doi.org/10.35321/term28-02

Merlino mįslė biomedicinos moksluose: vaizdinys, sąvoka, terminas

ANASTASIA SHARAPKOVA

Lomonosovo Maskvos valstybinis universitetas, Filologijos fakultetas, Anglų kalbos katedra

ORCID ID: https://orcid.org/0000-0001-5378-2729

SANTRAUKA

Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti, kaip išgalvotas Artūro legendų personažas buvo perkeltas į biomedicinos mokslus ir užmezgė sudėtingus variantiškumo santykius su kitais tuo pat metu įvestais terminais. Taikydami kognityvinės lingvistikos metodologiją, pirmiausia modeliuojame žinių struktūras, kurias perteikia pradinė sąvoka, išskirdami jos konceptualiuosius požymius. Tuomet nagrinėjame termino „merlin“ vartojimo diskursines ypatybes ir nustatome požymius, kurie aktualizuojami moksliniuose straipsniuose. Terminas suteikia galimybę atsiskleisti didelei kūrybinei laisvei, pasitelkiant šias struktūras ir perkeliant jas į kitą žinių sritį. „Merlin“ kaip terminas dažniau vartojamas apžvalginiuose straipsniuose ir, regis, tampa kai kurių iki šiol neišspręstų fundamentaliųjų mokslų klausimų žymekliu.

RAKTAŽODŽIAI: merlin, Artūro legendos, terminologinis variantiškumas, sąvoka, žinių struktūros, metafora.

ANOTACIJA

Straipsnio tikslas – apžvelgti, kaip karaliaus Artūro legendos personažas buvo perkeltas į biomedicinos mokslus, taip užsimezgant sudėtingiems, variantiškumu grindžiamiems santykiams su kitais tuo pat metu šiuose moksluose atsiradusiais terminais. Taikant kognityvinės lingvistikos metodą, pirmiausia, išskiriant sąvokos požymius, sumodeliuojamos pirminės sąvokos perteikiamos žinių struktūros. Tuomet analizuojami diskursyvieji termino merlinas vartojimo požymiai ir įvardijami požymiai, aktualizuojami moksliniuose darbuose. Šias struktūras panaudojant ir perkeliant jas į kitą žinių sritį, terminas teikia galimybių dideliam kūrybiškumui. Terminas merlinas dažniau vartojamas apžvalgose ir yra tarsi ženklas, žymintis tam tikrus dar neišspręstus fundamentaliųjų mokslų srities klausimus.

ESMINIAI ŽODŽIAI: merlinas, Artūro legenda, terminologinis variantiškumas, sąvoka, žinių struktūros, metafora.

28

Anastasia Sharapkova

The Enigma of Merlin in Biomedical Sciences: Image, Concept, Term

ĮVADAS

Mokslinis rašymas arba įvairių žanrų akademiniuose leidiniuose vartojama kalba yra „formalizuota ir kodifikuota kalbos atmaina, vartojama specialiais tikslais, siekiant kuo ekonomiškiau, tiksliau ir nedviprasmiškiau perteikti specializuoto pobūdžio informaciją bet kuriuo lygmeniu“ (Picht, Draskau 1985: 3). Šis diskursas „atspindi tam tikru laikotarpiu susiformavusias žinių struktūras“ (Novodranova 2007: 139), kurias sukūrė mokslinė bendruomenė, ir, dar svarbiau, „sudaro sąlygas plėtoti žinias“ konkrečioje disciplinoje (Wood et al. 2001). Žinių perdavimo ir jų formavimosi kertiniai akmenys yra terminai – žodžiai, atliekantys „specifinę funkciją“ (Винокур 1939) ir perteikiantys labiausiai sutelktus apdorotų bei sukonstruotų žinių rinkinius. Tačiau žinių struktūros išlieka nepakitusios tik iki tam tikros ribos. Mokslui žengiant į priekį, jos kinta, transformuojasi ir persitvarko, aprėpdamos naujas disciplinoje įgytas žinias.

Metaforiškai tariant, terminas yra ir banga, ir dalelė; kartu tai lingvistinis vienetas ir kognityvinis vienetas, statiškas ir dinamiškas darinys. Terminas apibrėžiamas kaip „žodinis bendrosios sąvokos įvardijimas konkrečioje dalykinėje srityje“ (ISO 1087: 3.4.3) ir paprastai yra „aiškiai apibrėžtas, ryškias ribas turintis mentalinis objektas“ (Leitchik, Shelov 2007: 93). Kita vertus, be akivaizdžių kalbinių ypatybių, geri ir pripažinti terminai yra naujų žinių įgijimo priemonės, t. y. jiems būdingas euristinis potencialas. Kai kurie terminai gali būti kur kas sudėtingesni, neaiškūs ir nevisiškai apibrėžti (Leitchik, Shelov 2007). „Tradicinis terminologijos argumentas, kad sąvokos turi būti aiškiai apibrėžtos, siekiant užtikrinti nedviprasmišką, taigi veiksmingą ir efektyvų bendravimą, nėra įtikinamas“ (Temmerman 2000: 7). Taip gali būti dėl ontologinės priešpriešos tarp gyvo, todėl nuolat kintančio žinių kūno ir uždarų, todėl statiškų jo dalių.

Žodis žinios ankstesnėje pastraipoje sąmoningai pavartotas kelis kartus. Tai esminis komponentas, todėl būtina tirti ne tik pačius konkrečius žodžius, t. y. terminus, bet ir diskursą, atspindintį tai, kaip šios žinios modeliuojamos, atsižvelgiant į žmogiškąjį veiksnį, kultūrinę bei socialinę aplinką ir konkrečiu metu taikomas diskurso praktikas. Kalba iš esmės yra „intersubjektyvi, istoriškai ir socialiai kintanti priemonė“ (Geeraerts 2016: 527), lengvai prisitaikanti prie ekstralingvistinės aplinkos. Taigi daugelis

Terminologija | 2021 | 28

29

terminų šią ilgą kelionę įveikia pakeliui aprėpdami intersubjektyvumą. Sąsajos su istorija ir kultūra įsitvirtina jų struktūroje lygiomis teisėmis su aiškia, koncentruota moksline mintimi. Veikiau diskurse terminai atspindi ne paruoštas žinių plytas, o dinamiškus ir kolektyvinius jų įgijimo aspektus. Konkrečiai, „kognityvinė lingvistika atsižvelgia į veikėjų mentalinę ir komunikacinę veiklą, apimančią socialinius, psichologinius, pragmatinius ir kitus žmonių sąveikos aspektus“ (Manerko 2019: 52). Kitoje įžvalgioje pastaboje pabrėžiama, kad „negalime tirti profesinės kalbos neišmanydami jos kūrimo ir raidos būdų bei mechanizmų“ (Alexeeva et al. 2020: 59).

Kaip atskleidė išsamūs tyrimai, nei mokslinis diskursas apskritai, nei terminija (Ahmad 2011; Petrović, Golubović 2018) konkrečiai niekada nebuvo be šio kultūrinio ir emocinio dėmens. Medicinos ir psichologijos terminija šaknijasi graikų mitologijoje, o šis aspektas jau gerai ištirtas tiek tradiciniu požiūriu (Athanasiadis 1997), tiek kognityviniu (Манерко, Новодранова 2012). Be to, naujajame tūkstantmetyje įvyko tam tikrų pokyčių, peržengiančių informacija grįstą išankstinę nuostatą ir iškeliančių į pirmą planą sociokultūrinę kalbos vartojimo prigimtį. Jie kyla iš „situacinių, pragmatinių ir kitų ekstralingvistinių ypatybių“ (Schubert 2011: 29), kognityvinių mokslinio kūrybinio mąstymo aspektų (Temmermann 2000) ir tapatybės kūrimo kalbinėmis priemonėmis (Komova 2000; Hyland 2009). Nors akademinis rašymas laikomas daugiausia informaciniu, kūrybiški raiškos modeliai visuomet prisidėjo prie mokslinio proceso.

Vienas iš šių ypatumų – metaforų vartojimas ne tik mokslinėms sąvokoms, t. y. konceptualiosioms metaforoms, paaiškinti, bet ir dėmesiui patraukti – naujosioms metaforoms. Metaforos taip pat yra gausus ir įvairus terminijos šaltinis. Šiandien esminis konceptualiosios metaforos vaidmuo moksle iš esmės neginčijamas (Алексеева 1998; Johnson 2010; Herrmann 2013), nes ji padeda suprasti, kaip atsiranda naujos mokslinės idėjos, kaip jos transformuojasi plečiantis žinių sričiai ir kaip skleidžiamos moksliniuose straipsniuose bei monografijose. Daugelis tyrėjų, aiškindami, kodėl metafora ir analogija yra neatsiejami mokslinio kūrybiškumo elementai, pabrėžė seno ir naujo žinojimo sugretinimą. „Teorijos įvedami nauji esiniai ir formos tampa suprantami tik tada, kai juos interpretuojame senųjų esinių požiūriu

30

Anastasia Sharapkova

The Enigma of Merlin in Biomedical Sciences: Image, Concept, Term

and forms already available” (Harré 2004). “Scientific metaphors are central to the construction of models and to the constitution of new scientific theories and that, especially when they are at the beginning of their formulation, theories should resort to metaphors in order to provide understanding and to allow to extract inferences by using knowledge available from other domains” (Rodriguez, Arroyo-Santos 2011: 84). So, the ability to draw links between the known and the unknown is the vital capacity of scientific thought and a means for knowledge advancement. Metaphor amounts to “that instrument of thought, with the help of which we manage to reach the most distant parts of our conceptual field” (Ortega y Gasset 1990).

Metaforų vaidmuo formuojant terminiją taip pat pripažintas (Raad 1989; Tretjakova 2013; Temirgazina et al. 2019). Kognityvinė metodologija pasirodė ypač vaisinga aiškinantis, kodėl konkretus vaizdinys tam tikroje žinių srityje patiria metaforinį perkėlimą (Манерко, Новодранова 2012). Kultūriškai specifinių sąvokų, kaip mokslo šaltinio sričių, svarba tirta nagrinėjant tokias metaforas kaip Rozetės akmuo ir Trojos arklys, vartojamas biologijos diskurse (Sharapkova, Manerko 2019).

Tinkamos metaforos paieška ir jos vartojimas moksliniame diskurse iš esmės susiję su kūrybine emocine įžvalga. Čia norėčiau pacituoti du mokslininkus, problemą nagrinėjusius iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų. Pirma, kalbos filosofas G. Kuliev pabrėžė emocinių veiksnių vaidmenį moksliniame pažinime: „Reakcija į naujumą mokslinėje veikloje prasideda... nuo emocinio sukrėtimo“ (Кулиев 1987). Garsus fizikas R. Feynmanas vienoje iš paskaitų apie mokslinio metodo prigimtį sakė: „Dabar aptarsiu, kaip ieškotume naujo dėsnio. Paprastai naujo dėsnio ieškome tokiu būdu. Pirma jį spėjame; ne, nesijuokite, tai tiesa“. Abu mokslininkai iš tiesų pabrėžė emocinio impulso, kūrybinės įžvalgos ir holistinio vaizdinio svarbą tolesnio eksperimento, racionalizavimo ir kategorizavimo ištakose. Tikriausiai tai gali būti ta pati šaknis, iš kurios kyla metaforos radimas.

Šio straipsnio tikslai dvejopi. Pirma, norėčiau parodyti, kaip gerai žinomas Artūro legendų personažas, pasižymintis dideliu euristiniu potencialu, buvo perkeltas į kitą discipliną ir tapo terminu, taip prisidėdamas prie biologijos mokslinio diskurso. Antra, paliečiu

Terminologija | 2021 | 28

31

į terminologinės variacijos klausimą, nes tuo pačiu metu buvo įvesti keli kiti, skirtingais principais pagrįsti terminai, o „merlin“, kadaise buvęs populiarus, ilgainiui liko vartojamas tik nedideliame skaičiuje straipsnių, kuriuose juo kūrybiškai žaidžiama. Šiuo empiriniu tyrimu taip pat siekiama nagrinėti kūrybiškumo vaidmenį grynai informatyviame moksliniame diskurse ir jo svarbą skatinant mokslines idėjas.

Šiems tikslams iš PubMed surinkti 2029 straipsniai, sudarantys biomedicinos mokslų straipsnių korpusą ir duomenų bazę. Medžiagą sudaro tekstai, kuriuose vartojamas vienas iš trijų terminų: „merlin“, „schwanomin“ ir „Nf2 protein“. Kadangi pagrindinis šio darbo tikslas – išnagrinėti, kaip Merlinas pirmiausia tapo metafora, o vėliau terminu, prieš aptariant jo vartojimą diskurse ir domenų sąsajų perkėlimą atliekama išsami konceptualioji analizė.

MERLINAS: MITOLOGINIS PERSONAŽAS IR SĄVOKA

Šioje dalyje norėčiau apžvelgti literatūrinį ir istorinį kontekstą bei asociacijas, siejamas su Merlino, garsiojo Artūro legendų druido, įvaizdžiu. Tai bus reikalinga toliau apibrėžiant konceptualiąsias charakteristikas, kurios jį formuoja kaip sąvoką, prieš aptariant domenų sąsajų perkėlimą.

Metaforų identifikavimo procedūra tradiciškai vyksta dviem pagrindiniais lygmenimis: kalbiniu ir konceptualiuoju. Jau seniai pripažįstama, kad būtina skirti tris pagrindinius reiškinius, lemiančius tiek identifikavimo (grynai kalbinę) procedūrą, tiek metaforų supratimą: kalbines raiškos priemones, konceptualiąsias struktūras ir pačius domenų sąsajų perkėlimus. Taigi koja kojon vyksta keli procesai: metaforos identifikavimas, ištakos ir tikslo domenų nustatymas ir galiausiai diskurso atkarpos – jos komunikacinės bei pragmatinės vertės – supratimas. Tačiau nagrinėjant terminus, kilusius iš menų ir humanitarinių mokslų sričių, įskaitant literatūrą, istoriją ir mitologiją, ypač svarbu atlikti išsamią ištakos domeno konceptualiąją analizę. Taikoma metodologija buvo sukurta atsižvelgiant į konceptualiosios metaforos teoriją (CMT), skiriančią ištakos ir tikslo domenus (Lakoff, Johnson 1980). Šis pamatinis darbas, dešimtmečiams pakeitęs lingvistinį ir kognityvinį požiūrį į metaforą, vis dėlto reikalavo išsamesnio išplėtojimo, ypač kai taikomas sudėtingoms sąvokoms, veikiančioms kaip ištakos domenai.

32

Anastasia Sharapkova

The Enigma of Merlin in Biomedical Sciences: Image, Concept, Term

Nors šios metaforos iš pradžių buvo sudėtingi įvaizdžiai, jose tebėra išlikusi didelė dalis pirminio turinio turtingumo, paremto visomis sąsajomis ir asociacijomis, kurios kartais būna anaiptol neakivaizdžios. Jas gali būti gana sudėtinga analizuoti, o vartojamos jos gali būti dviprasmiškos, ypač jei perkeliant tarpdisciplininiu būdu praleidžiamos kai kurios jų konceptualiosios charakteristikos. Kognityvinis požiūris konceptualiąją struktūrą apibrėžia kaip tokią, kuri „siejasi su nekalbinėmis žinių reprezentacijomis, į kurias žodžiai nurodo ir kuriomis gali remtis kalbos vartosenoje konkrečioje situacijoje“ (Evans 2009: 4). Naujausi kognityvinės lingvistikos darbai pabrėžia svarbų plataus kultūrinio žinojimo, saugomo ir struktūruojamo įvairiose kultūriškai specifinėse sąvokose, vaidmenį (Komova 2005). Šios struktūruotos žinios yra „pamatinė schema, pagal kurią žmonės konceptualizuoja pasaulį ir savo pačių veiklą“ (Gibbs 2008: 3); jos suteikia parengtą konceptualųjį pagrindą, kuriuo remiantis perkeliama iš vienos srities į kitą.

Artūro legendoje Merlino įvaizdis yra pats dviprasmiškiausias ir mįslingiausias personažas. Šis įvaizdis legendose atsirado atskirai nuo Artūro legendos ir organiškai su ja susiliejo, praturtindamas ją keltų maginiais vaizdiniais. Žodinėje tradicijoje Merlinas gyvuoja nuo 7^th amžiaus (Goodrich 2002). Remiantis pirmaisiais istoriniais šaltiniais, Merlinas buvo jaunas magas Ambrosius, gimęs iš inkubo ir vienuolės, taigi pasižymėjo antgamtiniu gebėjimu žinoti dalykus ir neturėjo piktų kėslų. Jis galėjo matyti požeminį ežerą ir kovojančius drakonus (raudonąjį ir baltąjį), taip pat sutrukdyti Vortigernui pastatyti tvirtovę. Vis dėlto populiariausią pasakojimo versiją XII^th amžiuje pateikė Geoffrey of Monmouth veikale „Historia Regum Britanniae“; jame istorinės, legendinės ir mitologinės figūros galiausiai susijungė viename Merlino Ambrosijaus įvaizdyje – regėtojo, druido, burtininko ir išminčiaus. Merlinas tapo unikaliu viduramžių literatūros personažu, kuriame susiliejo įvairūs ikikrikščioniškųjų tikėjimų vaizdiniai ir pirmoji žinojimo galios samprata.

Apskritai viduramžiais vyravo dvi pagrindinės Merlino aprašymo tradicijos: druidas-magas ir vizionierius-politikas (Jarman 1960; Thomas 2000). Per visą literatūrinių įsikūnijimų istoriją karaliaus Artūro įvaizdis tapo karališkosios socialinės galios įkūnijimu, o Merlinas – mistinių praktikų, kilusių iš druidų religijos, galios įkūnijimu. Ąžuolas ir amalas buvo druidų simboliai (tai atspindi žodžio dru-vid etimologija: „jėga-išmintis“), o taip-

Terminologija | 2021 | 28 33

sociated with strength and wisdom) (Guenon 1962). This is the Indo-European type of the priest-king, the shaman or holy man, the image of the wild man, the model of the biblical prophets (Goodrich 2002). His image is a mediator between different worlds: pagan and Christian, magical and knightly, living and dead. His role as a mentor to young Arthur construes the vital component of the legend. His further fate is also important; he disappears from the Arthurian world after falling in love with his female apprentice – Nimue. Despite his visionary abilities and magical knowledge, he could not resist her charms and got trapped in a cave. Still, it is not death in the proper sense; he hangs at the borderline between the living and the dead, returning and embodying the archetype of the eternal Old Wise man “the highest and wisest resources of the unconscious” (Gollnick 1990).

XXI^st amžiuje, kai mokslas tapo toks neįsivaizduojamai sudėtingas, kad daugelio jo sąvokų neįmanoma suvokti jomis nepatikėjus ar nelaikant jų holistiniais dariniais, Merlinas Mokslininkas tapo idealiu prototipinio tyrėjo — ironiško, protingo ir šiek tiek pamišusio — įvaizdžiu. Tai atsispindi daugybėje grožinės literatūros ir kino kūrinių.

Dabar aptarkime konceptualias charakteristikas, išskirtas remiantis septyniais mūsų išanalizuotais leksikografiniais šaltiniais (American Heritage Dictionary of the English Language; European Myth, Legend; Collins English Dictionary; Webster’s College Dictionary; Macmillan Dictionary; Wiktionary). Visų pirma Merlinas neišvengiamai siejamas su karaliaus Artūro legendomis, nes taip nurodoma šešiuose išanalizuotuose apibrėžimuose, kurie atskleidžia įvaizdžio egzistavimo diskursyvumą (Шарапкова 2014). Merlinas kyla iš senų pasakojimų ir juose gyvuoja (old English stories). Be to, išskiriami trys svarbūs funkciniai komponentai. Vyrauja jo magiškoji prigimtis: keturiuose apibrėžimuose jis apibūdinamas kaip a magician, o trijuose — kaip a wizard. Kiti du įvaizdžio komponentai pasitaiko rečiau ir paprastai vartojami kartu. Tai patarėjo vaidmuo: councelor (2 kartus) ir advisor. Tik viename apibrėžime vartojamas daiktavardis friend, nurodantis draugiškus Artūro ir Merlino santykius. Regėtojo vaidmuo atsispindi leksiniuose vienetuose prophet ir seer. Apibrėžimuose taip pat pateikiama informacija apie jo mirtį: pasak vienos legendos, Morgana / Vivien / Nimue įkalino jį ąžuole: eternally imprisoned in a tree by a woman to whom he revealed his secret craft.

34

Anastasia Sharapkova

The Enigma of Merlin in Biomedical Sciences: Image, Concept, Term

Kadangi aiškinamuosiuose kalbos ir kultūros žodynuose pateikiama tik esminė informacija apie pagrindines konceptualias charakteristikas, pasitelkėme asociacijų žodynus, sudarytus kompiuteriniu būdu apdorojant didžiuosius duomenis iš atvirų interneto šaltinių, taip pat klasikinę ir šiuolaikinę anglų literatūrą. Mūsų tyrime naudotame žodyne „Word Association Network“ pateiktos asociacijos leidžia nustatyti ne tik nagrinėjamos sąvokos pagrindines charakteristikas, bet ir artimąją periferiją bei periferiją. Jame taip pat išryškinami ryšiai su kitais mito veikėjais (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Konceptualių charakteristikų pasiskirstymas (pagal „Word Associations Network“ žodyną)

DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIOS ASOCIACIJOS

REČIAU PASITAIKANČIOS ASOCIACIJOS

REČIAUSIAI PASITAIKANČIOS ASOCIACIJOS

Pagrindinės maginės galios: Magician, Druid, Prophecy, Sorcerer, Bard, Hawker, Wizard, Enchanted, Eared, Pied, Powered, Magical, Sage, Magic, Prophetic, Wizard, Sorcery, Owl Artimoji periferija: Cooled, Enchantment, Damsel, Engine, Wand, Vulture, Smiley, Priestess, Vivian Prophesy, Imprison Artimoji periferija, bendrosios charakteristikos: Spitfire, Apprentice, Beget Artimoji periferija, erdvė ir artefaktai: Grail, Quest, Avalon, Scabbard, Briton, Cauldron, Vita, Saxon, Britain, Barron, Legend Pagrindas, kiti veikėjai: Lancelot, Arthur, Gwen, Lucien, Tristan, Percival Artimoji periferija, autoriai: Monmouth, Geoffrey, Tennyson

Pagrindas, maginės galios: Spell, Prophet, Foretell Artimoji periferija, kiti veikėjai: Morgan, Emma, Lancaster Periferija, pasaulio iki Artūro bruožai: Chaos, Sickness, King, Fantasy Artimoji periferija, autoriai: Cornwall, Chaucer Artimoji periferija, artefaktai: Dragon, Sword, Towers Periferija, kita: Entertainment, Potion, Horsepower, Cedric, Macbeth, Cruising, Hobby, Boost, Bbc Artimoji periferija, pabaiga: Nymph, Cave, Mermaid, Prototype, Lure, Disguise, Conjure, Slay, Tailed, Immortal Artimoji periferija, erdvė: Welsh, Eurasian, Britanny, Cornish Pagrindas, bendrosios charakteristikos: Mystical, Perilous, Legendary, Fitted, Mythical, Sentient, Yonder, Rightful

Pagrindas, maginės galios: Witchcraft, Counsel, Stone, Alchemist Periferija, pasaulio bruožai: Knighthood, Adventures, Chronicles, Downfall, Supernatural, Fairy, Celtic, Radial Artimoji periferija, bendrieji bruožai: Nemesis, Rough, Argonaut, Thrust, Prologue, Mythology, Demon, Attraction, Gods, Likeness, Prometheus, Illegitimate, Topical Artimoji periferija, pabaiga: Dungeon, Aquarium, Madame, Prey, Destiny, Veil, Omnibus, Imprisoned, Treachery Artimoji periferija, artefaktai: Bowl, Goblet

Terminologija | 2021 | 28

35

Ši tiriamos sąvokos branduolio ir periferijos charakteristikų apibrėžimo procedūra buvo sukurta remiantis tradicine konceptualiąja analize (Болдырев 2014), papildyta asociacijų ir enciklopedinių žinių analize. Ji yra naudingas pagrindas tolesnei tarpdomėninei atvaizdavimo procedūrai (Sharapkova, Manerko 2019), vaizdo schemų ir integruotųjų erdvių analizei (Шарапкова, Яковлева 2020), ypač kai nagrinėjame konceptualiai turtingą turinį. Akivaizdu, kad pagrindinės Merlino, kaip burtininko, alchemiko ir druido, charakteristikos daro šį vaizdinį itin tinkamą sudėtingiems ir sunkiai apibrėžiamiems objektams, kuriuos moksle reikia konceptualizuoti ir kategorizuoti, įvardyti.

MERLINAS – GAMTOS MOKSLŲ TERMINAS

XXI^stamžiuje pasiekta reikšminga pažanga tiriant molekulinius mechanizmus, kuriais grindžiami vystymosi procesai, ir nustatant biocheminius kelius, kurių sutrikimas lemia įvairias raidos ydas. Tapo visiškai aišku, kad gyvo organizmo biologija yra ir itin trapi, ir nepaprastai sudėtinga, todėl jai negalima taikyti jokio mechanistinio supaprastinimo. Šiai sparčiai besivystančiai sričiai, kurioje žinios kaupiamos itin sparčiai, reikėjo daugybės naujų terminų: vieni buvo siūlomi, kiti atmetami ar priimami. Biologinių kelių tinklui reikėjo tam tikrų pagalbinių priemonių, kad būtų galima suprasti ir paaiškinti mokslą, paskatinusį metaforų kūrimą.

Vienas itin įdomus atvejis – terminas „NF2 protein“: jo atsiradimas, variantai ir kaita. Taip vadinamas 595 aminorūgščių baltymas, koduojamas 2 tipo neurofibromatozės (NF2) geno ir pavadintas „schwannomin“ bei „merlin“. Tai citoskeleto baltymas, prisidedantis prie vystymosi procesų. Žmogaus organizme jis dalyvauja nervų sistemos navikų patogenezėje, nes beveik visose švanomose ir meningiomose yra inaktyvuotas arba neveikia.

Pirmieji darbai apie šį baltymą pasirodė dar 9-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 10-ojo dešimtmečio pradžioje; straipsniai buvo publikuoti prestižiškiausiuose žurnaluose – „Nature“ ir „Cell“ – ir abiejuose paaiškinta, kodėl pasirinktas būtent toks terminologinis darinys. Kadangi baltymas, atsakingas už iš Švano ląstelių išaugusio naviko vystymąsi, pirmiausia buvo aptiktas švanomose, jis pavadintas „schwannomin“ – „žodžiu, kilusiu iš schwannoma, dažniausiai NF2 atveju pasitaikančio naviko“ (Rouleau et al. 1993). Taip pat buvo iškelta prielaida, kad jis pasižymi navikų slopinamuoju poveikiu, ir netikėtai paaiškėjo, kad jo antrinė struktūra yra „panaši į moezino, ezrino ir radiksino struktūras“ (Ibid).

36

Anastasia Sharapkova

The Enigma of Merlin in Biomedical Sciences: Image, Concept, Term

Įdomu tai, kad tais pačiais metais kita mokslininkų grupė paskelbė dar vieną straipsnį ta pačia tema. Tyrinėdami šeimas, kuriose paveldima 2 tipo neurofibromatozė, autoriai nustatė baltymą: „Šis baltymas, kurį pavadinome merlin (pagal moesin-ezrin-radixin-like protein), gali būti naujos klasės navikų slopiklis, kurio funkciją lemia sąveika su citoskeletu“ (Trofatter et al. 1993). Vienu metu įvedus du skirtingus terminus tam pačiam objektui (baltymui) pavadinti, susidarė terminų variantiškumo situacija.

Abu terminai atrodo pagrįsti ir atitinka terminams keliamus reikalavimus. „Schwannomin“ siejamas su ląstelių tipu, kurį mutacija pirmiausia paveikia, taigi perteikia informaciją apie baltymo atradimą; jis sudarytas pagal panašių terminų darybos modelį ir priskiria baltymo produktą tam tikrai smulkesnei sričiai – smegenų tyrimams. Antrasis terminas – „merlin“ – yra akronimas. Dažnai pateikiamas toks akronimo apibrėžimas: „akronimas yra žodžių junginio santrumpos atmaina, kai žodžių junginį (paprastai vieną esinį arba daiktavardį, bet kartais ir veiksmažodį) galima ištarti kaip žodį“ (Grange, Bloom 2000: 3). Pastebima tendencija ne tik kurti lengvai ištariamą naują žodį, bet ir padaryti jį panašų į jau egzistuojančius žodžius; šis būdas vadinamas atgaliniu akronimu ir yra populiarus rinkodaroje. Mūsų atveju gautą terminą ne tik gana lengva ištarti, nes jo viduryje yra balsė, bet jis taip pat siejasi su jau egzistuojančiu paslaptingu personažu. Akronimo sandara turi du esminius privalumus. Pirma, jis dar geriau atitinka panašių terminų fonetinę struktūrą, nes yra dviskiemenis, o ne triskiemenis žodis. Taigi „merlin“ įsilieja į jau egzistuojančią terminų sistemą. Antra, vėlesni tyrimai atskleidė, kad baltymas susijęs ne vien su Švano ląstelėmis, bet ir veikia kaip membranos ir citoskeleto karkasą formuojantis baltymas. Todėl „merlin“ yra tinkamesnis pavadinimas, nes neturi tiesioginės sąsajos su švanomomis.

Be to, paaiškėjo, kad tai gana senas baltymas: merlinas buvo nustatytas kaip Hippo navikų slopinimo kelio aukščiau esantis reguliatorius; ši funkcija išlikusi žinduoliuose (Hamaratoglu 2006), todėl jis apskritai prisideda prie ląstelių proliferacijos, augimo ir apoptozės (ląstelių žūties). Senos kilmės ir homologijos su žinomais baltymais idėja buvo išsamiai išnagrinėta tolesniame tų pačių autorių straipsnyje; metafora sustiprinta personifikacija. Autoriai vartoja žodį „pedigree“, paprastai reiškiantį „tėvus ir kitus ankstesnių kartų šeimos narius“.

Terminologija | 2021 | 28

37

gyvūnas ar asmuo, arba oficialus rašytinis dokumentas“ (LDO) metaforiniame kontekste. Galimybę tai padaryti užtikrino foninis žemėlapis tarp baltymo merlin ir druido Merlino: „DNR neurofibromatozės 2 diagnozė. Pakitusi merlinnaviko slopiklio koduojanti seka išplėstiniame giminės medyje“ (MacCollin et al. 1993). Be to, 1994 m. straipsnyje atskleista, kad šio baltymo pernelyg didelė raiška gali kone stebuklingai panaikinti „piktybinį fenotipą, sukeltą onkogeninio Ras mutanto“ arba „antagonizuotionkogeninį Ras mutantų poveikį“ – pagrindinio daugumos žmogaus organizmo karcinomų¹ veiksnio (Tikoo et al. 1994). Vėlesniais metais autoriai užtikrino personalizuojantį perkėlimą, vartodami žmogaus sričiai būdingus žodžius, tokius kaip antagonizuoti, kovoti su, atremti ir panaikinti. Įdomu tai, kad šiame kontekste pradėtas vartoti toks žodis kaip panaikinti (oficialiai nutraukti teisinį susitarimą ar praktiką, LDO), galbūt palaikantis kiek pernelyg formalaus stiliaus idėją: „Nors S518 mutacija, imituojanti konstitutyvų fosforilinimą (S518D), panaikinamerlino gebėjimą slopinti ląstelių augimą ir judrumą...“ (Surace at al. 2004). Be to, daugelyje šio laikotarpio straipsnių vis dar neaišku, ar naujas terminas rašomas mažąja raide, kaip įprasta terminams, ar didžiąja, tarsi tai būtų vardas, kaip renkasi kai kurie autoriai.

Terminas merlin aprėpia jau egzistuojančią kitos srities žinių struktūrą. Pirma, tai maginė-mitologinė dalis, susijusi su sunkumais įgyjant mokslinių žinių ir su baltymo funkcijų sudėtingumu, nes jos dar nėra iki galo nustatytos. Druidui būdingas senumas, o baltymas atlieka naviko slopiklio funkciją, leidžiančią ląstelėms veikti ilgiau, o organizmui – gyventi visavertį gyvenimą. Antra, kadangi jis prisideda prie žinduolių vystymosi ir augimo, jį galima konceptualizuoti kaip išmintingą patarėją, mentorių – vaidmenį, panašų į tą, kurį Merlino personažas atlieka daugelyje Artūro legendų. Trečia, jis neša visas su literatūra ir kultūra susijusias emocines asociacijas, galinčias paspartinti ar palengvinti žinių perdavimą. „Merlinas“ – tai termino, kurio reikšmė nėra iki galo apibrėžta, pavyzdys; todėl jis gali priimti naujas reikšmes ar reikšmės atspalvius, atspindinčius dinamišką mokslo pobūdį. „Neapibrėžtumas gali pasireikšti neigiamai – kaip miglotumas, bet ir teigiamai – kaip atvirumas, „svetingumas“ ar gebėjimas aprėpti vienalaikes galimybes“ (Bassey 2007: xvi).

¹ Karcinoma – piktybinis navikas, išsivystantis iš epitelio ląstelių.

38 Anastasia Sharapkova | The Enigma of Merlin in Biomedical Sciences: Image, Concept, Term

Čia norėčiau grįžti prie itin svarbios idėjos, kuri dešimtajame dešimtmetyje pakeitė specialiosios kalbos (LSP) tyrimus. Tai suvokimas, kad mokslo kalba yra bendruomenės pastangų rezultatas, prie kurio prisideda daugelis žmonių. Kitaip tariant, visi šios srities darbuotojai, rašydami savo straipsnius ir teikdami pirmenybę vieniems žodžiams bei šablonams, o ne kitiems, prisideda prie kalbos normos kūrimo. Charles Bazerman taip pat teigė, kad „mokslinį stilių laikyti nekintamu ir epistemologiškai neutraliu yra retoriškai naivu ir istoriškai klaidinga“ (1987: 125). Terminija – ne išimtis. Turtinga žinių struktūra, kurią suteikia kitos srities vaizdinys, leidžia suvokti kai kuriuos jos elementus kaip tam tikrą pamatą, kurį reikia užpildyti. Ši idėja vėliau buvo pritaikyta ir švietime bei suformuluota taip: „be metaforų, pagal kurias mokymasis yra individualių besimokančiųjų žinių įgijimo procesas („monologinis“ požiūris) arba dalyvavimas socialinėje sąveikoje („dialoginis“ požiūris), reikėtų skirti „trialoginį“ požiūrį, t. y. mokymąsi kaip žinių kūrimo procesą, sutelktą į tarpininkaujamus procesus, kuriuose bendri veiklos objektai kuriami bendradarbiaujant“ (Paavlova, Hakkarainen 2005: 535). Tai visiškai dera su pastaraisiais metais kognityvinėje lingvistikoje aptariama „bendradarbiaujamąja kūryba“. Pabrėžiama, kad kūryba visų pirma yra bendruomeninis veiksmas ir pastangos, kurias užtikrina iš anksto egzistuojančios žinių struktūros (Заботкина 2019).

Kaip parodė PubMed atliktas 2029 straipsnių tyrimas, abu terminai vartoti vienodai dažnai (1 pav.)². Daugeliu atvejų autoriai laikėsi modelio tame pačiame straipsnyje paminėti abu terminus: „merlin“ – kitas pavadinimas „schwanomin“, arba „schwanomin“ – kitas pavadinimas „merlin“, o kartais vartota ir dviguba forma „merlin-schwannomin“ bei „merlin/schwannomin“. Vis dėlto kai kurios žinių sritys skiriasi. „Schwanomin“ aiškiai teikiama pirmenybė vėžio tyrimuose, eksperimentiniuose darbuose su žmogaus ląstelėmis ir klinikinių atvejų aprašymuose, o „merlin“ – sudėtingesnėse biologijos srityse, ypač apžvalginiuose straipsniuose. Be to, negalime atmesti ir dviejų laboratorijų ar grupių konkurencijos, taip į kalbinės terminologinės variacijos atvejį įtraukdami reikšmingą socialinį veiksnį. Pastaraisiais metais vis dažniau vartojama vien „NF2 produktas“ arba „NF2 baltymas“; tikriausiai tai yra pagrindinė priežastis, kodėl straipsniuose rečiau pasitaiko merlin, ir atspindi polinkį vartoti skirtingoms sritims tinkamas santrumpas. NF2 genas daugiausia

² Kai kuriuos čia cituojamus šaltinius pateikiame išsamiai ir įtraukiame į atskirą literatūros sąrašą straipsnio pabaigoje.

Terminologija | 2021 | 28

39

1 pav. Pagrindinių terminų vartojimas biologijos ir medicinos straipsniuose 1993–2020 m.

logiškai gamina NF2 baltymą, o ne Merliną ar schwanominą, kad ir kokie naudingi jie buvo pačioje šios srities tyrimų pradžioje.

Kai kuriuose straipsniuose sėkmingai išnaudojamas „merlin“ kaip termino potencialas sužadinti visą su jo literatūriniu pirmtaku susijusių asociacijų spektrą – būtent paaiškinant, kodėl pasirinktas šis terminas, o ne antrasis. Iš anksto egzistuojanti žinių struktūra ar matrica suteikia galimybę kūrybiškumui išplėsti ir praplėsti bendrą grynai mokslinio straipsnio interpretaciją. Šiuos atvejus galima laikyti dviejų mentalinių erdvių vienalaikiu veikimu: griežto ir tikslaus mokslo erdvės, besiremiančios racionaliu mąstymu, ir mitologinių vaizdinių erdvės, besiremiančios emociniu sinkretizmu. Jos nesudaro integruotos erdvės, kaip aprašoma susiliejimo teorijoje (Fauconnier 1999), bet suteikia intertekstualumo lygmenį, įneša naujų interpretacijų ir sujungia kelias mintis į tam tikrą visuminį darinį.

Daugeliu atvejų stebime tik vieną kūrybiškai išplėtotą būdingą požymį. Išanalizavę visus surinktus pavyzdžius, išskiriame keturis pagrindinius kelius, kuriais „merlin“ galėtų vystytis, atsižvelgiant į pagrindines konceptualiąsias charakteristikas. Jie yra tokie: druidas-globėjas, druidas-patarėjas, turintis prieigą prie žinių ir informacijos, druidas-burtininkas, sunkiai perprantamas ir mįslingas, ir druidas-tarpininkas (apibendrinta 2 pav.). Šie keliai geriausiai atitinka pirminės sąvokos struktūros siūlomus langelius; daugiausia išnaudojamos pagrindinės charakteristikos, o periferinės atveria kūrybiškumo potencialą.

40

Anastasia Sharapkova

The Enigma of Merlin in Biomedical Sciences: Image, Concept, Term

2 pav. MERLIN konceptualiosios charakteristikos jo metaforizavimo moksliniuose straipsniuose fone

Panašu, kad Merlino kaip druidų-protektoriaus, magiško Artūro karalystės garanto, turinčio teigiamų konotacijų, vaidmuo biomedicinos straipsniuose yra populiariausias, ypač kalbant apie dar nežinomas funkcijas ankstyvaisiais merlino tyrinėjimo metais. Šį perkėlimą iliustruokime toliau pateiktais pavyzdžiais. Straipsnių pavadinimai: „2 tipo neurofibromatozė: merlino apsauginio burto praradimas“ (Gusella et al. 1996); „NF2: merlino burtai“ (Xiao et al. 2003); „Merlinas: burtininkui reikia baltymo stabilumo, kad jis veiktų kaip naviko slopiklis“ (Morrow, Shevde 2012) remiasi šia idėja. Pirmajame straipsnyje autoriai svarsto galimas funkcijas, remdamiesi merlino homologija su kitais panašiais baltymais: Merlinas todėl galėtų dalyvauti reguliuojant ląstelių formą, judėjimą, prisitvirtinimą, komunikaciją ar membranos remodeliavimą.

Būdamas mitologinė būtybė, Merlinas siejasi su kitais antgamtinių galių turinčiais mitologiniais personažais, pavyzdžiui, Prometėju: „2 tipo neurofibromatozė / Merlinas: aštrinant Prometėjo mitą“ (Drvarov, Cubero 2011). Šiame straipsnyje pabrėžiamas esminis „merlino“ vaidmuo kontroliuojant kepenų kamieninių ląstelių nišos homeostazę, todėl jis svarbus įvairiuose procesuose, įskaitant kepenų regeneraciją – išskirtinį gebėjimą, vaizduojamą Prometėjo mito eilutėse. Merlinas veikia kaip sargas, kontroliuojantis kepenų ovaliųjų ląstelių proliferaciją. Tai yra

Terminologija | 2021 | 28 41

dar sudėtingesnė konceptualizacija, kurioje susilieja trys įvesties erdvės: Prometėjo mitas, Artūro mitas ir mokslas apie šį baltymą – „merliną“, apdovanotą išskirtinėmis galiomis. Gyvybės ir mirties arba ląstelių augimo ir apoptozės sąsaja atsitiktinai išryškėjo schwannomų angiogenezėje, kurioje taip pat dalyvauja merlinas, todėl kraujagyslių aplinka tampa galimu schwannomų gydymo terapiniu taikiniu.

Beveik magiška ląstelių apsaugos nuo navikogenezės funkcija, kadangi ji nėra aiškiai suprasta, skatina supriešinti racionalias ir iracionalias žinių sistemas; iracionalioji sistema tampa racionaliosios įkvėpimo šaltiniu. Nors kūrybiniais tikslais autoriai vartoja tokius žodžius kaip burtai, kerai, magija, jie juos apibrėžia, diskurse sukurdami priešpriešą: Galiausiai, racionalus Merlino burtų supratimas leis sukurti labai reikalingus tikslinius gydymo būdus NF2, mezoteliomai ir galbūt kitų tipų vėžiui (Okada et al. 2007). Tai žodinis dviejų mentalinių erdvių – literatūrinės mitologinės ir mokslinės terminologinės – minties mediacijos įvardijimas ir dekonstrukcija. Supratimas arba racionalizavimas tampa raktu. Tas pats procesas vyksta straipsnyje „Magiška, bet gydoma? Navikai dėl merlino funkcijos praradimo“ (Hanemann 2008), kuriame nagrinėjami navikai, atsirandantys praradus funkciją, ir galimi jų gydymo būdai. Malformacijos mechanizmas dar nesuprastas, tačiau gydymą galima rasti slopinant jau žinomus su merlinu susijusius kelius. Žodžio magija vartojimas pavadinime pabrėžia, kad bendras vaizdas nėra nei žinomas, nei suprastas; be to, jis toks sudėtingas, kad metaforiškai galėtų būti laikomas magija.

Tarpininko funkciją atspindi šie leksiniai vienetai: kabantis, tarp, jungiantis, pavyzdžiui: Merlinas: stabdo navikų slopinimą per Rac (Sherman, Gutmann 2001). „Merlinas yra „magiškas“ jungiklis tarp ekstraląstelinių signalų ir viduląstelinių signalinių kelių, reguliuojančių ląstelių judrumą, proliferaciją ir išgyvenimą“ ir „Merlinas reguliuoja signalinius įvykius vystymosi ir vėžio sandūroje“ (Stamenkovic, Yu 2010). Merlinas gali veikti kelyje, kurio paskirtis – perduoti informaciją tarp citoskeleto ir ląstelės membranos, o iš jų – į branduolį (Gusella et al. 1996).

Baltymo konceptualizavimas pasitelkiant druido-burtininko ir druido-patarėjo vaidmenis ypač naudingas straipsniuose, kuriuose nagrinėjama daugybė funkcijų, kurias šis baltymas gali atlikti. Straipsnyje „NF2: merlino burtai“

42

Anastasia Sharapkova

The Enigma of Merlin in Biomedical Sciences: Image, Concept, Term

(Xiao et al. 2003) išsamiai apžvelgiama daugybė galimų šio baltymo funkcijų, susijusių su navikų inicijavimu ir progresavimu, tačiau konkrečiai nepagrindžiamas tik pavadinime pavartotas žodis „burtai“. Daugelis šių funkcijų tik numanomos, bet nėra žinomos ar eksperimentiškai įrodytos. Vis dėlto akivaizdu, kad, atsižvelgiant į baltymo atliekamų funkcijų skaičių ir visą šių procesų, apimančių daugybę biocheminių kelių, sudėtingumą, jo vaidmenį galima prilyginti burtams. Žinomas žmogaus mąstymo oksimoronas, kurį suformulavo fantastikos rašytojas Arthur Clarke: „Bet kokia pakankamai pažangi technologija neatskiriama nuo magijos.“ Jį net galima perfrazuoti taip: „Bet kokį neįsivaizduojamai sudėtingą mokslą galima supaprastinti pasitelkus maginį mąstymą.“

Straipsniuose, kuriuose nagrinėjamos nežinomos arba dar neįrodytos šio baltymo funkcijos, aiškiai pasirenkamas terminas merlinas, o ne švanominas; tekstą lydi tokie žodžiai kaip neapčiuopiamas, nežinomas, neišaiškintas, paslaptingas ir kt. Net racionaliai mokslinei mąstysenai tai, kas nežinoma, atrodo paslaptinga ir magiška, tarsi gamta vis dar slėptų savo paslaptis nuo žmogaus proto. Tai vartojama šių straipsnių pavadinimuose: „Sklaida šviesos į Merlino burtus“ (Okada et al. 2007); čia autoriai remiasi gerai įsitvirtinusia konceptualiąja žinių ir šviesos palyginimo metafora. Priešingai nei kiti onkogenų produktai, šis baltymas piktybinius procesus veikia netiesiogiai, dalyvaudamas įvairiuose ląstelių keliuose: 1) atrodo, kad kiti navikų slopikliai dalyvauja procesuose, kurie ne taip aiškiai susiję su ląstelės ciklo kontrole. Vienas iš labiausiai intriguojančių genų šioje pastarojoje grupėje yra 2 tipo neurofibromatozės (NF2)¹ genas, koduojantis 4.1 baltymų superšeimos narį merliną; 2) mechanizmas, kuriuo merlinas reguliuoja ląstelių proliferaciją, vis dar neaiškus (LaJeunesse et al. 1998); 3) mechanizmas, kuriuo 2 tipo neurofibromatozės (NF2) geno produktas merlinas veikia kaip navikų slopiklis, iš esmės neapibrėžtas (Neill, Crompton 2001). Šis baltymas aiškiai išsiskyrė iš panašių navikų slopiklių sąrašo, ir daugelyje straipsnių tai pabrėžiama tiesiogiai jį lyginant: Iškart tapo aišku, kad Merlinas nėra įprastas navikų slopiklis: jis neturi jokio akivaizdaus katalizinio ar DNR surišančio domeno, tačiau pasižymi didele homologija su ERM (ezrino–radiksino–moezino) citoskeleto jungiamųjų baltymų šeimos nariais (Okada et al. 2007).

Apžvalginis straipsnis „Navikų slopiklis baltymas NF2 / merlinas: mįslė tęsiasi“ (Hovens, Kaye 2001) aiškiai žaidžia šia

Terminologija | 2021 | 28 43

pirminių konceptualiųjų charakteristikų dalis, todėl procesas dar labiau komplikuojasi „merliną“ įtraukiant į pasikartojančią žinių įgijimo metaforą – tarsi dėliotume dėlionę. Žinių stoką pabrėžiančiuose straipsniuose pirmenybė teikiama žodžiui neaiškus: Tačiau iki šiol tebėra neaišku, kaip ši funkcija lemia naviko augimo slopinimą. Ilgą laiką šio baltymo funkcijos nebuvo tiksliai nustatytos: 1) Nf2 naviką slopinantis genas koduoja merliną – baltymą, kurio funkcija tebėra neaiški (Kissil et al. 2003); 2) tačiau jo koduojamo baltymo, merlino, funkcija tebėra neaiški (McClatchey, Giovannini 2005); 3) Nors biocheminė merlino funkcija tebebuvo neaiški... (Okada et al. 2007). Autoriai aiškiai renkasi stiprinimo priemones ir vartoja įtaigesnius žodžius: Išsiaiškinus šių navikų biologiją, lengviau suprasti jų augimo pobūdį (de Vires et al. 2015).

Merlino, kaip jaunojo Artūro patarėjo, organizavusio Apvaliojo stalo ordiną ir tarpininkavusio skirtingiems riteriams, vaidmuo daro šį terminą itin parankų apibūdinant sudėtingus biologinius kelius ir pabrėžiant koordinavimo bei bendradarbiavimo funkciją, kaip tai daroma šiuose straipsniuose: „Nf2/Merlin: koordinatorius, koordinuojantis receptorių signalizaciją ir tarpląstelinius kontaktus“ (Curto, McClatchey 2008) ir „Merlino sąveikaujantys baltymai atskleidžia daugybę NF2 terapijos taikinių“ (Scoles 2008). Konceptualiąsias metaforas, perteikiamas biologijoje įprastu žodžiu reguliuoti, papildo vaizdingesni posakiai, tokie kaip nulemti, bendradarbiavimo funkcija, pertvarkyti ląstelių tarpusavio komunikaciją, mikrovamzdelių stabilizatorius, pagrindinis organizatorius. Pavyzdžiui: Merlino naviko slopinimo funkcijos nepriklauso nuo jo vaidmens kaip aktino citoskeleto organizatoriaus Schwanno ląstelėse (Lallemand et al. 2009); Merlinas veikia kaip svarbus reguliatorius Staphylococcus aureus sukeltame osteomielite (Zhou et al. 2021).

Geriausias žinių struktūros išbandymas – jos produktyvumas. Kitaip tariant, ar esamoje sistemoje susidaro naujų terminų. Ir Merlinas kaip terminas, turintis glaudžių sąsajų su magija bei burtininkavimu, iš tiesų yra produktyvus. 2000-aisiais pasirodė terminas „magicin“ – straipsnio „Magicin, naujas citoskeleto baltymas, sąveikaujantis su NF2 naviko supresoriumi merlinu ir Grb2“ pavadinime. Tai dar vienas akronimas, sudarytas pagal pasiūlytą modelį ir pasitelkiantis jau egzistuojančias žinių struktūras: Aprašome naują baltymą – specifinį merlino jungimosi partnerį, kurį pavadinome magicinu (merlino ir Grb2 sąveikaujantis citoskeleto baltymas) (Wiederhold et al. 2004).

44 Anastasia Sharapkova The Enigma of Merlin in Biomedical Sciences: Image, Concept, Term

Since 2014, there have been much more papers devoted to searching for targeted therapies against the tumors associated with Nf2 gene and its product merlin or schwanomin. Interestingly, this protein was shown to contribute to other cancer types and their progression: NF2 mutations and merlin inactivation also occur in spontaneous schwannomas and meningiomas, as well as other types of cancer including mesothelioma, glioma multiforme, breast, colorectal, skin, clear cell renal cell carcinoma, hepatic and prostate cancer (Petrilli, Fernández-Valle 2016). Therefore, there is a slow decline in using the first term and preferring the second in biomedical papers. For clarity and uniformity some authors just prefer “Nf2 gene product” that nearly triples in the period of 2013–2020 (Fig. 1). Merlin seems to be still preferred in those works dealing with fundamental biochemical processes, developmental processes, oxidative stress. Again, in many papers two terms appear together and are introduced as complete synonyms like in the following papers: “Merlin, the NF2 gene product” (Pećina-Šlaus 2013) or “Role of Merlin/NF2 inactivation in tumor biology” (Petrilli, Fernández-Valle 2016). Meanwhile the term “merlin” started to be ousted by Neurofibromin 2, the term related to the gene causing all the malfunctions. Moreover, in 2021 there were 41 uses of the term “merlin” as compared with 34 of Nf 2 protein and only 11 of schwannomin. It seems that the final choice of the one and only term in not made, and this variance is consciously preserved not only for the sociocultural reasons of two schools or groups competing, but precisely because of the necessities connected with knowledge formation and mediation in biology. That is this complexity, fuzziness, and indeterminacy working for heuristic purposes with subtle differences still existing between the terms.

Kitas aspektas, įprastai nutylimas aptariant akademinį rašymą, yra tas, kad jame gali rastis kūrybiškumo apraiškų ar reiškinių, peržengiančių į informaciją orientuotos paradigmos ribas. Mūsų atveju tai vyksta abiem lygmenimis: kognityviniu, kai gimsta naujos žinios, ir kalbiniu, kai šios žinios toliau perteikiamos. Pirmąjį lygmenį sunku užčiuopti tradiciniais lingvistiniais metodais, nes tik itin reti atvejai, pavyzdžiui, termino „merlinas“ atsiradimas, leidžia suprasti, kaip kyla naujovės. Dvi anksčiau cituotos mintys apie emocinį sukrėtimą (Кулиев) ir spėjimą (Feynman), išsakytos pačioje teorijos formavimosi aušroje, iš tiesų dera su naujausiais neurologiniais kūrybiškumo tyrimais: „Kūrybiniam mąstymui taip pat būdingi esminiai emociniai komponentai, įskaitant malonumo reakciją, lydinčią naujus derinius ir pasireiškiančią ypatinga AHA! patirtimi. Naujų reprezentacijų kūrimas apima anksčiau nesusietų reprezentacijų susiejimą taip, kad kartu susidaro nauji emociniai ryšiai“ (Thagart, Stewart 2011).

Terminologija | 2021 | 28

45

Tačiau šį momentą galima atsekti nagrinėjant metaforas visuose žinių raidos etapuose. Tuo tarpu, kai baltymas galiausiai suprantamas, metaforinis potencialas vėl pasitelkiamas – daugiausia apžvalginiuose straipsniuose (2 lentelė). Be to, panašu, kad šie straipsniai cituojami kur kas dažniau, nei įprasta šiame žurnale. Tai iš dalies gali būti paaiškinama tuo, kad apžvalginiai straipsniai apskritai cituojami dažniau, tačiau dėmesį gali patraukti ir kūrybiškas pavadinimas, taip dar labiau padidindamas citavimo rodiklį. Duomenys apie poveikio koeficientą ir citavimo rodiklį gauti iš Web of Sciences. Kelių straipsnių citavimo rodiklis gerokai viršija jų poveikio koeficientą.

2 lentelė. Kūrybiškiausi mūsų korpuso pavadinimai, žurnalo poveikio koeficientas ir citavimo rodiklis

PAVADINIMAS

ŽURNALAS

POVEIKIO KOEFICIENTAS

METAI

TIPAS

CITAVIMO RODIKLIS

2 tipo neurofibromatozė / Merlinas: aštrinant Prometėjo mitą

Hepatology

2011

komentaras

3

2 tipo neurofibromatozė: praradus apsauginį merlino kerą.

CurrOpin Genet Dev

5.9

1996

apžvalga

44

Magija, bet ar gydoma? Navikai dėl merlino netekimo.

Smegenys

14.25

2008

apžvalga

105

Navikų slopiklis baltymas NF2 / merlinas: mįslė tęsiasi

J Clin Neurosci.

2.1

2001

apžvalga

22

Merlinas: burtininkui reikia baltymo stabilumo, kad jis veiktų kaip navikų slopiklis.

BiochimBiophys Acta.

3.4

2012

apžvalga

23

Merlino burtų atskleidimas

Trends Cell Biol.

16

2007

apžvalga

84

46

Anastasia Sharapkova

The Enigma of Merlin in Biomedical Sciences: Image, Concept, Term

PAVADINIMAS

ŽURNALAS

POVEIKIO VEIKSNYS

METAI

TIPAS

CITAVIMO RODIKLIS

Merlinas – „stebuklinga“ jungiamoji grandis tarp ekstraląstelinių signalų ir viduląstelinių signalinių kelių, reguliuojančių ląstelių judrumą, proliferaciją ir išgyvenamumą.

Curr Protein Pept Sci.

2.5

2010

apžvalga

108

NF2: magiškos Merlino galios.

Genes Chromosomes Cancer

4.04

2003

apžvalga

42

APTARIMAS IR IŠVADOS

Analizuojamas atvejis, kai vaizdinys tampa metafora, o vėliau specializuotame kontekste virsta akronimu, yra itin įdomus. Jis išryškina ne tik didžiulį pokyčių sudėtingumą, bet ir metaforų vaidmenį pradiniame naujos mokslinės koncepcijos aptarimo ir aprašymo etape. Metaforos yra neatsiejamos nuo mokslo populiarinimo tekstų ir idėjų perteikimo platesnei auditorijai, tačiau šiuo atveju matome, kaip sudėtingas daugiasluoksnis vaizdinys buvo perkeltas iš vienos srities į kitą, siekiant suvokti paslaptingą esybę, kurią vėliau reikėjo išaiškinti racionaliai mąstant. Būtent dėl to „merlin“ atvejis yra ir unikalus, ir simptomiškas: jis nurodo į tam tikrą mokslui vertingų ištakų sričių trauką dėl jų teikiamo euristinio potencialo. Moksle naudojamos ištakų sritys susijusios su kultūra, mitologija ir literatūra, nes tai emociškai turtingos žinių sritys.

Terminologinės daugivariantės raiškos pavyzdys („merlin“, „schwanomin“ ir „NF2 protein“ / „NF2 gene product“ / „neurofibromin“) ypač įdomus, nes trys terminai buvo įvesti, vartojami ir interpretuojami beveik tuo pačiu metu bei toje pačioje žinių srityje. Be to, skirtinguose straipsniuose ir skirtingais tikslais juos vartojo beveik tie patys žmonės. Kaip Gordinas pabrėžė savo knygoje apie mokslinę anglų kalbą, „mokslinės kalbos negimsta – jos sukuriamos, ir tam reikia nemažai pastangų“ (2015); tai rodo kiekvieno pokyčio ir pasirinkimo svarbą.

Atsižvelgdami į pasirinktos medžiagos sudėtingumą, parengėme toliau nurodytą procedūrą, skirtą konceptualiosioms charakteristikoms, kurias vėliau reikės ana-

Terminologija | 2021 | 28

47

lizuoti biomedicininiame diskurse, išskirti. Pirmiausia analizuojami leksikografinių žodynų įrašai, siekiant nustatyti pagrindines charakteristikas, tada asociacijų žodynai ir enciklopedinės žinios, kad būtų atskleista visa sąvokos struktūra. Galiausiai analizuojama iš PubMed surinkta medžiaga, siekiant nustatyti pagrindinius kelius, kuriais pradinė sąvoka pasitelkiama moksliniame diskurse.

Baltymo merlin tyrimai siejami su molekuline onkologija, morfogeneze ir ląstelių diferenciacija, taip pat su evoliuciniu požiūriu nagrinėjama daugialąsčių gyvūnų kilme. Kartu merlin gali atlikti svarbų vaidmenį intriguojančiuose procesuose, vykstančiuose per tokį bendrą biologinį reiškinį kaip oksidacinis stresas. Šias mokslo sritis vienija būtinybė išaiškinti fundamentinius ląstelių programavimo ir proliferacijos reguliavimo mechanizmus. Tai klausimai, kuriuose esama daug nežinomų dalykų ir dar nesusiformavusių žinių. Merlin gal ir nėra raktas į visas šias sritis, bet atrodo esąs svarbi dėlionės dalis, mįslė ar net paslaptis. Pažymėtina, kad akronimas merlin dažnai vartojamas darbuose, kuriuose pateikiami reikšmingiausi ir netrivialūs rezultatai, leidžiantys praskleisti dar neįmintos paslapties šydą. Taigi, kai dauguma klausimų daugiau ar mažiau išsprendžiami ir šiuos atradimus jau galima pritaikyti praktikoje (medicinoje ar gydyme), paslaptis išnyksta, ir, regis, nebelieka reikalo vartoti terminą „merlin“, siejamą su burtininko iš Artūro mito, gebančio žinoti tai, ko nežino kiti žmonės, vaizdiniu. Tai skatina termino euristinį potencialą ir leidžia pasitelkti pradines žinių struktūras bei konceptualiąsias charakteristikas.

Šiame kontekste pradinis vaizdinio sudėtingumas, nešantis kultūrinių žinių naštą, netrukdo vartoti termino. Priešingai, jis padeda perteikti šias žinias, kurių kūrimas pirmiausia yra bendruomenės pastangos, iš esmės paremtos pradiniu sudėtingumu. Šiuolaikinis mokslas, ypač biomedicina, yra neįtikėtinai sudėtingas, todėl neišvengiamai susiduriame su heterogeniškais tinklais, kuriuos sudaro žmonės, jų intelektinio darbo rezultatai ir įvairūs artefaktai (Latour 1999). Siekdami palengvinti mokslo pažangą, turime pasitelkti įvairias diskurso tarpininkaujamas atramines priemones: kurti ir naudoti kognityvinius artefaktus, metaforas, taip pat iš naujo pritaikyti mentalinius modelius, galingus vaizdinius ir sąvokas. Jie „yra labiau prisotinti žinių, išmanesni ir autonomiškesni“ (Paavola, Hakkarainen 2005: 536). Mitologiniai, kultūriniai ir literatūriniai vaizdiniai stebėtinai pasižymi precedento neturinčiu euristiniu potencialu.

48

Anastasia Sharapkova

The Enigma of Merlin in Biomedical Sciences: Image, Concept, Term

Jie siūlo mentalinį modelį, kuris yra sudėtingas, bet kartu vientisas, daugialypis, bet struktūruotas, atviras ir neapibrėžtas, tačiau turintis stabilų branduolį. Svarbiausia, jis leidžia kūrybiškai ir nevaržomai naudoti bei pakartotinai pasitelkti ankstesnes žinias, taip praplečiant nežinomybės ribas.

Apibendrinant galima teigti, kad terminų neapibrėžtumas yra privalumas, o ne problema, ypač tam tikru žinių raidos laikotarpiu. Pradinio vaizdinio, slypinčio po terminu, konceptualioji struktūra atlieka itin svarbų vaidmenį, nes palengvina bendras pastangas kurti žinias ir netgi jas plėtoti visiškai kitoje srityje. Kiekvieną kartą terminą realizuojant mokslinės biomedicininės anglų kalbos diskurse, pasitelkiamos tam tikros jo charakteristikos. Analizė parodė, kad sudėtingesniuose ir fundamentiniuose straipsniuose terminas „merlin“ vartojamas dažniau nei „schwanomin“ ar „NF 2 gene product“. Išsiaiškinus daugumą baltymo merlin savybių ir jo vaidmenį įvairiuose procesuose, jo vartojimo dažnis mažėja. Taip pat pastebėta, kad apžvalginiuose straipsniuose vartojami kūrybiškesni pavadinimai ir kad jie cituojami dažniau, tačiau šį mokslinio diskurso aspektą reikėtų toliau tirti.

REFERENCES

Ahmad Khurshid 2011: Affective computing and sentiment analysis: Emotion, metaphor and terminology 45, Springer Science, Business Media.

Alekseeva Larissa, Mishlanova Svetlana, Picht Herbert 2020: The Metaphor Cycle in a Term-Formation Process. – Terminologija/Terminology 27, 58–80.

Athanasiadis Loukas 1997: Greek mythology and medical and psychiatric terminology. – Psychiatric Bulletin 21(12), 781–782.

Bassey Antia 2007: Introduction. In Indeterminacy in terminology and LSP: Studies in honour of Heribert Picht 8, John Benjamins Publishing.

Bazerman Charles 1987: Codifying the social scientific style: The APA Publication Manual as a behaviorist rhetoric. – The rhetoric of the human sciences, 125–144.

Evans Vyvyan 2009: How words mean: lexical concepts, cognitive models, and meaning-construction, Oxford: Oxford University Press.

Fauconnier Gilles 1999: Mappings in Thought and Language, Cambridge: Cambridge University Press.

Geeraerts Dirk 2016: The sociosemiotic commitment. – Cognitive linguistics 27(4), 527–542.

Gibbs Raymond W. 2008: “Metaphor and thought.” The Cambridge handbook of metaphor and thought, ed. R. Gibbs, Cambridge: University Press, 3–14.

Gollnick James 1990: The Merlin archetype and the transformation of the self. – Studies in Religion/Sciences Religieuses 3, 319–329.

Goodrich Peter H. 2002: Merlin in the Twenty-First Century. – Arthurian studies 51, 149–162.

Gordin Michael D. 2015: Scientific babel, University of Chicago Press.

Grange Bob, Bloom D. A. 2000: Acronyms, abbreviations and initialisms. – BJU International 86, 1–6.

Guenon Rene 1962: The Wild Boar and the Bear. – Studies in Comparative Religion 1(1). URL: http://www.studiesincomparativereligion.com/public/articles/The_Wild_Boar_and_the_Bear-by_Rene_Guenon.aspx.

Harré Rom 2004: Modeling: Gateway to the Unknown: a Work by Rom Harré 1, Gulf Professional Publishing.

Herrmann J. Berenike 2013: Metaphor in academic discourse. – Linguistic forms, conceptual structures, communicative functions and cognitive representations, 333.

Hyland Ken 2009: Constraint vs creativity: Identity and disciplinarity in academic writing. – Commonality and Individuality in Academic Discourse. Linguistic Insights 100, 25–52.

Terminologija | 2021 | 28

49

ISO (International Organization for Standardization) 1988–2003: ISO 639 (Parts 1–6). Codes for the representation of names of languages, Geneva, Switzerland: ISO. See http://www.loc.gov/standards/iso639–2/.

Jarman Alfred Owen Hughes 1960: The legend of Merlin, University of Wales Press.

Johnson Mark 2010: Metaphor and cognition. – Handbook of phenomenology and cognitive science, Dordrecht: Springer, 401–414.

Komova Tatiana Andreevna 2005: Concepts of Language in Historical and Cultural Contexts, Moscow: Maks Press

Lakoff George, Johnson Mark 1980: Metaphors we live by, Univ. of Chicago Press.

Latour Bruno 1999: Pandora’s Hope, Harvard University Press, Cambridge, MA.

LDO – Longman Dictionary of Contemporary English Online URL: https://www.ldoceonline.com/dictionary.

Leitchik Vladimir Moiseevitch, Shelov Sergey Dmitrievitch 2007: Commensurability of scientific theories and indeterminacy of terminological concepts. – Indeterminacy in terminology and LSP: Studies in honour of HeribertPicht 8, 93–106.

Levinson Stephen C. 1997: From outer to inner space: linguistic categories and non-linguistic thinking. – Language and conceptualization, 13–45.

Manerko Larissa 2019: Knowledge Structures and Ways of Their Description in Cognitive Terminology Research. – Terminologija 26, 47–72.

Novodranova Valentina. 2007: Types of Knowledge and their Representation in the Language for Special Purposes (LSP). – Cognitive Linguistics: New Problems of Cognition 5, 136–140.

Ortega y Gasset J. 1990: Dve velikie metafory [Two great metaphors], Arutyunova, ND and Zhurinskaya, MA eds, 68–81

Paavola Sami, Hakkarainen Kai 2005: The knowledge creation metaphor–An emergent epistemological approach to learning. – Science & Education 14(6), 535–557.

Petrović Milena, Golubović Marija 2018: The use of metaphorical musical terminology for verbal description of music. – Rasprave. Časopis Instituta za hrvatskijezikijezikoslovlje 44(2), 627–641.

Picht Heribert, Draskau Jennifer 1985: Terminology: An introduction, Guildford: University of Surrey.

Raad B. L. 1989: Modern trends in scientific terminology: morphology and metaphor. – American speech 64(2), 128–136.

Rodriguez Xavier, Arroyo-Santos Alfonso 2011: The function of scientific metaphors: An example of the creative power of metaphors in biological theories. – The paths of creation. Creativity in science and art 9, 81–96.

Schubert Karl 2011: Specialized Communication Studies: An Expanding Discipline. – Current Trends in LSP Research: Aims and Methods, Peter Lang, 19–60.

Sharapkova Anastasia Andreevna, Manerko Larissa Alexandrovna 2019: Culture-derived concepts in scientific discourse: Transferring knowledge through metaphor. – Fachsprache-Journal of Professional and Scientific Communication 41(S1), 23–47.

Thagard Paul, Terrence C. Stewart 2011: The AHA! experience: creativity through emergent binding in neural networks. – Cognitive science 35(1), 1–33.

Temirgazina Zifa, Akosheva M., Yrysgul S., Shaharman A., Kurmanova Z., Kairova M. 2019: Metaphors in Anatomical Terminology. – Space and Culture, India 7(1), 143–153.

Temmerman Rita 2000: Towards new ways of terminology description: The sociocognitive-approach 3, John Benjamins Publishing.

Thagard Paul, Stewart Terrence C. 2011: The AHA! experience: Creativity through emergent binding in neural networks. – Cognitive science 35(1), 1–33.

Thomas Neil 2000: The Celtic Wild Man Tradition and Geoffrey of Monmouth’s “Vita Merlini”: Madness or “Contemptus Mundi?”. – Arthuriana 10(1), 27–42.

Tretjakova Jelena 2013: Metaphor in terminology: Visualization as a way to term perception. – International Journal of Cognitive and Language Sciences 7(4), 891–894.

Wood Alistar, Flowerdew J., Peacock M. 2001: International scientific English: The language of research scientists around the world. – Research perspectives on English for academic purposes, eds. J. Flowerdew, M. Peacock, Cambridge University Press, 71–83.

Алексеева Ларисса Михайловна 1998: Термин и Метафора [Term and Metaphor], Perm: Perm University Press.

Болдырев Николай Константинович 2014: Когнитивная семантика [Cognitive semantics], Tambov: Tambov State University Press.

50

Anastasia Sharapkova

The Enigma of Merlin in Biomedical Sciences: Image, Concept, Term

Винокур Григорий Осипович 1939: О некоторых явлениях словообразования в русской технической терминологии. – Труды Московского института истории, философии и литературы: сборник статей по языкознанию, Москва, 3–54.

Заботкина Вера Ивановна 2019: Когнитивные основы лингвистической креативности. – Когнитивные исследования языка 38, 208–216.

Кулиев Гасан Гусейнович 1987: Метафора и научное познание [Metaphor and scientific thinking], АН АзССР, Институт философии и права, Баку: Элм.

Манерко Лариса Александровна, Новодранова Валентина Федоровна 2012: Использование методов когнитивного анализа в терминологических исследованиях [Applying cognitive analysis in terminology studies]. – Когнитивные исследования языка, Тамбов: Изд. ДомТГУим. Г. Р. Державина, 226–228.

Шарапкова Анастасия Андреевна 2014: Отражение научных гипотез и легенд и их взаимосвязь в лексикографических источниках (на материале словарных статей XIX–XX вв.). – Вопросы филологии 3–4, 164–175.

Шарапкова Анастасия Андреевна, Яковлева Юлия Сергеевна 2020: Семиотика преобразований мифа в XXI в. (на примере рекламного дискурса). – Вопросы когнитивной лингвистики 3, 22–42.

THE BIOLOGICAL AND MEDICAL SOURCES

Curto M., McClatchey A. I. 2008: Nf2/Merlin: a coordinator of receptor signalling and intercellular contact. Br J Cancer. 2008 Jan 29; 98(2), 256–262.

Drvarov O., Cubero F. J. 2011: Neurofibromatosis type 2/Merlin: sharpening the myth of prometheus. Hepatology. 2011 May; 53(5), 1767–1770.

Gusella J. F., Ramesh V., MacCollin M., Jacoby L. B. 1996: Neurofibromatosis 2: loss of merlin’s protective spell. CurrOpin Genet Dev. 1996 Feb; 6(1), 87–92.

Hamaratoglu F., Willecke M., Kango-Singh M. et al. 2006: The tumour-suppressor genes NF2/Merlin and Expanded act through Hippo signalling to regulate cell proliferation and apoptosis. – Nature Cell Biology 8(1), 27–36.

Hanemann C. O. 2008: Magic but treatable? Tumours due to loss of merlin. Brain. 2008 Mar; 131(Pt 3), 606–615.

Hovens C. M., Kaye A. H. 2001: The tumour suppressor protein NF2/merlin: the puzzle continues. J Clin Neurosci. 2001 Jan; 8(1), 4–7.

Kissil J. L., Wilker E. W., Johnson K. C., Eckman M. S., Yaffe M. B., Jacks T. 2003: Merlin, the product of the Nf2 tumor suppressor gene, is an inhibitor of the p21-activated kinase, Pak1. Mol Cell. 2003 Oct; 12(4), 841–849.

LaJeunesse D. R., McCartney B. M., Fehon R. G. 1998: Structural analysis of Drosophila merlin reveals functional domains important for growth control and subcellular localization. J Cell Biol. 1998 Jun 29; 141(7), 1589–1599.

Lallemand D., Saint-Amaux A. L., Giovannini M. 2009: Tumor-suppression functions of merlin are independent of its role as an organizer of the actin cytoskeleton in Schwann cells. J Cell Sci. 2009 Nov 15; 122(Pt 22), 4141–4149.

MacCollin M., Mohney T., Trofatter J., Wertelecki W., Ramesh V., Gusella J. 1993: DNA diagnosis of neurofibromatosis 2. Altered coding sequence of the merlin tumor suppressor in an extended pedigree. JAMA. 1993 Nov 17; 270(19), 2316–2320.

McClatchey A. I., Giovannini M. 2005: Membrane organization and tumorigenesis—the NF2 tumor suppressor, Merlin. Genes Dev. 2005 Oct 1; 19(19), 2265–2277.

Morrow K. A., Shevde L. A. 2012: Merlin: the wizard requires protein stability to function as a tumor suppressor. BiochimBiophys Acta. 2012 Dec; 1826(2), 400–406.

Neill G. W., Crompton M. R. 2001: Binding of the merlin-I product of the neurofibromatosis type 2 tumour suppressor gene to a novel site in beta-fodrin is regulated by association between merlin domains. Biochem J. 2001 Sep 15; 358(Pt 3), 727–735.

Okada T., You L., Giancotti F. G. 2007: Shedding light on Merlin’s wizardry. Trends Cell Biol. 2007 May; 17(5), 222–229.

Pećina-Šlaus N. 2013: Merlin, the NF2 gene product. Pathol Oncol Res. 2013 Jul; 19(3), 365–373.

Terminologija | 2021 | 28

51

Petrilli A. M., Fernández-Valle C. 2016: Role of Merlin/NF2 inactivation in tumor biology. Oncogene. 2016 Feb 4; 35(5), 537–548.

Rouleau G. A., Merel P., Lutchman M., Sanson M., Zucman J., Marineau C., Hoang-Xuan K., Demczuk S., Desmaze C., Plougastel B. et al. 1993: Alteration in a new gene encoding a putative membrane-organizing protein causes neuro-fibromatosis type 2. Nature. 1993 Jun 10; 363(6429), 515–521.

Scoles D. R. 2008: The merlin interacting proteins reveal multiple targets for NF2 therapy. BiochimBiophys Acta. 2008 Jan; 1785(1), 32–54.

Sherman L. S., Gutmann D. H. 2001: Merlin: hanging tumor suppression on the Rac. Trends Cell Biol. 2001 Nov; 11(11), 442–444.

Stamenkovic I., Yu Q. 2010: Merlin, a “magic” linker between extracellular cues and intracellular signaling pathways that regulate cell motility, proliferation, and survival. Curr Protein Pept Sci. 2010 Sep; 11(6), 471–484.

Surace E. I., Haipek C. A., Gutmann D. H. 2004: Effect of merlin phosphorylation on neurofibromatosis 2 (NF2) gene function. Oncogene. 2004 Jan 15; 23(2), 580–587.

Tikoa A., Varga M., Ramesh V., Gusella J., Maruta H. 1994: An anti-Ras function of neurofibromatosis type 2 gene product (NF2/Merlin). J Biol Chem. 1994 Sep 23; 269(38), 23387–23390.

Trofatter J. A., MacCollin M. M., Rutter J. L., Murrell J. R., Duyao M. P., Parry D. M., Eldridge R., Kley N., Menon A. G., Pulaski K. et al. 1993: A novel moesin-, ezrin-, radixin-like gene is a candidate for the neurofibromatosis 2 tumor suppressor. Cell. 1993 Nov 19; 75(4),826.

Wiederhold T., Lee M. F., James M., Neujahr R., Smith N., Murthy A., Hartwig J., Gusella J. F., Ramesh V. 2004: Magicin, a novel cytoskeletal protein associates with the NF2 tumor suppressor merlin and Grb2. Oncogene. 2004 Nov 18; 23(54), 8815–8825.

de Vries M., van der Mey A. G., Hogendoorn P. C. 2015: Tumor Biology of Vestibular Schwannoma: A Review of Experimental Data on the Determinants of Tumor Genesis and Growth Characteristics. Otol-Neurotol. 2015 Aug; 36(7), 1128–1136.

Xiao G. H., Chernoff J., Testa J. R. 2003: NF2: the wizardry of merlin. Genes Chromosomes Cancer. 2003 Dec; 38(4), 389–399.

Zhou Z., Chen Y., Min H. S., Wan Y., Shan H., Lin Y., Xia W., Yin F., Jiang C., Yu X. 2021: Merlin functions as a critical regulator in Staphylococcus aureus-induced osteomyelitis. J Cell Physiol. 2021 Aug 11.

MERLINO MĮSLĖ BIOMEDICINOS MOKSLUOSE: VAIZDINYS, SĄVOKA, TERMINAS

Santrauka

Straipsnyje analizuojama, kaip karaliaus Artūro legendos personažas buvo perkeltas į biomedicinos mokslus, taip užsimezgant sudėtingiems, variantiškumu grindžiamiems santykiams su kitais tuo pat metu šiuose moksluose atsiradusiais terminais, o būtent su terminu „švanominas“, kuris atsirado tais pačiais 1993 metais, kaip ir „merlinas“, tačiau jį paskelbė kita tyrėjų grupė kitame žurnale. Iš pradžių abu terminai gyvavo tuo pat metu ir buvo sinonimai, bet vėliau juos imta vartoti skirtinguose mokslo darbuose ir skirtingose biomedicinos tyrimų srityse. „Merlinas“ dažniau vartotas fundamentaliuosiuose moksluose, o „švanominas“ – biomedicinos srities tyrimuose. Kadangi terminas „merlinas“ susiformavo kaip atvirkštinis akronimas (angl. backronym) iš termino „moezino-ezrino-radiksino tipo baltymas“ (angl. moesin-ezrin-radixin-like protein) ir jam pavadinti tinka paslaptingojo personažo vardas, pirmiausia turėjome sumodeliuoti pradinę sąvokos struktūrą. Taikydami kognityvinės lingvistikos metodą (leksikografinių straipsnių analizę, asociacijų žodynus), pirmiausia apibrėžėme pagrindinius sąvokos požymius. Tuomet analizavome diskursyviuosius termino „merlinas“ požymius ir išskyrėme tuos požymius, kurie aktualizuojami moksliniuose darbuose. Analizuodami visus surinktus pavyzdžius, išskyrėme keturias pagrindines šio termino aiškinimo

52

Anastasia Sharapkova

The Enigma of Merlin in Biomedical Sciences: Image, Concept, Term

kryptis, vadovaudamiesi pagrindiniais sąvokos požymiais: žynys-globėjas, iš kurio kyla nuo navikų susidarymo saugančio baltymo koncepcija; žynys-patarėjas, kuriam yra prieinamos žinios ir informacija, nurodo į tam tikrus signalus perduodantį baltymą; sunkiai surandamas ir paslaptingas žynys-burtininkas, atliekantis daug sunkiai nustatomų ir įvardijamų funkcijų, ir žynys-tarpininkas, kuris gyvena tarp dviejų pasaulių ir taip vienu metu prisideda prie dviejų svarbių biologinių procesų. Šios kryptys visiškai atitinka pradinės sąvokos struktūrą. Panaudojant šias struktūras ir perkeliant jas į kitą žinių sritį, terminas teikia galimybių dideliam kūrybiškumui. Palyginti su „švanominu“, „merlinas“ dažniau vartojamas apžvalgose ir yra tarsi ženklas, žymintis tam tikrus neišspręstus fundamentaliųjų mokslų srities klausimus.

Gauta 2021-08-19

Anastasia Sharapkova

English department

Philological Faculty

Lomonosov Moscow State University

Leninskie gori 1, building 51, room 1045

119991, Moscow, Russia

E-mail [email protected]

Terminologija | 2021 | 28

53