Skip to document
Back
Go to original Localized version was produced by AI. It may contain inaccuracies.
Preparing document pages…

ARI PÁLL KRISTINSSON

Árni Magnússono Islandijos studijų institutas, Kalbos planavimo departamentas, Reikjavikas, Islandija

TARP SCILĖS IR CHARYBDĖS: APIE KALBINĘ SITUACIJĄ IR KALBOS POLITIKĄ ŠIUOLAIKINĖJE ISLANDIJOJE

SANTRAUKA

Islandijos literatūros tradicija, konservatyvus kalbinis paveldas ir kalbinio purizmo ideologijos yra svarbi Islandijos nacionalinės tapatybės dalis. Kalbinio ir literatūrinio tęstinumo išsaugojimas yra vienas pagrindinių aiškiai išreikštos Islandijos kultūros politikos tikslų. Tuo pat metu globalizacija lėmė, kad svarbiose šiuolaikinio gyvenimo srityse kasdien vis dažniau vartojama tarptautinė kalba greta islandų kalbos. Nerimaujama, kad tai veikia skaitymo įpročius, kalbinę aplinką ir kalbos aplinką apskritai. Šiame kontekste straipsnyje aprašomos vyraujančios islandų kalbos ideologijos, šiuolaikinė kalbinė praktika, kalbos politika ir dabartinių kalbos valdymo pastangų galimybės bei ribos.

RAKTAŽODŽIAI: kalbos valdymas, kalbos politika, kalbos ideologijos, islandų kalba, prestižo planavimas.

ANOTACIJA

Islandijos literatūrinė tradicija, konservatyvus kalbinis paveldas ir kalbinio purizmo ideologijos – svarbi Islandijos nacionalinės tapatybės dalis. Išsaugoti kalbinį ir literatūrinį tęstinumą yra pagrindinis atvirosios Islandijos kultūros politikos tikslas. Tačiau dėl globalizacijos svarbiose šiuolaikinio gyvenimo srityse vis labiau įsigali tarptautinė kalba. Tai kelia susirūpinimą, nes kinta skaitymo įpročiai, veikiamas kalbos tvarumas ir kalbos aplinka apskritai. Atsižvelgiant į šį kontekstą, šiame straipsnyje aprašomos vyraujančios islandų kalbos ideologijos, aptariama šiuolaikinė kalbinė praktika, kalbos politika ir šių dienų kalbos tvarkymo galimybės bei apribojimai.

ESMINIAI ŽODŽIAI: kalbos vadyba, kalbos politika, kalbos ideologijos, islandų kalba, prestižo planavimas.

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351–7204

ARI PÁLL KRISTINSSON. Between Scylla and Charybdis: on Language Situation and Language Policy in Contemporary Iceland | 2

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.02

1. KALBINĖ SITUACIJA

1.1. Istorinės aplinkybės

Islandų kalba priklauso šiaurės germanų („šiaurės“) kalboms. Savo sandara ji artima šiuolaikinei farerų kalbai ir kai kuriems Vakarų Norvegijos dialektams. Tolimesnės giminiškos šiaurės kalbos yra švedų, danų ir Rytų Norvegijos / norvegų bukmolas. Šiuolaikinė islandų kalba labai panaši į savo kalbinę protėvę – senąją skandinavų kalbą, kuria IX–XIII amžiuje buvo kalbama Skandinavijoje, Farerų salose ir Islandijoje, kai kuriose Didžiosios Britanijos dalyse ir kitose vietovėse, kur viduramžiais keliavo vikingai ir Šiaurės šalių pirkliai. Išliko gausūs senąja skandinavų / ankstyvąja islandų kalba parašyti tekstai, daugelis jų labai vertinami, pavyzdžiui, vadinamosios šeimos sagos, „Poetinė Eda“, karalių sagos ir kt. Šie tekstai daugiausia parašyti XII, XIII ir XIV amžiais, daugiausia Islandijoje, iš dalies – Norvegijoje. Vidutinis šiuolaikinės islandų kalbos skaitytojas ir šiandien iš esmės gali suprasti šių tekstų kalbą, neturėdamas kalbotyros ar literatūros studijų specializacijos. Taip yra todėl, kad šiuolaikinėje islandų kalboje išliko dauguma senosios skandinavų kalbos gramatinių kategorijų ir pagrindinis žodynas, nors fonologinė sistema gerokai pakito.

1.2. Kalbinės ypatybės

Šiuolaikinės islandų kalbos daiktavardžiai, būdvardžiai, įvardžiai ir skaitvardžiai nuo 1 iki 4 turi keturis gramatinius linksnius. Daiktavardžiai, būdvardžiai, dauguma įvardžių ir skaitvardžiai nuo 1 iki 4 turi tris gramatines gimines. Veiksmažodžiai kaitomi pagal laiką, asmenį, skaičių, nuosaką ir rūšį. Taigi savo sandara islandų kalba iš esmės išlaikė daugelį senosios šiaurės germanų kalbos gramatinių ypatybių.

Taip pat verta paminėti vieną šiuolaikinės islandų kalbos ypatybę – asmenvardžių sistemą. Dauguma islandų vis dar vartoja patronimus arba matronimus, t. y. pavardę galima sudaryti iš tėvo arba motinos vardo, prie jo pridedant son „sūnus“ arba dóttir „duktė“. Pavyzdžiui, mano tėvo vardas buvo Kristinn, taigi mano pavardė yra Kristinsson, o mano seserų pavardė – Kristinsdóttir. Nors dauguma islandų pavardes sudaro iš tėvo arba motinos vardo, kai kurie vartoja šeimos pavardes, kaip įprasta Vakarų Europoje (pvz., Jóhanna Schram), arba derina abu būdus (pvz., Jóhanna

BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351–7204

ARI PÁLL KRISTINSSON. Between Scylla and Charybdis: on Language Situation and Language Policy in Contemporary Iceland | 3

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.02

Adolfsdóttir Schram). Dar viena įdomi islandų vardų vartojimo ypatybė – į žmones niekada nesikreipiama vien pavarde; paprastai vartojamas vardas arba vardai, o pavardė prie jų gali būti pridėta pasirinktinai. Taip kreipiamasi į visus visuomenės narius, nepaisant jų statuso ar padėties.

Islandų kalba praktiškai neturi dialektų, bent jau įprastine šio termino prasme. Tačiau esama savito „šiaurietiško akcento“: paprastai tariant, dalis šiaurės Islandijos vidurio regiono gyventojų tarp balsių esančius sprogstamuosius priebalsius taria su stipresne pokvėpiamąja aspiracija nei dauguma kitų islandų kalbos vartotojų. Kiek mįslinga, kodėl tokia didelė ir retai apgyvendinta sala kaip Islandija nėra suskirstyta į aiškiai atskirtus dialektų regionus. Daugumą islandų kalbos variacijos atvejų lemia žanras, komunikacijos priemonė, situacija ir pokalbio dalyvių tarpusavio artimumas.

Islandų kalba turi senas vietinių naujadarų kūrimo tradicijas, o kasdienėje vartosenoje jų gausu. Pavyzdžiai: sími „telefonas“, tölva „kompiuteris“, fíkill „priklausomas asmuo“, dagskrá „programa“, ráðstefna „konferencija“ ir taip toliau. Todėl skandinavų kalbomis (danų, norvegų, švedų) ar kitomis germanų kalbomis kalbantiems žmonėms tenka papildomai pasistengti mokantis šiuolaikinės islandų kalbos, nes jie negali lengvai iššifruoti, pavyzdžiui, islandiškų laikraščių tekstų reikšmės: vadinamojo tarptautinio žodyno dalis juose palyginti nedidelė (ypač spausdintoje medžiagoje), o vietiniai naujadarai sukurti kaip jo pakaitalai.

1.3. Kalbos nuostatos kalbinės bendruomenės narių tarpe

Gramatinis, ortografinis ir leksinis purizmas yra pagrindinė islandų kalbos nuostatų ir ideologijų tema, kaip ne kartą parodė visuomenės nuomonės apklausos ir kalbos diskursų tyrimai (plg., pvz., Ottósson 1990, Árnason 2006, Vikør 2010, Leonard, Árnason 2011, Kristinsson 2014, Jökulsdóttir et al. 2019). Ne specialistai dažnai diskutuoja apie kalbos vartojimą, ir daugelis linkę turėti tvirtą nuomonę, pavyzdžiui, kai reikia rinktis iš įvairių pasiūlymų dėl naujų žodžių įtraukimo į žodyną. Nemažai kalbėtojų nuolat reiškia susirūpinimą dėl to, ką jie laiko taisyklingos islandų kalbos prastėjimu tarp jaunesnės kartos. Nors Islandijoje vyrauja protekcionistinės kalbos ideologijos, manau, kad tokios

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351-7204

ARI PÁLL KRISTINSSON. Between Scylla and Charybdis: on Language Situation and Language Policy in Contemporary Iceland | 4

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.02

nuostatos pirmiausia susijusios su kalbos formomis, o statuso klausimai, t. y. grėsmė prarasti vartojimo sritis, plačiajai visuomenei kelia mažiau susirūpinimo (plg. Kristinsson 2014).

Dėl geografinės padėties didžioji dalis islandų kalbos vartotojų šimtmečius (ypač 1400–1800 m.) beveik niekada nepatirdavo ilgalaikio kalbų kontakto. Kontaktai su danų kalba kalbančiomis, o vėliau ir anglų kalba kalbančiomis grupėmis pamažu padažnėjo XIXth ir XXth amžiuje. Islandiją 1940 m. užėmė angliškai kalbančios sąjungininkų pajėgos, o po karo buvo įkurta NATO karinė bazė, veikusi daugelį dešimtmečių. Nuo XX a. vidurio baimė dėl anglų kalbos įtakos islandų kalbai skatino diskusijas apie kalbos grynumą šalyje. Tai ypač buvo susiję su terminija ir šiuolaikiniu leksikos atnaujinimu.

XIXth ir XXth a. pradžioje kalbinis purizmas tapo svarbiu ir įtakingu islandų kalbos nuostatų bei kalbinės praktikos bruožu. Kalbos purizmas tapo reikšmingu islandų, kaip tautos, savivokos veiksniu. Anksčiau pagrindinis kalbos gryninimo taikinys buvo skoliniai iš danų kalbos, o nuo XXth a. antrosios pusės daugiausia nerimaujama dėl skolinių iš anglų kalbos. Tai akivaizdu nacionalistiniuose kalbos politikos diskursuose. Net pati islandų, kaip atskiros tautos, egzistavimo galimybė ir jų teisė į nepriklausomybę buvo siejama su islandų kalba, pageidautina kuo „grynesne“ jos forma (t. y. kuo artimesne senajai skandinavų kalbai – viduramžių skandinavų literatūros aukso amžiaus kalbos raidos etapui).

1.4. Dabartinė kalbinė padėtis

Islandų kalba vartojama visose kasdienio gyvenimo srityse Islandijoje: valdžios sistemoje, parlamente, kaip mokomoji kalba mokyklose (taip pat ir aukštojo mokslo įstaigose), įmonėse, sporte, žiniasklaidoje ir kt. Islandų kalba leidžiama itin daug leidinių, atsižvelgiant į tai, kad šalyje gyvena tik apie 360 000 žmonių; 2019 m. islandų kalba išleista apie 1 000 knygų pavadinimų – daugiau nei ankstesniais metais. 2019 m., palyginti su 2018 m., jaunimui ir vaikams skirtų knygų leidyba išaugo 50%. Kai kurie tradiciniai spausdinti laikraščiai, regis, susiduria su sunkumais, o internetiniai naujienų portalai klesti. Veikia kelios radijo stotys ir keletas visą šalį apimančių televizijos kanalų.

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351–7204

ARI PÁLL KRISTINSSON. Between Scylla and Charybdis: on Language Situation and Language Policy in Contemporary Iceland | 5

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.02

Nors islandų kalba yra oficialioji valstybės ir savivaldybių kalba, Islandijoje pripažįstama tik viena tradicinė mažumos kalba – islandų gestų kalba, kuri yra pirmoji maždaug 300 žmonių kalba.

Pastaruoju metu Islandijos gyventojų sudėtis tapo gerokai įvairesnė. Per maždaug ketvirtį amžiaus imigrantų dalis išaugo nuo mažiau nei 2% visų gyventojų iki maždaug 14% (Statistics Iceland 2020). Kai kurie įgijo Islandijos pilietybę, o dauguma užsienio kilmės gyventojų yra kitų šalių piliečiai, turintys (laikiną) leidimą gyventi Islandijoje. Lenkai yra neabejotinai didžiausia imigrantų grupė, o antra pagal dydį – lietuviai. Apie 5% Islandijoje gyvenančių žmonių yra Lenkijos piliečiai (2019 m. – 19 000 žmonių), o apie 1% gyventojų yra Lietuvos piliečiai (2019 m. – 4 000 žmonių; Statistics Iceland 2020).

In 2016, 12.6% of children at pre-primary school age in Iceland had another language than Icelandic as home language, and there are at least about 50 different home languages in the country (Jónsdóttir et al. 2018: 10). Some estimates have figures as high as 100 different home languages.

Nors islandų, kaip oficialiosios kalbos, statusas neginčijamas ir ji yra pagrindinė kasdienio bendravimo kalba, kai kurios Islandijos darbo rinkos šakos, pavyzdžiui, turizmo paslaugos, techninė priežiūra ir statyba, aiškiai tapo daugiakalbės. Daugelis imigrantų deda visas pastangas mokytis kalbėti islandiškai. Dėl demografinių pokyčių islandų kalbos vartojimo praktikoje kasdienybėje atsirado ir užsienietiškas akcentas. Islandijos nacionalinė transliuotojų žiniasklaida – ne išimtis. Didelei daliai tradicinių islandų kalbos vartotojų ši padėtis yra nauja.

Islandų kalbos vartotojai užsieniečiai dažnai skundžiasi, kad išgirdę jų akcentą, islandai noriai pereina prie anglų kalbos. Tai, žinoma, gali kelti problemų, pirma, nes rodo, kad netoleruojama kalba su užsienietišku akcentu, ir, antra, toks elgesys taip pat atima iš besimokančiųjų galimybę praktikuoti islandų kalbą autentiškuose pokalbiuose. Taip pat tiesa, kad daugelis užsieniečių nebūtinai laisvai kalba angliškai.

Globalizacija lemia, kad anglų kalba vis dažniau kasdien vartojama (socialinėje) žiniasklaidoje, prekyboje, akademinėje bendruomenėje, populiariojoje kultūroje, skaitmeninėse technologijose ir kt. Plačiai manoma

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351-7204

ARI PÁLL KRISTINSSON. Between Scylla and Charybdis: on Language Situation and Language Policy in Contemporary Iceland | 6

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.02

kad tai neišvengiamai paveiks skaitymo įpročius, gimtosios kalbos lingvistinę įvestį ir kalbos vartojimo sričių pasiskirstymą visuomenėje apskritai. Kai kuriose Islandijos visuomenės srityse anglų kalba vartojama įprastai (dažnai greta islandų kalbos), pavyzdžiui, turizmo pramonėje, kai kuriose įmonėse, bankininkystėje ir iš dalies kaip dėstomoji kalba universitetuose. Nepaisant to, kad tokiose srityse anglų kalba plačiai vartojama, islandų kalba neabejotinai yra pagrindinė kasdienė kalba; ja mokoma pradinėse ir vidurinėse mokyklose, o Islandijos universitetuose ir kolegijose ji yra kur kas dažniau vartojama dėstomoji kalba. Kaip ir kitų Šiaurės šalių universitetuose, gimtoji kalba tvirtai įsitvirtinusi bakalauro studijų pakopoje, o magistrantūros ir doktorantūros programose daugiau dalykų dėstoma anglų kalba. 2014 m. atliktas tyrimas parodė, kad anglų kalba buvo dėstoma maždaug 10% bakalauro studijų kursų, o magistrantūros programose vidutiniškai apie 18% kursų vyko anglų kalba (Kristinsson, Bernharðsson 2014). Įdomu tai, kad esama tvirtų įrodymų (Arnbjörnsdóttir 2017), jog Islandijos kolegijų studentai linkę pervertinti savo anglų kalbos mokėjimą ir jiems sunku studijuojant įveikti akademinę anglų kalbą.

2. BESIKEIČIANTI KALBŲ EKOLOGIJA IR KALBOS POLITIKOS IŠŠŪKIAI

Vėlyvosios modernybės laikotarpiu Islandijos kultūra ir visuomenė susiduria su kalbos valdymo pasirinkimais ir iššūkiais, susijusiais su kalbos korpusu, kalbos statusu ir kalbos įsisavinimo planavimu (žr., pvz., Kristinsson 2014, 2018). Tyrėjų grupė pastaruosius trejus metus tiria kalbinę praktiką ir nuostatas Islandijoje (plg. Sigurjónsdóttir 2019). Viena vertus, ji siekia surinkti įrodymų, kurie padėtų pagrįsti apgalvotas kalbos valdymo pastangas, skirtas dabartinei kalbinei situacijai spręsti ir keisti, kita vertus, suteikti geresnių teorinių žinių apie kalbos įsisavinimą, raidą ir kalbų kontaktus apskritai. Taigi vykdomi tyrimai, skirti išsamiau nušviesti dabartinę kalbinę situaciją Islandijoje, ypač islandų kalbos statusą anglų kalbos atžvilgiu. Pagrindinis tikslas – suteikti Islandijos visuomenei informacijos, kiek jai reikėtų nerimauti dėl islandų kalbos perspektyvų ir ar didėjantis anglų kalbos paplitimas veikia kasdienį islandų kalbos vartojimą, gramatiką ir semantiką. Kai kurie žmonės, pavyzdžiui, mokytojai, jaučia, kad tarp mokyklų

BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204

ARI PÁLL KRISTINSSON. Between Scylla and Charybdis: on Language Situation and Language Policy in Contemporary Iceland | 7

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.02

vaikų ir jaunuolių gali sparčiai keistis gramatikos sistema ir žodynas. Šie migloti nuogąstavimai, reiškiami pastaruosius vieną ar du dešimtmečius, daugiausia buvo paremti anekdotiniais pasakojimais ir panašiais dalykais.

Štai tokio anekdotinio įrodymo pavyzdys. Tyrėjai nustatė, kad pagal PISA vertinimo duomenis Islandijos vaikų iki 15 metų, kuriems sunkiai sekėsi skaityti, vertinti ir interpretuoti tekstą, dalis išaugo nuo 15% 2000 m. iki 22% 2015 m. 2018 m. paskelbus šią žinią, Islandijos mokytojų sąjungos vadovas Ragnar Pétursson laikraščio straipsnyje buvo cituojamas taip:

„Ragnar kritikavo vietos institucijas už tai, kad jos pradinės mokyklos ugdymo programoje skiria per mažai laiko […] islandų kalbai. Tačiau išties liūdina tai, kad nors Islandijos vaikai daug laiko praleidžia naudodamiesi technologiniais įrenginiais, kurių kalba dažniausiai yra anglų, tėvai, regis, neskiria pakankamai laiko pasikalbėti su jais apie tai, ką jie mato ir skaito internete. „Mokytojauju jau 20 metų ir galiu pasakyti, kad vaikai niekada negyveno geresnėmis sąlygomis nei dabar“, – sako Ragnar. „Tačiau vaikams nesuteikiame to, kas iš tiesų svarbiausia – laiko““ (Demurtas 2018).

Pastaruoju metu įstatymų leidėjo ir Vyriausybės raštu aiškiai įtvirtinta oficialioji politika apima:

(1) išsamią oficialiąją kalbos politiką, patvirtintą 2009 m. (Švietimo, mokslo ir kultūros ministerija 2009; ratifikavo Parlamentas),

(2) atskirą 2011 m. įstatymą dėl islandų kalbos ir islandų gestų kalbos (Althingi 2011),

(3) ambicingą 2018–2022 m. kalbos technologijų programą (Nikulásdóttir et al. 2017; Rannís 2018). Aiškiai nurodytas kalbos technologijų finansavimo ir programos tikslas yra

„apsaugoti ir remti islandų kalbą, taip pat sudaryti sąlygas Islandijos bendruomenei naudotis naujomis informacinėmis technologijomis visuomenės, institucijų ir įmonių labui“ (Rannís 2018).

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351–7204

ARI PÁLL KRISTINSSON. Between Scylla and Charybdis: on Language Situation and Language Policy in Contemporary Iceland | 8

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.02

(4) 2019 m. birželį Islandijos parlamentas vienbalsiai priėmė parlamentinį nutarimą dėl islandų kalbos. Nutarime numatyta visoje šalyje vykdoma kalbos puoselėjimo kampanija (Áfram íslenska [Pirmyn, islandų kalba!]), pabrėžiamas poreikis remti mokytojų rengimą ir siekis apsaugoti islandų kalbą skaitmeninėje erdvėje (Althingi 2019).

Nors šiuo metu islandų kalba yra gimtoji maždaug 86% Islandijos gyventojų kalba, išsamios naujausios apklausos rodo, kad dauguma islandų teigia reguliariai girdintys ir skaitantys angliškai, o daugelis taip pat teigia reguliariai vartojantys anglų kalbą. Toliau pateikiama informacija paimta iš kai kurių pirmųjų anksčiau šiame skyriuje minėto išsamaus tyrimo rezultatų: maždaug 60% 3–5 metų Islandijos vaikų žiūri angliškas programas tokiuose kanaluose kaip „Netflix“ ir „YouTube“ (Sigurjónsdóttir 2019). 3–12 metų vaikų amžiaus grupėje maždaug 50% žaidžia kompiuterinius žaidimus islandų kalba, o angliškus kompiuterinius žaidimus žaidžia apie 75%; vis dėlto jaunesni vaikai dažniau žaidžia žaidimus islandų kalba (Nowenstein et al. 2018). Paauglių ir jaunimo tyrimai rodo, kad didesnė anglų kalbos įvestis tarp 16–20 metų islandų kalbos vartotojų teigiamai koreliuoja su didesniu nesaugumu ir nestandartiniu tariamosios bei tiesioginės nuosakos vartojimu islandų kalbos veiksmažodžių sistemoje (Thórsdóttir 2018).

Kaip minėta anksčiau, dauguma islandų teigia reguliariai girdintys ir skaitantys angliškai, o daugelis taip pat teigia reguliariai vartojantys anglų kalbą. 2002 m. atlikta apklausa parodė, kad tuo metu apie 50% respondentų teigė anglų kalbą vartojantys beveik kasdien (t. y. skaitantys, rašantys ar kalbantys angliškai), o 25% atsakė „(beveik) niekada“ (Árnason 2006). Kalbant apie formalų ar struktūruotą anglų kalbos įsisavinimą, nustatyta (Jóhannsdóttir 2018), kad ketvirtos klasės islandų vaikaith, kurie mokykloje pradeda mokytis anglų kalbos, didžiąją dalį angliško žodyno įsisavina ne klasėje: juos motyvuoja noras suprasti angliškas televizijos programas, populiariųjų dainų tekstus ir panašiai, jie mokosi naudodamiesi kompiuteriais bei bendraudami su žmonėmis, kurie nemoka islandų kalbos ir bendrauja angliškai. Kitaip tariant, anglų kalbos pamokos mokykloje tėra antraeilis anglų kalbos įsisavinimo būdas.

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351–7204

ARI PÁLL KRISTINSSON. Between Scylla and Charybdis: on Language Situation and Language Policy in Contemporary Iceland | 9

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.02

Gali būti, kad abi kalbos – islandų ir anglų – Islandijoje pasiekė tam tikrą sveiką pusiausvyrą, t. y. susiklostė stabili lygiagretaus kalbų vartojimo situacija įvairiuose bendravimo kontekstuose ir srityse. Veikiau kyla klausimas, ar dėl šios situacijos islandų kalba Islandijoje tampa „pažeidžiama“ savo formų, funkcijų arba abiem aspektais.

Viena iš galimybių – galbūt anglų kalbos įtaka islandų kalbos formoms ir vartojimo sritims nebūtinai yra pagrindinis reiškinys, keičiantis tai, kaip, kur ir kada vartojama islandų kalba; veikiau anglų kalba bendruomenėje gali būti papildomas kodas. Kitaip tariant, gali būti ženklų, kad formuojasi papildomasis dvikalbystės tipas – anglų kalba vartojama greta islandų kalbos, o ne „užkariauja“ islandų kalbos vartojimo sritis ar jos vartotojų kalbos mokėjimo lygį.

Kaip aptarta anksčiau, anglų kalba Islandijoje vartojama dažnai, o tam tikrose situacijose ir srityse kartais net vietoj islandų kalbos. Taip nutinka, pavyzdžiui, įvairiose Islandijos klientų aptarnavimo vietose, tokiose kaip parduotuvės ir restoranai, taip pat Reikjaviko rajonuose, kuriuose gausu turistų ir kitų užsienio lankytojų. Kartu islandų kalbos bendruomenėje vyksta daug metalingvistinių diskusijų, atskleidžiančių neigiamą islandų požiūrį į tokį viešą anglų kalbos vartojimą Islandijoje.

Islandų romanisto Ragnar Jónasson (2018) laikraščio straipsnis yra gana tipiškas vietinių islandų, susirūpinusių islandų kalbos perspektyvomis, aprašymo pavyzdys:

„Restoranuose ir kavinėse žmonės dažnai pasitinkami angliškai, o ne islandiškai, ir dažnai islandų kalba nieko nepadės, jei norėsite užsisakyti maisto ar gėrimo. Įmonės pasirenka angliškus pavadinimus arba pakeičia savo prekės ženklą į anglišką. Turistų svarba ekonomikai sparčiai lemia, kad anglų kalba tampa ne tik antrąja paslaugų sektoriaus kalba, bet beveik ir pirmąja.“

Islandijos socialiniuose tinkluose galima rasti daugybę atvirai reiškiamo neigiamo požiūrio pavyzdžių į, regis, išaugusį anglų kalbos statusą viešosiose ir socialinėse erdvėse. Kartais socialinių tinklų komentatoriai net ragina boikotuoti parduotuves ir restoranus, kuriuose nėra islandiškai kalbančių darbuotojų arba kurie linkę reklamuoti savo prekes

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351–7204

ARI PÁLL KRISTINSSON. Between Scylla and Charybdis: on Language Situation and Language Policy in Contemporary Iceland | 10

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.02

ir paslaugomis anglų, o ne islandų kalba. Kitaip tariant, nors anglų kalba dominuojanti vartosena, pavyzdžiui, Reikjaviko turizmo pramonėje ir kai kuriose kitose srityse bei veiklos domenose, pasireiškia įvairiose kintančiose komunikacijos situacijose, šios vartosenos kalbinės bendruomenės narių tuo pat metu aiškiai stigmatizuojamos. Akivaizdu, kad tai grindžiama vyraujančia islandų kalbai palankia ideologija, kuri skatina karštas diskusijas apie kalbos nykimą ir jos grynumą.

Nors kalbinės bendruomenės nariai reiškia susirūpinimą dėl islandų kalbos ateities, nederėtų pamiršti, kad islandų kalba, nepriklausomos ir klestinčios šiuolaikinės nacionalinės valstybės oficialioji kalba, tradicinėje EGIDS kalbų gyvybingumo skalėje įrašyta pirmuoju numeriu (institucinė). Kitaip tariant, islandų kalba apskritai nepriskiriama nykstančioms ar pažeidžiamoms kalboms. Jos perdavimui iš kartos į kartą pavojus negresia, be to, ji yra Islandijos nacionalinė kalba tiek de facto, tiek de jure. Vis dėlto šiuo požiūriu esama tam tikrų niuansų, susijusių su vadinamuoju skaitmeniniu kitaip negresiančių kalbų, įskaitant islandų kalbą, mažumos statuso įgijimu (Drude et al. 2018). Tradiciniai kalbų gyvybingumo rodikliai galbūt dar nevisiškai įtraukė skaitmeninį kalbinės aplinkos komponentą. Atnaujintoje kalbų gyvybingumo skalėje būtina pripažinti skaitmeninio kalbos mažumos statuso sampratą (plg. Drude et al. 2018).

3. KALBOS VALDYMO PASTANGOS

Kokios yra kalbos valdymo galimybės ir ribotumai tokiose situacijose kaip Islandijoje?

Mano požiūriu, visi trys kalbos politikos komponentai (vartojimo praktikos, įsitikinimai, valdymas), aprašyti Spolsky modelyje (2004, 2009, 2018/2019), vienaip ar kitaip tampa svarbūs mėginant kalbos politikos požiūriu analizuoti anglų ir islandų kalbų kontaktą bei šių dviejų kalbų statuso santykį (aptartą ankstesniame skyriuje). Norint, kad kalbos valdymas būtų sėkmingas, būtina pripažinti, jog jis ne tik keičia kitus du kalbos politikos ramsčius, bet ir pats jų keičiamas: tai yra vartojimo praktikų ir įsitikinimų (Spolsky vartojamais terminais). Kitaip tariant, valdymas tėra vienas iš sėkmingos kalbos politikos veiksnių. Valdymo pastangų rezultatai labai priklauso nuo to, kiek jos grindžiamos faktinėmis kalbos vartojimo praktikomis ir atitinkamos kalbinės bendruomenės vyraujančiomis ideologijomis.

BENDRINÉ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351-7204

ARI PÁLL KRISTINSSON. Between Scylla and Charybdis: on Language Situation and Language Policy in Contemporary Iceland | 11

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.02

Islandų kalbos valdymo srityje negalima ignoruoti globalizacijos poveikio šiuolaikiniams kalbiniams repertuarams, tačiau taip pat negalima itin aplaidžiai saugoti turtingos kalbinės ir literatūrinės tradicijos, suvokiamos kaip unikalus kultūros paveldas. Todėl būtina subalansuotai įvertinti šiuolaikinių kalbos valdymo pastangų galimybes ir ribotumus.

Likusiame šio skyriaus tekste trumpai aptarsime tris kalbos valdymo pastangas.

(1) Akivaizdu, kad laikas, kurį vaikai praleidžia anglakalbėje aplinkoje (Youtube, Netflix, kompiuteriniai žaidimai ir pan.), negali būti tuo pat metu skiriamas laisvalaikiui kokiuose nors islandų kalbos forumuose. Todėl galima teigti, kad dabartinė intensyvaus anglų kalbos poveikio situacija gali lemti tai, kad svarbiu vaikų gyvenimo laikotarpiu jie gauna daugiau anglų ir mažiau islandų kalbos įvesties. Jei šis teiginys laikomas tiksliu dabartinės padėties apibūdinimu, kalbos valdymo institucijos, mokyklų administracija ir panašios įstaigos turėtų siekti didesnio finansavimo islandų kalbos technologijoms ir skaitmeninei plėtrai remti, nes tokie technologiniai sprendimai savo ruožtu galėtų padėti įmonėms ir novatoriams kurti bei rinkai siūlyti kompiuterinius žaidimus islandų kalba, islandų vaikams ir jaunimui patrauklius filmus islandų kalba, taip pat versti ir interpretuoti įvairiose srityse tarptautiniu mastu populiarėjančias tendencijas. Be to, labai svarbūs islandų kalbos valdymo balsu sprendimai įrenginiams, islandiškos pirkimo programėlės ir įvairūs kiti islandų kalbą naudojantys įtaisai – ne tik dėl jų praktinio naudingumo, bet ir simboline prasme, nes jie stiprina įsitikinimą, kad šiandien islandų kalba gali būti vartojama visose mūsų gyvenimo srityse.

Islandijos valdžios institucijos nusprendė dėti visas pastangas šiam iššūkiui įveikti: 2018–2022 m. jos skyrė didžiules sumas kalbos technologijų programai ir įsteigė fondą, remiantį įdomių knygų vaikams ir jaunimui leidybą.

(2) Įvairios, iš pirmo žvilgsnio su kalba nesusijusios socialinės ir ekonominės priemonės gali būti reikšmingos, jei jomis siekiama suteikti jaunoms šeimoms daugiau kokybiško laiko, geriausia – kad taip padaugėtų tradicinės kalbinės aplinkos, ir kartu palengvinti sėkmingą islandų kalbos perdavimą iš kartos į kartą. Tai svarbu ne tik pagrindiniams bendravimo islandų kalba įgūdžiams, bet ir tvirtam kalbos mokėjimui, raiškos priemonių įvairovei bei žodyno plėtrai stiprinti ir skatinti,

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351-7204

ARI ÞÁLL KRISTINSSON. Between Scylla and Charybdis: on Language Situation and Language Policy in Contemporary Iceland | 12

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.02

žinios apie senų idiomatinių posakių, kuriuos vis dar vartoja vyresnės islandų kalbos kalbėtojų kartos, reikšmę ir vartoseną ir t. t.

Šiame kontekste galima paminėti, kad Islandijos valstybės ir savivaldybių darbuotojų profesinės sąjungos neseniai derėjosi dėl darbo užmokesčio ir sąlygų. Įdomu tai, kad dvi didžiausios sąjungos vienu svarbiausių prioritetų laikė ne tiek didesnį darbo užmokestį, kiek trumpesnę darbo savaitę. Islandijoje įprasta darbo savaitė trukdavo 40 valandų. Rašymo metu (2020 m. gegužę) kelios profesinės sąjungos ir jų nariai susitarė ją sutrumpinti iki vidutiniškai 36 valandų. Vienas svarbiausių argumentų už trumpesnę darbo savaitę – vis dažniau pasitaikantis perdegimas daugelyje viešojo sektoriaus profesijų, pavyzdžiui, tarp mokytojų ir slaugytojų. Kitas dažnai pasitelkiamas argumentas – darbuotojams reikia daugiau laiko praleisti su vaikais ir kitais šeimos nariais. Sutrumpėjus darbo laikui, kai šis pokytis bus visiškai įgyvendintas, maži vaikai galėtų gauti kelias papildomas valandas gimtosios kalbos įvesties bendraudami su tėvais. (Žinoma, jei tėvai tą papildomą laiką skirs skaitymui vaikams ir pokalbiams su jais, o ne vien žiūrės į savo skaitmeninius įrenginius.)

Kaip dažnai nutinka kalbos politikos srityje, įvairūs socialiniai pokyčiai ir raida gali turėti teigiamų arba neigiamų šalutinių pasekmių, kurios taip pat daro poveikį kalbos politikai ir valdymui. Taigi kalbos politika neretai atsiranda kaip šalutinis kitų politikos priemonių įgyvendinimo rezultatas.

(3) Galiausiai Islandijos parlamentas (Althingi) 2019 m. birželį vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl islandų kalbos, kaip oficialiosios kalbos Islandijoje, stiprinimo. Rezoliucijoje išskiriami trys pagrindiniai tikslai: pirma, užtikrinti, kad islandų kalba būtų vartojama visose Islandijos visuomenės srityse ir veiklos domenose – šis tikslas taip pat buvo pagrindinė 2009 m. parlamento priimtos oficialios kalbos politikos tema; antra, skatinti islandų kalbos mokymą, taip pat mokytojų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą, ypatingą dėmesį skiriant islandų kalbos mokymui ne gimtakalbiams. Trečiasis tikslas – užtikrinti saugią islandų kalbos ateitį skaitmeninės kalbos vartosenos pasaulyje.

Su pirmiau minėta 2019 m. parlamento rezoliucija dėl kalbos politikos buvo pateiktas siūlomas trejų metų, 2019–2021 m., planas ir kalbinio sąmoningumo projektas Áfram íslenska. Pirmasis iš 22 trejų metų plano punktų – didinti informuotumą apie islandų kalbos svarbą, vertę ir unikalumą.

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351–7204

ARI ÞÁLL KRISTINSSON. Between Scylla and Charybdis: on Language Situation and Language Policy in Contemporary Iceland | 13

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.02

Teigiamo požiūrio į kalbą svarba ne kartą pabrėžta parlamento pateiktame aiškinamajame memorandume, kuriuo pagrįsta rezoliucija (mano vertimas):

„Teigiamas požiūris į [islandų kalbą] ir didesnis sąmoningumas yra itin svarbūs siekiant užtikrinti, kad [islandų kalba] ir toliau būtų vartojama visose visuomenės srityse“

„Teigiamos diskusijos ir švietimas visuomenėje apie islandų kalbos įvairovę yra svarbūs naujiems šios kalbos kalbėtojams“

„Rengiant mokytojus svarbu skatinti teigiamą požiūrį į islandų kalbą, kad [būsimieji mokytojai] galėtų jį perduoti savo būsimiems mokiniams“

Rezoliucijoje pabrėžiami statuso klausimai, aiškiai paminimi kai kurie korpuso planavimo veiksniai (pvz., terminija), taip pat įsisavinimo planavimui priskiriami veiksniai (pvz., islandų kalbos mokymas kaip antrosios kalbos).

Kitaip tariant, šiomis kalbos valdymo pastangomis aprėpiami pagrindiniai klasikiniai kalbos planavimo komponentai: statuso planavimas, korpuso planavimas ir įsisavinimo planavimas.

Be to, siūlomas kalbos valdymo planas man taip pat atrodo kaip mėginimas Islandijos kontekste vykdyti prestižo planavimą, nes teigiamo požiūrio svarba aiškiai įvardijama kaip vienas pagrindinių tikslų ir kaip būtina sąlyga sėkmingai įgyvendinti kitus kalbos valdymo veiksnius.

Apibendrinant: sąmoningumo ir požiūrių samprata yra vienas iš pagrindinių neseniai pradėto įgyvendinti kalbos plano veiksnių.

Kalbos politikos ir planavimo tyrimų srityje įvestas prestižo planavimo terminas (plg., pvz., Haarmann 1990). Ši sąvoka susijusi su požiūrių keitimu. Tam tikra prasme galima teigti, kad prestižo planavimas priklausytų „ideologijų ir įsitikinimų“ komponentui, jei būtų taikomas Spolsky (2004) modelis (plg. Ager 2005), kurį minėjau anksčiau.

Tradiciškai islandai savo kalbą labai vertino; jie didžiavosi sena gimtąja kalba, o puristinės pastangos, regis, iš tiesų sulaukia visuomenės palaikymo (Jökulsdóttir et al. 2019). Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai (Árnason 2006, Óladóttir 2009) parodė, kad islandų kalbos kalbėtojų požiūris į jų

BENDRINÉ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351-7204

ARI PÁLL KRISTINSSON. Between Scylla and Charybdis: on Language Situation and Language Policy in Contemporary Iceland | 14

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.02

gimtosios kalbos. Tačiau, kaip minėta pirmiau, siekdama toliau stiprinti nuostatas, vyriausybė ir parlamentas dabar pradėjo informuotumo kampaniją, kurios vienas iš aiškiai įvardytų tikslų, be kita ko, yra keisti kalbines nuostatas; tai galbūt būtų galima analizuoti kaip prestižo planavimo pastangas.

4. BAIGIAMOSIOS PASTABOS

Graikų mitologijoje Scilė ir Charibdė – mitinės pabaisos, po vieną tūnančios abipus pavojingo jūros sąsiaurio. Metaforiškai Islandijos kalbinio ir literatūrinio paveldo perdavimas jaunesnėms islandų kalbos vartotojų kartoms primena kelionę nesaugiais vandenimis, kur nesinori būti nei pagautiems vienintelio pasaulinio bendravimo kodo blizgesio ir jį lydinčios vienalytės populiariosios kultūros, nei kitoje pusėje tykančios pabaisos, įkūnijančios destruktyvų izoliacionizmą ir provincialumą. Teigiu, kad apgalvota kalbos politika iš tiesų gali padėti saugiai plaukti tarp Scilės ir Charibdės. Paminėjau keletą faktų apie dabartinę kalbos padėtį Islandijoje; šiuo metu atliekamas tyrimas, kurio tikslas – kiekybiškai įvertinti ir interpretuoti šiuolaikinių išmaniųjų technologijų poveikį islandų vaikų kalbinei aplinkai ir kalbinėms nuostatoms. Vienas svarbiausių sėkmingos kelionės į ateitį veiksnių – islandų kalbos tekstynų plėtra ir įperkama bei prieinama kalbos technologijų infrastruktūra, taip pat kalbinės priemonės ir techniniai įrenginiai, pagrįsti šiuolaikine rašytine ir sakytine islandų kalba, bei kompiuteriniai žaidimai ir filmai, kuriuose vartojama islandų kalba ir kurie gali sudominti vaikus bei jaunimą jų gimtąja kalba (plg. Kristinsson 2016).

REFERENCES

Ager Dennis 2005: Image and Prestige Planning. – Current Issues in Language Planning 6(1), 1–43.

Althingi [Iceland’s Parliament] 2011: Lög um stuð̌u íslenskrar tungu og íslensks táknmáls 61.

Althingi [Iceland’s Parliament] 2019: Þingsályktun um að efla íslensku sem opinbert mál á Íslandi 36/149.

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351–7204

ARI PÁLL KRISTINSSON. Between Scylla and Charybdis: on Language Situation and Language Policy in Contemporary Iceland | 15

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.02

Árnason Kristján 2006: Island. – Nordiske språkhaldningar. Ei meiningmåling, eds. T. Kristiansen, L.S. Vikør, Oslo: Novus, 17–39.

Arnbjörnsdóttir Birna 2017: The Policies and Contexts that Frame English Education and Use in Iceland. – Language Development Across the Life Span, eds. B. Arnbjörnsdóttir, H. Ingvarsdóttir, Springer, 19–34.

Demurtas Alice 2018: 22% of Icelandic Children Show Difficulties In Reading Their Own Language. – The Reykjavik Grapevine, 13 Feb. 2018.

Drude Sebastian, Ingason Anton Karl, Kristinsson Ari Páll, Arnbjörnsdóttir Birna, Sigurðsson Einar Freyr, Rögnvaldsson Eiríkur, Nowenstein Iris Edda, Sigurjónsdóttir Sigríður 2018: Digital Resources and Language Use: Expanding the EGIDS Scale for Language Development into the Digital Domains. – FEL XXI Communities in Control: Learning Tools and Strategies for Multilingual Endangered Language Communities. Proceedings of the 21st FEL Conference 19–21 October 2017, Hungerford: Foundation for Endangered Languages.

Haarmann Harald 1990: Language Planning in the Light of a General Theory of Language: A Methodological Framework. – International Journal of the Sociology of Language 86, 103–126.

Jóhannsdóttir Ásrún 2018: English Exposure and Vocabulary Proficiency at the Onset of English Instruction. – Language Development across the Life Span, eds. B. Arnbjörnsdóttir, H. Ingvarsdóttir, Springer, 57–78.

Jökulsdóttir Tinna Frímann, Ingason Anton Karl, Sigurjónsdóttir Sigríður, Rögnvaldsson Eiríkur 2019: Um nýyrði sem tengjast tölvum og tækni. – Orð og tunga 21, 101–128.

Jónasson Ragnar 2018: Can the Language of the Vikings Fight off the Invasion of English? – The Guardian, 17 Oct. 2018.

Jónsdóttir Kriselle Lou Suson, Ólafsdóttir Sigríður, Einarsdóttir Jóhanna Thelma 2018: Linguistically Diverse Children in Iceland: Their Family Language Policy and Icelandic Phonological Awareness. – Icelandic Studies on Diversity and Social Justice in Education, eds. H. Ragnarsdóttir, S. Lefever, Newcastle: Cambridge Scholars Publishing, 7–38.

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351–7204

ARI PÁLL KRISTINSSON. Between Scylla and Charybdis: on Language Situation and Language Policy in Contemporary Iceland | 16

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.02

Kristinsson Ari Páll 2014: Ideologies in Iceland: The Protection of Language Forms. – English in Nordic Universities: Ideologies and Practices, eds. A.K. Hultgren, F. Gregersen, J. Thøgersen, Amsterdam: John Benjamins Publishing Company, 165–177.

Kristinsson Ari Páll 2016: English Language as ‘Fatal Gadget’ in Iceland. – Why English? Confronting the Hydra, eds. P. Bunce, R. Phillipson, V. Rapatahana, R. Tupas, Bristol: Multilingual Matters, 118–128.

Kristinsson Ari Páll 2018: National Language Policy and Planning in Iceland – Aims and Institutional Activities. – National Language Institutions and National Languages. Contributions to the EFNIL Conference 2017 in Mannheim, ed. G. Stickel, Budapest: Research Institute for Linguistics, Hungarian Academy of Sciences, 243–249.

Kristinsson Ari Páll, Bernharðsson Haraldur 2014: Íslenska og enska í íslensku háskólastarfi. – Orð og tunga 16, 93–122.

Leonard Stephen Pax, Árnason Kristján 2011: Language Ideology and Standardisation in Iceland. – Standard Languages and Language Standards in a Changing Europe, eds. T. Kristiansen, N. Coupland, Oslo: Novus, 91–96.

Ministry of Education, Science and Culture 2009: Íslenska til alls. Tillögur Íslenskrar málnefndar að íslenskri málstefnu samþykktar á Alþingi 12. mars 2009, Reykjavík: Ministry of Education, Science and Culture.

Nikulásdóttir Anna B., Guðnason Jón, Steingrímsson Steinþór 2017: Málteknir fyrir íslensku 2018–2022. Verkáætlun, Reykjavík: Ministry of Education, Science and Culture.

Nowenstein Iris Edda, Guðmundsdóttir Dagbjört, Sigurjónsdóttir Sigríður 2018: Að tileinka sér móðurmál í tækni­væddum heimi. – Skíma 2018, 17–21.

Óladóttir Hanna 2009: Shake, siejk eller mjólkurhristingur? Islandske holdninger til engelsk språkpåvirkning, Oslo: Novus.

Ottósson Kjartan G. 1990: Íslensk málhreinsun. Sögu­legt yfirlit, Reykjavik: Íslensk málnefnd.

Rannís 2018: The Strategic Research and Development Programme for Language Technology, Reykjavík: https://en.rannis.is/funding/research/the-strategic-research-and-development-programme-for-language-technology/ (accessed May 5, 2020).

Sigurjónsdóttir Sigríður 2019: Ljáðu mér eyra. Framtíð íslenskun­nar og málumhverfi ungra barna. – Skírnir 193, 47–67.

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351–7204

ARI PÁLL KRISTINSSON. Between Scylla and Charybdis: on Language Situation and Language Policy in Contemporary Iceland | 17

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.02

Spolsky Bernard 2004: Language Policy, Cambridge: Cambridge University Press.

Spolsky Bernard 2009: Language Management, Cambridge: Cambridge University Press.

Spolsky Bernard 2018/2019: A Modified and Enriched Theory of Language Policy (and Management). – Language Policy 18(3), 323–338 (first online September 5, 2018).

Statistics Iceland 2020: http://www.hagstofa.is (accessed May 5, 2020).

Thórsdóttir Elín 2018: Áhrif aukinnar enskunotkunar á íslenska málfræði. Breytileiki í háttanotkun og áhrif ílags, MA Thesis, University of Iceland.

Vikør Lars S. 2010: Language Purism in the Nordic Countries. – International Journal of the Sociology of Language 204, 9–30.

Received: 19 12 2019

Accepted: 06 05 2020

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351–7204

ARI PÁLL KRISTINSSON. Between Scylla and Charybdis: on Language Situation and Language Policy in Contemporary Iceland | 18

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.02

BETWEEN SCYLLA AND CHARYBDIS: ON LANGUAGE SITUATION AND LANGUAGE POLICY IN CONTEMPORARY ICELAND

Summary

In late modernity, Icelandic culture and society is facing important choices and challenges as to language management. The advent of globalisation entails increased everyday presence of English in (social) media, commerce, academia, popular culture, digital technologies, etc., and there are concerns that this impacts, among other things, on reading habits, linguistic input, and allocation of linguistic domains in society at large. While Icelandic is the first language of about 86% of the Icelandic population at present, majority of Icelanders claim to hear, to read and use some English on a regular basis. About 60% of Icelandic 3–5 years old children watch English language programmes on channels such as Netflix and YouTube (Sigurjónsdóttir 2019). Concerns have been raised that such extensive English language environment on a daily basis is bound to have negative implications for traditional Icelandic language culture, i.e., firstly, for language attitudes in general, as English is favourably viewed, and, secondly, for the native grammar and lexicon, since it is suspected that linguistic input in Icelandic will decrease proportionally as English language input increases.

In Icelandic language management, ignoring the impact of globalisation on contemporary linguistic repertoires is not an option, and again, neither is major negligence in preserving a rich linguistic and literary tradition which is perceived to be a unique cultural heritage. Thus, there is need for some balanced analysis of the possibilities and limitations of present-day language management efforts. One of the most important factors for safe navigation between Scylla and Charybdis is the development of Icelandic language corpora and affordable and accessible language technology infrastructure, and linguistic tools and technical gadgets based on written and spoken modern Icelandic, as well as computer games and films carrying Icelandic content which can appeal to children and youths in their native tongue. Other ways of supporting intergenerational transmission of written and spoken Icelandic include socio-economic efforts that aim at facilitating more quality time for young families, preferably resulting in increased linguistic input in traditional Icelandic.

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351-7204

ARI PÁLL KRISTINSSON. Between Scylla and Charybdis: on Language Situation and Language Policy in Contemporary Iceland | 19

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.02

Icelandic authorities have decided to do their best to live up to this challenge, among other things by allocating huge sums to a language technology program in 2018–2022, and through a fund that supports the publication of interesting books for youths and children. Iceland’s parliament (Althingi) unanimously passed a resolution in June 2019, on strengthening Icelandic as the official language in Iceland. The resolution highlights the need to raise awareness about the importance of the Icelandic language, its value and its uniqueness; and to promote teaching of Icelandic, paying special attention to non-native learners, and the principal goal is that Icelandic be used in all fields and domains in Icelandic society.

ARI PÁLL KRISTINSSON

Árni Magnússon Institute for Icelandic Studies

Laugavegur 13, IS-101 Reykjavík

[email protected]

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351–7204

Document details