scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Keletas pastabų apie sistematikos terminiją

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Keletas pastabų apie sistematikos terminiją

Author: Kazimieras Gaivenis
Year: 2001
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/703/794
SVARSTYMAI. SIULYMAI
MALETES PASTABU APIE SISTEMATIKOS TERMINUA También se han es ablecido
DidZiajame
,,Lie u iq
palab as Zodyne"
( oliau - LKL) ni a
LodLio ka alys i, ni an e Lodlio
ka alija no halimos
o ganismoqpasaulio auk5diausio
lie upa adinimo.,,Daba ines iq
axono p incipal del
idiomas Lodyne"
( oliau - DZ) an e i,odLio ka alys i ediosios
-
p k. - Neces5mes donde alguno y auja,
,,s i is, ilius acini ka alys i, pe o no como sis epa yzdig yb4 él
ie5pa auja" andame
p esen ado ma ikos é mino. Algunos bo ánicos 5i axson4
llaman el é mino ka a-ys e AAS 17, y o os - ka alija G 170. /
DaZnesnis y más la go usado é mino
- ka alys i. Ji y necese q conside a no ma i o.
Además, a eces ne aisyklingai nomb ados (Sui
in e piniai aksonai an ka alys d
,p z. ; pe egnum) y poka alys i
(Sub egnum). Tu e q bi i:
an ka alys is y poka alys is.
Kai ku iq
especiales
aksonq iene
nomb inimai y
la yni5kas, y
lie u i5kas
P a yzdui, augalq
p iesagas. nomb a
sky iam consumLi
ama lie u i5ka
apesaga klas6ms
-unai (lo . -phy a),
-ainiai (lo . -opsida),
eildms
-ieiiai (lo . -ales),Seimoms
-iniai
(lo . -aceae).
Tadiau a jas ojan eque ido
eilems nomb i i
consecuencia aún n6 a. An ai augalq
Salia
adhesag-
-ieiiai se u iliza aún y sandas
-iiediiai. ai uoja ie e q e
os a-
eisliq Pana5ius ne ienodumus
denominainimas. paSalin i gale q
jun o con e minologais. A
sólo ellos q s idiq specialis as
musq Sios s i ies e minq
con inuación discu i emos kele 4
da ypas ebe q bos y a osenos
nenuoseklumq.
1. La e minología en omología aún no se ha es abled
Te igonia i idissima! Te igonia
i idissima!
NoZno que
nomb e es
Sim mediq,
- kele q -
él mismo, su
Sauk cuan o solo quie as
pie oj o y uose
- nadie
Nea silieps ni la yni5kai, ni lie u iSkai, ni después mue e.
S.
,,Zaliasis
Jonauskas Ziogas'
138
Ci uo ame eile ai yje poe a
a siLaidLia la yni5ku nomb e.
Ziogo
Thdiau panaSiai eikale
a5oma e académico
,,Fauna de
Li uania'
(I, V.,
1995), p z. :
,,Tik Li uania paj l yje andama
halo iliniq abalq. Tai [Sys,
adap adas po i i en d usking
suelos Cicin-
(p.ej., dela ma i ima, Dyschiius
obscu us, D. impuna ipennis, Bembidion
pal-
Iidipenne, Pogonus chalceus,
Dichei o ichus u i ho ax, Ce cyon
li o alis, Aegiala a enacia, C o ccinella
undecimpunc a a, Phyllon gibbus) This
Regula ion shall en e in o o ce on he
wen ie h day ollowing ha o i s
publica ion in he O icial Jou nal o he Eu opean Union.
(p.24).
Tik dia ya no poe inis
Smaik5 a imas, dia
-
cien í ico
i a dijimo.
Thdiau codel ne a ojami lie u i5ki
e mininai? Juk adelan e ame
padiame mine qjq abalq llamados
Cicindela Dischi ius - nyl<i ukiygis,
eikale muchos ya lie u i5kai, p z. :
Bembidion - ba z-
- ioklys, duk gis,
Dichei o ichus u i ho ax -
udak u inis iyg s, Ce cyon -
pu esinuka, Aegiala a ena ia -
kopinis miila abalis, Coccinella -
bo uid, Phylan gibbus y . . I5
Siq ma o-
- pajuinis juod abalis ejemZiq me,
que en omólogos la yni5ki
p o esionalizmai con eniesni,
cien í icin6je li e a l oje un
jais daLnai y e diamasi. Li u i5ka
en omología e minija ge okai
pa a ky a p o . S. Pileckio
knyleidZian gas auna". Tadiau y
su a lqy uose e academini
eikal4
,,Li uu os
publicaciones oda ía
pasa iko aisy inq
a ejq. Pa yzdli i,
omémos dos
e minus: usuo iikasis
juod abalis
(Upis ce amboides L.) y
ilsuo i.ikasis
dulkiag aal
(Pseudocis ela ce amboides)
LF II 63,66. Exis e i
abalq Seima usuoiiai
(Ce ambycidae)
LF II 87. Ne a iq en lenguas sólo
b id a dZio usuo iikas.
En omólog-
os ella
susiku ia
u ilizandood-
ami
ei5kiandi4 Vadinasi, Upis p iesag4
-iikas.
panaSum4
ce amboides
- eso i usuo i
panaSus juod abalis.
También mo i ado y é mino
k ypuniliikasis juod abal s
(C yp icus
L.) - i k ypilneli
quisquilius pa-
na5us o
Tadiau é mino
mismo axono
juod abalis.
kailia abalinis
juod abalis
(Cllind ino us pa
b idamas ales
de mes oides),
mo i aciones,
hecho Beda dia
mala; apéndices ya
-inis.
con apéndice
-in s
bld a dZiai
ambién
Kalbininkas
puede
Kniuk5 a, panaSum4. P.
necesi a
enugniai y inejgs
apéndagos
-i zis bud a dZius, así
a5o:
,,Sinonimi-
3ki i -inis
p iesag 4
-iikas ya es amos bedami sob e pana5umo
bld a dZ-
iai,
como
bld a dZius, iene eikmes ski ybiq. BUd a dLiai con
minejg, kal-
u i b ldingosios eik5-
-i.ikas
peculia idades
Zym4j4 kokybing
mg, o con daik q
L83.
-inis - zymi
Vadinasi, 5iai
apezaga [Si" PB
i a dy i
Siuo caso
pe o con Sia mejo
ik q
-inis, apésaga 39 en omologías
aplazaga
e minijoje doomi de o ookios
mo i acijos lS k yp iniai e minai,
kini a pinisundlz's p z. :
(Pa omalus
pa allelipipedus),pjaklelinis
pan. iia indicoma no pana-
aisias aubi s c ux) (Cu culio i
Sumo, pe o gene al i ensenes
pana5ui ni ibos neces5me. Pues mui
eik5 i Sios s i ies e minijā
apesaga y o os
-iicas u ilizada
casos kiauiiniikoji
dusia (Hyphyd us
(p z., L.),
o a us
u uliikasis
kud a abalis
(Coelos oma
o bicula e)
apéndagos y
es o
-in s eik5me ne eike q usa .
pan. ), Sia
Thdiau adhesagos
Jcas iSinius b d a dZius hay
i a dZiu i, ej.: k iauiiikns (: k iaui
iikasis) iliuialygis (L.), gaub lii -, ka s (=
gaub lii ka s is) ke p ab alis
C.lch us
ce aboides
(Amphicyllis globi o mis) y pan.
Es e bl q e minologinis
bend ines a ian e de la no ma
de la lengua.
Peik ini
uo uo oj i
e minai s j
ia (P
linea us)
o hyd us
p udadus
i pap as o-
ji halensis).
Uno
(Sca ody es
asun o
na adusia
-
ne a o inasLodisp udas, y o o
- sudu inio -ia,
b i no be -i (plg.
pap as oji
i,odLio gallne u e q
kud aduse
- G ap ody es
g anula is
L.). Todokai neai5ku, con qui necese q sie i
cons i uu inio ZodZio na adusia p ime qii
sand4.
Ka ais abalq denominainimas
es i demasiadog g emezdi5kos
da ybos, p z. ; colonoides) e
pan. Muchos ausia abaliikasis
(Nemadus pap asdiau abal4
u a abalis
llama i i, ejemLi i, sí;
bl q puede llama se é mino
ausia abaliikasis b i q 5i u unilis.
Buna ia ab alius (Mic opeplidae)
biauniliai. Ypad eike q paisi i gendiq
pa adinimq sencillez. Tada e iSiq
b i q más simples.
denominaciones
2. Augalq a dq k aipiniai
B k a laidi i buena
;,'w.
z olnclam Duillul.
Ku s aún no5moko
Su nomb e
la ini5ko, Musca
domes ica!
A. Nyka-Nili nas,,Musei"
Todas las plan as y
he aldlías ya pagan
sus Juos la yni5kus
nomb es. o iSmokd
K. Linejus y sus alumnos. Sólo lie u i5kq
a dq aún [ks a 40 o ellos son i5k aipomi.
Pa yzdZiui,,,FLOREXLIT PASASARIS
1998" anunciado geld, Ienk aiiedis imiiius (Salpiglossis
gasinua a) o a dq lenk aiiedis inyiius. Tokio na do nd a ni
LKZ, niLBZ, donde su a5y i no sólo cien í icos, sino y a miniai
plalq nomb inimas.
Pensa íamos que al
é mino nebu dlis
su gió i5 ko ek u os
e o es. O el o o
ejemplo.
Muy puo5niai y
o denkingai i5leis oye
lib oe (V, 1996) andame
,,Sodo gdl6s"
e minq i ginini
kalaba pup i
(Physos egia
i giniana). Lib os
pasi aisoma en
indicillal
: i ginine kalaba pupi. Y aún así malos.
Physos egia es pus a au is, Physos igma
o
- calaba pupe. Así sumi5i i dos
odas5ca di e en es plan as.
Jq lie u i5ki apdai ambién,
puede deci se, nadiekam ikg.
Pus a au i se puede deja solo
odel, que es él usado LBZ,
o ie oje kalaba pupes mejo
ik q lie u i5kas Zodispupudld.
Li u i5kiem augalq a dams eikd q
p opo ciona pi menybg.
Pa yZiui, aho a concu en los é minos
ii as y elebo as. Thi muy emp i
p azys andio, pe o poisingo nomb e.
de plan a
El p ime
é mino
es
a od
J. Pab eZos, pe o
LI(Z se p esen a sin
k yZelio (i. y.
a o inas), y el
- sug ama izado
segundo g eiki5kos
kilmds la yni5kas
é mino
Hellebo us.
J. Pab eZos é mino
ne eike q ol id5 i.
Algunos la yni5ki skoliniai
di ícilmen e i5 a iami,
incluso nepana5us iaugalq
nomb esus. An ai g aLiai
i5leis oje gdl6s" (V.,
lib oje
,,Kamba ines andame
1997)
insu icien emen e
sulie u in q augalq
a dq.
Uno okiq
a dq
- el heimija (Vel heilmia).
J4 bl q puede llama se naujada u
pluoi aiiddi, nesjos Ziedynas cons a i5 de
muchos maZq a pelio o ma Ziedeliq.
Keis i geliq denominainimas nidula ijus,
p e is, ia le a. P im414 gelg b i q puede
llama se lodL u lapoki, po que sus hojas
i5 aizd is. An 4j4 gelg gale ume i a dy i
naujada u papa inas, po que
sus,,gen ía hay ace ca de 280 lSiq
asa Zaliq, semiau isZaliq y isZaliq
papa diq"
KG 221.
Tiediajai
gelei
nomb ini gald q
ik i naujada as
iakd i, po que su
iebui muy
bldingas
Sakojimasis. Lie u i5kus
naujada us bl q se
puede usa
Salia skoliniq, que ilgainiui
isi i in q
Sios s i ies
nomenkla [ oje.
Algunos lauko o kamba iniq geliq
p es in i denominainimas
noi iksliai a5omi g ama inami.
o inadecuadamen e
Pa yzdLili, i5 Pe ú y Ecuado o iginado el
ag adablemen e ama illen e llama el
é mino k apnusis elijo opas
Ti e q bi i: k apnusis helio opas,
(Helio opium a bo escens) SG 86.
po que sus Ziedeliai g gZiasi ku i
g eiki5kai adinas saulg, ma i,odLiu helios.
141
Viena i5 alpina iumo
geliq llamada i,odLiu
e iionema
(Ae hionema)
SG 100. Ti e q bi i: e ionema. DaL más se
cul i a sólo una de su [Sis g an-
- didZiaiiede
e ionema
(Ae hionema
di lo a). El nomb e de la especie es Ae hionema di lo a.
Daugiame d
p e ijq gele
g ak5diais
Ziedynais
llamada
sude iniu
é mino a po asis lija is
(Lia is spica a) SG 155. ¿Cuál es su nomb e? Taisyklingas u d q
e minas bi i lia is. Igualmen e no se axiu ambién el é mino
ii dlialapi ija dld (Tia ella co di olia). Tu e q bn i: ii dZialapi
adijan as
ia eli. Zema[gis camba inis papa is p es in u é mino llamado
(Adian um) KG 130. Ti e q bi i: adian as. Kamba inds
palmds, ku iq hoai muy o iginal ls, endues apspu g,
pa ece a y um llamadas é mino ka io a
(Ca yo a) KG 150. Si e min4
ambién hay que aSi i sin
j, bu en : kaio i.
Ve s indse lib os en
algunos olimqjq k a5 q
plan alq nomb esima
quedan nei5 e s i, po que
nd a lie u i5kq a i ikmen l,
ej.: obe-
Adenium sum, Beaucamea ecu a a, Exacum
ine, Ja opha podag ica, Medinilla magni ica
i k . (IGE 126). Pasi a dando con
especialis asis, e djai pa a ellos nomb i i
silly i y naujada us, gald q que kai ku iq
pajuoba mine q gdliq dis inguamieji pozymiai
son muy. Pa yZi:ui, Ade ySkls nium obesum
bu l puede llama se é mino ukli1ji
s ieb ind, po que sus s iebes muy g ues,
pana5us kamien4. Aga iniq Seimos i medZio
i5
México o iginusi
plan a4Beaucamea
ecu a a bl q puede
llama se sudd iniu
é mino lenk aldpi
aga ini.
Delicademen e
pe umiandos a la
chamb ina gelei
Exaccum ine nomb in i gale q ik i naujada as eni gini
iiedundld, pues ella zydi muy maZais gausiais Ziedeliais y cu ao
dep esiones y ac i a ina pa adiniplaudius. En o os casos
la yni5ki augalq mai ne e diami incluso y en el caso, cuando
co espondien es e mini 5ki se u ilizan en esa padio de lib o.
Pa yzdL i i, ais inq mede kq (Calendula o icinalis),, ende a
combina se conAge a um, Sal ia a inacea, Tage es, Delphinium,
Heliopsis, Rudbeckia, Calamag os , SGs'
Allí mismo, en o os luga es del ex o, Age a um se
llama i d unu, Sal ia ainacea mil uo uoju iala iju,
Delphinium - pen inium, Heliopsis 82.
- saulakiu,
Rudbeckia
- udbekija,
Calamag os is
- lend unu.
Toks e minq
a osenos
nenuoseklumas es
nep ecisionamos.
Byje, geliq
nomb inimai
ne e diami.
eisliq son
42 El

ABRANCOMIMAI
AAS - Galinis V Auki esniqj q plan a4 sis ema ika,Yilnius, DZ -
1984.
Daba inis lie u i4 idioma iodynas, Mlnius, 1993. - G U bon as Y.
G ybai, Vilnius, 1986. KAE - Ho mann E. K. Kambainiy plan a4
ene gía,Vilnius, 2000.
KG - Kamba inis
gilis, Vilnius, 1997.
LF - Li uania
auna.
Vabalai 1, 2, Vilnius, 1995, 1997. LBZ -
Lie u iikas bo anikos iodynas. Red.
J. Dagys. Kaunas, 1938.
LKZ, - Lie u i4 kalbos odynas
5, Vilnius, 1959. - PB KniikS a P.
Piesagos bud a diial, Vilnius,
-inis
1976.
- He le B., Ky meje is P., Nikig M. Sodogilis,
Vilnius, Kazimie as GAIVENIS Gau a SG 06 10
1995.
Lie u iq idioma ins i u o
An akalnio g.
6,2055 Mlnius
E. Pa.S as
[email p o ec ed]
Kazimie as
GAIWNIS
2001
143