scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Janio Endzelyno terminologinės įžvalgos

Solvita Labanauskienė

Full text

173Terminologia | 2012 | 19 Janio Endzelyno terminologicas inszvalgos SOLVITA LABANAUSKIENė Instituto das línguas Lietuvių ESMINIAI VOODŽIAI: baltų kalbos, latvių terminologija, lietuvių kalba, terminologijos pricipai Janio Endzelyno por 140o aniversário de nascimento <...> Kā bitīte medu sūca, Tā es ļaužu valodiņu. Es saliku nome ziedus, Kā puķītes vainagā <...> (do latvių liaudies dainos)1 Indoeuropeistas, mais famoso XX a. latvistas Janis Endzelynas (Jānis dzelīns) nasceu 1873 m. 22 de fevereiro (pelo calendário velheiro 10 d.) Enšiaurės Latvijoje, perto de Valmieros cidade. Mirė 1961 m. julho 1 d. Kuoknesėje, enterrado em Rygo, Rainio kapinėse. Ele há mais de meio século foi destinado a tornar-se um dos maiores falbinheiros latvios. Neste artigo brevemente apresenta-se J. Endzelyno actividade científica, kalbinės nuostatos, especial atenção é devida às suas terminologinėms pažiūroms. Latvians milžinas2, como ele é descrito pela maioria dos cientistas, J. Endzelynas kalbotyrą estudou na Estijoje (naquela época Dorpato, atual Tartu universitete) e na Ucrânia (naquela época impéria russa ex-universidade Kharkov). Suas primeiras publicações científicas apareceram anos de estudante sob o pseudônimo Kaugurietis (pelo lugar de nascimento Kaugurų valsčiuje) (Zīriņae 2012). A partir de 1920 m. de Charkovo mudikėlė para Rygą e começou a trabalhar na Universidade estatal da Letônia. 1920 m. sua iniciativa aqui instituído departamento de filologia baltos, ao qual todo o tempo ele mesmo e liderava. J. Endzelynas lia latvians idioma kursu, dėstė lietuvių ir prū1 Palavras sobre kalbą imti de uma J. Endzelyno favoritasíssimas canções. 2 Pirmasis assim J. Endzelyną nomeou K. Būga. 174 Solvita Labanauskienė | Janio Endzelyno terminologικές įžvalgos sų, veląsias germanų kalbas, sanskritą e outros assuntos de linguagem comparatória. Suas palestra se caracterizaram por extraordinária sistemingumu, fato de abundão, preciziškumu (Sabaliauskas 1962: 305). J. Endelynas livremente utilizava de vários factos de línguas, susiedando eles em logicamente aiškią, tikslią sistema. Nessa época, nenhum cientista letão não foi eleito membro de tantas numerosas instituições e organizações como J. Endzelynas ele foi não só membro de honra da Europa (Céquia, Estônia, Holanda, Finlândia, Suécia, América e Alemanha), mas também da sociedade de linguistas (ELKT: 155 1972). Durante sessenta com cimaum ano trukusį intensivios atividade científica período kalbotyrininkas publicou sobre 300 obras de latvių, rusų, vokiečių, lietuvių, italų, prancūzų, polkų línguas. Dos fundamentos J. Endzelyno baltistikos darbų minėtini: Славяно-балтийские этюды (Slavų ir baltų etiudai), 1911 m.; Senprūšu valoda (Senovės prūsų kalba), 1943 m.; Baltu valodu skaņas un formas (Baltų kalbų garsai ir formos 1957 m. expelista lietuvių kalba), 1948 m.; Ievads baltu filoloģijā (Baltų filologijos įvadas), 1945 m. Importbu mencionarti 1951 m. segunda vez Rygoje isleistą Latviešu valodas gramatika (Latvių kalbos gramatiką)3, na qual, explicando latvių kalbos faktų istoriją, J. Endzelynas frequentemente rėmėsi ir lietuvių kalba. Naquele certo sentido este veikalão pode ser considerado a primeira gramatica das línguas baltas, onde os fatos da língua latvia são apresentados em primeiro lugar (Sabaliauskas 1982: 109). 19211940 m. J. Endzelynas editou revista Filologu biedrības raksti (Filologų draugijos straipsniai, expulsa 20 numerių). A maioria dos trabalhos do lingüista putada em teturtomê obras de seletine Darbu izlase, destinada a baltistikos, comparigamosios historικές kalbotyros, latvių etnogenezės, dialektologijos, toponimikas, kalbų kontaktų, aktualiems latvių kalbos kultūros, leksikografijos ir kt. sričių klausimams aptarti. BENDRINS KALBOS NORMINIMO PÁJIŪROS Dainos Nytinios palavras, para dizer, J. Endzelyno teóricas pájuras podem se sussistir, com base váriosiriapiais estudos de patrimônio científico (Nītiņa 1972: 12). J. Endzelynas junto com outro famosi latvios lingüininku Karliu Miūlenbachu (Kārlis Mīlenbahs) desenvolveu e consolidou principais princípios de normimo da língua latvias. Mokslininkas, seguindo Leipcigo escola linguistasis, escrupulosamente examinou cada detalhe da língua em vários seus raidos eta3 1958 m. por este trabalho J. Endzelynui primeiro cientinkui foi dedicada a premia Lenino. 175Terminologija | 2012 | 19 puose. Para ele eram importantes não só históricos dados da língua latvian buscando uma avaliação objetiva, ele ofereceu tomar a comparativa, i. i. seus idiomas fenominos comparar com pariniškomis línguas (Porīte 1973: 70). Tarp mais importantes princípios de norminamento da língua J. Endzelynas mini atranką. Já esse mesmo princípio significa certos perdimentos escolhendo-se quê de vários, que alguma temos de renunciar. Então mesmo simples seleção é trabalho responsável, é importante pegar, o que adequamíssima e valoríssima, e renunciar a prastesnių e nãorequeringų opções. O trabalho normalizado só seléka nãoirrimita, é preciso criar e inteiramente novos, linguagem nasantes ou dela diretamente não tirados fenômenos (Kniūkšta 2001: 142). Como e Jonas Jablonskis, J. Endzelynas observava nobreza da língua nativa. Abertamente e rigidamente, criticamente kėlė erros de linguagem, netaisyklingumus. O professor era característico de precisão externa (Ādamsons 1999: 5), corektiškumas linguístico: palavras significação paisimento, gramatical regulamentigumas e soambuma (Celmiņa 1999: 36). Isso ele exigia e de cada falantecio bem rašanciojo. Latvians kalbininkė Tamara Puorytė (Tamāra Porīte) lista os seguintes J. Endzelyno critérios de norminimo do idioma: 1) palavras de formų arba konstrukcijų senumas, 2) palavras de formų arba konstrukcijų tradição e disseminação, 3) analogija, 4) semantinis papel das partes da palavra, 5) economia do idioma, 6) clara, 7) regularidade (Foruma 71[…]74). Kurdamas bendrinês normas da linguagem, didelê significado J. Endzelynas teikė latvių liaudies dainoms (Endzelīns I: 31). Na sua opinião, velhos liaudies dainos a única puraas fonte da língua latvias, aquela língua, pela qual passadamente falava latvões, nemokėję nem estranhões línguas, nem bendravo uma língua, na qual fosse havendo germanizmų e slavizmų (Endzelīns III2: 236–237). Mokslininkas enfatizou significatividade das línguas vizinhas. J. Endzelynas como exemplo aos latvios falbai mostrou litavians lingua, muitas vezes em seus tyrinėjimuose aplicaė lietuvių kalbos faktus (Nītiņa 1972: 11). Isso é visto e nos Estados Unidos da América, no livro Professorora J. Endzelīna atbildes. Rīgas latviešu biedrības valodniecības nodaļas sēžu protokoli 19331942 (Profesoriaus J. Endzelyno atsakymai. Rygos latvių draugijos kalbotyros skyriaus posėdžių protokolai 19331942), pvz. : Kā pareizi saukt cevas barikumu (Die Glatze, плешь)? Atb. : Glika texto encontraams nome pleĩķis, mas tas or seu ķ skaņu nav latvisks. Derētu introduest novo nome pleĩce, que respondstu lš. pleĩkė (Endzelīns 2001: 23). 176 Solvita Labanauskienė | Janio Endzelyno terminologinės įžvalgos Vai pareizi esamība (das Sein)? Atb.: šai nozīmē labāk sacīt esme (kā lš. esm) un ira. Abu šo vārdu nozīmes varētu šķirt (Endzelīns 2001: 24). Ateljē vārda vietā, que e bez latviskas galotnes, varētu lietot vārdu dirbīkla (sal. ou lš. dirbyklà) un Priekulē pazīstamu verbu piedirbt = pietaisīt) (Endzelīns 2001: 32)4. Nas mencionadas sessões da Rygėos latvių draugijos foram examinadas sintaksės, estilistikos, rašybos, terminologijas e outras áreas questões. Juose participaram e representantes da Lituânia Petras Jonikas e Jonas Kabelka. A língua Lietuvių J. Endzelynas aprendeu autvarankiškai e ela lhe tornou não só auxiliar meio em outras línguas estudar, mas também direto objeto de pesquisa (Sabaļausks 1959: 23). Para Lituvians žurnalus (Lietuvių tauta, Archivum Philologicum) escreveu artigos, interėjosi culturiniu Lituânia vidaim. J. Endzelynas com grande sinceridade sempre menėava kalbininkus liteuvį Kazimierą Būgą e estą Paulių Aristę (Paul Ariste) (BitīteMurele 1999: 25). K. Būgą latvios cientista encorajou ir palavraynininko caminhou (Vosylytė 1956: 88). Não esquecido ficou e J. Jablonskis. Jį J. Endzelynas menciou como professora, aprendokiusį teorinių dalykų e padėjusį tvarkyti terminiją. J. Endzelyno em recensões, escritos e antes do Segundo mundial guerra, e posario anos, particularmente atscligia disposições de linguagem. Escrevendo sobre textos de traduções, ele ofereceu quanto possível mais respeitar originalalo, mas também nãokriausti savos idiomas (Endzelīns I: 656). Segundo ele, deve ser intrisuociada em linguagem espasią, gyvastį. Novai forma de palavrai dever J. Endzelynas inspirapimo semdavosi de escritores. Valentina Skujinia (Valentīna Skujiņa) enfatizou, que J. Endzelynas laikėsi opiniões, que a língua é um organismo vivo, que muda e melhora junto com soomene. Portanto muitas vezes o que é considerado correto num período, depois do qual tempo pode aparecer nãobetinho (Skujiņa 1972: 27–28). 4 Transtimas: Como se chama corretamente nuplikusia lugar da cabeça (Die Glatze, плешь)? Ats. : Gliko texto encontramos a palavra pleĩķis, mas ele, no qual há som ķ, não há latviškas. Deveria introduzir uma nova palavra pleĩce, que corresponderia às. pleĩkė (Iš Kalbotyros seção de sessão, ocorrido m. de dezembro de 1933, ao qual liderava J. Endzelynas). É regular a palavra esabilidade (das Sein)? Ats.: neste significado melhor chamar esme (caip liet. esmė) e ira. Ambos as palavras significados deveria separar (Iš Kalbotyros seção de sessão, ocorrido 1933 m dezembro. 21 d., cujo dirigia J. Endzelynas). Em vez da palavra ateljē, que não tem galūnės características das línguas latvias, melhor seria usar a palavra dirbīkla (plg. liet. dirbyklà) e Priekulėje žinomą veiksmažodį piedirbt = pritaisyti) (Iš Kalbotyros skyriaus posėdžio, ocorrido m. 27 de setembro de 1934, ao qual liderava J. Endzelynas). 177Terminologia | 2012 | 19 TERMINOLOGIJOS DARBO PRINCIPAI Práctica da língua atividades J. Endzelynas começou XIX e XX amžių sandūroje, i. i. naquele momento, quando vyravo individualūs latvių autorių sukurti nesunorminti palavras. No período, como afirma latvių terminologė V. Skujinia, na Latvijoje ainda não havia sudarytų terminų kūrimo principų (Skujiņa 1972: 17). V. Skujinia é escriusi sobre o famosa lingüístico letões nuopelnus terminologijai. Segundo ela, J. Endzelyn não publicou um separado estudo destinado a problemas de terminologia, porém sua opinião nesta questão científica pode formar-se, perkaičius knygą Dažādas valodas kļūdas (Įvairios kalbos klaidos) (I éd. 1928 m., IV éd. 1932 m.), também separados artigos de seus livros redaguotos (P. Ozoliņa Valbosas praktikas jautājumi (Kalkoy praktos klausimai) (1935) e V. Rūe Valbosas unkos (Kalkosas rakstos (1940)) (Skujiņa 1972: 23). J. Endzelynas terminologias questões escreveu artigosnelius, que espalhiti em periodiniuose publicações, por exemplo, Dzimtenes Vēstnesis (Tėvynės žinios), Latvijas Sargs (Latvijos sargas), Latvis, Latvju Mēnešraksts (Latvių mėnesinis leidinys), Skolotāju Avīze (Mokytojų laikraštis) e kt. Ele terminologia trabalhos contribuiu para a latvians linguagem terminija ordenkyba. M. no início de 1919 Peterburge sudaryta primeira comissão de terminologia da língua latvių Latvju termin komisija (Latvių terminų komisija). Tų mesmos anos verarą Ministério da Educação proposta terminologia Comissão instituiama e Rygoe, que foi subdividida em sekções e tvarkê de várias áreas terminos. Ela funcionou até o Segundo mundo guerreiro. A Comissão de Terminologia foi pavaldi uma Comissão especial kalbotyros, que formou 7 membros: J. Endzelynas (į veiklą įsitraukė 1920 m.), Ernestas Blesė (Ernests Blese), Paulas Dalė (Pauls Dāle), Vilis Plūduonis (Vilis Plūdonis), Linardas Laicenis (Linards Laicens) e kt. esta comissão teve a tarefa de verificar a parte lingubinę do trabalho realizado secções (Skujiņa 2002: 16). J. Endzelynas foi nomeado consultor. 1922 m. a comissão expôs Zinātnικές terminoloģijas vārdnīca (Terminologijos žodyną), no qual termininai listados rusų, vokiečių e latvių línguas. Aqui publicar mais como dezimties áreas termininai: kalbotyros, filosofias, direitos, finanças, arte, química, matemáticos e kt. Terminologias dizodyne apresentam latviškos origem terminai (liaudies terminai, naujadarai) e svetimžodžiai. No entanto, dicione não faltar e purismo: em 1922 m. diccionário ao lado internacionais de palavras foram fornecidos artificialmente criados termos não compreendidos (Grabis 2006: 224), exemplo.: inerce kutrība, klients 178 Solvita Labanauskienė | Janio Endzelyno terminologicas įžvalgos pienāksnieks, koeficients reizulis, koridors starpeja, signalizācija ziņdošana, temperatura siltkāpe, tēze dēts e kt. Como visto, Latvians terminų komisija tentou exguiti a maior parte das palavras internacionais (juos J. Endzelynas ainda chamava moderniomis svetimybėmis), keisanda eles naujažodžiais. Na imprensa foram anunciados enquéritos deste modo na criação do terminício foi incluída e sociedade. Pasirodžius Dictionary of Terminology, na mídia ele tomada ástria criticar. J. Endzelynas publicamente publicou três cartas, destinadas a um dos críticos doutor de ciências médicas Hermanus Buduli, que chamou diccionário stipramente paviršutinišku questões de terminologia (plačiau žr. Endzelīns iii 1272:133). Calbinista latvians escreveu rigorosa resposta, pelo qual appreštarava infundadamente e absurdamente críticos. Nas cartas de forma de resposta ele indicou não só H. Budulio escutado motivos de escolha de termos, mas e definiu princípios de criação de termos. Trižodžiai termos de J. Endzelyno são considerados já terminais, e definitimis, por exemplo, elpas rīkles vāks (antgerklis). Ele acha, importante, que primeiro fosse coletado todas as palavras usadas na liaud, e só depois disso pode agrebtis palavras de darybos (Skujiņa 1972: 22). Imensamente significativo, na opinião do cientista, especialistas e kalbininkų cooperação. Na terceira e quarta a década do XX. década na Letónia ocorreu bastante intensivo trabalho de criação de termos, porém isso era feito desistemadamente, nederinant e nãocoordinando terminias de várias áreas (Skujiņa 2002: 18). J. Endzelynas lamentou que criando termos, os lituanos com os latvos mutuamente nãoiderino assim era possível formar não poucas comuns dos abiem povos terminos (Endzelīns III: 373). Seu achado, com o passar do tempo terminiją precisa sempre pôr a ponto, renovar, apildyti. Latvians kalbininkas é redagavęs não um diccionário, entre eles e vários terminos diccionários. 1939 m. išleistas dvikalbis terminų žodynas Vāciski-latviska elektrotechniskā vārdnīca5 (Latvijas Elektrotechniskās biedrības terminoloģijas komisijas sakopojums. [Red. J. Endzelīns]. Rīgā, 1939) (Vokiečiųlatvių kalbų elektrotechnikos žodynas), cujo terminus peržiūrėjo J. Endzelynas. Este foi o primeiro dicionário destinado electrotechnikai, no qual ao lado vokiškų terminų foi apresent e latviški (apie 5000 terminų). 5 Segundo Latv. electrotechninis diccionario. J. Endzelyno opinou, de acordo com as tradições da língua latvias regulig nomeamento seria elektrotehnikā vārdnīca (elektrotechnikos vārdynas), pois forma kilmininko significa pertencimento, e preesagos - vedinis žymimi rūšiniai santykiai, pobūdis. Precisamente em tais casos rusų e vokiečių línguas são usados atribúrdio (Skujiņa 1999: 104105). 179Terminologia | 2012 | 19 V. Skujinios, 1939 m. dicionário confirmou que entãoinė latvių intelligentsijos actividade davė gerų rezultatų a maior parte dos termos é usada e atual na fala. Isso, sobretudo, trumpi e confortáveis termos galūnės -e vediniai, e, em segundo, sudurtiniai termininai. Salienta-se que parte dos latviços termos compõem segundo o exemplo da língua vokieças (Skujiņa 1999: 101). Menėtini alguns J. Endzelyno redaguoti diccionários, nos quais ele verificou não só korektūrą, mas e taisė terminus, nomenklatūrinius nomes e definições (Bibliografija 1958: 11): Latviešu pareizrakstības vārdnīca (Latvių rašybos vārdynas). Sakārt. Ed. Ozoliņš. Red. J. Endzelīns, Rīga, 1924. Svešvārdu Dictionary (Svetimžodžių vārdynas). Sakārt. Ed. Ozoliņš. Red. J. Endzelīns, Rīga, 1926. Tautsaimniecības Dictionary (Tautos ūkio vārdynas). 1.–4. [Incompleta]. Galv. editors: E. Dunsdorfs. Edatores: A. Aizsilnieks, K. Bērziņš, L. Šulcs. Valodas editores: J. Endzelīns, E. Hauzenberga-Šturma. Krievu valodas redaktrise N. Sinaiska-Lapa. Rīga, 19431944. Auziņš A., Kleinbergs F. un Plostnieks F. Vāciski-latviski grāmatrūpniecības termini (Vokiečiųlatvių kalbų knygų pramonės terminai). Red. A. Augstkalns. [Korektūrā grāmatu skatīja prof. J. Endzelīns un deva dažus priekšlikumus un aizrādījumus]. Rīga, 1940. Latviešu, vācu un krievu grāmatrūpniecības vārdnīca (Latvių, vokiečių ir rusų kalbų knygų pramonės vārdynas). Sakārt. A. Auziņš, (Vārdnīcas nomenklatūru rediģējis prof. J. Endzelīns), Rīga, 1942. A partir destes diccionários pode-se julgar sobre letões cientista lingüines pažiuras, também sobre termos de composição critérios. A maioria dos modelos de termos fornecidos nelas são produtivos e hoje. Milžinišką darbą J. Endzelynas realizou junta com K. Miūlenbachu preparando um dos maiores latvių žodynų Latviešu valodas vārdnīca (1923 1932) (Latvių kalbos žodynas). Woodyne gausu tarmybių, que permite usar e enviar a atual terminiją (žr. Skujiņa 1972: 30). Este diccionário ainda é importante e pelo que aqui pode ser encontrado muita língua lituânica útil de matéria etimológica. Trabalhando prático trabalho de terminologia, J. Endzelynas chamou atenção em palavras darybą. Ele enfatizou os meios de fabricação de palavras unareikšmiškumą (Skujiņa 1972: 24), i. i. būtinumą considerar no papel semantínio (funkciju) de cada parte da palavra. Sugerindo vedinos de significado abstrakção, J. Endzelynas produtiva apésaga laikė -ība (intensivesnėms ou pastovesnėms peculiaridadesam nomear), np.: agrīnība ankstivumas, dīdzība dygumas, nodarbinātība aprūpinimas trabalho; ocupaittumas, notuĮ latvias 180 Solvita Labanauskienė | Janio Endzelyno terminologικές įžvalgos rība pastovumas e kt. Požymiui ou būsenas ao nomeitar ele ustava preesagos -ums vedinius. Este tipo vediniai tem concretesnę significado, eles são usados para denominar separadoą caso ou laikiną būseną, exemplo: nopietnums rimtumas, patiesums teisingumas e kt. J. Endzelynas siūlė novos terminus fazer com galūne -e: tais vediniai tem curtότερη formą e mais apibendrintą significação, i. i. pode nomear e processo de atividades, e resultado (Saule-Sleine 1972: 11), например.: aizdedze uždegimas, bīde šlytis, slīde slydimas e kt. Latvians kalbininkas kvietė nuošaly não deixarti e dūrinių, que patogu vartoti, pois eles numa palavra permite expressar compostos conceitos (atitika terminų trumpumo reikalavimą) (Skujiņa 1972: 11), например: darbietilpība darbo imlumas, sausumizturība atsparcietumas sausrai, ziemība atsparumas ziemai e kt. linguagem terminiją J. Endzelynas incluukê muitos novos palavras, sem quais neapseinama e atual terminijoje. Muitos dos seus termos propostos, especialmente constituídos com preceitos e galūnėmis e dūrinių, fixaram-se na atual língua latvia, ex.: aptumsums užtemimas, attieksme santykis, dārzeņi darzovės, dotumi duomenys, dzinējrats smagratis, izvirdums išsiveržimas; protrūkis, laimests laimėjimas, prievārds prielinksnis, pārstāvis atstovas, vide aplinka, ziede tepalas e kt. J. Endzelynas especial atenção devotou à analogia. Sudar novos palavras, ele aplicava parecidos, já existentes em latvias, palavras modelius (Porīte 1973: 7172). Latvians kalbininkas nãometê palavras de darybos segundo outros idiomas exemplosus. Os meios de enriquecimento da língua, segundo J. Endzelyno, são palavras de empréstimo de tarmių, também de lietuvians ou prūsų línguas ou savų darimas. Savosios kalbos leksiką, como mais importante à fonte terminologia, é enfatizado e criador da teoria da terminologia lituanas Stasys Šalkauskis (plačiau žr. Šalkauskis 1991: 2460). Após o Segundo Guerra Mundial 1946 m. foi instituída a Academia da Letônia (então ainda TSR) Mokslų akademijai pavaldi Terminologijos komisija (pirmiausia foi nomeada Latviešu valodas terminoloģijas un pareizrakstības komisija (Latvių kalbos terminologijos ir rašybos komisija), mais tarde nomeado abreviado e rebatizado em Latviešu valodas terminoloģijas komisija (Latvių kalbos terminologijos komisija) (Skujiņa 2007: 5)). J. Endzelynas tornou-se chefe científico do seção Kalbo do Instituto de Língua e Literatura. Juntamente com os estudos de língua latvias capitalinas J. Endzelynas encontrou tempo e actuais questões de prática da língua bem como terminija. Tuometinė Latvijos TSR 181Terminologia | 2012 | 19 Mokslų akademija ėmė deixar jornalį Zinātņu akademijas vēstis (Mokslų akademijos žinios) e como separadoą priedą Terminologijos komisijos biuletenius (em 30 anos saíram 42 terminų biuleteniai). Elas foram dedamias comissões de esnagrinėti e aprovar latviški vários domínios termininai e rusų kalbos terminų atitikmenys. Então de 1946 m. até 1955 m. J. Endzelynas trabalhava Mokslų akademijos Latvių kalbos terminologijos komisijoje, escreve atsiliepimos sobre ciência, arte e técnica dos domínios terminos, eles precisou e kūrė novos palavras. Terminas da fabricação questões valioso consultas ele forneceu a muitos especialistas (Skujiņa 1972: 30). Desde 1946, estabelecendo a Academia da Letônia Mokslų Kalbos ir literatūros institutą, J. Endzelynas liderou o departamento de linguagem, e mais tarde até mesmo morte setor de palavras. IŠVADOS J. Endzelynas não só um dos mais marcantes latvistos, mas e baltistas. Ele é um dos principais princípios de norminamento da língua latvia sudarytojos. J. Endzelyno principes esmė estritamente seguir factos da história da língua, comparar com kininiškomis línguas, selecionar, o que apropriamíssima e valoríssima, aderir à pureza da língua, gramatical regularidade, sonambumo e observar palavras significativos. Seus teóricos e práticos trabalhos cientista contribuiu à criação da terminologia latviška. Suas pausas teóricas, destinadas aos problemas de terminologia resolverem, em destackėja de livros destinados aos assuntos práticas da linguagem Įvairios kalbos klaidos, vários jornalšos latviškuoseis e revistas apareciusių artiklelių, redaguotos terminų, svetimžodžių e rašybos žodynų bei knygų. Valinga matéria terminiais lituanos podem ser encontrados J. Endzelyno e K. Miūlenbacho rengtame Latvių kalbos ordodyne. Didelę significado o cientista prestava liaudies kalbai, ela considerava uma das principais fontes terminiação. Ele ofereceu criar novosadarus só então, quando não encontra-se a palavra usada na liaudie. Em línguas latvias produtivais présaga laikė -ība e -ums, siūlė naujus terminus daryti su galūne -e e nevengti dūrinių (trumpumo kriterijus). Latvians kalbininkas não reconheceu longos, descritomoyo tipo terminos trižodžiai termininai seu foram considerados definitimis. Ele particularmente enfatizou kalbininkų e colaboração de especialistas de várias áreas. J. Endzelyno graças latvians terminija foi desenvolvtojama, pildoma e tvarkoma, e nemažai seus criurtos terminos tebevartojama e agora.