173Te minologia | 2012 | 19
Janio Endzelyno e minologiche inzz algos
SOLVITA LABANAUSKIENė
L'is i u o delle lingue Lie u ių
ESMINIAI VOODŽIAI: bal ų kalbos, la ių e minologija, lie u ių kalba, e minologijos
p icipai
Janio Endzelyno pe il 140esimo anni e sa io della nasci a
<...> Kā bi ī e medu sūca,
Tā es ļaužu alodiņu.
Es saliku ā du ziedus,
Kā puķī es ainagā <...>
(da la ians liaudies dainos)1
Indoeu opeis a, più amoso XX a. la is a Janis Endzelynas (Jānis
dzelīns) nacè 1873 m. asa io 22 d. (pagal senąjį kalenda iu 10 d.)
Enšiau ės La ijoje, icino Valmie os ci à. Mi ė 1961 m. luglio 1 d.
Kuoknesėje, sepol o a Rygo, Rainio kapinėse. Gli più di mezzo secondo a
e a des ina o di en a e uno dei più g andi lingubininkų la ians. In
ques o a icolo b e emen e iene p esen a a J. Endzelyno a i i à
scien i ica, lingbinės nuos a os, pa icola e a enzione iene
assegna a alle sue e minologiche pažiū om.
La ių milžinas2, come lo desc i ono maggio anza degli s udiosi, J.
Endzelynas kalbo y ą s udiò in Es ijoje (all'epoca Do pa o, a uale Ta u
uni e si e e) e in Uc aina (all'allo a impe iale ussa ex Kha ko
uni e si e e). Le sue p ime pubblicazioni scien i iche appa ì negli anni di
s uden e so o lo pseudonimo Kaugu ie is (peggio luogo di nasci a Kaugu ų
alsčiuje) (Zī iņae 2012). Dal 1920 m. da Cha ko o pe sikėlė in Rygą e cominciò
la o a e p esso l'Uni e si à s a ale le ice. 1920 m. la sua inizia i a qui
is i ui o ilologia bal ă dipa imen o, cui u o il empo lui s esso e guida a.
J. Endzelynas legge a la ians language ku su, dės ė lie u ių i p ū1 Le
pa ole su kalbą im i da una delle J. Endzelyno p e e i e issime canzoni. 2
Pi masis così J. Endzelyną chiamò K. Būga.
174 Sol i a Labanauskienė | Janio Endzelyno e minologiche in už algos sų,
senąsias ge manų kalbas, sansk i ą e al i a gomen i di linguo y os
compa a i osios. Le sue lezioni si con assegna ono di s ao dina ia
sis ema ici à, abbondanza dei a i, p eciziškumu (Sabaliauskas 1962: 305). J.
Endelynas libe amen e u ilizza a di e si a i linguis ici, susiedendoli in
logicamen e aiškią, ikslią sis ema. Nè un singolo scienzia o le onio non è
s a o ele o a memb o di così mol eplici is i uzioni e o ganizzazioni come J.
Endzelyns egli e a non solo eu opeo (Cecijos, Es ijos, Olandijos, Suomijos,
Š edijos, Ame ikas e Ge man.), ma e memb o ono a io della lingua is ų
d augija (EL k : 155 1972). Du an e sessan 'anni con sop aum anno ukusį
in ensi ios a i i à scien i ica pe iodo kalbo y ininkas pubblicò o e 300 ope e
di la ian, usų, okiečių, lie u ių, i alų, p ancūzų, polkų lingue. T a pama inių J.
Endzelyno bal is ikos da bų minė ini: Славяно-балтийские этюды (Sla ų i bal ų
e iudai), 1911 m.; Senp ūšu aloda (Seno ės p ūsų kalba), 1943 m.; Bal u alodu
skaņas un o mas (Bal ų kalbų ga sai i o mos 1957 m. išleis a lie u ių kalba),
1948 m.; Ie ads bal u ilologiijā (Bal ų ilologijos į adas), 1945 m. Impo bu
menziona i 1951 m. seconda ol a Rygoje esleis ą La iešu alodas g ama ika
(La ių kalbos g ama iką)3, nella quale, spiegando la ių kalbos ak ų is o iją,
J. Endzelynas dažnai ėmėsi i lie u ių kalba. In quel ce o senso ques o eico
può esse e conside a a la p ima g amma ica delle lingue bal ì, do e i a i
della lingua la ia engono p esen a i in p imo luogo (Sabaliauskas 1982: 109).
19211940 m. J. Endzelynas edaga a la i is a Filologu bied ības aks i (Filologų
d augijos s aipsniai, isleis a 20 nume ių). La maggio pa e del linguis ico
la o i sudde a in ke u omę la o i di sel ina Da bu izlase, des ina a
bal is ikos, pa agonamosios is o inės kalbo y os, la ių e nogenezės,
dialek ologijos, oponimikos, kalbų kon ak ų, ak ualiem la ių kalbos kul ū os,
leksikog a ijos i k . klausimams s ičių ap a i.
BENDRINS KALBOS NORMINIMO PAŽIŪROS Dainos Ny inios nelle pa ole, J.
Endzelyno eo iche pugiū as si possono sussis e e, sulla base
a ii iapu ii s udi del pa imonio scien i ico (Nī iņa
1972: 12).
J. Endzelynas insieme con un al o amosi labiininco la ii Ka liu Miūlenbachu (Kā lis Mīlenbahs)
s iluppò e consolidò ondamen ali p incipi di no mminamen o della lingua la ia. Mokslininkas,
seguendo Leipcigo scuola linguis iis, sc upulosamen e esaminò ogni de aglio della lingua in a i suoi
aidos e a3 1958 m. pe ques o la o o J. Endzelynui p imo scienzia inkui è s a a dedica a la Lenin
p emia.
175Te minologija | 2012 | 19 puose. A lui e ano impo an i non solo s o ici da i
della lingua la ia pe seguendo una alu azione ogge i a, egli sugge ì
p ende e pa agonamen o, i. e. i p op i enomini linguis ici pa agona e con
cogniniškis lingue (Po ī e 1973: 70). Ta p più impo an i p incipi di
no mminamen o della lingua J. Endzelynas mini a anką. Già ale s esso
p incipio signi ica ce e pe di e scegliendoci cosa da qualche, che cos'
dobbiamo inuncia e. Quindi anche semplice selezione è la o o esponsabile, è
impo an e p ende e, quello che app op iamissimo e più alido, e i iu a e
pas esnių e ne equisingų a ian e. Il la o o no minale sol an o selezca non
sii imi a, bisogna c ea e e u a nuo i, linguaggio nan i o da essa
di e amen e non p ese enomini (Kniūkš a 2001: 142).
Come e Jonas Jablonskis, J. Endzelynas gua da a la nobil à della lingua
na i a. Ape u ai e igidamen e, c i icamen e kėlė lingu e o ,
ne aisyklingumus. Il p o esso e e a ca a e izza o es e io e p ecisione
(Ādamsons 1999: 5), linguibis ko ek iškumas: pa ole signi icazioni pazymas,
g amma icale egolaignum e sonambumo (Celmiņa 1999: 36). Ques o egli
ichiede a e da ogni pa lančio sia ašančiojo.
Kal ių kalbininkė Tama a Puo y ė (Tamā a Po ī e) elenca ques i J.
Endzelyno c i e io di no mminimo della lingua: 1) ecchiazza delle pa ole
o mų a ba kons ukcijų, 2) adizione e di usione del consumo delle
pa ole o mų a ba kons ukcijų, 3) analogija, 4) seman ico uolo delle pa i
della pa ola, 5) economia della lingua, 6) chia o, 7) egolingume (Fo uma 71 […]
74). Ku damas bend inesa no me del linguaggio, didelę signi icamen o J.
Endzelynas eikė la ių liaudies dainom (Endzelīns I: 31). Il suo pa e e,
senosios liaudies dainos l'unico pu oas on e della lingua la ių, quella lingua,
in cui passa o pa la ano la iai, nemokėję né s animų kalbų, né bend a o
una lingua, nella quale osse s a a ge manizmų e sla izmų (Endzelīns III2:
236–237).
Mokslininkas en a izzò signi ica i i à delle lingue icine. J. Endzelynas come esempioio
la ians kalbai mos ò li e ians lingua, spesso nei suoi y inėjimuose applicò li e ians
kalbos ak us (Nī iņa 1972: 11). Ques o si ede e negli S a i Uni i d'Ame ica edi i nel
lib o P o esso a J. Endzelīna a bildes. Rīgas la iešu bied ības alodniecības
nodaļas sēžu p o okoli 19331942 (P o eso ius J. Endzelyno a sakymai. Rygos la ių
d augijos kalbo y os sky iaus posėdžių p o okolai 19331942), p z. : Kā pa eizi sauk
es a alikumu (Die Gla ze, плешь)? A b. : Glika eks ā a odams ā ds pleĩķis, ma as
a sa u ķ skaņu na la isks. De ē u in odes nuo o nome pleĩce, che a bils u lš.
pleĩkė (Endzelīns 2001: 23).
176 Sol i a Labanauskienė | Janio Endzelyno e minologικές įž algos Vai правильно
esamība (das Sein)? A b.: šai nozīmē labāk sacī esme (kā lš. esm) un i a. Abu šo
ā du nozīmes a ē u šķi (Endzelīns 2001: 24). A eljē ā da in ece, cos and bez
la iskas galo nes, a ē u lie o ā du di bīkla (sal. o lš. di byklà) un P iekulē
pazīs amu e bu piedi b = pie aisī )
(Endzelīns 2001: 32)4.
In menziona i sedu i della Rygėos la ių d augijos sono s a i esamina i
sin assės, s ilis ikos, ašybos, e minologijos e al i se o i ques ioni.
Juose hanno pa ecipa o e app esen an i Li uani Pe as Jonikas e Jonas
Kabelka. La lingua Li ua ia J. Endzelynas impa ò au o a ankiamen e e essa
gli di enne non solo ausilia ia mezzo pe al e lingue s udia e, ma e
di e amen e ogge o di s udiamen o (Sabaļausks 1959: 23). Nei Li u ians
žu nalus (Lie u ių au a, A chi um Philologicum) sc isse a icoli, in e ėjosi
cul u almen e i a Li uani. J. Endzelynas con g ande since ni à semp e
menė a kalbininkus li eu į Kazimie ą Būgą e es ą Paulių A is ę (Paul A is e)
(Bi ī eMu ele 1999: 25). K. Būgą la ių scienzia o e inco aggiano anda e
pa olaynininko caleu (Vosyly ė 1956: 88). Non dimen ica o imase e J.
Jablonskis. Jį J. Endzelynas menzionò come insegna ice, impa okiusì dei
eo ici sogge i e padėjusì ges i e e miniją.
J. Endzelyno ecenzioni nelle, sc i i e p ima Secondo mondiale gue a, e
posa io anni, pa icola men e a sclidgea disposizioni della lingua. Sc i endo
su es i di aduzioni, lui sugge ì quan o possibile più ispe a e o iginalalo,
ma e nonk iaus i sa osios lingu (Endzelīns I: 656). Secondo lui, de e esse e
in isaucia a in lingu spi asią, gy as į. Nuo e o me della pa olai de i a e J.
Endzelynas ispi èpimo semda osi da sc i o i.
Valen ina Skujinia (Valen īna Skujiņa) so olineò, che J. Endzelynas
laikėsi opinè, che lingua è un i en e o ganismo, che cambia e miglio a
insieme con comunomene. Pe an o spesso ciò che iene i enu o
gius o un pe iodo, dopo il quale empo può i ela si non be ina o (Skujiņa
1972: 27–28).
4 Ve s imas: Come si chiama egola men e nuplikusia posizione della es a (Die Gla ze, плешь)? A s. : Gliko
es o i eniamo la pa ola pleĩķis, ma lui, nel quale è suono ķ, non è la iškas. Occo ebbe in odu e una nuo a
pa ola pleĩce, che co ispondesse ai lie . pleĩkė (Iš Kalbo y os sezione sedu a, a enu a m. dicemb e 7 1933 d., cui guida a
J. Endzelynas).
È egola la pa ola esabili à (das Sein)? A s.: a ques o signi ica o meglio chiama e esme (caip lie . esmė) e i a.
En ambe le pa ole do ebbe o signi ica i sepa a e (Iš Kalbo y os sezione sedu a, a enu o 1933 m dicemb e.
21 d., che e a guida o J. Endzelynas).
In ece del e mine a eljē, che non ha galūnė ca a e is ica delle lingue la ie, meglio sa ebbe usa e il
e mine di bīkla (plg. lie . di byklà) e P iekulėje žinomą eiksmažodį piedi b = p i aisy i) (Iš Kalbo y os
sky iaus posėdžio, a enu o m. 27 se emb e 1934, al quale guida a J. Endzelynas).
177Te minologia | 2012 | 19
TERMINOLOGIJOS DARBO PRINCIPAI P ak ina a i i à della lingua J.
Endzelynas iniziò XIX e XX amžių sandū oje, i. i. nello momen o, quando
y a o indi idualūs la ių au o ių c ea e nesuno min i pa ole. Nel
pe iodo, come sos iene la ių e minologė V. Skujinia, in Le onia non e a
anco a cos i ui o e mini di c eazione p incipi (Skujiņa
1972: 17).
V. Skujinia è sc isi su del amoso kalbininko le oni nuopelnus e minologijai. Secondo
lei, J. Endzelyn non ha pubblica o un sepa a o s udio dedica o ai p oblemi di
e minologia, u a ia la sua opinione su ques a ques ione scien i ica può o ma si,
pe skaičius knygą Dažādas alodas kļūdas (Į ai ios kalbos klaidos) (I edi ion. 1928 m., IV
edi ion. 1932 m.), anche sepa a i a icoli di lib i da lui edaguo i (P. Ozoliņa Valbosas
p ak es jau ājumi (Kalikos p ak ikos klausimai) (1935) e V. Rūe Valbosas aks un
jau ājumi (Kalbosas i ašybos (1940)) (Skujiņa 1972: 23). J. Endzelynas e minologiei
sc isse a icolinelli, che usci ini pe iodicamen e pubblicazioni, ad esempio, Dzim enes
Vēs nesis (Tė ynės žinios), La ijas Sa gs (La ijos sa gas), La is, La ju
Mēneš aks s (La ių mėnesinis leidinys), Skolo āju A īze (Moky ojų laik aš is) e k .
Egli e minologiji la o iis con ibuì al la ians lingua e minijos a kybos. M. 1919
all'inizio Pe e bu ge o ma a p imai e minologijos komisija La ju e min komisija
(La ių e minų komisija). Sui s essi anni esa ą Minis e o dell'Is uzione p opos a
e minologia commissione is i ui a e Rygoe, che è s a a sca a a in sekzioni e a kè
e mini di a ie a ee. Lei ope ò ino al Secondo gue a mondiale. Te minologia
commissione è s a o sub aldi speciali kalbo y os commissione, che cos i uì 7 memb i:
J. Endzelynas (į eiklą įsi aukė 1920 m.), E nes as Blesė (E nes s Blese), Paulas
Dalė (Pauls Dāle), Vilis Plūduonis (Vilis Plūdonis), Lina das Laicenis (Lina ds
Laicens) e k . ques o comi a o il compi o e a di e i ica e la pa e lingubinę del
la o o esegui a seczioni (Skujiņa 2002: 16). J. Endzelynas è s a o nomina o
consulen e. 1922 m. commissione esleu o Zinā nικές e minoloģijas ā dnīca
(Te minologijos žodyną), nel quale e mini ipo a i usų, okiečių e la ių
lingue. Qui pubblica i più come dezim ia se o i di e mini: kalbo y os,
iloso ije, di i i, inanza, a e, chimiji, ma ema ios e k . Te minologia
dizodyne engono p esen a i la iškos kilmės e minai (liaudies e minai,
naujada ai) e s e imžodžiai. Tu a ia il ocodyne non ùs a e pu ismo: nel 1922
m. diziona io accan o ai e mini in e nazionali e ano o ni i e mini
a i icialmen e c ea i non comp ensibili (G abis 2006: 224), ecc.: ine ce ku ība, klien s

178 Sol i a Labanauskienė | Janio Endzelyno e minologiche įž algos pienāksnieks,
koe icien s eizulis, ko ido s s a peja, signalizācija ziņdošana, empe a u a
sil kāpe, ēze dē s e k . Come is o, La ians e minų komisija ce cò isgui i la
maggio pa e delle pa ole in e nazionali (juos J. Endzelynas anco a chiama a
mode niimi s e imybėmis), keisandoli naujažodžiais. Nella s ampa sono s a i
annuncia i sondaggi in ques o modo nella c eazione del e mine è s a a inclusa e
socie àè.
Posi odžius Te minologijos ā dynui, nei media lo p esa p esa ac iai
c i ica e. J. Endzelynas pubblicamen e pubblicò e le e e, indi izza e a uno
dei c i ici […] do o delle scienze mediche He man Buduli, che chiamò
dizioninio s ip iai pa i šu inišku[…] ques ioni e minologiche (plačiau ž .
Endzelīns iii 1272:[…]133). Il kalbinis a la ians sc isse igo osa ispos a, con
cui appoggiš a a a ingius i ica e e absu damen e c i iche. Le le e e di
ispos a indica ono non solo i mo i i della scel a dei e mini esc i ica i da H.
Budulio, ma e de ini è p incipi di c eazione dei e mini. T ižodžiai e mini di J.
Endzelyno sono conside a i o mai e mini, e de ini i imis, ad esempio, elpas
īkles āks (an ge klis). Suo pa e e, è impo an e che p ima osse accol o
u i le pa ole usa e nella olud, e solo dopo che si può a e a e pa ole di
da ybos (Skujiņa 1972: 22). In ino signi ica i o, secondo lo scienzia o,
collabo azione degli specialis i e kalbininkų.
Nel e zo e qua o decenni del XX a. in Le onia a iene a abbas anza in ensi o la o o di c eazione di e mini,
u a ia ques o e a a o non sis ema icamen e, nede inan e non coo dinando e minie di a ie a ee (Skujiņa
2002: 18). J. Endzelynas deplo ò che c eando e minis, i le ui con i le i ecip ocamen e nonide ino così possibile
e a o ma e nemažai bend ų abiem popoli e minų (Endzelīns III: 373). Di suo pa e e, col passa e del empo
e miniją bisogna semp e pa i ica e, inno a e, appielli si. Il kalbinis a la ians è edaga ęs non uno diziona io,
a lo o e qualche e minų dizionni. 1939 m. èleis o d ikalbis diccionas e minų Vāciski-la iska elek o echniskā
ā dnīca5 (La ijas Elek o echniskās bied ības e minoloģijas komisijas sakopojums. [Red. J. Endzelīns].
Rīgā, 1939) (Vokiečiųla ių kalbų elek o echnikos žodynas), il cui e minus pe žiū ėjo J. Endzelynas. Ques o u il
p imo diziona io des ina o ele o ecnicai, nel quale accan o okiškų e minų u p esen a o e la iški (apie 5000
e minių). 5 Secondo La . ele o echninis diziona io. J. Endzelyno opinione, secondo le adizioni della lingua
la ian egolaig nomeamen o sa ebbe elek o ehnikā ā dnīca (elek o echnikos ā dynas), poiché o ma
kilmininko signi ica appa enimen o, e p eesagos - edinis žymimi ūšiniai san ykiai, pobūdis. Esa amen e in ali
casi usų e okiečių lingue iene usa o l'a ibu o (Skujiņa 1999: 104105).
179Te minologia | 2012 | 19
V. Skujinios, 1939 m. diziona io con e mò che allo aina a i i à
dell'in elligen sia la ia da è buoni isul a i […] la maggio pa e dei e mini
è usa a e nell'a uale linguaggio. Ques o, p ima di u o, umpi e pa ogūs
e mini galūnės -e ediniai, e, secondola, sudu iniai e minai. No e à che
pa e dei la iški e mini cos i ui secondo il esempio del okiečių lingua
(Skujiņa 1999: 101). Menė ini qualche J. Endzelyno edaguo i diziona i, nei
quali egli e i icò non solo ko ek ū ą, ma e aisė e minus,
nomenkla ū inius nomi e de ini i (Bibliog a ija 1958: 11):
La iešu pa eiz aks ības ā dnīca (La ių ašybos ā dynas). Sakā . Ed. Ozoliņš.
Red. J. Endzelīns, Rīga, 1924.
S eš ā du ā dnīca (S e imžodžių ā dynas). Sakā . Ed. Ozoliņš. Red. J.
Endzelīns, Rīga, 1926.
Tau saimniecības ā dnīca (Tau os ūkio ā dynas). 1.–4. [Incompiu a]. Gal .
edak o s: E. Dunsdo s. Reda o i: A. Aizsilnieks, K. Bē ziņš, L. Šulcs. Valodas
edi o i: J. Endzelīns, E. Hauzenbe ga-Š u ma. K ie u alodas edak ise
N. Sinaiska-Lapa. Rīga, 19431944.
Auziņš A., Kleinbe gs F. un Plos nieks F. Vāciski-la iski g āma ūpniecības
e mini (Vokiečiųla ių kalbų knygų p amonės e minai). Red. A. Augs kalns.
[Ko ek ū ā g āma u ska īja p o . J. Endzelīns un de a dažus p iekšlikumus un
aiz ādījumus]. Rīga, 1940.
La iešu, ācu un k ie u g āma ūpniecības ā dnīca (La ių, okiečių i usų kalbų
knygų p amonės žodynas). Sakā . A. Auziņš, (Vā dnīcas nomenkla ū u ediģējis p o . J.
Endzelīns), Rīga, 1942.
Da ques i dizionii si può giudica e sulle linguine pažiū as dello scienzia o
le onio, nonché su c i e i di cos i uimen o dei e mini. La maggio pa e
dei modelli di e mini o ni i in esse sono p odu i ūs e oggi. Milžinišką
da bą J. Endzelynas eseguì assieme con K. Miūlenbachu p epa ando uno dei
più g andi la ių žodynų La iešu alodas ā dnīca (1923 1932) (La ių
kalbos žodynas). La pa ola gausu a mybių, che o nisce possibili à usa e e
iempi e la a uale e miniją (ž . Skujiņa 1972: 30). Ques o diziona io
anco a è impo an e e nel a o che qui si può o a e mol a lingua
Li uania u ile di ma e ia e imologica.
La o ando p a ico la o o della e minologia, J. Endzelynas a i ò a enzione a
pa ole di da ybą. Egli en a izzò i mezzi di abb icazione delle pa ole
una eikšmiškumą (Skujiņa 1972: 24), i. i. bū inumą p ende e in conside azione il
uolo seman ico ( unzione) di ogni pa e della pa ola. S iluppando edini di
signi ica o as a i a, J. Endzelynas p odu i a più p eesaga laikė -ība
(in ensi esnėms o pas o esnėms peculia i àam chiami i), ecc.: ag īnība
anks i umas, dīdzība dygumas, noda binā ība ap ūpinimas da bu;
180 Sol i a Labanauskienė | Janio Endzelyno e minologiche in už algos ība
pas o umas e k . Požymiui o būsenai in odu e egli us a a p eesaga -ums edinius.
Di ques o ipo ediniai hanno conc e esnę signi ica o, essi engono u ilizza i pe
chiama e sepa ą caso o laikiną būseną, ecc.: nopie nums im umas, pa iesums
eisingumas e k . J. Endzelynas p opone a nuo i e minus a e con galūne -e: ali
ediniai ha più b e e o mà e più apibend in ą signi ica o, i. i. può chiamini e
p ocesso di a i i à, e isul a o (Saule-Sleine 1972: 11), ecc.: aizdedze uždegimas,
bīde šly is, slīde slydimas e k . Kal inis a le ių k ie ė nuošaly nonlas i e dū inių,
che pa ogu usa e, poiché lo o una pa ola pe me e es eikš i compos i conce i
(a i inka e minų umpumo eikala imą) (Skujiņa 1972: 11), ecc: da bie ilpība da bo
imlumas, sausumiz u ība a spa cie umas saus ai, ziemība a spa umas žiemai e
k .
occupi umas, no uĮ la ių kalbos e miniją J. Endzelynas į aukė mol i nuo i
pa ole, senza quali neapseinama e a uale e minijoje. Mol i dei suoi e mini
p opos i, in pa icola e cos i ui i con p eesaggi e galūnēm e dū inių, si sono
adica i nella a uale lingua la ia, eg.: ap umsums už emimas, a ieksme
san ykis, dā zeņi da zo ės, do umi duomenys, dzinēj a s smag a is, iz i dums
išsi e žimas; p o ūkis, laimes s laimėjimas, p i ā ds p ielinksnis, pā s ā is
a s o as, ide aplinka, ziede epalas e k . J. Endzelynas pa icola e a enzione
ha dedica o all'analogia. S iluppando nuo i pa ole, egli applicò pa ziali, già
esis en i in linguaggio la io, modelli di pa ole (Po ī e 1973: 7172). L'olbinis a
la ians non me e a pa ole di da ybos secondo al i linguaggi esempius.
I mezzi del linguaggio, secondo J. Endzelyno, sono pa ole di mu amen o da
a mių, anche da lie u ių o p ūsų lingų o sa ų da imas. Sa osios kalbos
leksiką, come più impo an e al e mine on e, è en a izza o e c ea o e
della eo ia della e minologia li uani S asys Šalkauskis (plačiau ž .
Šalkauskis 1991: 2460).
Dopo la Seconda gue a mondiale 1946 m. u is i u a La ijas (allo a anco a TSR)
Mokslų akademijai pa aldi Te minologijos komisija (pi miausia u chiama a
La iešu alodas e minoloģijas un pa eiz aks ības komisija (La ių kalbos
e minologijos i ašybos komisija), successi amen e nome abb e ia o e
iba ezza o in La iešu alodas e minoloģijas komisija (La ių kalbos
e minologijos komisija) (Skujiņa 2007: 5)). J. Endzelynas di enne capo scien i ico
del dipa imen o Kalbo dell'is i u o di Lingua e le e a u a. Accan o agli capi alini
la ians di ice ca linguis ica J. Endzelynas o a o empo e a ualiemi linguis iche
p a iche e e minija in e ogamen i. Tuome inė La ijos TSR
181Te minologia | 2012 | 19
Mokslų akademija ėmė pe me e e gio nalis a Zinā ņu akademijas ēs is
(Mokslų akademijos žinios) e come sepa a o p iedą Te minologijos komisijos
biule enius (in 30 anni uscì 42 e minų biule eniai). In esse sono s a i dedi i
commissioni da isnag ina e e app o a e la iški e mini di a ie a ee e usų
kalbos e minų a i ikmenys. Tad dal 1946 m. ino al 1955 m. J. Endzelynas
la o a a Mokslų akademijos la ių kalbos e minologijos komisijoje, sc isse
a siliepimus su scienza, a e e ecnica dei se o i e minus, li p ecisino e
kū ė nuo ius žodžius. Te minų da ybos ques ioni p eziose consul azioni egli
o nì a mol i specialis i (Skujiņa 1972: 30). Dal 1946 m., ondando l'Accademia
Le ica Mokslų Kalbos i li e a ū os ins i u ą, J. Endzelynas di ige a il
epa o del linguaggio, e successi amen e ino p op io alla mo e se o e
delle pa oleyn.
IŠVADOS
J. Endzelynas non solo uno dei più impo an i la is ų, ma e bal is ų. Egli è
uno dei p incipali p incipi di no minamen o della lingua la ia suda y ojų. J.
Endzelyno p incipi di essenza igo osamen e segui e a i della s o ia
della lingua, pa agona e con pa en iniškomi lingue, a le i, cosa
app op iamissima e alu issima, segui e la lingua pu i à, g amma icale
egolabili à, sonambumo e osse a e le pa ole signi ica i i.
G azie ai suoi la o i eo ici e p a ici lo scienzia o con ibuì alla c eazione della
e minologia la iška. Le sue pauzioni eo iche, des ina e ai p oblemi di
e minologia isol e e, esp ime ia da lib i des ina i agli a a i p a iche della
lingua Į ai ios kalbos klaidos, a iosi gio nali e i is e la iškiose appa siusių
a icoli, edaguo ų e minų, s e imžodžių e ašybos žodynų bei knygų. Valinga
ma e ia ai e minì dei li aui può esse e o a a J. Endzelyno e K. Miūlenbacho
eng ano La ių kalbos žodyne. Didelę impo anza scienzia o e o nì liaudies
kalbai, la conside ò una delle p incipali on i della e minia. Egli p opone a
c ea e naujada us solo allo a, quando non i o a a la pa ola usa a nella
gen e. In linguaggio la iu il p eesaga p odu i a laikė -ība e -ums, siūlė naujus
e minus da y i su galūne -e e ne eng i dū inių ( umpumo k i e ijus).
Il lingubinis a la ių non iconosceino lungų, desc i omojo ca a e e
e minų ižodžiai e minai di lui e ano conside a i de ini i i. Egli
pa icola men e en a izzò kalbininkų e collabo azione di specialis i di
a i campi. J. Endzelyno g azie la la ių e minija è s a a s ilupp ojama,
pildoma e a koma, a nemažai i suoi c eu ų e minų ebe a ojama e o a.