium,
Heliopsis, Rudbeckia, Calamag os , SGs'
Allí mismo, en o os luga es del ex o, Age a um se
llama i d unu, Sal ia ainacea mil uo uoju iala iju,
Delphinium - pen inium, Heliopsis 82.
- saulakiu,
Rudbeckia
- udbekija,
Calamag os is
- lend unu.
Toks e minq
a osenos
nenuoseklumas es
nep ecisionamos.
Byje, geliq
nomb inimai
ne e diami.
eisliq son
42 El
ABRANCOMIMAI
AAS - Galinis V Auki esniqj q plan a4 sis ema ika,Yilnius, DZ -
1984.
Daba inis lie u i4 idioma iodynas, Mlnius, 1993. - G U bon as Y.
G ybai, Vilnius, 1986. KAE - Ho mann E. K. Kambainiy plan a4
ene gía,Vilnius, 2000.
KG - Kamba inis
gilis, Vilnius, 1997.
LF - Li uania
auna.
Vabalai 1, 2, Vilnius, 1995, 1997. LBZ -
Lie u iikas bo anikos iodynas. Red.
J. Dagys. Kaunas, 1938.
LKZ, - Lie u i4 kalbos odynas
5, Vilnius, 1959. - PB KniikS a P.
Piesagos bud a diial, Vilnius,
-inis
1976.
- He le B., Ky meje is P., Nikig M. Sodogilis,
Vilnius, Kazimie as GAIVENIS Gau a SG 06 10
1995.
Lie u iq idioma ins i u o
An akalnio g.
6,2055 Mlnius
E. Pa.S as
[email p o ec ed]
Kazimie as
GAIWNIS
2001
143