LIETUVIŲ KALBOS LEKSIKOS RAIDA

LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA

NOMES DE LAGOS¹

B. SAVUKYNAS

E – G

Egl-ežeris (|| Lago de Jasiūnai) Švenčionys, aldeia de Teberiškės; cf. Egl-ynas lago em Moletai, Egl-upis rio 1. Skuodas 2. Vaškai; letão Eglu ezers EnLV I 265: lituano eglė «picea» + ežeras «lago»; cf. também, quanto à semântica, Klėv-žeris (<*Klėv-ežeris) Semeliškės.

Eglynas Moletai, aldeia de Čiulėnai: lituano eglynas «floresta de abetos»; cf. também Ąžuolynas lago em Kaišiadorys.

Egl-inis (forma dialectal Aglinis) Obeliai, aldeia de Trumponiai; ver Eglėžeris, sufixo -inja-; cf. Egl-inis.

Egl-inis Smalvos, aldeia de Vyšniškės: lituano ėglis, ėglius «juniperus communis, zimbro» + sufixo -inja-; quanto à semântica e à formação, cf. também Ąžuol-inis lago em Degučiai, Berž-inis lago em Kaltanėnai, nome de povoação Bers-in GerON 19.

Eglis Semeliškės, aldeia de Kozelkiškės II: lituano ėglis «juniperus communis»; cf. também Eglius lago em Dusetos.

Eglius Dusetos, aldeia de Jasai: lituano ėglius «juniperus communis»; cf. também Eglis lago em Semeliškės.

Egl-iokas || Egl-iukas Dusetos, aldeia de Jasai < Eglius (ver) + sufixo -joka- || -juka-; diminutivo toponímico.

Eig-ūtis Antazavė, aldeia de Ajočiai; cf. letão Eig-uts nome pessoal e de lugar EnLV I: sobrenome lituano Eigỹs + + sufixo -utja-; nome de valor possessivo ou memorial.

Lago de Eikiniskis || Lago de Baldūnai < Eikiniskis aldeia, Baldūnai aldeia. Juodupė.

Elmis Anykščiai, aldeia de Elmiškis; cf. Elmė rio no mesmo local; letão Elmij EnLV I; cf. também lituano Alm-enas (ver) lago em Linkmenys, Alm-uonė rio em Kraupiškas: (raiz báltica elm- (alm-): lituano almėti, elmėti «infiltrar-se lentamente, fluir sem parar, gotejar, correr, supurar», almynė «lamaçal, mixórdia» LKŽ I 88, II, 815; ver também Hr AF 35².

Elzbietė Tirkšliai, aldeia de Voveriai:?

¹Para os artigos que explicam nomes de lagos começados pelas letras A, B, Č e D, ver «Lietuvių kalbotyros klausimai», III, p. 289 ss. (contém notas introdutórias e abreviaturas), IV, p. 219 ss. e V, p. 191 ss.

Neste artigo, a localização dos nomes é indicada não por distritos, mas pelas localidades próximas de maior dimensão, como em «Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyne», Vilnius, 1963 (abreviatura UEV).

² Kr AF – Hans Krahe, Unsere ältesten Flussnamen, Wiesbaden, 1964.

183

Enčias Vadokliai, aldeia de Sodeliškiai, cf. Enčia rio, ibid.; letão Eñtes cf. EnLV I 274; cf. também letão Añtes (?) EnLV I, lituano Antė rio, Rietavas, Ančia rio, Kapčiamiestis; ent- relaciona-se com ant-, assim como elm- com alm- (ver Elmis); para a etimologia, ver Ančia.

Lago Endriuškāičių <Endriuškāičiai aldeia, Alsėdžiai.

Erzv-ėtas || Erzv-ētai (cf. Arzvėtas || Arzvėtai) Tverečius, aldeia de Erzvėtas, Erzv-ėta rio, ibid.; cf. Erž-vilkai rio, Eržvilkas; letão Erži cf. EnLV I 276, Arž-uga rio, ibid. 43; prussiano Arse rio (*Aržė) GerON 11 (quanto a erž-/arž-, cf. elm-/alm-, ver Elmis); cf. também o prussiano Arga GerON 11; alternância báltica entre velares e palatais g/ž (cf. érgti, argōti/aržōti); a raiz dos hidrónimos erz- é aqui, provavelmente, uma variante dialetal da raiz báltica arž-/erž-, provavelmente um vestígio de um dialeto próximo dos selônios (ou dos latgálios?); báltico arg-/erg-/arž-/erž-: indo-europeu *arg- “brilhante, feminino”; sânscrito árjunah “claro, branco”; grego ἀργός “branco”, ver ainda Hr ĀF 53; como derivados bálticos secundários desta raiz, cf. lituano érgti, argōti, aržōti, formados segundo o mesmo modelo semântico que bálnas “branco” → balnōti “rasgar, riscar”; sufixo -ėta-, cf. Sīrv-ėtas lago, Mielagėnai, ver SkŽD 341.

Ežeras || Ešer-aitis Linkmenys, aldeia de Vaišniūnai, cf. letão Aser-itis EnLV I 43: lituano ešeras, ešerys “perca fluviatilis”; sufixo -aitja-.

Ešerėlis Pabiržė, ver Ešeras; sufixo -ėlja-.

Ešerinė 1. Kurtuvėnai 2. Nemenčinė 3. Raudondvaris, aldeia de Didvyrai, ver Ešeras; sufixo -inė.

Ešer-in-ėlis Veisiejai, aldeia de Babrai, ver Ešeras; sufixo -inja- + -ėlJa-.

Lago Ešerinės Šilutė, cidadezinha de Varšėdžiai, ver Ešerinė; provavelmente o genitivo do nome.

Ešer-inis 1. Alsėdžiai 2. Antalieptė, aldeia de Indučiai 3. Daugai, aldeia de Daškonys 4. Degučiai, aldeia de Subatiškiai 5. Dubingiai 6. Kuktiškės, aldeia de Budriškiai 7. Kuktiškės, aldeia de Motviškiai 8. Kurtuvėnai, aldeia de Pašvinė 9. Linkmenys, povoado de Sidabrinė 10. Merkinė, aldeia de Samūniškiai 11. Molėtai, floresta de Čiulai 12. Molėtai, floresta de Stirniai 13. Onuškis, aldeia de Jurgionys 14. Onuškis, aldeia de Uta 15. Panemunėlis, aldeia de Meldeikiai 16. Rudnia, aldeia de Krokšlys 17. Rudnia, aldeia de Lynežeris 18. Rumšiškės, aldeia de Pieneliai 19. dois lagos, Salakas, aldeia de Pošerinė 20. Seinai, Polónia 21. Skapiškis 22. Svėdasai, aldeia de Slėpiškiai 23. Švenčionėliai, aldeia de Mielagėnai 24. Tauragnai, floresta de Ažvinčiai 25. Varėna, aldeia de Glūkas 26. Vievis, aldeia de Ešerinė; ver Ešeras; sufixo -inja-.

Ešerin-iukas Kuktiškės, aldeia de Obelynė, ver Ešerinis 7 + sufixo -juka-; diminutivo toponímico.

Ešerin-ūkas Rudnia, aldeia de Lynežeris, ver Ešerinis 18 + sufixo -uka-; diminutivo toponímico.

Ežerai alguns laguinhos, Pagėgiai, aldeia de Vielaičiai: lituano ežerai (nominativo plural).

Ežerāitis 1. Eišiškės, distrito de Čebatoriai 2. Riešė, aldeia de Ežeraičiai 3. Tauragė 4. Varėna, aldeia de Bižai: lituano ežerāitis “lago pequeno”.

Ežerālis 1. Palanga 2. Plateliai: samogício ežerālis “lago pequeno, insignificante”.

Ežeras 1. Pampėnai, aldeia de Sereikonys 2. Pampėnai, aldeia de Stebeikiai 3. A. Panemunė, aldeia de Šlienava 4. Panevėžys, aldeia de Pakuodžiupiai 5. Priekulė, aldeia de Vilkmedžiai; cf. letão Ezers “lagoa”, EnLV I 277, prussiano Azare planície: lituano ežeras.

Ežerė Molėtai, aldeia de Laumėnai: lituano ežeras «lago»; formação adjetival substantivada.

Ežerėlia-balė Švent ežeris, aldeia de Kirtiliškės: lituano ežerėlis + bala.

Ežerėlis 1. Antalieptė, aldeia de Zabičiūnai. 2. Biržai, aldeia de Ežerėliai. 3. Biržai, aldeia de Mikenai.

184

4. Ignalina 5. Jonava, aldeia de Lukošiškės 6. Jūžintai, aldeia de Gegeliškis 7. Kapčiamestis, aldeia de Alekniškės 8. Kurkliai, aldeia de Pavirinčiai 9. Naujamies­tis, aldeia de Miškiai 10. Pakruojis 11. Pasvalys, aldeia de Maskoliškės 12. Pušalotas, aldeia de Pamiškė 13. Radviliškis, aldeia de Kutiškės 14. N. Radviliškis, aldeia de Spingučiai 15. Salakas, aldeia de Akriemiai 16. Skapiškis, aldeia de Kepuriškis 17. || Švėnininkų Idubas Smilgiai, aldeia de Švėnininkai 18. Surviliškis 19. Veisiejai, aldeia de Aradninkai: lituano ežerėlis «lago pequeno».

Ežer-ėlis Pampėnai, aldeia de Sreikonys < Ežeras (ver) + sufixo -ėl-ja-; diminutivo toponímico.

Ežerėt-šlaitis || Šlait-ežeris Degučiai, aldeia de Biržūnai: lituano *ežerėtis + šlaitas/šlaitas + ežeras.

Ežerėkų ežeras < Ežerėkai aldeia de Varenav: ežeras «lago» + sufixo -ėka-, cf. Gav-iekas lago, ver SkŽD 160.

Ežerikas 1. Karklė, aldeia de Išė 2. Karklė, aldeia de Tovė: lituano ežerikas «lago pequeno»; sobre o sufixo -ika-, ver SkŽD 127.

Ežerynas 1. Seirijai 2. Simnas, aldeia de Ponkiškiai: ežerynas «lago coberto de vegetação, seco» LKŽ II 845; aqui, provavelmente no sentido de «lago pequeno», cf. dzūkai do sudoeste lapynas «raposinha, cria de raposa».

Ežer-inis Joniškis (Nemenčinė), aldeia de Poežerinė: lituano ežeras «lago» + sufixo -inja-.

Ežeriokas 1. Rokiškis, aldeia de Meldučiai 2. Tauragnai, aldeia de Skroblai: ežeriokas «lago relativamente grande» LKŽ II 845, na região oriental de Aukštaitija.

Ežerių ežerėlis < Ežeriai aldeia de Kuktiškės < *Ežeras lago: lituano ežeras.

Ežeriukas 1. Daugel iškis, aldeia de Mikalavas 2. Girkalnis, aldeia de Griciai 3. Joniškis, aldeia de Pamažuopiai 4. Nemakščiai, aldeia de Guškaliai 5. Rūdiškės, aldeia de Aluona 6. Šiaulėnai, aldeia de Pilneliai, 7. Šiluva: lituano ežeriukas «lago pequeno».

Gabys (|| Gebizas?) Kruonis, Šnipelių k., plg. Gab-jauriškis ež. Pilviškiai, Gab-ižius up. Ylakiai; la. Gab-eņi vs., Gab-ieži vs. EnLV I 287; pr. Gab-elin ež. GerON 34: la. gab-ieža „das Buschland“, pr. gab-awo „Kröte“ (greičiausiai vedinys iš balt. *gab-, reiškusio „dumblas, pelkė, liūnas“); balt. gab- semantika aiškėja iš kitų ide. kalbų atitikmenų — s. sl. žaba „varlė“, s. skand. quappa „Aalquappe“, tačiau nor. trm. kvabb „breiartige, schleimige Masse“, s. angl. cwabbe „Sumpf“, angl. quab „Morast“: ide. *gweb(h)- „schleimig, schwabbelig; Quappe, Kröte“ W1VW I 674; gab- kitaip aiškina K. Būga, žr. BgRR III 523.

Gab-jaur-iškis Pilviškiai, aldeia de Parausviai; sobre Gab-, ver Gabys; -jaur-: lituano jáura «terreno de brejo, solo frio e úmido; atoleiro, brejo», jaurùs «pegajoso, miúdo» LKŽ IV 315-16; sufixo -iškja-, cf. lago Daūn-iškis em Utena.

Gab-utis Kruonis, aldeia de Naujakiemis < Gabys (ver) + sufixo -utija-; diminutivo toponímico.

Lago Gačionių < Gačionys aldeia (: sobrenome lituano Gačionis) Jūžintai.

Gadeika Šventėžeris, aldeia de Janėnai; cf. Gadeik-upis rio Kretinga < sobrenome lituano Gadeikà; provavelmente genitivo elíptico substantivado a partir de Gadeikos ežeras possessivo.

Gadēn-aitis Semeliškės, aldeia de N. Aleksandrauka < Gadēnas (ver) lago + sufixo -aitija-; diminutivo toponímico.

³ Ver B. Savukynas, *Topônimos lituanos no genitivo*, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, VI, Vilnius, 1963, p. 240.

185

Gadėnas Semeliškės, aldeia de N. Aleksandrauka <sobrenome lituano Gadėnas, cf. Gadeikà lago; provavelmente genitivo elíptico substantivado a partir do possessivo Gadėno ežeras⁴.

Gaidė Rimšė, aldeia de Gaidė; cf. Gaidýs ež. lago Adutiškis, Gaid-inis ež. lago Rūdiškės, Gaid-upis rio 1. Girkalnis, 2. Užventis, Gaidž-iupys Jonava; letão Gaide up., Gaid-upe rio EnLV I 288; prussiano antigo *Gaiden* GerON 34; cf. também a variante apofônica gied-(r)-: lituano Gieda-vardys ež. lago Leipalingis, Gied-ulis up. rio Vieksniai, Gied-r-yš ež. lago Daugaliai, Gied-r-ė up. rio Taujėnai; letão Dzied-akšli vs. EnLV I 262: gaidýti / giedrinti, giedras «claro, límpido, puro»; cf. prussiano antigo gay-l-is «branco»; letão gai-s-s «claro», grego φαιδ-ρ-ός «claro, brilhante»; variantes apofônicas dos nomes comuns bálticos com esta raiz gai-d- / gie-d- / gi-d- / gai-s- (< *gai-d-s- resp. gai-s-) / gai-l- também estão representadas na hidronímia; além dos mencionados acima, cf. ainda letão Dzedrais ezers (: dzidrs «claro, límpido») EnLV I 257, lituano Gais-upis rio Naujamiestis, prussiano antigo Gailen ež. lago GerON 35; alguns hidrônimos lituanos com Gaid- podem ter sido posteriormente reinterpretados pela etimologia popular com base em gaidį «galo». Hidrônimos distintos com a raiz Gaid- também podem ter origem antroponímica (: sobrenome Gaidỹs).

Gaid-inis Rūdiškės, aldeia de Panošiškės; ver Gaidė; sufixo -inja-.

Gaidỹs || Stajėtiškio ežeras Adutiškis, aldeia de Stajėtiškis; ver Gaidė.

Gaidž-iùkas 1. Degučiai, floresta de Gražutė. 2. Molėtai, aldeia de Bebrusai; ver Gaidė; sufixo -juka-.

Gaigal-inis 1. Seirijai, aldeia de Gudonys. 2. Švenčionėliai, aldeia de Kampuotėlė; cf. letão Gàigal-eņa rio EnLV I 288, prussiano antigo Gaygel-yth lago GerON 34: lituano gaigalas «pato-macho», cf. letão gaigale «espécie de gaivota», prussiano antigo gegalis «pequeno mergulhão» + sufixo -inja-.

Gaigāl-is 1. Linkmenys, aldeia de Pagailė I. 2. Nemenčinė, aldeia de Kragžliai. 3. Želva, aldeia de Virbalai; cf. Gaigāl-is up. rio Gervėčiai, aldeia de Sakalaičiai, BTSR; ver Gaigalinis; adjetivo substantivado, derivado de tema em -ja-.

Gáil-iekas Seirijai, aldeia de Raganiškė; cf. Gáil-intas ež. lago Merkinė, prussiano antigo Gailen ež. lago GerON 35: prussiano antigo gaylis «branco», cf. lago lituano Gaidė (ver), Giedrỹs ež.; hidrônimo báltico ocidental; ver BgRR II 100, III 135; o sufixo -ieka- é provavelmente uma variante apofônica do sufixo -eika-, cf. Taur-eikùs ež. lago Semeliškės e Taur-ieka up. rio Stakliškės; ver também SkŽD 160.

Gáil-intas Merkinė, aldeia de Galintėnai; ver Gailiekas; sufixo -inta-, cf. lago Žuv-intas em Simnas, lago Vies-intas em Viešintos; pela raiz e pela localização, provavelmente um hidrônimo báltico ocidental (jatvíngeo).

Lago pequeno de Galintėnai < Galintėnai aldeia (< Gailintėnai < Gáilintas lago (ver) + sufixo -ėna-) Merkinė.

Gaim-ýnas Molėtai, aldeia de Čiulėnai; cf. lituano Geim-imiai aldeia Šimonys, Gim-balė aldeia Subačius, Gým-alas aldeia Telšiai, prussiano antigo Gimm-er lago, Gyme lago GerON 41 (apofonia da raiz: gaim-/geim-/gim-/gym-): lituano gimus «viscoso» LKŽ III 316; quanto à semântica, cf. lituano Gleitė rio Endriejavas, Glit-upis rio Žarėnai, Glitis lago Gaurė; sufixo -yna-, cf. Vėpr-ynas lago Veisiejai.

Gala-dusỹs Lazdijai, aldeia de Galadusys; quanto a Gal-(a)-, cf. Galà rio Lygumai, Gál-stas lago Lazdijai, prussiano antigo Gal-anten lago GerON 35; em muitos casos, a raiz gal- dos hidrônimos bálticos não se distingue (como variante apofônica) de gel-/gil-: lituano gilùs, gelmė, cf. russo голомя, голомень «mar aberto», sânscrito jala-m «água, humidade»; cf. ainda lituano gal-vis

⁴ Ibid.

186

“uma lagoa que se formou espontaneamente no leito de um antigo rio ou num remanso” LKŽ III 85; quanto a dus-, ver Dausinas.

Gal-ėlis (|| Davigiliai) Salakas, ver Galadusys; sufixo -elja-.

Galg-aitis Trakai, aldeia de Kunigaikštinė, cf. Galg-iūkas rio Vainutas; letão Gāldz-ini vs. Gālga vs. EnLV I 292; ver Galadusys; sufixo -g- + aitja-.

Gal-inis 1. Giedraičiai, aldeia de Gudeikiai. 2. Lazdijai 3. (|| Šalna) Smalvos, aldeia de Šalna; ver Galadusys; sufixo -inja-.

Galn-ākis dois lagos em Molėtai, aldeia de Stirniai, ver Gál-nis; sufixo -akja-, cf. Viš-akis rio, ver SkŽD 125.

Gál-nis Semeliškės, aldeia de Prūsiškiai, ver Galadusys; sufixo -n-, ver SkŽD 221.

Gal-ōnas Joniškis (Nemenčinė), floresta de Dubingiai, ver Galadusys; sufixo -ona-, cf. Pal-ōnas rio em Ariogala, ver SkŽD 274.

Gál-stas || Gáu-stas Veisiejai, aldeia de Laibagaliai, ver Galadusys; Gáustas < Gálstas, como resultado da despalatalização de l; sufixo -sta-, ver SkŽD 324.

Gal-uonai || Gal-uōnas || Geluonai Molėtai, aldeia de Simančiai, ver Galadusys; sufixo -uona-, cf. Ėžer-uona rio em Tauragė, ver SkŽD 282.

Gal-uonis Kuktiškės, aldeia de Pagaluonė, ver Galadusys; sufixo -uonja-, ver SkŽD 284.

Gál-vė (provavelmente de *Galvīs) Trakai, cf. lituano Gala-dusỹs lago (ver), Gal-ōnas lago, Galà rio em Ly gumai; prussiano Gal-anten lago GerON 35: galvis “uma lagoa que se formou espontaneamente no leito de um antigo rio ou num remanso” LKŽ III 85; letão dzelve “um poço de água num pântano lamacento; um trecho que avança e que não se pode atravessar” (: lituano gilùs “profundo”); sufixo -vė, ver SkŽD 379. Apofonia da raiz: gal-/gel-/gil-/gyl-.

Galv-ėlis Kuktiškės, aldeia de Žiežuliai, ver Galvė; sufixo -elja-.

Galv-inis Merkinė, aldeia de Druskininkai, ver Galvė; sufixo -inja-.

Galvó-žeris (<*Galvo-ežeris) Onuškis, aldeia de Kazokiškės, ver Galvė; o segundo componente é ežeras.

Gard-ėliai Semeliškės, aldeia de Stančiai, cf. Gárd-uva rio em Laukuva, Gard-uvà rio em Gudžiūnai, Gárd-upis rio em Surviliškis, Gárd-inas rio em Panevėžys; letão Gard-upe rio, Gard-auna rio EnLV I 279; as variantes apofônicas da raiz gard- são gerd- e gird-, cf. lituano Gerd-auja rio em Gargždai, Gėrd-upis Tverai, Gerd-išė (|| Kerilė) rio em Viduklė; letão Dzērd-upīte rio EnLV I 255; lituano Gird-elis rio em Krekenava; a raiz dos hidrônimos bálticos gard-/ger-d-/gir-d- não se distingue do lituano gerti, girdyti; quanto à semântica, cf. russo antigo žerelo “foz (de rio)”, ucraniano žorvó “leito do rio”, tcheco antigo žriedlo “nascente” VsREW420; sufixo -ėlija-.

Garg-ašius Utena, Pušynėlis vs., cf. letão Gārg-aliņš pântano. EnLV I 297: lituano gargāže «coisa muito enrugada, torcida; garankštis» LKŽ III 128; suf. -ašiu-, cf. Gerd-ašiai aldeia de Leipalingis, ver SkŽD 316.

Lago Gaspariškės (|| Kicgeilis) < Gaspariškė aldeia de Mielagėnai.

Lago Gastautiškių < Gastautiškės aldeia de Semeliškės.

Lago Gaudėšiaus <antrop. Gaudėšius Telšiai, aldeia de Degučiai; hidrónimo possessivo no genitivo.

Gauštv-inis || Gauštv-inỹs Tytuvėnai; este nome de lago, sem correspondentes na hidronímia báltica, foi provavelmente formado com o suf. -inja- a partir do nome comum *gaužt-vė, correspondente ao lituano gužt-vė «gênero de musgo – Hylo comium»; cf. lituano guóžtis, gūžtis, gaižtis «encurvar-se, retrair-se»; apofonia da raiz: gauž-/gūž-/guž-/guož-.

Gav-aitis Ignalina, ver Gavys; suf. -aitja-; diminutivo toponímico.

187

Laguinho de Gaveikių <Gaveikiai aldeia de Kamajai.

Gavėnas <antrop. Gavėnas Molėtai, aldeia de Sanklodiškės; genitivo elíptico convertido em nominativo⁵, derivado do possessivo Lago de Gavėnas.

Lago de Gavėniškis <Gavėniškis aldeia de Jūžintai.

Gav-iekas Semeliškės, aldeia de Peliūnai, ver Gavys; suf. -ieka-, cf. Gáil-iekas lago (ver), ver SkŽD 160.

Gavỹs || Gav-eikis Ignalina, aldeia de Antagavė, cf. lituano Gav-iekas lago de Semeliškės; letão Gav-ene rio. EnLV I 305; antigo prussiano vv. Gaw-en GerON 37; também lituano Gaujà rio de Dien-veniskės, letão Gauja rio (ver BgRR III 852) e lituano Góv-ija aldeia de Varniai; a raiz hidronímica gav-/gov- (< *gau̯/*gāu̯), talvez não se distinga do lituano goti «ir»; um sinónimo para nomes de lagos com gav- seria Aisetai lago de Labanoras (ver); suf. -eika-, ver SkŽD 160.

Laguinho de Gedminas <antrop. Gedminas Alsėdžiai, aldeia de Gegrėnai; hidrónimo possessivo no genitivo.

Lago de Geibonys <Geibonys aldeia de Vievis.

Geiščiūlis Onuškis, aldeia de Kaniūkai. <antrop. *Geiščiūlis, provavelmente um genitivo possessivo elíptico convertido em nominativo; cf. ainda os antropónimos Geiščiūnas, Geistėnai aldeia de Ignalina, Geiščiai aldeia de Rokiškis.

Gėj-ukas Onuškis, floresta de Gėjus, ver Gėjus suf. -ūka-; diminutivo toponímico.

Gėjus Onuškis, floresta de Gėjus, cf. lituano Gei-upis rio de Raseiniai; letão Dzejas strauts riacho, Dzei-purs pântano. EnLV I 251: lituano indireto gijà «fio, mecha; corda»; geinỹs «aparelho feito de cordas, preso a uma árvore, para subir até às abelhas»; quanto à semântica, cf. eslavo antigo žica «nervos», grego βιος «arco»; o significado hidronímico da raiz báltica gē-/gi-/gei- é provavelmente «curvo, arqueado»; cf. ainda lituano geinỹs «vara curva para bater ripka».

Gėla Nemenčinė, cf. lit. Gėlỹs lago em Kuktiškės, Gėl-ainis lago em Tauragnai: lit. pa-gėluõ «frio», let. dzeltŗs «frio»; cf. ainda lat. gelu «frio, geada», gót. kalds «fonte».

Gėl-ainis Tauragnai, aldeia de Gaideliai, ver Gėla; sufixo -ainja-, cf. meld-ainis «lago crescido», ver SkŽD; quanto à formação, provavelmente um adjetivo substantivado.

Gėl-aitis Nemenčinė, ver Gėla; sufixo -aitja-.

Geled-nia Švenčionys, aldeia de Gelednios, cf. lit. Gėld-upė Kaltinėnai, Gelda rio em Raseiniai, Gėld-upis rio em Šiluva; let. Dzelda, rio, EnLV I 251, nomes de lugares prussianos Geld-iten GerON 39, pr.-lit. Geld-āpe rio, LLR Geldapė: indiretamente, let. dzeldēt «solidificar (da neve que se compactou)» LVV I 540, cf. ainda esloveno žlėd «gelo liso», eslavo antigo žlėdica «chuva congelada»: indo-europeu *ghelad- «gelo» WI VW I 629; sufixo -nja.

Gelež-inis Vievis, aldeia de Zabაკos, cf. lit. Geležis lago em Alsėdžiai, let. Dzelz-upe, rio, EnLV I 253: lit. geležis, gelžis, let. dzelzs + sufixo -inja-.

Gelionių ežeras <Gelionys, município de Aukštadvaris.

Gėlỹs Kuktiškės, ver Gėla.

Gėlių ežeras Balninkai, aldeia de Gėliogalinių, ver Gėla; como indica o nome da aldeia Gėlio-galiai, o nome do lago era originalmente *Gėlỹs || *Gėliai; o nome no genitivo nada mais é que um genitivo do nome que se estabeleceu a partir da forma Gėliai.

Gel-ov-inė Merkinė, aldeia de Gelovinės, ver Galvė; apofonia da raiz gal-/gel-/gil-/-gyl-; sufixos ov- + -inė.

Gėl-uotas Molėtai, município de Anturkės, ver Gėla; sufixo -uota-, cf. Klab-uotas lago em Vyžuonos.

⁵ Ibid.

188

Gėl-uva Kurtuvėnai, aldeia de Pageluvys, ver Galvė; suf. -uva-.

Gėl-užis Aukštadvaris, aldeia de Užuguostis, ver Galvė; suf. -užja-.

Gėl-užis Utena, aldeia de Margavonys, ver Gėla; suf. -užja-.

Lago Gelvānės Gelvonai, aldeia de Seniūnai; quanto à etimologia, ver Gálvė, Gėlve; suf. -ānė < *onė; o nome genitivo, aparentemente, é o genitivo do nome que se consolidou a partir da forma Gelvonė, cf. seu derivado Gelvonai, povoado.

Gelv-átis Semeliškės, aldeia de Budiliai; Gélvės suf. -aitja-, diminutivo toponímico.

Gėlve || Gelvà || Lago Gelvės Gelvonai, aldeia de Bagdišiai, ver Galvė.

Gélvis Semeliškės, aldeia de Budiliai, ver Galvė.

Gelžis Alsėdžiai, aldeia de Pagermantė, ver Geležinis;

Lago Genionių <Geniónys aldeia. Onuškis.

Lago Gepų Onuškis, aldeia de Dembina:?

Lago pequeno Gérkonių <Gérkonys aldeia. Dūkštas;

Germ-antas Telšiai, aldeia de Džiuginėnai, cf. nomes de localidades prussianas Germ, Germ-ayn, Germ-ynyn GerON 40, bem como lituano Girm-uonys/Girmuõ rio. Pakuonis, nome de localidade prussiana Girme ibid. 42 (apofonia da raiz: ger-m-/gir-m-): germė «floresta antiga, mata», LKŽ III 260, germ-enės «sila; Peucedanum Oreoselinum»; už-germ-ėti «crescer demasiado», bem como lituano giria, ver FrLEW 153; quanto à semântica, cf. Mišk-inis lago 1. Daugailiai. 2. Obeliai, Šil-inis lago 1. Dusetos, 2. Linkmenys; suf. -anta-, cf. Āl-antas rio, Sāl-antas rio, ver SkŽD 374.

Gerv-ėtis três lagos em Salakas, cf. Gerv-ėčia rio em Musninkai; letão Dzērv-ītis lago EnLV I 256: lituano gérvė, letão dzērve «Grus grus» + suf. -ētja-, ver SkŽD 351; ou: lituano žerv-énti «fluir com correnteza», cf. lituano Žerv-ýnos aldeia em Keturlakiai e o frequente hidrônimo Žerv-ynas (Lazdijai, Krosna, Leipalingis), que, devido à relação z: z, deve ser considerado jotvingiano⁶; para a alternância entre velar e palatal (g/ž), cf. lituano gnýbti/žnýbti, gūm-bas/žām̃bas.

Gerv-inis 1. Leipalingis, aldeia de Veršiai. 2. Rūdiškės, aldeia de Panošiškės, ver Gervėtis; suf. -inja-.

Gervin-ūkas Leipalingis, aldeia de Černiauskai, ver Gervinis + suf. -uka-, diminutivo toponímico.

Gieda-vardys Leipalingis, aldeia de Vileikiai; quanto a Gied-, ver Gaidė; quanto a vard-, cf. verd-ėnė «fonte» e os hidrônimos lituanos: Vardas rio em Želva, Vara-ūksnė rio em Šeduva, Vārd-uva rio em Mažeikiai, Vardžius rio em Ūdrija; apofonia da raiz vard-/verd-.

Lago de Giedraičiai (|| Kiementas) < Giedraičiai vila

Giedr-ėlis Linkmenys, aldeia de Pažemio: lituano giedras, cf. Gaidė (ver); sufixo -eljà-.

Giedrys Daugailiai, aldeia de Ruklių: lituano giedras, cf. Gaidė (ver).

Gil-ándis (|| Gel-ándis) Onuškis, aldeia de Derionių, cf. Galvė (ver): lituano gilùs «profundo» + sufixo -andja-, ver SkŽD 101, cf. Kūr-andas rio. Betygala, Gir-andas rio. no mesmo local; gil- corresponde a gel-, como gilùs e gelmė.

Gil-aušis Betygala, aldeia de Pročiūnų, ver Gil-andis; sufixo -aušja-, cf. Lók-aušis rio. Laukuva, ver SkŽD 318.

Gil-b-ietis Rudamina, aldeia de Gilbiečio, cf. Gil-bõ rio. Kuktiškės: lituano gilùs, sufixos -b-+-ietja-, cf. Rim-ietis lago. Lazdijai, ver SkŽD 360.

⁶ Para mais informações sobre a etimologia de Zervýnas, ver S. Karaliūnas, Pastabos dėl vardo Zervynos kilmės, „Zervynos, kraštotyros bruožai“, Vilnius, 1964, p. 136–139; Б. Сабукнас, К проблеме западнобалтийского субстрата в юго-западной Литве, „Baltistica“, 2, 1966, Vilnius, p. 171.

189

Gil-inė Smalvos, aldeia de Gilinės, ver Gilandis; sufixo -inė.

Gilioji Simnas, aldeia de Atesninkų I: gilióji — forma pronominal do adjetivo gilt (f.).

Gẏl-iokas Linkmenys, aldeia de Dniškių I: lituano gýlis «profundidade», gylė «abismo» + sufixo -joka-, cf. Egl-iokas lago.

Gilis Daugai, aldeia de Pagilės: lituano gìlus, cf. Gilióji lago, Simnas; formação adjetival com tema em Báltis (: báltas) tipo -ia-.

Gil-šė Merkinė, aldeia de Pagilšio, ver Gilis; sufixo -šė, cf. skėp-šė «lenço», ver SkŽD 316.

Lago de Giltinė Kurkliai, aldeia de Kurklių I: giltinė «morte, símbolo da morte».

Giluč-iukas Švenčionėliai, aldeia de Santakos, ver Gilūtis 3 + sufixo -juka-; diminutivo toponímico.

Gil-uišis 1. Merkinė, aldeia de Netiesų 2. Punskas, aldeia de Giluišių, LLR 3. Veisiejai, aldeia de Babrų: lituano gìlus + sufixo -uišja-, ver SkŽD 319.

Gil-iūtis Simnas: lituano gìlus + sufixo -uitja-, ver SkŽD 365.

Gil-ušis Trakai, aldeia de Babriškės: lituano gìlus + sufixo -ušja-, ver SkŽD 319.

Gil-ušis 1. Daugai, aldeia de Daugai 2. Onuškis, aldeia de Derionys 3. Semeliškės, aldeia de Bičkaučizna 4. Semeliškės, aldeia de Gilūšis 5. Semeliškės, aldeia de Klevinė 6. Semeliškės, aldeia de Strėva: lituano gìlus + sufixo -ūšja-.

Gilūt-aitis Mielagėnai, aldeia de Gilūtai, ver Gilūtas 3 + sufixo -aitja-; diminutivo toponímico.

Gil-ūtas 1. Kaltanėnai, aldeia de Pagilūtė 2. Rimšė, aldeia de Maniukai 3. Švenčionys, aldeia de Avižieniškės: lituano gìlus sufixo + -ūta-, ver SkŽD 364.

Gil-ūtis 1. Joniškis (Nemenčinė), aldeia de Žukai 2. Smalvos, aldeia de Salai 3. Švenčionėliai, aldeia de Peršuokšna: lituano gìlus + sufixo -utja-.

Gil-ūtis Dūkštas, aldeia de Karačiūnos, ver Gilūtis; sufixo -ūtja-, ver SkŽD.

Gil-ūžis 1. Alanta, aldeia de Gilūžiai 2. Kuktiškės, aldeia de Buitūnai 3. Molėtai, aldeia de Kulionys 4. Riešė, aldeia de Gilūžiai 5. Stakiškės: lituano gìlus + sufixo -ūžja-, ver SkŽD 392.

Gim-t-iniai Švenčionys, aldeia de Želabai, cf. Gim-t-inas rio. Ylakiai, Gim-t-inė floresta. Molėtai, aldeia de Bijutiškis; letão Dzim-t-ęn lago, Dzim-t-ene lago. EnLV I 259: lituano gimùs «escorregadio» LKŽ III 316, cf. lituano Gim-balė riacho. Subačius, prussiano Gimm-er lago. GerON 41; sufixo -t- + -inja-.

Lago de Gineitiškės <Gineitiškės aldeia. Riešė.

Lago de Ginorai Joniškis (Nemenčinė), aldeia de Jukniškiai:?

Gipin-ėlis Jūžintai, aldeia de Zabūbiškis; Gipinỹs + sufixo -ėlja-; diminutivo toponímico.

Gip-inỹs Jūžintai, aldeia de Zalūbiškis, cf. letão Dzip-šni EnLV I 259: «?».

Girbỹs Vyžuonos; aldeia de Vyžuonai, Girbỹs rio no mesmo local; letão Džerb-ene floresta, Džėrbji aldeia. EnLV I 255; cf. ainda lituano Gerb-ėnės aldeia, Telšiai, aldeia de Viešvenai (apofonia da raiz gerb-(girb-): letão gėrb-ums «terreno arável» FrLEW 148, lituano gerbti «limpar, purificar» LKŽ III 248, gerbūs «limpo» ibid. 250.

Gir-ežeris Varėna, aldeia de Girežeris; cf. lituano Gir-upis rio 1. Batakiai 2. Kelmė 3. Luokė 4. Tauragė; letão Dzir-ežers lago. EnLV I 261: lituano girià «grande floresta; deserto, terras ermas» + ežeras.

Lago pequeno de Girgždūtė <Girgždūtė colina. Varniai, aldeia de Pagirgždūtis.

190

Gir-ija (|| lago Bernotų) Paberžė, aldeia de Bernotų, cf. lituano Gir-ija rio, Nemenčinė; letão Dzir-ene riacho, EnLV I 261: lituano giria «grande floresta; deserto, ermo» + sufixo -ija.

Lago de Girnakaliai < Girnakaliai aldeia, Vievis.

Gir-ut-aitis Labanoras, aldeia de Prūdiškės, ver Girija; sufixos -utja- + -aitja-.

Gir-ut-iškis Labanoras, aldeia de Prūdiškės, ver Girija; cf. Girutaitis no mesmo local; sufixos -utja- + -iškja-.

Gyž-ežeris Kelmė, aldeia de Gailiai, cf. Gaiz-upis 1. Anykščiai 2. Viešniai; antigo prussiano Gysyein riacho, GerON 42: lituano gižūs «azedo, rançoso» + lago.

Lago de Giziūnai < Giziūnai aldeia, Trakai.

Glamb-ót-iškė Kurtuvėnai: lituano glambyti «pisar, esmagar com os pés, chapinhar» LKŽ III 394 + sufixo -ot- + iškė; cf. pela semântica lituano Klampynė rio, Josvainiai; Klampė rio, Joniškis; Klamp-upis Barzdai.

Glasmynas Alanta, aldeia de Svobiškėlis. < *Gluosnynas (forma dialetal Gla.smi˙nas devido à dissimilação de n); cf. lituano Glúosnė rio, Simnas; Glúosn-upis Alytus: lituano gluosnynas «lugar coberto de salgueiros (salix)»; cf. pela semântica Eglýnas lago, Molėtai; Ąžuolýnas lago, Kaišiadorys.

Glėbas Varėna: lituano glebùs «mole, escorregadio» LKŽ III 408; glėbóti «sujar, emporcalhar, lambuzar» ibid. 406; cf. pela semântica Glýnas lago, Merkinė; Glītis lago, Gaurė.

Glýnas Merkinė, aldeia de Mardasovas, cf. letão Glinu-ezers EnLV I 311 (sem fundamento, aí relacionado diretamente com Glinovka rio e com russo глина): lituano glìnti (glina, glinė) «sujar, enlamear», gléinìa «terra escorregadia, lamaçal», gleinùs «mole, pegajoso, escorregadio» LKŽ III 409: apofonia da raiz glein-/glin-/glyn-; cf. também Glītis/Glýtežeris (: glitūs — mesma raiz, mas com o determinativo -t-).

Glitis, -čio || Glitis, -iės || Glýt-ežeris Gaurė, aldeia de Eičai, cf. lituano Glit-upis rio, Žarenai; Gleitė rio, Endriejavas; letão Glite rio, cf. EnLV I 309; antigo prussiano Glit-eynen GerON 43: lituano glitùs «escorregadio, mole; escorregadio, lamacento» LKŽ III 427; letão glīts (com o mesmo significado) LVV I 627; apofonia da raiz gleit-/glit-/glyt-; cf. também Glýnas lago, onde a mesma raiz aparece com o determinativo -n-.

Lago de Glitiškės < Glitiškės aldeia, Paberžė.

Glūdas Varniai, aldeia de Pavandenė, cf. lituano Glūdas rio no mesmo local; letão Glude rio, Glūdīs rio, EnLV I 310-11; antigo prussiano Glode designação de lago: lituano glūdùs «liso, plano, nivelado; escorregadio» LKŽ III 438, gluodas «liso, polido» ibid. 440; letão gluds «liso, muito liso, escorregadio; plano, limpo»; apofonia da raiz glud-/gluod-/glūd-.

Glūk-aitis Varėna, aldeia de Glūkas, ver Glūkas + sufixo -aitja-; diminutivo toponímico.

Glūkas Varėna, aldeia de Glūkas (cf.? letão Gloga, designação de lago): lituano glūk-snis «gorgolejo, borbulhar»; apofonia da raiz gluk-/glūk-.

Glūs-nia Švenčionys, aldeia de Žąsinai, cf. Glūs-ōkas lago: lituano glūšas «surdo» (ver FrLEW) + sufixo -nia; cf. Geled-nia lago.

Glūs-ōkas 1. Degučiai, aldeia de Viliūniškiai. 2. || Glūsok-ėlis Degučiai, aldeia de Zarkiškiai. 3. Dusetos, aldeia de Norkyčiai. 4. Smalvos, aldeia de Aukštakalnis. 5. Smalvos, aldeia de Jokubauka. 6. Smalvos, aldeia de Obeliškiai; ver Glūsnia.

Gojėlis (|| Kieliškas) Ūdri ja, aldeia de Kieliškas: empréstimo eslavo em lituano gojėlis «pequeno bosque sagrado, bosque».

Gōj-inis Švenčionėliai, aldeia de Pakarvinė: empréstimo eslavo em lituano gōjus (bielorrusso гаў) «pequeno bosque» + suf. -inja-.

191

Gót-inis Kuktiškės, aldeia de Dėteniū; cf. Gót-inė lago, Švenčionys, aldeia de Gotinės, nome de lugar prussiano Got-eyn GerON 44; também letão Gat-enes-ežers, lago Gate EnLV I 303, e lituano Gátė rio, Luokė, Gāt-upis Nemakščiai (apofonia da raiz got-/gat-): lituano góti «ir apressadamente» LKŽ III 487; suf. -inja-; quanto à semântica, cf. hidrónimos lituanos com Ais-, ver Aisetai.

Grab-ėlis 1. Degučiai, aldeia de Blekiškė. 2. Tauragnai, aldeia de Gaidžiai; cf. lituano Grab-uostas lago, Molėtai, Grābupis rio, Kvėdarna, Grabė rio, Daugailiai; letão Grabas lago, EnLV I 312; nomes de lugares prussianos Grab-eniken, Grab-elle GerON 44; cf. ainda lituano Gruob-lė rio, Širvintos, Gruob-ynas BgRR II 225; letão Gruobas aldeia, EnLV I 333 (apofonia da raiz grab-/gruob-, cf. status/stuomuo): letão grūoba «a cova; o desfiladeiro, o vale» LVV I 670, lituano gruob-l-ėtas «irregular, cheio de buracos, áspero»; suf. -eljà-.

Grab-uostas || lago Grabuostės Molėtai, aldeia de Grabuosta; ver Grabėlis; suf. -uosta-, ver SkŽD.

Gras-aitis Molėtai, cf. letão Gras-ene lago EnLV I 314: lituano grasūs «fresco, frio» LKŽ III 522 + suf. -aitja-.

Grauȥ-ėlis Liubavas, cf. Graužis lago, Molėtai, Grauȥys lago, Lentvaris, Grauȥ-uolja rio, Naujamiestis, Grauȥ-upis rio 1. Luokė 2. Pajevonys; letão Grauȥ-upe: lituano graužas «cascalho, seixo; margem pedregosa ou arenosa de rio ou lago; pereira»; graužynė «erosão, depressão, bosque» LKŽ III 530-1; letão grauȥi «cascalho» LVV I 640 + suf. -eljà-.

Lago Grauȥinių <Grauȥiniai aldeia, Gražiškiai; cf. nomes de lagos com Grauȥ-.

Grauȥis Molėtai, aldeia de Aidiečiai; ver Grauȥelis.

Grauȥys Lentvaris; ver Grauȥelis.

Lago Grauȥitės <Grauȥitė aldeia, Degučiai.

Greiȥ-ėlis Onuškis, aldeia de Kaniūkai; cf. lituano Greiȥ-inà rio, Švėkšna, Graiȥė rio, Šilavotas, Graiȥ-ėlis rio, Kybartai, Grieȥà rio 1. Anykščiai 2. Klaipėda; letão Grei-zais curso de água, Grieze lago EnLV I 319, 329, Graiȥas aldeia, ibid. 313; também lituano Grȳȥ-uva rio, Tytuvėnai, letão Grīz-upe rio, EnLV, prussiano Gris-el-anos rio GerON 46 (apofonia da raiz — graiȥ-/greiȥ-/grieȥ-/griȥ-/gryȥ-): lituano graiȥūs «sinuoso, tortuoso», graiȥýti «torcer, quebrar, girar» LKŽ III 506; letão graiȥīt «virar de um lado para o outro» LVV I 636, ou letão grizulis «redemoinho, turbilhão» LVV I 659 + suf. -eljà-.

Gréndžia Smalvos, aldeia de Žiogriškiai; cf. lituano Grand-enà rio, Kelmė, Grandȥ-iūpis Kupiškis, Grind-upis Šilalė; letão Gruōds lago Gruōd-upes lago EnLV I 334; nome de lugar prussiano Grindas GerON 46 (apofonia da raiz grend-/grand-/grind-): letão grūoda (<*grandā) «uma depressão alongada com fundo lamacento» LVV I 671.

Greȥ-imai Šėta, aldeia de Okainiai; cf. lituano Grȳȥt-upis rio, Krekenava, prussiano Grynse lago GerON 46: lituano greȥti «desviar; fazer um buraco com um instrumento pontiagudo»; suf. -ima-.

Lago Grȳbiškių <Grȳbiškės aldeia, Degučiai.

Gribl-iškis (|| Asavėlis) Salakas, cf. surname Gribliauskas (<*Griblỹs), probably anthroponymic, possessive.

Grieȥta || Grieȥtų ežeras Zarasai, see Greiȥelis; suffix -ta-, see SkŽD 323; the related genitival name is most likely only the genitive of the plural-form name Grieȥtos.

Grikijapelių ežeras <Grikijapeliai aldeia de Svėdasai.

Grikis Rudnia, aldeia de Dubičiai; cf. lituano Krik-upis rio Kriūkai; letão Krikais-dīķis lagoa, EnLV II 134; nomes de lugar prussianos Kryk-en, Krik-ain GerON 73: letão krik-sis “uma quantidade ínfima, algo pequeno, minúsculo”, krik-ums “uma ninharia, uma partícula de pó, uma migalha”

192

LVV I 278; lituano krikti/grįgti “espalhar-se, dispersar-se”, kreikti “estender, espalhar, desordenar”; quanto à alternância g/k, cf. os mencionados grįgti/krikti LKŽ III 601; o nome pode também ter sido reinterpretado pela etimologia popular a partir de grikis “Fagopyrum esculentum”.

Grik-ūtis Rudnia, aldeia de Dubičiai; ver Grikis + sufixo -utja-; diminutivo toponímico.

Gruodys Alanta, aldeia de Gruodžiai. <Sobrenome Gruodys; provavelmente um nome elíptico com forma de nome próprio⁷, derivado do genitivo Gruodžio ežeras.

Gruód-iškis 1. Linkmenys, aldeia de Trainiškis. 2. Smalvos, aldeia de Aleksandraukos; ver Gruodys + sufixo -iškja-.

Gruož-aitis Onuškis, aldeia de Gruožninkėliai; ver Gruožys + sufixo -aitja-; diminutivo toponímico.

Gruožys || Grúožis Onuškis, aldeia de Gruožninkai. Cf. ainda lituano Gruž-upis, rio em Veiviržėnai; letão Gruož-ini, cf. EnLV I 335; para a etimologia, ver Grauželis (apofonia da raiz: grauž-/gruž-/grož-, cf. dauba|duburys|duobė).

Grūtas Druskininkai, aldeia de Grūtas; cf. lituano Grūtė, rio no mesmo lugar; Gruotė, rio em Linkuva (apofonia da raiz: graut-/grut-/grūt-/gruot-): compare-se indiretamente com lituano gr autas “cascalho grosso, geralmente recolhido das margens de rios em erosão” LKŽ III 528, grutėlis “farelo, pedacinho” ibid. 680 (: lituano griauti|gráuti “derrubar, destruir”).

Gudelių ežeras < Gudėliai aldeia: 1. Kurkliai 2. Miroslavas 3. Riešė 4. Šiauliai 5. Ramygala.

Gūd-ežeris Veisiejai, aldeia de Petroškai; cf. Gud-inis, lago em Kapčiamiestis, Gud-ōnas, rio em Židikai, Gūd-upis, rio em Varniai, Gūd-balė, pântano em Šimonys, Gūdė, lagoa em Varniai, Gūda-raistis, terreno pantanoso em Joniškis; letão Gud-bala, nome geográfico, Gud-upe, rio, EnLV I 336; prussiano w. Gud-icus GerON 47: prussiano gudde “arbusto; floresta, bosque” (ver FrLEW 174) + ežeras, isto é, “lago dos arbustos”; esse sentido da raiz gud- também se evidencia na abundante terminologia lituana de flora e fauna, cf. gūda-žolė “Rumex Xydrolapainum”, gūd-karklis “Salix purpurea, Syringa vulgaris”, gūd-lelije “Iris pseudacorus”, gūd-obele “Crataegus; Frangula alnus, Pirus acerba”, gūd-noterė “Urtica urens”, gūd-rė “Camelina sativa”, gūd-žvirblis “Saxicola oenanthe”, gūda-žvirblis “Passer montanus”, ver LKŽ III 693 et seq.

Gud-inis Kapčiamiestis, ver Gudežeris; sufixo -inja-.

Gud-ōnas Telšiai, aldeia de Pagudonė; ver Gudežeris; sufixo -ona-, cf. Pal-ōnas, rio em Ariogala, ver SkŽD272.

Gudonių ežeras (|| Dunojus, ver.) < Gudonys, aldeia de Seirijai.

Gud-ūn-iškis Joniškis (Nemenčinė), aldeia de Pagūdūniškis; cf. o rio Gud-ūn-ėlė no mesmo local; ver Gudežeris; sufixo -ūna- (cf. o rio Berž-ūna) + -iškja-.

Lagos de Gudžionys < aldeia de Gudžionys, Aukštadvaris.

Gūlb-inas 1. Riešė, aldeia de Gulbinai. 2. Švenčionėliai, povoado de Santakos; cf. lago Gulb-inis 1. Alovė 2. Ignalina, rio Gulb-inė; Merkinė, lago Gulbis; Molėtai; letão, lago Gūlbis, rio Gulb-ene, lago Gulb-ine, EnLV I 337-8; prussiano, lago Gulb-ig, GerON 47: lituano gulbė, gulbis, gulbinas «cisne», letão gūlbis «der Schwan», prussiano gulbis «der Schwan» + sufixo -ina-; cf. lago Lim-inas 1. Dusetos 2. Salakas, rio Spīg-inas, Ylakiai; ver SkŽD 242.

Gulb-inis 1. Alovė, aldeia de Vabalai. 2. || Gulbinka, Degučiai, aldeia de Gulbinės I. 3. Ignalina 4. || Gulbinka, Imbradas, aldeia de Šaparinė. 5. Rimšė, aldeia de Magūnai. 6. Rimšė, aldeia de Taliotiškė; ver Gulbinas; sufixo -inja-.

⁷ B. Savukynas, Topónimos lituanos de origem genitiva, «Lietuvių kalbotyros klausimai», VI, Vilnius, 1963, p. 240.

13. Užsak. Nr. 174

193

Gùlbis Molėtai, aldeia de Kirneila; ver Gulbinas; provavelmente derivado de tema -ja- adjetival substantivado, de gulbė ou, respetivamente, gulbas.

Lagoa de Gumbiniai < Gumbiniai (?) Rudnia, aldeia de Lynežeris.

Guostūs Aukštadvar ys, aldeia de Užuguostis; cf. Guostė, rio no mesmo local; Guost-inu-ezers EnLV I 343; cf. ainda o lituano Gīst-upis 1. Šilalė 2. Tverai (ablaut da raiz guost-/gust-/gūs-): lituano guostas «molho, feixe», guõtas «molho», gūsras «montículo»; quanto à semântica, cf. Kùpštis lago, Šilalė, Kùpsti-upỹs rio, Vandižgala; de outro modo, P. Arumaa⁸.

Lago Gùrtiškės < Gùrtiškė aldeia, Lazdijai.

Gūž-ra (|| Lago Mìlyvdo) Varniai, aldeia de Barzdžiai; cf. o lituano Gūž-ra, rio no mesmo local, Gùžė rio, Židikai, Gùž-upỹs Pašušvys; letão Gùža povoado, Gūži vs. Guza vs. EnLV I 341: lituano gūžintis «encolher-se, curvar-se, corcovear»; gūžtis «encurvar-se»; gaũžis «encurvar-se, sich zusammenknäueln»; sufixo -ra; cf. Dùb-ros lago, Užpaliai; ver SkŽD 300.

Lago de Gužai < Gužai aldeia, Rokiškis.

NOMES DOS LAGOS DA RSS DA LITUÂNIA

Б. САВУКИНАС

Resumo

O artigo explica cerca de 200 nomes de lagos, ou seja, todos os nomes atualmente conhecidos por nós começados por E e G.

As interpretações etimológicas dos nomes dos lagos baseiam-se na comparação dos nomes próprios correspondentes do lituano, do letão e do prussiano antigo. Nos casos em que o material báltico não explica suficientemente a semântica dos nomes dos lagos, recorre-se também ao vocabulário correspondente de outras línguas indo-europeias.

⁸ Cf. P. Arumaa, Sur les principes et méthodes d’hydronyme russe: les noms en gost’ „Scando-Slavica“, VII, 1960, p. 144 tt.

194