160 Jonas Klima ičius |
Te minus p esso e mine. IV
JoNAs KLimA ičiUs
L'is i u o delle lingue Lie u ių
VIET PAVADINIMAI SU SANDU -VIETė Decidendendo, Se aisy ina adim ie ė? e
o nendo al pos o ad ie ės ada ie ę, di icilmen e bas i di e che men i o ipo
dū inių su dėmeniu pos o nel linguaggio non c'è mol o e che ques o y a
essenzialmen e solo XIX XX a. naujada ai (Umb asas 2007: 14). La più semplice
p ecisione ichiedono di e che già nei diziona i di Kons an ino Si ydo c'e a
naujada ų paleida ie ė paleis u ys ės namai, bisogno ie ė iš ie ė (Pakalka 1979:
Rodyklė). Kal ie ė kalėjimas è Jokūbo B odo skio (~1692-1744) e odyne (LKŽ V 1959). E
o a siida omi e mini lyd ie ė, li a ie ė. Solo quella di una adim ie ė
ne aisyklingumą e le sue sos i ui es conside ando non è la più impo an e, ma
nonos an e niežmi š ina, che gausu al o da ybos būdo dk . bd . + luogo dū inių,
a lo o non poche senų. K. Si ydo nei diziona i già è u ga ie ė, ugnia ie ė. Pa ies K.
Si ydo naujada ai me ga ie ė, auksa ie ė, geležia ie ė ūdynas (Pakalka 1979:
Rodyklė) nep igijo, anche u in gy ą ūdyną ( 1. pelkė su udu andeniu, du pynas, 2.
u in is ūdžių, ūdinas anduo, 3. ūdos u in i žemė) 4. ūdos elkinys, kasykla K.
Milkaus ā dynas (daba e minas), naujaisiais laikais pasida y a si ydiška
ūd ie ė LEnc VI 1937 568 (LKŽ XI), solo DŽ 1973 ūd ie ė ž . ūdynas 1. geol. ūdos
elkinys (DŽ 1954 and 1972 ūdė geol. ie a, do e è uddo; udas, o 1978 udas 1. ūdos
elkinys, kasykla). Dal linguaggio i o menė inas sẽnosios (nepakeis a galūne) o me
d a ie a e ké ie a, naũjosios keliã ie ė ké ie ė, da ža ie ė, guba ie ė e s a ie ė,
kaima ie ė, kiema ie ė, kluon(a) ie ė, kaupa ie ė, ké ie ė ke uo a, kęsuo a luogo,
kūgia ie ė, miška ie ė, nama ie ė e oba ie ė, bu ie ė ie a, do e e a un
appa amen o; sodybos ie a (: appa as 3. sodyba, bu a, gy enimas, anche 1.
i enamasis namas, oba, pi kia), sodyb ie ė e sod ie ė, žag ie ė. Da aš ų (i
žodynų) più: akla ie ė, alk ie ė, beb a ie ė BM e RT 281, da bo ie ė S. Daukan as
da ba ie ė P. Ruigio e F. Ku šaičio dizodnai /
Te minas p esso e mine. IV
Te minologia | 2007 | 14 161 la o o ie ė, dyk(a) ie ė, d a ie ė, gais a ie ė, gim a ie ė,
kapa ie ė, ka ie ė mūšio laukas F. naudelmanno ā dynas, S. Daukan as, ku o a ie ė
G 1988K 6, 36 lauža ie ė, lizda ie ė, moksla ie ė mok, nak yn ie ė, Nesso ie ė L.
I inskis, pel ie ė, poilsia ie ė, pon ie ė, slap a ie ė, s a a ie ė, s i a ie ė,
s a yb ie ė, š en ė ie ė, kamp ie ė, F. Ku šaičio ā dynas š en a ie ė J. Šlapelis,
anden ie ė, asa ie ė, e sla ie ė, žaiba ie ė, žyg ie ė. Negalima dimen iš i che
bū a e del u o ne ykusių, ad esempio, sen ie ė A 1883 80, kalna ie ė i slesna ie ė
(No s ėmęs slesna saus ie esink, o kalna ie es d ink) Vaižan asgan as. Va da
ico da e che gausu (i pasika ojančių) e simili kaima a džių: Bd ie ė, Bd ie ės
(anche Bd ie is, Bd iečiai e Būd iečia, Būdã iečiai); A lõ ie ė, Če iõška ie ė,
G ažiã ie ė, Gùčia ie ė, Kluonã ie ė, Linksmã ie ė, Liẽga ie ė, Pi k ã ie ė,
Ramó ie ė, Salnia ie ė, Šl ie ė, Šmylã ie ė, Šùkia ie ė, Zumb ickã ie ė; Žá d ie a;
anche Bl ie is, Masikškis, Põc ie is, Rãd ie is, Šãk ie is, Úz os ie is; Bãiečiai Ta ,
Dačiečiai, Dd iečiai, Dd iečiai, D á , Gé iečiai, Jú iečiai, Mėš iečiai, Mėšiai, Mėšiai,
Mėšiai, Mėšiai, Mėšiai, Mėšiai, Mėšiai, Põsiai, Põsiai, Põsiai, Sõ ičiai, Sõ iečiai, Sõ iečiai,
Sõ iečiai, Sõ iečiai; Radim ie ė e augim ie ė sono ne aisyklingi da iniai, pa la a
signi ica o oks e ki im ie ė. Ma in al o signi ica o ki im ie ė ex luogo di ki imo,
almeno come po enziismo, po ebbe esse e miška ie ės pie a, do e c ebbe bosco, ex
luogo di bosco (LKŽ VIII 1970). Nella e minologia è impossibile s ela e senza pesan e
sanda os pa ole, ad esempio: šlapim akis, šilum ežis, želinkelis, k i ulma is,
sodyb ie ė, s a yb ie ė, ainiklapis, žiedynko is, žiedynlapis, žiedynpumpu is,
žiedynsos is, žiedyns iebis... Da ques o pun o di is a la e minologia è simile a una
ne(iš) engiami e anco a più pesan i da iniai, in pa icola e ki iežu, ad esempio:
pamūdolūšis e Lašpamė a ūšis, A žuliai, Didupi, Ke kūpī, Plūpī, Plūpī, Plūpī, Plūpī,
Plūpī, Plūpī, Plūpī, Plūpī, Plūpī, Plūpī, Ppīpī, Plūpī, Ppīpī, Plūpī, Ppīpīpīpī,
Ppīpīpīpīpīpī, Ppīpīpīpīpīpīpī, P
La più impo an e è che sia dei due di e en i modi di a ybos dk . bd . + luogo (bū a
o esama) e ksm. + luogo (no malmen e esama) pa ole en ano in comuni mic osis emi
seman ici ūd ie ė e kas ie ė, g ęž ie ė, ki a ie ė; lizda ie ė e uok ie ė;
poilsia ie ė, ku o (a) ie ė e gyd ie ė. Alcuni assegnamen o a uno ka o da ybos
būdo abbas anza keblus. Pe an o occo e pa la e, men e empo.
Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mine. IV Il miglio esempio è s a o l'a icolo di
Lybe ionel a ikį A ben compos o il e mine ki a ie ė (KK I 1961: 351636). D'a ibo e
da inio o me ki a ie ė ques ione U bučio isol e es a esempio. Ma una cosa
imęsse неиспанот e ques o esseėsi a lungo. La pa ola ki a ie ė signi ica o
opposen e accon a a chia amen e us. забой (Lybe is 1961: 35). Įspino che lì già
menziona kas ie ė, g ęž ie ė, anche se kas ie ės non esis e non solo LKŽ V 1959,
ma anche DŽ 1954, e 1972 (a si anda solo DŽ 1993); g ęž ie ė non esis e né LKŽ III né
DŽ 1993, anche se g ęž ie ė menziona già an e io men e s esso A. Lybe io
(Lybe is e Ul ydas 1958: 71, 102), è e mina nei e mini: 1956, забой ki a ie ė (kas),
g ęž ie ė (g ęžinyje), забой скважины 1. g ęž ie ė, g ęžinio dugnas (geol.), 2.
g ęžinio dugnas (geol.), š eka ki eko ki a ie ė (k.) G G GGT i FŽ, 1956, kill killing,
plg assassina o 1959, ki as Polska. ki a ie ė, 2. geol. g ęž ie ė, забой скважины
g ęž ie ė PolŽ 1984. Ma è p opos o aglia ie è cambia e non solo in ki ie è, ma
e ge iausia, in ki im ie ę (Lybe is 1961: 35). U bu is isponde: <...> la pa ola
ki a ie ė <...> speciale signi icanza e mine (pa yପରି, che e in ece usų забой)
d ąsiai può esse e usa o e ul e io men e. No malmen e pa bai, o iamen e, egli è
poco ichies o. Luogo ki a iečių pulimen o (miške) più bellamen e si può di e
ki imų alymas (U bu is 1962: 49). Nos a so p esa isiede nel a o che e DŽ 1954
ki a ie ė ž . ki imas (2 signi icm.) ke amas o iški s as miško plo as, men e
LKŽ V 1959 già senza indicazione ki a ie ė ke amas miško plo as; ki imas: La
pulizia Ki a iečių è uno dei più impo an i la o i ag icolo o es ale ( a ybinie
aš a), anche e ki imas 6. iški s as bosco a ea, skynimas e dal i osios lingua, e
da aš ų. Išei ų, che p ima negu appa so il e mine minybos ki a ie ė (gal insieme
con kas ie e e g ęž ie e), miškininkai gy osios kalbos žodį ki imas, -ai nežinia
pe ché, s essi susigal oję o kieno a a i sos i uė con quello al kom ski u
naujada u ki a ie ė. 1962 m. U bučio ab o imen o o nepaisy a, o più
p obabilmen e nė negi dė a gal anche pačių kalbininkų: e DŽ 1972 ki a ie ė solo
miško uožas ki s i; aglia a a ea del bosco, e agli ima 2. iški s as bosco a ea,
skynimas. Be eikalo kiš os ki im ie ės (zaboj!) gius i ica o i iu o (ki im ie ė
ž . ki a ie ė DŽ 1972) u bū anche a ques o con ibuì. Solo DŽ 1993 ki a ie ė
iene p esen a a già d i eikšmė 1. o es o uožas a a s i; aglia a supe icie
o es ale, 2. ke ama uolienų ie a: anglių ki a ie ė. E e i ausiai ques o
esama pe eina i o comp ominio pa eikimo modo. Va osena ale p esen azione
dei signi ica i ocali con e ma: 1. Visu mol i ki a iečių, iogso kelmai Vd 2007 32
54. 2. […]...> šach ininkai, […], o za i leis is į ki a ie es Vd 2007 47 44.
Vinco U bučio Da sul ki a ie ė e ki im ie ė (KK III 1962: 451650) ispos a a An ano
Te minologia | 2007 | 14 163
Nessun da da ybininkai P anas Ska džius, Vincas U bu is, Saulius Amb azas non è
pa lėję su ši okių eiksmo ezul a ų pa adinimų kaip ki imas, -ai qualį
signi ica i esnį, dis ink y ų bū o laiko po eikšmį quel isul a o può esse e, o a e
può esse e a enęs in u u o. Ques o con e ma e i signi ica i lessinici, eg.:
essimas 2. uninu insieme apme ablo esslo quan i à: Da quei a palı sa à uno
essima Geis a a, 3. audeklas, audinys: Quan i me i di essimo insime ei? Upýna.
Susi e pki e pimėlį, išsiauski audimėlį pasisiūsi, be ilkėsi J. Jablonskis; misšymas
4. pane došla, aggiuga o e accumuna o pane: Maišymui di a ina sa à, ma
amminkam non Geis a a; 2. pdymas, pūdýmas 1. palik as neapsė as, besiilsin is
di bamas laukas: Nelaiko pūdym o a, solo sė[ja], sė[ja] Juodáičiai (Ju ba ko .).
Sebbene so en e abi ue ei pa la e di quei isul a i osseoju empo, pe
esempio, suskyniau skynimą, supyniau pynimą Ka ena, ma ques o può semp e
esse e e u u o, day ina cosa, già a en e il nome (daba i planą, p ojek ą).
Į aigos o se a e a iba dal se ojo ka ino empo, sebbene ki adas ediniai con
p eesaga -imas sono s a i a i da eiksmažodžių esamojo empo kamienų
(Amb azas 1993: 24). T a le al e cose, alcuni ali ediniai non hanno nemmeno la più
minima in e azione seman ica con il empo kinkymas, -ai, g endymas, -ai,
pasakymas, -ai. Va no a o che nei signi ica i i in e p e azioni il u u o empo
sa ai senza necessi à iene usa o in ece di esamojo. In i olando di soli o non
iene a o empo di e i e impo an e non empo, esen o o s a o o,
impo an e des ina e plg. malimas 2. mal ini o sumal i g ūdai. puzzimo sa ebbe
solo jau spil a o, è come da pilsimas?! Miškininkai nusig iebė nugi s ą pa ola e
pasida è necessa iamen e dis inzione ki a ie ė (byje, I sandas da u ojo
empo ki -o) e ki imas: ki a ie ėje a iene bosco o sepa a i di albe i
agli imas, ma che cosa è ki ime? Ques o non è i ąja lingua bas a di e enis,
qui più lingu logiza imo. Se già assegn, è iški s as bosko a ea più p eciso e chia o
sa ebbe non agli imas, ma i osios lingua izka a miške izki s as a ea;
skynimas, ki imas Šimkáičiai, Telšia, ž en is, Žemai ė, A. Juškos žodynas (LKŽ IV
1957); meno ik e miška ie ė Geg nai, Dùse os (LKŽ VIII 1970) ques o o se
o ien a e so miška come masy ą. V 1979 LTE sis ema u a coniuk a: ki a ie ė
1. con inan e ine di cainio su aces, cos i ui o oolieną a dančiu s umen o
<...>, e 2. ki s i assegna o o e e o a ea bosco, anco a bi žė 1. miško plo a,
assegna o ki s i, <...> LTE II 1977, o ki imo non, pe ché ki a ie ė <...>, o izki s as
miško plo a. VLE X 2006 supe ici che limi ano a del pozinio, […]...> è ki a ie ė 3.,
o 1. iški s a e non pian a o oppu e di pe sé anco a non giėlesso bosco a ea <...>
(au o e o es inis a An anas Juod alkis) e 2. e amo bosco
164 Jonas Klima ičius | Te minas p esso e mino. IV plo a, da bi žė 3. miško a ea,
T umpa conclusada p ima di mezzo cen esimo anno apiga ę ki a ie ę miškininkai
noniauja s y uo i, cosa ques o è ques o ski iamas ki s i o iški s as, ques o e
iški s as, e ke amas a ea. Senza se io e mininismo o es inkis ica dei ocodino
qui nien e sa à.
Auga ie ė issa a LKŽ I2 1968, o DŽ 1993 suno min a: augim ie ė ž . auga ie ė
luo a, do e la pian a na u almen e c esce. Rad ie ė issa a mol o più a di
AplApsŽ 2000. Anco a dopo 7 anni sugal o a p opo e secondo analogia con
auga ie ė ada ie ė (Umb asas 2007: 14). È necessa io quell'analogia dopo u o
abbiamo un buon p eceden à, come U bu is i iu ò analogica secondo kas ie ę e
g ęž ie ę o mą ki ie ė: ją alu ò come okio pa bon omo (U bu is 1962: 48),
ma eikė ki a ie ę a ojamą già più di quindici anni (U bu is, lì s esso).
Impo an e, che nep i ūk ų no o, olon à e empo co egge e, cosa da e o
necessa ia. O analogijų es i di e si, aukian i e in opposi e pa i, in ques o caso
ad ila: ad ilà, ad iliukas psn., a m. as ino bambino z . pames inukas DŽ 1954
(DŽ 1972 né psn., né a m.; DŽ 1993 z . as inukas). A. Umb asas passa o nicaip
non alinęs pe im ie ę ( o mali dings is non esis e nei diziona i). Essa simile, ma
di e sa negu adim ie ė, augim ie ė, pe ė i, pe i, pe ėjo è un eiksmažodis di
ipo mis o, aigi da pe ėjimas sa ebbe g iozdas pe ėjim(a) e ė, e dū inali con
ale (miš ioio ipo) eiksmažodiniu sandu non sono ca a e is ici, sebbene
possibili (c'e a gulda ie ė gulykla e pe sino eiksmenė dal secondino se maž).
Pe im ie ė sa ebbe neben dal pa ei ino I sando pe imas, -a, ma di ali non si
conosce. O un possibile da inys pe a ie ė sa ebbe bene d ip asmiškas o se
sop a u o come pe ai (bičių) + luogo (a ilyje). Quindi sa ebbe ciž is o mai
pé ie ė (ji a o in ų e ad ie ę).
Lizda ie ė ie a lizdui, us o a Vaižgan o e l'o ni ologo Tado I anausko,
lexicog a icamen e issa a LKŽ VII 1966, ma da DŽ solo DŽ 1993. Neleg a
decide e, ka o da ybos būdo è ziema ie ė LEnc IV 1936: 1383, T. I anauskas
(LKŽ XX 2002) e ziemo ie ė DŽ 1972. Nebaig as e no minazione DŽ 1993 lyg
eik inesnė žiemo ie ė, pe ché aiškinama žiemojimo ie a, e žiema ie ė
nascoma solo sinonimu žiemo ie ė. Da ybinis an onimas asa ie ė
asa ojimo luogo DŽ 1993 anche non u a aškios da ybos I sandas può esse e
e da asa -o i. Žiemo ie ė o malmen e sa ebbe da žiema + luogo, žiema ie ė
da žiem-o i + luogo, ma necessa iamen e jungiamasis oce -aanalogiamen e
può esse e e da žiemos. Più a di la miglio e sa ebbe gua da e a osena
p imoumo o ni e o mą žiema ie ė (T. I anauskas).
assegnamo pag . e in e media ie ki imami, <...> (au o e) VLE III 2003, a ki imo non.

Te minologia | 2007 | 14 165
Ne š a ie ė žu ų ne šimo ie a DŽ 1954, 1972 e 1993, LKŽ VIII 1970 o malmen e
anche po ebbe o esse e abbie labybos būdų, sebbene eikiausiai è da ne š as
+ ie a. Žūkla ie ė žūklės ie a DŽ 1993, LKŽ XX 2002 suda y a chia amen e iš
žūklė + ie a. Plin an aiškios mo i acijos da inių madai o se kam
dispa ojasi ena pesca galėsian e s is. Ma medž-ioklei in po ą come solo
meglio con inga žū-klė (:2žū i y . ž ejo i, žu au i DŽ 1993), e žūkla ie ę keis i
luogo di pesca ne azionaleu.
Nuola asi i o a simili da ini, ma non semp e con successo. An ai sc i o e
Pulgis And iušis è pa a ojęs pa ola [musių] miego ie ė M 1992 2 36.
Galinge ole egola sa ebbe do miga ie è, ma già con jungiamuoju balsiu
-oįsigalėjusi e da bo ie è. Da e o aisy ina maudim ie ė LP 1985 86 2, ma
sicu amen e sa ebbe non maudym ie ė, e mauda ie ė.
Occo ebbe ico da e dū inio e del co isponden e compos o i signi ica i
possono di e i e, ecc. : da bo ie ė la o o, luogo di se izio (kaip įs aiga) e pos o
di la o o specialmen e a ezza o, pos o des ina o a la o a e; abi azione DŽ3 è
in e p e a a in modo imp eciso come esidenza: ques o ed è abi azione luogo in
cui i e una pe sona, e abi azioni, abi azioni di ci adini di i a e a i i à luoghi,
ci àelie, illaggi VLE VI 2004. non SuTAPDINTAS, O PLOKŠČIASIS STOGAS Chies a, o
ben acce a a s inga, quale sa ebbe la gen ilezza inu ile che non è quasi chia o?
Non solo non chia a, ma e' s ana. Tu a ia spe imen inėjus ede e, che al i
possibili candida i impedi o, sebbene be bū ino eikalo, pe ò non del u o e senza
alcuna agione. Na u almen e, a kliudi e da e o necessa io, pe ché è s a o
scel o (anaip ol e non di u i) la peggio a ian e. Si spiega che ale e aggio
co apdi o con lubimi. Ma qui subi o esce uo i il e mine imp ecisione e inclini ino
ogos (o sua pa e) può esse e coincdin o con lubmi. Ki a yda neaišku ( dal e mine
s esso), con chi su apdi o. E nien e al o s apdin o s a yboje non c'è, sebbene,
di emo, uno so i o di un piano possa coincide e con l'al o pa imi.
Su apdin o e o è usa o e nella le e a u a scien i ica della cos uzione, e
pa icola men e pe iodicane (quasi nuo o esempio: specializzaojasi in campo di
cop imio s apdin ų e inclini inei oghi Vd 2007 31 20). Ma cosa me a igliosa suo non è non
solo DŽ 1993, LKŽ XIII 1984 e XV 1991, RLKŽ II 1983 e IV 1985, LRKŽ 1988, ma e PolŽ 1959 e 1984,
S a Ž 2002.
O o e emo e mini dei diziona i anco a anche u aip. An ai PolŽ 1959
piana e a lėkš as oo ogas, PolŽ 1984 e piana, e piancoскатная e sa
166 Jonas Klima ičius | Te minas p i e mino. IV lėkš asis s ogas (p šng. скатая крыша
plokščiasis s ogas la [deck] oo , e ace Flachdach oi u e- e ase pla [en oi
e asse] плоская крыша, o s a usis s ogas s eep oo s eils Dach oi ab up
крутаякрыша.
Li e a ū oje appaiono e mischio, ecc. : Se edi icio senza pas ogè, ques o
i es imen o e e o unzioni s olge una s u u a, chiama a su apdin u denginiu
ci ilP 1969 7. A seconda del nuolydgio dimensioni, s ogus può spoglia si in
s ačiašlaičius (con il più g ande come 100 nuolydžiu), lėkš ašlaičius (4-100) e plokščius
(0-40) ( enu o, 98). Plokščiųjų oggia s u u a si compone da gelžbe onino
so aggiamen o, ga o isoliacije, šiluminės isoliacije, hid oizoliacinio s a o e g indų,
che allo s esso sono e cope a del ogo ( i id, 119).
DŽ già 1972 e o 1. è lėkš as, s a us, plokščias ( aip e DŽ 1993). Tu i di e si,
ma sono u i chia i? L'ascol o mol i a semb e à uščias, ma la ispos a
sa à inaspe a a.
Ve amen e inaspe a a è la de inizione della pa ola lėkš as 1. plokščias, negilus
(no s esempi di plocš umo ne odo: lėkš as dubuo (plg. lėkš ė 1. lėkš as dubuo),
lėkš as s ogas, lėkš i salos k an ai (nes a ūs, nuolaidūs) DŽ 1954; 1. plokščias,
egus: lėkš os suolo acqua nonubėga, 2. nes a us, nuolaidus, nuožulnus: lėkš as
ogas, lėkš i isolas k an ai, 3. negilus: lėkš ė dubuo DŽ 1972 e 1993 (plg. lėkš ė 1.
apsk i as indas nuolaidžiais k aš ais DŽ 1972, 1. apsk i as algomas indas
nuolaidžiais k aš ais DŽ 1993, e DŽ 1972, e DŽ 1993 sono: gili lėkš ė s iubai, negili
mėsai)1. Gilios pla sch è e k aš ai u bū s a esni.
DŽ già 1954 plokščias 1. lygus, neišgaub s, p iplo as illus ojamas 1 DŽ 1954 non c'è della pa ola puslėkš ė, e DŽ 1972 e
1993 iene p esen a a nonik a puslėkš ės eikšmė 1. maža lėkš ė (2 pusės lėkš ės kiekis), che ques o in eal à
a osena chia amen e indica! è lėkš elė nedidelė lėkš ė e klinei, puodeliui o k . padė i: se icio lėkš elė DŽ 1972, 1.
nedidelė lėkš ė DŽ 1993 (e 2. pusės kiekis pusė lėkš ės). Analogamen e mol o do e si spiega e semdubbenin 1. piccolelis
buuo DŽ 1954, 1972 e 1993, 1. smallel, mino e dubuo LKŽ X 1976. Mažesni indai gene almen e engono chiama i non dū inie
con sandu pus-, ma mino i à p eesaghi edu i s a inai ė, kibi ėlis, puoduk, ska delė, bu eliukas bu elai is, s iklinėlė
s iklinai ė, lėkš elė lėkš ai ė, dubenėlis ( aip pa maišelis, k epšelis, pin ini ia pin inai ė, dėžu ė), usciskeli solo un
più nuo o pusbu elis, ma qui signi ica e pusli is li o alpos bo elis, come il signi ica o della quan i à. GK 1934 58 86
( a . palun 1. dubuo, 2. padėklas LKŽ IX 1973, LKŽ IX non issa o palumickas Pl iškiai) in eal à do ebbe esse e
puslėkš ė juk e spiega a: 2. kiek gilesnė lėkga pailš ė, pe ché si a a di pias elle (ke amikos) e asono, solo non
pus Žemėš ė, ma pus asš ė (plg. p abiekė). A enzione c'è che блюдо p incipalmen e è 1. didlėkš ė, 2. lėkš ė, solo 3.
dubuo P ekŽ
1996. Due simili indaus dubuo 1. apsk i a dubus aso; […]...> DŽ 1993, 1. pla us e dubus a alus indas s iubai,
p ausimuisi, la bimui ed al i., […] LKŽ II2 1969, lėkš ė 1. apsk i as edomas indas nuolaidžiais k aš ais DŽ
1993, 1. ap alus indas lėkš ais k aš ais, dal quale si mangia LKŽ VII 1966 (apib ėž ys
šlai inis s ogas), no s плоское перекрытие plokščioji pe danga, o S a Ž 2002 ques o
Te minologia | 2007 | 14 167 un uni i o plokščias oo og, DŽ 1972 si spiega più
p ecisamen e iesiu e ligiu paeschiumi, ho izon almen e ligus, DŽ 1993 p asčiau il
quale ha e li elli paeschi. DŽ 1972 e 1993 è e plokščias ogis, -ė (namas). Plokščio
signi ica o in comun inée pa lando ned ip asmiamen e indica e i suo ediniai
e mini plokš ė, plokš elė, plokš ainis, plokš uma geom. e geog ., plokščiakalnis
(no s quan o banguo u paeschiumi), plokščiaspaudė, plokščia eplės, plokš nis
(kapas) a cheol. (plokščiu pa i šiumi), anche e minini būd a džiai plokščiadugnis,
-ė (na ies, al is), plokščia i šūnės (kal os), plokščiag ūdžiai ( ikiai),
plokščia a piai (miežiai).
Tu a ia LKŽ X 1976 plokščias 4. lėkš as: lache Schüssel plokščias bliūdas P. Ruigio dizionynas (pa ikslin a de
isu) (pliokščias e pliokš us in ques o signi ica o non issa o). Na u almen e, ši ai è non dal a uale
comunei esa lingua o a plokščias dubuo sa ebbe con adic io in adiec o. L'al o p opone galel è LKŽ VII 1966
lėkš as 1. plokščias, plynas, eggus K da na, Ka ena, Skisnemunė, p ūsų sc i i, anche 1. plokščias Sin au a
(ZanŽ II 2004), a ian e lėkšnas z . lėkš as 1: lėkšnas s ogas J. Jablonskis (no s lėkšnus z . lėkš as 3: lėkšni
o ielka i gi J. Jablonskis). Solo pla š as 2. nuolaidus, nuožulnus, nes a us ( eikšmės a ealas indica o
insu icien emen e), 3. su nuolaidžiais k aš ais, negilus, nedubus: lache Schüssel lėkš as bliūdas (o ie e
Schüssel dubus bliūdas) F. Ku šaičio ā dynas (pa ikslin a de isu) // seklus: lėkš a ie a Vilka škis, anche 3.
seklus, negilus Lukšia (ZanŽ II 2004). K. Milkaus dicodyne abejaip: bliūdas lėkš as, plokš us eine lache Schüssel
(pa ikslin a de isu). Plosščias p incipale signi ica o nella lingua gene inée può esse e solo o izzon almen e
ugugu. Tu a ia e plokščio, e pla sš o signi ica i i menziona i a ia imi a mėse, non esis e anco a del u o
accu lio) di e isce non in sos anza, e più ma e iale (non del u o semp e), ol e a ques o, dubens paski is
pla esnė. Kad è due, susiklos è s o icamen e. Šaknimis abudu, o a mo y uo i indo pa idalo peculia i àmis
(dubuo: dubus, lėkš ė: lėkš as), è lega e con pa icalu e mangiamen o. Dubuo (K da na, Ga gžda; a . dubenis
Sk iaũdžiai) LKŽ II2 1969 Kazimie o Būgos siūlimu (Sabaliauskas 1990: 293) i bene Jono Jablonskio ūpesčiu
pakei ė jau P. Ruigio žodyne iksuo ą sla ybę bliūdas (bliūdelė jau J. B e kūno Biblijoje) LKŽ i2 1968, o us.
блюдо bend asis sla ų skolinys iš go . bius (kilm. biudis) dubuo < biudan siūly i (Фасмер I 1986). I us. misca della
pa ola misa mažybinė o ma, lenk. misa, miska, miseczka comun asis sla ų skolinys eikiausiai pe go . mēs da
ulg. lo . mēsa < lo . mensa s alas; mangiis, pa iekal (Фасмер II 1986; B ückne 1974). Secondo misca p ide in a e
debinio da lo . discus (< g . discos) sk idinys (i algiui pasidė i; secondo pa idalą lėkš ės dubens pi m akas)
pe ge manus ( id. ol. disc, sen. ok. aukš . isc → ok. Tisch) sla iška o ma lenk. deska, us. doska, uk .
a ska (Фасмер I 1986; B ückne 1974). Lėkš ė (Šã ės, Pandėlỹs, Skisnemunė) LKŽ VII 1966 (gal be eikalo F aenkel
19551965 conside a u naujada u) ėlgi g eičiausiai Jablonskio į aisy a ie oj jau J. B e kūno Biblijoje
a o os o ielkos (y a i a ian ų) LKŽ XVI 1995, skolin os da sla ų us. тарелка < lenk. ale z < chek. alř,
sla ų da ge manų ( id. ok. aukš . alie ), ques i da i al. aglie e < aglia e pjau i < lo . alia e pjau i(Фасмер
IV 1987;
B ückne 1974).
168 Jonas Klima ičius | Te minas p i e mino. IV manding, non pe me e di
bend inesa lingua sinonimi diziona io anco a non abbiamo SinŽ 1980 è u e lingue
li uane sinonimi diziona io (no s in gene ale, se nonpaisoma sinc oniji e
specialmen e sin opiji, sinonimi igau è composizione è a bi ali, e non e i da i
sinonimiji). È un'immagine dis o a: plokščias 1. ( ogas) lėkš as ( ogas), e 2. →
seklus, ma seklus sop a u o negilus, nedubus (lėkš ė), paskiausiai lėkš as. An Ž
2003 4s a us lėkš as, nuolaidus, nuožulnus, slėsnas cu is quasi del u o nepakilęs,
zemas: Ši o upelio labai s a ūs k an ai, a ano lėkš i Všakio Rūdà; o plokščias
smailus chiis a ikišęs(?!). Reikšmės nenusis o ėjimo ak ų nemažai, ad esempio:
lėkš as 1. плоский: lėkš as dubuo плоское блюдо (no s i plokščias 1. плоский ),
solo 2. (nes a us) пологий, отлогий LRKŽ 1988, пологий p incipalmen e nuožulnus,
nuokalnus, nuolaidus, nuo akus, pažulnus, nuokal us, pašliaunus, solo allo a
lėkš as, ma con pažyma a m. (seguen emen e anco a šlainus a m) RLKŽ III 1984.
Semb a, che ciascuno au o ius qui signi icmi de inieggio, ikiuoja e cognimen o
a m. ašo secondo suo a mę... O SinŽ 1980 a dominan ės nuo akus (pamažu,
nes ačiai žemėjan is) sinonimų nuolaidus (kalnas), nuožulnus (s ogas), pažulnus,
žulnas (k an as), nuokalnus, nuokal us, pakalnus, nuož ilnus a m., pašliaunus
a m. ( ogas, collnas) e pašliaũ inas a m., pašlėdnus a m. (di a), pašliuodnus
a m. (lubos), šlainus a m. lėkš o del u o non esis e: ma secondo l'au o iaus
a mę lėkš as è plokščias... Ma ques o è e oneo. S a Ž 2002 è nuožulniosios
loo ys inclined loo eins eigende Fußboden planche oblique наклонный пол.
Fo se non iusci o a supe a e in e p a mines a ibu e zii plokščias e lėkš as
signi ica i i collisioni quando essa non e a anco a aboli a e no minamojoje
leksikog a ijoje, come comp omesso e appa so a i iciale su apdin o e o.
Fo se pe ques o g e a lėkš ės MokŽ 2000 non c'è della pa ola lėkš as. Un
comp omesso soluzione necessa iamen e šalin ino. E le pa ole plokščias e lėkš as
codi icazioni signi ica i i u gen emen e inig inas e consolidin inas. Non può nella
comune pa lan e es a e ali pa ola pla s meaning collisioni plokščias 1. lēzens;
plakans: plokščias s ogas lēzens jum s, plokščia k ū inė plakanas k ū is, a lėkš as
1. plakans, 2. lēzens LieLaŽ 1964, lėkš as 1. la ; plane, 2. (nes a us) gen ly-sloping
LAKŽ 1991.
Min ì, che lėkš as mo i uo ai può esse e plokščias quan o bas e ebbe
e imologia, ma non del u o pi mykš ė mo y acija da e o sa ebbe solo
gulsčias sebbene la iškas cogninai is lêzns, lêzens lach (Būga II 1959: 421),
ma lie . y . al o. ložė i, -ėja (lõži), -ėjo bū i izlūžusiam, išgulusiam (ish al o a ealo
conside a li sinonimais della bend inesa lingua. Qui è necessa io di e che